Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LITUANISTIKOS
ĮSTATYMAS
2017 m. d. Nr. XIIIP-
Vilnius
Lituanistika – Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų branduolys, su valstybingumo ir tautos raida susijusi tradicija, kuriai mokslo, švietimo ir kultūros politikoje valstybė teikia prioritetą. Lituanistikos prioriteto įgyvendinimas Lietuvos Respublikos mokslo, švietimo ir kultūros srityse, jo stiprinimas ir puoselėjimas yra nelygstamai svarbus valstybės ir tautos tapatumui, ateities perspektyvai, kultūrinei ir socialinei plėtrai, atitinkamų sričių valstybės užsakymų nustatymui ir įgyvendinimui, valstybės ir visuomenės švietimo ir kultūros poreikių tenkinimui, visaverčiam Lietuvos dalyvavimui pasaulio mokslo ir kultūros raidoje, valstybės saugumui.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Baltistika – humanitarinių ir socialinių mokslų sričių moksliniai tyrimai ir studijų programos, kurių objektas yra baltų tautos, jų kalbos (sakytinė ir rašytinė forma), kalbų istorija, kultūra.
2. Fundamentiniai lituanistikos mokslinių tyrimų šaltiniai – Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos ir kalbos raidos pažinimo svarbiausieji rašytiniai, vaizdo, garso šaltiniai ir šių sričių tyrimų empirinių duomenų ištekliai, sukaupti Lietuvoje ir užsienyje.
3. Lituanistika – humanitarinių ir socialinių mokslų sričių moksliniai tyrimai ir studijų programos, kurių objektas yra Lietuvos valstybė, visuomenė, jos švietimas, kultūra, archeologija, istorija, lietuvių tauta ir jos kalba (sakytinė ir rašytinė forma).
4. Lituanistinis švietimas – lietuvių kalbos, Lietuvos valstybės ir visuomenės istorijos, kultūros mokymas ir supažindinimas su Lietuvos dabartimi, taip pat sąlygų saviraiškai lietuvių kalba užsienio valstybėse sudarymas.
5. Lituanistikos mokslinių tyrimų sintetiniai veikalai – mokslo krypties ar šakos tyrimų etapo rezultatus apibendrinantys, sisteminantys ir interpretuojantys veikalai, kuriantys pagrindą tolesniam tos krypties ar šakos moksliniam pažinimui.
6. Lituanistikos socialinė ir kultūrinė plėtra – lituanistikos mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimas valstybės ir visuomenės socialiniams, švietimo ir kultūriniams poreikiams bei tarptautinei Lietuvos kultūros ir lietuvių kalbos sklaidai.
7. Lituanistikos taikomieji darbai – mokslo darbai ar elektroninio pavidalo darbai, skirti pateikti moksliniams tyrimams ar švietimui reikalingus išteklius, spręsti socialinės-kultūrinės plėtros uždavinius, tenkinti konkrečius valstybės, visuomenės ar ūkio subjektų poreikius.
8. Lituanistiniai skaitmeninių duomenų rinkiniai – skaitmeniniai archyvai, duomenų bazės ir kitos skaitmeninės aplinkos, infrastruktūros ar skaitmeniniai teksto, garso ir (ar) vaizdo kūrinių leidimai, sukuriami skaitmeninant esamus tradicinės formos archyvus, kartotekas, leidinius arba parengiant naujus elektroninius duomenų rinkinius.
3 straipsnis. Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo tikslai
Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo tikslai yra šie:
1) plėtoti lituanistinius mokslinius tyrimus ir lituanistines studijas, laiduoti lituanistinę socialinę ir kultūrinę plėtrą humanitarinių ir socialinių mokslų sričių moksliniais tyrimais, lituanistiniu švietimu ir studijomis, kurių objektas yra Lietuvos valstybė, visuomenė, kultūra, istorija, lietuvių tauta ir kalba;
2) užtikrinti valstybinės lietuvių kalbos kaip mokslo, kultūros, švietimo kalbos puoselėjimą, raidą ir tobulinimą, humanitarinių ir socialinių tyrimų plėtrą lietuvių kalba;
3) prisidėti prie tautinės ir pilietinės tapatybės išsaugojimo ir plėtojimo, Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo pažinimo, Lietuvos kultūros plėtros, nacionalinės ir tarptautinės sklaidos, pilietinio sąmoningumo ugdymo, Lietuvos materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo;
4) laiduoti tinkamas teisines, finansines ir institucines sąlygas lituanistikos uždaviniams įgyvendinti;
5) kaupti, saugoti Lietuvos ir užsienio šalių lituanistikos mokslui, švietimui, kultūrai, socialinei plėtrai, valstybės paveldui, atminimui, tautiniam tapatumui puoselėti reikalingus dokumentus;
4 straipsnis. Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo uždaviniai
Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo uždaviniai yra šie:
1) nustatyti ir realizuoti lituanistikos mokslinių tyrimų bei socialinės ir kultūrinės plėtros bazinio ir programinio lėšų skyrimo principus, atitinkančius šios srities misiją ir pobūdį;
2) apibrėžti ir taikyti tinkamus lituanistikos mokslo darbų ir mokslo institucijų veiklos vertinimo principus, skatinančius tikslingai ir kokybiškai įgyvendinti lituanistikos prioritetą;
3) sistemiškai koordinuoti lituanistikos institucijų veiklą, skatinti jų bendradarbiavimą, kurti mokslo, kultūros ir švietimo politikos priemonių darną šioje srityje;
4) nuosekliai skatinti ir remti lituanistikos monografijų, fundamentinių šaltinių, sintetinių veikalų, taikomųjų leidinių, skaitmeninių duomenų rinkinių rengimą ir publikavimą, lituanistinio švietimo veiklas ir lituanistikos populiarinimą žiniasklaidos ir kitomis priemonėmis Lietuvoje ir užsienyje;
5) plėtoti ir remti lituanistikos mokslo institucijų ir visų lygių švietimo institucijų bendradarbiavimą, atlikti ir taikomuosius lituanistikos darbus, skleisti jų rezultatus, racionaliai juos naudoti bendrajam ugdymui ir studijoms;
6) sistemiškai plėtoti lituanistikos tyrimus tarptautiniu mastu, koordinuoti užsienio lituanistikos ir baltistikos centrų veiklą, remti užsienio piliečių lituanistines studijas, lituanistikos mokslo ir taikomųjų darbų publikavimą užsienio kalbomis, tarptautinę kultūrinę sklaidą;
7) puoselėti lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimą, nuosekliai koordinuoti tam skirtas priemones ir programas, remti atminties institucijų lituanistikos projektus;
5 straipsnis. Lituanistikos prioritetą įgyvendinančios institucijos
Lituanistikos prioritetą įgyvendinančios institucijos yra šios:
1) Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Švietimo ir mokslo, Kultūros, Užsienio reikalų ir kitos ministerijos;
4) ypatingos nacionalinės svarbos valstybiniai lituanistiniai mokslinių tyrimų institutai, kurių tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros paveldo ir istorijos tyrimus;
5) universitetai ir kitos aukštosios mokyklos, vykdančios lituanistikos mokslinių tyrimų ir studijų programas;
6 straipsnis. Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo koordinavimas ir stebėsena
1. Lituanistikos prioritetą įgyvendinančių institucijų stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti mokslo ir studijų kokybę laiduojantį valdymą.
2. Valstybinę Lituanistikos prioritetą įgyvendinančių institucijų stebėseną inicijuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos įgaliotos institucijos.
3. Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo stebėsenos organizavimas:
1) lituanistikos prioritetą įgyvendinantys institutai kasmet rengia ataskaitas ir jas teikia Lietuvos mokslų akademijai įvertinti;
2) Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vykdydami parlamentinę kontrolę, stebi lituanistikos prioritetą įgyvendinančias mokslo, studijų, švietimo ir kultūros institucijas ir teikia pasiūlymus pagal kompetenciją;
3) Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos kultūros taryba kasmet teikia Seimui ataskaitą dėl Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo konkursinėse programose;
4) Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras nuolat rengia analizes, tyrimus ir prognozes dėl lituanistikos prioriteto įgyvendinimo;
7 straipsnis. Lituanistikos mokslinių tyrimų, studijų, švietimo, socialinės ir kultūrinės plėtros bazinis finansavimas
1. Lituanistikos prioritetą įgyvendinančioms institucijoms bazinio finansavimo lėšos skiriamos vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu.
3. Valstybės biudžeto lėšos sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai lituanistikos prioritetą įgyvendinančioms institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka laikantis šių principų:
1) Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, suderinusios su lituanistikos prioritetą įgyvendinančiomis institucijomis, nustato jų kriterijus ir bazinio finansavimo metodiką, įvertinusios sudėtingų infrastruktūrų išlaikymo poreikius;
2) valstybinių lituanistikos mokslinių tyrimų institutų infrastruktūros išlaikymo ir plėtotės finansavimas nuolat indeksuojamas, atsižvelgiant į infrastruktūros objektų sudėtingumą.
3) valstybinėms mokslinių tyrimų institucijoms, turinčioms specifinių lituanistinių infrastruktūrų (nekilnojamojo ir kilnojamojo kultūros paveldo objektų, archyvų, retų spaudinių, kitos dokumentinės, vaizdinės medžiagos ir jų saugyklų), skiriamas valstybės biudžeto bazinis finansavimas, taip pat kasmet numatomos ir papildomos indeksuojamos lėšos šioms infrastruktūroms tinkamai saugoti ir jas aptarnauti pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus jų išlaikymo poreikius.
4. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos studijų programos ir Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytos rėmimo priemonės užsienio piliečiams, norintiems studijuoti lituanistikos dalykus Lietuvos universitetuose.
8 straipsnis. Lituanistikos mokslinių tyrimų, studijų, švietimo, socialinės ir kultūrinės plėtros projektinis finansavimas
1. Lituanistikos mokslinių tyrimų, studijų, švietimo bei socialinės ir kultūrinės plėtros projektinio finansavimo tikslas yra skatinti darnią nacionalinę ir tarptautinę plėtrą, kokybiškus fundamentinius ir taikomuosius darbus, jų sklaidą visuomenėje, lietuvių bendruomenių užsienyje lietuviškosios tapatybės plėtotę.
2. Lituanistikos mokslinių tyrimų, studijų, švietimo, socialinės ir kultūrinės plėtros projektinio finansavimo kriterijus nustato Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos.
3. Lituanistinių mokslinių tyrimų ir jų sklaidos projektai finansuojami iš Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos kultūros tarybos konkursinėms programoms skirtų lėšų.
5. Dalyvauti lituanistikos mokslinių tyrimų, studijų, švietimo, socialinės ir kultūrinės plėtros projektinio finansavimo konkurse turi teisę Lietuvos ir užsienio mokslininkai lituanistai (baltistai) ar jų vadovaujamos grupės.
6. Užsienio mokslininkų lituanistų (baltistų) dalyvavimo konkurse ir projektinio finansavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
7. Ministerijų inicijuojami lituanistiniai moksliniai tyrimai atliekami pagal specialią Lietuvos mokslo tarybos administruojamą tokių tyrimų programą.
9 straipsnis. Lituanistikos mokslo ir studijų kokybės užtikrinimas
1. Lituanistikos mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimui, jų mokslo produkcijos, socialinės ir kultūrinės plėtros, projektų ekspertiniam vertinimui taikomi kriterijai, atitinkantys šių institucijų vykdomą valstybinę ir visuomeninę misiją, valstybinės lietuvių kalbos įtvirtinimo ir tobulinimo tikslą, siekimą stiprinti tarptautiškumo, tautinio ir pilietinio tapatumo darną lituanistikos srityje.
2. Lituanistinių institucijų mokslo produkcijos formalusis vertinimas vykdomas pasitelkiant šalies atitinkamos mokslo srities ekspertus, o jų veiklos išorinis ir lyginamasis ekspertinis vertinimas vykdomas pasitelkiant tarptautinius ir šalies mokslo ekspertus (ar ir pripažintus menininkus) lygiomis dalimis.
10 straipsnis. Valstybiniai lituanistikos mokslinių tyrimų institutai
1. Valstybiniai mokslinių tyrimų institutai:
1) Lietuvių kalbos institutas – vykdo ilgalaikius lietuvių kalbos tyrimus, atlieka visuomenei aktualius taikomuosius darbus, kuria naujas fundamentines ir taikomąsias žinias apie lietuvių kalbą ir raštiją, kaupia, sistemina, skaitmenina ir skleidžia nematerialųjį kalbinį paveldą, sprendžia valstybei ir visuomenei aktualius kalbos raidos ir funkcionavimo uždavinius, palaiko lituanistiką pasaulyje, kartu su universitetais rengia kalbos tyrėjus, formuoja lietuvių kalbotyros strategiją;
2) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas – vykdo ilgalaikius lietuvių literatūros, tautosakos ir senosios Lietuvos literatūros paveldo tyrimus, kaupia, saugo, sistemina ir skaitmenina lietuvių literatūros ir tautosakos archyvą, vykdo lietuvių literatūros ir tautosakos šaltinių bei tyrimų sklaidą visuomenėje, moksliniu lygiu rengia ir publikuoja lituanistinio paveldo paminklus bei elektronines duomenų bazes, užtikrina, kad šie archyvai ir duomenų bazės būtų nuolat pildomos, kartu su universitetais rengia literatūros ir folkloro tyrėjus, formuoja lietuvių literatūros ir tautosakos mokslų strategiją;
3) Lietuvos istorijos institutas – vykdo lietuvių tautos, Lietuvos visuomenės ir valstybės, jos kultūros, ūkio, valstybingumo raidos fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, kaupia, sistemina, skaitmenina ir skleidžia dokumentinį ir nematerialųjį istorinį paveldą, kartu su universitetais rengia istorijos, archeologijos ir etnologijos (antropologijos) tyrėjus, kartu su universitetais formuoja Lietuvos istorijos, archeologijos ir etnologijos (antropologijos) mokslų strategiją.
4) Lietuvos kultūros tyrimų institutas – vykdo fundamentinius ir taikomuosius lituanistinius bei lyginamuosius kultūros, meno (dailės, teatro, muzikos), filosofijos paveldo ir šiuolaikinės Lietuvos kultūros tyrimus, aktualius Lietuvos valstybės, visuomenės ir kultūros raidai. Taip pat atlieka lauko tyrimus, ekspedicijų metu fiksuoja ir tiria meninį Lietuvos bažnyčių paveldą, kartu su universitetais rengia Lietuvos kultūros tyrėjus, formuoja Lietuvos kultūros tyrimų strategiją.
2. Valstybiniai lituanistiniai mokslinių tyrimų institutai lituanistikos prioriteto įgyvendinimo tikslais sudaro koordinavimo tarybą, kurios veiklos reglamentą tvirtina bendru sutarimu.
11 straipsnis. Valstybiniai universitetai, vykdantys lituanistikos (baltistikos) mokslo, studijų, švietimo, kultūros ir socialinės plėtros programas
12 straipsnis. Lituanistikos (baltistikos) centrai užsienyje
1. Lituanistikos centrai – užsienio šalyse veikiančios lituanistikos (baltistikos) studijų, mokslinių tyrimų ir/ar lituanistinio švietimo programas vykdančios aukštojo mokslo institucijos ar jų padaliniai, sudarančios sąlygas skatinti lituanistikos (baltistikos) studijas ir mokslinius tyrimus, vykdomus užsienio šalių aukštosiose mokyklose, mokslo ir švietimo institucijose.
2. Lituanistikos (baltistikos) centrai įgyvendina akademinių mainų programas, organizuoja mokslines ir metodines konferencijas, rengia ir leidžia leidinius, vykdo socialinę ir kultūrinę lituanistikos ir/ar baltistikos plėtrą, lituanistinį švietimą užsienyje.
13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas