Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2017 m. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymą Nr. VIII-450 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
PROFESINIO MOKYMO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
Profesinio mokymo įstatymas nustato profesinio mokymo tikslus ir principus, profesinio mokymo kvalifikacijų sandarą, profesinio mokymo organizavimą, kokybės užtikrinimą, kompetencijų įvertinimą ir kvalifikacijų suteikimą, profesinio mokymo dalyvių teises ir pareigas, profesinio mokymo finansavimą ir valdymą.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Kompetencijų vertinimo institucija – teisės aktų nustatyta tvarka akredituotas Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kitos valstybės narės juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturinti organizacija ar jų padalinys, kuriems švietimo ir mokslo ministro suteikta teisė vertinti asmens, siekiančio įgyti kvalifikaciją, kompetencijas.
2. Lietuvos kvalifikacijų sandara – Lietuvos Respublikoje nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema.
3. Modulinis profesinis mokymas – mokymas pagal savarankišką profesinio mokymo programos dalį, sudaromą iš privalomųjų ir pasirenkamųjų modulių atsižvelgiant į kvalifikacijos specifiką ir asmens bei darbo rinkos poreikius.
4. Mokyklinė profesinio mokymo organizavimo forma – kai mokymas vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje.
5. Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – kai mokymas ar jo dalis vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją.
7. Praktinis mokymas – profesinių įgūdžių ugdymas įstaigoje ir (arba) įmonėje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją.
9. Profesinis informavimas – sistemingas informacijos teikimas profesinio mokymo, kvalifikacijų paklausos darbo rinkoje ir profesijos pasirinkimo klausimais.
10. Profesinis konsultavimas – pagalba asmeniui priimti racionalų profesijos rinkimosi sprendimą atsižvelgus į jo individualias savybes, darbo rinkos poreikius ir profesinio mokymosi galimybes.
11. Profesinis mokymas – mokymas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas ar jų modulius. Mokymo metu asmuo įgyja kvalifikaciją (arba jos dalį), atitinkančią profesinį standartą ar ją tobulina, keičia arba įgyja kompetenciją, reikalingą atlikti įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai.
12. Profesinio mokymo įstaiga – mokykla ar kita įstaiga, kurios pagrindinė veikla – profesinis mokymas.
13. Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas – sistemos ir procedūros, kurias kuria ir diegia valstybės institucijos ir profesinio mokymo teikėjai, siekdami, kad profesinio mokymo kokybė atitiktų nustatytus rodiklius.
14. Profesinio mokymo programa – įvairiai formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama įgyti reikalingas kompetencijas pagal profesinį standartą.
15. Profesinio mokymo teikėjas – profesinio mokymo įstaiga, laisvasis mokytojas ir kitas profesinio mokymo teikėjas (bendrojo ugdymo mokykla, įstaiga, organizacija, įmonė, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla), įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę rengti ir (ar) vykdyti profesinio mokymo programas.
17. Profesinis standartas – konkrečiam ūkio sektoriui arba jo daliai reikalingų visų lygių kvalifikacijų, jas sudarančių kompetencijų ir reikalavimų kvalifikacijos suteikimui aprašas.
18. Sektorinis profesinis komitetas – kolegiali bendradarbiavimo pagrindu sudaryta patariamoji institucija, koordinuojanti profesinio mokymo klausimus konkrečiame ūkios sektoriuje – veiklų grupėje pagal jų ekonominę funkciją, produktus, paslaugas arba technologijas.
19. Socialiniai partneriai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintos darbdavių, verslo savivaldos institucijos, darbuotojų interesams atstovaujančios organizacijos, kurios kartu su valstybės valdymo institucijomis atlieka šio įstatymo nustatytas funkcijas.
20. Su profesiniu mokymu susijusi veikla – priėmimo mokytis skelbimas, konsultavimas apie profesinį mokymą, sutarčių dėl profesinio mokymo sudarymas ir kita veikla, reikalinga profesiniam mokymui vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytą kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų išdavimas.
21. Tęstinis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas asmens turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti arba įgyti profesinį standartą atitinkančias kompetencijas, siekiant įgyti kvalifikaciją (arba jos dalį).
22. Valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė.
3 straipsnis. Profesinio mokymo sistemos tikslai
Profesinio mokymo sistemos tikslai:
1) sudaryti sąlygas įvairių poreikių ir gebėjimų asmeniui įgyti kvalifikaciją ir kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį mokslo, technologijos, ekonomikos ir kultūros lygį, padedančias jam įsitvirtinti ir konkuruoti kintančioje darbo rinkoje, laiduojančias šalies ūkio pažangą, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir darnų vystymąsi, mokytis visą gyvenimą, tobulinti ir keisti kvalifikaciją;
2) sudaryti sąlygas pripažinti asmenų kompetencijas ir (ar) kvalifikacijas, įgytas įvairiais būdais profesinio mokymo metu;
4) užtikrinti kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio poreikiams, tarptautiniams kokybės standartams, kompetencijų vertinimo, kvalifikacijų suteikimo ir pripažinimo objektyvumą;
4 straipsnis. Profesinio mokymo sistemos principai
Profesinio mokymo sistemos principai:
1) lygių galimybių – profesinio mokymo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmenų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų; kiekvienam asmeniui ji laiduoja kvalifikacijos įgijimą ir sudaro sąlygas įgyti papildomas kompetencijas ar įgyti naują kvalifikaciją;
2) kontekstualumo – profesinio mokymo sistema yra glaudžiai susieta su šalies ūkinės, socialinės, kultūrinės raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka nuolat kintančius darbo rinkos poreikius;
3) veiksmingumo – profesinio mokymo sistema, sumaniai ir taupiai naudodama turimus išteklius kokybiškai suteikdama kvalifikaciją, tinkamais ir kartu su socialiniais partneriais laiku priimamais sprendimais siekia gerų profesinio mokymo rezultatų ir paskirstyti turimus išteklius taip, kad daugiausia jų tektų rinkoje didžiausią rinkai poveikį turinčioms profesinio mokymo organizavimo formoms;
4) tęstinumo – profesinio mokymo sistema yra lanksti, atvira, pagrįsta įvairių mokymo formų ir institucijų sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą;
II SKYRIUS
PROFESINIO MOKYMO SISTEMOS SANDARA, KVALIFIKACIJŲ IR KOMPETENCIJŲ TVARKYMAS IR SUTEIKIMAS
5 straipsnis. Profesinio mokymo sistema
6 straipsnis. Pirminis profesinis mokymas
1. Pirminis profesinis mokymas teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims:
2. Profesinio mokymo teikėjas mokiniui, neįgijusiam pagrindinio išsilavinimo, sudaro sąlygas tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą.
3. Asmuo, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, gali rinktis mokymąsi pagal profesinio mokymo programą arba kartu mokytis ir pagal vidurinio ugdymo programą.
4. Mokiniui mokantis pagal profesinio mokymo programą, bendrojo ugdymo technologijų dalykų ar profesinio mokymo programų moduliai įskaitomi vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
5. Mokiniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija.
6. Mokinys, kuris lygiagrečiai su profesinio mokymo programa mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą arba pagal vidurinio ugdymo programą, pagrindinį išsilavinimą arba vidurinį išsilavinimą įgyja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) nustatyta tvarka.
7 straipsnis. Tęstinis profesinis mokymas
2. Asmeniui, tobulinančiam turimą ar siekiančiam įgyti kitą kvalifikaciją, ankstesnio mokymosi pasiekimai įskaitomi vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
3. Asmeniui, baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija.
8 straipsnis. Profesinis orientavimas
9 straipsnis. Kvalifikacijų tvarkymas
10 straipsnis. Pirmoji kvalifikacija
Laikoma, kad asmuo įgijo pirmąją kvalifikaciją, jeigu jis įgijo kvalifikaciją:
3) kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamasis (arba nenutraukęs mokymosi) įgijo kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu;
11 straipsnis. Kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas
1. Kompetencijų įvertinimas, kvalifikacijų suteikimas, kvalifikacijų suteikimo priežiūra vykdoma Švietimo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su profesiniu mokymu, vertinimo ir pripažinimo bendruosius principus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Šių kompetencijų vertinimas ir pripažinimas atliekamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka suderinus su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija).
III SKYRIUS
PROFESINIO MOKYMO ORGANIZAVIMAS IR KOKYBĖ
12 straipsnis. Profesinio mokymo programų ir profesinių standartų rengimas ir įteisinimas
2. Profesinio mokymo teikėjas priimti asmenis mokytis bei pradėti vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas gali tik gavęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) išduotą licenciją.
3. Profesinio mokymo programų ar jų modulių, profesinių standartų rengimą ir tobulinimą turi teisę inicijuoti ir (arba) rengti ar tobulinti profesinio mokymo teikėjas, Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės juridinis asmuo (toliau – fizinis ir juridinis asmuo) arba kita juridinio asmens statuso neturinti organizacija bei jų padaliniai.
4. Profesinio mokymo programa yra skirta įgyti kvalifikacijai, įregistruotai Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, kurį steigia Vyriausybė.
6. Formalusis profesinis mokymas gali būti vykdomas kartu su bendrojo ugdymo programomis arba papildomas kitomis programomis, skiriamomis asmens socializacijai, savirealizacijai, įsitvirtinimui darbo rinkoje.
7. Formaliojo profesinio mokymo programos, kvalifikacijos, registruojami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.
9. Reikalavimus neformaliojo profesinio mokymo teikėjams nustato švietimo ir mokslo ministras. Papildomus reikalavimus neformaliojo profesinio mokymo programoms, kai mokymas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą (toliau – Užimtumo įstatymas), nustato Švietimo ir mokslo ministerija suderinusi su Ūkio ministerija ir Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kitus reikalavimus taip pat gali nustatyti mokymą pagal šią programą užsakanti ar jį finansuojanti institucija.
10. Neformaliojo profesinio mokymo programos registruojamos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.
13 straipsnis. Licencija vykdyti formalųjį profesinį mokymą
1. Formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą gali vykdyti juridiniai asmenys, kitos juridinio asmens statuso neturinčios Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijos ir jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, arba fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys formaliojo profesinio mokymo licenciją (toliau – licencija), kuri suteikia teisę vykdyti Licencijų registre juridiniam ar fiziniam asmeniui įrašytas formaliojo profesinio mokymo programas.
2. Licencijas išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina švietimo ir mokslo ministras. Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
3. Fiziniams ir juridiniams asmenims, kitiems juridinio asmens statuso neturintiems Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams, norintiems gauti licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, keliami šie reikalavimai:
1) švietimo ir mokslo ministro įgaliota kvalifikacijų tvarkymo institucija (toliau – Kvalifikacijų tvarkymo institucija) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka nustato, kad profesijos mokytojai arba kandidatai į profesijos mokytojus atitinka profesinio mokymo programose ir Švietimo įstatyme nustatytus kvalifikacinius ir kompetencijų reikalavimus, kvalifikuotas personalas yra tinkami planuojamam profesiniam mokymui vykdyti bei profesinio mokymo įstaiga atitinka sąlygas, būtinas planuojamo profesinio mokymo kokybei, taip pat teikiamų profesinio mokymo kvalifikacijų atitikčiai reikalavimams užtikrinti;
2) teorinio ir praktinio mokymo vietos, mokymui skirti materialieji ir metodiniai ištekliai turi atitikti numatomą mokyti mokinių skaičių ir profesinio mokymo programoje nustatytus reikalavimus;
4. Atitikties nustatytiems reikalavimams vertinimą organizuoja ir atlieka, ekspertizės aktą dėl pasirengimo vykdyti mokymo programas išduoda Švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija.
