Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
INFORMACINĖS VISUOMENĖS PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-614
4, 16, 17, 18 IR 20 straipsnių PAKEITIMO IR 19 STRAIPSNIO
PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
2016 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Informacinės visuomenės plėtros komitetas), gavęs kompetentingos institucijos prašymą (jei tokia institucija nėra pats Informacinės visuomenės plėtros komitetas), prieš kompetentingai institucijai kreipiantis į teismą su prašymu imtis tokių priemonių arba įstatymų nustatytais atvejais prieš kompetentingai institucijai pačiai imantis tokių priemonių, kreipiasi į Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje paslaugų teikėjas yra įsisteigęs, su prašymu imtis priemonių, jeigu ši tokių priemonių nesiėmė arba jos priemonės, kompetentingos institucijos nuomone, yra nepakankamos, taip pat kai Informacinės visuomenės plėtros komitetas pranešė Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje paslaugų teikėjas yra įsisteigęs, apie kompetentingos institucijos ketinimą kreiptis į teismą su prašymu imtis priemonių arba ketinimą imtis priemonių.“
2. Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Skubiu atveju, taip pat kai imamasi priemonių pagal teisės normas, reglamentuojančias teismo procesą ir (ar) kitas teisės pažeidimų tyrimo, ginčų sprendimo ir (ar) kitas panašias procedūras, šio straipsnio 3 dalies 2 punktas netaikomas. Tokiu atveju apie kreipimąsi į teismą su prašymu imtis tokių priemonių arba tokių priemonių ėmimąsi kompetentinga institucija nedelsdama praneša Informacinės visuomenės plėtros komitetui, o Informacinės visuomenės plėtros komitetas praneša Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje paslaugų teikėjas yra įsisteigęs, nurodydama priežastis, kodėl tai yra skubus atvejis.“
3. Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu Europos Komisija, nustačiusi, kad priemonė nesuderinama su Europos Sąjungos teise, paprašė nesiimti priemonės arba tuoj pat nustoti ją taikyti, kompetentinga institucija turi įvertinti Europos Komisijos prašymą prieš nuspręsdama kreiptis į teismą su prašymu imtis priemonių ar pati imdamasi tokių priemonių. Jeigu į teismą su prašymu imtis priemonių jau kreiptasi ar tokių priemonių jau imtasi, kompetentinga institucija turi nuspręsti, ar priemonės gali būti toliau taikomos. Nusprendusi, kad priemonės, dėl kurių ketinama kreiptis ar kreiptasi į teismą arba kurių jau imtasi, atsižvelgiant į Europos Komisijos prašymą, neturėtų būti taikomos, kompetentinga institucija nesikreipia į teismą, o jei tai jau buvo padaryta, skubiai kreipiasi į teismą prašydama panaikinti šias priemones ir (arba) pati panaikina pačios kompetentingos institucijos priimtas priemones.“
2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Informacinės visuomenės plėtros komiteto iniciatyva šio straipsnio 1 dalyje nurodytos asociacijos teikia elgesio (etikos) kodeksų projektus, elgesio (etikos) kodeksų taikymo ir jų įtakos praktikai, susijusiai su elektronine komercija, įvertinimus Europos Komisijai ir Informacinės visuomenės plėtros komitetui.“
3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismai ir ginčus, susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka sprendžiančios institucijos turi teisę informuoti Europos Komisiją ir Informacinės visuomenės plėtros komitetą apie jų reikšmingus sprendimus, susijusius su informacinės visuomenės paslaugomis, ir perduoti šioms institucijoms informaciją, kaip sprendžiami ginčai, susiję su elektronine komercija.“
4 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Susisiekimo ministerijos funkcijos
Susisiekimo ministerija:
1) formuoja valstybės informacinės visuomenės plėtros politiką;
2) pagal kompetenciją atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, susijusias su valstybės informacinės visuomenės plėtra.“
5 straipsnis. 19 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 19 straipsnį.
6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Informacinės visuomenės plėtros komiteto funkcijos
Informacinės visuomenės plėtros komitetas:
1) įgyvendina valstybės informacinės visuomenės plėtros politiką;
2) prižiūri informacinės visuomenės paslaugų teikimą ir paslaugų teikėjų veiklą;
3) Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis bendradarbiauja su Europos Komisija ir atitinkamomis Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis, duomenis ryšiui palaikyti praneša Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybėms narėms;
4) teikia prašomą informaciją Europos Komisijai ir atitinkamoms Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis), nepažeisdamas teisės aktų teikia šioms institucijoms kitą reikiamą pagalbą;
5) informuoja Europos Komisiją apie sutarčių, kurių negalima sudaryti elektroninėmis priemonėmis, rūšis; kartą per 5 metus parengia ataskaitą dėl teisės sudaryti sutartis elektroninėmis priemonėmis išimčių, kurioje nurodoma, kodėl šios išimtys būtinos; minėtą ataskaitą patvirtinus Vyriausybei, ją pateikia Europos Komisijai;
6) elektroninėmis priemonėmis (taip pat turi teisę naudoti ir kitus būdus) teikia bendrą informaciją (tačiau ne teisines konsultacijas) apie paslaugos teikėjų ir paslaugos gavėjų teises ir pareigas, susijusias su elektroninėmis priemonėmis sudaromomis sutartimis, galimus paslaugos teikėjų ir paslaugos gavėjų ginčų sprendimo ir žalos atlyginimo būdus bei jų naudojimo praktinius aspektus, valstybės ir savivaldybių institucijas ar įstaigas, kurios gali suteikti papildomos informacijos ir (ar) praktinę pagalbą; savo interneto svetainėje skelbia apie būdus susisiekti su Informacinės visuomenės plėtros komitetu elektroninėmis priemonėmis;
7) įgyvendina 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo, kiek tai susiję su šio įstatymo reguliavimo dalyku;
8) atlieka kitas šio ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“
7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija iki 2016 m. gruodžio 31 d. parengia ir patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas