Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL EUROPOS SĄJUNGOS BALTIJOS JŪROS REGIONO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO 2012-2013 METŲ TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2011 m.                     d. Nr.

Vilnius

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1.  Patvirtinti Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą (pridedama).

2. Pavesti Užsienio reikalų ministrui paskirti tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimo koordinatorių ir organizuoti plano įgyvendinimą.

 

 

 

 

 

 

 

Ministras Pirmininkas

 

 

Užsienio reikalų ministras


 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m.              d. nutarimu Nr.

 

EUROPOS SĄJUNGOS BALTIJOS JŪROS REGIONO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO TARPINSTITUCINIS VEIKLOS PLANAS

 

1. Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos (toliau - ES BJRS) įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas  rengiamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto (toliau - ERK) pavedimą (ERK 2010 liepos 23 d. sprendimas Nr. 100-S-7 „Dėl Vyriausybės pasiūlymų Seimo parlamentinio pranešimo „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas: Lietuvos požiūris“ išvadų įgyvendinimui“). 

 

2. 2009 m. birželio 10 d. Europos Komisija (toliau -  EK) paskelbė komunikatą dėl ES BJRS. 2009 m. spalio mėn. ES Taryba patvirtino EK  pasiūlytą ES BJRS bei pritarė komunikato priede pateiktam Veiksmų planui, kurį EK parengė  remdamasi konsultacijų su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais rezultatais. Taryba paragino visus atitinkamus subjektus skubiai veikti užtikrinant visišką šios strategijos, kuri galėtų būti makroregioninės strategijos pavyzdys, įgyvendinimą. Keturiais ES BJRS „kertiniais ramsčiais“ yra siekiama padaryti Baltijos jūros regioną ekologiškai tvarų,  klestintį, prieinamą ir patrauklų, saugų.

 

3. Siekdama užtikrinti gerai koordinuotą ir efektyvų ES BJRS įgyvendinimą Lietuvoje, atskaitomybę ir informacijos sklaidą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 133 paskyrė Užsienio reikalų ministeriją atsakinga už ES BJRS įgyvendinimo koordinavimą ir sudarė Nacionalinę ES BJRS įgyvendinimo priežiūros komisiją, į kurios sudėtį įeina visų Lietuvos Respublikos ministerijų, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Ministro Pirmininko tarnybos, kitų institucijų ir organizacijų atstovai. Atnaujinta personalinė šios komisijos sudėtis buvo patvirtinta užsienio reikalų ministro 2010 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-141.

 

4. Lietuvai kartu su regiono partneriais patikėta koordinuoti 3 prioritetinių sričių ir 10 pavyzdinių projektų įgyvendinimą.

 

4.1. Trys prioritetinės sritys tai:

4.1.1. stiprinti tvarią žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės plėtrą (su Švedija,           Suomija, Lietuva konkrečiai kuruoja kaimo plėtrą);

4.1.2. pagerinti vidines ir išorines transporto jungtis (su Švedija);

4.1.3. sumažinti pasienio nusikalstamumo mastą ir žalą (su Suomija);

 

4.2. Pagrindiniai projektai tai:

4.2.1. sukurti Baltijos jūros regiono programą, skirtą inovacijų, klasterių, smulkaus ir vidutinio verslo tinklaveikai (su Švedija);

4.2.2. plėtoti bendrą Baltijos jūros regiono strategiją, skirtą inovacijoms paslaugų sektoriuje (su Suomija);

4.2.3. diegti inovatyvius tarpsektorinius sveikatos apsaugos ir mokslo projektus „Sveikatos regionas“ (su Vokietija);

4.2.4. vykdyti Baltijos energetikos jungčių plano įgyvendinimo stebėseną (su BEMIP dalyvaujančiomis valstybėmis);

4.2.5.  siekti trumpesnių skrydžių maršrutų (su Lenkija);

4.2.6. bendradarbiauti pažangesnių transporto priemonių taikymo srityje (su Švedija);

4.2.7. stiprinti savanorišką regiono universitetų bendradarbiavimą (su Baltijos Universitetų programa);

4.2.8. nustatyti ir panaikinti kliūtis tyrėjų ir studentų mobilumui Baltijos jūros regione (su Danija, Vokietija)*;

4.2.9. įsteigti Jaunimo išteklių centrą**;

4.2.10. įgyvendinti Baltijos jūros darbo grupės kovai su organizuotu nusikalstamumu regioninę strategiją 2010-2014 metams (su Suomija).

 

5. Pirmoji EK parengta BJRS 2010 m. pažangos ataskaita parodė, kad pagrindinių projektų įgyvendinimo lygis yra labai nevienodas. Projektai, kurie buvo vykdomi dar iki ES BJRS priėmimo, pvz., susisiekimo srityje, yra ir toliau vykdomi pagal anksčiau numatytą planą ir finansavimą. Tuo tarpu kai kurių naujai pateiktų projektų, įtrauktų į Veiksmų planą, įgyvendinimas yra labiau pradinėje, kartais dar tik partnerių, konkretaus turinio ir finansavimo šaltinių paieškos stadijoje. ESBJRS įgyvendinimą šiuo atveju apsunkina tai, kad jam nėra skirta papildomo ES finansavimo, todėl kol kas nėra iki galo aiškūs atskirų veiklų finansavimo šaltiniai. Šios aplinkybės lėmė, kad: 1) ne visi projektai bus realiai įgyvendinami, 2) dalies projektų įgyvendinimo etapai ir jų finansavimo šaltiniai aiškės projektams besiformuojant, 3) projektuose, neturinčiuose nacionalinio finansavimo, Lietuvos vaidmuo bus mažiau žymus nei tų regioninių partnerių, kurie nacionalinį finansavimą užsitikrins.

 

6. Atsižvelgdama į ES Komisijos parengtą ES BJRS įgyvendinimo metinę ataskaitą ir joje pateiktus pasiūlymus dėl tolesnio ES BJRS įgyvendinimo ir galimų veiksmų plano pakeitimų, ES pirmininkaujanti valstybė organizuoja ES BJRS pakeitimų svarstymą ir tvirtinimą ES Taryboje. 2013 m. ES BJRS Metinį forumą, skirtą ataskaitai aptarti, planuoja organizuoti Lietuva.

 

Pastabos:

*Šis projektas laikomas baigtu, nes daugiau iniciatyvų jį vykdant nekilo. Reziumuota, kad ypatingų kliūčių studentų ir tyrėjų judumo plėtojimui nenustatyta, įvardytos mobilumą skatinančios regiono iniciatyvos. Konstatuota, kad šioje srityje tikslinga aktyviau plėtoti projektą „Stiprinti savanorišką bendradarbiavimą tarp Baltijos jūros regiono universitetų“, kuris kartu apima studentų bei tyrėjų mobilumo plėtojimą tarp regiono šalių.

**Projektas neįtrauktas į Tarpinstitucinį veiklos planą, nes yra pradinėje formavimo stadijoje.

 

Tarpinstitucinio veiklos plano tikslai, uždaviniai, priemonės ir asignavimai

 

(tūkst. litų)

Eil. Nr.

Tikslų, uždavinių ir priemonių pavadinimai

2012 metų asignavimai

2013 metų asignavimai

Asignavimų valdytojai

Atsakingi priemonių vykdytojai

Numatomas rezultatas

Iš viso

Iš jų

Iš viso

Iš jų

Išlaidoms

Turtui įsigyti

 

Išlaidoms

Turtui įsigyti

Iš viso

Iš jų darbo užmokesčiui

Iš viso

Iš jų darbo užmokesčiui

Tikslas: Prisidėti prie ES BJRS įgyvendinimo vadovaujant prioritetinėms sritims bei vykdant pagrindinius projektus už kuriuos atsakinga Lietuva

 

1.1.

Uždavinys:

Bendradarbiavimo tarp regiono universitetų stiprinimas

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilniaus universitetas

Vilniaus universitetas

Užmegzti ryšiai, apsikeista informacija,  geros praktikos pavyzdžiais

1.1.1.

Priemonė 1: Dalyvavimas koordinacinės švietimo grupės susitikimuose *

14.0

14.0

-

 

14,0

14,0

-

-

Vilniaus universitetas

 

Vilniaus universitetas

Sudalyvauta  2 seminaruose, 1 konferencijoje

1.1.2.

Priemonė 2: Koordinacinės švietimo grupės susitikimų organizavimas*

20.0

20.0

5.0

 

20,0

20,0

5

-

Vilniaus universitetas

 

Vilniaus universitetas

Surengtas 1 renginys Lietuvoje

2.1.

Uždavinys: Plėtoti ir gerinti valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą stiprinant tvarų žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę

 

 

 

 

 

 

 

 

Žemės ūkio ministerija

Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir programų vertinimo departamentas

Kaimo plėtros departamentas

Žuvininkystės departamentas

 

Išteklių ir kokybės politikos departamentas

 

Žemės ir maisto  ūkio departamentas

Sustiprintas Baltijos jūros regiono šalių tarpinstitucinis bendradarbiavimas įgyvendinant bendrus interesus žemės ūkio, kaimo plėtros, žuvininkystės politikos srityse. Užmegzti tarpinstituciniai ryšiai, apsikeista patirtimi, bendrai sprendžiami probleminiai klausimai

2.1.1

Priemonė 1:

Dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose, seminaruose dėl ES Baltijos jūros regiono strategijos 9 prioriteto įgyvendinimo

 

20.0

20.0

-

-

20.0

20.0

-

-

Žemės ūkio ministerija

Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir programų vertinimo departamentas

Kaimo plėtros departamentas

Žuvininkystės departamentas

 

Išteklių ir kokybės politikos departamentas

 

Žemės ir maisto ūkio departamentas

Strategijos 9-ojo prioriteto, skirto žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės tolygiai plėtrai stiprinti, veiksmų ir projektų įgyvendinimas žemės ūkio ir žuvininkystės srityse. Sudalyvauta 3-4 seminaruose ir 3-4 konferencijose, 5-6 darbiniuose susitikimuose ES šalyse.

2.1.2

Priemonė 2:

Baltijos jūros regiono šalių institucijų atstovų susitikimo Kaimo plėtros programų poveikiui aptarti organizavimas

 

5.0

5.0

-

-

5.0

5.0

-

-

Žemės ūkio ministerija

Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir programų vertinimo departamentas

Kaimo plėtros departamentas

 

Suorganizuotas 1 renginys Lietuvoje kaimo plėtros programų aktualijoms ES Baltijos regiono šalyse aptarti.

Sudalyvauta 1-2 ES BJRS 9-tojo prioriteto renginiuose – seminaruose dėl bendrojo veiksmo, skirto stiprinti bendrą kaimo plėtros programų poveikį, įgyvendinimo ES šalyse

3.1.

Uždavinys:

Tarptautinio nusikalstamumo ir jo sukeliamos žalos mažinimas

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidaus reikalų ministerija

 

Priemonių viešajam saugumui stiprinti organizavimas ir koordinavimas  siekiant veiksmingos valstybės politikos viešojo saugumo srityje

 

3.1.1

Priemonė:  Vykdyti Lietuvos pirmininkavimo, įgyvendinant Baltijos jūros regiono valstybių Specialios darbo grupės  kovai su organizuotu nusikalstamumu (TF-OS) 2011-2012 darbo programą

250.0

250.0

-

-

-

-

-

 

Vidaus reikalų ministerija

Vidaus reikalų ministerijos tarptautinio bendradarbiavimo departamentas

Viešojo saugumo politikos departamentas

Policijos departamentas prie VRM

 

Planavimo ir koordinavimo  susitikimais – 4;

Strateginis susitikimas – 1.

4.1

Uždavinys:

Įgyvendinti transnacionalinius tarpsektorinius projektus, skirtus inovacijoms ir bendradarbiavimui sveikatos ir gyvybės mokslų srityse

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas

Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas

Visuomenės sveikatingumo aukšto lygio skatinimas panaudojant šiuolaikinių gyvybės mokslų pasiekimus.

4.1.1

Priemonė 1: Lietuvos įstaigų ir organizacijų įsijungimas į “Skandinavijos-Baltijos Sveikatos Regiono” projektą

115.0

108.5

85.5

6.5

115.0

110.5

87.5

4.5

Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas

Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas

Naujos bendradarbiavimo formos  bei naujos įmonės ir  įstaigos sveikatos srityje atsiradimas

4.1.2

Priemonė 2: Projekto “BSHR HealthPort” įgyvendinimas kartu su tarptautiniais partneriais.

 

115.0

109.5

86.5

5.5

115.0

110.5

87.5

4.5

Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas

Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas

Bendradarbiavimo bei verslumo sveikatos srityje skatinimas

5.1

Uždavinys: skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą MTEP ir verslo srityse, apimantį moksliniu tyrimus ir inovacijas, inovacijų tinklus (klasterius) ir MVĮ tinklus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ūkio ministerija

 

Suformuota inovacijoms palanki aplinka didinant šalies  konkurencingumą, verslo produktyvumą ir aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį    

5.1.1

Priemonė: Dalyvavimas tarptautinių klasterių veikloje**

2000.0

2000.0

 

 

2000.0

2000.0

 

 

Ūkio ministerija

Ūkio ministerija

Parengta 6 dokumentai BSR Stars programos

6.1

Uždavinys: Gerinti vidaus ir išorės transporto jungtis Baltijos jūros regione įgyvendinant prioritetinius transporto infrastruktūros projektus

 

 

 

 

 

 

 

 

Susisiekimo ministerija

 

Baltijos jūros regiono atokumo mažinimas, gerinant transporto jungtis regione ir su kitais ES regionais

6.1.1

Priemonė 1: Projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas

554.547

 

 

554.547

875.174

 

 

875.174

Susisiekimo ministerija

Transporto politikos departamentas

 

Vandens ir geležinkelio transporto departamentas

Įgyvendintos 2010 m. gegužės 12 d. LRV nutarime Nr. 541 iki 2013 m. numatytos priemonės

6.1.2

Priemonė 2:

„Projekto „Via Baltica“ įgyvendinimas***

 

 

 

 

 

 

 

 

Susisiekimo ministerija

Transporto politikos departamentas

 

Kelių ir civilinės aviacijos departamentas

 

6.1.3

Priemonė 3. Rytų-Vakarų transporto koridoriaus projektų įgyvendinimas

514.184

 

 

510.656

301.960

 

 

301.960

Susisiekimo ministerija

Transporto politikos departamentas

 

Vandens ir geležinkelio transporto departamentas

Kelių ir civilinės aviacijos departamentas

Modernizuota Rytų-Vakarų  transporto srautus aptarnaujanti geležinkelių ir kelių transporto infrastruktūra,  išplėsti Klaipėdos jūrų uosto pajėgumai

7.1.

Uždavinys: Užtikrinti BEMIP ir jo raidos atspindėjimą BJRS

 

 

 

 

 

 

 

 

Energetikos ministerija

Energetikos ministerija

Pagal parengtas BEMIP ataskaitas pateikta informacija BJRS įgyvendinimo dokumentams

7.1.1.

Priemonė 1: Atlikti Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) įgyvendinimo stebėseną pagal BEMIP Aukšto lygio grupės veiksmus

Lėšų poreikio nėra numatyta

 

 

 

Lėšų poreikio nėra numatyta

 

 

 

Energetikos ministerija

Energetikos ministerija

Dalyvauta BEMIP Aukšto lygio, specialiųjų (task force) ir kitų darbo grupių posėdžiuose

8.1.

Uždavinys:

Koordinuoti Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Užsienio reikalų ministerija

Užsienio reikalų ministerija

Organizuotas efektyvus BJRS TVP įgyvendinimas. Užtikrintas keitimasis plano įgyvendinimui reikalinga informacija su Europos Komisija, dalijamasi įgyvendinimui naudinga patirtimi su kitų regiono šalių koordinatoriais, periodiškai rengiami Nacionalinės priežiūros komisijos posėdžiai, kiti būtini renginiai.

8.1.1.

Priemonė 1:

Organizuoti nacionalinių koordinatorių, nacionalinės priežiūros komisijos susitikimus ir kitus renginius

 

2.0

2.0

 

 

2.0

2.0

 

 

 

 

 

8.1.2.

Priemonė 2:

Rengti vizitus

 

18.0

18.0

 

 

18.0

18.0

 

 

 

 

 

 

Iš viso planui

3627.731

2547.000

177.000

1077.203

3452.134

2266.0

180.0

1186.134

 

 

 

 

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.LR valstybės biudžetas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš jo: 1.1 bendrojo finansavimo lėšos

473.996

128.5

85.5

345.496

510.756

130.5

87.5

380.256

 

 

 

 

1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

834.836

109.5

86.5

725.336

915.134

110.5

87.5

804.634

 

 

 

 

1.3. Specialiųjų programų lėšos ir pajamų įmokos

10.199

 

 

10.199

1.244

 

 

1.244

 

 

 

 

2.Kiti šaltiniai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

*- priemonėms 1.1.1. ir 1.1.2. lėšos 2012 m. nėra numatytos, turėtų būti skirtas papildomas finansavimas.

** - lėšos Ūkio ministerijos asignavimuose nenumatytos, turėtų būti skirtas papildomas finansavimas

***- priemonei 6.1.2.  nėra galimybės nurodyti asignavimų 2012 m. ir 2013 m., kadangi  ši priemonė įtraukta į rezervinių projektų sąrašą. Ši priemonė būtų įgyvendinamą tik atsiradus papildomiems asignavimams.