5. Sprendimas dėl licencijos išdavimo ar motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti pateikiamas juridiniam ar fiziniam asmeniui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos (prašymo) gavimo dienos. Nustačiusi, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai, pateikti dokumentai netinkamai įforminti, dokumentuose yra klaidingų ir (ar) netikslių duomenų, Švietimo ir mokslo ministerija per 10 darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos apie tai informuoja siekiantį gauti (papildyti, patikslinti) licenciją juridinį ar fizinį asmenį ir nustato 20 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Terminas licencijai išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. Atsakymo dėl licencijos išdavimo nepateikimas nelaikomas licencijos išdavimu.
6. Už licencijos išdavimą, papildymą, patikslinimą ar dublikato išdavimą turi būti sumokėta Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Valstybės rinkliava sumokama iki švietimo ir mokslo ministro sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimo, papildymo, patikslinimo ar dublikato išdavimo priėmimo.
7. Licencija neišduodama, jeigu:
2) pateikti dokumentai ir paraiška neatitinka Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų arba buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;
3) juridiniam ar fiziniam asmeniui licencijos galiojimas buvo panaikintas dėl nustatytų pažeidimų, kurie per nustatytą laikotarpį nebuvo pašalinti, ir nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai;
8. Švietimo ir mokslo ministras gali priimti sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą 20 darbo dienų, esant objektyvioms priežastims terminas gali būti pratęsiamas dar 20 darbo dienų nustatytiems pažeidimams ištaisyti šiais atvejais:
1) jeigu nustatoma, kad profesijos mokytojai neatitinka profesinio mokymo programoje (programose) ir Švietimo įstatyme nustatytų reikalavimų;
2) teorinio ir praktinio mokymo vietos, mokymui skirti materialieji ir metodiniai ištekliai neatitinka numatomo mokyti mokinių skaičiaus ir mokymo programoje nustatytų reikalavimų;
3) mokymo proceso organizavimas, mokinių priėmimas ir jų apskaita, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimas ir jų apskaita vykdoma nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų;
4) jeigu nustatoma, kad juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, nesilaiko Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėse nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų.
9. Licencijos galiojimo sustabdymas švietimo ir mokslo ministro sprendimu gali būti panaikinamas, jeigu nustatyti pažeidimai pašalinami.
10. Švietimo ir mokslo ministras gali priimti sprendimą licencijos galiojimą panaikinti šiais atvejais:
1) juridinio asmens, kitos juridinio asmens statuso neturinčios Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijos ir jos padalinio, įsteigto Lietuvos Respublikoje, arba fizinio asmens, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, prašymu;
2) juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija bei jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, pasibaigia;
3) kai paaiškėja, kad juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, licencijai gauti pateiktuose dokumentuose nurodė klaidingus duomenis arba licencija buvo gauta apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;
4) kai juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, kuriam licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas;
5) profesinio mokymo įstaiga nepradėjo vykdyti profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos per 6 mėnesius nuo licencijos vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo dienos arba nevykdo profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius;
6) pakartotinio išorinio institucinio vertinimo metu profesinio mokymo įstaigos veikla įvertinama neigiamai, kai po išorinio institucijos įvertinimo profesinio mokymo įstaiga, bendradarbiaudama su Kvalifikacijos tvarkymo institucija, neįgyvendino išorinio vertinimo metu pateiktų rekomendacijų;
11. Gavusi licenciją vykdyti profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą, profesinio mokymo įstaiga Švietimo ir mokslo ministerijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduota licencija vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą.
12. Pasikeitus licencijoje vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą nurodytiems duomenims, profesinio mokymo įstaiga per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją, kuri per 5 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos išduoda patikslintą licenciją.
13. Licenciją gavusi profesinio mokymo įstaiga Lietuvos Respublikoje įgyja teisę vykdyti profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą nuo sprendimo dėl licencijos vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo suteikimo paskelbimo Teisės aktų registre.
14. Informacija ir dokumentai, susiję su licencijos vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimu, patikslinimu, atsisakymu jį išduoti ar jo panaikinimu (išskyrus konfidencialią informaciją, dokumentus ar jų dalį), skelbiami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.
15. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priimamas sprendimas panaikinti licenciją ir apie tai pranešama Juridinių asmenų registrui ir profesinio mokymo įstaigai arba užsienio valstybės profesinio mokymo teikėjo filialui.
14 straipsnis. Profesinio mokymo įstaigų steigimas, teisinė forma, pabaiga ir pertvarkymas, profesinio mokymo tinklo kūrimas
1. Profesinio mokymo įstaigas gali steigti fiziniai ar juridiniai asmenys ar kitos juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos ir jų padaliniai.
2. Valstybinė profesinio mokymo įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga (išskyrus vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjus).
3. Profesinio mokymo įstaigos reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu.
4. Steigiant valstybines ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigas, taip pat pertvarkant valstybines profesinio mokymo įstaigas, į jas negali būti investuojamas valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas.
15 straipsnis. Profesinio mokymo įstaigos organai
1. Valstybinė profesinio mokymo įstaiga turi turėti kolegialų valdymo organą – valstybinės profesinio mokymo įstaigos tarybą (toliau – taryba), taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių.
16 straipsnis. Valstybinių profesinio mokymo įstaigų valdymas
1. Taryba atlieka šias funkcijas:
1) įvertinusi profesinės įstaigos direktoriaus siūlymus, svarsto jo pateiktą profesinės mokymo įstaigos strateginį veiklos planą;
3) svarsto profesinio mokymo įstaigos direktoriaus teikiamus profesinio mokymo įstaigos struktūros pertvarkos planus ir teikia siūlymus profesinio mokymo įstaigos dalininkui (dalininkų susirinkimui);
4) nustato bendrą mokymosi vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti profesinio mokymo kokybę, ir teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai;
5) svarsto profesinės įstaigos direktoriaus pateiktą profesinio mokymo įstaigos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
6) iki kiekvienų metų balandžio 1 d. svarsto ir tvirtina profesinio mokymo įstaigos direktoriaus pateiktą profesinio mokymo įstaigos metinę veiklos ataskaitą;
7) savo sprendimus skelbia viešai profesinio mokymo įstaigos interneto tinklalapyje ir apie savo sprendimus informuoja dalininką (dalininkų susirinkimą);
2. Švietimo ir mokslo ministras tvirtina Tarybos sudėtį iš 7 pasiūlytų skirti narių. Vieną tarybos narį siūlo skirti visuotinis mokinių susirinkimas (konferencija), vieną – mokytojai, vieną – profesinės mokymo įstaigos darbuotojai, vieną – švietimo ir mokslo ministras, du narius siūlo skirti profesinės mokymo įstaigos socialiniai partneriai iš asmenų, nepriklausančių profesinės mokymo įstaigos personalui ir mokiniams, vieną – atitinkamos savivaldybės taryba. Tarybos sudėtį viešai skelbia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas).
3. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti įstaigos personalui priklausantis asmuo ar mokinys.
4. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos nario kadencijos pabaigos tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį.
5. Pradėdamas eiti pareigas tarybos narys tarybos posėdyje profesinio mokymo įstaigos įstatų nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis profesinio mokymo įstaigos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
6. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia tarybos pirmininko balsas. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Savo sprendimus taryba skelbia viešai įstaigos interneto tinklalapyje.
8. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo profesinio mokymo įstaigos įstatuose, tarybos darbo reglamento ar šio straipsnio 6 dalyje nurodyto įsipareigojimo nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto įsipareigojimo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį.
9. Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siūlo skirti asmuo (arba asmenys), siūlęs skirti (arba skyrę) tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai švietimo ir mokslo ministras patvirtina pakeistą tarybos sudėtį, apie jo paskyrimą paskelbia tarybos pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 6 dalyje nurodytą įsipareigojimą.
17 straipsnis. Profesinio mokymo planavimas ir priėmimas mokytis
1. Atitinkamais metais priimamų į profesinio mokymo įstaigas mokinių preliminarų skaičių pagal ekonomikos veiklos rūšių sekcijas ir skiriamą valstybės ir savivaldybės finansavimą, iki kiekvienų metų vasario 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ir savivaldybės ūkinės ir socialinės plėtros poreikius, įvertinusi nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir valstybės finansines galimybes.
2. Valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičius nustatomas švietimo ir mokslo ministro tvarka pagal švietimo sritis ir profesinio mokymo formas, įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir sektorinių komitetų siūlymus.
3. Priėmimas į profesinio mokymo įstaigas, išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjus, profesinio mokymo teikėjus, vykdančius asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas), vykdomas centralizuotai.
4. Stojančiųjų į profesinio mokymo valstybės finansuojamas vietas eilė sudaroma švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka ir paskelbiama kiekvienais metais likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki priėmimo į profesinio mokymo įstaigas pradžios. Priėmimo į profesinio mokymo įstaigas kriterijus nustato švietimo ir mokslo ministras.
5. Valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičius nustatomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pagal švietimo sritis ir profesinio mokymo formas, įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir sektorinių komitetų siūlymus dėl galimybių vykdyti profesinį mokymą pameistrystės būdu.
6. Priėmimą mokytis į valstybės nefinansuojamas profesinio mokymo vietas profesinio mokymo tiekėjas vykdo švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
7. Priėmimo į pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą tvirtina teisingumo ministras, o priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą – vidaus reikalų ministras.
8. Asmenų, pageidaujančių įgyti kvalifikaciją, bendrojo priėmimo į valstybinę ar savivaldybės ar nevalstybinę profesinio mokymo įstaigą tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
9. Asmenų priėmimą į pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigas reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, o priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas – Vidaus tarnybos statutas.
10. Asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikacijas pabaigus profesinio mokymo programą arba jos modulį, arba turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, siekiantys mokytis valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje, priimami tik į tęstinį profesinį mokymą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
11. Asmens priėmimas mokytis pagal profesinio mokymo programą įforminamas profesinio mokymo sutartimi. Pataisos pareigūnų profesinio mokymo sutartims taikomus reikalavimus ir šių sutarčių registravimo tvarką nustato teisingumo ministras, vidaus reikalų profesinio mokymo sutartims taikomus reikalavimus ir šių sutarčių registravimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, kitoms profesinio mokymo sutartims taikomus reikalavimus ir šių sutarčių registravimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio ministru.
18 straipsnis. Profesinio mokymo organizavimas
1. Profesinį mokymą organizuoja profesinio mokymo įstaiga ar kita mokykla, kartu su įmone, įstaiga, organizacija, ūkininko ūkiu, laisvuoju mokytoju, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Profesinio mokymo įstaigai sudarius profesinio mokymo sutartį su įmone, įstaiga, organizacija, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla, ūkininku, laisvuoju mokytoju ir mokiniu, praktinis mokymas vykdomas darbo vietoje.
2. Profesinio mokymo teikėjas, taikydamas pameistrystės formą, su asmeniu sudaro pameistrystės darbo sutartį Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka. Teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje, profesinio mokymo teikėjui sudarius su ja ir mokiniu profesinio mokymo sutartį, arba darbo vietoje, jei profesinio mokymo teikėjas nesudaro profesinio mokymo sutarties su profesinio mokymo įstaiga. Profesinis mokymas pameistrystės forma vykdomas gavus atitinkamų sektorinių profesinių komitetų įvertinimą dėl nustatytų pameistrystės mokymo organizavimo apimčių atitinkamame ūkio sektoriuje.
3. Mokymas pameistrystės forma gali būti organizuojamas tiek formaliojo, tiek neformaliojo profesinio mokymo būdais. Pameistrystės mokymo turinys derinamas su socialiniais partneriais pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių ir profesijos standartą.
19 straipsnis. Specialiųjų poreikių asmenų profesinis mokymas
1. Specialiųjų poreikių asmenims teisės aktų nustatyta tvarka sudaromos sąlygos mokytis pagal profesinio mokymo programas ir įgyti kvalifikaciją.
2. Asmenys, baigę specialiojo ugdymo programas, mokomi kartu su kitais mokiniais pagal jiems pritaikytas profesinio mokymo programas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka suderinus su socialinės apsaugos ir darbo ministru.
20 straipsnis. Asmenų, kuriems atimta ar apribota laisvė, profesinis mokymas
1. Asmenims, kuriems atimta ar apribota laisvė, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaromos sąlygos mokytis specialiose auklėjimo ar bausmės atlikimo vietose. Šių grupių asmenims profesinio mokymo programoje numatytas praktinis mokymas darbo vietoje gali būti neskiriamas.
21 straipsnis. Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas
1. Profesinio mokymo įstaigos atsako už profesinio mokymo ir kitos veiklos kokybę, viešai skelbia savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėja kokybės kultūrą.
2. Profesinio mokymo kokybė užtikrinama taikant profesinio mokymo įstaigų vidines profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį įvertinimą ir (arba) akreditavimą, grindžiamas Europos profesinio mokymo kokybės orientacinės sistemos nuostatomis.
3. Profesinio mokymo kokybei užtikrinti ir gerinti vykdoma profesinio mokymo stebėsena vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, profesinio mokymo įstaigų veiklos kokybės įsivertinimas ir išorinis vertinimas, profesinio mokymo programų vertinimas, mokymosi pasiekimų vertinimas, profesinio mokymo ir kvalifikacijų suteikimo priežiūra.
4. Už profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos kokybę atsako profesinio mokymo teikėjas. Profesinio mokymo įstaigų veikla nuolat tobulinama, atliekant veiklos savianalizę ir atsižvelgiant į išorinio vertinimo rezultatus švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
6. Profesinio mokymo teikėjas privalo turėti vidinę profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančius teikiamo profesinio mokymo kokybę, atsižvelgiant į profesinių standartų bei kitus švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reikalavimus.
7. Kiekviena profesinio mokymo įstaiga turi ne rečiau kaip kartą per metus supažindinti bendruomenę ir interneto svetainėje viešai skelbti profesinės įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą. Ši ataskaita svarstoma Švietimo įstatyme nustatyta tvarka.
8. Profesinio mokymo įstaigos išorinis institucinis vertinimas yra profesinio mokymo įstaigos veiklos kokybės nustatymas, remiantis įstaigos atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenimis, įtraukiant išorinius ekspertus. Profesinio mokymo įstaigos išorinį vertinimą organizuoja Kvalifikacijų tvarkymo institucija ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Kitų profesinio mokymo teikėjų vertinimą atlieka Kvalifikacijų tvarkymo institucija kartu su sektoriniais profesiniais komitetais švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
9. Profesinio mokymo programų išorinis vertinimas apima profesinio mokymo programų įgyvendinimo kokybės analizę profesinio mokymo teikėjo atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenų pagrindu, dalyvaujant sektoriniams profesiniams komitetams, gali būti įtraukiami ir išoriniai ekspertai. Profesinio mokymo programų išorinis vertinimas vykdomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
22 straipsnis. Kvalifikacijos ir (ar) mokymosi pasiekimų įteisinimas
1. Išduodami šie kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentai:
1) profesinio mokymo diplomas – asmeniui, gavusiam jo įgytų tai kvalifikacijai reikalingų kompetencijų teigiamą įvertinimą;
2. Kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
3. Asmeniui, kuris mokėsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar profesinio mokymo programos modulį, tačiau jų nebaigė, išduodama mokymosi pasiekimų pažyma.
4. Profesinio mokymo įstaigos mokiniui, lygiagrečiai su profesinio mokymo programa baigusiam pagrindinio ugdymo programą, patikrinus mokymosi pasiekimus, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas, baigusiam vidurinio ugdymo programą ir išlaikiusiam brandos egzaminus, – brandos atestatas, nebaigusiam bendrojo ugdymo programos ar neišlaikiusiam brandos egzaminų, – mokymosi pasiekimų pažyma.
