Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL VANDENILIO SEKTORIAUS PLĖTROS LIETUVOJE 2024–2030 METAIS GAIRIŲ PATVIRTINIMO
2023 m. d. Nr.
Vilnius
Įgyvendindama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 159.4 papunktį, Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 6.3.8 veiksmą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje 2024–2030 metais gaires (toliau – Gairės) (pridedama).
2. Pavesti:
2.1. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai įgyvendinti Gairių nuostatas ir, suderinus su šio nutarimo 2.2 ir 2.3 papunkčiuose nurodytomis institucijomis, parengti Gairių įgyvendinimo priemonių planą ir iki 2024 m. birželio 30 d. pateikti jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
2.2. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dalyvauti įgyvendinant Gairių nuostatas.
3. Pasiūlyti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, valstybės valdomoms energetikos įmonėms, mokslo ir studijų institucijoms dalyvauti įgyvendinant Gairių nuostatas.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2023 m. d. nutarimu Nr.
VANDENILIO SEKTORIAUS PLĖTROS
LIETUVOJE 2024–2030 METAIS GAIRĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje 2024–2030 metais gairių (toliau – Gairės) tikslas – užtikrinti efektyvią ir sklandžią vandenilio sektoriaus plėtrą iki 2030 metų. Gairėse taip pat vertinamas ir tolesnis vandenilio sektoriaus plėtros iki 2050 metų etapas.
2. Gairėse apibrėžtos vandenilio sektoriaus strateginės plėtros kryptys ir etapai, verslo aplinka, teisinės ir organizacinės vandenilio technologijų panaudojimo priemonės pramonės, transporto, energijos gamybos ir kitų sektorių poveikiui aplinkai mažinti.
3. Pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys vandenilio sektoriaus plėtrą ir skatinantys neigiamo poveikio aplinkai mažinimą:
3.1. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategija“ (angl. A hydrogen strategy for a climate-neutral Europe);
3.2. Europos Komisijos pasiūlymų rinkinys žaliojo kurso įgyvendinimui, siekiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 procentais (angl. Fit for 55: The EU's plan for a green transition);
3.3. 2022 m. gegužės 18 d. Europos Komisijos Greito priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro mažinimo ir spartaus perėjimo prie žaliosios ekonomikos planas (angl. REPowerEU: A plan to rapidly reduce dependence on Russian fossil fuels and fast forward the green transition);
3.4. 2023 m. vasario 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/1184, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 papildoma Sąjungos metodika, kurioje išdėstytos išsamios nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių taisyklės;
3.5. 2023 m. vasario 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/1185, kuriuo nustatant minimalią išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo dėl perdirbtos anglies kuro naudojimo ribą ir pateikiant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo dėl iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro ir perdirbtos anglies kuro naudojimo vertinimo metodiką papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001;
4. Gairėse vartojamos sąvokos:
4.1. Amoniakas – bespalvės, aštraus kvapo, toksiškos dujos, kurias sudaro vienas azoto ir trys vandenilio atomai.
4.2. Atsinaujinančių išteklių vandenilis – vandenilis, pagamintas iš įvairių atsinaujinančių energijos išteklių ir atitinkantis 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją įtvirtintus principus.
4.3. Geologinis vandenilis – dėl geologinių procesų žemės gelmėse susidaręs ir susikaupęs gamtinis grynas (ne junginiuose) vandenilis.
4.4. Iškastinio kuro vandenilis – vandenilis, kuris gaunamas įvairiais gamybos metodais iš iškastinio kuro (naftos, gamtinių dujų, akmens anglies ir kt.) ir kurį gaminant išmetamas anglies dioksidas nėra surenkamas, o patenka į atmosferą.
4.5. Išvestiniai vandenilio produktai – iš žaliojo vandenilio gaminami sintetiniai žalieji degalai, sintetinis metanas, amoniakas, metanolis ir kiti produktai.
4.6. Mažos anglies dioksido taršos vandenilis – vandenilis, kuris gaunamas iš neatsinaujinančių energijos išteklių ir kuris atitinka išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų 70 procentų sumažinimo, palyginti su iškastiniu kuru, kriterijų.
4.7. Metanas – gausiai gamtoje randamos bespalvės, bekvapės dujos, kurios susidaro anaerobinėmis sąlygomis yrant organinėms medžiagoms ir kurias sudaro vienas anglies ir keturi vandenilio atomai.
4.8. Metanolis – pramonėje naudojamas bespalvis, degus, labai nuodingas skystas junginys, kuris dega ore, sudarydamas anglies dioksidą ir vandenį.
4.9. Sintetiniai žalieji degalai – sintetiniai degalai, kurie gaminami redukcijos būdu anglies dioksidą, anglies monoksidą ir žaliąjį vandenilį verčiant į angliavandenilius.
4.10. Sintetinis metanas – metanas, gaunamas žaliąjį vandenilį jungiant su surinktu anglies dioksidu.
4.11. Vandenilis – pats lengviausias ir labiausiai paplitęs cheminis elementas žemėje. Normaliomis sąlygomis tai bespalvės, bekvapės, itin degios dviatomės dujos.
4.12. Vandenilio geologinis saugojimas – vandenilio įleidimas ir (ar) saugojimas natūraliose ir (ar) dirbtinėse žemės gelmių ertmėse ir (ar) vandeninguose horizontuose.
4.13. Vandenilio slėnis – apibrėžta geografinė vietovė, kurioje vandenilis naudojamas daugiau nei vienoje srityje sukuriant integruotą vandenilio ekosistemą, kuri pagamina ir (ar) suvartoja didesnius nei įprastai vandenilio kiekius.
4.14. Vandenilio vertės kūrimo grandinė – vandenilio ir jo išvestinių produktų vertę kuriančių procesų, žaliavų, prekių ir paslaugų visuma, apimanti vandenilio gamybą, tiekimą, transportavimą, saugojimą ir naudojimą.
4.15. Žaliasis vandenilis – vandenilis, gaminamas elektrolizės būdu iš atsinaujinančių energijos išteklių ir atitinkantis Europos Sąjungoje taikomus nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių reikalavimus.
5. Vandenilis klasifikuojamas pagal vandenilio gamybos technologijas, vandenilio gamybos metu naudojamus energijos šaltinius ir žaliavas. Vandenilio gamybos technologijos, naudojamos žaliavos ir energijos šaltiniai lemia skirtingą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį vandenilio gamybos ciklo metu (nuo žaliavos iki galutinio produkto).
