Projektas

 

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL PANEVĖŽIO MIESTO ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ APSAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO, MIESTO TARYBOS 1990 M. RUGPJŪČIO 28 D. SPRENDIMO NR. 3-2 „DĖL PANEVĖŽIO MIESTO ŽELDINIŲ APSAUGOS TAISYKLIŲ“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
 

 

 

 

 

 

 

 


2011 m.                 d. Nr.

Panevėžys

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsnio 26 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu ir Želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) 10 straipsnio 1 dalies 9 punktu,  Panevėžio miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti  Panevėžio miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisykles (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Panevėžio miesto tarybos 1990 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 3-2 „Dėl Panevėžio miesto želdinių apsaugos taisyklių“.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                         Povilas Vadopolas

 

 

 

RENGĖ

Asta Binkevičiūtė

 

SUDERINTA

 

Tarybos sekretoriato vyr. teisės specialistė                                                      A. Povilauskienė

 

Administracijos direktorė                                                                                   K.Vareikienė

 

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas                                                   S. Matulis

 

Teisės skyriaus vedėja                                                                                        D. Svirelienė

 

Vyr. kalbos tvarkytoja                                                                                        D. Petruitytė

 

 

 

 

 

 

 

 

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos

2011 m.                d. sprendimu Nr.  

 

 

PANEVĖŽIO MIESTO  ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ APSAUGOS TAISYKLĖS

 

 

 

I.    BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.   Panevėžio miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių želdynų ir saugotinų želdinių apsaugos, želdynų kūrimo ir pertvarkymo, želdinių veisimo, želdynų ir želdinių tvarkymo reikalavimus, leidimų atlikti saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus išdavimo bei želdinių vertės atlyginimo tvarką, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas, susijusias su želdynų ir želdinių apsauga, želdynų ir želdinių apsaugos kontrolės vykdymą.

2.   Bendrieji želdinių ir želdynų apsaugos ir tvarkymo tikslai:

2.1. želdynai ir želdiniai turi gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos ir rekreacijos poreikius, nekelti pavojaus žmonėms, statiniams, pastatams, saugiam eismui gatvėse, automobilių ir geležinkelio keliuose;

2.2. želdynus ir želdinius būtina išsaugoti kaip estetiškai, ekologiškai, istoriškai ir kultūrai svarbius kraštovaizdžio elementus, kurie užtikrintų gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas.

3. Taisyklės nustato Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, priežiūros ir naudojimo kultūrinei bei šviečiamajai veiklai reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai, želdynus ir želdinius prižiūrinčios įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys.

4. Taisyklės parengtos vadovaujantis teisės aktais:

4.1. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu (Žin., 2007, Nr. 80-3215);

4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ (Žin., 2008, Nr. 3-1151);

4.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 17-611);

4.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-716 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 2-76);

4.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673 „Dėl Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 135-5503);

4.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-62 „Dėl Atskirųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento ir Priklausomųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 15-533);

4.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-675 „Dėl Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 135-5505);

4.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d.  įsakymu Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 2-77);

4.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 „Dėl Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 10-356);

4.10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 18-483);

4.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d.  įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 31-1454);

4.12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652);

4.13.  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-674 „Dėl sodmenų kokybės reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 80-3215);

4.14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamos vertės įkainių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 74-2907);

4.15. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 „Dėl Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“;

4.16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-719 „Dėl Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 2-79);

4.17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 137-5624).



 

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

5. Pagrindinės Taisyklėse vartojamos sąvokos:

5.1Atskirasis želdynas – želdynas, esantis tik jam skirtame žemės sklype.

5.2. Krūmas – augalas su keliais ar keliolika maždaug vienodo storumo sumedėjusiais, beveik nuo pat žemės besišakojančiais stiebais.

5.3.  Medis – sumedėjęs augalas, dažniausiai su vienu pagrindiniu stiebu ir laja.

5.4. Medžių ir krūmų naikinimas – neteisėtas medžių ar krūmų pjovimas, kirtimas, rovimas, laužymas, deginimas, nuodijimas cheminėmis medžiagomis ar kitais būdais, žemės paviršiaus ir (ar) jo lygio aplink medį ar krūmą keitimas (žeminimas, užpylimas ar sandarinimas), darantys poveikį medžių ar krūmų būklei.

5.5.  Miesto sodas – ramiam poilsiui ir renginiams skirtas ne mažesnis kaip 0,5 hektaro atskirasis želdynas, kurio lajų glaudumas – ne mažesnis kaip 70 procentų.

5.6.  Parkas – ne mažesnis kaip 1 hektaro žmogaus sukurtas ar jo pertvarkytas želdynas, kuriame yra meniškai sukomponuotų želdinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros ir (ar) inžinerinių statinių, skirtas poilsio, mokslo, kultūros reikmėms arba pramogoms ir aplinkos kokybei gerinti.

5.7.  Priklausomasis želdynas – želdynas, esantis kito objekto žemės sklype.

5.8.  Skveras – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro trumpalaikiam poilsiui skirtas želdynas su vyraujančiomis atviromis erdvėmis, gerinantis miesto, miestelio ir kaimo estetinę ir ekologinę būklę.

5.9. Suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį rengiami želdynų kūrimo ir (arba) tvarkymo dokumentų sprendiniai ar kuriai yra svarbus tų sprendinių įgyvendinimas.

5.10. Veja – lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas.

5.11. Žaliosios atliekos – žaliųjų teritorijų, parkų bei sodų tvarkymo atliekos (šakos, lapai, nupjauta žaliųjų vejų žolė) ir kitos panašios kilmės atliekos, kurios gali būti suskaldytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.

5.12. Žalioji jungtis – ne siauresnis kaip 20 metrų pločio atskirasis želdynas, jungiantis miesto ir (ar) miestelio želdynus ir miškus mieste ir už jo ribų į želdynų sistemą, skirtas rekreacijai, darantis poveikį oro masių judėjimui ir atliekantis migracijos koridoriaus funkciją.

5.13. Želdiniai – žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai.

5.14. Želdinių būklės ekspertizė – želdinių ekologinės ir estetinės būklės tyrimas ir vertinimas.

5.15. Želdynas – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių.

5.16. Želdyno kūrimas – želdyno projekto rengimas ir įgyvendinimas.

5.17. Želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo projektas – dokumentas, kuriame smulkiai aprašomi želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo darbai, jų atlikimo eilės tvarka, nurodoma tų darbų sąmatinė vertė, technologijos, veisiamos medžių, krūmų, žolinių augalų (vejoms ir gėlynams) rūšys, išvardijami numatomi darbai įkūrus želdyną.

5.18. Želdyno naikinimas – veikimas arba neveikimas, dėl kurių blogėja želdyno būklė, mažėja jo teigiamas poveikis aplinkai ir visuomenės galimybės naudotis juo viešųjų interesų reikmėms.

5.19. Želdyno pertvarkymas – želdyno planinės erdvinės struktūros keitimas šalinant ne mažiau kaip 20 procentų medžių, krūmų ar žolinių augalų ir sodinant naujus.

5.20. Želdinių tvarkytojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, prižiūrintys ir tvarkantys teisės aktų nustatyta tvarka jiems priskirtas teritorijas, arba fiziniai ir juridiniai asmenys, želdinius tvarkantys pagal sutartis.

5.21. Želdyno tvarkymas – želdyno augalijos, mažosios kraštovaizdžio architektūros ir inžinerinių statinių reikiamos būklės palaikymas ar atkūrimas vadovaujantis želdyno tvarkymo projektu.

5.22. Želdynų ir želdinių savininkas – valstybė, savivaldybė, fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusios įmonės filialas, taip pat užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus (toliau – fizinis ir juridinis asmuo), įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę arba į žemę, kurioje yra želdynų, želdinių, arba tik į želdinius.

5.23. Želdynų ir želdinių valdytojas – želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę.

6. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos galiojančiuose teisės aktuose.

 

 

 

III. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ INVENTORIZAVIMAS

 

7. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas.

8. Želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdinių plotuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.

9. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės.

