Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

 

DĖL LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS VEIKLOS VERTINIMO

 

2023 m. balandžio 4 d. Nr.

Vilnius

 

 

1 straipsnis. Lietuvos komunistų partijos pripažinimas nusikalstama organizacija

Lietuvos komunistų partija (toliau – LKP) pripažįstama nusikalstama organizacija, 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje įtvirtinusi diktatūrą, kovojusi prieš lietuvių tautos valstybingumo ir nepriklausomybės siekį, veikusi kaip paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja srities organizacijos teisėmis ir būdama atsakinga už šias SSRS okupacinės valdžios priemones: Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą.

 

2. straipsnis. Įpareigojimai Lietuvos komunistų partijos nariams

1. Buvę LKP Centro Komiteto (toliau – LKP CK) nariai ir sekretoriai, buvę kandidatai į LKP CK narius, buvę LKP CK Prezidiumo nariai, buvę LKP CK biuro nariai, buvę kandidatai į LKP CK biuro narius, buvę LKP CK instruktoriai, skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai, sektorių vedėjai ir jų pavaduotojai, buvę LKP sričių, apskričių, valsčių, miestų ir rajonų komitetų nariai, sekretoriai, biurų nariai, skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai, sektorių vedėjai ir jų pavaduotojai, buvę Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos Centro Komiteto (toliau – LLKJS CK) nariai ir sekretoriai, buvę LLKJS CK biuro nariai, buvę Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos (toliau – LLKJS) instruktoriai, skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai, buvę LLKJS sričių, apskričių, valsčių, miestų ir rajonų komitetų sekretoriai, buvę LLKJS operatyvinių būrių vadovai, buvę Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centro Komiteto etatiniai darbuotojai, buvę Visasąjunginės Lenino komunistinio jaunimo sąjungos Centro Komiteto etatiniai darbuotojai, pageidaujantys būti kandidatais į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus, savo anketose ir (ar) biografijose turi nurodyti savo priklausomybę minėtoms struktūroms.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, dalyvaudami konkursuose į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą, konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą ar skiriami į bet kokias aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje, pateikdami savo gyvenimo aprašymą, turi nurodyti savo priklausomybę šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms.

 

3 straipsnis. Duomenų tikrinimas

1. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) patikrina, ar pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, partijos keliamo kandidato į Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, taip pat į Europos Parlamento narius, visuomeninio rinkimų komiteto (toliau – rinkimų komitetas) keliamo kandidato į Europos Parlamento narius, asmens, išsikėlusio kandidatu į Seimo narius, partijos, rinkimų komiteto keliamo kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus, asmens, išsikėlusio kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, anketoje ir (ar) biografijoje nurodyti duomenys apie priklausomybę šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms yra teisingi.

2. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija gauna raštu informaciją, kad anketoje ir (ar) pateikti duomenys apie priklausomybę šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms yra neteisingi ar nuslėpti, taip pat, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, partijos keliamas kandidatas į Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, taip pat į Europos Parlamento narius, rinkimų komiteto keliamas kandidatas į Europos Parlamento narius, asmuo, išsikėlęs kandidatu į Seimo narius, partijos, rinkimų komiteto keliamas kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, asmuo, išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, ar kandidatas į Respublikos Prezidentus, Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus priklausė šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms, ir nustato, kad apie tai nėra įrašyta anketoje ir (ar) biografijoje, per 48 valandas privalo pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, partijos keliamą kandidatą į Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, taip pat į Europos Parlamento narius, rinkimų komiteto keliamą kandidatą į Europos Parlamento narius, asmenį, išsikėlusį kandidatu į Seimo narius, partijos, rinkimų komiteto keliamą kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, asmenį, išsikėlusį kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, ar kandidatą į Respublikos Prezidentus, Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus supažindinti su gauta informacija ir pasiūlyti jam pateikti paaiškinimus.

3. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, partijos keliamas kandidatas į Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, taip pat į Europos Parlamento narius, rinkimų komiteto keliamas kandidatas į Europos Parlamento narius, asmuo, išsikėlęs kandidatu į Seimo narius, partijos, rinkimų komiteto keliamas kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, asmuo, išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, ar kandidatas į Respublikos Prezidentus, Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus sutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta informacija, jis turi nedelsdamas papildomai įrašyti šią informaciją į savo anketą ir (ar) biografiją. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 24 valandas privalo šią informaciją paskelbti viešai.

6. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, partijos keliamas kandidatas į Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, taip pat į Europos Parlamento narius, rinkimų komiteto keliamas kandidatas į Europos Parlamento narius, asmuo, išsikėlęs kandidatu į Seimo narius, partijos, rinkimų komiteto keliamas kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, asmuo, išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, ar kandidatas į Respublikos Prezidentus, Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus nesutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta informacija, kviečiamas neatvyksta į Vyriausiąją rinkimų komisiją ar atsisako pateikti paaiškinimus dėl gautos informacijos, Vyriausioji rinkimų komisija prireikus gali kreiptis į informaciją suteikusius asmenis, taip pat į kitas įstaigas ar organizacijas, prašydama pateikti papildomus duomenis ar dokumentus.

7. Išnagrinėjusi gautą informaciją, Vyriausioji rinkimų komisija privalo priimti vieną iš šių sprendimų:

1) gautą informaciją pripažinti nepagrįsta;

2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu nustatyti faktą, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, partijos keliamas kandidatas į Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, taip pat į Europos Parlamento narius, rinkimų komiteto keliamas kandidatas į Europos Parlamento narius, asmuo, išsikėlęs kandidatu į Seimo narius, partijos, rinkimų komiteto keliamas kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, asmuo, išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, ar kandidatas į Respublikos Prezidentus, Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus anketoje ir (ar) biografijoje nurodė neteisingus duomenis apie savo priklausomybę šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms arba tokius duomenis nuslėpė.

8. Visais atvejais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo turi priimti sprendimą ir per 24 valandas nuo sprendimo priėmimo jį paskelbti.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymą išnagrinėja per 72 valandas ir priima sprendimą. Šis sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

10. Įsiteisėjusį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą Vyriausioji rinkimų komisija per 24 valandas paskelbia viešai.

11. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija gauna šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją iki rinkimų likus mažiau kaip 12 dienų, kandidatas į Respublikos Prezidentus, Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus su šia informacija nesupažindinamas ir Vyriausioji rinkimų komisija jos nenagrinėja.

12. Vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytą faktą gali viešai paskelbti ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki balsavimo pradžios.

13. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju konkursą organizuojančios įstaigos struktūrinis padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, (toliau – personalo administravimo tarnyba), vadovaudamasis Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu, Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatais, patikrina, ar pretendento į valstybės ar diplomatinę tarnybą gyvenimo aprašyme nurodyti duomenys apie priklausomybę šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms yra teisingi.

14. Personalo administravimo tarnyba, nustačiusi, kad pretendento į valstybės ar diplomatinę tarnybą gyvenimo aprašyme nurodyti duomenys apie priklausomybę šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms yra neteisingi ar nuslėpti, taip pat, kad pretendentas į valstybės ar diplomatinę tarnybą priklausė šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms, bet tai nėra nurodyta jo gyvenimo aprašyme, jam neleidžiama dalyvauti konkurse ar atrankoje.

 

4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį, įsigalioja nuo 2023 m. lapkričio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir užsienio reikalų ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas

 

 

 

Teikia

Seimo nariai:                                                                                      

 

 

Audronius Ažubalis

 

Laurynas Kasčiūnas

 

Valdas Rakutis

 

Angelė Jakavonytė

 

Kazys Starkevičius

 

Justinas Urbanavičius

 

Paulius Saudargas

 

Irena Haase

 

Antanas Čepononis