Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2011 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1997, Nr. 107-2688; 1999, Nr. 66-2120, Nr. 90-2640, Nr. 101-2905, Nr.105-3030; 2000, Nr. 28-765, Nr. 33-923, Nr. 66-1986; 2001, Nr. 103-3654, Nr. 112-4077; 2002, Nr. 31-1108; 2004, Nr. 167-6104; 2006, Nr. 141-5391; 2009, Nr. 93-3992)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBEI IR SAVIVALDYBĖMS PRIKLAUSANČIŲ AKCIJŲ PRIVATIZAVIMO
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Akcijų paketas – valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų visuma, kuri privatizuojama nedalomai.
2. Informacinis privatizavimo biuletenis – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo leidžiamas leidinys, kuriame skelbiama informacija apie privatizavimo objektą.
3. Privatizavimas – valstybei ar savivaldybei priklausančių įmonių akcijų perdavimas potencialių pirkėjų nuosavybėn pagal šiame įstatyme nustatyta tvarka sudarytus privatizavimo sandorius, taip pat valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamose įmonėse, kai iš papildomų įnašų išplatinama nauja akcijų emisija.
4. Privatizavimo objektas – akcijos, viešosios nuosavybės teise priklausančios valstybei ar savivaldybei, kurias Lietuvos Respublikos Vyriausybė įtraukia į privatizavimo objektų sąrašą.
5. Privatizavimo objekto potencialus pirkėjas (toliau – potencialus pirkėjas) – Lietuvos ar užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, pagal šį įstatymą įsigyjantys privatizavimo objektą. Potencialiu pirkėju negali būti Lietuvos valstybės ir savivaldybių įmonės, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, bankai ir draudimo įstaigos, kuriose daugiau kaip 1/2 akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, taip pat iš Lietuvos ar užsienio valstybių ir savivaldybių biudžetų išlaikomos įstaigos ir organizacijos.
6. Privatizavimo objekto valdytojas – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar kita Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, įmonė ar organizacija arba savivaldybė, patikėjimo ar nuosavybės teise valdanti, naudojanti privatizavimo objektą ir juo disponuojanti.
7. Pirminis privatizavimas – valstybės turto perdavimas pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą (toliau – Pirminio privatizavimo įstatymas).
8. Privatizavimo sandoris – remiantis šiuo įstatymu sudaryta sutartis, pagal kurią valstybės ar savivaldybės privatizavimo objekto valdytojas įsipareigoja perduoti privatizavimo objektą potencialaus pirkėjo nuosavybėn, o potencialus pirkėjas įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą pinigų sumą ir (ar) įvykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus.
9. Strateginis investuotojas – Vyriausybės nutarimu pripažintas potencialus pirkėjas (juridinis asmuo ar jų grupė), kuris įsigyja valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketą ir įgyvendina privatizavimo sandoryje nustatytus įsipareigojimus.
10. Valstybės (savivaldybės) kontroliuojama įmonė – įmonė, kurioje daugiau kaip 1/2 akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei.
Reguliuojamos rinkos ir reguliuojamos rinkos operatoriaus sąvokos vartojamos taip, kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.
Kitos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas kituose įstatymuose.
2 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti valstybei ir savivaldybei priklausančių akcijų privatizavimą už pinigus.
2. Privatizavimo objektai privačion nuosavybėn gali būti perleisti pagal šį įstatymą ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos privačion nuosavybėn gali būti perleistos pagal šį įstatymą, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
3. Pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą privatizavimo institucijos turi teisę parduoti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus, kurie visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia mažiau kaip 1/4 visų balsų, kai yra pateiktas privalomas oficialus pasiūlymas, taip pat nustatytais atvejais privalo parduoti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus, kurie suteikia mažiau kaip 1/20 visų balsų, ir turi teisę reikalauti, kad tokie akcijų paketai būtų nupirkti, kai privalomai parduodamos ar perkamos akcijos.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIVATIZAVIMO INSTITUCIJOS
3 straipsnis. Privatizavimo institucijos
Privatizavimo institucijos yra:
2) savivaldybių tarybų įsteigti savivaldybių administracijos padaliniai savivaldybėms priklausančioms akcijoms privatizuoti (toliau – savivaldybių privatizavimo fondai). Savivaldybės taryba turi teisę nesteigti šios savivaldybių akcijų privatizavimo institucijos ir įgalioti merą sudaryti sutartį su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo. Kai savivaldybių privatizavimo fondas nesteigiamas, kitas savivaldybių administracijos padalinys atlieka savivaldybės lygiu šiame įstatyme centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui nustatytas funkcijas.
2. Vyriausybės nutarimai privatizavimo klausimais, priimti vadovaujantis šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, yra privalomi valstybės bei privatizavimo institucijoms.
4 straipsnis. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo kompetencija privatizavimo srityje
1. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, vykdydamas šio bei Lietuvos Respublikos Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymų jam pavestas funkcijas ir suteiktus įgaliojimus valstybės ir savivaldybių akcijų privatizavimo srityje, veikia kaip privatizavimo objekto valdytojas ir įgaliotas asmuo, privatizuojantis valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas. Pagal atskiras sutartis su savivaldybėmis centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas taip pat gali veikti kaip atskiros savivaldybės atstovas, privatizuojantis savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas.
2. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas:
2) nustato objekto privatizavimo būdą ir atskiro objekto (arba objektų grupės) privatizavimo sąlygas;
3) viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka sudaro viešojo pirkimo–pardavimo sutartis privatizavimo užduotims atlikti (įskaitant privatizavimo objektų vertinimą);
4) turto ir verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka vertina privatizavimo objektą;
5) šio įstatymo 12 straipsnio numatytais atvejais duoda leidimą valstybės kontroliuojamos įmonės sudaromiems sandoriams arba jiems nepritaria;
6) leidžia Informacinį privatizavimo biuletenį, kuriame turi būti skelbiama šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta informacija apie privatizavimo objektą, rengia kitus reklaminius dokumentus ir organizuoja privatizavimo objekto reklamą;
9) perduoda privatizavimo objektus įsigijusiems asmenims nuosavybės teisės perdavimo patvirtinimo dokumentus;
10) informuoja vertybinių popierių sąskaitų tvarkytoją apie įvykusį valstybei ar savivaldybei priklausančių akcijų privatizavimo sandorį;
13) atstovauja Vyriausybei teisme dėl ginčų, susijusių su valstybės turto privatizavimu, kai šis turtas privatizuojamas arba privatizuotas pagal šį įstatymą, taip pat kai šis turtas buvo privatizuotas pagal Pirminio privatizavimo įstatymą ar pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, galiojusį iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos;
5 straipsnis. Privatizavimo komisija
1. Privatizavimo komisija yra privatizavimo priežiūrai įsteigta privatizavimo institucija, veikianti pagal šį įstatymą ir Vyriausybės patvirtintą darbo reglamentą.
3. Privatizavimo komisija yra sudaroma iš 7 narių. Privatizavimo komisijos pirmininką ir 6 jos narius skiria ir atleidžia Vyriausybė.
4. Privatizavimo komisija atlieka šias funkcijas:
2) priima sprendimą dėl pritarimo (nepritarimo) privatizavimo sandorių projektams, išskyrus reguliuojamoje rinkoje sudarytus privatizavimo sandorius;
4) šio įstatymo numatytais atvejais priima sprendimą dėl objekto privatizavimo programos sustabdymo ir (ar) pripažinimo, kad ši programa baigta;
5) priima sprendimą dėl pritarimo (nepritarimo) valstybei, taip pat savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketų, pagal sutartį perduotų privatizuoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, kurie visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia mažiau kaip 1/4 balsų, pardavimui, kai Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka yra pateiktas privalomas oficialus pasiūlymas pirkti šį akcijų paketą;
6) priima sprendimą dėl pritarimo (nepritarimo) reikalavimui, kad būtų nupirkti valstybei, taip pat savivaldybei nuosavybės teise priklausantys akcijų paketai, pagal sutartį perduoti privatizuoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, kurie suteikia mažiau kaip 1/20 visų balsų, kai Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka privalomai perkamos akcijos;
5. Privatizavimo komisija turi teisę įpareigoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją atlikti jai svarstyti pateiktų dokumentų papildomą analizę ir (ar) pateikti nepriklausomų specialistų išvadas (nuomonę). Privatizavimo dokumentų analizei atlikti Privatizavimo komisija turi teisę skirti savo atstovą ar atstovus.
6. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytas Privatizavimo komisijos sprendimas yra neigiamas, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turi teisę sprendimo projektą teikti svarstyti Vyriausybei, kurios nutarimas yra galutinis.