 

 

 

IV. SAUGOTINI ŽELDINIAI

 

10. Medžiai ir krūmai, augantys Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

10.1. auga kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, išskyrus natūraliai išaugusius medžius;

10.2. auga geležinkelio želdinių apsaugos zonoje, išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų eismo saugai ir auga elektros tiekimo, ryšių ir signalizacijos įrenginių apsaugos zonoje ar yra aukštesni už nuotolį nuo medžių iki pirmojo bėgio;

10.3. auga vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado, iškasos ar kelio griovio išorinio krašto, taip pat kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribos, išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų saugiam eismui ir kelio naudojimui ir (arba) auga deklaruotuose laukuose;

10.4. auga aerodromų apsaugos zonoje (išskyrus aerodromo teritoriją), išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų skrydžių saugai ir aviacijos saugumui;

10.5. auga gamybinių ir kitų objektų sanitarinėje apsaugos zonoje, išskyrus augančius deklaruotuose laukuose;

10.6. auga miesto bendro naudojimo teritorijose ir kitose valstybinės žemės teritorijose, nenurodytose 10.1–10.5 papunkčiuose;

10.7. auga mėgėjiškų sodų teritorijų bendro naudojimo žemėje, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose;

10.8. auga privačiuose žemės sklypuose, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose;

10.9. auga valstybinėje žemėje, išskyrus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas: vietiniai medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai, išskyrus augančius privačiose namų valdose ir deklaruotuose laukuose;

10.10. auga valstybinėje žemėje: beržai, eglės ir pušys, didesnio kaip 20 centimetrų skersmens (1,3 metro aukštyje), išskyrus augančius privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose;

10.11. auga paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 centimetrų skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų skersmens, išskyrus numatytus iškirsti pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių (šlaitų) tvarkymo projektus, taip pat medžius, augančius vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zonose ir deklaruotuose laukuose.

11. Dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi medžiai, augantys privačioje žemėje, atsižvelgus į konkrečią situaciją (medžių būklę, gyvybingumą ir kt.), priskiriami saugotiniems:

11.1. Dendrologiškai vertingi:

11.1.1. dendrologiniai rinkiniai (kolekcijos);

11.1.2. ne jaunesni kaip 15 metų amžiaus introdukuoti (ne vietinės kilmės) svyruokline, glausta ar rutuliška laja, taip pat medžiai spalvotais ar karpytais lapais, išskyrus uosialapį klevą ir tuopas.

11.2. Ekologiškai vertingi – ne mažesnės kaip 0,03 ha medžių grupės ar želdynai privačioje namų valdoje.

11.3. Estetiškai vertingi:

11.3.1. 50 cm skersmens ir storesni ąžuolai, uosiai, klevai, 40 cm ir storesnės – liepos ir guobos;

11.3.2. išskirtinių formų medžiai.

11.4. Kultūros paveldui reikšmingi:

11.4.1. medžiai, susieti su istorinėmis datomis, žymių žmonių gyvenimu;

11.4.2. žymių žmonių pasodinti medžiai;

11.4.3. išlikę buvusių dvarų sodybų autentiški medžiai;

11.4.4. kraštovaizdžiui reikšmingi – autentiški medžiai tarpukario ir pokario metais įveistuose parkuose.

 

 

V. BENDRIEJI ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ APSAUGOS BEI TVARKYMO PRINCIPAI

 

12. Želdynų ir želdinių apsauga ir tvarkymas organizuojami pagal šiuos principus:

12.1. Želdynuose ir želdiniuose saugoma biologinė įvairovė.

12.2. Nemažinamas Panevėžio miesto bendrasis atskirųjų želdynų, kurie išskiriami bendrajame bei specialiuosiuose teritorijų planuose, plotas.

12.3. Formuojamas gamtinis karkasas miesto (ar jo dalių) mastu, kuriama vientisa tolygi želdynų sistema miesto kraštovaizdyje.

12.4. Išlaikomi užstatytų ir atvirų, gyventojų poilsiui ir sveikatingumui skirtų teritorijų optimalūs ploto santykiai (nustatyti pagal galiojančias normas), ekologiniai ir estetiniai ryšiai.

12.5. Išlaikomas istorinių želdynų ir juose arba greta jų esančių pastatų ansamblių ar kompleksų ir jų tarpusavio funkcijų vientisumas.

12.6. Atskirieji želdynai (parkai, tarp jų ir istoriniai, skverai, miesto ir miestelio sodai, dendrologiniai rinkiniai) neskaidomi į dalis, išskyrus jų teritorijoje esančių objektų sklypų formavimą.

12.7. Atskirieji ir priklausomieji želdynai kuriami ir tvarkomi pagal parengtus ir nustatyta tvarka patvirtintus projektus, vadovaujantis Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašu ir Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašu.

12.8. Pertvarkant esamus želdynus ir kuriant naujus, įvertinama suinteresuotos visuomenės motyvuota nuomonė.

 

 

VI. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ APSAUGOS, TVARKYMO, KŪRIMO VALDYMAS

 

 

 

13. Už miesto želdinių išsaugojimą, tinkamą jų priežiūrą ir tvarkymą atsako visų teisinių formų įmonės, įstaigos, organizacijos, visuomeninės ir politinės organizacijos, privačių valdų savininkai ir valdytojai, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos:

13.1. Biudžetinės įstaigos (mokyklos, vaikų darželiai, ligoninės ir kt.) želdinius tvarko ir prižiūri pačios arba kiti subjektai pagal sutartį.

13.2. Miesto bendrojo naudojimo savivaldybės teritorijoje (jei ji nepriskirta juridiniams asmenims) augančių želdynų planavimo, kūrimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros darbus organizuoja Panevėžio miesto savivaldybės administracija, minėtų želdynų tvarkymo ir priežiūros darbus atlieka pagal sutartis kiti subjektai.

14. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyrius sprendžia visus klausimus, susijusius su želdinių apsauga, priežiūra, tvarkymu ir sodinimu.

15. Architektūros ir urbanistikos skyrius organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines).

16. Saugotinus medžius ir krūmus, augančius ne miško žemėje, galima kirsti, genėti, persodinti ar kitaip pertvarkyti tik turint Savivaldybės išduotą leidimą, be kurio šių želdinių kirtimas ar kitoks pertvarkymas laikomas savavališku.

17. Kirsti, genėti ar kitaip pertvarkyti želdinius jų vegetacijos periodu draudžiama, išskyrus atvejus, kai šie kelia pavojų, yra avariniai ar kitaip pažeisti.

 

 

VII. LEIDIMŲ IŠDAVIMO IR ŽELDINIŲ VERTĖS ATLYGINIMO TVARKA

 

 

 

18. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint Savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams (toliau – leidimas) ir atlyginus arba vietoj kertamų medžių ar krūmų pasodinus nurodytą leidime kiekį želdinių. Panevėžio miesto savivaldybėje leidimus išduoda Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius.  

19. Leidimai išduodami žemės ar želdynų ir želdinių savininkams ir valdytojams ar jų įgaliotiems asmenims vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintu Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu.

20. Leidimų nereikia kirsti ar kitaip pašalinti:

20.1. vaismedžius ir vaiskrūmius;

20.2. želdinius, kai jie auga ant pastatų stogų, pamatų ar kitokių jo dalių;

20.3. kapinėse (individualiose kapavietėse) želdinių savininko pasodintas tujas, kadagius ir kitus žemaūgius dekoratyvinius spygliuočius.

21. Neturint leidimo (jis išduodamas per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus) galima šalinti (kirsti) vėjo, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstus, nulaužtus medžius, genėti medžius, kai kelia pavojų žmonėms, pastatams ir statiniams ar eismui.

22. Leidimai išduodami kirsti saugotinus medžius ir krūmus, kai:

22.1. jie nudžiūvę, išskyrus uoksinius (drevėtus);

22.2. vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išversti, nulaužti, apdegę gaisro metu;

22.3. išpuvę (išskyrus atvejus, kai nėra pavojingi žmonėms, pastatams, eismui ir labai svarbūs biologinės įvairovės požymiu);

22.4.  pasvirę daugiau kaip 45o kampu ir pasvirimas kasmet didėja;

22.5. pažeisti stiebo ir šaknų puviniu, apipulti vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų, ar kitaip pažeistos gyvybinės funkcijos;

22.6. vykdomi kraštovaizdžio formavimo ar medžių ir krūmų kokybę gerinantys kirtimai;

22.7. auga ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių;

22.8. auga pylimo (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos juostose;

22.9. auga kapinėse pažeistomis gyvybinėmis funkcijomis ir gadina paminklus, antkapius, kapinių tvorą;

22.10. auga ant piliakalnių, pilkapių;

22.11. auga parkuose, skveruose ir kitose urbanizuotose teritorijose kaip nepageidaujamos rūšys;

22.12. auga arti pastatų ir tamsina langus (vasaros metu kambariuose apšvietimas neatitinka galiojančių normų), gadina pamatus, kelia grėsmę pastatui;

22.13. auga apsaugos zonose, kuriose pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintas specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas neturi augti;

22.14. auga teritorijoje, kuri numatoma naudoti magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms, valstybinės reikšmės keliams, geležinkeliams, gatvėms tiesti, rekonstruoti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms;

22.15. numatyti kirsti, atlikus želdynų ir želdinių inventorizavimą;

22.16. yra nustatyta tvarka parengti saugomų teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nurodyti kertami ar kitaip pertvarkomi medžiai ir krūmai.

23. Leidimų išdavimo tvarka:

 

23.1. Želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo pateikia Savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus:

23.1.1. Privačių valdų savininkai ir valdytojai, norėdami savo sklype iškirsti želdinius (saugotinus ar nesaugotinus), pateikia nustatytos formos prašymą Architektūros ir urbanistikos skyriui. Saugotiniems želdiniams nustatyta tvarka išduodamas leidimas.

23.1.2. Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų pirmininkų, daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių prašymai kirsti geros būklės, nekeliančius pavojaus želdinius nagrinėjami tada, kai kartu su prašymu pateikiama susirinkimo protokolo kopija arba jo išrašas, patvirtinantis, kad daugiau kaip ½ susirinkime dalyvavusių bendrijos narių pritaria šiam prašymui.

23.1.3. Jei želdiniai auga prie konkrečios laiptinės, pastarosios gyventojai želdinių pertvarkymui turi pritarti vienbalsiai. (Išimtis gali būti padaryta atsižvelgus į vasaros metu kambariuose atliktus apšvietimo tyrimus, kurie neatitinka galiojančių normų).

23.2. Architektūros ir urbanistikos skyrius gavęs prašymą kartu su atstovu iš Regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros vyksta į vietą įvertinti prašomų kirsti, persodinti ar genėti saugotinų medžių ir krūmų būklę, jei priimant sprendimą dėl želdinių tvarkymo kyla neaiškumų, kviečiama Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija. Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistas surašo aktą, kuriame nurodo motyvus dėl leidžiamų kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinių, išvardija numatytų kirsti ar pertvarkyti medžių ir krūmų rūšis, kiekį ir skersmenį (1,3 m aukštyje), numatomų pasodinti medžių ir krūmų rūšis, kiekį, skersmenį (1,3 m aukštyje) ir sodinimo vietą. Neigiamo atsakymo dėl želdinių kirtimo atveju akte išdėstomi motyvai, išvardijami neleistini kirsti medžiai ir krūmai, nurodoma jų rūšis, kiekis.

23.3. Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos, veikiančios prie Savivaldybės administracijos visuomeniniais pagrindais, sudėtį ir nuostatus tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.

23.4. Saugotinų medžių ir krūmų vertės atlyginimo būdą įrašydamas jį į leidimą nustato Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistas. Saugotinų želdinių ir krūmų atkuriamoji vertė apskaičiuojama vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtinta Želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodika ir vertės įkainiais.

23.5. Tikslinės lėšos, gautos kompensavus atkuriamąją želdinių vertę, įtraukiamos į apskaitą atskirai. Apie jų panaudojimą kasmet per spaudą informuojama visuomenė. Draudžiama šias lėšas naudoti kitai paskirčiai.

23.6. Saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, kai:

23.6.1. 22 punkte nurodytais atvejais darbus vykdo žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo;

23.6.2. želdiniai auga naudingųjų iškasenų telkiniuose;

23.6.3. pareiškėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per metus pasodinti Savivaldybės nurodytoje vietoje kertamų ar kitokiu būdu pašalinamų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę atitinkantį nurodytų rūšių, matmenų medžių ir krūmų kiekį ir prižiūrėti 3 metus.

23.7. Leidimas derinamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

23.8. Leidimas nederinamas, jei nustatytąja tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose ir specialiuosiuose planuose, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektuose, saugomų teritorijų planavimo dokumentuose yra pateikti duomenys apie kertamų ar pertvarkomų medžių ir krūmų rūšinę sudėtį, skaičių bei jų augimo vietas ir šie dokumentai nustatytąja tvarka suderinti su Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentu.

23.9. Leidimas arba motyvuotas atsisakymas jį išduoti pateikiamas per 30 kalendorinių dienų  nuo raštiško želdynų ar želdinių savininko ar valdytojo, kito fizinio ar juridinio asmens prašymo pateikimo dienos ir galioja vienerius metus nuo jo išdavimo datos.

24. Numatyti kirsti medžiai pažymimi dažais, kirsti – raudonai, genėti – geltonai.

25. Saugotini medžiai ir krūmai persodinami gavus leidimą išimtiniais atvejais: platinant gatves, vykdant statybos ir kitus darbus:

25.1. Medžiai ir krūmai persodinami užsakovo lėšomis Savivaldybės administracijos nurodytoje vietoje.

25.2. Saugotinų medžių ir krūmų persodinimo darbai vykdomi pagal parengtą ir patvirtintą želdinių tvarkymo projektą ar schemą.

25.3. Persodinami sveiki, gerai išsivystę, be mechaninių pažeidimų medžiai, ne storesni kaip 25 cm  skersmens (1,3 m aukštyje). Persodintus medžius privaloma 3 metus prižiūrėti.

 

 

VIII. ŽELDINIŲ SODINIMAS

 

26. Želdynai kuriami, želdiniai veisiami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, kitais dokumentais, atsižvelgiant į Savivaldybės tvarkomų objektų prioritetus, vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėmis.

27. Želdynų tvarkytojai Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje (išskyrus privačią žemę ir privačias namų valdas) sodinti želdinius gali tik suderinę su Architektūros ir urbanistikos skyriumi apželdinimo projektą arba schemą.
         28. Medžius ir krūmus draudžiama be specialaus projekto veisti apsaugos juostose ir zonose, nurodytose Vyriausybės nutarimu patvirtintose specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, kapavietėse ir kapinėse.

29. Želdiniai vaikų ugdymo įstaigų teritorijose sodinami laikantis atitinkamų higienos normų reikalavimų.

30. Medžiai ir krūmai veisiami:

30.1. medžiai – ne arčiau kaip 10 m atstumu, krūmai, aukštesni kaip 2 m, – 2,5 m atstumu nuo pastatų sienų su langais;

30.2. medžiai – ne arčiau kaip 5 m atstumu, krūmai – 2,5 m atstumu nuo belangių sienų ir nuo monolitinių tvorų;

30.3. medžiai – ne arčiau kaip 3 m atstumu, krūmai – 1 m atstumu nuo atraminių sienučių;

30.4. medžiai – 4 m atstumu nuo apšvietimo stulpų, kolonų ir atramų;

30.5. krūmai – ne arčiau kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, – ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų;

30.6. gyvatvorės ne aukštesnės kaip 1,3 m – sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje;

30.7. krūmai juostoje, skiriančioje priešingo eismo kryptis gatvėje, – ne aukštesni kaip 1 m;

30.8. magistralinių gatvių šaligatvio plote turi būti ne siauresnės kaip 2 m pločio juostos medžiams sodinti; jose medžiai ir krūmai veisiami ne arčiau kaip 1,2 m nuo važiuojamosios dalies eismo juostos krašto, krūmų juostų plotis turi būti ne mažesnis nei 1 m;

30.9. vietinės reikšmės gatvėse, kuriose pastatai atitolinti ne mažiau kaip 15 m nuo šaligatvio išorinio krašto, medžiai sodinami vejoje greta šaligatvio, nuo šaligatvio jie atitolinami 0,7 m, t. y. tiek, kad lajos iš dalies dengtų šaligatvį.

 

 

IX. MEDŽIŲ IR KRŪMŲ APSAUGOS, TVARKYMO IR PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI

 

31. Želdynų ir želdinių tvarkymo metu turi būti išsaugoti esami gyvybingi perspektyvūs želdiniai.
         32. Želdynų tvarkymo darbams vykdyti turi būti rengiami želdynų tvarkymo projektai.
        33. Vykdant statybos darbus, želdiniai saugomi vadovaujantis
Aplinkos ministerijos patvirtintomis Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklėmis.

34. Statybos objektus, kurių projektinėje dokumentacijoje numatytas teritorijos želdinimas, statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos priima tiktai tuomet, kai įvykdyti želdinimo darbai ir šie objektai priimti Savivaldybės. Kai objektas priimamas naudoti želdinimo darbams nepalankiu metu, o želdinimo darbai objekte numatyti, jie užbaigiami per artimiausią želdinimo sezoną ir pateikiami vertinti minimai komisijai.

35. Želdynai ir želdiniai nuo ligų ir kenkėjų saugomi vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintomis Želdynų ir želdinių sanitarinėmis apsaugos taisyklėmis. Želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai, želdynus ir želdinius prižiūrinčios įmonės privalo:

35.1. Saugoti želdinius nuo ligų, kenkėjų, antropogeninės veiklos poveikio, bloginančio želdinių sanitarinę būklę.

35.2. Sodinti atsparias ligoms ir kenkėjams augalų rūšis, kurių sanitarinė būklė turi būti patikrinta jau medelyne.

35.3. Anksti pavasarį ar rudenį išpjaustyti pažeistas, nudžiūvusias, nušalusias medžių ir krūmų šakas ar jų dalis, šalinti išdžiūvusius medžius ir krūmus.

35.4. Nupjovę stambesnes medžių šakas, žaizdas dezinfekuoti 3 proc. vario sulfatu, Bordo tirpalu arba užtepti emulsiniais dažais.

36. Medžius ar krūmus iškerta, išrauna kelmus, išveža, užlygina duobes fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems išduotas leidimas, arba pagal sutartį vykdantys darbus kiti subjektai.
         37. Fiziniai ir juridiniai asmenys, valantys gatves, šaligatvius, aikštes ir skverus, privalo nepilti ir nelaikyti ant žaliųjų plotų, gėlynų, krūmų ir medžių sniego su žvyru ir druska, žvyro, įvairių chemikalų, taip pat nuo gatvių, skverų nuvalomų nešvarumų ir žemių.

38. Fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus, vadovaujasi Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Medžių ir krūmų priežiūra apima šiuos darbus: medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus.
         39. Fiziniai ir juridiniai asmenys, veisiantys medžius ir krūmus, parenkantys vejų žolių ir gėlių asortimentą, įrengiantys vejas ir gėlynus Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos želdynuose (išskyrus privačioje žemėje ir privačiose namų valdose), turi vadovautis
Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėmis.

 

 

X. DRAUDIMAI BENDROJO NAUDOJIMO ŽELDYNUOSE

 

40. Atskiruosiuose želdynuose (parkuose, skveruose, kituose poilsiui skirtuose, memorialinės, apsauginės ir ekologinės paskirties želdynuose, kurie žymimi miesto bendrajame ir specialiuosiuose planuose) bei priklausomuosiuose (gyvenamųjų, visuomeninės paskirties, komercinės paskirties, inžinerinės infrastruktūros, rekreacinių ir kitų teritorijų) želdynuose draudžiama:

40.1. sodinti teršiančius aplinką žiedadulkėmis, žiedynais ir vaisiais medžius ir krūmus, intensyviai plintančius šaknų atžalomis augalus;

40.2. kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti želdinius augalų vegetacijos metu;

40.3. fiziniams ir juridiniams asmenims savavališkai sodinti, persodinti, genėti, kirsti ar kitaip pašalinti želdinius;

40.4. kirsti, laužyti ar kitaip žaloti (kalti vinis, tvirtinti reklaminius skydus ir kt.) medžius, krūmus, jų šakas, skinti lapus, žiedus, vaisius, pažeisti šaknis, trypti pomedį;

40.5. pjaustinėti medžio žievę, daryti kitus mechaninius medžių pažeidimus;

40.6. kabinti ant medžių sūpuokles, virves, kitus daiktus, klijuoti skelbimus arba kitą informaciją;

40.7. mindžioti gėlynus, vejas;

40.8. važinėti sportinėmis ir be variklio transporto priemonėmis, išskyrus takus;

40.9. be leidimo važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, kur neįrengta kieta danga;
         40.10. statyti motorines transporto priemones ne tam skirtose vietose, ant neuždengtų specialiomis grotelėmis pomedžių;

40.11. plauti visų rūšių transporto priemones;

40.12. deginti atliekas, lapus, šakas;

40.13. kūrenti laužus ne tam skirtose vietose;

40.14. be leidimo statyti palapines, laikinus statinius, reklaminius skydus;

40.15. ganyti gyvulius;

40.16. gaudyti ir naikinti paukščius, žvėris, smulkiąją fauną, ardyti skruzdėlynus;

40.17. pilti šiukšles, buitines atliekas, pakuotes, sniegą (išskyrus neužterštą druskomis ir nukastą nuo želdyne esančių takų);

40.18. valyti sniegą nuo stogų, neapsaugojus želdinių;

40.19. sandėliuoti statybines ir kitas medžiagas, prekių atsargas ir tarą;

40.20. žaisti sportinius žaidimus tam nepritaikytose vietose.

41. Želdynus ir želdinius tvarkančios įmonės privalo turėti specialistų, kuriems būtų suteikta teisė vykdyti želdinių veisimo, augančių medžių ir krūmų genėjimo, želdinių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų, vejų ir gėlynų įrengimo darbus.

 

XI. ŽALIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

42. Želdinių tvarkytojai želdinių tvarkymo metu susidarančias ir atskirai surinktas žaliąsias atliekas turi pristatyti į organinių atliekų kompostavimo aikštelę, individualių valdų savininkai skatinami kompostuoti žaliąsias atliekas savo privačių valdų teritorijose.

 

 

XII. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

43. Želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo:

43.1. Išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, iškirsti pavojingus žmonėms ir pastatams, atkurti ir veisti naujus.

43.2. Taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones.

44. Želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę:

44.1. Privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai gali tvarkyti savo nuožiūra, nepažeisdami kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.

44.2. Sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, valstybės institucijomis ir savivaldybėmis dėl želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais.

45. Želdynų ir želdinių valdytojai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ar Savivaldybė pagal kompetenciją nustatyta tvarka turi teisę naudoti želdynus ir želdinius moksliniams tyrimams, mokymui, kultūrinei, šviečiamajai veiklai, gamtos ir kultūros objektų apsaugai, visuomenės lankymui, rekreacijai ir kitiems, įsakymams bei teisės aktams neprieštaraujantiems, tikslams.

46. Saugomose teritorijose želdynus ir želdinius mokslo tyrimams, mokymui leidžiama naudoti, jeigu tai neprieštarauja saugomų teritorijų apsaugą, veiklą, paskirtį reglamentuojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams arba tai neuždrausta Savivaldybės sprendimais.

47. Atskirieji želdynai, esantys valstybinėje ir Savivaldybei priskirtoje žemėje, turi būti atviri lankyti, jeigu juose nevyksta uždaro pobūdžio renginiai, nevykdomi priežiūros ir kiti darbai.

 

 

XIII. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

 

48. Savivaldybės administracija įstatymų nustatyta tvarka informuoja visuomenę, kai numatomi vykdyti želdynų tvarkymo, kūrimo, medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo, kitokio naikinimo darbai ar keičiama žemės sklypo, kuriame auga želdiniai, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ar žemės sklypo naudojimo būdas.

49. Savivaldybė teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais.

50. Savivaldybė užtikrina želdynų ir želdinių inventorizacijos, jų būklės stebėsenos bei kitų su želdynais ir želdiniais susijusių duomenų viešumą.

 

 

XIV. ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ APSAUGOS, TVARKYMO IR ŽELDYNŲ VEISIMO FINANSAVIMAS

 

51. Želdynų ir želdinių, esančių valstybinėje ir Savivaldybei priskirtoje žemėje, apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo darbai finansuojami iš:

51.1. Savivaldybės biudžeto lėšų;

51.2. Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų;

51.3. ES struktūrinių fondų lėšų;

51.4. atkuriamosios želdinių vertės kompensacijos;

51.5. savanoriškų fizinių ir juridinių asmenų, asociacijų įmokų.

52. Želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir želdynų kūrimo bei želdinių veisimo finansavimas planuojamas vadovaujantis savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendraisiais planais, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, kitais dokumentais, atsižvelgiant į Savivaldybės tvarkomų objektų prioritetus.

53. Tikslinės lėšos, gautos kompensavus atkuriamąją želdinių vertę, įtraukiamos į apskaitą. Apie jų panaudojimą Panevėžio miesto savivaldybė kasmet per spaudą informuoja visuomenę. Draudžiama šias lėšas naudoti kitai paskirčiai.

 

 

XV. TAISYKLIŲ KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS

 

54. Šių Taisyklių laikymosi kontrolę užtikrina Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įgalioti administracijos darbuotojai.

55. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

 

XVI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

56. Pasikeitus ar netekus galios teisės aktams, kuriais vadovaujantis buvo parengtos Taisyklės, galioja naujos redakcijos teisės aktai ir pagal juos keičiamos Taisyklės.

57. Šios Taisyklės gali būti keičiamos, papildomos ir panaikinamos Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu.

 

______________________________