Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ FONDO ĮSTATYMAS 

 

2015 m.           d. Nr.

 

Vilnius

 

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šio įstatymo paskirtis – nustatyti Ilgalaikio darbo išmokų fondo (toliau - Fondas) sudarymo, administravimo ir valdymo pagrindus, ilgalaikio darbo išmokų iš Fondo apskaičiavimo, skyrimo ir mokėjimo tvarką.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

Darbdavys – Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esantis darbdavys, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso [projekto] 20 straipsnio 3 dalyje.

Ilgalaikis darbas – darbas, kai darbuotojo darbo santykiai su darbdaviu jo atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsiasi daugiau nei penkeri metai iki jis atleidžiamas iš darbo.

Realus atleidimas iš darbo – atvejis, kai tarp darbdavio ir jo atleisto iš darbo darbuotojo per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nėra sudaroma nauja darbo sutartis, arba kai tarp įmonės, priklausančios tai pačiai įmonių grupei, kaip ir darbdavys, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, ir atleisto darbuotojo per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nėra sudaroma nauja darbo sutartis.

Ilgalaikio darbo išmokų fondas – lėšos, kurių valdymas ir administravimas patikėjimo teise perduotas Fondo administratoriui ir iš kurio pagal šį įstatymą mokamos ilgalaikio darbo išmokos realiai atleistiems ilgalaikiams darbuotojams.

Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatai (toliau – Nuostatai) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimu tvirtinamas teisės aktas, kuriame apibrėžiami įmokų ir ilgalaikio darbo išmokų mokėjimo sąlygos bei terminai, laikinai laisvų lėšų investavimo tvarka ir kitos Fondo įmokų mokėtojų, įmokų administratoriaus, administratoriaus ir tarybos teisės ir pareigos.

Ilgalaikio darbo išmokų fondo administratorius (toliau – Administratorius) – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokos (toliau – Įmokos) – darbdavių mokamos šiame įstatyme nustatytos Įmokos.

Ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokų administratorius (toliau – Įmokų administratorius) – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos administravimo įstaigos.

Ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokų mokėtojas (toliau – Įmokų mokėtojas) – darbdavys, mokantis šiame įstatyme nustatytas Įmokas.

Ilgalaikio darbo išmokų fondo taryba (toliau – Taryba) – Fondo priežiūros organas, sudarytas iš darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų organizacijų ir Vyriausybės atstovų.

Laikinai laisvos lėšos – Fondo einamojoje ir rezervo sąskaitoje esančios lėšos, kurios laikinai nenaudojamos šiame įstatyme nustatytiems Fondo įsipareigojimams vykdyti ir laikinai laisvų lėšų investavimo išlaidoms dengti.

 

3 straipsnis. Fondo samprata ir paskirtis

1. Fondas yra skirtas užtikrinti pagal Darbo kodekso [projekto] 56 straipsnį atleidžiamų iš darbo darbuotojų, kurių darbo santykis su darbdaviu jų atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsiasi daugiau nei penkeri metai, apsaugą dėl prarandamų pajamų.

2. Fondas yra savarankiškas finansinių išteklių fondas, neįtraukiamas į valstybės ir savivaldybių biudžetus.

 

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ FONDO LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMAS IR KONTROLĖ

 

4 straipsnis. Fondo lėšos

1. Fondo lėšas sudaro:

1) darbdavių piniginės Įmokos;

2) delspinigiai, palūkanos ir baudos;

3) fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos;

4) pajamos už investuotas Laikinai laisvas lėšas;

5) kitos teisėtai gautos lėšos.

2. Fondo lėšos kaupiamos ir saugomos šiame įstatyme ir Nuostatuose nustatyta tvarka.

3. Fondo biudžetas sudaromas vieneriems biudžetiniams metams – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.

4. Administratorius rengia ateinančių biudžetinių metų Fondo biudžeto projektą ir jį iki einamųjų metų rugsėjo 1 dienos teikia Tarybai tvirtinti Nuostatuose nustatyta tvarka.

 

5. Fondo biudžetas turi būti subalansuotas.

 

 

5   straipsnis. Įmokos

1. Darbdaviai moka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas Įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą mokamos socialinio draudimo įmokos, už jų darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį.

2. Įmokos tarifo dydį, kuris negali būti mažesnis nei 0,1 procento ir viršyti 1 procentą, nustato Taryba šio straipsnio 3 dalyje ir Nuostatuose nustatyta tvarka. Taryba, nustatydama Įmokos tarifo dydį atsižvelgia į:

1)  Fondo finansinę padėtį: i) lėšų šiame įstatyme numatytoms reikmėms užtikrinti poreikį ir (ar) ii) lėšų susidariusiems Fondo įsipareigojimams padengti poreikį;

2)  ateinančių metų valstybės makroekonominius rodiklius ir prognozes;

3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis apie praėjusių metų darbuotojų atleidimo iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekse [projekte] nustatytais pagrindais statistiką ir prognozuojamus ateinančių metų atleidimo iš darbo atvejų skaičių ir atleisimų dirbančiųjų pagal darbo sutartis darbo užmokesčio dydžius.

3. Tais atvejais, kai Fondo lėšų nepakanka šiame įstatyme numatytoms reikmėms užtikrinti, Įmokos tarifas privalomai didinamas neviršijant vieno procento ribos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje. Jeigu nustačius maksimalų Įmokos tarifą, Fondo lėšų nepakanka šiame įstatyme numatytoms reikmėms užtikrinti, naudojamos Fondo rezervo ar kitos teisėtai gautos lėšos.

4. Fondo Taryboje nesutarus dėl Įmokos tarifo dydžio, taikomas maksimalus Įmokos tarifo dydis.

5. Įmokos yra mokamos mutatis mutandis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

6. Įmokas administruoja, Fondo lėšomis kompensuojant Įmokų administravimo sąnaudas, Įmokų administratorius ir šias Įmokas ir kitas su jomis susijusias šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje  nurodytas lėšas per tris dienas nuo Įmokos gavimo perveda į Fondo sąskaitą.

 

6 straipsnis. Atsakomybė už Įmokų mokėjimą

1. Pažeidus šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytą Įmokų mokėjimo tvarką, darbdaviams baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami mutatis mutandis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Jeigu Įmokų administratorius laiku neperveda į Fondo sąskaitą surinktų Įmokų, jis moka delspinigius pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčio mokėjimą.

 

7 straipsnis. Fondo lėšų naudojimas

1. Fondo lėšos naudojamos tik šiame įstatyme numatytiems tikslams.

2. Fondo lėšos naudojamos:

1) ilgalaikio darbo išmokoms, kurios skiriamos šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytais pagrindais;

2) Fondo Įmokų administravimo, Fondo administravimo ir valdymo išlaidoms apmokėti Nuostatuose nustatyta tvarka;

3) Laikinai laisvų lėšų investavimo išlaidoms apmokėti Nuostatuose nustatyta tvarka;

4) Fondo susidariusiems įsipareigojimams padengti;

5) Fondo rezervui kaupti.

 

8 straipsnis. Fondo rezervas

 

1. Fondui stabilizuoti numatomas rezervas. Fondo rezervui kaupti, tvirtinant biudžetą, numatoma 10 procentų nuo planuojamos Fondo biudžetinių metų įmokų sumos. Į Fondo rezervą įskaitoma visa kitiems šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytiems tikslams nepanaudota Fondo biudžeto lėšų suma.

 

2. Rezervo lėšos Nuostatuose nustatyta tvarka naudojamos Fondo lėšų trūkumui padengti.

 

3. Tais atvejais, kai Fondo praėjusio kalendorinio ketvirčio išlaidų suma viršija įmokų sumą, ar kuomet Fondo rezervo suma viršija dviejų metų Fondo išmokų sumą, Fondo rezervas laikinai nekaupiamas.

 

 

 

9 straipsnis. Fondo rezervo ir Laikinai laisvų lėšų naudojimas

 

Fondo rezervo ir Laikinai laisvas lėšas Administratorius privalo laikyti Bendrai mokėjimų eurais erdvei priklausančiose bankų įstaigose arba investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos turi būti naudojamos šiame įstatyme nustatytiems Fondo lėšų panaudojimo tikslams. Administratorius gali pasirinkti investavimo priemones, kurios leistų užtikrinti, kad reikalingos investuotos lėšos, taip pat investavimo metu gautos pajamos būtų laiku grąžinamos į Fondo sąskaitą ilgalaikio darbo išmokų iš Fondo skyrimo tęstinumui užtikrinti.

 

 

10 straipsnis. Fondo atskaitomybė ir finansų kontrolė

 

1. Fondo apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

2. Fondo metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir Fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį  rengia Administratorius ir teikia Tarybai tvirtinti. 

 

3. Fondo veiklos ir metinių finansinių ataskaitų bei biudžeto sąmatos valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – Valstybės kontrolė).

4. Valstybės kontrolės reikalavimu Administratorius privalo pateikti paaiškinimus dėl Fondo veiklos ir finansinių ataskaitų rinkinių, o Valstybės kontrolė – paaiškinimus dėl valstybės audito ataskaitos ir išvados bei nustatytų šio įstatymo ir (ar) kitų teisės aktų pažeidimų.

 

 

TREČIASIS SKIRSNIS

TEISĖ Į ILGALAIKIO DARBO IŠMOKĄ, ILGALAIKIO DARBO IŠMOKOS APSKAIČIAVIMO, SKYRIMO IR MOKĖJIMO TVARKA

 

11 straipsnis. Teisė į ilgalaikio darbo išmoką 

Teisę į ilgalaikio darbo išmoką iš Fondo turi asmuo, kurio darbo santykiai su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu jo atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau nei penkeri metai ir kuris yra atleidžiamas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso [projekto] 56 straipsnyje ir nurodytais pagrindais.

 

12 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokos dydžio apskaičiavimo tvarka

1. Darbuotojui, turinčiam teisę į ilgalaikio darbo išmoką, kaip tai numatyta šio įstatymo 11 straipsnyje, jį atleidus iš darbo, iš Fondo jam skiriama:

1) kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi ilgiau kaip penkeri metai, bet ne ilgiau kaip dešimt metų – jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka;

2) kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dešimt ir daugiau metų, bet ne ilgiau kaip dvidešimt metų – dviejų jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka;

3) kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt metų ir daugiau – trijų jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka.

2. Ilgalaikio darbo išmokos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, vieno mėnesio dydis apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenimis pagal to darbuotojo už praėjusių dvylika mėnesių, buvusių prieš darbuotojo atleidimo mėnesį, priskaičiuotų darbuotojui su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkį. Vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka negali viršyti Lietuvos statistikos departamento darbuotojo atleidimo dieną paskelbto kalendorinio ketvirčio vieno mėnesio šalies ūkio pusantro vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio.

3. Darbuotojui išmokama ilgalaikio darbo išmoka yra Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyto gyventojų pajamų mokesčio ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme numatytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos objektas.

 

13 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka

1.  Ilgalaikio darbo išmokos iš Fondo skiriamos šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytiems darbuotojams, kai darbuotojas ne vėliau kaip per šešis mėnesius po atleidimo iš darbo kreipėsi elektroniniu ar kitu jam priimtinu būdu į Administratorių. Ilgalaikio darbo išmokos yra mokamos Nuostatuose nustatyta tvarka už praėjusį mėnesį ne rečiau kaip kartą per mėnesį iki išmokama visa darbuotojui paskirta šios išmokos suma, apskaičiuota šio įstatymo 12 straipsnyje numatyta tvarka.

2.  Jeigu atleistam darbuotojui Fondo paskirta ilgalaikio darbo išmoka nesumokama laiku, ji išmokama vėliau Nuostatuose nustatyta tvarka.

3.  Ilgalaikio darbo išmokos skiriamos tik esant realiam darbuotojo atleidimui iš darbo, kaip numatyta šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Nustačius fiktyvų atleidimo atvejį, darbuotojui skirtos išmokos iš Fondo grąžinamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

4.  Skiriant ilgalaikio darbo išmokas duomenys tikrinami naudojantis Registru ir kitomis reikalingomis duomenų bazėmis ir kita informacija.

5.  Ilgalaikio darbo išmokų detalią skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Nuostatai.

 

14 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokos grąžinimas

Ilgalaikio darbo išmoka Nuostatų nustatyta tvarka yra grąžinama, kai:

1) buvo pateikti neteisingi duomenys;

2) atleidimas iš darbo nebuvo realus;

3) darbo ginčą nagrinėjančio organo įsiteisėjusiu sprendimu atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu.

 

15 straipsnis Ilgalaikio darbo išmokų duomenų bazė

1. Ilgalaikio darbo išmokų duomenų bazė yra duomenų bazė, kurioje registruojami ilgalaikio darbo išmokų gavėjai, renkami, kaupiami, apdorojami, sisteminami, saugojami, naudojami ir asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiami fiziniams ir juridiniams asmenims duomenų bazės duomenys ir jų pagrindu suformuoti dokumentai, susiję su ilgalaikio darbo išmokų gavėjais, atliekami kiti duomenų tvarkymo veiksmai. Ilgalaikio darbo išmokų duomenų bazės paskirtį, naudojimą ir valdymą reglamentuoja Ilgalaikio darbo išmokų duomenų bazės nuostatai.

2. Ilgalaikio darbo išmokų duomenų bazės nuostatus tvirtina Administratorius.

3. Ilgalaikio darbo išmokų duomenų bazę valdo ir administruoja Administratorius vadovaudamasis Ilgalaikio darbo išmokų duomenų bazės nuostatuose nustatyta tvarka.

 

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ FONDO ADMINISTRAVIMAS IR VALDYMAS

 

16 straipsnis. Administratorius

1.            Administratorius veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, Nuostatais bei kitais teisės aktais. Administratoriaus veiklą reglamentuoja Nuostatai.

2. Administratorius:

1)   administruoja Fondo lėšas;

2)   rengia Fondo metinio biudžeto projektą, Fondo metinių finansinių ataskaitų rinkinius ir konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, ketvirtines ir metines Fondo veiklos ataskaitas;

3)   priima sprendimus dėl ilgalaikio darbo išmokų skyrimo ir mokėjimo;

4)   tvarko ir valdo Ilgalaikio darbo išmokų duomenų bazę;

5)   teikia pasiūlymus Tarybai dėl Nuostatų pakeitimo;

6)   teikia Tarybai Fondo veiklos ketvirtines ir metines ataskaitas;

7)   atstovauja Fondui santykiuose su trečiaisiais asmenimis;

8)   vykdo kitus Nuostatuose nustatytus uždavinius ir funkcijas.

 

17 straipsnis. Taryba

1. Taryba atlieka Fondo administravimo priežiūrą; teikia Administratoriui pasiūlymus dėl Fondo administravimo ir atlieka kitas Nuostatuose numatytas funkcijas.

2. Taryba balsų dauguma:

1) tvirtina Fondo metinį biudžetą ir Fondo metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir konsoliduotąjį ataskaitų rinkinį;

2) tvirtina ketvirtinę ir metinę Administratoriaus parengtas Fondo veiklos ataskaitas;

3) priima sprendimus Nuostatų keitimo ir kitais Fondo veiklos klausimais;

5) nustato Įmokos tarifo dydį šio įstatymo 5 straipsnyje ir Nuostatuose nustatyta tvarka.

3. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė Nuostatuose nustatyta tvarka. Tarybos veiklai vadovauja pirmininkas, arba kai jo nėra ar jis negali dalyvauti posėdyje, – jo pavaduotojas.

4. Taryba sudaroma iš devynių narių: trys nariai atstovauja nacionaliniu lygmeniu veikiančioms profesinių sąjungų organizacijoms, trys – darbdavių organizacijoms  ir trys – Vyriausybei. 

 

 

PENKTASIS SKIRSNIS

 

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

 

 

18 straipsnis. Fondo reorganizavimas ir likvidavimas

 

1. Fondas reorganizuojamas ir likviduojamas įstatymu.

 

2. Likvidavus Fondą, nepanaudotos lėšos skiriamos neįgyvendintų įsipareigojimų įgyvendinimui.

 

3. Likusios nepanaudotos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą.

 

 

 

19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

 

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d., tačiau ne anksčiau, nei įsigalioja naujos redakcijos Darbo kodeksas.

 

 

 

20 straipsnis. Stebėsena

Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir iki 2017 m. gruodžio 31 dienos ir vėliau kas du metus iki gruodžio 31 dienos pateikia Vyriausybei šio įstatymo įgyvendinimo stebėsenos ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą, kurioje nurodomos teigiamos ir neigiamos šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, įgyvendinimo pasekmės.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas

 

 

 

Teikia Seimo nariai

 

Irena Šiaulienė

 

 

 

Kęstutis Daukšys

 

 

 

Petras Gražulis