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS VANDENILIO SEKTORIAUS PLĖTROS KRYPTYS
6. Vandenilis yra prioritetinė priemonė įgyvendinant Europos Sąjungos (toliau – ES) žaliojo kurso ir ES perėjimo prie žaliosios energetikos tikslus, taip pat nacionalinius energetikos politikos tikslus. Vandeniliu galima pakeisti iškastinį kurą dalyje taršių pramonės procesų, sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir sustiprinti chemijos, metalų ir kitų taršių pramonės sektorių konkurencingumą ateityje. Vandenilį galima naudoti kaip žaliavą, degalus, energijos nešėją arba energijos kaupimo priemonę. Jis taip pat turi plačias panaudojimo galimybes pramonės, transporto ir energetikos sektoriuose. Siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, vandenilis gali būti žaliava arba energijos šaltinis procesuose ir sektoriuose, kuriuose tiesioginė elektrifikacija yra techniškai neįmanoma arba nekonkurencinga. Vandenilio potencialas matomas ir energetikos sektoriuje kaip priemonė balansuoti energetikos sistemą ir kaupti perteklinę atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) energiją. Vandenilio panaudojimas skirtinguose sektoriuose:
6.1. Pramonės sektoriuje vandenilis atlieka svarbų vaidmenį gaminant įvairius cheminius junginius, valant naftos produktus ir apdirbant metalus. Vandenilis, kaip žaliava, naudojamas amoniako, metanolio, vandenilio peroksido, tirpiklių, plastiko, poliesterio, nailono gamyboje. Vandenilio dujos naudojamos krosnyse metalams grūdinti, o vandenilio ir deguonies liepsna naudojama juodiesiems metalams pjauti. Vandenilis taip pat dažnai maišomas su argonu ir naudojamas suvirinant metalus.
6.2. Transporto sektoriuje vandenilio dujos ir sintetiniai žalieji degalai gali būti naudojami kaip aplinkos neteršianti degalų alternatyva benzinui, dyzelinui, gamtinėms dujoms ar naftos dujoms. Dujinės ar skystos formos vandenilis gali būti naudojamas kuro elementuose ar specialiai pritaikytuose vidaus degimo varikliuose, o jo degimo metu į aplinką neišmetamos kenksmingos dalelės. Dalį esamų transporto priemonių, ypač lengvuosius automobilius, galima pakeisti elektromobiliais, tačiau sunkiojo transporto elektrifikacija yra gerokai sudėtingesnė dėl ribotų techninių galimybių ir didelių sąnaudų. Kyla praktinių baterijų naudojimo pritaikymo sunkiajame transporte problemų, todėl kiti energijos šaltiniai (pavyzdžiui: vandenilis, sintetinis metanas, sintetiniai žalieji degalai) gali būti geresnė alternatyva užtikrinant aprūpinimą kuru neelektrifikuotų linijų traukiniuose, vidaus ir trumpųjų distancijų laivyboje arba lėktuvuose.
1 paveikslas. Pagrindinės vandenilio panaudojimo kryptys ir jų išvystymo laikotarpis
6.3. Energetikos sektoriuje, siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, būtina elektros energijos, naudojant AEI, gamybos pajėgumų plėtra. Priklausomybė nuo hidrometeorologinių sąlygų lemia, kad AEI gamybos įrenginiams sudėtinga užtikrinti elektros energijos generacijos stabilumą, tai apsunkina elektros energijos perdavimą ir skirstymą. Siekiant efektyviai panaudoti pagamintą elektros energiją ir sumažinti techninius iššūkius, susijusius su tinklo valdymu, būtina plėtoti energijos saugojimo sprendimus, kurie leistų kaupti perteklinę energiją ir naudoti ją tada, kai rinkoje trūksta elektros energijos. Kadangi vandenilis gali būti lanksčiai gaminamas ir naudojamas kaupiant didelius energijos kiekius ilgą laiką, vandenilio gamybos ir saugojimo technologijos turi potencialo kompensuoti tiek trumpo ir vidutinio laikotarpio, tiek ir sezoninius elektros energijos gamybos ir paklausos svyravimus. Be to, vandenilis gali būti transportuojamas sunkvežimiais, laivais, vamzdynais ar geležinkeliais, todėl AEI elektros energiją galima gaminti ten, kur tai efektyviausia ir vandenilio forma transportuoti tolimais atstumais, nesudarant apkrovos elektros tinklams. Taip pat vandenilis gali būti verčiamas į įvairiuose sektoriuose naudojamus išvestinius produktus, pavyzdžiui, į sintetinį metaną, sintetinius žaliuosius degalus, metanolį, amoniaką ir kt.
7. Vykdant vandenilio sektoriaus plėtrą, iki 2030 metų daugelyje vandenilio vertės grandinės sričių bus vykdomos analizės, studijos, bandomieji arba demonstraciniai projektai. Bandomoji veikla ir atliekama analizė leis pritaikyti pramonės ir transporto sektorius, infrastruktūrą, didinti kompetencijas ir plačiau panaudoti vandenilį po 2030 metų.
8. Nors ir esama skirtingų vandenilio rūšių, būtent žaliasis vandenilis laikytinas vienu pagrindinių energijos nešėjų ateityje ir įrankiu ES klimato kaitos valdymui. Žaliasis vandenilis suteikia galimybę mažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos ir nuo iškastinį kurą eksportuojančių valstybių ir leidžia patenkinti energijos poreikį neišskiriant į aplinką anglies dioksido.
III SKYRIUS
ŽALIOJO VANDENILIO GAMYBOS IR PANAUDOJIMO PLĖTRA LIETUVOJE IKI 2030 METŲ IR 2050 METAIS
9. Žaliojo vandenilio sektoriaus Lietuvoje plėtra yra viena iš galimybių siekiant šalies klimato kaitos valdymo tikslų, kuriant klimatui neutralią ekonomiką ir užtikrinant energetinę nepriklausomybę.
10. Pagrindinis Lietuvos vandenilio energetikos politikos tikslas – žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų sukūrimas, panaudojant perteklinę AEI elektros energiją, ir išvestinių vandenilio produktų, skirtų vietiniam naudojimui ir eksportui, gamyba. Kitų vandenilio rūšių naudojimas nėra ribojamas, kiek tai atitinka bendruosius Lietuvos klimato kaitos švelninimo tikslus.
11. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai, išskiriamos pagrindinės kryptys, kurios turės reikšmingą įtaką vystant žaliojo vandenilio sektorių Lietuvoje:
11.3. koncentruotis į žaliojo vandenilio ir išvestinių produktų gamybą, kurie bus paklausūs pramonės, sunkiojo transporto, energetikos ir kituose sektoriuose;
11.4. kurti ir plėsti žaliojo vandenilio ir jo išvestinių produktų panaudojimo galimybes kelių, aviacijos, geležinkelių ir jūrų transporto sektoriuose;
11.5. sukurti vandenilio ir jo išvestinių produktų transportavimo tinklą ir infrastruktūrą vidaus vartojimui ir eksportui;
12. Pagrindiniai uždaviniai, kuriuos įgyvendinus Lietuvoje bus užtikrinta tvari žaliojo vandenilio sektoriaus plėtra:
12.2. naujos žaliojo vandenilio ir jo produktų gamybos infrastruktūros sukūrimas ir esamos energijos gamybos infrastruktūros panaudojimas žaliojo vandenilio gamybai;
12.6. tvari ir paskirstyta žaliojo vandenilio ir jo išvestinių produktų gamyba, siekiant tolygios Lietuvos regioninės, socialinės ir ekonominės plėtros;
12.7. tarptautinis bendradarbiavimas siekiant užtikrinti vandenilio ir jo išvestinių produktų gamybos, naudojimo, saugojimo ir transportavimo saugumą bei sertifikavimą, vandenilio rinkos integracijos, eksporto, importo ir saugojimo veiklų plėtrą bei tarptautinių vandenilio transportavimo koridorių išvystymą ir prieigą prie vandenilio saugyklų kitose ES valstybėse;
12.8. techninės saugos ir sveikatos standartų užtikrinimas vandenilio ir jo išvestinių produktų gamybos, naudojimo, saugojimo ir transportavimo srityje;
12.9. investicijos į žmogiškuosius išteklius, siekiant ugdyti kompetencijas žaliojo vandenilio ir jo išvestinių produktų gamybos srityje ir kurti darbo vietas;
12.10. investicijų planavimas kuriant žaliojo vandenilio vertės grandinę nuo jo gamybos, tiekimo, transportavimo bei saugojimo iki naudojimo ir paklausos skatinimo;
12.11. žaliojo vandenilio gamybos komponentų ir technologijų kūrimas, pritaikymas praktikoje ir eksportas;
13. Žaliojo vandenilio sektoriaus plėtrą galima suskirstyti į du etapus – iki 2030 metų ir iki 2050 metų. Laikotarpyje iki 2030 metų planuojama įgyvendinti komerciškai pagrįstus projektus pramonės ir transporto sektoriuose, siekiant sumažinti ŠESD kiekį, taip pat nedidelės apimties bandomuosius projektus, atlikti studijas, kurių pagrindu būtų išskirtas ir įvertintas galimas naujų veiklų vystymas. 2026–2030 metais šių projektų rezultatai ir pasaulyje vyraujančios tendencijos padės detaliau suplanuoti žaliojo vandenilio vystymąsi iki 2050 metų. Žaliasis vandenilis bus kritiškai svarbus iki 2050 metų, siekiant klimatui neutralios ekonomikos, ir turi tapti integruotos energetikos sistemos dalimi, mažinant pramonės, transporto, energetikos ir kitų sektorių išmetamų ŠESD kiekį.
14. Pagrindiniai Lietuvos žaliojo vandenilio gamybos ir panaudojimo tikslai iki 2030 metų:
14.1. sudaryti sąlygas ir užtikrinti žaliąją transformaciją, atsižvelgiant į Gairių II skyriuje nurodytas plėtros kryptis Lietuvos pramonės, transporto, energetikos ir kituose sektoriuose;
14.5. ne mažiau kaip penkiuose miestuose pradėti naudoti žaliąjį vandenilį viešajame transporte, arba užtikrinti, kad ne mažiau kaip 30 autobusų, teikiančių viešąją keleivių vežimo paslaugą šalyje, būtų varomi žaliuoju vandeniliu;
14.6. įgyvendinti bandomąjį projektą geležinkelių transporte (pradėti naudoti bent vieną lokomotyvą, varomą žaliuoju vandeniliu);
14.7. įrengti ne mažiau kaip 5 vandenilio dujų užpildymo stoteles, iš kurių bent viena būtų skirta laivybos sektoriui;
14.8. įgyvendinti elektros pavertimo dujomis (angl. Power-to-Gas) ir dujų pavertimo elektra (angl. Gas-to-Power) bandomuosius projektus, sukurti teisinę bazę ir mechanizmą lankstumo paslaugoms panaudojant žaliąjį vandenilį, teikti;
14.9. įgyvendinti žaliojo vandenilio ir (ar) ir jo išvestinių produktų panaudojimo laivuose bandomąjį projektą;
14.10. parengti galimybių studiją dėl energetinės salos, kurioje būtų gaminamas vandenilis, įkūrimo;
14.14. atlikti ilgalaikio vandenilio saugojimo analizę, įgyvendinti bandomąjį antžeminio vandenilio saugyklos projektą ir įvertinti galimybes požeminiam saugojimui;
15. Siekiant užtikrinti, kad žaliojo vandenilio plėtra atitiktų visuomenės ir įvairių Lietuvos ekonomikos sektorių poreikius bei užtikrintų klimato kaitos valdymo tikslų įgyvendinimą, būtina numatyti vandenilio sektoriaus plėtros nuolatinę stebėseną ir poreikių analizę, įtraukiant suinteresuotas šalis ir atliekant papildomas konsultavimo veiklas.
1 lentelė. Žaliojo vandenilio poreikis Lietuvoje pagal sritis, tūkst. tonų 2022–2050 metais
| Vandenilio poreikis |
2022 metais (tūkst. tonų) |
2030 metais (tūkst. tonų) |
2040 metais (tūkst. tonų) |
2050 metais (tūkst. tonų) |
| Eksportas (vandenilio ir išvestinių jo produktų) |
0 |
43 |
51 |
44 |
| Perdavimo nuostoliai |
0 |
1 |
4 |
7 |
| Elektros gamyba |
0 |
0 |
0 |
17 |
| Transportas |
0 |
8 |
32 |
51 |
| Pramonė (trąšų ir chemijos gamyba) |
0 |
72 |
240 |
473 |
| Pramonė (naftos perdirbimas) |
0 |
5 |
92 |
141 |
| Iš viso: |
0 |
129 |
419 |
732 |
14. Pirmuosius transportavimo infrastruktūros pritaikymo žaliajam vandeniliui darbus numatoma baigti iki 2030 metų. Tai apims įvairius žaliojo vandenilio saugojimo sprendimus, laivų, sunkiasvorio ir lengvojo transporto pildymo stotelių tinklo įrengimą, infrastruktūros paruošimą atrinktuose žaliojo vandenilio veiklos vystymo slėniuose.
15. Būtina užtikrinti specialistų, dirbančių vandenilio sektoriuje, kompetencijų tobulinimą, kuris apimtų mokyklų ir kitų švietimo paslaugų teikėjų, mokslo ir studijų institucijų, įmonių bendradarbiavimą. Taip pat būtų kuriamas socioekonominis efektas steigiant naujas darbo vietas.
16. Siekiant, kad naujai įrengiama vandenilio ir sintetinių žaliųjų degalų gamybos infrastruktūra, kurianti vertę Lietuvai ir visam regionui, būtų eksploatuojama ir naudojam saugiai, būtina užtikrinti tinkamą įvairių visuomenės grupių švietimą.
17. Iki 2030 metų būtina atlikti studijas, kurių pagrindu būtų atnaujinama tolesnė žaliojo vandenilio naudojimo vizija ir apibrėžiami tolesnės žaliojo vandenilio plėtros uždaviniai.
18. Žaliojo vandenilio naudojimas padarys teigiamą poveikį mažinant anglies dioksido emisijas. Didžiąją dalį anglies dioksido emisijų sukuria pramonės ir transporto sektoriai. Skaičiuojama, kad iki 2050 metų anglies dioksido emisijos dėl išaugusio žaliojo vandenilio panaudojimo sumažės 5,8 mln. tonų.
19. Baltijos jūros regiono ir ES mastu svarbu bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis, siekiant padidinti vandenilio tiekimo saugumą regione ir koordinuoti vandenilio perdavimo, saugojimo, importo ir eksporto veiklą. Tarptautinis bendradarbiavimas ir bendrų projektų įgyvendinimas svarbus užtikrinant technologijų vystymą, gerosios praktikos diegimą.
20. Prognozuojama, kad 2030 metais 4,3 TWh žaliojo vandenilio gamybai elektros energijos poreikis sudarytų 6,51 TWh. Šiame etape didžiausias poreikis bus pramonės (trąšų gamybos ir naftos perdirbimo) sektoriuje ir transporto (sunkiojo ir viešojo kelių transporto) sektoriuje. Taip pat numatomas pagaminto vandenilio ir jo išvestinių produktų eksportas.
3 paveikslas. Elektros energijos poreikis žaliojo vandenilio gamybai 2030 metais
21. 2050 metais Lietuvos poreikiams gali prireikti 24,2 TWh žaliojo vandenilio, kurio gamybai reikės 36,36 TWh elektros energijos. Sparčiai vystomi elektros energijos gamybos iš AEI pajėgumai paskatintų ir platesnį vandenilio panaudojimą: gerokai išaugtų vandenilio, kaip kuro bei žaliavos, paklausa pramonės sektoriuje, transporto sektorius pasiektų proveržį, žaliasis vandenilis ir jo išvestiniai produktai keistų taršųjį kurą dalyje transporto rūšių, kurių elektrifikacija sudėtingesnė, atsirastų platesnis pritaikymas aviacijoje, vandens, geležinkelių transporte.
4 paveikslas. Elektros energijos poreikis žaliojo vandenilio gamybai 2050 metais
22. Planuojama, kad bendras elektros energijos poreikis žaliojo vandenilio gamybai Lietuvoje bus didesnis, nes siekiama sudaryti tinkamas sąlygas, užtikrinus Lietuvos vidaus poreikius, žaliojo vandenilio ir jo išvestinių produktų gamybai bei eksportui.
23. Lietuva planuoja sparčiai vystyti elektros energijos gamybą iš AEI, siekdama sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir skatinti klimatui neutralią ekonomiką. Dėl to atsiranda paskata ir galimybės Lietuvai teikti pirmenybę žaliojo vandenilio gamybai iš vietinių AEI.
24. Vertinant AEI plėtros planus, elektros energijos iš AEI naudojimas numatomiems vandenilio gamybos kiekiams būtų pakankamas iki 2030 metų. Ateityje žaliojo vandenilio gamybos plėtrai bus reikalinga AEI plėtra. Sukūrus reikiamą infrastruktūrą, žaliasis vandenilis turės būti naudojamas pramonės ir transporto reikmėms.
25. Gerai išvystytas gamtinių dujų tinklas gali būti pritaikytas vandenilio infrastruktūrai, o energetikos sektorių sąveika leis vystyti bendrus projektus (pavyzdžiui, vandenilio slėnių kūrimą), kur galimas bendradarbiavimas tarp pramonės, transporto, energetikos ir kitų sektorių.
PIRMASIS SKIRSNIS
VANDENILIO IR ANGLIES DIOKSIDO TRANSPORTAVIMO IR SAUGOJIMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA
26. Neatsiejama vandenilio sektoriaus vystymosi dedamoji – vandenilio transportavimo sistemos sukūrimas. Lietuva turi gerai išvystytą gamtinių dujų tinklą, kuris iki 2030 metų gali būti pritaikytas vandeniliui transportuoti. Sėkmingai įgyvendinus bandomąjį vandenilio maišymo gamtinių dujų tinkle projektą, atlikus tyrimų programą ir šio projekto ekonominę analizę, iki 2030 metų esama gamtinių dujų infrastuktūra gali būti pritaikyta vandenilio ir metano mišiniui transportuoti.
27. Vandenilio maišymas gamtinių dujų tinkle numatomas kaip pereinamoji priemonė paskatinti žaliojo vandenilio rinkos atsiradimą ir kuriant pirmuosius vandenilio transportavimo pajėgumus. Planuojama, kad vandenilio maišymas gamtinių dujų tinkle bus ribojamas – vandenilio kiekis neturėtų viršyti 10 procentų, tačiau galutinis ribojimas bus taikomas atsižvelgus į planuojamų tyrimų ir bandymų rezultatus, todėl kartu bus analizuojamos nacionalinės ir europinės sistemos galimybės vandenilio transportavimui.
28. Šiame kontekste svarbu išskirti Baltijos regiono vandenilio tinklo vystymo iniciatyvą, kuria siekiama sukurti vandenilio dujų sistemų jungtis tarp valstybių, kuriose prognozuojama didelė vandenilio išteklių pasiūla (Suomija, Lietuva) dėl didžiulio atsinaujinančios energijos potencialo, plėtojamų pajėgumų ir prieinamumo su Europos valstybėmis (Vokietija, Lenkija), kurios galės importuoti vandenilį iš kitų Europos ar kaimyninių valstybių, kad užtikrintų vandenilio saugojimo bei patenkintų jo paklausą.
29. Gamtinių dujų infrastruktūros pritaikymas vyks keliais etapais, pirmiausia iki 2025 metų įgyvendinant bandomąjį vandenilio maišymo gamtinių dujų tinkle projektą, paraleliai vykdant tyrimų programą, kurios metu būtų įvertinti techniniai infrastruktūros pritaikymo parametrai. Taip pat turi būti ištirta rinka, išanalizuotos galimybės prijungti vietinius vandenilio vartotojus ir gamintojus. Suteikiama galimybė pagal techninius ir teisinius reikalavimus vietiniams vandenilio gamintojams išbandyti vandenilio maišymo gamtinių dujų tinkle projektus. Iki 2025 metų taip pat turi būti atlikta galimybių studija kartu su kaimyninių valstybių perdavimo sistemos operatoriais formuojant europinį vandenilio tinklų koridorių (tranzitinį tinklą).
30. Sklandžiai vandenilio sektoriaus plėtrai užtikrinti būtina derinti elektros ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorių, vandenilio transportavimo ir saugojimo infrastruktūros vystytojų plėtros planus bei vandeniliui ir jo išvestiniams produktams paklausios pramonės sektorių poreikius.
31. Planuojama išanalizuoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros įtraukimo į vandenilio vertės grandinę techninius sprendinius. Bus vertinamas esamos Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros pritaikymas vandenilio ir jo išvestinių produktų transportavimui ir naujos infrastruktūros kūrimo poreikis.
32. Mažai ištirta sritis yra vandenilio saugojimas. Norint įvertinti galimybes ir naudą, būtina ištirti geologinio vandenilio saugojimo ir antžeminio amoniako, metanolio saugojimo galimybes bei įvertinti vandenilio saugojimo galimybes regioniniu mastu, tai yra, kokia galėtų būti prieiga prie kitose regiono valstybėse būsiančių vandenilio saugyklų.
33. Papildomai būtina išnagrinėti sintetinio metano, kaip ilgalaikio vandenilio saugojimo būdo, panaudojimo galimybes. Sintetinio metano gamyba iš žaliojo vandenilio suteiktų galimybę jį saugoti balansuojant sezoninius poreikio svyravimus ir išlaikyti esamą gamtinių dujų infrastruktūrą. Atliktų analizių duomenimis, amoniakas taip pat gali būti svarbus vystant Lietuvos vandenilio sektorių, todėl būtina tinkamai įvertinti jo saugojimo galimybes.
34. Žaliojo vandenilio poreikis priklausys ir nuo jo panaudojimo išvestinių produktų gamybai. Daugeliui šių produktų pagaminti kaip sudėtinė dalis reikalingas ir anglies dioksidas, kuris gali būti surenkamas energetikos ir pramonės objektuose, kurių procesams naudojamas iškastinis kuras ar biokuras, ar kur gaminamas biometanas, ir vėliau transportuojamas bei panaudojamas vandenilio produktų gamybos vietose. Šie anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo sprendimai, atitinkantys ES keliamus tvarumo reikalavimus, prisidės švelninant klimato kaitą ir sukurs papildomą vertę Lietuvos ekonomikai.
