Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO

ĮSTATYMAS

2016 m.                                   d. Nr.

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato energijos vartojimo efektyvumo didinimo valstybinio valdymo, reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus.

2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti suvartojamos energijos sutaupymus, atitinkančius Europos Sąjungos teisės aktais nustatytus tikslus, pašalinti energetikos sektoriuje kliūtis, kurios trukdo efektyviai gaminti, tiekti ir vartoti energiją.

3. Šio įstatymo pagrindinis uždavinys – užtikrinti, kad diegiant ir taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones iki 2020 metų būtų sutaupyta, skaičiuojant suminiu metodu, 11,674 TWh galutinės energijos.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Energijos taupymo paslauga – paslauga, kuria sukuriama vertė diegiant energetiškai efektyvią technologiją ar kitas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, ji gali apimti eksploatavimą, techninę priežiūrą ar kontrolę, ir kurią teikiant atsiranda galimybė vartotojams patikrinti ir išmatuoti ar apskaičiuoti suvartojamos pirminės ar galutinės energijos kiekį. Energijos taupymo paslauga teikiama ir už ją atsiskaitoma pagal sutartį, kurios įgyvendinimas tikrinamas ir stebimas visą sutarties laikotarpį.

2. Energijos taupymo paslaugų teikėjas – asmuo, teikiantis energijos taupymo paslaugas arba diegiantis kitas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones energijos vartotojams.

3. Energijos vartojimo vadybos sistema – energijos vartojimo efektyvumo tikslų nustatymo ir jų įgyvendinimo sistema.

4. Energijos vartojimo efektyvumas – darbo, paslaugų, prekių, gautos energijos ir pirminės arba galutinės energijos sąnaudų santykis.

5. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonė – priemonė, kuri sumažina energijos vartojimą dėl technologinių, elgsenos ir (arba) ekonominių pokyčių.

6. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonė – savanoriška, reguliavimo, finansinė, fiskalinė arba informacijos teikimo priemonė, nustatyta ir įgyvendinama siekiant sukurti palankias sąlygas, nustatyti reikalavimus ar paskatas, kurie būtų palankūs tam, kad rinkos dalyviai teiktų ir gautų energijos taupymo paslaugas ir diegtų kitas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.

7. Galutinė energija – energija, pateikta galutiniams vartotojams: pramonės, statybos, žemės ūkio, kitų ekonominės veiklos rūšių įmonėms ir namų ūkiams. Šio įstatymo tikslais kuras taip pat laikomas energija.

8. Galutinės energijos suvartojimas – visas galutinės energijos, išskyrus tiekiamai energijai transformuoti ir energetikos veiklai skirtą energiją, kiekis.

9. Pirminė energija – gamtinių išteklių energija: organiniame kure (naftoje, durpėse, biomasėje ir kt.) sukaupta energija, branduolinė (atominė) energija, vandens potencinė energija, vėjo, saulės, geoterminė, cheminių procesų energija.

10. Pirminės energijos suvartojimas – bendrosios energijos vidaus sąnaudos, išskyrus vartojimą ne energetikos reikmėms.

11. Sutaupyta energija – energijos kiekis, nustatomas matuojant ir (arba) įvertinant energijos suvartojimą prieš įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonę ir ją įgyvendinus, ir esant poreikiui perskaičiuojamas įvertinant aplinkos sąlygų pokytį, darantį poveikį energijos suvartojimui.

3 straipsnis. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo principai

1. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo pagrindiniai principai yra šie:

1) privalomumo – šis įstatymas taikomas visiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo veikloje veikiantiems subjektams;

2) teisėtumo – visa energijos vartojimo efektyvumo didinimo veikla turi būti pagrįsta Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais ir jų reikalavimais;

3) atsakomybės – už šio įstatymo nuostatų nesilaikymą subjektams taikoma atsakomybė ir sankcijos;

4) viešumo – subjektai turi užtikrinti viešumą įgyvendindami energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones;

5) skaidrumo – savo veikoje ir priimdami sprendimus subjektai vengia asmeniškumo ir išankstinio nusistatymo.

2. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo principų įgyvendinimą ir atsakomybę už jų nesilaikymą reglamentuoja šis ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas.

II SKYRIUS

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO VEIKLOS VALDYMAS

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės funkcijos energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) atlieka šias funkcijas:

1) užtikrina, kad būtų pasiektas šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatytas uždavinys;

2) tvirtina Nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių planą;

3) tvirtina perkančiosioms organizacijoms taikomus energijos vartojimo efektyvumo didinimo reikalavimus prekėms, paslaugoms ir pastatams;

4) skatina perkančiąsias organizacijas rengti energijos vartojimo efektyvumo didinimo planus, kuriuose nustatyti sutaupytos energijos tikslai ir jų įgyvendinimo priemonės;

5) tvirtina viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą;

6) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

2. Vyriausybė gali pavesti šias funkcijas atlikti įgaliotai institucijai.

5 straipsnis. Energetikos ministerijos funkcijos energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje

1. Energetikos ministerija atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų šildomų ar vėsinamų pastatų sąrašą;

2) tvirtina prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo didinimo reikalavimai, sąrašą;

3) tvirtina elektros energijos, pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijų pažymėjimų išdavimo tvarką;

4) nustato sutaupytos energijos kiekio apskaičiavimo ir kontrolės tvarką;

5) skelbia ir platina informaciją vartotojams ir subjektams apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, energijos vartojimo auditą, jų teikiamą naudą ir finansavimo galimybes;

6) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.

2. Energetikos ministerija, vykdydama funkcijas, vadovaujasi šiuo įstatymu, savo nuostatais ir kitų energetikos srities teisės aktų reikalavimais.

6 straipsnis. Ūkio ministerijos vaidmuo energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje

Ūkio ministerija tvirtina:

1) priemones, kuriomis skatina vidutines, mažas ir labai mažas įmones atlikti energijos vartojimo auditus ir diegti juose nurodytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones;

2) energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones pramonės įmonėse.

7 straipsnis. Energetikos įmonių pareigos energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje

Energetikos įmonės, siekdamos šio įstatymo nustatyto pagrindinio tikslo, savo veiklą vykdo laikydamosi energijos vartojimo efektyvumo didinimo principų bei energetikos srities teisės aktų reikalavimų.

III SKYRIUS

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO TIKSLŲ ĮGYVENDINIMAS

8 straipsnis. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslo nustatymas

1. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslas yra išreiškiamas sutaupytos galutinės energijos kiekiu. Šis kiekis lygus nuo 2014 m. sausio 1 d. kasmet naujai apskaičiuotų sutaupytų energijos kiekių, atitinkančių 1,5% nuo 2010-2012 metų suvartotos galutinės energijos vidurkio, iki 2020 m. sumai. Į šį skaičiavimą gali būti neįtraukiama dalis ar visas transporto sektoriui parduotas ir sunaudotas energijos kiekis.

2. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslas, apskaičiuotas kaip numatyta 1 dalyje, sumažinamas ne daugiau kaip 25 %:

1) skaičiavime taikant šias procentinės vertės: 2014-2015 m. - 1 %; 2016-2017 m. – 1,25 %; ir 2018-2020 m. – 1,5 %;

2) neįtraukiant į skaičiavimą parduoto energijos kiekio, panaudoto energetinėje pramonėje ir kitose veiklose, kurioms reikalingi leidimai išmesti šiltnamio dujas;

3) į energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslą įtraukti didelio naudingumo kogeneracijos metu ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių, įdiegtų energijos perdavimo, skirstymo ir tiekimo sistemose, sutaupytą energiją;

4) nuo 2008 m. gruodžio 31 d. įdiegtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupytą energiją.

9 straipsnis. Nacionalinis energijos vartojimo efektyvumo didinimo planas

1. Nacionaliniame energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių plane turi būti nurodytos energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonės, kurios užtikrina energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslo pasiekimą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupyta energija skaičiuojama pagal sutaupytos energijos apskaičiavimo ir kontrolės tvarką.

2. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonės apima toliau išvardytas priemones ir (arba) jų derinius:

1) energijos arba išmetamų šiltnamio dujų mokesčiai, kurių poveikis yra galutinio energijos suvartojimo sumažinimas;

2) finansavimo sistemos ir priemonės arba fiskalinės paskatos, kurios skatina diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir kurių poveikis yra galutinio energijos suvartojimo mažinimas;

3) reglamentai arba susitarimai, kurios skatina diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir kurių poveikis yra galutinio energijos suvartojimo mažinimas;

4) standartai ir normos, kuriais siekiama didinti produktų ir paslaugų, įskaitant pastatus ir transporto priemones, energijos vartojimo efektyvumą, išskyrus atvejus, kai jie yra privalomi ir taikytini pagal Europos Sąjungos teisę;

5) energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistemos, išskyrus sistemas, kurios privalomos ir taikytinos pagal Europos Sąjungos teisę;

6) mokymas ir švietimas (įskaitant energetikos konsultacines programas), kurios skatina diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir kurių poveikis yra galutinio energijos suvartojimo mažinimas.

10 straipsnis. Valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

1. Kiekvienais metais turi būti atnaujinama ne mažiau kaip 3 procentai valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų plotų, siekiant įgyvendinti minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

2. Prioritetas teikiamas valstybės institucijų ir įstaigų naudojamiems pastatams, kurių galutinės energijos suvartojimas didžiausias.

11 straipsnis. Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistema

Siekiant nustatyto energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslo gali būti nustatyta energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistema, derinant ją su kitomis energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonėmis.

12 straipsnis. Susitarimai su energetikos įmonėmis

1. Įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslą kartu su kitomis priemonėmis gali būti pasirašomi susitarimai su energetikos įmonėmis.

2. Sutaupytos energijos tikslai energetikos įmonėms nustatomi Nacionaliniame energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių plane proporcingai pagal ankstesniais metais kiekvienos įmonės vartotojams pateiktą galutinės energijos kiekį.

3. Energetikos ministerija sudaro susitarimus su energetikos įmonėmis, kuriuose nustatyti sutaupytos energijos tikslai, jų įgyvendinimo tvarka ir terminai.

4. Susitarimuose su energetikos įmonėmis turi būti nurodoma:

1) energetikos įmonei nustatytas sutaupytos energijos tikslas, įgyvendinimo grafikas ir jo keitimo tvarka;

2) informacijos apie įgyvendintas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones teikimo tvarka (ataskaitos forma, pateikimo laikotarpiai);

3) sutaupytos energijos apskaičiavimo ir kontrolės principai;

4) sutaupytos energijos tikslų įgyvendinimo su kitais subjektais tvarka;

5) šalių atsakomybė;

6) šalių rekvizitai.

5. Energetikos įmonės nuosavomis ir (ar) skolintomis lėšomis užtikrina susitarimuose nustatytų sutaupytos energijos tikslų įgyvendinimą, kuriuos gali įgyvendinti pačios arba per kitus subjektus.

6. Energetikos įmonių lėšos, sutaupytos dėl didesnio įmonės veiklos efektyvumo, turi būti skirtos nustatyto energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslo įgyvendinimui.

7. Energetikos įmonės privalo sutaupytos energijos tikslus pasiekti diegdamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones pas galutinės energijos vartotojus.

8. Susitarimų su energetikos įmonėmis įgyvendinimo priežiūrą energetikos ministro pavedimu vykdo valstybės įmonė Energetikos agentūra.

13 straipsnis. Susitarimai dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo

1. Įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslą kartu su kitomis priemonėmis gali būti pasirašomi susitarimai su energijos tiekėjais dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo.

2. Energetikos ministerija sudaro susitarimus su energijos tiekėjais, kuriuose nustatyti vartotojų švietimo ir konsultavimo tikslai, tikslų įgyvendinimo tvarka ir terminai.