IV SKYRIUS
PROFESINIO MOKYMO DALYVIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
23 straipsnis. Mokinio teisės ir pareigos
1. Mokinys turi teisę:
3) gauti bendrojo ugdymo technologijų dalykų, profesinio mokymo programos ir atskirų programos modulių kompetencijų įvertinimą, ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymą, neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimą;
2. Mokinys privalo:
1) laikytis profesinio mokymo įstaigos nuostatų, mokinio elgesio taisyklių, profesinio mokymo įstaigos ir praktinį mokymą vykdančio profesinio mokymo teikėjo darbo tvarkos;
3) neturintis 16 metų, mokydamasis pagal profesinio mokymo programą tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą;
24 straipsnis. Profesinio mokymo teikėjo teisės ir pareigos
1. Profesinio mokymo teikėjas turi teisę:
2) rengti Lietuvos ūkio ir darbo rinkos poreikius atitinkančius profesinius standartus ir jų modulius, teikti juos vertinti Kvalifikacijų tvarkymo institucijai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;
3) rengti formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas ir (ar) jų modulius ir jas suderinus su Kvalifikacijų tvarkymo institucija Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre;
4) užskaityti asmeniui bendrojo ugdymo technologijų dalykų, profesinio mokymo programos modulius švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;
5) gavęs kompetencijų įvertinimo rezultatus, suteikti asmeniui kvalifikaciją arba jos dalį atitinkančias kompetencijas;
2. Profesinio mokymo teikėjas privalo:
2) informuoti dalininką (dalininkų susirinkimą) ir visuomenę apie profesinio mokymo kokybės užtikrinimo priemones, valstybės skirtų lėšų naudojimą, apie savo finansinę ir ūkinę veiklą, savo išorinio kokybės įvertinimo bei vidinės veiklos kokybės užtikrinimo rezultatus;
3) laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą profesinio mokymo sistemos valdymui ir stebėsenai;
4) įgyvendindama profesinio mokymo programą, konsultuoti mokinius įsidarbinimo galimybių klausimais, teikti socialinę pagalbą;
5) sudaryti profesinio mokymo programose numatytas mokymosi sąlygas, užtikrinti profesinio mokymosi sąlygų atitiktį profesiniams standartams nuolatinį mokymo turinio ir mokymo metodų atnaujinimą;
3. Profesinio mokymo įstaigos atskaitomybė taip pat vykdoma taikant priežiūrą, kuri apima švietimo prieinamumo ir kokybės stebėseną, prevencinių priemonių vykdymą, profesinio mokymo įstaigų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones.
VI SKYRIUS
PROFESINIO MOKYMO VALDYMAS. SAVIVALDA
25 straipsnis. Švietimo ir mokslo ministerijos ir švietimo ir mokslo ministro įgaliojimai
1. Švietimo ir mokslo ministerija:
1) formuoja profesinio mokymo politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
3) skelbia informaciją apie profesinio mokymo įstaigų vykdomą profesinį mokymą, profesinį mokymą vykdančius ir turinčius licencijas jas jį vykdyti profesinio mokymo teikėjus, apie institucijas, kurioms suteikta teisė vertinti asmens įgytas kompetencijas;
4) rengia profesinio mokymo, kvalifikacijos keitimo ir kvalifikacijų sistemų plėtros investicines programas, profesinius standartus;
6) koordinuoja profesinio mokymo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimą;
9) steigia ir tvarko Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registrą ir Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registrą;
10) Kvalifikacijų tvarkymo institucijos teikimu akredituoja institucijas ir suteikia joms teisę vertinti asmens įgytas kompetencijas;
11) rengia profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas), metodiką (toliau – profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodika);
12) kartu su Ūkio ministerija vykdo profesinio rengimo, išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas, finansavimą iš valstybės biudžeto, taikydama profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
2. Švietimo ir mokslo ministras:
2) tvirtina asmenų, išskyrus asmenis, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas ar Vidaus tarnybos statutas, pageidaujančių įgyti kvalifikaciją, priėmimo į valstybės finansuojamas vietas planą;
3) tvirtina asmenų priėmimo į valstybines ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigas bendruosius kriterijus;
4) nustato kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentų, nurodytų šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, turinį, formą ir išdavimo tvarką;
5) tvirtina bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos, profesinių standartų modulių užskaitos tvarkos aprašą;
11) nustato sektorinių profesinių komitetų uždavinius, funkcijas, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarką;
26 straipsnis. Ūkio ministerijos įgaliojimai
Ūkio ministerija:
1) formuoja žmogiškųjų išteklių plėtros politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą Vyriausybės nustatyta tvarka;
4) koordinuoja savo įsteigtų ar ministro valdymo sritims priskirtų profesinio mokymo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimą;
5) organizuoja užimtų asmenų tęstinį profesinį mokymą suderinusi su socialinės apsaugos ir darbo ministru;
27 straipsnis. Vidaus reikalų ministerijos ir vidaus reikalų ministro įgaliojimai
1. Vidaus reikalų ministerija:
1) rengia vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
2. Vidaus reikalų ministras:
1) tvirtina asmenų, kuriems taikomas Vidaus tarnybos statutas, pageidaujančių įgyti pirmąją kvalifikaciją, priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą;
2) nustato reikalavimus, taikomus vidaus reikalų profesinio mokymo sutartims, ir šių sutarčių registravimo tvarką;
3) teikia Vyriausybei tvirtinti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
28 straipsnis. Teisingumo ministerijos ir teisingumo ministro įgaliojimai
1. Teisingumo ministerija:
1) rengia pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
2. Teisingumo ministras:
1) tvirtina asmenų, kuriems taikomas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, pageidaujančių įgyti pirmąją kvalifikaciją, priėmimo į pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą;
2) nustato reikalavimus, taikomus pataisos pareigūnų profesinio mokymo sutartims, ir šių sutarčių registravimo tvarką;
3) teikia Vyriausybei tvirtinti pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką;
29 straipsnis. Kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų įgaliojimai
Kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:
30 straipsnis. Kvalifikacijų tvarkymo institucijos įgaliojimai
Kvalifikacijų tvarkymo institucija:
3) organizuoja institucijų išorinį vertinimą ir teikia jas Švietimo ir mokslo ministerijai akredituoti ir pagal jų pasirengimą vertinti asmens kompetencijas;
31 straipsnis. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įgaliojimai profesinio mokymo srityje
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras profesinio mokymo srityje:
2) atlieka kvalifikacijų poreikio prognozavimą ir rengia strategines įžvalgas, atsižvelgiant į valstybės, visuomenės ir ūkio poreikius;
3) teikia strategines rekomendacijas dėl specialistų rengimo profesinio mokymo įstaigose ir atlieka šių rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną.
32 straipsnis. Savivaldybės institucijų įgaliojimai
1. Savivaldybės atstovaujamoji institucija:
1) inicijuoja savivaldybės gyventojų poreikius atitinkančio profesinio mokymo teikėjų tinklo kūrimą;
2. Savivaldybės vykdomoji institucija:
1) planuoja mokinių priėmimą į profesinio mokymo įstaigas, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina savivaldybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas;
2) vykdo profesinio mokymo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina savivaldybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų kvalifikacijos tobulinimą;
3) organizuoja profesinio mokymo įstaigų mokinių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir brandos egzaminus;
33 straipsnis. Socialinių partnerių įgaliojimai
Socialiniai partneriai:
2) inicijuoja naujų kvalifikacijų, profesinių standartų, modulių rengimą, dalyvauja sudarant jų turinį;
3) dalyvauja vertinant profesinio mokymo programas, profesinius standartus pagal jų atitiktį ūkio poreikiams ir jas pagal savo kompetenciją derina;
7) dalyvauja organizuojant profesinį mokymą pameistrystės būdu ir praktinį profesinį mokymą įmonėje, įstaigoje, ūkininko ūkyje ar pas laisvąjį mokytoją ir atliekant jo priežiūrą;
VII SKYRIUS
PROFESINIO MOKYMO FINANSAVIMAS
34 straipsnis. Profesinio mokymo įstaigų finansavimo lėšos
Profesinio mokymo įstaigų finansavimo lėšas sudaro:
2) valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms;
35 straipsnis. Profesinio mokymo finansavimas valstybės biudžeto lėšomis
1. Valstybės biudžeto finansavimo lėšos skiriamos:
1) profesiniam mokymui vykdyti ir profesinio mokymo kainai valstybės finansuojamose vietose apmokėti;
2. Valstybės biudžeto lėšos, skirtos profesiniam mokymui valstybės finansuojamose mokymo vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, jeigu asmenys nutraukia profesinį mokymą savo noru (išskyrus atvejus, kai pirminis profesinis mokymas profesinei kvalifikacijai įgyti nutraukiamas per pirmuosius mokymo 6 mėnesius), taip pat kai asmenys pašalinami iš profesinio mokymo įstaigos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
3. Asmenys atleidžiami nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų grąžinimo, jei:
1) mokslo metus baigė profesinės mokymo įstaigos nustatytu laiku, neturi skolų ir ne vėliau kaip iki naujų mokslo metų pradžios raštu pranešė profesinio mokymo įstaigai apie mokymosi nutraukimą arba asmuo įvykdė mokymo programos reikalavimus;
3) buvo išleisti akademinių atostogų dėl ligos gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus arba nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogų ir nepasibaigus akademinių atostogų terminui raštu pranešė profesinio mokymo įstaigai apie mokymų nutraukimą;
2. Mokymo lėšos profesiniam mokymui skiriamos iš valstybės biudžeto, valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams ir (ar) Užimtumo fondo, taikant Vyriausybės patvirtintą profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką. Mokymo lėšos pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų vykdomam profesiniam mokymui skiriamos taikant Vyriausybės patvirtintą pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką, o mokymo lėšos vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomam profesiniam mokymui – taikant Vyriausybės patvirtintą vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką.
3. Teisės aktų nustatyta tvarka neformalųjį profesinį mokymą finansuoja mokymą užsakantis fizinis ar juridinis asmuo, jis gali būti remiamas iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Užimtumo fondo.
4. Profesinio mokymo įstaigoms bei profesinio mokymo teikėjams, vykdantiems valstybės finansuojamą profesinį mokymą, mokymo lėšų skiriama iš valstybės biudžeto, valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, savivaldybių biudžetų ar Užimtumo fondo.
5. Įmonės, įstaigos, ūkininko ūkio darbuotojų tęstinis profesinis mokymas vykdomas įmonės, įstaigos, ūkininko ūkio arba besimokančiųjų lėšomis. Teisės aktų nustatyta tvarka įmonės, įstaigos ar ūkininko ūkio darbuotojų tęstiniam profesiniam mokymui skiriama ir valstybės biudžeto lėšų ūkio ministro nustatyta tvarka suderinus su socialinių reikalų ir darbo ministru, kai mokymas vykdomas pagal Užimtumo įstatymą.
6. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo asmenų profesinis mokymas finansuojamas Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka.
7. Asmens kompetencijoms vertinti lėšų skiriama taikant Vyriausybės patvirtintą Kompetencijų vertinimo lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodiką. Lėšos skirstomos vadovaujantis kompetencijų vertinimo lėšų paskirstymo tvarkos aprašu.
8. Lėšos mokinių profesiniam orientavimui bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose skiriamos taikant lėšų skyrimo vienam mokiniui principą.
9. Asmenų profesiniam orientavimui darbo biržose lėšų skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jos nustatyta tvarka.
10. Valstybės ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigai ūkio lėšas skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), nevalstybinei profesinio mokymo įstaigai – savininkas (dalyvių susirinkimas). Viešosioms profesinio mokymo įstaigoms gali būti skiriama ūkio lėšų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar Užimtumo fondo, arba kitų lėšų. Savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms, kurių teisinė forma – biudžetinė arba viešoji įstaiga, gali būti skiriama ūkio lėšų iš atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.
11. Investicinių lėšų iš valstybės biudžeto profesinio mokymo ir kvalifikacijų sistemų plėtrai (statyboms, renovacijai, materialinei mokymo bazei atnaujinti, standartams rengti ir kt.) skiriama pagal investicines programas, patvirtintas atitinkamų metų Valstybės investicijų programoje. Investicinių lėšų profesinio mokymo įstaigoms gali skirti ir savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka.
36 straipsnis. Teisės į valstybės finansuojamą vietą neturintys asmenys
Teisės į valstybės finansuojamą profesinį mokymą neturi:
1) asmenys, įgiję daugiau kaip dvi kvalifikacijas, arba įgiję aukštesnės pakopos kvalifikaciją, jeigu daugiau kaip pusę aukštesnės pakopos kvalifikacijos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus atvejus, kuomet profesinis mokymas vykdomas pas pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjus, profesinio mokymo teikėjus, vykdančius asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas;
2) asmenys, turintys vieną kvalifikaciją, vienu metu besimokantys pagal dvi ar daugiau profesinio mokymo arba aukštesnės pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio nesuteikiančias aukštesnės pakopos studijų programas, jeigu jų profesinio mokymo arba aukštesnės pakopos studijos pagal bent vieną iš šių programų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis;
3) asmenys, antrą kartą pretenduojantys mokytis pagal tęstino profesino mokymo programą ar jos modulį, kurią baigus suteikiama kvalifikacija, išskyrus atvejus, kuomet profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai, profesinio mokymo teikėjai, vykdantys asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas.
37 straipsnis. Materialinė parama
1. Mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokamos stipendijos ir teikiama kita materialinė parama.
2. Specialiųjų poreikių mokiniams, siekiantiems įgyti kvalifikaciją ir negaunantiems stipendijos, siekiantiems keisti kvalifikaciją teisės aktų nustatyta tvarka skiriamas maitinimas ir teikiama kita materialinė parama.
38 straipsnis. Užmokestis už profesinį mokymą
1. Nevalstybinėje profesinio mokymo įstaigoje papildomą užmokestį už profesinį mokymą nustato įstaigos savininkas (dalyvių susirinkimas).
2. Užmokesčio dydį už neformalųjį profesinį mokymą valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose nustato įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas).
3. Profesinės mokymo įstaigos teikiamos nenumatytos profesinio mokymo programose papildomos praktinio mokymo priemonės ir mokymo(si) paslaugos (konsultacijos, kursai ir kt.) yra mokamos. Užmokesčio dydį už teikiamas paslaugas nustato profesinio mokymo įstaigos vadovas, suderinęs su mokymo įstaigos taryba.
4. Profesinis mokymas, apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, nepriklausomai nuo asignavimo valdytojo, ir yra nustatomas vienodas fiksuotojo įkainio dydis.
39 straipsnis. Turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose, perdavimas pagal patikėjimo sutartis
1. Valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, keisti valstybinės profesinės mokyklos panaudos pagrindais naudojamų valstybės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto profesinio mokymo veikloms vykdyti, perduotų valdyti profesinėms mokykloms patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, atsižvelgdama į Švietimo ir mokslo ministerijos, Finansų ministerijos vertinimus bei Turto banko išvadą.
2. Valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą Vyriausybės nustatyta tvarka gali perduoti valstybinėms profesinėms mokykloms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį. Valstybinės profesinės mokyklos negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų.
3. Valstybės turto patikėjimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 99 metų terminui. Patikėjimo sutarties pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybė. Be kitų Civiliniame kodekse numatytų pagrindų, valstybės turto patikėjimo sutartis nutrūksta pasibaigus valstybinės profesinės įstaigos veiklai, kuriai vykdyti buvo perduotas valstybės turtas.
4. Valstybės turto patikėjimo sutartyje, be kitų Civiliniame kodekse nurodytų esminių turto patikėjimo sutarties sąlygų, turi būti numatyta pareiga, kad valstybinė profesinio mokymo įstaiga privalo ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos paskelbti praėjusių finansinių metų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą valstybinės profesinio mokymo įstaigos interneto svetainėje.
5. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos joms pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinių profesinio mokymo įstaigų išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms profesinį mokymą, kai yra turtą perdavusios valstybinės profesinės mokyklos ir Švietimo ir mokslo ministerijos rašytinis sutikimas.
6. Į valstybės turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal valstybinės profesinės įstaigos prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šį turtą valdant, naudojant ir juo disponuojant.
7. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka, kai yra Švietimo ir mokslo ministerijos sutikimas, priima sprendimus dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų, kurie joms perduoti valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti.
8. Turtas, kurį valstybinės profesinio mokymo įstaigos valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
2) pajamos, gautos kaip apmokėjimas už profesinį mokymą, taip pat pajamos iš ūkinės, veiklos ir kitų teikiamų paslaugų;
5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šios dalies 2–4 punktuose numatytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
40 straipsnis. Disponavimo valstybinių profesinio mokymo įstaigų nuosavybės teise valdomu ir naudojamu turtu ribojimai
1. Sandoriai, kuriais remiantis kitų juridinių ir fizinių asmenų nuosavybėn perleidžiamas valstybinės profesinės mokymo įstaigos nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, sudaromi vadovaujantis rinkos kainomis, nustatytomis pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gavus Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Jeigu valstybinės profesinio mokymo įstaigos nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas perleidžiamas viešo aukciono būdu, profesinė mokykla, nesudariusi sandorio per 2 viešus aukcionus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka sumažinti perleidžiamo nekilnojamojo turto pradinę kainą.
3. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos neturi teisės investuoti į neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir jų steigti. Ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali steigti ir į juos investuoti profesinės mokymo įstaigos dalininkai ir tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka tik tuo atveju, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su valstybinės profesinės mokymo įstaigos vykdoma mokymų veikla ir yra būtinas šiems tikslams pasiekti.
4. Valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms draudžiama jų nuosavybės teise valdomu turtu užtikrinti trečiųjų asmenų prievoles.
5. Valstybinės profesinės mokymo įstaigos turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamosi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto bendro valstybinėms profesinėms mokykloms skolinimosi limito. Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto šį skolinimosi limitą valstybinėms profesinėms mokykloms. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Valstybinė profesinio mokymo įstaiga negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi. Nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka.“
2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos