Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PSICHOLOGŲ PRAKTINĖS VEIKLOS

ĮSTATYMAS

2017 m.                 d. Nr.

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato psichologo kvalifikacijos įgijimo sąlygas, psichologų praktinės veiklos licencijavimo tvarką, psichologų praktinės veiklos sąlygas bei psichologų teises ir pareigas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Licencijuojanti institucija – Lietuvos psichologų sąjunga, nustatanti psichologo licencijų išdavimo tvarką, tvarkanti ir prižiūrinti licencijuotų psichologų sąrašą, administruojanti ir organizuojanti psichologo licencijų suteikimą, sustabdymą, pratęsimą, panaikinimą, rengianti psichologų licencijavimą įgyvendinančius teisės aktus.

2. Prižiūrima psichologo praktinė veikla – psichologo, neturinčio galiojančios psichologo praktinės veiklos licencijos, šio įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojama praktinė veikla, vykdoma prižiūrint psichologui supervizoriui.

3. Psichologas – asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį psichologijos studijų krypties išsilavinimą (psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius arba įgijęs psichologo profesinę kvalifikaciją baigus vientisąsias universitetines psichologijos studijų krypties studijas, penkerių metų nuosekliųjų universitetinių studijų psichologo diplomą) arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertį užsienyje įgytą išsilavinimą.

4. Psichologas supervizorius – psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją, turintis ne mažesnį kaip trejų metų praktinio arba pedagoginio darbo stažą psichologijos srityje, įrašytas į licencijuojančios institucijos sudarytą psichologų supervizorių sąrašą ir galintis vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai.

5. Psichologinių paslaugų gavėjas – asmuo ar grupė asmenų, kuriems psichologas, atlikdamas praktinę veiklą, teikia psichologines paslaugas.

6. Psichologo praktinė veikla – šio įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojama psichologo, turinčio galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją, pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetenciją atliekama praktinė veikla, apimanti psichologinį įvertinimą ir testavimą, psichologinę ekspertizę, psichologinį konsultavimą ir psichoterapinių metodų taikymą, psichologo šviečiamąją ir prevencinę veiklą.

7. Psichologų praktinės veiklos sritis – psichologo praktinės veiklos licencijoje įrašyta atskira psichologo darbo sritis, kurioje psichologinės paslaugos yra teikiamos su ta sritimi susijusiems paslaugų gavėjams.

8. Žala psichologinių paslaugų gavėjui – asmens sveikatos, materialinės ir nematerialinės gerovės pablogėjimas dėl netinkamai atliktos psichologo praktinės veiklos.

9. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ir Šveicarijos Konfederacija.

10. Valstybės narės pilietis – Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis.

II SKYRIUS

PSICHOLOGŲ RENGIMAS IR REIKALAVIMAI PSICHOLOGO IŠSILAVINIMUI IR PRAKTINEI VEIKLAI

3 straipsnis. Psichologų kvalifikacijos įgijimas ir rengimasis praktinei veiklai

1. Psichologai rengiami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

2. Psichologo kvalifikacija įgyjama baigus universitetines psichologijos studijų krypties psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijas arba vientisąsias universitetines psichologijos studijų krypties penkerių metų nuosekliąsias studijas, arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstant kaip lygiavertį užsienyje įgytą išsilavinimą.

3. Prižiūrima psichologo praktinė veikla:

1) atliekama įgijus psichologo kvalifikaciją ir teikiant psichologų praktinės veiklos paslaugas, kurių trukmė ne mažesnė kaip 1 500 praktinės veiklos valandų;

2) atliekama prižiūrint psichologui supervizoriui. Prižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu turi būti įgyvendinta ne mažiau kaip 50 individualių supervizijų valandų arba ne mažiau kaip 100 supervizijų valandų dirbant grupėje.

4. Prižiūrimos psichologo praktinės veiklos tvarką nustato licencijuojanti institucija.

III SKYRIUS

PSICHOLOGO PRAKTINĖS VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS

4 straipsnis. Psichologo praktinės veiklos sąlygos

1. Psichologo praktinė veikla yra licencijuojama veikla.

2. Psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje gali verstis asmuo, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją, taip pat prižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu.

3. Psichologo praktinė veikla vykdoma vadovaujantis šiuo įstatymu, Psichologų profesinės etikos kodeksu ir kitais teisės aktais.

4. Kiekvienas praktinę veiklą vykdantis psichologas privalo būti Lietuvos psichologų sąjungos narys, mokėti nario mokestį ir laikytis Psichologų profesinės etikos kodekso.

5. Asmuo už neteisėtą vertimąsi psichologo praktine veikla atsako Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.

5 straipsnis. Licencijuojanti institucija

1. Licencijuojanti institucija – Lietuvos psichologų sąjunga, įgyvendinanti psichologų savivaldą. Lietuvos psichologų sąjungos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas ir Lietuvos psichologų sąjungos įstatai.

2. Licencijuojanti institucija:

1) parengia Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisykles (toliau – Taisyklės) ir nustato psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarką;

2) tvirtina Psichologų profesinės etikos kodeksą;

3) administruoja ir organizuoja licencijų suteikimą, sustabdymą, pratęsimą, panaikinimą;

4) tvarko ir prižiūri licencijuotų psichologų sąrašą, jį skelbia Lietuvos psichologų sąjungos interneto svetainėje;

5) tikslina licencijų duomenis, išduoda dublikatą;

6) prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, vadovaudamasi šiuo įstatymu, Psichologų profesinės etikos kodeksu ir kitais teisės aktais;

7) sudaro Etikos komitetą, kuris nagrinėja skundus dėl galimų psichologo praktinės veiklos etikos pažeidimų. Etikos komitetas pateikia savo išvadas Psichologų licencijavimo komisijai dėl galimų psichologo praktinės veiklos etikos pažeidimų pagrįstumo.

3. Psichologų licencijavimo komisija:

1) priima sprendimus dėl psichologo praktinės veiklos licencijų (toliau – licencija) suteikimo, sustabdymo, pratęsimo, panaikinimo;

2) priima sprendimus leisti valstybių narių piliečiams laikinai verstis psichologo praktine veikla.

4. Psichologų licencijavimo komisiją sudaro, jos sudėtį ir Psichologų licencijavimo komisijos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

5. Psichologų licencijavimo komisiją sudaro 9 nariai:

1) šeši Lietuvos Respublikos ministerijoms pavaldžiose institucijose ar įstaigose dirbantys psichologai – po vieną psichologą deleguoja Krašto apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija;

2) du psichologai, atstovaujantys skirtingoms universitetinėms antrosios pakopos psichologų rengimo programoms;

3) vienas Lietuvos psichologų sąjungos valdybos deleguotas narys.

6. Psichologų licencijavimo komisijos darbui vadovauja pirmininkas. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Psichologų licencijavimo komisijos sudėtį, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų rengiami Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimai. Psichologų licencijavimo komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariams, iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų deleguotų asmenų, renka kandidatą į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko pareigas. Išrinktu laikomas asmuo, surinkęs ne mažiau kaip pusę visų Psichologų licencijavimo komisijos narių balsų. Jeigu nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, Psichologų licencijavimo komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariams, kandidatą į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus renka pakartotiniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Kandidatu į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs posėdyje dalyvaujančių Psichologų licencijavimo komisijos narių balsų daugumą.

7. Psichologų licencijavimo komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia Psichologų licencijavimo komisijos kadencijos laikas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina naują Psichologų licencijavimo komisijos sudėtį;

2) jis atsistatydina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė Psichologų licencijavimo komisijos nuostatuose nustatyta tvarka išbraukia jį iš Psichologų licencijavimo komisijos;

3) jį atšaukia delegavęs subjektas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė Psichologų licencijavimo komisijos nuostatuose nustatyta tvarka išbraukia jį iš Psichologų licencijavimo komisijos;

4) teismas pripažįsta jį neveiksniu;

5) jis miršta.

8. Psichologų licencijavimo komisijos nario įgaliojimams nutrūkus šio straipsnio 7 dalyje nurodytais pagrindais, likusiam Psichologų licencijavimo komisijos kadencijos laikui į atsilaisvinusią vietą skiriamas naujas Psichologų licencijavimo komisijos narys šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

9. Psichologų licencijavimo komisijos nariu gali būti tvirtinamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo.

10. Psichologų licencijavimo komisijos narių darbas apmokamas iš Psichologų sąjungos narių mokamų mokesčių Taisyklėse nustatyta tvarka.

6 straipsnis. Psichologo praktinės veiklos licencijavimas

1. Verstis psichologo praktine veikla psichologas turi teisę vykdydamas individualią veiklą arba dirbdamas pagal darbo sutartį.

2. Psichologo praktinės veiklos licencija išduodama pateikus psichologo išsilavinimą, praktinio darbo konkrečioje srityje patirtį ir prižiūrimą praktinę veiklą patvirtinančius dokumentus.

3. Licencijavimo institucijai užsienio valstybėse išduoti dokumentai teikiami išversti į lietuvių kalbą. Dokumento vertimas turi būti patvirtintas dokumentus išvertusio asmens parašu teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Licencijos galiojimo trukmė – penkeri metai. Pasibaigus licencijos galiojimo laikui, licencijos galiojimas pratęsiamas arba licencija panaikinama Taisyklėse nustatyta tvarka.

5. Pagrindinės psichologo praktinės veiklos sritys nurodomos licencijoje yra šios:

1) klinikinė ir sveikatos psichologija;

2) darbo ir organizacinė psichologija;

3) edukacinė ir mokyklų psichologija;

4) bendruomenės psichologija;

5) kita (turi būti nurodyta).

6. Licencijuojanti institucija motyvuotą sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priima ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų nurodytų pateikti dokumentų gavimo dienos.

7 straipsnis. Atsisakymo išduoti licenciją pagrindai

1. Licenciją išduoti atsisakoma, kai:

1) licencijai gauti arba pratęsti kartu su paraiška pateikiami ne visi arba netinkamai įforminti dokumentai ir (ar) juose pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija. Jeigu licencijuojanti institucija priima sprendimą neišduoti licencijos, per 3 darbo dienas ji turi informuoti psichologą apie nustatytus trūkumus ir nurodyti terminą trūkumams pašalinti. Terminas trūkumams pašalinti negali būti ilgesnis kaip 90 dienų nuo sprendimo išsiuntimo dienos;

2) pateikti dokumentai, kuriuose nurodyti klaidingi ir (ar) tikrovės neatitinkantys duomenys;

3) įsiteisėjusiu teismo sprendimu asmeniui uždrausta verstis psichologo praktine veikla;

4) licencija teismo sprendimu buvo panaikinta dėl Psichologų profesinės etikos kodekso pažeidimų;

5) psichologas nėra Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis ir neturi leidimo gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje.

2. Psichologas, pašalinęs priežastis, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti licenciją, arba joms išnykus, gali pakartotinai kreiptis dėl licencijos išdavimo.

8 straipsnis. Licencijos galiojimo sustabdymas

1. Licencijos galiojimas sustabdomas:

1) licencijos turėtojo prašymu;

2) kai teismas priima sprendimą dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės verstis psichologo praktika sustabdymo;

3) kai licencijuojančios institucijos Etikos komitetas pateikia savo išvadas Psichologų licencijavimo komisijai, kad licencijos turėtojas pažeidė Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatas;

4) kai pateikti ne laiku ir ne visi dokumentai, reikalingi licencijai pratęsti;

5) kai Psichologų licencijavimo komisijoje pradedamas nagrinėti licencijos galiojimo panaikinimo klausimas.

2. Licencijuojanti institucija apie priimtą sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu praneša licencijos turėtojui ir psichologo paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui, nurodydama licencijos sustabdymo pagrindą ir terminą. Vykdydamas Licencijuojančios institucijos sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovas privalo licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiu nušalinti licencijos turėtoją nuo pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

3. Licencijos galiojimo sustabdymo terminas negali būti ilgesnis kaip vieni metai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, ar kai licencijos galiojimas sustabdomas paties psichologo prašymu.

4. Sustabdžius licencijos galiojimą, licencijos turėtojas negali verstis psichologo praktine veikla.

9 straipsnis. Licencijos galiojimo sustabdymo panaikinamas

Licencijuojančios institucijos sprendimu, kai psichologas pateikia dokumentus, įrodančius, kad išnyko licencijos galiojimo sustabdymo pagrindai ir (ar) įvykdyti Licencijuojančios institucijos reikalavimai, licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas per 30 dienų nuo dokumentų gavimo datos.

10 straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimas

1. Licencijuojanti institucija licencijos galiojimą panaikina, kai dėl panaikinimo kreipiasi licencijos turėtojas, teisėsaugos institucijos, ministerijos ar įstaigos prie ministerijų, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys.

2. Licencijos galiojimas panaikinamas:

1) licencijos turėtojo prašymu;

2) kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu licencijos turėtojui uždrausta verstis psichologo praktika;

3) kai per Licencijuojančios institucijos nustatytą terminą nepašalintos ar neišnyko priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas;

4) kai paaiškėja, kad licencijai gauti pateikti suklastoti dokumentai;

5) licencijos turėtojui mirus.

3. Licencijuojanti institucija sprendimą dėl licencijos panaikinimo priima per 30 dienų nuo pagrindų licencijai panaikinti atsiradimo.

4. Licencijuojanti institucija apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą per 15 dienų raštu praneša licencijos turėtojui ir psichologo paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui, nurodydama licencijos sustabdymo pagrindą ir terminą, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą atvejį.

5. Licencijuojanti institucija per 15 dienų nuo licencijos galiojimo panaikinimo išbraukia psichologą iš licencijuotų psichologų sąrašo.

IV SKYRIUS

SRENDIMŲ APSKUNDIMO TVARKA

11 straipsnis. Psichologų licencijavimo komisijos sprendimų apskundimo tvarka

Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo gali būti skundžiami licencijuojančiai institucijai per 15 dienų nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo.

12 straipsnis. Licencijuojančios institucijos sprendimų apskundimo tvarka Licencijuojančios institucijos sprendimas dėl atsisakymo išduoti licenciją gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo licencijuojančios institucijos sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

V SKYRIUS

PSICHOLOGO TEISĖS IR PAREIGOS

13 straipsnis. Psichologo teisės

1. Psichologas turi teisę:

1) verstis psichologo praktine veikla šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

2) atsisakyti teikti paslaugas, jeigu tai prieštarauja Psichologų profesinės etikos kodeksui;

3) naudoti psichologo profesinį vardą.

2. Psichologas turi ir kitų teisių, nustatytų kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

14 straipsnis. Psichologo profesinės pareigos

1. Vykdydamas psichologo praktinę veiklą, psichologas privalo:

1) laikytis teisės aktuose nustatytų psichologo pareigų ir veiklos sąlygų, Psichologų profesinės etikos kodekso reikalavimų;

2) sąžiningai atlikti savo pareigas;

3) tvarkyti psichologo praktinės veiklos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka;

4) saugoti asmens jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti. Psichologas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti kokių nors paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo eidamas pareigas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;

5) teisės aktų nustatyta tvarka pranešti teisėsaugos ir kitoms įgaliotoms valstybės institucijoms apie asmenis, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika, keliančius grėsmę kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, ar vaiko teisių pažeidimus, ar nusikalstamą veiką padarytą nepilnamečiui;

6) nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją Taisyklėse nustatyta tvarka.

2. Psichologas turi ir kitų pareigų, nustatytų kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

VI SKYRIUS

VALSTYBIŲ NARIŲ PILIEČIŲ TEISĖ LAIKINAI IR NUOLAT (STEIGIMOSI TEISĖ) VERSTIS PSICHOLOGO PRAKTINE VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

15 straipsnis. Valstybių narių piliečių teisė laikinai verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje

1. Valstybės narės piliečio, kito fizinio asmens, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turinčio pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus įgytą teisę verstis psichologo praktine veikla ir siekiančio verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje laikinai, profesinė kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Fizinis asmuo, siekiantis verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje laikinai, privalo šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytai Psichologų licencijavimo komisijai pateikti valstybės narės institucijos išduotą pažymėjimą, leidimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę verstis psichologo praktine veikla pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus. Pateikiami dokumentai privalo atitikti šio įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus.

3. Šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų atitiktį patvirtinančius ir kitus šiame įstatyme nurodytus dokumentus šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytai Psichologų licencijavimo komisijai asmuo gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, arba kreipdamasis tiesiogiai į šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytą licencijuojančią instituciją.

4. Psichologo praktinės veiklos laikinumą (vienkartiškumą) pagal laikinumo (vienkartiškumo) vertinimo kriterijus vertina šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyta Psichologų licencijavimo komisija. Vertinimo kriterijus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5. Valstybės narės pilietis, kuris laikinai verčiasi psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje, turi teises ir pareigas, nurodytas šio įstatymo V skyriuje.

6. Sprendimą leisti valstybių narių piliečiams laikinai verstis psichologo praktine veikla Psichologų licencijavimo komisija priima šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytais terminais.

16 straipsnis. Valstybių narių piliečių teisė nuolat verstis psichologo praktine veikla (steigimosi teisė) Lietuvos Respublikoje

1. Valstybės narės piliečio, kito fizinio asmens, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turinčio pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus įgytą teisę verstis psichologo praktine veikla, siekiančio verstis psichologo praktine veikla įsisteigus Lietuvos Respublikoje, profesinė kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Valstybės narės piliečiams, pageidaujantiems verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje, licencijas išduoda Psichologų licencijavimo komisija.

3. Valstybės narės pilietis, siekiantis verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje, licencijuojančiai institucijai pateikia prašymą. Kartu su prašymu turi būti pateikti psichologo išsilavinimą, praktinio darbo konkrečioje srityje patirtį ir prižiūrimą praktinę veiklą patvirtinantys dokumentai.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas prašymas, surašytas pareiškėjo, pateikiamas lietuvių kalba. Valstybėse narėse išduoti dokumentai privalo atitikti šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Licencijuojanti institucija, turėdama pagrįstų abejonių, gali reikalauti iš valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtinti toje valstybėje narėje išduotų dokumentų autentiškumą.

5. Teisę teikti nuolatines psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje valstybės narės pilietis įgyja nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos.

6. Sprendimą leisti valstybių narių piliečiams nuolat verstis psichologo praktine veikla Licencijuojanti institucija priima šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytais terminais.

7. Valstybės narės pilietis, kuris nuolat verčiasi psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje, turi teises ir pareigas, nurodytas šio įstatymo V skyriuje.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Asmuo, kuris šio įstatymo įsigaliojimo metu turi psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius ir dirbo psichologu pagal darbo sutartį arba ne mažiau kaip trejus metus psichologo praktinį darbą, turi teisę kreiptis į Psichologų licencijavimo komisiją licencijai gauti tęsti psichologo darbą.

2. Asmuo, kuris šio įstatymo įsigaliojimo metu nebuvo įgijęs psichologijos bakalauro ir magistro kvalifikacinių laipsnių, tačiau dirbo psichologu pagal darbo sutartį arba savarankiškai, turi teisę dirbti psichologo asistentu, nesuteikiant jam teisės verstis savarankiška psichologo praktine veikla, iki jis įvykdys šio straipsnio 3 dalies reikalavimus.

3. Asmuo, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įgijęs psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius, bet turėjo mažesnį negu trejų metų psichologo praktinio darbo stažą, gali įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją ne vėliau kaip per penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos tęsdamas psichologo darbą, pasiekęs trejų metų psichologo darbo stažą arba atlikęs prižiūrimą psichologo praktinę veiklą, nustatytą šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje.

4. Įgytosios teisės pripažįstamos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Seimo narė                                                                                   Rimantė Šalaševičiūtė