3. Susitarimuose su energijos tiekėjais dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo turi būti nurodoma:

1) nurodomos švietimo ir konsultavimo priemonės, įgyvendinimo grafikas ir jo keitimo tvarka;

2) informacijos apie įgyvendintas švietimo ir konsultavimo priemones teikimo tvarka (ataskaitos forma, pateikimo laikotarpiai);

3) švietimo ir konsultavimo priemonių įgyvendinimo su kitais subjektais tvarka;

4) šalių atsakomybė už susitarimų neįgyvendinimą;

5) šalių rekvizitai.

4. Energijos tekėjai nuosavomis ir (ar) skolintomis lėšomis užtikrina susitarimuose nustatytų vartotojų švietimo ir konsultavimo tikslų įgyvendinimą.

5. Susitarimų dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo priežiūrą energetikos ministro pavedimu vykdo valstybės įmonė Energetikos agentūra.

IV SKYRIUS

KITOS PRIEMONĖS, DIDINANČIOS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMĄ

14 straipsnis. Energijos taupymo paslaugos

1. Siekiant sudaryti sąlygas plėtotis energijos taupymo paslaugų rinkai Energetikos ministerija:

1) skelbia rekomendacijas dėl energijos taupymo paslaugų sutarčių sąlygų, užtikrinančių energijos taupymą ir galutinių energijos vartotojų interesus, taip pat informaciją apie skatinimo programas ir kitas priemones, skirtas projektams, kuriuose teikiamos energijos taupymo paslaugos, remti;

2) skatina kokybės ženklų, įskaitant prekybos asociacijų kokybės ženklų, kūrimą;

3) skelbia ir nuolat atnaujina energijos taupymo paslaugų tiekėjų sąrašą ir sudaro sąlygas vartotojams susipažinti su energijos taupymo paslaugų teikėjų siūlomomis paslaugomis;

4) tvirtina pavyzdines energijos taupymo paslaugų sutartis, teikia informaciją apie geriausią praktiką sudarant ir vykdant energijos taupymo sutartis, įskaitant kaštų ir naudos analizės, atsižvelgiant į gyvavimo ciklo metodo taikymą, rezultatus bei kitomis priemonėmis remia viešąjį sektorių naudojantis energijos taupymo paslaugomis;

5) atlieka energijos taupymo paslaugų rinkos raidos apžvalgas, atsižvelgiant į planavimo dokumentuose nurodytų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimą.

6) teikia vartotojams išsamią informaciją apie energijos taupymo paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką, energijos taupymo paslaugų teikėjus ir kitą informaciją, susijusią su energijos taupymo paslaugų teikimu.

2. Vyriausybė, kilus reguliavimo ar su reguliavimu nesusijusioms kliūtims naudotis energijos taupymo paslaugų sutartimis ir kitais energijos vartojimo efektyvumo paslaugų teikimo modeliais, įgalinančiais nustatyti ir (arba) įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, imasi priemonių šių kliūčių pašalinimui.

3. Skundai ir ginčai dėl energijos taupymo paslaugų teikimo nagrinėjami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Informacijos teikimas ir vartotojų interesų apsauga

1. Energetikos sektoriaus planavimo dokumentuose gali būti numatomos priemonės, skatinančios, kad smulkūs energijos vartotojai, įskaitant namų ūkius, efektyviai vartotų energiją.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos priemonės turi apimti vieną ar kelias toliau išvardintų:

1) priemones ir politiką, kuriomis skatinama keisti elgesį, įskaitant fiskalines paskatas, galimybes gauti finansavimą, dotacijas ir subsidijas, informacijos teikimą, pavyzdinius projektus, renginius darbo vietose;

2) būdus ir priemones, kuriais galimo išmaniųjų apskaitos prietaisų diegimo metu į procesą įtraukiami vartotojai ir vartotojų organizacijos, informuojant juos apie ekonomiškai efektyvius ir lengvai įgyvendinamus energijos vartojimo įpročių pokyčių galimybes, taip pat apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.

