Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 30, 31, 43, 63, 67,68, 69, 72, 73, 77, 84, 127, 143 straipsnių pakeitimo

ĮSTATYMAS

 

2016 m.                       d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. Įstatymo 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti išnagrinėja ir nutartį priima teismo pirmininkas, teisėjas, teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka per septynias darbo dienas nuo prašymo teismui su priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Kai teismo pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija mano, kad dėl prašymo atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti yra būtina gauti suinteresuotų asmenų nuomonę, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo jo gavimo. Šiuo atveju apie prašymo atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti nagrinėjimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir nurodomas terminas, per kurį jie turi pateikti nuomonę. Dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti, skundas (prašymas, pareiškimas) grąžinamas pareiškėjui.“.

 

2 straipsnis. Įstatymo 31 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 31 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

31 straipsnis. Teritorinis administracinių bylų teismingumas. Procesinių dokumentų pateikimo vieta“

2. Pakeisti 31 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal pareiškėjo pasirinkimą.“

3. Papildyti 31 straipsnį 5 dalimi:

2. Jei byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas (prašymas) šiam teismui pateikiamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla.“

 

3 straipsnis. Įstatymo 43 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį  ir ją išdėstyti taip:

1. Administraciniuose teismuose bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose,  131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas. Jei teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.“.

2. Pakeisti 43 straipsnio 4 dalį  ir ją išdėstyti taip:

4. Teisėjų kolegijos narius, jos pirmininką ir teisėją pranešėją skiria atitinkamo teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas.“

 

4 straipsnis. Įstatymo 63 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 63 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Prireikus surinkti įrodymus kito teismo veiklos teritorijoje arba, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitų teismo rūmų veiklos teritorijoje, nagrinėjantis bylą teismas atitinkamam teismui ar teismo rūmams gali pavesti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Jeigu įrodymai yra užsienio valstybėje, bylą nagrinėjantis teismas pavedimą užsienio valstybės teismui siunčia per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.“.

2. Pakeisti 63 straipsnio 2 dalį  ir ją išdėstyti taip:

2. Nutartyje dėl teisminio pavedimo trumpai išdėstoma nagrinėjamos bylos esmė, nurodomos aplinkybės, kurias reikia išaiškinti, įrodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis pavedimą teismas. Ši nutartis yra privaloma teismui ar teismo rūmams, kuriems ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.“.

 

5 straipsnis. Įstatymo 67 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 67 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Manydamas, kad nėra kliūčių administracinei bylai nagrinėti, teisėjas siūlo teismo pirmininkui ar jo paskirtam teisėjui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Pirmininko ar jo paskirto teisėjo priimtoje nutartyje nurodoma:

1) teisėjų kolegijos nariai, jos pirmininkas;

2) posėdžio laikas ir vieta;

3) pavedimas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti šaukimus proceso dalyviams, byloje dalyvaujantiems liudytojui, specialistui, ekspertui ir vertėjui arba kitaip pranešti apie posėdį;

4) pavedimas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis atsakovams ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašus (skaitmenines kopijas) ir kitus dokumentus, jeigu jie nebuvo išsiųsti ruošiantis bylą nagrinėti;

5) kiti pavedimai, būtini bylai išnagrinėti laiku.“

 

6 straipsnis. Įstatymo 68 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

68 straipsnis. Bylų sujungimas ir išskyrimas

1. Bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos tokie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti sujungiami į vieną bylą nutartimi. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai, pareiškimai) yra tame pačiame teisme, juos sujungia bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba bylą nagrinėjantis teismas. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai, pareiškimai) yra skirtinguose to paties teismo rūmuose, nutartį dėl jų sujungimo priima teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas, kuris taip pat išsprendžia klausimą dėl sujungtos bylos perdavimo nagrinėti konkretiems teismo rūmams. Klausimą dėl skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose esančių skundų (prašymų, pareiškimų) sujungimo ir sujungtos bylos perdavimo nagrinėti konkrečiam teismui ar konkretiems teismo rūmams perdavimo klausimą išsprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas bylą nagrinėjančio teismo prašymu.

2. Kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas).“.

 

7 straipsnis. Įstatymo 69 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

69 straipsnis. Bylos perdavimas kitam teismui

1. Teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitiems teismo rūmams:

1) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame teisme arba, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo rūmuose negalima (išskyrus šio straipsnio 3-5 dalyse nurodytus atvejus);

2) kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles;

3) pripažinęs, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme arba, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kituose teismo rūmuose, konkrečiai – pagal pareiškėjo ar daugumos pareiškėjų, jei skundą (prašymą, pareiškimą) padavė ne vienas asmuo, gyvenamąją vietą ar buveinę arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su kilusiu ginču, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo teisės akto priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas teisės aktas, vietą.

2. Bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui klausimą išsprendžia bylą perduodančio teismo teisėjų kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, o bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui šio straipsnio 1 dalies 43 punkte nustatytais atvejais klausimą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas bylą perduodančio teismo pirmininko teikimu. Bylos perdavimo teismo kitiems teismo rūmams klausimą išsprendžia šio teismo pirmininkas.

3. Kai proceso šalis yra teisėjas o byla priskirtina teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas bylą perduoda nagrinėti kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį. Šioje dalyje nustatyta taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai.

4. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, tokio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, į kuriuos šie asmenys nėra paskirti. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai.

5. Jeigu teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo giminaičiai.

6. Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus atvejus.“

 

8 straipsnis. Įstatymo 72 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 72 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Apie tos dienos teismo posėdžius skelbiama teismo, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas nagrinėja bylą, skelbimų lentoje.“.

 

9 straipsnis. Įstatymo 73 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) teismo pavadinimas, tikslus adresas ir, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, teismo rūmų, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, pavadinimas ir tikslus adresas;“.

 

10 straipsnis. Įstatymo 77 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 77 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

77 straipsnis. Sąlygos teismo posėdžiui pradėti ir teismo posėdžio vieta“

2. Papildyti 77 straipsnį 4 dalimi:

4. Teismo posėdžiai vyksta teismo, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, arba, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos yra paskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose.

3. Papildyti 77 straipsnį 5 dalimi:

5. Žodinis bylos nagrinėjimas gali vykti ir ne šio straipsnio 4 dalyje nurodytose patalpose, jeigu kitoje vietoje byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą arba proceso dalyvių ar daugumos proceso dalyvių gyvenamąją vietą ar buveinę, arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su nagrinėjama byla, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo sprendimo priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas sprendimas, vietą.“.

 

11 straipsnis. Įstatymo 84 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti  84 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Teismo sprendimas surašomas ir viešai paskelbiamas paprastai tą pačią dieną po bylos išnagrinėjimo. Teismo sprendimas paskelbiamas perskaitant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis ir trumpai žodžiu išdėstant sprendimo motyvų esmę. Visi esantys posėdžių salėje asmenys skelbiamą teismo sprendimą išklauso stovėdami. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti skelbiamą teismo sprendimą išklausyti sėdint.“

2. Pakeisti  84 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų, o išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, – ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjančio teisėjo ar administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nario (narių) motyvuotu prašymu teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas motyvuota nutartimi gali pratęsti šiuos terminus ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas ar bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys (nariai), teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas nutartimi gali pratęsti šį terminą iki objektyvių priežasčių išnykimo. Jeigu objektyvios priežastys, dėl kurių buvo pratęstas teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas, neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą. Apie teismo sprendimo paskelbimo laiką ir vietą pranešama proceso šalims. Kol rengiamas teismo sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Teismo sprendimą, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant.“

3. Papildyti 84 straipsnį nauja 6 dalimi:

6. Kai sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir nei vienas iš proceso dalyvių neatvyko į teismo sprendimo paskelbimą,  sprendimo paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasirašyto sprendimo pateikimas teismo, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas nagrinėja bylą, raštinei teismo nurodytą teismo sprendimo paskelbimo dieną.

4. Buvusią 84 straipsnio 6 dalį laikyti 7 dalimi.

 

12 straipsnis. Įstatymo 127 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 127 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Teisės ir faktų požiūriu vienarūšės individualiosios administracinės bylos (toliau – individualiosios vienarūšės bylos), kurios kyla dėl norminio teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams pasekmių, gali būti nagrinėjamos šiame skirsnyje nustatyta modelinio teismo proceso tvarka. Šiame skirsnyje neaptartais atvejais taikomos kitos šio įstatymo nuostatos.“

 

13 straipsnis. Įstatymo 143 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti  143 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų, o išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, – ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nario (narių) motyvuotu prašymu teismo pirmininkas motyvuota nutartimi gali pratęsti šiuos terminus ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas ar bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys (nariai), teismo pirmininkas nutartimi gali pratęsti šį terminą iki objektyvių priežasčių išnykimo. Apie teismo sprendimo paskelbimo laiką ir vietą pranešama proceso šalims. Kol rengiamas sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Jeigu objektyvios priežastys, dėl kurių buvo pratęstas teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas, neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.“

2.    Papildyti 143 straipsnį 6 dalimi:

6. Kai sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir nei vienas iš proceso dalyvių neatvyko į teismo sprendimo ar nutarties paskelbimą,  sprendimo ar nutarties paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusių teisėjų kolegijos narių pasirašyto sprendimo pateikimas teismo raštinei teismo nurodytą teismo sprendimo ar nutarties paskelbimo dieną.

 

14  straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas

 

 

 

Teikia Seimo nariai:

 

Julius Sabatauskas

Valdas Skarbalius

Vitalijus Gailius