7. Privatizavimo komisijos sprendimai priimami paprasta visų komisijos narių balsų dauguma. Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja visi komisijos nariai, įskaitant ir raštu balsuojančius. Komisijos nario balsavimas raštu yra įskaitomas į posėdžio kvorumą ir posėdžio rezultatus. Privatizavimo komisijos narys neturi teisės balsuoti svarstomu klausimu, jei jis ar jo artimi asmenys (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat sutuoktinio, sugyventinio, partnerio, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, vaikai, vaikų, brolių, seserų, vaikaičių sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) yra asmeniškai suinteresuoti sprendimo rezultatais.
6 straipsnis. Savivaldybių privatizavimo komisijos
2. Savivaldybių privatizavimo komisijų narių skaičių ir jų personalinę sudėtį nustato savivaldybės taryba. Savivaldybių privatizavimo komisijos savivaldybių lygiu atlieka tas pačias funkcijas kaip ir Privatizavimo komisija. Jei savivaldybės taryba nesteigia savivaldybės privatizavimo komisijos, jos funkcijas atlieka Privatizavimo komisija.
4. Savivaldybių privatizavimo fondas, o kai jis nesteigiamas, – kitas savivaldybių administracijos padalinys atlieka savivaldybės lygiu šiame įstatyme centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui nustatytas funkcijas.
7 straipsnis. Privatizavimo lėšos
1. Privatizavimo lėšos yra:
1) pajamos, gautos iš privatizavimo sandorių ir pardavus valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais;
2) palūkanos už atidėtas įmokas, netesybos (baudos ir delspinigiai už privatizavimo sandoriuose numatytų sąlygų nevykdymą) ir kiti su privatizavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai;
2. Jei privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso valstybei, tai šio straipsnio
1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos privatizavimo lėšos pervedamos į Finansų ministerijai atidarytą Privatizavimo fondo sąskaitą, o jei privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, – į savivaldybės specialiąją sąskaitą, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.
3. Privatizavimo lėšos, esančios Finansų ministerijai atidarytoje Privatizavimo fondo sąskaitoje, naudojamos:
1) Vyriausybės sprendimu Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti. Rezervinį (stabilizavimo) fondą steigia Vyriausybė, jo nuostatus tvirtina Seimas Vyriausybės teikimu. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos Vyriausybės nutarimu gali būti naudojamos pensijų sistemos reformai finansuoti, Lietuvos valstybės rezervo lėšoms, reikalingoms ūkio funkcionavimui palaikyti ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės sąlygomis, sukaupti ir atkurti, šio fondo valdymo išlaidoms, taip pat grąžintinai gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti;
4) išlaidoms, susijusioms su šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo funkcijų įgyvendinimu, padengti;
4. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui pervedama dalis šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų privatizavimo lėšų. Šią dalį Finansų ministerijos teikimu kas pusę metų tvirtina Vyriausybė. Vyriausybė nustato ir Privatizavimo fondo lėšų naudojimo tvarką.
5. Privatizavimo lėšos, gautos privatizavus savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, atskaičius centralizuoto valstybės turto valdytojui priklausančias lėšas pagal centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ir savivaldybės įgalioto atstovo pasirašytą atstovavimo sutartį, pervedamos į savivaldybės specialiąją sąskaitą. Savivaldybei tenkančių lėšų naudojimo tvarką nustato savivaldybės taryba.
TREČIASIS SKIRSNIS
OBJEKTŲ PARENGIMAS PRIVATIZUOTI
8 straipsnis. Informacija apie privatizavimo objektus
1. Kiekvienas privatizavimo objekto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti dokumentus ir kitą informaciją apie privatizavimo objektą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui ir (ar) potencialiems pirkėjams. Konfidenciali informacija potencialiems pirkėjams pateikiama tik prieš tai gavus jų rašytinius įsipareigojimus neatskleisti šios informacijos. Privatizavimo sandoryje gali būti nustatyti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai.
2. Konfidenciali informacija yra informacija, kuriai tokį statusą savo sprendimu suteikia įmonė. Konfidencialia informacija negali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta vieša informacija.
3. Privatizavimo objekto valdytojas bei įmonės vadovas ir vyriausiasis buhalteris ar buhalterinę apskaitą tvarkančio įmonės struktūrinio padalinio vadovas arba pagal sutartį įmonei buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė pagal savo kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka atsako už centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui pateikiamų duomenų teisingumą, atitiktį įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, taip pat už šių duomenų suklastojimą, nepateikimą ir (ar) pavėluotą pateikimą.
9 straipsnis. Privatizavimo objekto vertinimas
1. Privatizavimo objektas vertinamas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytais vertės nustatymo metodais ir nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas nustato kitaip.