16 straipsnis. Nacionalinis energijos vartojimo efektyvumo didinimo fondas

1. Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programoms remti gali būti įsteigiamas nacionalinis energijos vartojimo efektyvumo didinimo fondas.

2. Nacionalinis energijos vartojimo efektyvumo didinimo fondas steigiamas, valdomas ir administruojamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis.

3. Nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo fondo lėšas gali sudaryti įmokos, lygios investicijoms, kurių reikia energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms įdiegti, valstybės pajamos, gautos už apyvartinius taršos leidimus, ir kitos lėšos.

V SKYRIUS

KITI ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO REIKALAVIMAI

17 straipsnis. Energijos vartojimo auditas ir energijos vartojimo vadybos sistemos

1. Siekiant užtikrinti, kad subjektai efektyviai vartotų energiją, turi būti atliekamas energijos vartojimo auditas.

2. Energijos vartojimo auditą atlieka specialistai, atitinkantys Energetikos įstatyme nustatytus reikalavimus. Energijos auditai atliekami pagal nustatytą energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams audito atlikimo tvarką.

3. Įmonės, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo įstatyme, Energetikos ministerijai pirmą kartą privalo pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo, o vėliau – ne rečiau kaip 4 metus po anksčiau atlikto energijos vartojimo audito. Energijos vartojimo auditas gali būti pateikiamas kartu su platesnės apimties aplinkosauginiu auditu.

4. Įmonėms, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai ir kurios įgyvendino nepriklausomos organizacijos pagal atitinkamus Europos Sąjungos ir tarptautinius standartus sertifikuotą energijos vartojimo arba aplinkos vadybos sistemą, šio straipsnio 3 dalyje nurodyti reikalavimai nėra taikomi, jei jų turima vadybos sistema apima energijos vartojimo auditą.

5. Įmonių, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai kaip apibrėžta Smulkiojo ir vidutinio verslo įstatyme, energijos vartojimo audito atlikimo priežiūrą energetikos ministro pavedimu vykdo valstybės įmonė Energetikos agentūra.

18 straipsnis. Kaštų ir naudos analizės atlikimas

1. Siekiant įvertinti centralizuoto aprūpinimo šiluma ir vėsuma sistemos plėtros galimybes būtina atlikti pramoninių įrenginių ir centralizuoto šilumos ir (ar) vėsumos tiekimo įrenginių kaštų ir naudos analizę.

2. Subjektas, kuris yra elektros generavimo, pramoninių įrenginių ir centralizuoto šilumos ir (ar) vėsumos tiekimo įrenginių operatorius, privalo atlikti įrenginio, kurio bendra šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW, kaštų ir naudos analizę pagal Vyriausybės nustatytus reikalavimus, kai:

1) planuoja įrengti naują šiluminės elektrinės įrenginį;

2) iš esmės atnaujina esamą šiluminės elektrinės įrenginį;

3) planuoja arba iš esmės atnaujina pramonės įrenginį, kuriame susidaro tinkamos temperatūros liekamoji šiluma;

4) planuoja naują centralizuoto aprūpinimo šiluma ir vėsuma sistemą arba esamoje aprūpinimo šiluma ir vėsuma sistemoje planuoja naują energijos gamybos įrenginį.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai netaikomi branduolinės energetikos įrenginiams.

4. Atliktą įrenginio kaštų ir naudos analizę subjektas pateikia Energetikos ministerijai ir institucijai ar įstaigai, išduodančiai leidimus įrengti ar atnaujinti įrenginius.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis. Atsakomybė

Energetikos įmonės už veiklą, kuria ribojama energijos taupymo paslaugų ir kitų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių paklausa ir teikimas arba trukdoma tokių paslaugų ar priemonių rinkų raidai, taip pat už kitų šiame įstatyme numatytų įpareigojimų nevykdymą atsako Energetikos įstatymo nustatyta tvarka.

20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šio įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Energetikos ministerija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal kompetenciją parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas                                   

Lietuvos Respublikos

energijos vartojimo efektyvumo

didinimo įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1).

____________________