35. Planuojama atlikti detalesnes analizes dėl vandenilio produktų (pavyzdžiui: sintetinio metano, žaliojo metanolio, naftaleno, tolueno ar kitų junginių bei kitų sintetinių žaliųjų degalų) paklausos potencialo ir konkurencingumo energetikos, pramonės ir transporto sektoriuose. Taip pat planuojama atlikti analizes dėl anglies dioksido surinkimo, panaudojimo, transportavimo bei saugojimo galimybių ir dėl sintetinio metano ar sintetinių degalų gamybos galimybių bei apimties.
36. Vertinant anglies dioksido geologinio saugojimo perspektyvas, svarbu vadovautis moksliniais tyrimais, kuriuose vertinamos potencialiai saugojimui tinkamos vietos jūroje ir sausumoje, atsižvelgti į galimas rizikas. Inovatyvios technologijos leistų surinktą anglies dioksidą panaudoti kitiems tikslams. Šiuo metu Lietuvoje anglies dioksido geologinis saugojimas uždraustas, todėl, esant poreikiui anglies dioksidą saugoti, jį reikėtų transportuoti saugoti į kitas valstybes.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRAMONĖS SEKTORIUS
37. Siekiant užsibrėžtų ES žaliojo kurso ir nacionalinių klimato kaitos valdymo tikslų bei sklandžios Lietuvos pramonės transformacijos panaudojant žaliąjį vandenilį kaip žaliavą ir kurą, numatomi šie etapai:
37.1. žaliojo vandenilio panaudojimo Lietuvos pramonės transformacijai poreikių bei susijusių technologinių iššūkių identifikavimas, pirmųjų projektų įgyvendinimas;
37.2. žaliojo vandenilio reguliacinės aplinkos pokyčių sisteminis valdymas, teisinio reguliavimo sukūrimas, periodinis visų rinkos dalyvių informavimas;
38. Vertinant visą pramonės sektorių, didžiausia vandenilio paklausa šiuo metu matoma trąšų pramonėje, tačiau didelę riziką šio sektoriaus konkurencingumui kelia vandenilio kaina. Planuojamas vandenilio poreikis trąšų gamybos ir chemijos pramonės sektoriuose 2030 metais – 2,368 TWh. Siekiant greitesnio žaliojo vandenilio rinkos sukūrimo, būtina laiku ir tikslingai panaudoti ES mastu teikiamą paramą naujiems žaliojo vandenilio gamybos pajėgumams.
39. Pirmieji projektai trąšų pramonėje galėtų būti pradėti vystyti iki 2024 metų, o įgyvendinti iki 2027 metų. Augant paklausai, 2030 metais 15 procentų trąšų gamybai reikalingo amoniako galėtų būti pagaminama iš žaliojo vandenilio. Neutralaus poveikio klimatui trąšų pramonė būtų pasiekiama iki 2050 metų.
40. Gairių taikymo tikslais naftos perdirbimo ir degalų gamybos sektorius priskirtinas pramonės sektoriui. Ženklesnis ŠESD kiekio mažinimas naftos perdirbimo sektoriuje iki 2030 metų mažai tikėtinas. Planuojamas pradinis žaliojo vandenilio poreikis – 0,173 TWh. Didesniam poreikiui pasiekti būtina skatinti investicijas į papildomus žaliojo vandenilio gamybos pajėgumus, taip pat didinti elektros energijos gamybos iš AEI apimtį.
41. Be trąšų ir naftos pramonės, žaliasis vandenilis potencialiai galėtų būti naudojamas kituose aukštos ir stabilios temperatūros reikalaujančiuose pramoniniuose procesuose ir pakeisti gamtines dujas (stiklo gamyba, cemento gamyba ir kt.).
42. Taip pat skatintinas kitų Lietuvos įmonių, kurios nepatenka į pramonės įmonių kategoriją, įsitraukimas į žaliojo vandenilio vertės grandines. Siektina, kad būtų ieškoma naujų galimybių pereiti nuo iškastinio kuro naudojimo prie žaliojo vandenilio, kuriami nauji vandenilio gamybos, transportavimo ir saugojimo pajėgumai.
TREČIASIS SKIRSNIS
TRANSPORTO SEKTORIUS
44. Transporto sektorius sukurs žaliojo vandenilio paklausą, kuri iki 2050 metų galėtų sudaryti 1,683 TWh per metus. 2030–2035 metais žaliojo vandenilio, kaip kuro, kaina, palyginti su iškastiniu kuru, bus konkurencinga, įvertinus tai, kad bus įgyvendintos Europos Komisijos siūlomos priemonės, susijusios su ŠESD išmetimo mažinimo priemonėmis transporto sektoriuje (atskira apyvartinių taršos leidimų sistema transporto sektoriui, pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism ir kt.). Iki 2030 metų žaliojo vandenilio poreikis transporto srityje galėtų siekti apie 0,257 TWh.
45. Žaliojo vandenilio panaudojimas prisidėtų prie nacionaliniuose teisės aktuose keliamų tikslų, susijusių su alternatyviųjų degalų naudojimu ir jų pildymo infrastruktūros plėtra. Įgyvendinant 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. rugpjūčio 13 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/1745, reikalavimus, viešąją vandenilio pildymo infrastruktūrą būtina vystyti pagrindiniame transeuropiniame transporto tinkle, atveriant galimybę vandeniliu varomoms transporto priemonėms važiuoti ne tik Lietuvoje, bet visoje ES. Siekiama vandenilio stotelių infrastruktūrą vystyti koordinuotai bendradarbiaujant su kitomis regiono valstybėmis.
46. Iki 2026 metų bent du miestai galėtų pradėti naudoti žaliąjį vandenilį viešajame transporte, o iki 2028 metų penkiuose Lietuvos miestuose dalis viešojo transporto priemonių (ne mažiau kaip 30 autobusų) ar socialines paslaugas teikiančio transporto priemonių galėtų naudoti žaliąjį vandenilį. Palaipsniui iki 2050 metų visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose iki 40 procentų viešąją keleivių vežimo paslaugą teikiančių autobusų būtų varomi žaliuoju vandeniliu. Vandenilio naudojimas taip pat numatomas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.
47. Kelių transportas turi didelį potencialą, todėl iki 2026 metų galėtų būti pastatytos pirmosios vandenilio pildymo stotelės (iki 5 vietų) Lietuvoje, kurios būtų pritaikytos lengvajam ir sunkiajam transportui. Vandenilio pildymo stotelės turėtų būti įrengiamos atsižvelgiant į rinkos poreikius ir į Direktyvoje 2014/94/ES visoms ES valstybėms narėms nustatytus privalomus reikalavimus dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtros.
48. Iki 2027 metų reikėtų atlikti bandomąjį projektą geležinkelių transporte ir pasirinkti tikslinius maršrutus vandenilį naudojantiems lokomotyvams. Jų panaudojimas nebūtų platus, daugiausia tam tikrose sunkiai elektrifikuojamose geležinkelio kelių atkarpose.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS SEKTORIUS
50. Plačiausias žaliojo vandenilio pritaikymas energetikos sektoriuje galėtų būti elektros energijos iš AEI pertekliaus panaudojimas, siekiant išvengti mažų ir neigiamų rinkos kainų. Žaliojo vandenilio gamyba elektrolizės būdu galėtų būti panaudojama elektros energijos gamybos lankstumui, lankstumo paslaugoms ir tinklo stabilumui užtikrinti, kartu įgyvendinus vandenilio saugojimo ir (ar) kitus vandenilio sistemos lankstumo sprendinius.
51. Prioritetas bus teikiamas vandenilio gamybai, kurį gaminant galima greitai ir efektyviai panaudoti perteklinę elektros energiją.
52. Iki 2030 metų būtina įgyvendinti pirmuosius elektros pavertimo į dujas, tai yra vandenilį ar sintetinį metaną, konversijos projektus panaudojant elektros energiją pagamintą saulės ir vėjo elektrinių gamybos piko metu bei teikiant elektros energetikos sistemai reikalingas lankstumo paslaugas.
53. Taip pat būtina įvertinti galimybes iš vėjo ir saulės elektrinių pagamintos elektros energijos gaminti žaliąjį vandenilį ir išvestinius jo produktus, pavyzdžiui, sintetinius žaliuosius degalus ar sintetinį metaną.
54. Po 2030 metų, susiformavus žaliojo vandenilio rinkai, sukūrus sintetinių žaliųjų degalų gamybos infrastruktūrą, taip pat per metus pagaminant reikšmingus žaliojo vandenilio kiekius ir atsiradus vandenilio arba jo produktų saugojimo sprendimams, vandenilis galės būti naudojamas ir elektros energijos gamybai. Iki 2030 metų elektros energijos gamybos iš vandenilio projektai galėtų būti įgyvendinami tik vykdant bandomuosius projektus arba mokslinius tyrimus.
55. Šilumos ūkyje vandenilis ir iš jo pagaminti sintetiniai žalieji degalai ar sintetinis metanas galėtų būti pritaikomi ten, kur didelė dalis šilumos yra pagaminama naudojant gamtines dujas. Bus vertinamos technologinės ir ekonominės galimybės esamą šilumos ūkio infrastruktūrą pritaikyti perėjimui nuo gamtinių dujų prie vandenilio ar kitų alternatyviųjų degalų panaudojimo.
56. Plėtojant žaliojo vandenilio sektorių svarbi energetikos sektorių sąveika, tai yra elektros ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorių bei vandenilio transportavimo ir saugojimo infrastruktūros vystytojų bendradarbiavimas, taip pat kitų energetikos ir susijusių įmonių ir (ar) suinteresuotų įstaigų įsitraukimas, apimantis visą vertės grandinę nuo gamintojo iki vartotojo. Todėl artimiausiais metais bus siekiama sukurti verslo modelį elektros energetikos sistemos lankstumui užtikrinti ir testuoti vandenilio gamybos bei elektros energijos iš vandenilio ar išvestinių vandenilio produktų gamybos įrenginius kartu su kitais tiksliniais projektais vandenilio slėniuose ar kitose vietose.
57. Taip pat svarbu sukurti sąlygas rinkos mechanizmams, kurie bus naudojami mažinant elektros energetikos sistemos lankstumo užtikrinimo priemonių poveikį klimato kaitai, skatinti kitų žaliojo vandenilio pagrindu pagamintų energijos formų vystymą (sintetinį metaną ir kitus sintetinius žaliuosius degalus). Šios priemonės yra svarbios kituose etapuose vystant žaliojo vandenilio slėnius, pasirenkant vandenilio saugojimo būdus ir pertvarkant gamtinių dujų infrastruktūrą, vystant naujus vandenilio perdavimo tinklus.
PENKTASIS SKIRSNIS
ŽALIOJO VANDENILIO SLĖNIŲ SUKŪRIMAS
58. Viena iš pagrindinių priemonių išnaudoti žaliojo vandenilio ir jo išvestinių produktų galimybes vietos ekonomikoje ir eksporto rinkose – žaliojo vandenilio slėnių sukūrimas. Žaliojo vandenilio slėniuose bus siekiama vystyti gamybos pajėgumus, integruotus pramonės, transporto ir energetikos sektorių projektus, žaliojo vandenilio vertės grandinės komponentų (pavyzdžiui, elektrolizerių) gamybą, kurti palankią investicinę aplinką ir išnaudoti valstybės geografinę padėtį bei tarpsistemines jungtis.
59. Lietuvoje galėtų būti įkurti trys žaliojo vandenilio slėniai: pirmasis prie Baltijos jūros (arba jūroje), kuris panaudotų didelį jūrinio vėjo elektros energijos gamybai potencialą, taip pat kaimyninių valstybių jūrinio vėjo plėtros galimybes. Kartu būtų siekiama panaudoti regiono įmonių bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto galimybes, sukurti palankią investicinę aplinką žaliojo vandenilio ir jo išvestinių produktų gamybai bei eksportui.
60. Antrasis slėnis galėtų būti įkurtas Šiaurės Lietuvoje. Didžiausią potencialą jis turi sintetinių žaliųjų degalų gamybos srityje ir įgyvendinant esamų pramonės įmonių ŠESD mažinimo projektus.
61. Trečiasis slėnis galėtų būti įkurtas centrinėje Lietuvos dalyje. Jis būtų skirtas išnaudoti žaliojo vandenilio ir jo produktų potencialą elektros energijos gamybai. Centrinėje Lietuvos dalyje esantis gerai išvystytas elektros perdavimo tinklas leistų panaudoti valstybėje pagamintą perteklinę elektros energiją vandenilio gamybai, o esami pralaidūs gamtinių dujų tinklai būtų pritaikyti transportuoti vandenilį. Papildomai būtų vertinamos galimybės įkurti naują žaliojo vandenilio technologijų tyrimų centrą.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
DUJŲ VARTOJIMO PERSPEKTYVOS LIETUVOJE 2024–2050 metais
63. 2050 metų dujų vidaus vartojimo prognozė pagal dujų rūšis: vandenilis – 24,2 TWh, biometanas – 2,083 TWh (tiekiamas dujų transportavimo sistemomis).
2 lentelė. Įvairių dujų naudojimo perspektyva Lietuvoje 2022–2050 metais, TWh
| Dujų rūšys |
2022 metais (TWh) |
2030 metais (TWh) |
2040 metais (TWh) |
2050 metais (TWh) |
| Biometanas |
0,09 |
1,40 |
3,466 |
2,083 |
| Gamtinės dujos |
22,945 |
21,93 |
10,556 |
0 |
| Žaliasis vandenilis |
0 |
4,3 |
13,8 |
24,2 |
64. Vandenilio paklausos vystymasis priklausys nuo to, kaip į Lietuvos ekonomiką bus integruojamas netaršus kuras. Trąšų pramonė ilguoju laikotarpiu pereis prie gamybos naudojant žaliąjį vandenilį ir turėtų tapti didžiausia žaliojo vandenilio vartotoja.
65. Transporto sektoriuje šiuo metu didžiąją dalį sudarantis dyzelinas palaipsniui bus keičiamas netaršiomis degalų rūšimis – biodegalais, elektra, vandeniliu, sintetiniu metanu ir sintetiniais žaliaisiais degalais, gaminamais iš vandenilio ir kitų žaliavų.
66. Elektros energetikos sistemos lankstumą, kurį šiuo metu daugiausia užtikrina gamtines dujas deginančios elektrinės, padės užtikrinti sprendiniai, kuriuos įgyvendinus bus galima elektros energiją gaminti iš vandenilio ir biomasės. Sintetinio metano gamybos technologijoms pasiekus aukštesnę technologinę brandą, šios dujos gali turėti svarbų vaidmenį užtikrinant elektros tinklų lankstumą.
67. Mažos anglies dioksido taršos vandenilis (iš iškastinio kuro, kurį deginant surenkamas anglies dioksidas) gali būti naudojamas iki 2040–2050 metų. Trąšų ir naftos perdirbimo įmonėse tai gali sudaryti didžiąją žaliavų balanso dalį. Kitų rūšių vandenilis skatinamas atsižvelgiant į ES klimato kaitos valdymo prioritetus.
6 paveikslas. Įvairių dujų naudojimo perspektyva Lietuvoje 2022–2050 metais, TWh
SEPTINTASIS SKIRSNIS
VANDENILIO SEKTORIAUS STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ
68. Siekiant įvertinti potencialias Lietuvos vandenilio sektoriaus plėtros kryptis, taip pat užtikrinti tinkamą pasirengimą kylantiems iššūkiams, buvo atlikta vandenilio sektoriaus stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (toliau – SSGG) analizė.
69. 2022 metais atliktoje Lietuvos vandenilio sektoriaus plėtros studijoje nurodyta, kad Lietuvoje didžiausia stiprybė yra vandenilio panaudojimo galimybės trąšų ir naftos perdirbimo sektoriuose, o turima ilgametė patirtis gaminant iškastinio kuro vandenilį, kurio gamybos metu anglies dioksidas išleidžiamas į atmosferą, gali paspartinti perėjimą prie švaraus vandenilio gamybos. Šiuo metu yra užtikrintas vandenilio poreikis pramonėje ir tai prisideda prie žaliojo vandenilio rinkos atsiradimo.
70. SSGG analizėje nurodytos pagrindinės vandenilio sektoriaus vystymo silpnybės – vandenilio saugojimo sprendimų nebuvimas, nes tai riboja vandenilio panaudojimą elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugoms teikti, dideli technologiniai nuostoliai verčiant vandenilį į kitas energijos rūšis, sudėtingesnė technologinė infrastruktūra. Taip pat elektros perdavimo bei skirstymo infrastruktūros plėtros poreikis ir rinkoje susiformavusi situacija, kurie gali nulemti AEI plėtros sulėtėjimą po 2030 metų. Kita silpnybė – didelis kainų skirtumas tarp iškastinio kuro vandenilio ir žaliojo vandenilio – riboja rinkos plėtros potencialą.
71. Viena didžiausių grėsmių Lietuvai – tapti energetiškai priklausoma nuo vandenilio ir (ar) dujų, naudojamų vandenilio gamybai, importo, jeigu susiformuos pernelyg didelė paklausa mažos anglies dioksido taršos vandeniliui, jo kaina bus žymiai mažesnė nei žaliojo vandenilio arba jo produkcija bus neprieinama Lietuvos pramonės įmonėms. Taip pat grėsme laikoma tai, kad Lietuvos trąšų ir naftos perdirbimo sektoriai, kurie sudarys didžiąją vandenilio nacionalinės paklausos dalį, laikui bėgant gali tapti mažiau konkurencingais ir tai gali daryti neigiamą įtaką Lietuvos vandenilio ekonomikos plėtrai. Ši rizika iš dalies bus suvaldyta pritaikius ES pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą. Kita grėsmė – išaugsiančios žaliojo vandenilio gamybos sąnaudos, rinkoje susiformavus AEI trūkumui.
72. Grėsmė, kad kartu su vandenilio rinkos vystymo mechanizmais nebus laiku ES mastu įgyvendinti vandenilio infrastruktūros techninės saugos ir sveikatos standartai – nuo gamybos bei transportavimo iki saugojimo bei naudojimo. Tokiu atveju kils rizika, kad nebus pasiekti nacionaliniai vandenilio ekonomikos vystymo tikslai.
73. Vandenilis suteikia galimybę paskatinti AEI plėtrą, užtikrinant paklausos šaltinį, kuris gali veikti priklausomai nuo AEI kiekio elektros tinkle ir dėl orų sąlygų atsirandančių galimybių pasigaminti perteklinės elektros energijos iš AEI.
74. Lietuva galėtų tapti lydere regione vykdydama vandenilio sektoriaus plėtrą, nes tam yra tinkamas gamtinių dujų tinklas, vandenilio slėnių sukūrimo galimybė, planuojama didelė AEI plėtra. Taip pat svarbu panaudoti sunkiasvorių transporto priemonių potencialą – Lietuva yra tranzitinė valstybė, kuri galėtų įrengti reikšmingą skaičių vandenilio pildymo stotelių, skirtų kelių transportui, naudojančiam vandenilį, taip būtų prisidedama ir prie tokio transporto naudojimo skatinimo. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vandenilio pildymo stotelių plėtra būtų vykdoma koordinuotai, bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis, kad reikiama infrastruktūra laiku atsirastų ne tik Lietuvoje, bet ir europiniame transporto kelių koridoriuje, įvertinant galimybę vandenilio pildymo stoteles įrengti vietose, tinkamose naudoti kelių rūšių transporto priemones.
75. Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui tampant vandenilio ir sintetinių žaliųjų degalų bei anglies dioksido saugojimo ir transportavimo centru, įrengus vandenilio pildymo stoteles atsirastų galimybės naudoti vandenilį kaip degalus krovos technikai ir laivams.
76. Vandenilio pramonės technologijų vystymas galėtų būti stiprinamas bendradarbiaujant su mokslo institucijomis. Lietuva gali dar labiau sustiprinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto svarbą Baltijos jūros regione, nes yra galimybė tapti vandenilio ir žaliųjų sintetinių degalų eksporto valstybe Baltijos regione. Esama naftos ir gamtinių dujų infrastruktūra bei gerai išplėtotas jų tinklas yra geras pagrindas plėtoti vandenilio sektorių.
IV SKYRIUS
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
77. Sklandžiai žaliojo vandenilio sektoriaus plėtrai būtinas glaudus tarptautinis bendradarbiavimas. Gerai išvystytas gamtinių dujų tinklas ir regioninė vandenilio transportavimo bei saugojimo infrastruktūra yra pagrindas glaudesniam bendradarbiavimui. Bendri vandenilio infrastruktūros vystymo projektai prisidės kuriant bendrą konkurencingą ir likvidžią ES vandenilio rinką bei suteiks Lietuvai prieigą prie vandenilio saugyklų kitose valstybėse.
78. Būtina išlaikyti esamas elektros jungtis su regionais, kuriuose prognozuojamas didelis AEI gamybos perteklius, taip pat įvertinti galimybes statyti naujas elektros jungtis.
79. Baltijos jūros regiono ir ES mastu svarbu bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis siekiant padidinti vandenilio tiekimo saugumą regione ir koordinuoti vandenilio perdavimo, saugojimo, importo ir eksporto veiklas.
80. Tarptautinis bendradarbiavimas turi būti skatinamas siekiant į Lietuvą pritraukti aukštos pridėtinės vertės įrangos ir jų komponentų gamintojus, taip pat paskatinti žaliojo vandenilio ir jo išvestinių produktų gamybą Lietuvoje bei šių produktų eksportą.
81. Mokslinių tyrimų bei kompetencijų vystymas yra neatsiejama vandenilio plėtros sąlyga. Gerųjų pasaulinių praktikų taikymas, dalyvavimas bendrose tyrimų programose ir nuolatinis keitimasis žiniomis padės sparčiau atsirasti inovatyviems sprendimams vystyti vandenilio tinklą, pritaikant gamybos įrenginius, plečiant žaliojo vandenilio panaudojimo galimybes.
V SKYRIUS
FINANSAVIMAS IR INVESTICIJŲ POREIKIS
82. Iki 2030 metų derinant viešojo ir privataus sektorių lėšas investicijoms į vandenilio sektorių ir jam reikalingos AEI plėtrą prireiks apie 3,275 mln. eurų. Beveik pusę lėšų galėtų sudaryti įvairios ES finansavimo programos, kita dalis – privačios ir valstybės investicijos.
83. Numatomas investicijų poreikis iki 2030 metų:
84. Investicijų poreikis išaugs po 2030 metų. Renkantis optimistinį scenarijų, didžiausias investicijų poreikis bus 2030–2040 metais. Tuo laikotarpiu sparčiai išaugs ir vandenilio paklausa, taip pat investicijos į atsinaujinančią energetiką, elektrolizerių įrengimą, vandenilio ir jo išvestinių produktų saugojimą. Lietuvos ekonomikoje atsiras vis daugiau sričių, kur galima naudoti vandenilį, ir jos plėsis.
7 paveikslas. Investicijų poreikis iki 2030 m., mln. Eur
85. Siekiant paskatinti žaliojo vandenilio ir jo išvestinių produktų naudojimą pramonės, transporto, energetikos ir kitose srityse, būtina kompleksiškai išnaudoti ES ir nacionalinio finansavimo priemones. Rengiant ir įgyvendinant Gairių įgyvendinimo priemonių planą, būtina įvertinti šių priemonių potencialą:
85.1. Subsidijos ir dotacijos žaliojo vandenilio ir jo išvestinių produktų gamybai, transportavimui, saugojimui ir naudojimui, įskaitant išvestinių vandenilio produktų gamybai reikalingo žaliojo anglies dvideginio surinkimą, saugojimą, transportavimą;
85.2. mokesčių paskatos naudojant žaliąjį vandenilį, paskolų garantijos ir finansavimo programos dideliems žaliojo vandenilio projektams;
85.3. supirkimo tarifai ir elektros energijos pirkimo sutartys, siekiant garantuoti fiksuotą gaminamo arba suvartojamo žaliojo vandenilio kainą arba tarifą;
85.4. vandenilio ir jo išvestinių produktų gamybos lankstumo galimybes siekiant panaudoti pigią perteklinę elektros energiją ir išvengti didelių vandenilio saugojimo sąnaudų;
85.5. anglies dioksido kainodaros ir emisijų mažinimo kreditai, sukuriant finansines paskatas mažinti išmetamų teršalų kiekį, naudojant žaliąjį vandenilį kaip kurą arba žaliavą, taip pat įmonės, naudojančios žaliąjį vandenilį ir jo išvestinius produktus, taip pat galėtų uždirbti anglies dioksido kreditus, kuriais galima prekiauti arba panaudoti emisijoms kompensuoti;
85.6. investicijos į infrastruktūrą, siekiant sukurti vandenilio transportavimo ir panaudojimo infrastruktūros plėtrą, palengvinant jo prekybą ir panaudojimą skirtinguose sektoriuose;
85.7. viešojo ir privataus sektorių partnerystė, skatinant Vyriausybės, pramonės ir mokslinių tyrimų institucijų bendradarbiavimą kuriant naujas galimybes žaliojo vandenilio projektų įgyvendinimui, infrastruktūros plėtrai;
85.8. teisinio reguliavimo supaprastinimas siekiant įvertinti galimybes skirti papildomą finansavimą supaprastinti leidimų išdavimo procesą ir teisinio reguliavimo sistemą, palengvinant naujų žaliojo vandenilio projektų įgyvendinimą ir veikimą, taip sumažinant jų įgyvendinimo laiką ir išlaidas;
86. Pagrindinis Lietuvos valstybės prioritetas, vertinant finansuojamas kryptis, yra žaliojo vandenilio ir sintetinių žaliųjų degalų gamybos ir technologijų finansavimas. Siekiama mažinti priklausomybę nuo iškastinio importuojamo kuro, todėl papildomai nėra remiamos veiklos, kurios gali padidinti šią priklausomybę.
VI SKYRIUS
MOKSLINIAI TYRIMAI, VANDENILIO KOMPETENCIJŲ VYSTYMAS IR DARBO VIETŲ SUKŪRIMAS
87. Kompetencijų kūrimas yra neatsiejama dalis vystant vandenilio sektorių. Jau nuo 2023 metų numatyta keletas iniciatyvų – su vandenilio veiklomis susijusių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategijos parengimas, specialistų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas.
88. Vienas iš prioritetų – naujų vandenilio technologijų kūrimas, jų diegimas Lietuvoje, vandenilio ir jo išvestinių produktų technologijų komponentų gamyba ir eksportas. Įvertinus galimybes, būtina numatyti tikslinį finansavimą žaliojo vandenilio technologijų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, taip pat inovacijų ir efektyvesnių bei ekonomiškesnių žaliojo vandenilio gamybos ir panaudojimo metodų kūrimui.
89. Labai svarbus Lietuvos valstybės, mokslo ir studijų institucijų bei energetikos įmonių bendradarbiavimas rengiant specialistus, įtraukiant juos į vykdomų bandomųjų projektų veiklą, taip pat skatinant pramonės įmonių bendradarbiavimą su kitomis ES valstybėmis.
90. Kompetencijas palaipsniui ugdyti siekiama nuolat. Kompetencijų vystymas turėtų būti susietas su investicijomis į mokymų ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą (pavyzdžiui, kuriant vandenilio technologijų slėnius).
91. Ugdant kompetencijas, vandenilio vertės grandinėje gali būti kuriamos naujos darbo vietos – sektoriuose, kurie gamins, saugos, transportuos ir naudos vandenilį. Tai perspektyvi sritis technologinės įrangos gamintojams. Dalis darbuotojų įgis naujų kompetencijų, tobulins arba pakeis kvalifikaciją ir įgis kompetencijas, atitinkančias vandenilio sektoriaus plėtros poreikius.
92. Atsižvelgiant į vandenilio technologijų pobūdį, siekiama didinti įvairių visuomenės grupių žinias apie vandenilio ir kitų jo produktų saugų eksploatavimą bei naudojimą. Planuojama iki 2030 m. numatyti konkrečius veiksmus visuomenės kompetencijų didinimui.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS