Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PSICHOTERAPEUTŲ PRAKTINĖS VEIKLOS

ĮSTATYMAS

2016 m.                 d. Nr.

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas numato psichoterapeuto, vykdančio asmens sveikatos priežiūrą, profesinės kvalifikacijos įgijimo, ir pripažinimo tvarką, profesinio psichoterapeuto vardo naudojimo sąlygas, psichoterapijos praktikos licencijavimo tvarką, psichoterapeuto praktikos sąlygas bei psichoterapeutų teises ir pareigas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Psichoterapijos pacientas – asmuo, kuris naudojasi psichoterapeuto teikiamomis paslaugomis nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis.

2. Psichoterapeutas – asmuo, turintis teisę užsiimti psichoterapeuto praktika.

3. Psichoterapeuto praktika – šio įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojama psichoterapeuto, turinčio galiojančią psichoterapeuto praktikos licenciją, pagal nustatytą kompetenciją teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

4. Psichoterapija – nuodugnus, sistemingas ir planingas moksliškai bei teoriškai pagrįstas pagalbos (gydymo) būdas, taikomas įvairios kilmės asmenybės, elgesio ar emocinės būsenos sutrikimams gydyti arba siekiant asmeninio tobulėjimo. Psichoterapija apima specifinę komunikaciją tarp psichoterapijos paciento (toliau – paciento) ir psichoterapeuto, siekiant sušvelninti (arba panaikinti) simptomus, pakeisti probleminio elgesio modelius ar požiūrius, pasiekti didesnę emocinę brandą, geresnę psichikos sveikatą bei subjektyvią gerovę.

5. Psichoterapijos praktikos klaida – psichoterapeuto veika, kai dėl jo kaltės kyla pavojus arba padaroma žala paciento sveikatai.

6. Psichoterapijos praktikos licencija – dokumentas, patvirtinantis psichoterapeutui suteiktą teisę verstis psichoterapijos praktika.

7. Psichoterapijos profesinė priežiūra (supervizija) – psichoterapeuto darbo su pacientu nagrinėjimas individualiai ar grupėje su labiau patyrusiu kolega, siekiant geriau įsisavinti technines psichoterapijos ypatybes ir aiškiau suvokti asmeninius savo darbo su pacientais sunkumus bei problemas, kad būtų mažinama šių asmenybės veiksnių poveikis psichoterapijos procesui.

8. Psichoterapinė technika – trumpalaikio specializuoto poveikio, siekiant pagerinti paciento emocinę būseną ar pakeisti jo elgesį, būdas. Psichoterapines technikas taiko asmens psichikos sveikatos priežiūros specialistai, pabaigę trumpalaikius psichoterapinės technikos mokymo kursus ir turintys šių kursų baigimo pažymėjimą.

9. Psichoterapijos taryba – sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta patariamoji specialistų komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, sudaryta iš psichoterapeuto licenciją turinčių asmenų, atstovaujančių Lietuvos Respublikoje registruotoms profesinėms psichoterapijos organizacijoms, skirta iškylantiems psichoterapijos praktikos klausimams spręsti.

10. Valstybė narė – valstybė Europos Sąjungos narė, Europos ekonominės erdvės valstybė ir Šveicarijos Konfederacija.

II SKYRIUS

PSICHOTERAPEUTO KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMAI

3 straipsnis. Psichoterapeuto profesinio vardo naudojimas

Psichoterapeuto profesinį vardą naudoti gali tik asmuo, atitinkantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

4 straipsnis. Psichoterapeuto kvalifikacijos įgijimas ir rengimasis praktinei veiklai

1.  Psichoterapeutu gali būti fizinis asmuo, kuris formaliu būdu yra įgijęs bent vieną iš šio straipsnio 2 punkte išvardintų profesinių kvalifikacijų bei yra baigęs bent vieną, konkrečios teorinės pakraipos psichoterapinės podiplominių mokymų programą, kuri yra patvirtinta Psichoterapijos Taryboje ir registruota prie SAM. Psichoterapijos taryboje patvirtinama ir SAM registruota psichoterapijos mokymo programa turi atitikti šio straipsnio 3 ir 4 punkte aprašytus bendruosius reikalavimus. Psichoterapijos podiplominių mokymų programą Psichoterapijos tarybai tvirtinti gali teikti profesinių draugijų, ketinančių vykdyti tokį mokymą, įstatuose numatyti vykdomieji organai (pirmininkas, prezidentas, taryba, valdyba , mokymo komitetas ar pan.). 

2.  Psichoterapeutu gali būti asmuo, kurio formalus aukštasis universitetinis išsilavinimas atitinka bent vieną iš žemiau aprašytų sąlygų:

1) yra įgijęs biomedicinos mokslų studijų srities medicinos magistro kvalifikacinį laipsnį ir profesinę gydytojo kvalifikaciją;

2) yra įgijęs biomedicinos mokslų studijų slaugos krypties bakalauro ir slaugos magistro kvalifikacinį laipsnį ir profesinę bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikaciją bei turi bent dvejų metų praktinio darbo su klientais stažą;

3) yra įgijęs socialinių mokslų studijų srities psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ir profesinę psichologo kvalifikaciją;

4) yra įgijęs socialinių mokslų studijų krypties socialinio darbo ar psichologijos bakalauro ir socialinio darbo magistro kvalifikacinį laipsnį (socialinio darbuotojo profesinę kvalifikaciją) bei turi bent dvejų metų praktinio darbo su klientais stažą.

3.  Asmuo, siekiantis gauti psichoterapeuto kvalifikaciją, papildomai privalo būti sėkmingai baigęs visą pasirinktos neformalios podiplominių psichoterapijos mokymo programos kursą. Atrankos į psichoterapijos mokymo programą kriterijus nustato ir tvirtina sveikatos apsaugos ministras, Psichoterapijos tarybos teikimu, o psichoterapijos mokymo programų kokybės priežiūrą vykdo Psichoterapijos taryba. 

4. Podiplominė psichoterapijos mokymo programa turi būti ne trumpesnė nei ketverių metų ir sudaryta iš šių trijų pagrindinių dalių:

1) ne mažiau nei 250 val. asmeninės psichoterapinės patirties, skirtos psichoterapeuto savistabos ir savivokos įgūdžių gilinimui;

2) teorinio psichoterapijos mokymosi (ne mažiau nei 500-800 aud. val.), kurį sudaro šie pagrindiniai komponentai, suteikiantys su tuo susijusias bazines psichoterapeuto kompetencijas:

a) žmogaus raidos ypatumai įvairiuose amžiaus tarpsniuose;

b) pagrindinės asmenybės teorijos;

c) psichiatrijos ir psichofarmokologijos pagrindai;

d) psichoterapijos teoriniai požiūriai;

e) specifinė, pasirinktos psichoterapijos krypties, teorija ir metodologija;

f) psichopatologijos teorija;

g) žmogaus elgesio ir psichikos pokyčių teorija;

h) psichoterapinio įvertinimo teorija (remiantis konkrečia psichoterapinės praktikos mokykla);

i) psichoterapinės intervencijos teorija (remiantis konkrečia psichoterapinės praktikos kryptimi);

j) supažindinimas su kitomis pagrindinėmis psichoterapinio įvertinimo bei intervencijos kryptimis;

k) socialinių ir kultūrinių įtakų, susijusių su psichoterapijos procesu, supratimas;

l) teisiniai ir etiniai psichoterapijos praktikos aspektai.

3) praktinio darbo su pacientais vykdant tęstinę profesinę priežiūrą (supervizijas) (ne mažiau nei 150 val.), trunkančio ne mažiau nei dvejus mokymosi programoje metus.

5. Asmuo yra įsipareigojęs laikytis Psichoterapeutų etikos kodekso.

6. Kai Lietuvos Respublikos pilietis psichoterapeuto profesinę kvalifikaciją įgijo valstybėje narėje ar kitoje užsienio šalyje, ji pripažįstama LR teisės aktų nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

PSICHOTERAPIJOS PRAKTIKOS REGLAMENTAVIMAS

5 straipsnis. Psichoterapijos praktikos sąlygos

1.  Psichoterapijos praktika yra licencijuojama veikla. Esminė teisės vykdyti psichoterapijos praktinę veiklą LR įgijimo sąlyga yra išduota ir galiojanti psichoterapijos praktinės veiklos licencija.

2.  Psichoterapinių technikų taikymas nėra reglamentuojamas šiuo įstatymu. Jas savo praktikoje gali taikyti ir kiti psichikos sveikatos priežiūros sistemos specialistai, turintys tinkamą pasirengimą.

3.  Psichoterapijos praktika Lietuvos Respublikoje gali verstis psichoterapeutas, kuris:

1) atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus profesinius reikalavimus;

2) turi šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią psichoterapijos praktikos licenciją.

4.  Psichoterapijos praktika vykdoma remiantis neformaliose podiplominėse mokymo programose įgytomis kompetencijomis ir vadovaujantis psichoterapijos paslaugų teikimo reikalavimais, kuriuos tvirtina sveikatos apsaugos ministras, Psichoterapijos tarybos teikimu.

6 straipsnis. Užsienio šalių, tame tarpe ir valstybių narių, psichoterapeutų profesinių kvalifikacijų pripažinimas ir teisės verstis psichoterapeuto praktine veikla sąlygos

1.  Psichoterapeuto, turinčio teisę verstis psichoterapeuto profesine veikla užsienio valstybėje ir siekiančio įsisteigti Lietuvos Respublikoje arba laikinai ar kartais teikti psichoterapeuto paslaugas, profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2.  Psichoterapeutų, laikinai ir kartais teikiančių psichoterapeuto paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą sudaro Licencijuojanti institucija.

3.  Nuolat verstis psichoterapeuto praktika ir gauti psichoterapijos praktikos licenciją gali psichoterapeutas,  ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris turi leidimą gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje.

4.  Užsienio valstybėse išduoti dokumentai, teikiami Licencijavimo institucijai, turi būti išversti į lietuvių kalbą, o vertimas turi būti patvirtintas dokumentus išvertusio asmens parašu teisės aktų nustatyta tvarka.

5.  Licencijavimo institucija nuo tos dienos, kurią psichoterapeutas, ne Lietuvos pilietis ir  įgijęs psichoterapeuto profesinę kvalifikaciją ne Lietuvoje,  pateikė paraišką  ir visus taisyklėse  išvardintus dokumentus, priima sprendimą dėl licencijos išdavimo arba atsisakymo išduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius.

7 straipsnis. Psichoterapijos praktikos licencijavimas

1.  Psichoterapeutas verstis psichoterapijos praktika gali tik turėdamas galiojančią psichoterapeuto praktikos licenciją.

2.  Licencija suteikia galimybę užsiimti psichoterapeuto praktika Lietuvos Respublikoje tiek savarankiškai, tiek darbo sutarties pagrindu.

3.  Psichoterapijos praktikos licenciją (toliau – licencija) išduoda, atsisako išduoti, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina, licencijos duomenis tikslina, dublikatą išduoda ir prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Licencijavimo institucija), vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Psichoterapijos praktikos licencijavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės).

4. Asmuo, norintis gauti psichoterapijos praktikos licenciją, turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) asmuo yra Lietuvos Respublikos ar valstybės narės pilietis arba turi teisę gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje;

2) asmens valstybinės kalbos mokėjimo kategorija atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus;

3) asmuo pateikia dokumentus, įrodančius apie 4 straipsnio 1 ir 2 dalyje įgytą arba  6 straipsnio  1 dalyje aprašytomis sąlygomis pripažintą psichoterapeuto profesinę kvalifikaciją. 

4) asmuo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais kėlė savo profesinę kvalifikaciją ir praktinę veiklą;

5) asmuo neserga trukdančiomis vykdyti profesines pareigas ligomis, kurių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras;

6) asmeniui, kurio psichoterapeuto praktikos licencijos galiojimas buvo panaikintas 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, suėjus teismo sprendime nurodytam terminui arba teismui panaikinus asmens veiksnumo apribojimą šioje srityje.

5. Psichoterapeutas, norintis gauti psichoterapeuto praktikos licenciją, turi licencijuojančiai institucijai pateikti paraišką (Deklaraciją) ir kitus dokumentus, nurodytus Taisyklėse, įrodančius asmens atitiktį šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams.

6. Yra laikoma, kad psichoterapijos praktikos licencija asmeniui yra išduota kitą dieną nuo paraiškos (Deklaracijos) ir dokumentų, nurodytų Taisyklėse, pateikimo licencijavimo institucijai dienos arba nuo šioje paraiškoje (Deklaracijoje) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė nei paraiškos (Deklaracijos) pateikimo licencijavimo institucijai diena.

7. Licencija išduodama neterminuotam laikui.

8. Jeigu Licencijavimo institucija, patikrinusi paraišką ir kartu pateiktus dokumentus, nustato, kad gauta paraiška nevisiškai ar netaisyklingai užpildyta arba joje pateikti neteisingi duomenys, pateikti ne visi dokumentai, nurodyti Taisyklėse, arba jie neatitinka Taisyklėse nustatytų reikalavimų, arba nesumokėta valstybės rinkliava, ji ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo paraiškos (Deklaracijos) ir dokumentų gavimo dienos turi įspėti psichoterapijos praktikos licencijos turėtoją apie galimą psichoterapijos praktikos licencijos galiojimo sustabdymą ir nustatyti terminą, ne ilgesnį kaip 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos, per kurį jis turi pašalinti nurodytus trūkumus.

9. Licencijavimo institucija, likus 30 dienų iki šio įstatymo 15 straipsnio 5 ir 6 dalyje  nustatytų pareigų įvykdymo termino pabaigos, įspėja psichoterapijos praktikos licencijos turėtoją apie galimą jo licencijos galiojimo sustabdymą suėjus šių pareigų įvykdymo terminui, jeigu iki to termino pabaigos nebus įvykdytos šios pareigos.

10. Psichoterapijos praktikos licencija turi būti tikslinama, jeigu pasikeičia licencijoje nurodyti duomenys. Paraiška patikslinti psichoterapeuto praktikos licenciją ir dokumentai, patvirtinantys pasikeitusius duomenis, turi būti pateikiami Licencijavimo institucijai per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos. Licencijavimo institucija, gavusi psichoterapeuto praktikos licencijos turėtojo paraišką, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos patikslina psichoterapijos praktikos licenciją. Psichoterapijos praktikos licenciją atsisakoma patikslinti, jeigu nesumokėta valstybės rinkliava.

11. Paraiška psichoterapeuto praktikos licencijai gauti, patikslinti ir kiti psichoterapeuto praktikos licencijavimo Taisyklėse nurodyti dokumentai Licencijavimo institucijai gali būti pateikiami, taip pat licencijavimo institucijos pranešimai ir informacija, susijusi su psichoterapeuto praktikos licencijos išdavimu, patikslinimu, psichoterapeuto praktikos licencijos galiojimo sustabdymu, galiojimo panaikinimu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, taip pat su šiais veiksmais susiję įspėjimai pareiškėjui ar psichoterapeuto praktikos licencijos turėtojui gali būti pateikiami per atstumą, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai.

12. Licencijavimo institucija apie psichoterapijos praktikos licencijų išdavimą, psichoterapijos praktikos licencijų patikslinimą, psichoterapeuto praktikos licencijų galiojimo sustabdymą, sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą skelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo psichoterapeuto praktikos licencijos išdavimo ar atitinkamo licencijavimo institucijos sprendimo priėmimo dienos.

13. Už licencijos išdavimą, licencijos duomenų tikslinimą ar dublikato išdavimą imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

8 straipsnis. Psichoterapijos praktikos licencijos galiojimo sustabdymas

1.  Psichoterapijos praktikos licencijos galiojimas sustabdomas:

1) psichoterapijos praktikos licencijos turėtojo prašymu;

2) kai licencijos turėtojas nevykdo licencijuojamos veiklos sąlygų arba vykdo jas netinkamai; 

3) licencijavimo institucijai nustačius, kad gauta paraiška nevisiškai ar netaisyklingai užpildyta, arba joje pateikti neteisingi duomenys, pateikti ne visi dokumentai, nurodyti Taisyklėse, arba jie neatitinka Taisyklėse nustatytų reikalavimų, arba nesumokėta valstybės rinkliava, psichoterapijos praktikos licencijos turėtojas, pagal 7 straipsnio 8 dalį įspėtas apie galimą jo licencijos galiojimo sustabdymą, per Taisyklėse nustatytą terminą nepašalino nurodytų trūkumų;

4) kai sveikatos apsaugos ministro sudaryta Profesinės kompetencijos vertinimo komisija nustato, kad licencijos turėtojo profesinė kompetencija nepakankama arba jis pažeidė Psichoterapeutų etikos kodekso nuostatas;

5) psichoterapeutas nušalintas nuo pareigų įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

6) psichoterapijos praktikos licencijos turėtojas serga trukdančiomis vykdyti profesines pareigas ligomis, kurių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras;

2. Licencijos galiojimo sustabdymo terminą, kuris gali būti ne ilgesnis kaip vieni metai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą atvejį, nustato Licencijavimo institucija Taisyklėse nustatyta tvarka.

3. Licencijavimo institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti psichoterapijos praktikos licencijos galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša psichoterapijos praktikos licencijos turėtojui, nurodydama priežastis ir sprendimo apskundimo tvarką.

4.  Licencijavimo institucija, sustabdžius psichoterapijos praktikos licencijos galiojimą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, psichoterapijos praktikos licencijos turėtojas turi pašalinti padarytus pažeidimus ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pranešimo apie psichoterapijos praktikos licencijos galiojimo sustabdymą gavimo dienos. Licencijavimo institucijai sustabdžius psichoterapeuto praktikos licencijos galiojimą šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, psichoterapijos praktikos licencijos turėtojas turi pašalinti nurodytus trūkumus ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo apie psichoterapijos praktikos licencijos galiojimo sustabdymą gavimo dienos.

5.  Sustabdžius licencijos galiojimą, psichoterapijos praktikos licencijos turėtojas iš karto nuo pranešimo gavimo negali verstis psichoterapijos praktika.

6.  Licencijavimo institucija, vadovaudamasi Taisyklėmis, sustabdo licencijos galiojimą savo iniciatyva arba kai dėl to kreipiasi teisėsaugos institucijos, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos bioetikos komitetas, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, savivaldybės gydytojai, psichoterapeutą įdarbinusios įstaigos vadovas, psichoterapeutų profesinės organizacijos, pacientų teises ginančios organizacijos, kiti psichoterapeutai.

9 straipsnis. Psichoterapijos praktikos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinamas

Psichoterapeuto praktikos licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas per 10 darbo dienų, kai licencijavimo institucija, gavusi psichoterapijos praktikos licencijos turėtojo pranešimą apie pašalintus pažeidimus ar trūkumus, nustato, kad nurodyti pažeidimai ar trūkumai tinkamai pašalinti, o 8 straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais juose nurodytos priežastys yra išnykusios.

10 straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimas

1. Licencijos galiojimas panaikinamas:

1)  licencijos turėtojo prašymu;

2)  jeigu per Licencijavimo institucijos nustatytą terminą nepašalintos 8 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas psichoterapijos praktikos licencijos galiojimas;

3)  jeigu psichoterapijos praktikos licencijos turėtojo veiksnumas apribotas šioje srityje arba psichoterapijos praktikos licencijos turėtojas pripažintas neveiksniu šioje srityje įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

4)  jeigu psichoterapijos praktikos licencijos turėtojui uždrausta verstis psichoterapijos praktika įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

5) kai Profesinės kompetencijos vertinimo komisija nustato, kad licencijos turėtojas šiurkščiai pažeidžia paciento teises,  žemina paciento orumą; seksualiai priekabiauja prie paciento; būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų teikia pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

6) psichoterapijos veiklos licencijos turėtojui mirus.

2. Licencijavimo institucija, priėmusi sprendimą panaikinti psichoterapijos praktikos licencijos galiojimą, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą atvejį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša apie tai psichoterapijos praktikos licencijos turėtojui, nurodydama priežastis ir sprendimo apskundimo tvarką.

3. Psichoterapeutas privalo nutraukti psichoterapijos  praktiką  ir  pareigų vykdymą iš karto po pranešimo apie psichoterapijos praktikos licencijos galiojimo panaikinimą gavimo.

4. Nauja psichoterapijos  praktikos licencija pareiškėjo prašymu ir pateikus Taisyklėse nurodytus dokumentus gali būti išduodama tik praėjus 6 mėnesiams nuo psichoterapeuto praktikos licencijos galiojimo panaikinimo dienos, išskyrus atvejus, kai psichoterapeuto praktikos licencija panaikinta šio straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punkte nurodytu pagrindu. Tokiu atveju nauja psichoterapijos praktikos licencija gali būti išduodama ne anksčiau kaip suėjus teismo sprendime nurodytam terminui arba teismui panaikinus asmens veiksnumo apribojimą šioje srityje ar pripažinimą neveiksniu šioje srityje. 6 mėnesių terminas taip pat netaikomas, jeigu psichoterapijos  praktikos licencijos galiojimas panaikintas jos turėtojo prašymu.

11 straipsnis. Licencijos išdavimo psichoterapeutui, kuriam buvo panaikintas licencijos galiojimas, sąlygos

1. Nauja psichoterapijos praktikos licencija pareiškėjo prašymu ir pateikus Taisyklėse nurodytus dokumentus gali būti išduodama tik praėjus 6 mėnesiams nuo psichoterapeuto praktikos licencijos galiojimo panaikinimo dienos.

2. Kai psichoterapeuto praktikos licencija panaikinta 10 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punkte nurodytu pagrindu, nauja psichoterapijos praktikos licencija gali būti išduodama ne anksčiau kaip suėjus teismo sprendime nurodytam terminui arba teismui panaikinus asmens veiksnumo apribojimą šioje srityje ar pripažinimą neveiksniu šioje srityje. 6 mėnesių terminas taip pat netaikomas, jeigu psichoterapijos  praktikos licencijos galiojimas panaikintas jos turėtojo prašymu.

IV SKYRIUS

PSICHOTERAPEUTO TEISĖS IR PAREIGOS

12 straipsnis. Psichoterapeuto teisės

1. Psichoterapeutas turi šias teises:

1) verstis psichoterapijos praktika;

2) atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja įstatymams, psichoterapeuto profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento arba psichoterapeuto sveikatai ar gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama pirmoji medicinos pagalba;

3) atsisakyti liudyti ar teikti kokius nors paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias psichoterapeutas sužinojo eidamas pareigas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;

4) gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

5) pagal kompetenciją bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais;

6) dalyvauti Lietuvos ir (arba) užsienio psichoterapeutus vienijančių organizacijų, asociacijų ir mokslinių draugijų veikloje, pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose, įvairiose psichoterapinės diagnostikos, gydymo ir psichikos sveikatos prevencijos programose ar psichoterapijos moksliniuose tyrimuose;

2. Psichoterapeutas turi ir kitų teisių, nustatytų kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

13 straipsnis. Psichoterapeuto įgytų teisių pripažinimas

1. Psichoterapeuto įgytosios teisės nustato sąlygas, kaip yra vertinama psichoterapeuto profesinė kvalifikacija, įgyta iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

2. Nustatant įgytąsias teises, turi būti remiamasi psichoterapeuto anksčiau įgytu medicinos gydytojo ar universitetiniu psichologo, socialinio darbuotojo arba slaugytojo magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimu, praktikoje įgyta darbo patirtimi sveikatos apsaugos sistemoje psichoterapeuto pareigose (įstaigoje) arba individualioje psichoterapeuto veikloje bei įgytu psichoterapeuto išsilavinimu.

3. Konkrečią psichoterapeuto įgytų teisių pripažinimo procedūrą ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, remdamasis Psichoterapijos tarybos pateiktomis rekomendacijomis.

14 straipsnis. Psichoterapeuto pareigos

1. Psichoterapeutas privalo:

1) versdamasis psichoterapijos praktika laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2) rekomenduoti pacientui kitą psichoterapeutą ar asmens sveikatos priežiūros specialistą, jeigu psichoterapeutas dėl bet kokių nors priežasčių negali efektyviai teikti psichoterapijos paslaugas;

3) teikti psichoterapijos paslaugas pacientams tik pagal įgytas profesines kompetencijas;

4) saugoti kliento konfidencialią informaciją ir jos neatskleisti tretiesiems asmenims (psichoterapeutas turi teisę atskleisti informaciją profesiniais tikslais tik atvejais, kai klientas raštu patvirtina savo sutikimą perduoti konfidencialią informaciją, kai vykdydamas profesinę veiklą sužino apie realią grėsmę žmogaus gyvybei, kai sužino apie smurtą prieš nepilnametį asmenį);

5) Taisyklėse nustatyta tvarka turėti ne trumpesnį kaip 3 metų per paskutinius 5 metus darbo stažą verčiantis psichoterapeuto praktika arba ne trumpesnį kaip 2 paskutinių metų nepertraukiamąjį darbo stažą verčiantis psichoterapijos praktika ir ne rečiau kaip kas 5 psichoterapijos praktikos licencijos turėjimo metus pranešti Licencijavimo institucijai apie darbo stažą verčiantis psichoterapijos praktika;

6) Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais kelti savo profesinę kvalifikaciją ir Taisyklėse nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 psichoterapijos praktikos licencijos turėjimo metus pranešti Licencijavimo institucijai  apie profesinės kvalifikacijos kėlimą;

7) pranešti Licencijavimo institucijai, jeigu serga trukdančiomis vykdyti profesines pareigas ligomis, kurių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras;

8) tvarkyti medicinos dokumentus ir juos saugoti, LR teisės aktų nustatyta tvarka;

9) laikytis psichoterapijos praktikos etikos principų;

10) tretiems asmenims teikti informaciją apie paciento sveikatą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

2. Atlikti kitas pareigas, kurias numato Lietuvos Respublikos teisės aktai.

15 straipsnis. Psichoterapeuto profesinės kompetencijos vertinimas ir atsakomybė

Psichoterapeuto profesinę kompetenciją vertina ir psichoterapijos praktikos klaidas nustato sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta Profesinės kompetencijos vertinimo komisija, vadovaudamasi sveikatos apsaugos ministro patvirtintu Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos aprašu.

V SKYRIUS

PSICHOTERAPIJOS TARYBA

16 straipsnis. Psichoterapijos tarybos sudėtis

1. Psichoterapijos tarybą sudaro ne daugiau nei devyni asmenys. Aštuoni iš visų narių yra asmenys, turintys psichoterapeuto licenciją ir vykdantys psichoterapijos praktiką, kuriuos deleguoja profesinės psichoterapijos organizacijos, o vieną Psichoterapijos tarybos narį skiria psichoterapijos praktiką kontroliuojanti institucija – Sveikatos apsaugos ministerija. Visi Psichoterapijos tarybos nariai psichoterapeutai turi turėti ne trumpesnį nei penkerių metu psichoterapinės praktikos darbo metu stažą.

2. Psichoterapijos tarybos nariai yra tvirtinami ketverių metų kadencijai.

17 straipsnis. Psichoterapijos  tarybos veikla

1. Psichoterapijos taryba renka pirmininką, kuris organizuoja Psichoterapijos tarybos veiklą.

2. Sprendimai Psichoterapijos taryboje priimami paprasta balsų dauguma.

3. Psichoterapijos tarybos veikla:

1) svarsto ir teikia sveikatos apsaugos ministrui su psichoterapijos praktika susijusių teisės aktų papildymus ar pakeitimus;

2) svarsto ir teikia sveikatos apsaugos ministrui reikalavimus neformaliosioms podiplominėms psichoterapijos mokymo programoms vertinti;

3) svarsto ir teikia sveikatos apsaugos ministrui psichoterapeuto profesinės kompetencijos ir psichoterapijos praktikos klaidų vertinimo rekomendacijas;

4) svarsto ir teikia sveikatos apsaugos ministrui psichoterapeutų įgytų teisių pripažinimo rekomendacijas;

5) teikia kitas rekomendacijas, susijusias su psichoterapijos mokymo ir praktikos klausimais.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Seimo narė                                                                                               Rimantė Šalaševičiūtė