Projektas Nr. TSP-137

KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2019 M. KOVO 28 D. SPRENDIMO NR. TS-77 VEIKLOS REGLAMENTO PAKEITIMO

2019 m. gegužės      d. Nr. TS-

Kupiškis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Kupiškio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Pakeisti Kupiškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, patvirtintą Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. TS-77 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“:

1.1. Pakeisti 37 punktą ir išdėstyti jį taip:

„37. Mero pavaduotojo kandidatūrą siūlo išrinktas meras. Jeigu už mero pasiūlytą kandidatą nebalsuoja visų Tarybos narių dauguma, meras tą patį kandidatą gali siūlyti dar vieną kartą. Jeigu ir antrą kartą pasiūlytai kandidatūrai Taryba nepritaria, meras turi siūlyti kitą kandidatą.“;

1.2. Pakeisti 38 punktą ir išdėstyti jį taip:

„38. Išrenkama slapto balsavimo balsų skaičiavimo komisija, į kurią kiekviena rinkimus laimėjusi partija, koalicija ar visuomeninis rinkimų komitetas gali deleguoti savo atstovą. Slapto balsavimo balsų skaičiavimo komisijos nariai išsirenka komisijos pirmininką ir sekretorių.“;

1.3.  Pakeisti 49 punktą ir išdėstyti jį taip:

„49. Slapto balsavimo rezultatus posėdžio pirmininkas teikia tvirtinti Tarybai. Balsuojama už sprendimą paskirtį mero pavaduotoją.“;

1.4. Pakeisti 77.3 papunktį ir išdėstyti jį taip:

„77.3. Meras ir mero pavaduotojas į komandiruotes už respublikos ribų siunčiami Tarybos sprendimu. Gavę kvietimą vykti į komandiruotę, kai iki išvykimo dienos nėra galimybės įvykti Tarybos posėdžiui, Į komandiruotę  meras vyksta mero pavaduotojo potvarkiu, o mero pavaduotojas – mero potvarkiu.“;

1.5. Pakeisti 77.4 papunktį ir išdėstyti jį taip:

„77.4. Savivaldybės merui ir Savivaldybės mero pavaduotojui atostogos suteikiamos Tarybos įgalioto asmens – Savivaldybės mero sprendimu. Atostogos suteikiamos gavus rašytinį prašymą.“;

Merą ir mero pavaduotoją atostogų išleidžia Taryba. Esant aplinkybėms, kai iki atostogų dienos nėra galimybės įvykti Tarybos posėdžiui, atostogauti meras eina mero pavaduotojo potvarkiu, o mero pavaduotojas  –  mero potvarkiu.

1.6. Pakeisti 77.5 papunktį ir išdėstyti jį taip:

„77.5. Savivaldybės administracijos direktorius atostogų leidžiamas ir į tarnybinę komandiruotę  siunčiamas Tarybos sprendimu (tarp Tarybos posėdžių – mero potvarkiu).“;

1.7. Pakeisti 77.6 papunktį ir išdėstyti jį taip:

„77.6. Nesant Savivaldybės administracijos direktoriaus (dėl laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų ar kitais pateisinamojo nebuvimo tarnyboje atvejais), jį pavaduoja Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, o jei nėra Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo – vykdo Tarybos, o tarp Tarybos posėdžių – mero paskirtas Savivaldybės administracijos skyriaus vedėjas.“;

1.8. Pakeisti 82 punktą ir išdėstyti jį taip:

„82. Merui ir mero pavaduotojui atostogos suteikiamos savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens sprendimu reglamento nustatyta tvarka. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka. Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo pareigų, tačiau gali atlikti tarybos nario pareigas.“;

Merui ir mero pavaduotojui atostogos suteikiamos Tarybos ar jos įgalioto asmens sprendimu Reglamento nustatyta tvarka. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į 20 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas.

1.9. Pakeisti 86 punktą ir išdėstyti jį taip:

„86. Taryba, gavusi pasiūlymą, raštą ar prašymą dėl nepasitikėjimo mero pavaduotoju, privalo šį klausimą svarstyti pirmame planuotame Tarybos posėdyje arba šaukti neeilinį Tarybos posėdį.“;

1.10. Pakeisti 111 punktą ir išdėstyti jį taip:

„111. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jeigu dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininku pareiškimu. Ekstremaliųjų įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka.“;

Posėdyje svarstomų klausimų sprendimų projektai ir, esant reikalui, papildoma medžiaga Tarybos nariams pateikiami ne vėliau kaip penkios dienos iki posėdžio. Išimties atveju kai kurie projektai gali būti pateikti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios.

Ekstremalių situacijų atvejais meras turi teisę pateikti Tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą ne pagal reglamente nustatytą tvarką.

Tarybai nutarus, papildomi klausimai gali būti įtraukti be komitetų išvadų.

1.11. Pakeisti 126 punktą ir išdėstyti jį taip:

„126. Tarybos posėdyje kiekvienu svarstomu klausimu turi teisę pasisakyti Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje tarnybos Vyriausybės atstovas, arba jo įgaliotas asmuo (toliau – įgaliotas asmuo). Vyriausybės atstovas, arba jo įgaliotas asmuo gali vertinti tik sprendimo projekto atitikimą įstatymams ir kitiems teisės aktams. Vyriausybės atstovo pasisakymui taikomos 65 125 punkto nuostatos.“;

1.12. Pakeisti 148 punktą ir išdėstyti jį taip:

„148. Tarybos komitetai sudaromi Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos sprendimai, mero potvarkiai.

Sudaromi šie komitetai: Ekonomikos, finansų ir biudžeto; Vietinio ūkio, architektūros ir aplinkos apsaugos; Kultūros, švietimo, sporto ir teisėsaugos; Sveikatos ir socialinės apsaugos; Kaimo ir bendruomenių reikalų ir Kontrolės.

Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus, mero siūlymu skiria komitetai.  Tą pačią kandidatūrą meras gali siūlyti du kartus.

Komitetai sudaromi iš Tarybos narių. Meras negali būti Tarybos sudaromų komitetų nariu.

Komiteto narių skaičių nustato Taryba, bet jis neturi būti mažesnis negu 3 ir ne didesnis kaip 5.  Kiekvienas Tarybos narys, išskyrus merą, ir mero pavaduotoją privalo būti kurio nors vieno komiteto nariu.“, (išskyrus Kontrolės komitetą).

1.13. Pakeisti 153.2 papunktį ir išdėstyti jį taip:

„153.2. Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu iš komiteto narių skiria savivaldybės taryba Reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba iš komiteto narių mero siūlymu.“;

Kontrolės komiteto pirmininką mažumos (opozicijos) siūlymu, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria Taryba. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų Taryboje atstovaujamų partijų arba koalicijų, arba Tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Kontrolės komiteto pirmininką Tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu (jeigu Taryboje ji yra paskelbta) skiria Taryba. 

Jeigu Tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta Tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria Savivaldybės taryba mero siūlymu.

1.14. Pakeisti 155 punktą ir išdėstyti jį taip:

„155. Savo politiniams tikslams įgyvendinti Tarybos nariai gali jungtis į frakcijas arba Tarybos narių grupes, nesusivienijusias į Tarybos narių frakcijas.

Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai, pirmajame ar kitame Tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravę, kad veiklą Taryboje tęsia susivieniję į frakciją. Kiekviena Tarybos narys gali būti tik vienos frakcijos nariu. Frakcija gali jungtis į koalicijas ir veikti kaip viena frakcija. Frakcijos pačios nustato darbo tvarką, išsirenka vadovą.

Tarybos narių grupė – Tarybos nariai, nesusivieniję į Tarybos narių frakcijas.“;

1.15. Pakeisti 160 punktą ir išdėstyti jį taip:

„160. Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje seniūnaičiai arba išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai seniūnaičiai ir visuomenės atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.“;

1.16. Pakeisti 208.1 papunktį ir išdėstyti jį taip:

„208.1. Teikti Tarybai pradėti Tarybos nario ar Tarybos nario-mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažiau kaip 9 1/3 Tarybos narių grupė.“;

1.17. Pakeisti 208.2.2 papunktį ir išdėstyti jį taip:

„208.2.2. Jis nevykdo jam Reglamente ar įstatymuose nustatytų įgaliojimų.“;

1.18. Pakeisti 209 punktą ir išdėstyti jį taip:

„209. Teikimas pradėti Tarybos nario ar Tarybos nario-mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 9 1/3 Tarybos narių grupę sudarančių asmenų.“;

1.19. Pakeisti 223 punktą ir jį išdėstyti taip:

„223. Daromas posėdžio garso įrašas, kuris saugomas Savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriuje iki kadencijos pabaigos 4 metus.“;

1.20. Pakeisti 226 punktą ir jį išdėstyti taip:

„226. Posėdžio protokolas kartu su priedais sutvarkomas ir pasirašomas ne vėliau kaip per dvi savaites 7 dienas po įvykusio posėdžio.“;

1.21. Pakeisti 264 punktą ir jį išdėstyti taip:

„264. Iš gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamųjų vietovių, vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamosios vietovės dalių) yra sudaromos seniūnaitijos. Sudarant seniūnaitijas, seniūnaitijos gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 500 gyventojų. Sudarant seniūnaitijas miestuose iš vienos ar kelių bendras ribas turinčių kompaktiškai užstatytų teritorijų, kuriose gyventojų tankis ne mažesnis kaip 100 gyventojų / ha, gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 3 000 gyventojų. Seniūnaitijos sudaromos nepriklausomai nuo to, ar steigiamos seniūnijos, ar nesteigiamos. Gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (seniūnaitijų sudarymo projektą) tvirtina meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu.“;

Iš gyvenamųjų vietovių ar jų dalių yra sudaromos seniūnaitijos. Seniūnaitijų sudarymo projektą tvirtina Taryba arba meras Savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu.

1.22. Pakeisti 271 punktą ir jį išdėstyti taip:

„271. Seniūnaičių rinkimai organizuojami ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai į pirmąjį savivaldybės tarybos posėdį susirenka ir prisiekia išrinktos savivaldybės tarybos nariai. Seniūnaičių rinkimų datą skelbia administracijos direktorius arba administracijos direktoriaus pavedimu – seniūnas. Jeigu seniūnijos neįsteigtos, seniūnaičių rinkimų datą skelbia savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktoriaus pavedimu – paskirtas valstybės tarnautojas. Seniūnaičių rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos. Seniūnaičių rinkimų data, rinkimų būdas (būdai) ir kita aktuali informacija apie seniūnaičių rinkimus skelbiama savivaldybės interneto svetainėje, viešai savivaldybės ir seniūnijos patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir vietinėse ar regioninėse visuomenės informavimo priemonėse. Seniūnaitis renkamas 4 metams. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais.“;

Seniūnaitis renkamas 3 metams. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais. Seniūnaičio rinkimų datą skelbia seniūnas pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytą grafiką. Seniūnaičio rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų.

Seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato Taryba.

1.23. Pakeisti 272 punktą ir jį išdėstyti taip:

„272. Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų, netenka seniūnaičio statuso pareiškus nepasitikėjimą arba negali atlikti funkcijų dėl ligos (kai laikinasis nedarbingumas trunka ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių), organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai. Rinkimų datą skelbia seniūnas Savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimu.“;

Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų arba negali eiti pareigų dėl ligos, mirties ar dėl kitų priežasčių, organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai. Rinkimų datą skelbia seniūnas Savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimu. 

Išrinktiems seniūnaičiams per 3 mėnesius nuo jų išrinkimo dienos Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka organizuojami mokymai, skirti įgyti kompetencijos, būtinos tinkamai atlikti šiame įstatyme nustatytas seniūnaičių funkcijas.

1.24. Papildyti 273.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„273.3. dalyvauja svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, rūpinasi labiausiai pažeidžiamais bendruomenės nariais (socialinę riziką patiriančiomis šeimomis, nepilnamečiais, vienais gyvenančiais asmenimis, neįgaliaisiais ir kt.).“;

1.25. Pakeisti 274.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„274.1. Seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus ir dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, ir dėl šio plano įgyvendinimo ataskaitos. Tais atvejais, kai seniūnijos nesteigiamos, meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą. Seniūnaičių sueigos nuostatus tvirtina Taryba. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas.“.

Seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių  ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Tais atvejais, kai seniūnaitijos nesteigiamos, Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą. Seniūnaičių sueigos nuostatus tvirtina Taryba. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas.

2. Paskelbti šį sprendimą  Savivaldybės interneto svetainėje ir Teisės aktų registre.

Savivaldybės meras                                                                                        

Parengė

Teisės skyriaus vyr. specialistas (teisininkas)

Irmantas Gudas

Projektas suderintas DVS