2. Vyriausybė turi teisę nustatyti supaprastintus vertės nustatymo metodus ir jų derinius, kurie privatizavimo institucijos sprendimu gali būti taikomi tais atvejais, kai parduodama mažiau kaip 1/3 įmonės akcijų.
3. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodyti vertės nustatymo metodai privatizavimo institucijos sprendimu gali būti netaikomi viešo akcijų pardavimo ar viešo aukciono būdu parduodamų akcijų vertei nustatyti tais atvejais, kai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklauso mažiau kaip 1/3 akcinės bendrovės akcijų ir šios akcinės bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje. Šiuo atveju akcijos vertė yra akcijos rinkos kaina, nustatyta vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais.
4. Privatizavimo objektą vertina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas arba viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parinktos turtą vertinančios įmonės.
10 straipsnis. Privatizavimo objektų sąrašas ir objekto privatizavimo programa
1. Privatizavimo objektų sąrašas – įstatymų nustatyta tvarka Vyriausybės patvirtintas dokumentas, kuriame nurodomi bendrovių pavadinimai, pagrindinės veiklos pobūdis, įstatinis kapitalas, valstybei (savivaldybei) tenkanti nominalioji akcijų vertė, įmonės nuosavo kapitalo grąža ir darbuotojų skaičius.
2. Privatizavimo objektų sąrašą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teikimu tvirtina Vyriausybė. Į šį sąrašą gali būti įtrauktos visų valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančių įmonių akcijos, išskyrus tas akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, kurių privatizavimą riboja įstatymai. Į privatizavimo objektų sąrašą savivaldybių teikimu centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas įtraukia ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius privatizavimo objektus, kuriuos savivaldybės nusprendžia privatizuoti.
3. Sprendimą įtraukti į privatizavimo objektų sąrašą savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas priima savivaldybės taryba. Sprendimą valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas įtraukti į privatizavimo objektų sąrašo projektą priima centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.
4. Objekto privatizavimo programa-dokumentas, kuriame nurodyta:
3) privatizavimo objekto pradinė pardavimo kaina, išskyrus atvejus, kai privatizuojant valstybės kontroliuojamos įmonės arba įmonės, kuri yra svarbus infrastruktūros arba dominuojantis ūkio šakos objektas, akcijas, Vyriausybė nusprendžia jos neskelbti, arba akcijų pardavimo kaina, kai jos privatizuojamos šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytu būdu ir tvarka;
4) trumpa privatizavimo objekto charakteristika (įstatinis kapitalas, valstybei ar savivaldybei tenkančių akcijų nominalioji vertė, įmonės veiklos finansiniai rodikliai, gamybos apimtis ar metinė apyvarta, darbuotojų skaičius, pagrindinės veiklos pobūdis, geografinė padėtis, informacija apie valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės produkcijos ar paslaugų dalį rinkoje ir trečiųjų asmenų teises į tokią įmonę);
5. Vyriausybė turi teisę nustatyti ir kitus, nei nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, objekto privatizavimo programų sudarymo reikalavimus (įskaitant teisę nustatyti privalomas objektų privatizavimo programų sąlygas ir privatizavimo būdus), taip pat teisę pritarti ar nepritarti svarbiausių Lietuvos ūkio objektų privatizavimo programų ir privatizavimo sandorių projektams.
6. Iki potencialaus pirkėjo, su kuriuo numatoma pasirašyti privatizavimo sandorį, pripažinimo ir paskelbimo laimėtoju, Vyriausybė, nurodžiusi priežastį, turi teisę sustabdyti ar nutraukti objekto privatizavimo programos įgyvendinimą.
7. Valstybės (savivaldybės) kontroliuojamos įmonės per centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo nustatytus terminus turi parengti objekto privatizavimo programos projektui reikalingus duomenis:
1) valstybinio žemės sklypo, kuris nustatyta tvarka yra priskirtas valstybės (savivaldybės) kontroliuojamoms įmonėms, naudotojas privalo perduoti valstybės (savivaldybės) kontroliuojamai įmonei to žemės sklypo nuomos ar panaudos sutartis, o kai tokios sutartys nesudarytos, – kitus Vyriausybės nustatytus žemės sklypo suteikimo naudotis dokumentus. Valstybės ar savivaldybės kontroliuojama įmonė, kurios akcijos yra įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, privalo raštu kreiptis į žemės sklypo naudotoją, kad parengtų šiame papunktyje nurodytus dokumentus;
2) valstybės institucijos (Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir kt.), kontroliuojančios valstybės (savivaldybės) kontroliuojamų įmonių prievolių valstybei ir (ar) savivaldybei įvykdymą, duomenis apie visus tokios įmonės įsiskolinimus (įskaitant baudas ir delspinigius) valstybei (savivaldybei) Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti valstybės ar savivaldybės kontroliuojamai įmonei. Valstybės ar savivaldybės kontroliuojama įmonė, kurios akcijos yra įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, privalo raštu kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas, kad parengtų šiame punkte nurodytus dokumentus.
8. Savivaldybės vykdomoji institucija privalo per Vyriausybės nustatytą laiką perduoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui privatizavimo objektų sąrašo ir objektų privatizavimo programų duomenis, kad jie būtų paskelbti Informaciniame privatizavimo biuletenyje.
9. Vyriausybė ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas neturi teisės koreguoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių privatizavimo objektų sąrašo ir objekto privatizavimo programos duomenų, jei šie duomenys atitinka šio įstatymo reikalavimus.
10. Privatizavimo objektas iš Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo gali būti išbrauktas, jo privatizavimo programa gali būti sustabdyta ar pripažįstama pasibaigusia, jei įmonei Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka yra iškelta bankroto byla arba įmonė Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka yra likviduojama, taip pat jei bent vieną kartą šio įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta objekto privatizavimo programa, tačiau per objekto privatizavimo programoje nustatytą laiką šis objektas nebuvo parduotas arba privatizavimo objektas buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą pažeidžiant įstatymus. Privatizavimo objektas iš privatizavimo objektų sąrašo taip pat gali būti išbrauktas, jei jis yra reikalingas atitinkamai valstybės, savivaldybių ar visuomenės reikmėms tenkinti. Privatizavimo objektas iš privatizavimo objektų sąrašo išbraukiamas, jei savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą dėl privatizavimo objekto, nuosavybės teise priklausančio tai savivaldybei, išbraukimo, esant šiame įstatyme nurodytoms sąlygoms. Privatizavimo objekto privatizavimo programa pripažįstama pasibaigusia, jei akcinės bendrovės akcininkas, veikdamas savarankiškai ar sutartinai su kitais asmenimis įsigijęs akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teisę suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balso teisę šios akcinės bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, reikalauja, kad visi kiti šios akcinės bendrovės akcininkai parduotų jiems priklausančias akcijas vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
11 straipsnis. Informacijos apie privatizavimo objektus paskelbimas
1. Informaciniame privatizavimo biuletenyje turi būti viešai paskelbta ši informacija apie privatizavimo objektą:
2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo darbuotojo, atsakingo už objekto privatizavimo programos vykdymą, pavardė, pareigos, adresas, telefonas, elektroninio pašto adresas ir faksas;
3) valstybės (savivaldybės) kontroliuojamos įmonės, kurios akcijos yra parduodamos, apžiūros laikas;
2. Šiame biuletenyje ir kitose viešose informacijos priemonėse centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas gali skelbti ir kitą (papildomą) informaciją.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie privatizavimo objektą Informaciniame privatizavimo biuletenyje turi būti paskelbta ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paraiškų ar kitų privatizavimo dokumentų dėl dalyvavimo privatizavime priėmimo pradžios, o kai informacija apie privatizavimo objektą skelbiama ne pirmą kartą, – ne vėliau kaip prieš 10 dienų. Kai akcijos parduodamos reguliuojamoje rinkoje, informacija apie privatizavimo objektą yra skelbiama Informaciniame privatizavimo biuletenyje ir reguliuojamos rinkos operatoriaus informacijos šaltiniuose pagal reguliuojamos rinkos operatoriaus nustatytas taisykles. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas gali informaciją apie privatizavimo objektą skelbti užsienyje.
12 straipsnis. Valstybės (savivaldybės) kontroliuojamos įmonės veiklos apribojimai
1. Valstybės (savivaldybės) kontroliuojamos įmonės neturi teisės be centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (savivaldybių privatizavimo fondų) rašytinio sutikimo nuo objekto (tos įmonės akcijų) privatizavimo programų paskelbimo dienos iki privatizavimo sandorių sudarymo dienos arba iki šių objektų privatizavimo programų sustabdymo ar (ir) pripažinimo pasibaigusiomis dienos sudaryti šių sandorių:
1) paskolos, įkeitimo, laidavimo, garantijos, nuomos, ilgalaikio materialiojo turto pirkimo, pardavimo ir bet kokio perdavimo, pirkti kitos įmonės vertybinių popierių, leisti obligacijų, didinti ar mažinti įmonės įstatinį kapitalą, jeigu sandorio ar kelių sandorių vertė (turto, dėl kurio sudaromas sandoris, bendra vertė per kalendorinius metus) yra didesnė kaip 5 procentai įmonės įstatinio kapitalo;
2. Valstybės (savivaldybės) kontroliuojamos įmonės, kurių akcijos privatizuojamos, neturi teisės be centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (savivaldybių privatizavimo fondų) rašytinio sutikimo nuo privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo dienos iki privatizavimo sandorių sudarymo dienos arba iki šių objektų privatizavimo programų sustabdymo ar (ir) pripažinimo pasibaigusiomis dienos būti pertvarkomos arba reorganizuojamos.
3. Jeigu šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyse nurodyti sandoriai yra sudaromi be centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (savivaldybių privatizavimo fondų) leidimo, jie yra niekiniai, išskyrus sandorius, sudarytus trečiųjų asmenų, kurie nežinojo ir negalėjo žinoti apie pagal šį straipsnį įmonei taikomus apribojimus. Jeigu su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (savivaldybių privatizavimo fondų) leidimu tokie sandoriai sudaromi, tai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (savivaldybių privatizavimo fondas) privalo apie tai nedelsdamas informuoti potencialius pirkėjus:
4. Nuo objekto privatizavimo programų paskelbimo dienos iki privatizavimo sandorių sudarymo dienos arba iki šių objektų privatizavimo programų sustabdymo ir (ar) pripažinimo pasibaigusiomis dienos valstybės ar savivaldybės akcijoms atstovaujantis asmuo įmonėje, kurioje valstybė ar savivaldybė turi mažiau kaip 1/2 akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, tokiame susirinkime privalo balsuoti prieš, jei šios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime būtų svarstomi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti klausimai ir jei centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas valstybės ar savivaldybės akcijoms atstovaujančiam asmeniui nenurodo balsuoti kitaip.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PRIVATIZAVIMO BŪDAI IR PRIVATIZAVIMO OBJEKTO ĮSIGIJIMAS
13 straipsnis. Privatizavimo būdai
1. Privatizavimo būdai yra šie:
5) valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje;
2. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (savivaldybių privatizavimo fondai) turi teisę taikyti šiame įstatyme nustatytų privatizavimo būdų derinį arba pakeisti privatizavimo būdą, jei tam pritaria Privatizavimo komisija. Informacija apie privatizavimo objekto privatizavimo būdų derinio taikymą ir privatizavimo būdo pakeitimą skelbiama Informaciniame privatizavimo biuletenyje šio įstatymo nustatyta tvarka.
4. Kiekvienam iš privatizavimo objektų, privatizuojamų bet kuriuo šiame įstatyme nustatytu privatizavimo būdu, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turi teisę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartis visoms su privatizavimu susijusioms užduotims atlikti.
14 straipsnis. Viešas akcijų pardavimas
1. Viešas akcijų pardavimas – valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo būdas, kai akcijos parduodamos viešai Lietuvos Respublikos ir (ar) užsienio valstybių reguliuojamose rinkose.
2. Jei akcinių bendrovių akcijos parduodamos reguliuojamoje rinkoje, tai vadovaujamasi tos reguliuojamos rinkos operatoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų normomis. Valstybės ar savivaldybės vertybiniams popieriams reguliuojamoje rinkoje parduoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar tam tikra savivaldybės institucija turi teisę sudaryti sutartis su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku.
15 straipsnis. Viešas aukcionas
1. Viešas aukcionas – privatizavimo objekto pardavimo būdas, kai neribojamas potencialių pirkėjų, dalyvaujančių aukcione, skaičius, o privatizavimo sandoris sudaromas su didžiausią kainą pasiūliusiu potencialiu pirkėju.
2. Viešame aukcione gali būti parduodami privatizavimo objektai, kurie privatizuojami norint gauti didžiausias įplaukas, tačiau papildomai turi būti įvykdytos objekto privatizavimo programoje nustatytos sąlygos. Viešame aukcione gali būti parduodami tik akcinių ar uždarųjų akcinių bendrovių akcijų paketai. Jei objekto privatizavimo sąlygos buvo nurodytos, sudarant privatizavimo sandorį jos negali būti keičiamos.
3. Jei viešame aukcione yra parduodamas uždarosios akcinės bendrovės, kurioje valstybei nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiantis akcijų paketas ar akcinės bendrovės akcijų paketas, apie šią bendrovę turi būti rengiamas informacinis leidinys centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Viešas konkursas
1. Viešas konkursas – vieno ar kelių privatizavimo objektų perdavimas potencialiam pirkėjui – viešo konkurso laimėtojui, kurio rašytiniai kainos ir investiciniai pasiūlymai (pinigai, skirti akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatiniam kapitalui padidinti), įvykdžius privatizavimo sąlygose nustatytus reikalavimus, yra geriausi. Geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusiam potencialiam pirkėjui ir visiems potencialiems pirkėjams, kurių konkursiniai pasiūlymai nuo geriausio konkursinio pasiūlymo skiriasi ne daugiau kaip 10 procentų, pasiūloma per Vyriausybės nustatytą terminą pagerinti konkursinius pasiūlymus. Pagal potencialių pirkėjų pagerintus pasiūlymus sudaroma potencialių pirkėjų eilė, kurią tvirtina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas. Viešo konkurso laimėtoju pripažįstamas ir pirkimo–pardavimo sutartį suderinti kviečiamas geriausią pagerintą pasiūlymą pateikęs potencialus pirkėjas. Jei viešo konkurso laimėtoju pripažintas potencialus pirkėjas nustatytu laiku nepateikia privatizavimo programoje nurodytų ketinamų prisiimti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonių, neatvyksta pasirašytinai suderinti pirkimo–pardavimo sutarties projekto, atsisako pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį ar iki nustatyto termino nesumoka už viešame konkurse įsigytą objektą (kai už privatizavimo objektą turi būti sumokama iš karto), potencialaus pirkėjo pripažinimas konkurso laimėtoju laikomas netekusiu galios. Tokiu atveju teisės aktų nustatyta tvarka viešo konkurso laimėtoju pripažįstamas ir pirkimo–pardavimo sutartį suderinti eilės tvarka kviečiamas kitas potencialių pirkėjų eilėje esantis potencialus pirkėjas.
2. Informaciniai leidiniai apie viešame konkurse parduodamus akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijų paketus yra rengiami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo nustatyta tvarka. Šiems informaciniams leidiniams vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai netaikomi.
17 straipsnis. Tiesioginės derybos
1. Tiesioginės derybos – vieno ar kelių privatizavimo objektų perdavimas tiesioginių derybų laimėtojui, kurio rašytiniai kainos ir investiciniai pasiūlymai (pinigai, skirti ilgalaikiam ir trumpalaikiam materialiajam turtui įsigyti didinant akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą), įvykdžius privatizavimo sąlygose nustatytus reikalavimus, yra geriausi.
2. Tiesioginės derybos su vienu ar daugiau potencialių pirkėjų – strateginių investuotojų, kurių sąrašui kartu su objekto privatizavimo programa pritarė Privatizavimo komisija ir patvirtino Vyriausybė, gali būti vykdomos šio įstatymo nustatyta tvarka.
3. Informaciniai leidiniai apie tiesioginių derybų būdu parduodamus akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijų paketus yra rengiami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo nustatyta tvarka. Šiems informaciniams leidiniams Vertybinių popierių įstatymo reikalavimai netaikomi.
4. Tiesioginės derybos su vienu ar daugiau potencialių pirkėjų gali būti vykdomos privatizuojant uždarosios akcinės bendrovės akcijas, kurias valstybė ar savivaldybė įsigijo už šiai uždarajai akcinei bendrovei perduotus negyvenamuosius pastatus ar patalpas, jei potencialūs pirkėjai yra šios uždarosios akcinės bendrovės akcininkai.
5. Privatizavimo objekto valdytojas per 45 dienas nuo potencialaus pirkėjo rašytinio pasiūlymo ir dokumentų, kuriais patvirtinama, kad tenkinamos šio straipsnio nustatytos sąlygos, gavimo dienos privalo priimti sprendimą vesti tiesiogines derybas arba motyvuotai atsakyti, kodėl pagal pateiktus dokumentus šis turtas negali būti privatizuojamas tiesioginių derybų būdu.
18 straipsnis. Valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje
1. Kontrolės perdavimas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje – naujų akcijų emisija iš papildomų įnašų, dėl kurios valstybės ar savivaldybės dalis įmonės įstatiniame kapitale sumažėja ar gali sumažėti atitinkamai peržengdama 2/3, 1/2 akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, ribą.
2. Lėšas, gautas privatizavus objektą šiuo privatizavimo būdu, kaupia ir traukia į apskaitą privatizuojama įmonė. Akcijų emisijos kainos ir jų nominaliosios vertės skirtumą, proporcingą valstybei nuosavybės teise priklausiusių iki emisijos akcijų skaičiui, per 5 darbo dienas nuo akcijų platinimo termino pabaigos privatizuojama įmonė privalo pervesti į Finansų ministerijai atidarytą Privatizavimo fondo sąskaitą. Jei akcijos yra parduodamos už nominaliąją vertę, privatizavimo išlaidas dengia privatizuojama įmonė.
19 straipsnis. Akcijų pardavimas uždarosios akcinės bendrovės akcininkams
1. Akcijų pardavimas uždarosios akcinės bendrovės akcininkams – valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių uždarosios akcinės bendrovės akcijų pardavimo būdas, kai akcijos parduodamos tik kitiems šios bendrovės akcininkams.
2. Akcijų pardavimo uždarosios akcinės bendrovės akcininkams būdu gali būti privatizuojamos tik tų uždarųjų akcinių bendrovių akcijos, dėl kurių privatizavimo bent tris kartus šio įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta privatizavimo programa, tačiau per šiose programose nustatytą laiką akcijos nebuvo parduotos. Akcijų pardavimų skaičius neribojamas.
20 straipsnis. Mokėjimas už privatizavimo objektą
1. Potencialus pirkėjas už privatizavimo objektą moka objekto privatizavimo programoje nurodytais pinigais valiuta, kuri pagal galiojančius Lietuvos Respublikos ar valstybės, kurioje turi būti atliktas mokėjimas, teisės aktus laikoma teisėta atsiskaitymo priemone. Mokėjimo už privatizavimo objektą tvarka ir terminai nustatomi privatizavimo sandoryje.
2. Už privatizavimo objektą gali būti sumokama iš karto (per penkias darbo dienas po privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos) arba dalimis (etapais). Vėliausią galimą atsiskaitymo už privatizavimo objektą terminą nustato privatizavimo objekto valdytojas. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip penkeri metai.
3. Už privatizavimo objektą mokant dalimis, pirmoji dalis turi būti sumokama ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Pirmąja dalimi turi būti sumokama daugiau kaip pusė pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos už privatizavimo objektą mokėtinos sumos. Potencialaus pirkėjo sumokėta pradinė įmoka įskaitoma į pirmąja dalimi mokėtiną sumą.
21 straipsnis. Pirkėjo įsipareigojimai privatizavimo sandoryje ir nuosavybės teisės į privatizavimo objektą atsiradimas
1. Privatizavimo sandoryje, kuris sudaromas viešo konkurso ar tiesioginių derybų nustatyta tvarka, gali būti nustatomi pirkėjo (pirkėjų) įsipareigojimai išsaugoti darbo vietas, investuoti į valstybės (savivaldybės) kontroliuojamą įmonę, kurios akcijos parduodamos, ar į kitas Lietuvos ūkio sritis.
2. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turi reikalauti įrašyti į privatizavimo sandorį:
1) sąlygą apriboti pirkėjo teises disponuoti įsigytomis valstybės (savivaldybės) kontroliuojamos įmonės akcijomis tol, kol šis pirkėjas įvykdys privatizavimo sandoryje nustatytas sąlygas;
2) sąlygą, draudžiančią sustabdyti ar nutraukti valstybės (savivaldybės) kontroliuojamos įmonės veiklą;
3. Jei pagal privatizavimo sandorį pirkėjas pradeda valdyti ir naudoti privatizavimo objektą anksčiau, nei įgyja nuosavybės teisę į jį, privatizavimo sandoriuose turi būti nurodytos sąlygos, užtikrinančios galimybę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (savivaldybių privatizavimo fondui) kontroliuoti privatizuoto objekto veiklą.
4. Privatizavimo sandoryje turi būti numatytos adekvačios padarytai žalai sankcijos pirkėjui, jeigu jis nevykdytų prisiimtų įsipareigojimų, tarp jų privatizavimo sandorio nutraukimas ar pripažinimas negaliojančiu, jei nevykdomos privatizavimo sandoryje nustatytos sąlygos, įsipareigojimai ir (ar) prievolių užtikrinimo priemonės, taip pat privatizavimo objekto valdytojo atsakomybė už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Pardavėjui nutraukus sutartį dėl pirkėjo kaltės, sumokėtos lėšos už privatizavimo objektą lieka pardavėjui, o privatizavimo objektas sugrąžinamas pardavėjo nuosavybėn.
5. Privatizavimo sutartis šalių susitarimu gali būti keičiama, jeigu atsirado objektyvios, tokius pakeitimus pagrindžiančios aplinkybės.
2 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas