Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠEIMOS POLITIKOS PAGRINDŲ

ĮSTATYMAS

2011 m.               d. Nr.

Vilnius

PREAMBULĖ

Lietuvos Respublikos Seimas,

pripažindamas, kad šeima, kaip natūrali ir pagrindinė visuomenės ląstelė, užtikrina  šeimos narių bei visų kartų gerovę ir sveikos visuomenės raidą, tautos bei valstybės gyvybingumą ir istorinį išlikimą,

pabrėždamas motinystės, tėvystės ir vaikystės visokeriopos apsaugos, šeimos narių tarpusavio atsakomybės už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, sutuoktinių lygiateisiškumo principų reikšmę,

siekdamas užtikrinti šeimos politikos nuoseklumą, konceptualumą ir ilgalaikiškumą bei veiksmų vientisumą ir koordinavimą,

priima šį įstatymą.

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Šeimos politikos pagrindų įstatymas (toliau vadinama − įstatymas) nustato šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, bendrąsias šeimos politikos formavimo nuostatas, šeimos politikos organizavimą ir valdymą.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Šeima – sutuoktiniai, taip pat jų vaikai (įvaikiai), kuriuos jie turi pareigą auklėti ir išlaikyti.

2. Šeimos politika – valstybinio valdymo principų ir plėtros krypčių, tikslų bei uždavinių nustatymas ir įgyvendinimas, siekiant sudaryti būtinas teisines, socialines, ekonomines, kultūrines ir kitas sąlygas, stiprinančias šeimą, skatinančias jos stabilumą ir visavertį funkcionavimą.

3. Šeimų organizacijos – teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos, viešosios įstaigos, labdaros ir paramos fondai, religinės bendruomenės ir bendrijos, kurių pagrindinis veiklos tikslas – atstovauti šeimoms ar tėvams.

4. Su šeimomis dirbančios organizacijos – teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos, viešosios įstaigos, labdaros ir paramos fondai, religinės bendruomenės ir bendrijos, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti paslaugas šeimoms ar tėvams.

3 straipsnis. Šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo principai

1.  Šeimos politikos formavimas grindžiamas šiais principais:

1) integralumo. Šeimos politika formuojama visose valstybės valdymo srityse;

2) subsidiarumo. Sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra veiksmingiausi;

3) įtraukimo ir bendradarbiavimo. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įtraukdamos šeimų organizacijas, bendradarbiauja tarpusavyje formuojant šeimos politiką.

2. Šeimos politikos įgyvendinimas grindžiamas šiais principais:

1) savarankiškumo. Pagalba ir parama šeimai teikiama tik tada, kai ji yra reikalinga; skatina šeimos pastangas pačiai savarankiškai veikti ir  teikiama tuo lygmeniu, kuriuo yra veiksmingiausia;

2) informavimo. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei šeimų organizacijos priimtina ir prieinama forma teikia informaciją šeimoms apie formuojamą ir įgyvendinamą šeimos politiką;

3) solidarumo. Šeimos politika įgyvendinama jungiant valstybės ir visuomenės bei visų jų grandžių pastangas;

4) teisingumo ir nešališkumo. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos vienodai (lygiai teisingai) gina (siekia apsaugoti) visas šeimas ir savo veikla yra objektyvios;

5) kompleksiškumo. Teikiama pagalba ir parama šeimai apima visas šeimos atliekamas funkcijas, užtikrinančias šeimos materialinę, socialinę ir dvasinę gerovę.

4 straipsnis. Šeimos politikos įgyvendinimo reglamentavimas

1. Šeimos politika įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

2. Su šeimos politika susijusius santykius reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai rengiami bei įgyvendinami atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytus šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo principus bei bendrąsias šeimos politikos formavimo nuostatas.

5 straipsnis. Bendrosios šeimos politikos formavimo nuostatos

Valstybės ir savivaldybių institucijos, formuodamos šeimos politiką, turi užtikrinti:

1) sąlygas visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas;

2) kiekvieno žmogaus nediskriminavimą dėl jo šeiminės padėties;

3) sąlygas atsakingos tėvystės ir motinystės plėtotei, pagarbą gyvybei bei žmogiškajam orumui bet kuriame žmogaus gyvenimo etape;

4) teigiamo požiūrio į šeimą visuomenėje stiprinimą;

5) šeimos teisinio statuso, jos autoriteto ir valstybės paramos šeimai stiprinimą;

6) šeimai palankios aplinkos, apimančios įvairias visuomenės gyvenimo sritis, tiesiogiai ar netiesiogiai įtakojančias šeimą, kūrimą.

ANTRASIS SKIRSNIS

ŠEIMOS POLITIKOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

6 straipsnis. Šeimos politiką formuojančios institucijos

Šeimos politiką Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją formuoja:

1) Lietuvos Respublikos Seimas;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir kitos valstybės institucijos;

3) savivaldybių institucijos.

7 straipsnis. Šeimos politiką formuojančių institucijų kompetencija

1. Lietuvos Respublikos Seimas nustato valstybės ir savivaldybių institucijoms strategines šeimos politikos kryptis, vykdo šeimos politikos įgyvendinimo parlamentinę kontrolę.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1) nustato šeimos politikos prioritetus;

2) sudaro tarpinstitucinę Šeimos politikos komisiją ir Nacionalinę šeimos tarybą bei tvirtina jų nuostatus;

3) teikia Lietuvos Respublikos Seimui šeimos politikos įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų projektus;

4) užtikrina tarpinstitucinės veiklos koordinavimą šeimos politikos srityje.

3. Ministerijos:

1) dalyvauja formuojant šeimos politiką joms pavestose valdymo srityse;

2) rengia programas ir priemones, skirtas kurti šeimai palankią aplinką;

3) įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą;

4) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia informaciją šeimos politikos klausimais.

4. Kitos valstybės institucijos dalyvauja formuojant šeimos politiką, siekiant įgyvendinti bendrąsias šeimos politikos formavimo nuostatas.

5. Savivaldybių institucijos:

1) nustato šeimos politikos savivaldybėje prioritetus;

2) steigia šeimos komitetus ar pakomitečius;

3) gali sudaryti savivaldybės šeimos tarybą;

4) rengia programas ir priemones, skirtas kurti šeimai palankią aplinką;

5) įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą;

6) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia informaciją šeimos politikos klausimais.

8 straipsnis. Šeimos politiką įgyvendinančios įstaigos ir jų kompetencija

Siekiant užtikrinti šiuo įstatymu nustatytas bendrąsias šeimos politikos formavimo nuostatas, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų, kitos valstybės ir savivaldybių įstaigos dalyvauja įgyvendinant šeimos politikos priemones ir programas.

9 straipsnis. Šeimos politikos komisija

1. Siekiant užtikrinti šeimos politiką formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą bei jų veiklos koordinavimą, sudaroma tarpinstitucinė Šeimos politikos komisija.

2. Šeimos politikos komisija sudaroma iš ministerijų ir kitų valstybės institucijų įgaliotų atstovų, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų. Jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Vyriausybė.

3. Šeimos politikos komisija derina ministerijų ir kitų valstybės bei savivaldybių institucijų veiklą, susijusią su šeimos politikos formavimu ir įgyvendinimu, svarsto su tuo susijusius svarbiausius rengiamus ir priimamus sprendimus.

4.  Šeimos politikos komisija kartą per metus parengia ir pateikia Vyriausybei šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo apžvalgą.

10 straipsnis. Nacionalinė šeimos taryba

1. Nacionalinė šeimos taryba yra visuomeniniais pagrindais veikianti patariamoji institucija, sudaroma iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų. Nacionalinės šeimos tarybos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

2. Nacionalinė šeimos taryba analizuoja, stebi ir vertina šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą, remia šeimai palankios aplinkos kūrimą, nagrinėja aktualius šeimos politikos klausimus ir teikia pasiūlymus Šeimos politikos komisijai, Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo tobulinimo klausimais.

11 straipsnis. Šeimos tarybos savivaldybėse

1. Savivaldybėje gali būti sudaroma  visuomeniniais pagrindais veikianti patariamoji institucija − savivaldybės šeimos taryba. Savivaldybės šeimos taryba sudaroma savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui, pariteto principu: pusė narių atstovauja savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, kita pusė – šeimų organizacijoms ir su šeimomis dirbančioms organizacijoms. Savivaldybės šeimos tarybos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.

2. Savivaldybės šeimos taryba analizuoja, stebi ir vertina šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą savivaldybėje, remia šeimai palankios aplinkos kūrimą savivaldybėje, nagrinėja aktualius šeimos politikos klausimus ir teikia pasiūlymus savivaldybių institucijoms ir įstaigoms šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo tobulinimo klausimais.

3. Seniūnijose ir seniūnaitijose šeimos gali telktis į vietines šeimos tarybas, kurios svarstytų tos vietovės šeimoms rūpimus klausimus ir teiktų pasiūlymus seniūnams ir seniūnaičiams.        

TREČIASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1.  Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS