Projektas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2013 M. LIEPOS 24 D. NUTARIMO NR. 711 „DĖL VIETINĖS RINKLIAVOS AR KITOS ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2023 m. d. Nr.
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 711 „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL VIETINĖS RINKLIAVOS AR KITOS ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Ministras Pirmininkas
Aplinkos ministras
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2022 m. d. nutarimo Nr.
redakcija)
VIETINĖS RINKLIAVOS AR KITOS ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato bendruosius vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo reikalavimus, kuriais savivaldybių tarybos vadovaujasi tvirtindamos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą (toliau – įmoka) dydžius.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme. Vietinės rinkliavos sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme.
II SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ADMINISTRAVIMO, KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO LĖŠŲ ADMINISTRAVIMO, KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IR VEŽIMO IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMAS
3. Savivaldybė arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta vykdyti Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą funkciją (toliau – administratorius), iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos kitiems kalendoriniams metams nustato:
3.1. komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir (ar) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas vadovaudamiesi praėjusių kalendorinių metų faktinėmis ir (ar) einamųjų metų pirmo pusmečio faktinėmis ir antro pusmečio prognozuojamomis savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir (ar) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudomis, atsižvelgdami į galimus darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos pakeitimus ir kitus veiksnius, lemiančius savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir (ar) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudų dydį;
3.2. komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų sąnaudas vadovaudamiesi komunalinių atliekų surinkimo savivaldybės teritorijoje ir vežimo sąnaudų prognozėmis, parengtomis savivaldybės ar administratoriaus pagal analogiškų sutarčių ir (ar) atliktų rinkos tyrimų duomenis (jei komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų sąnaudų nustatymo metu savivaldybė nėra pasirašiusi komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugos teikimo sutarties su bent vienu atitinkamos paslaugos teikėju ir (ar) ateinančiais kalendoriniais metais planuojama patirti Taisyklių 7 punkte nurodytų infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo, plėtros sąnaudų) ir (ar) praėjusių kalendorinių metų faktinėmis ir (ar) einamųjų metų pirmo pusmečio faktinėmis ir antro pusmečio prognozuojamomis komunalinių atliekų surinkimo savivaldybės teritorijoje ir vežimo sąnaudomis, atsižvelgdami į komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugos įkainius ir į atitinkamų paslaugų kainų indeksavimą, nurodytus sutartyse, pasirašytose su atitinkamą paslaugą savivaldybės teritorijoje teikiančiais atliekų tvarkytojais, parinktais Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka;
3.3. savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių atliekų apdorojimo sąnaudas, kurios neįtrauktos į regioninę kainą ir kurias turi padengti savivaldybė ir (ar) patiria savivaldybės Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinktas juridinis asmuo, kurio veikla nėra reguliuojamoji pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 585 dalį, vadovaudamiesi komunalinių atliekų apdorojimo sąnaudų prognozėmis, parengtomis savivaldybės ar administratoriaus pagal analogiškų sutarčių ir (ar) atliktų rinkos tyrimų duomenis (jei nurodytų komunalinių atliekų apdorojimo sąnaudų nustatymo metu savivaldybė nėra pasirašiusi komunalinių atliekų apdorojimo paslaugos teikimo sutarties su bent vienu atitinkamos paslaugos teikėju) ir (ar) praėjusių kalendorinių metų faktinėmis ir (ar) einamųjų metų pirmo pusmečio faktinėmis ir antro pusmečio prognozuojamomis komunalinių atliekų apdorojimo sąnaudomis.
4. Jeigu iš anksto einamųjų kalendorinių metų pabaigoje nustatant kitų kalendorinių metų Taisyklių 3.1, 3.2 ir (ar) 3.3 papunkčiuose nurodytas sąnaudas paaiškėja, kad praėjusiems kalendoriniams metams nustatytos Taisyklių 3.1, 3.2 ir (ar) 3.3 papunkčiuose nurodytos sąnaudos skiriasi nuo faktinių tų kalendorinių metų sąnaudų (faktinės sąnaudos didesnės arba mažesnės už iš anksto nustatytas), skirtumas išlyginamas apskaičiuojant kitų kalendorinių metų Taisyklių 3.1, 3.2 ir (ar) 3.3 papunkčiuose nurodytas sąnaudas.
5. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudas sudaro:
5.1. darbuotojų atlyginimų ir biuro eksploatavimo sąnaudos, susijusios su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijomis;
5.2. visuomenės švietimo ir informavimo komunalinių atliekų tvarkymo savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose klausimais sąnaudos, išskyrus Taisyklių 10.4 papunktyje nurodytas visuomenės švietimo ir informavimo sąnaudas;
6. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas sudaro sąnaudos, nurodytos Atliekų tvarkymo įstatymo 305 straipsnio 2 dalyje.
7. Komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų sąnaudas sudaro:
7.1. mišrių komunalinių atliekų (įskaitant paliktas prie šių atliekų surinkimo priemonių) surinkimo ir vežimo sąnaudos;
7.2. biologinių atliekų (įskaitant paliktas prie šių atliekų surinkimo priemonių) rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo sąnaudos;
7.3. tekstilės atliekų (įskaitant paliktas prie šių atliekų surinkimo priemonių) rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo sąnaudos (išskyrus nurodytas Taisyklių 10.2 ir 10.3 papunkčiuose);
7.4. kitų komunalinių atliekų (įskaitant paliktas prie šių atliekų surinkimo priemonių) rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo sąnaudos (išskyrus nurodytas Taisyklių 10.2 ir 10.3 papunkčiuose);
7.5. buityje susidarančių baldų, medienos, mineralinių atliekų (pavyzdžiui, betono, plytų, keramikos ir kt.), metalų, stiklo, plastiko, gipso atliekų, susidariusių gyventojui atliekant statybos darbus ūkio būdu, elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų, pavojingųjų buitinių ir kitų atliekų surinkimo apvažiuojant ir vežimo sąnaudos, išskyrus tokių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudas, kurias Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai, ar atliekų turėtojų individualiai užsakytų nereguliariai buityje susidarančių atliekų surinkimo apvažiuojant ir vežimo paslaugų sąnaudas;
7.6. komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo, plėtros sąnaudos, kurias patiria savivaldybės ar administratorius (išskyrus regioninį atliekų tvarkymo centrą) ar kiti juridiniai asmenys, savivaldybės ar administratoriaus Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinkti teikti komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo, plėtros paslaugas (išskyrus nurodytas Taisyklių 10.2 papunktyje);
8. Savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių atliekų apdorojimo sąnaudas, kurios neįtrauktos į regioninę kainą ir kurias turi padengti savivaldybė ir (ar) patiria savivaldybės Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinktas juridinis asmuo, kurio veikla nėra reguliuojamoji pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 585 dalį, sudaro:
III SKYRIUS
ĮMOKOS DYDŽIO NUSTATYMAS
9. Į apskaičiuojamą įmokos dydį įtraukiama regioninė kaina, apskaičiuojama vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, taip pat komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos, komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų sąnaudos, komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudos ir savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių atliekų apdorojimo sąnaudos, kurios neįtrauktos į regioninę kainą ir kurias turi padengti savivaldybė ir (ar) patiria savivaldybės Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinktas juridinis asmuo, kurio veikla nėra reguliuojamoji pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 585 dalį (toliau – bendrosios būtinosios sąnaudos).
10. Į bendrąsias būtinąsias sąnaudas negali būti įtrauktos:
10.1. šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kurių turėtojas neegzistuoja, tvarkymo sąnaudos (išskyrus Taisyklių 7.1–7.3 papunkčiuose nurodytas prie atitinkamų atliekų surinkimo priemonių paliktų atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudas);
10.2. gaminių atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse sąnaudos ir dalis šių aikštelių eksploatavimo sąnaudų, kurias apmoka gamintojai ir importuotojai vadovaudamiesi Atliekų tvarkymo įstatymo 342 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 343 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3419 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 3420 straipsnio 2 dalies 1 punktu;
10.3. pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo, pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros, jos įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros, šių paslaugų ir veiklų administravimo sąnaudos, kurias apmoka gamintojai ir importuotojai vadovaudamiesi Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu;
10.4. visuomenės švietimo ir informavimo komunalinių atliekų tvarkymo klausimais sąnaudos, kurios pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 2 punktą apmokamos Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšomis ir (ar) kurias apmoka gamintojai ir importuotojai, jei tokių sąnaudų apmokėjimas gamintojų ir importuotojų lėšomis nustatytas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytose bendradarbiavimo šviečiant ir informuojant visuomenę sutartyse;
11. Savivaldybė ar administratorius bendrąsias būtinąsias sąnaudas paskirsto į:
11.1. pastoviąsias – tai sąnaudos, kurių dydis nekinta priklausomai nuo suteiktų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apimties (pavyzdžiui, atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų (atliekų sąvartyno, atliekų apdorojimo įrenginių, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių) nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, bendrosios veiklos ir administracinės sąnaudos);
12. Nekilnojamojo turto objektai, vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu, kurį pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalį nustato aplinkos ministras (toliau – Sąrašas), skirstomi į kategorijas savivaldybės tarybos sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objektų rūšis, įvertinus nekilnojamojo turto paskirtį, plotą, nekilnojamojo turto objektuose vykdomą ekonominę veiklą, tai, kokia (individuali arba kolektyvinė) atliekų surinkimo priemonė priskirta nekilnojamojo turto objektui, ar nekilnojamojo turto objekte gyvenantys asmenys kompostuoja namų ūkiuose susidarančias biologines atliekas jų susidarymo vietoje (toliau – nekilnojamojo turto objektų kategorija).
13. Nustatant įmokos dydį, pagal kiekvieną nekilnojamojo turto objektų kategoriją atskirai įvertinama, kiek juose gali susidaryti mišrių komunalinių atliekų ir atskirai rūšiuojamuoju būdu surenkamų komunalinių atliekų.
15. Įmokos pastovioji dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas.
16. Pastovioji įmokos dalis nustatoma visiems nekilnojamojo turto objektų, nurodytų Sąraše, savininkams arba kitiems Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims (toliau – įgalioti asmenys). Pastoviosios įmokos dalies nemoka nekilnojamojo turto objektų, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių nekilnojamojo turto objekte yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis.
17. Savivaldybės taryba įmokos pastoviąją dedamąją kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektams nustato tik pagal vieną iš šių kriterijų (pasirinktinai):
17.1. bendrą plotą (taikoma gyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams, negyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams; netaikoma pastatams, naudojamiems galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (kiaulidėms, karvidėms, arklidėms, veršidėms, paukštidėms ir kitiems panašios paskirties pastatams), žemės ūkiui tvarkyti skirtiems pastatams (svirnams, angarams, garažams ir kitiems panašios paskirties pastatams), sandėliavimo paskirties pastatams, lengvųjų automobilių garažams, esantiems namų valdoje arba po daugiabučiais gyvenamaisiais namais, ir automobilių saugykloms, esančioms po daugiabučiais gyvenamaisiais namais);
17.2. nekilnojamojo turto paskirtį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (netaikoma lengvųjų automobilių garažams, esantiems namų valdoje arba po daugiabučiais gyvenamaisiais namais, ir automobilių saugykloms, esančioms po daugiabučiais gyvenamaisiais namais);
17.5. naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį (dydį) ir ištuštinimo dažnį (taikoma visų kategorijų nekilnojamojo turto objektams, kurių savininkai ar jų įgalioti asmenys naudojasi individualiomis atliekų surinkimo priemonėmis arba kolektyvinėmis atliekų surinkimo priemonėmis, kai konkrečios kategorijos nekilnojamojo turto objektams priskirta įrengta konteinerių aikštelė, kuria naudotis gali tik tos kategorijos nekilnojamojo turto objektų, kuriems priskirta ši konteinerių aikštelė, savininkai ar jų įgalioti asmenys).
18. Įmokos pastovioji dedamoji nustatoma vienodo dydžio visiems tos pačios kategorijos nekilnojamojo turto objektams.
19. Įmokos kintamoji dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas.
20. Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslauga.
21. Įmokos kintamosios dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka deklaruoti galima ir ilgesnį kaip metai laikotarpį, kurį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, jeigu asmuo pateikia savivaldybei arba administratoriui išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus ar jų kopijas (atsižvelgiant į tai, kaip nustatyta savivaldybės tarybos). Nekilnojamojo turto objektų savininkai, deklaruodami, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka taip pat deklaruoja, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės neperleidžiamos tretiesiems asmenims.
Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia savivaldybės tarybos nustatytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu, ar jų kopijas. Nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, savivaldybė arba administratorius už deklaruotą laikotarpį apskaičiuoja įmokos kintamosios dedamosios dydį. Jeigu deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, savivaldybė ar administratorius gali prašyti šiuos dokumentus ar jų kopijas teikti periodiškai, bet ne dažniau negu 2 kartus per metus.
22. Savivaldybės taryba įmokos kintamąją dedamąją visų kategorijų nekilnojamojo turto objektams, kurių savininkai ar jų įgalioti asmenys naudojasi individualiomis atliekų surinkimo priemonėmis arba kolektyvinėmis atliekų surinkimo priemonėmis, kai konkrečios kategorijos nekilnojamojo turto objektams priskirta įrengta konteinerių aikštelė, kuria naudotis gali tik tos kategorijos nekilnojamojo turto objektų, kuriems priskirta ši konteinerių aikštelė, savininkai ar jų įgalioti asmenys, nustato tik pagal vieną iš šių kriterijų (pasirinktinai):
23. Savivaldybės taryba įmokos kintamąją dedamąją visų kategorijų nekilnojamojo turto objektams, kurių savininkai ar jų įgalioti asmenys naudojasi kolektyviniais konteineriais (tai yra neturi tik šiam konkrečiam nekilnojamojo turto objektui naudotis priskirtos konteinerių aikštelės), nustato tik pagal vieną iš šių kriterijų (pasirinktinai):
23.1. bendrą plotą (taikoma gyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams, negyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams; netaikoma pastatams, naudojamiems galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (kiaulidėms, karvidėms, arklidėms, veršidėms, paukštidėms ir kitiems panašios paskirties pastatams), žemės ūkiui tvarkyti skirtiems pastatams (svirnams, angarams, garažams ir kitiems panašios paskirties pastatams), sandėliavimo paskirties pastatams, lengvųjų automobilių garažams, esantiems namų valdoje arba po daugiabučiais gyvenamaisiais namais, ir automobilių saugykloms, esančioms po daugiabučiais gyvenamaisiais namais);
23.2. nekilnojamojo turto paskirtį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (netaikoma lengvųjų automobilių garažams, esantiems namų valdoje arba po daugiabučiais gyvenamaisiais namais, ir automobilių saugykloms, esančioms po daugiabučiais gyvenamaisiais namais);
24. Jei įmokos dedamosios nustatomos pagal Taisyklių 17.5, 22.1–22.3, 23.3 ar 23.4 papunkčiuose nurodytus kriterijus, savivaldybės turi teisę nustatyti mišrių komunalinių ir atskirai rūšiuojamuoju būdu surenkamų komunalinių atliekų susikaupimo normas (toliau – atliekų susikaupimo norma). Atsižvelgdamos į nustatytas atliekų susikaupimo normas, savivaldybės kiekvienos rūšies nekilnojamojo turto objektui nustato minimalią komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtį. Atliekų susikaupimo norma skaičiuojama kilogramais arba kubiniais metrais vienam gyventojui ar darbuotojui.
25. Įmokos dydis turi būti perskaičiuojamas kartą per metus, jei Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka pakoreguota regioninė kaina.
26. Įmokos dydis gali būti perskaičiuojamas kartą per metus, praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo naujo įmokos dydžio įsigaliojimo pradžios, jei metinis vartotojų kainų indeksas yra lygus ar didesnis kaip 110. Įmokos dydis perskaičiuojamas, kai Valstybės duomenų agentūra Oficialiosios statistikos portale paskelbia kiekvieno mėnesio metinį vartotojų kainų indeksą. Perskaičiuojant įmokos dydį, perskaičiuojama įmokos dalis, susijusi su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo, komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų, komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudomis ir kitomis savivaldybės ar administratoriaus (išskyrus regioninį atliekų tvarkymo centrą) ar kito juridinio asmens patiriamomis komunalinių atliekų, surinktų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, apdorojimo sąnaudomis, dauginant šią įmokos dalį iš indeksavimo koeficiento, kuris nustatomas Valstybės duomenų agentūros paskelbtą metinį vartotojų kainų indeksą dalijant iš 100. Įmokos dydis neperskaičiuojamas, jei savivaldybė ar administratorius, nustatydami sąnaudas Taisyklių 3 punkte numatyta tvarka, įvertino galimą metinį vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytį.
27. Taisyklių 25 ir (ar) 26 punktuose nustatyta tvarka perskaičiuotas įmokos dydis taikomas nuo artimiausio mokestinio laikotarpio pradžios. Sprendimą dėl mokestinio laikotarpio pradžios priima savivaldybės taryba.