Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 15, 19, 191, 192, 55, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 151 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2024 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Jeigu fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje, šio įstatymo 151, 19, 191, 192 ir 193 straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo) turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą galiojant sprendimui dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvadai, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma sprendime dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvadoje įrašyta ūkinė veikla, arba įregistruojant įrenginį, šio straipsnio trečiosios dalies nuostatos netaikomos.“
2. Pakeisti 15 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, rengiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią daryti poveikį aplinkai, projektus, projektiniuose pasiūlymuose ir statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, vadovaudamasis šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytu sprendimu dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvada.“
3. Pakeisti 15 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Statybos įstatyme nurodytos valstybės institucijos, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar atrankos informaciją, ir savivaldybės administracija, tikrindamos statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, projektinių pasiūlymų atitiktį, pagal kompetenciją tikrina, ar bus įgyvendintos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti sąlygos ir suprojektuotos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią. Papildomai aplinkos ministro įgaliota institucija, tikrindama projektinius pasiūlymus, tikrina, ar:
2) projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvadoje įrašytos ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas;
2 straipsnis. Įstatymo papildymas 151 straipsniu
Papildyti Įstatymą 151 straipsniu:
„151 straipsnis. Vykdomos ūkinės veiklos, galinčios daryti poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas
Jeigu pagal aplinkos stebėsenos (monitoringo) rezultatus ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės metu nustatoma, kad, fiziniam ar juridiniam asmeniui planuojant, vykdant ar užbaigiant ūkinę veiklą, sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (toliau šiame straipsnyje – sprendimas dėl poveikio aplinkai) nustatytų planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada) nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią nepakanka ir viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai, ir (ar) daromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą fizinis ar juridinis asmuo privalo taikyti aplinkos ministro nustatyta tvarka su aplinkos ministro įgaliota institucija suderintas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba užkirsti jam kelią.
Šio straipsnio pirmosios dalies nuostatos netaikomos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytoms planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygoms ir priemonėms reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytoms priemonėms reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, kurios perkeliamos į taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo sąlygas ir keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 191 arba 192 straipsnių nuostatomis.
Fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, kuriai iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios ir (ar) jos keitimo ir (ar) plėtimo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka turėjo būti atlikta atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – atranka), jei ji neatlikta, privalo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio nustatyta tvarka pradėti atrankos procedūras, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame nustatyta, kad, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, reikėjo atlikti atranką, arba aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės metu nustatoma, kad ūkinė veikla ir (ar) jos keitimas ir (ar) plėtimas, kuriems atranka turėjo būti atlikta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka, vykdomi šios atrankos neatlikus, ir įteikiamas privalomasis nurodymas, imtis reikiamų veiksmų šiam pažeidimui pašalinti. Šioje dalyje nurodyta atranka turi būti atlikta ne vėliau kaip per vienus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo arba privalomojo nurodymo įteikimo, išskyrus atvejus, kai kitas šios atrankos atlikimo terminas nustatytas ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) leidimo ją vykdyti išdavimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme.
Fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, kuriai iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios ir (ar) jos keitimo ir (ar) plėtimo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka nebuvo atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau šiame straipsnyje – poveikio aplinkai vertinimas), privalo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 arba 9 straipsnio nustatyta tvarka pradėti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, jeigu:
1) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, ir atsakingoji institucija priima atrankos išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas;
2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame nustatyta, kad, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, reikėjo atlikti atranką, arba aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės metu nustatoma, kad ūkinė veikla ir (ar) jos keitimas ir (ar) plėtimas, kuriems atranka turėjo būti atlikta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka, vykdomi šios atrankos neatlikus, ir atlikus atranką atsakingoji institucija priima atrankos išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame nustatyta, kad, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, reikėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimą;
4) Aplinkos ministerija, gavusi Europos Komisijos oficialų pranešimą ar pagrįstą nuomonę arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą dėl Direktyvos 2011/92/ES netinkamo įgyvendinimo (taikymo), nusprendžia, kad privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą;
5) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės metu nustatoma, kad ūkinė veikla ir (ar) jos keitimas ir (ar) plėtimas, kuriems poveikio aplinkai vertinimas turėjo būti atliktas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka, vykdomi jo neatlikus ir įteikiamas privalomasis nurodymas, imtis reikiamų veiksmų šiam pažeidimui pašalinti.
Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliktas per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą, išskyrus atvejus, kai poveikio aplinkai vertinimo atlikimo terminas nustatytas ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) leidimo ją vykdyti išdavimą reglamentuojančiame įstatyme. Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, negali būti trumpesnis kaip vieni metai ir ilgesnis kaip treji metai. Šis terminas nustatomas atsižvelgiant į ūkinės veiklos pobūdį, mastą, poreikį atlikti papildomus tyrimus ar aplinkos stebėseną (monitoringą) ir reikalingas susijusias viešųjų pirkimų procedūras ir skaičiuojamas nuo šio straipsnio ketvirtosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos atsakingosios institucijos atrankos išvados, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas, priėmimo, 3 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo, šio straipsnio ketvirtosios dalies 4 punkte nurodyto Aplinkos ministerijos sprendimo priėmimo arba šio straipsnio ketvirtosios dalies 5 punkte nurodyto privalomojo nurodymo įteikimo.
Institucija, Vyriausybės įgaliota nustatyti šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytą poveikio aplinkai vertinimo atlikimo terminą, aplinkos ministro nustatyta tvarka priima sprendimą pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip vieniems metams per 15 darbo dienų nuo fizinio ar juridinio asmens, vykdančio šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytą ūkinę veiklą, pateikto motyvuoto prašymo dėl termino pratęsimo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo pateikia informaciją, pagrindžiančią, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti baigtos per nustatytą terminą ne dėl jo kaltės, ir nurodytas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytą ūkinę veiklą dėl sprendimo pratęsti šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytą poveikio aplinkai vertinimo atlikimo terminą gali kreiptis, kai nuo prašymo pateikimo iki poveikio aplinkai vertinimo atlikimo termino pabaigos liko ne mažiau kaip 30 darbo dienų. Prašymas, pateiktas likus mažiau kaip 30 darbo dienų iki poveikio aplinkai vertinimo atlikimo termino pabaigos, nenagrinėjamas.
Valstybės ar savivaldybės institucija, įgaliota išduoti leidimus, privalomus šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyje nurodytai ūkinei veiklai vykdyti, sustabdo išduoto leidimo galiojimą, kol bus atlikta atranka ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas, arba panaikina leidimo galiojimą, jei leidimo galiojimo sustabdymas ar galiojimo panaikinimas numatytas leidimo išdavimą reglamentuojančiame įstatyme.
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, jei tai numatyta ūkinę veiklą reglamentuojančiame įstatyme ar Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, sustabdo šio straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyse nurodytos ūkinės veiklos vykdymą, kol bus atlikta atranka ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas. Ūkinė veikla nestabdoma, jeigu jos sustabdymas galėtų sukelti didesnę žalą visuomenės interesams (sutrikdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu veiklos tęsimas arba jeigu dėl šio straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje nurodytos ūkinės veiklos sustabdymo būtų apribotas nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros, nurodytos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede, naudojimas.
Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyta ūkinė veikla, neatlikus jai atrankos per šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatytą terminą, arba šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyta ūkinė veikla, neatlikus jai poveikio aplinkai vertinimo per šio straipsnio penktojoje dalyje nustatytą terminą, negali būti vykdoma nuo šio termino pabaigos iki reikalavimų, nustatytų šiai ūkinei veiklai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, šiame įstatyme ir (ar) leidimo ją vykdyti išdavimą reglamentuojančiame įstatyme, įgyvendinimo. Šios dalies nuostatos netaikomos, jeigu ūkinės veiklos sustabdymas galėtų sukelti didesnę žalą visuomenės interesams (sutrikdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu veiklos tęsimas arba dėl šio straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje nurodytos ūkinės veiklos sustabdymo būtų apribotas nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros, nurodytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede, naudojimas.
Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyta ūkinė veikla negali būti vykdoma, jeigu priimamas sprendimas dėl poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų ir darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, Valstybės ar savivaldybės institucija, įgaliota išduoti leidimus, privalomus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytai ūkinei veiklai vykdyti, panaikina išduoto leidimo galiojimą arba kreipiasi į teismą dėl leidimo galiojimo panaikinimo, jei tai numatyta ūkinę veiklą reglamentuojančiame įstatyme.“
3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) turi būti įgyvendinti įrenginių, kurių eksploatavimui privaloma turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, įrengimui šio įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti techniniai ir technologiniai reikalavimai, kurie taikomi ūkinės veiklos objektui ir kuriuos privaloma įgyvendinti iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios.“
2. Papildyti 19 straipsnį 6 dalimi:
„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas, nustatęs, kad pažeidžia leidimo sąlygas, privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeidžia leidimo sąlygas, apie tai pranešti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir skubiai imtis priemonių pažeidimui pašalinti (kai, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jį pašalinti įmanoma) per trumpiausią įmanomą laikotarpį, taip pat imtis kitų papildomų priemonių, kurias taikyti nurodė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos siekdamas, kad kuo greičiau vėl būtų laikomasi leidimo sąlygų. Aplinkos ministras nustato pranešimo apie leidimo sąlygų pažeidimą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmų, gavus pranešimą, tvarką.“
4 straipsnis. 191 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 191 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„TIPK paraiškas derina ir pagal kompetenciją nustato ir peržiūri TIPK leidimo sąlygas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVS centras), vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės jam priskirtas funkcijas kvapų ir (ar) triukšmo valdymo srityje TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.“
2. Pakeisti 191 straipsnio 12 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės jam priskirtas funkcijas kvapų ir (ar) triukšmo valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, TIPK leidime turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos triukšmo ar kvapų valdymo sąlygos arba kad turi būti taikomos kitos triukšmo ar kvapų sumažinimo priemonės;“.
3. Pakeisti 191 straipsnio 12 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 2 kartus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė TIPK leidime nurodytas kvapų ir (ar) triukšmo valdymo sąlygas, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;“.
4. Pakeisti 191 straipsnio 14 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
5. Pakeisti 191 straipsnio 14 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustatė, kad pažeista viena ar kelios iš šių TIPK leidimo sąlygų: viršyti TIPK leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) normatyvai; viršytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis; viršytas leistinas atliekų apdorojimo įrenginio pajėgumas; viršytas didžiausias leidžiamas šalinti atliekų kiekis; tvarkomos TIPK leidime nenurodytos atliekos; už teritorijos, kurioje vykdoma TIPK leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų; nesilaikant šio įstatymo 19 straipsnio antrosios dalies nuostatų dėl šios veiklos, pateko šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos kietosios medžiagos arba jeigu bet kuris šiame punkte nurodytas TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis terminas, negu nurodyta šiame punkte. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, nustatęs, kad pažeista viena ar kelios šiame punkte nurodytos TIPK leidimo sąlygos, duoda privalomąjį nurodymą pažeidimą pašalinti, kai, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jį pašalinti įmanoma. Privalomasis nurodymas gali būti skundžiamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka;“.
6. Papildyti 191 straipsnio 14 dalį nauju 10 punktu:
7. Papildyti 191 straipsnio 14 dalį nauju 11 punktu:
„11) jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo neatlikta šio įstatymo 151 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytais terminais , arba poveikio aplinkai vertinimas neatliktas šio įstatymo 151| straipsnio penktojoje dalyje nurodytais terminais, arba atliekant poveikio aplinkai vertinimą šio įstatymo 151 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais priimamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų ir darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai;“.
9. Papildyti 191 straipsnį nauja 15 dalimi:
„Šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 ir (ar) 10 punkto nuostatos netaikomos, jeigu:
1) vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nustatyta, kad šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 arba 10 punkte nurodyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais pagal aplinkos ministro patvirtintus mažareikšmių pažeidimų kriterijus;
2) vykdant šio įstatymo 19 straipsnio šeštosios dalies reikalavimus, pranešta Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos apie TIPK leidimo sąlygų, išvardytų šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 ir (ar) 10 punktuose, pažeidimus ir jie pašalinti, kai, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, juos pašalinti įmanoma, per Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nurodytą terminą teikiant ūkio subjektui šio įstatymo 19 straipsnio šeštojoje dalyje nurodytą reikalavimą imtis kitų papildomų priemonių. Pažeidimas, apie kurį ūkio subjektas pranešė ir kurį pašalino (kai, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jį pašalinti įmanoma) vadovaudamasis šio įstatymo 19 straipsnio šeštąja dalimi, nelaikomas vienu iš šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 arba 10 punktuose nurodytų pažeidimų, padarytų per 12 mėnesių;
10. Papildyti 191 straipsnį 16 dalimi:
„Šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 7, 9 ir 10 punktų nuostatos netaikomos, jeigu šiuose punktuose nurodytais atvejais priimtas sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą galėtų sukelti didesnę žalą visuomenės interesams (sutrikdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą), nei tęsiamos ūkinės veiklos poveikis arba dėl TIPK leidimo galiojimo panaikinimo būtų apribotas nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros, nurodytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede, naudojimas.“
12. Pakeisti 191 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 7, 8, 12 ir 13 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo, prieš priimant sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą. Šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 7, 12 ir 13 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, šio straipsnio keturioliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, TIPK leidimo galiojimas nepanaikinamas. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumų nepašalina, šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 7, 8, 12 ir 13 punktuose nurodytais atvejais TIPK leidimo galiojimas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo įspėjimo termino pabaigos. Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 5, 6, 9 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes, TIPK leidimo galiojimas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo minėtuose punktuose nurodytų aplinkybių nustatymo dienos neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai TIPK leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 6 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos TIPK leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus TIPK leidimo galiojimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“
5 straipsnis. 192 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 192 straipsnio 11 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 192 straipsnio 11 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustatė, kad pažeista viena ar kelios iš šių taršos leidimo sąlygų: viršyti taršos leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) normatyvai; viršytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis; viršytas leistinas atliekų apdorojimo įrenginio pajėgumas; viršytas didžiausias leidžiamas šalinti atliekų kiekis; tvarkomos taršos leidime nenurodytos atliekos; už teritorijos, kurioje vykdoma taršos leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, nesilaikant šio įstatymo 19 straipsnio antrosios dalies nuostatų dėl šios veiklos, pateko šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos kietosios medžiagos arba jeigu bet kuris šiame punkte nurodytas taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis terminas, negu nurodyta šiame punkte. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, nustatęs, kad pažeista viena ar kelios šiame punkte nurodytos taršos leidimo sąlygos, duoda privalomąjį nurodymą pažeidimą pašalinti, kai, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jį pašalinti įmanoma. Privalomasis nurodymas skundžiamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka;“.
3. Papildyti 192 straipsnio 11 dalį nauju 10 punktu:
4. Papildyti 192 straipsnio 11 dalį nauju 11 punktu:
„11) jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo neatlikta šio įstatymo 151 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytais terminais , arba poveikio aplinkai vertinimas neatliktas šio įstatymo 151 straipsnio penktojoje dalyje nurodytais terminais, arba atliekant poveikio aplinkai vertinimą šio įstatymo 151 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais priimamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų ir darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai;“.
6. Papildyti 192 straipsnį nauja 12 dalimi:
„Šio straipsnio vienuoliktosios dalies 9 ir (ar) 10 punkto nuostatos netaikomos, jeigu:
1) vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatyta, kad šio straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais pagal aplinkos ministro patvirtintus mažareikšmių pažeidimų kriterijus;
2) vykdant šio įstatymo 19 straipsnio šeštosios dalies reikalavimus, pranešta Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos apie taršos leidimo sąlygų, išvardytų šio straipsnio vienuoliktosios dalies 9 ir (ar) 10 punktuose, pažeidimus ir jie pašalinti, kai, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, juos pašalinti įmanoma, per Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nurodytą terminą teikiant ūkio subjektui šio įstatymo 19 straipsnio šeštojoje dalyje nurodytą reikalavimą imtis kitų papildomų priemonių. Pažeidimas, apie kurį ūkio subjektas pranešė ir kurį pašalino (kai, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jį pašalinti įmanoma) vadovaudamasis šio įstatymo 19 straipsnio šeštąja dalimi, nelaikomas vienu iš šio straipsnio vienuoliktosios dalies 9 arba 10 punktuose nurodytų pažeidimų, padarytų per 12 mėnesių;
7. Papildyti 192 straipsnį 13 dalimi:
„Šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4, 7, 9 ir 10 punktų nuostatos netaikomos, jeigu šiuose punktuose nurodytais atvejais priimtas sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą galėtų sukelti didesnę žalą visuomenės interesams (sutrikdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą), nei tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis arba dėl taršos leidimo galiojimo panaikinimo būtų apribotas nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros, nurodytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede, naudojimas.“
9. Pakeisti 192 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4, 7, 8 ir 12–14 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo, prieš priimant sprendimą panaikinti taršos leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą taršos leidimo galiojimo panaikinimą. Šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4, 7 ir 12–14 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, šio straipsnio vienuoliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, taršos leidimo galiojimas nepanaikinamas. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumų nepašalina, šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4, 7, 8, 12–14 punktuose nurodytais atvejais taršos leidimo galiojimas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo įspėjimo termino pabaigos. Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1, 5, 6, ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes, taršos leidimo galiojimas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo minėtuose punktuose nurodytų aplinkybių nustatymo dienos neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti taršos leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai taršos leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 6 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos taršos leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus taršos leidimo galiojimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“
6 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės veiklos vykdymą, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimą pažeidžiant šio įstatymo 15, 151, 19, 191, 192 ir 193 straipsnių reikalavimus
Ūkinės veiklos vykdymas, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, arba ūkinės veiklos, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, vykdymas neturint sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedaro reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šiame straipsnyje – sprendimas dėl poveikio aplinkai), išskyrus šio įstatymo 151 straipsnio ketvirtosios dalies 4 punkte nurodytą atvejį, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trisdešimt tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų.
Ūkinės veiklos vykdymas, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, arba įrenginio registracijos duomenų pateikimas neturint teisės juos pateikti šio įstatymo 193 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais, arba ūkinės veiklos, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atlikta atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, vykdymas neturint atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo išvados, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau – atrankos išvada), užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.
Ūkinės veiklos vykdymas, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimas nesilaikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų sąlygų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57 straipsnyje, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytų planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų ir (ar) atitinkamame ūkinės veiklos etape neįgyvendinus priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Šio straipsnio penktojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Ūkinės veiklos vykdymas, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimas nesilaikant taršos leidime nustatytų sąlygų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57 straipsnyje, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba atitinkamame ūkinės veiklos etape neįgyvendinus atrankos išvadoje nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.
Šio straipsnio septintojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Ūkinės veiklos vykdymas nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57, 75 ir 76 straipsniuose) po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.
Šio straipsnio devintojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Ūkinės veiklos vykdymas, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimas negavus šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyto aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Ūkinės veiklos vykdymas, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimas negavus šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyto aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.“
7 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisingos informacijos pateikimą poveikio aplinkai vertinimo proceso metu
Neteisingos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija priimta atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų.
Neteisingos informacijos, reikalingos poveikio aplinkai vertinimo programai patvirtinti arba sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priimti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, užtraukia baudą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.“
8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 2, 3 dalis, 7 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d.