Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2010 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 2004, Nr. 69-2382; 2007, Nr. 46-1723;
2008, Nr. 87-3468, Nr. 131-5037, Nr. 137-5383)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslai ir taikymas
1. Šis įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu bei Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnybos statusą, valdymą, finansavimo šaltinius bei kitus veiklos aspektus.
2. Šis įstatymas nereglamentuoja visuomeninių santykių, susijusių su paslaugomis, teikiamomis naudojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tinklus ir paslaugas, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamo turinio ir su juo susijusių paslaugų.
3. Šio įstatymo reguliavimo dalyką reglamentuojantys tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai yra įgyvendinami pagal šio įstatymo nuostatas (tarp jų dėl atitinkamų ginčų sprendimo, sankcijų taikymo) nepažeidžiant šių teisės aktų sąlygų ir Europos Sąjungos institucijų kompetencijos.
4. Valstybės institucijos, pagal kompetenciją taikydamos šį įstatymą, atsižvelgia į atitinkamas Europos Komisijos rekomendacijas. Jeigu valstybės institucijos pagrįstai nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, jos privalo apie tai pranešti Europos Komisijai ir pateikti Europos Komisijos rekomendacijų nesilaikymo motyvus.
5. Šiuo įstatymu siekiama Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų, tarp jų skatinti konkurenciją teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas, susijusias priemones ir paslaugas, užtikrinti paslaugų gavėjų interesų apsaugą, plėsti vidaus rinką.
2 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai
1. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimas grindžiamas veiksmingo ribotų išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais.
2. Technologinio neutralumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip pat kad teisės normos būtų taikomos kiek įmanoma neatsižvelgiant į technologijas, kurios naudojamos su konkrečiu teisiniu santykiu susijusiems elektroninių ryšių tinklams ar elektroninių ryšių paslaugoms teikti.
3. Funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti kuo vienodžiau taikomos elektroninių ryšių tinklams ar paslaugoms, atliekantiems analogiškas funkcijas.
4. Taikant elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančias teisės normas, turi būti tinkamai atsižvelgiama į visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus. Šie principai turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš jų iš anksto nesuteikiama pirmenybė, taip pat jie turi būti taikomi tinkamai atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytą paskirtį ir tikslus.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Abonentas – asmuo, kuris yra viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties su šių paslaugų teikėju šalis.
2. Aparatūra ir (arba) įrenginiai – elektriniai ir (arba) elektroniniai gaminiai bei įranga, turintys elektrinių ir (arba) elektroninių sudedamųjų dalių.
3. Apsaugotosios paslaugos – už atlygį, naudojant sąlyginę prieigą, teikiamas televizijos programų transliavimas, radijo programų transliavimas kabeliais arba erdve, taip pat ir palydoviniu ryšiu, skirtas visuomenei priimti, ir informacinės visuomenės paslaugos ar sąlyginės prieigos teikimas išvardytoms paslaugoms kaip savarankiška paslauga.
5. Atsieta prieiga prie vietinės linijos – visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos ir iš dalies atsieta prieiga prie vietinės linijos. Atsietos prieigos suteikimas nesuteikia nuosavybės teisių į vietinę liniją.
6. Dalinė vietinė linija – vietinės linijos dalis, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį tašką su koncentracijos tašku arba nustatytu artimiausiu viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo prieigos tašku.
7. Elektromagnetiniai trikdžiai – elektromagnetinės prigimties reiškinys, kuris gali bloginti aparatūros ir (arba) įrenginių veikimą. Elektromagnetiniais trikdžiais gali būti elektromagnetinis triukšmas, nepageidaujamas signalas arba pokytis pačioje sklidimo terpėje.
8. Elektromagnetinis suderinamumas – aparatūros ir (arba) įrenginių geba patenkinamai veikti elektromagnetinėje aplinkoje, neskleidžiant neleistinų elektromagnetinių trikdžių, galinčių kam nors šioje aplinkoje pakenkti.
9. Elektroniniai ryšiai – signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis.
10. Elektroninio pašto pranešimas – viešuoju ryšių tinklu nusiųstas tekstinis, balso, garso, vaizdo ar kitokios formos pranešimas, kuris gali būti saugomas tinkle arba gavėjo galiniame įrenginyje, kol jį gavėjas pasiima.
11. Elektroninių ryšių infrastruktūra – aparatūros, įrenginių, linijų, vamzdynų, kabelių, kanalų, kolektorių, bokštų, stiebų ir kitų priemonių visuma, skirta elektroninių ryšių veiklai vykdyti.
12. Elektroninių ryšių ištekliai – radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių tinklų identifikatoriai, įskaitant radijo šaukinius, orbitiniai ištekliai, įskaitant padėtį geostacionarioje orbitoje, taip pat kiti ištekliai, reikalingi elektroninių ryšių veiklai vykdyti, elektroninių ryšių tinklams arba radijo ryšio įrenginiams ar galiniams įrenginiams naudoti, elektroninių ryšių paslaugoms teikti.
13. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas – teisės suteikimas Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnybos (toliau – Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba) nustatytomis sąlygomis naudoti elektroninių ryšių išteklius, tam išduodant leidimą.
14. Elektroninių ryšių paslauga – paprastai už atlygį teikiama paslauga, kurią visiškai ar daugiausiai sudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui) naudojamais tinklais. Elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroniniais ryšių tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, tarp jų informacinės visuomenės paslaugų, kurių visiškai ar daugiausiai nesudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais.
15. Elektroninių ryšių tinklas – perdavimo sistemos ir (arba) komutavimo bei maršrutizavimo įranga, kitos priemonės, kurios leidžia perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotus (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas (kiek jos naudojamos signalams perduoti), tinklus, naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), ir kabelinės televizijos bei mikrobangės daugiakanalės televizijos tinklus neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį.
16. Elektroninių ryšių tinklo teikimas – elektroninių ryšių tinklo steigimas, valdymas, kontrolė ir (arba) galimybės juo naudotis suteikimas.
17. Elektroninių ryšių tinklų identifikatoriai – elektroninių ryšių tinklo taškus, tarp jų ir galinius tinklo taškus, ar prie elektroninių ryšių tinklo prijungtus galinius įrenginius identifikuojančios adresavimo priemonės, kad būtų galima perduoti informaciją į šiuos elektroninių ryšių tinklo taškus ar atitinkamus galinius įrenginius arba identifikuoti informacijos siuntėją.
19. Europos Sąjungos rinka – Europos Komisijos apibrėžta atitinkama rinka, apimanti Europos Sąjungą ar didelę jos dalį.
20. Faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas – fizinis asmuo, asmeniniams ar verslo tikslams naudojantis viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. Šis asmuo nebūtinai turi būti šių paslaugų abonentas.
21. Galinis įrenginys – leidžiantis priimti ir (arba) perduoti informaciją įrenginys ar jo atitinkama dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti prijungti prie viešųjų ryšių tinklų.
22. Galutinis paslaugų gavėjas – paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų.
23. Informacinės visuomenės paslaugos – paprastai už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu paslaugų gavėjo prašymu teikiamos paslaugos.
24. Iš dalies atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti metalinės vytos poros linijos ne balso juostos dažnių spektrą.
25. Išimtinės teisės – ūkio subjektui valstybės suteiktos teisės, jam vieninteliam užtikrinančios teises teikti tam tikras paslaugas ar verstis elektroninių ryšių ir (arba) kita veikla tam tikroje geografinėje teritorijoje.
26. Ypatingos aplinkybės – nepaprastoji ar karo padėtis, ekstremaliosios situacijos, tarp jų gaivalinės nelaimės, ir kitos nenugalimos jėgos bei panašios aplinkybės.
27. Kabelinės televizijos tinklas – didžiąja dalimi laidinė infrastruktūra, kurios pagrindinė paskirtis –viešas radijo ar televizijos programų pristatymas ar paskirstymas.
28. Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas dokumentas, kuriame nustatomas radijo dažnių paskirstymas radijo ryšio, įskaitant transliavimą, gamybos, mokslo, medicinos bei kitiems poreikiams.
29. Naudotojo atpažinimo kodas – elektroninių ryšių paslaugomis besinaudojančiam asmeniui suteiktas unikalus kodas, kai šis asmuo tampa prieigos prie interneto paslaugų ar interneto ryšio paslaugų abonentu arba registruojasi šioms paslaugoms.
30. Nesėkmingas skambutis – ryšys, kai telefono skambutis buvo sėkmingai sujungtas, bet į jį nebuvo atsakyta arba buvo tinklo valdymo intervencija.
31. Operatorius – ūkio subjektas, teikiantis ar turintis teisę teikti viešąjį ryšių tinklą ar susijusias priemones.
32. Paslaugų gavėjas – asmuo, kuriam teikiamos viešosios elektroninių ryšių paslaugos ar kuris kreipėsi dėl jų teikimo.
33. Patobulinta skaitmeninės televizijos įranga – priedų rinkinys, skirtas prijungti prie televizorių, ar integruota skaitmeninės televizijos įranga, galinti priimti skaitmeninės interaktyvios televizijos paslaugas.
34. Plačiaekranės skaitmeninės televizijos paslaugos – televizijos paslaugos, kurias visiškai ar daugiausiai sudaro programos, pagamintos ir suredaguotos rodyti viso aukščio plačiaekraniu formatu. Plačiaekranės televizijos paslaugos nurodomos kaip formatas 16:9.
35. Pranešimas – informacija, kuri perduodama arba kuria, naudojantis viešai prieinamomis elektroninių ryšių paslaugomis, apsikeičia baigtinis naudotojų skaičius. Jam nepriskiriama informacija, perduodama kaip dalis viešojo transliavimo paslaugos, naudojant elektroninių ryšių tinklus, išskyrus tą jos dalį, kurią sudaro individualizuotos informacijos perdavimas identifikuojamam abonentui arba naudotojui.
36. Pridėtinės vertės paslauga – kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu ir privatumo apsauga, – paslauga, kuriai reikalingas srauto ar vietos nustatymo duomenų tvarkymas, kai šis tvarkymas apima didesnį informacijos kiekį nei yra būtina informacijai perduoti ar apskaitai.
37. Prieiga – laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu elektroninių ryšių infrastruktūros, įskaitant patalpas, tinklų ir (arba) paslaugų kitam ūkio subjektui suteikimas elektroninių ryšių paslaugoms teikti. Be kita ko, prieiga apima:
1) prieigą prie tinklo elementų ir susijusių priemonių, įskaitant galimybes fiksuotu ar judriuoju būdu prijungti įrangą (ypač prieigą prie vietinės linijos ir prie priemonių bei paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti panaudojant vietinę liniją);
39. Radijo mėgėjas – fizinis asmuo, užsiimantis radijo ryšio veikla asmeniniais ir su verslu nesusijusiais tikslais ir iš jos nesipelnantis.
40. Radijo ryšio įrenginys – įrenginys ar jo atitinkama dalis, leidžiantys palaikyti ryšį siunčiant ir (arba) priimant radijo bangas naudojant radijo ryšiui skirtą radijo spektro dalį.
41. Radijo ryšio kanalas – radijo dažnių juosta nustatytai techninių priemonių ir radijo bangų sklidimo aplinkos visumai, skirta tam tikrai informacijai perduoti ir priimti.
42. Radijo ryšio reglamentas – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos oficialus leidinys, nustatantis radijo ryšio valdymą.
45. Radijo stotis – vienas arba keli siųstuvai ar imtuvai arba siųstuvų ir imtuvų, kurių reikia tam tikroje vietoje radijo ryšio tarnybų veiklai vykdyti, visuma.
47. Radijo trukdžiai – aparatūros ir (arba) įrenginio, radijo ryšio ar sistemos veikimo blogėjimas dėl radijo trikdžių poveikio.
48. Registruotas elektroninių ryšių paslaugų naudotojas – asmuo, kuris, nebūdamas elektroninių ryšių paslaugų abonentu, identifikuojamas pagal naudotojo atpažinimo kodą ir registravimosi metu pateiktą informaciją.
49. Ryšių kabelių kanalų sistema – elektroninių ryšių infrastruktūros dalis, sudaryta iš ryšių kabelių kanalų, vamzdžių, šulinių ir kitų įrenginių (šulinių liukų, dangčių, užraktų, ryšių kabelių atramų, gembių, reguliavimo žiedų ir kt.), skirta ryšių kabeliams įverti ir (arba) išverti, sujungti, remontuoti bei kitiems elektroninių ryšių įrenginiams įrengti ir jiems apsaugoti.
50. Sąlyginė prieiga – techninė ir (arba) kita priemonė, leidžianti naudotis apsaugotąja paslauga tik gavus išankstinį individualų tokios paslaugos teikėjo leidimą.
51. Sąsaja – tinklo galinis taškas ir (arba) belaidė sąsaja, apibrėžianti radijo ryšį tarp radijo ryšio įrenginių bei jų technines specifikacijas.
52. Siuntėjas – ūkio subjektas, išskyrus transliuotojus ir (arba) retransliuotojus, turinčius Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių tinklu perduodantis radijo ir (arba) televizijos programų signalus visuomenei ir turintis teisę naudoti šiam perdavimui būtinus radijo dažnius (kanalus), skirtus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti).
53. Skambutis – viešųjų telefono ryšio paslaugų priemonėmis sukurtas sujungimas, suteikiantis dvipusio ryšio galimybę realiu laiku.
54. Skirtoji linija – nekomutuojama elektroninių ryšių linija, jungianti elektroninių ryšių tinklo galinius taškus.
55. Skirtosios linijos paslauga – elektroninių ryšių paslauga, suteikianti perdavimo galimybę tarp elektroninių ryšių tinklo galinių taškų be elektroninių ryšių paslaugų gavėjo valdomo komutavimo.
56. Specialiosios teisės – valstybės ribotam skaičiui ūkio subjektų suteiktos teisės, kai atitinkamoje geografinėje teritorijoje:
1) paskiriami du ar daugiau ūkio subjektų, turinčių teisę teikti paslaugas arba verstis veikla, arba kai tokių ūkio subjektų skaičius apribojamas iki dviejų ar daugiau kitu būdu nei pagal objektyvius, proporcingus ir nediskriminacinius kriterijus;
2) ūkio subjektams kitu būdu nei vadovaujantis objektyviais, proporcingais ir nediskriminaciniais kriterijais suteikiamos teisinės arba administracinės privilegijos, kurios gali labai paveikti bet kurio kito ūkio subjekto galimybes teikti tas pačias paslaugas arba vykdyti tokią pačią elektroninių ryšių ir (arba) kitą veiklą toje pačioje geografinėje teritorijoje iš esmės vienodomis sąlygomis.
57. Srauto duomenys – duomenys, tvarkomi siekiant perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu ir (arba) tokio perdavimo apskaitai.
58. Standartinis pasiūlymas – šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus skelbiamos sąlygos, kuriomis jis įsipareigoja suteikti prieigą bet kuriam to pageidaujančiam ūkio subjektui.
59. Susijusios priemonės – su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusios priemonės, kurios sudaro galimybę teikti paslaugas naudojantis šiuo tinklu ar paslauga arba palengvina tokį teikimą. Susijusios priemonės apima ir sąlyginės prieigos sistemas bei elektroninius programų vadovus.
60. Taikomųjų programų sąsaja – taikomųjų programų, kurias pateikia transliuotojai (retransliuotojai) ar paslaugų teikėjai, programinės įrangos sąsajos ir ištekliai skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugoms patobulintoje skaitmeninės televizijos įrangoje.
61. Taksofonas – viešai prieinamas telefonas, už kurio naudojimą galima mokėti monetomis ar (ir) kitomis mokėjimo priemonėmis.
62. Telekomunikacijų galinis įrenginys – leidžiantis palaikyti ryšį įrenginys ar jo atitinkama dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti prijungti prie viešųjų telekomunikacijų tinklų (t. y. tinklų, visiškai ar iš dalies skirtų viešosioms telekomunikacijų paslaugoms teikti).
63. Telekomunikacijų paslauga – paslauga, kurią visiškai ar daugiausiai sudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, išskyrus televizijos ir (arba) radijo programų perdavimo tinklais, naudojamais transliavimui (retransliavimui), paslaugas.
64. Tinklo galinis taškas – fizinis taškas, kuriame abonentui suteikiama galimybė prisijungti prie viešojo ryšių tinklo.
65. Tinklų sujungimas – fizinis ar loginis viešųjų ryšių tinklų, naudojamų to paties ar kito ūkio subjekto, sujungimas, kad vieno ūkio subjekto elektroninių ryšių paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (arba) ryšiu su kito ūkio subjekto paslaugų gavėjais arba ūkio subjekto, tarp jų visų prieigą prie atitinkamų tinklų turinčių ūkio subjektų, teikiamomis paslaugomis. Tinklų sujungimas yra speciali prieigos rūšis.
66. Ūkio subjektas – fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje.
67. Universaliosios paslaugos – nustatytos kokybės elektroninių ryšių paslaugų minimumas, kuris, nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą turi būti teikiamas visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti galutiniams paslaugų gavėjams.
68. Vartotojas – fizinis asmuo, kuris naudojasi ar pareiškia norą naudotis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis nesusijusiems su jo amatu, verslu ar profesija tikslams, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti.
69. Veiksminga konkurencija – situacija atitinkamoje rinkoje, kai joje nėra didelę įtaką turinčių ūkio subjektų.
70. Vertikaliai integruotas ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris verčiasi dviejų ar daugiau rūšių veikla, priklausančia tai pačiai vertės kūrimo grandinei.
71. Viešasis fiksuoto telefono ryšio tinklas – viešasis telefono ryšio tinklas, kurio galiniai taškai yra fiksuoti.
72. Viešasis judriojo telefono ryšio tinklas – viešasis telefono ryšio tinklas, kurio galiniai taškai nėra fiksuoti.
73. Viešasis ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar daugiausiai naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti.
74. Viešasis telefono ryšio tinklas – elektroninių ryšių tinklas, naudojamas teikti viešąsias telefono ryšio paslaugas, tarp jų balso perdavimo tarp tinklo galinių taškų, taip pat kitas ryšio paslaugas, tokias kaip faksimilių bei duomenų perdavimas.
76. Viešosios fiksuoto telefono ryšio paslaugos – viešosios telefono ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju fiksuoto telefono ryšio tinklu.
77. Viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos – viešosios telefono ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju judriojo telefono ryšio tinklu.
78. Viešosios telefono ryšio paslaugos – visuomenei prieinamos paslaugos, skirtos nacionaliniams ir tarptautiniams skambučiams siųsti ir gauti, taip pat prieigai prie pagalbos paslaugų užtikrinti, naudojant atitinkamą numerį ar numerius, nurodytus Nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane. Šios paslaugos taip pat apima paslaugų teikėjo pagalbos paslaugas, informacijos apie abonentus teikimo paslaugas, taksofono paslaugas, paslaugas, kurios teikiamos specialiomis sąlygomis, specialių priemonių neįgaliems vartotojams ar vartotojams su specialiais socialiniais poreikiais teikimą ir (arba) negeografines paslaugas.
79. Vietinė linija – fizinė linija, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį tašką su viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo pagrindiniu skirstomuoju stovu ar ekvivalentinėmis priemonėmis.
80. Vietinės linijos gavėjas – turintis teisę teikti elektroninių ryšių paslaugas ūkio subjektas, kuriam gali būti ar yra suteikta atsieta prieiga prie vietinės linijos.
81. Vietos nustatymo duomenys – elektroninių ryšių tinkluose tvarkomi duomenys, nurodantys faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo galinių įrenginių geografinę buvimo vietą.
82. Vietovės žyma (Cell ID) – vietovės, kurioje skambutis inicijuojamas ar baigiamas viešajame judriojo telefono ryšio tinkle, atpažinimo kodas.
83. Visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti visus fizinės linijos dažnius.
84. Žalingieji trikdžiai – radijo trikdžiai, keliantys grėsmę radijo navigacinių tarnybų ar bet kurių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui ar labai bloginantys, trukdantys ar nuolat pertraukiantys teisėtai veikiantį radijo ryšį.
ANTRASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLOS POLITIKOS IR STRATEGIJOS FORMAVIMO IR REGULIAVIMO SISTEMA
4 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos politikos ir strategijos formavimo ir reguliavimo institucijos
1. Elektroninių ryšių veiklos politiką ir strategiją Lietuvos Respublikoje formuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija.
2. Elektroninių ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją.
3. Elektroninių ryšių, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, valstybės sienos apsaugai, laivybos saugumui, jūrų paieškos ir gelbėjimo darbams bei naftos išsiliejimo likvidavimo darbams vykdyti, civilinei aviacijai, traukinių eismo saugumui bei stabiliam ir patikimam energetikos sistemos darbui užtikrinti, veiklą pagal savo kompetenciją nustato atitinkamos valstybės institucijos. Šių institucijų darbą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.
4. Elektroninių ryšių tinklais ir (arba) naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos šifravimo priemonių kūrimą, gamybą, importą, eksportą, teikimą į rinkąai, įsigijimą, naudojimą, kodavimo paslaugų teikimą reglamentuoja Vyriausybė savo nutarimais. Kaip vykdomi šie nutarimai, prižiūri Vyriausybės įgaliota institucija.
5 straipsnis. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos uždaviniai ir funkcijos elektroninių ryšių srityje
1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, formuodama elektroninių ryšių veiklos politiką bei strategiją, nustato politinius ir strateginius tikslus, užtikrinančius elektroninių ryšių sektoriaus ekonominę plėtrą ir konkurencingumą.
2. Vyriausybė:
1) nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą, universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, įpareigojimus nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas ūkio subjektams, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas, tarp jų įpareigojimus teikti informaciją apie savo abonentus sąžiningomis, objektyviomis, pagrįstomis sąnaudomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, taip pat įpareigojimus, skirtus užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis informacijos apie viešojo telefono ryšio abonentus teikimo paslaugomis. Vyriausybė taip pat nustato papildomas universaliąsias paslaugas, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, kokybės reikalavimus bei įpareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti papildomas universaliąsias paslaugas nustatymo tvarką, sąlygas ir atvejus;
2) tvirtina Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategiją (toliau – Strategija);
3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina elektroninių ryšių plėtros Lietuvos Respublikoje strategiją.
4. Elektroninių ryšių plėtros Lietuvos Respublikoje strategija vadovaujasi visos elektroninių ryšių veiklos reguliavimo institucijos.
5. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:
2) koordinuoja valstybės elektroninių ryšių srities investicinių programų rengimą, vertina šias programas ekonominiu, finansiniu ir techniniu požiūriu, kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos;
3) bendradarbiauja su užsienio šalių elektroninių ryšių veiklos politikos ir strategijos formavimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungos institucijose, komitetuose bei grupėse, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (arba) radijo spektro valdymu;
5) nenugalimos jėgos ir ekstremaliųjų situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant valstybės saugumą bei viešąją tvarką, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka duoda ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus;
6) paskelbia (notifikuoja) sertifikacijos ir kontrolės įstaigas bei bandymų laboratorijas, atsakingas už aparatūros ir įrenginių atitikties įvertinimą Vyriausybės nustatyta tvarka;
6 straipsnis. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba – pagal šį įstatymą elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir šio bei kitų įstatymų nuostatų, išskyrus šio ir kitų įstatymų nuostatas, už kurių įgyvendinimą ir jų laikymosi priežiūrą pagal kompetenciją atsakingos kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti valstybės įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos savininkė – valstybė, jos teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nepriklausoma nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio įstatymo reguliavimo dalyku, prasme.
2. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga, turintis sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos buhalterinė apskaita vykdoma pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą.
3. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba jai nustatytoms funkcijoms vykdyti finansuojama pagal šį ir kitus įstatymus iš valstybės biudžeto ir šios tarnybos pajamų įmokų į valstybės biudžetą. Šio įstatymo nustatytoms funkcijoms vykdyti Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto, įskaitant iš Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pajamų, kurias sudaro ūkio subjektų, užsiimančių elektroninių ryšių veikla, mokami 0,2 proc. atskaitymai nuo metinių elektroninių ryšių veiklos pajamų, gautų prieš du metus, ir ūkio subjektų mokami užmokesčiai už elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų nustatymą ir naudojimo priežiūrą, kurių objektai bei dydžiai nustatyti šio įstatymo 3 priede. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę suinteresuotiems asmenims jų prašymu teikti su elektroninių ryšių veikla, aparatūros ir įrenginių naudojimu susijusias bandymų, mokymų, ekspertizės ir elektromagnetinio suderinamumo tyrimų ir kitas paslaugas. Tokių paslaugų įkainių konkrečius dydžius ir mokėjimo tvarką, pagrįsdama Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sąnaudomis, nustato Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba.
4. Ūkio subjektai, užsiimantys elektroninių ryšių veikla, šio straipsnio 3 dalyje numatytų atskaitymų 1/4 privalo pervesti į Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sąskaitą kas ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos. Asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka įgiję teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, nuo teisės juos naudoti suteikimo dienos privalo kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės dienos pervesti į Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sąskaitą užmokesčius už elektroninių ryšių išteklių naudojimo priežiūrą, kurių dydžiai nustatyti 3 priede. Užmokesčiai už elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų nustatymą, kurių dydžiai nustatyti 3 priede, mokami prieš įgyjant teisę naudoti šiuos elektroninių ryšių išteklius. Asmenys už praleistą terminą mokėti šioje dalyje nurodytus atskaitymus bei užmokesčius į Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sąskaitą privalo pervesti delspinigius: 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą uždelstą užmokesčių sumą.
5. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba pagal šį straipsnį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pajamos, gautos pagal šį straipsnį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos veiklai, vykdant šio įstatymo nustatytas funkcijas, finansuoti. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba privalo vesti išlaidų apskaitą pagal reguliuojamus sektorius vadovaujantis Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos patvirtinta ir su Finansų ministerija suderinta tvarka. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pajamų ir išlaidų kontrolė atliekama įstatymų nustatyta tvarka.
6. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba kiekvienais metais, iki gegužės 1 dienos, už praėjusius kalendorinius metus paskelbia viešai metinę Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos veiklos ataskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinį. Respublikos Prezidento ar Vyriausybės reikalavimu Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktorius atsiskaito už savo veiklą.
7. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti, kad jos pajamos atitiktų jos sąnaudas, metams pasibaigus, per tris mėnesius privalo patvirtinti balansavimo koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 4 priede numatytą formulę. Balansavimo koeficientas taikomas nuo balandžio 1 d. visiems Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai mokamų atskaitymų ir užmokesčių už elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų nustatymą ir naudojimo priežiūrą dydžiams.
8. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai. Šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant ir teikiamos informacijos mastą, nustato Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės, tarnybos, komercines paslaptis, ar informacijos apie fizinio asmens privatų gyvenimą, apsaugą.
9. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka, mastais ir sąlygomis skelbia informaciją, susijusią su šio įstatymo ir kitų įstatymų įgyvendinimu.
10. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės akto galiojimo, išskyrus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.
7 straipsnis. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos valdymas
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai vadovauja direktorius, kuris asmeniškai atsako už priimamus sprendimus. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktorių 5 metų kadencijai skiria ir atleidžia prieš terminą Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu.
2. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos taryba yra kolegialus Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos organas. Tarybą sudaro 5 nariai, jos pirmininkas yra Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybos narius 5 metams skiria ir atleidžia prieš terminą Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Tas pats asmuo direktoriaus ir (arba) tarybos nario pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Nustatytu laiku nepaskyrus naujo tarybos nario, jo pareigas eina kadenciją baigęs tarybos narys tol, kol bus paskirtas naujas tarybos narys. Direktoriui laikinai negalint eiti savo pareigų, jį pavaduoja vienas iš jo paskirtų tarybos narių.
3. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktoriumi ir Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
4. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ;
2) nubaustas administracinėmis, drausminėmis nuobaudomis ar jam buvo taikytos kitos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės), kai šios nuobaudos ar poveikio priemonės buvo skirtos už įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių elektroninių ryšių, pašto ir pasiuntinių bei energetinių sektorių veiklą, nuostatų pažeidimą ir už tai jis buvo baustas daugiau kaip vieną kartą per metus;
5. Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip trys tarybos nariai. Sprendimai priimami ne mažiau kaip trijų balsų dauguma Tarybos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą balsą turi tarybos pirmininko balsas. Tarybos darbo tvarką, posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo tvarką nustato Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos tarybos darbo reglamentas.
6. Direktoriaus atlyginimas lygus septyniems, o tarybos narių atlyginimas lygus penkiems elektroninių ryšių, pašto ir pasiuntinių, elektros energijos, dujų, šilumos ūkio, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio subjektų darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoja ir skelbia Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vidurkio dydžiams. Vadovaudamasi Statistikos departamento skelbiama informacija, konkrečius atlyginimų dydžius direktoriui ir tarybos nariams nustato taryba.
7. Direktorius ir tarybos nariai yra valstybės pareigūnai. Jų statusą, darbo užmokesčio dydžius bei apmokėjimo sąlygas reglamentuoja šis įstatymas. Direktoriui ir tarybos nariams Darbo kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas. Direktoriui ir tarybos nariams atostogos suteikiamos tarybos sprendimu Valstybės tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis.
8. Direktorius ir tarybos nariai privalo vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo numatyta tvarka. Direktoriui ir tarybos nariams draudžiama:
3) būti įmonių, įstaigų ar organizacijų valdymo organų nariais, dirbti samdomais darbuotojais, patarėjais, ekspertais ar konsultantais įmonėse, įstaigose, organizacijose bei kitose institucijose, taip pat gauti kitą, nei nustatyta šiame įstatyme, atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę ir pedagoginę veiklą.
9. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktorius sprendimų priėmimui leidžia įsakymus, o taryba savo sprendimus įformina nutarimais.
10. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktorius:
2) atstovauja ir (arba) įgalioja atstovauti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;
3) tvirtina Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos administracijos struktūrą, administracijos padalinių nuostatus ir nustato Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių, pareigybių sąrašus ir aprašymus;
4) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems nuobaudas;
6) užtikrina, kad Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos veikloje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų;
7) ne rečiau kaip kartą per metus iki gegužės 1 dienos pateikia Seimui bei paskelbia viešai metinę Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos veiklos ataskaitą bei finansinių ataskaitų rinkinį, įskaitant skelbimą Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos interneto svetainėje;
8) priima sprendimus dėl teisės aktuose numatytų licencijų, leidimų, atestatų, sertifikatų išdavimo pagal šiame bei kituose įstatymuose nustatytą Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos kompetenciją;
11. Taryba:
5) derina strateginius veiklos planus, metines veiklos ataskaitas bei finansinių ataskaitų rinkinius;
6) derina sprendimus dėl privalomų įpareigojimų ūkio subjektams pagal šio įstatymo 17 straipsnį nustatymo;
7) svarsto ir teikia siūlymus Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktoriui dėl ekonominių sankcijų skyrimo ūkio subjektams, nesilaikantiems šio įstatymo reikalavimų, ir kitų įstatymų įgyvendinimo užtikrinimo priemonių Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos kompetencijos ribose;
8) derina norminius teisės aktus, pagal Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos kompetenciją pagal šį bei kitus įstatymus;
12. Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktorių ir (arba) tarybos narius atleidžia prieš terminą iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka šiais atvejais:
4) atsiradus šio straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių asmuo yra nelaikomas nepriekaištingos reputacijos;
13. Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu gali atleisti prieš terminą Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktorių ir tarybos narius iš pareigų jei dėl laikinojo nedarbingumo jis nedirba ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių;
8 straipsnis. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos tikslas – veiksminga konkurencija elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas bei užtikrinta elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsauga.
2. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos uždaviniai:
2) užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, ypač užtikrinant paprastas ir nebrangias ginčų sprendimo procedūras bei skatinant elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų ir tarifų skaidrumą, ir pagal kompetenciją užtikrinti galimybę naudotis universaliosiomis paslaugomis;
4) užtikrinti veiksmingą elektroninių ryšių išteklių naudojimą, taip pat kad būtų pakankamai nacionalinių telefono ryšio numerių išteklių, reikalingų viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, kad numeracijos planai ir procedūros būtų taikomi tokiu būdu, kuris užtikrintų vienodas visų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų galimybes, ypač užtikrindama, kad ūkio subjektai, kuriems skirti nacionalinių telefono ryšio numerių ištekliai, nediskriminuotų kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kiek tai susiję su numeracijos sekomis, naudojamomis jų paslaugoms pasiekti;
5) pagal savo kompetenciją užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje naudojama aparatūra ir įrenginiai atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius privalomus reikalavimus, užtikrinti aparatūros ir įrenginių elektromagnetinį suderinamumą;
6) pagal kompetenciją skatinti Europos Sąjungos vidaus rinkos plėtrą ir suderintą elektroninių ryšių reguliavimą Europos Sąjungoje;
7) bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, tarp jų ir Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, kad būtų užtikrinta žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisė, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu;
9 straipsnis. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos funkcijos
Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba :
1) kontroliuoja, prižiūri ir įgyvendina šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, išskyrus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, kurių kontrolė, priežiūra ir įgyvendinimas pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją priklauso kitoms valstybės institucijoms;
2) rengia ir tvirtina reikalavimus aparatūrai ir įrenginiams bei jų naudojimo sąlygas, teisės aktų nustatytais atvejais išduoda leidimus naudoti aparatūrą ir įrenginius, įvežti ir naudoti radijo stebėsenos įrenginius;
3) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę ir pagal savo kompetenciją ją įgyvendina, kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Strategiją, ja vadovaudamasi kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija rengia ir tvirtina Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginį planą (toliau – Strateginis planas);
4) bendradarbiauja su užsienio šalių elektroninių ryšių veiklos reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (arba) radijo spektro valdymu, veikloje, reikiamais atvejais skiria ekspertus, kurie dalyvautų atitinkamuose komitetuose bei grupėse, atlieka tarptautinį radijo dažnių (kanalų) koordinavimą bei tarptautinę radijo stočių (radijo dažnių) apsaugą. Lietuvos Respublikos vardu prisiimti įpareigojimus Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba gali tik teisės aktų nustatyta tvarka gavusi įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisė atitinkamas funkcijas, kurios patenka į Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos kompetenciją, vykdyti paveda Lietuvos Respublikos telekomunikacijų (elektroninių ryšių) administracijai ar nacionalinei telekomunikacijų (elektroninių ryšių) reguliavimo institucijai. Šiuo atveju Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba atitinkamas funkcijas atlieka ir su jomis susijusius įsipareigojimus prisiima taikydama atitinkamos tarptautinės sutarties ar Europos Sąjungos teisės nuostatas ir neturi papildomai gauti įgaliojimų ir atlikti kitų procedūrų pagal atitinkamas Tarptautinių sutarčių įstatymo normas;
5) rengia ir teikia Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pasiūlymus dėl valstybės strategijos ir politikos elektroninių ryšių srityje ir jos įgyvendinimo;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia ir saugo informaciją apie tai, kokius techninių įvykių duomenis apie elektroninius ryšius fiksuoja ir saugo ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas;
10 straipsnis. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos teisės
Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę:
1) vertinti, ar aparatūra ir įrenginiai, radijo ryšio ir galiniai įrenginiai atitinka privalomus reikalavimus ir (arba) standartus;
2) atlikti matavimus ir kitus veiksmus, skirtus įvertinti, ar aparatūros ir įrenginių, radijo ryšio ir galinių įrenginių techniniai parametrai atitinka privalomus reikalavimus;
5) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
6) įgyvendinti tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo reguliavimo dalyką, nuostatas, išskyrus, kai pagal šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalį tai yra Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencija;
8) imtis tikslingų, skaidrių, proporcingų ir nediskriminacinių veiksmų ir (arba) priemonių, kad būtų įgyvendintos šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos;
11 straipsnis. Viešas konsultavimasis
1. Šio įstatymo ar kitų teisės aktų pagrindu priimdama teisės aktus, turėsiančius reikšmingą poveikį atitinkamai rinkai, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 16 straipsnio 13 dalyje, taip pat išskyrus teisės aktus, kuriais išsprendžiamas ginčas, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka ir sąlygomis viešai paskelbia šių teisės aktų projektus ir nustato suinteresuotiems asmenims protingumo kriterijų atitinkantį terminą pastaboms pateikti.
2. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba savo nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis viešai paskelbia Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimų dėl klausimų, susijusių su visomis galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų teisėmis, susijusiomis su viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, ypač kai šių klausimų sprendimas turi reikšmingą poveikį rinkai, projektus ir suteikia galutiniams paslaugų gavėjams ir vartotojams (ypač neįgaliesiems paslaugų gavėjams), gamintojams, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų teikėjams protingumo kriterijų atitinkantį terminą pastaboms pateikti.
3. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimus dėl tarptautinių, Europos Sąjungos ir kitų regioninių standartizacijos organizacijų, taip pat nacionalinių standartų privalomumo, konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.
4. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba nustato konsultavimosi taisykles, apibrėžiančias konsultacijų atvejus, tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi su visomis tuo metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos interneto svetainėje. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba skelbia konsultacijų rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė paslaptis ar susijusi su fizinio asmens privačiu gyvenimu.
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimas
1. Konkurencijos taryba, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla:
1) keičiasi su Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba Konkurencijos tarybos ir Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos funkcijoms įgyvendinti reikalinga informacija, įskaitant ir konfidencialią informaciją, užtikrindama gaunamos informacijos apsaugą;
2) konsultuoja Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą, kai ji atlieka funkcijas, susijusias su konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje;
2. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba:
1) koordinuoja Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos veiklą elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugos srityje;
2) konsultuoja Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą, kai ji vykdo elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą;
3) pagal Produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją prižiūri produktų, įskaitant ir produktus, susijusius su elektroninių ryšių tinklais, paslaugomis, bei radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą;
3. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo, Produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją ir Vyriausybės įgaliojimus gina elektroninių ryšių vartotojų teises ir prižiūri produktų, tarp jų ir produktų, susijusių su elektroninių ryšių tinklais, paslaugomis bei radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą.
4. Lietuvos radijo ir televizijos komisija:
1) priimdama sprendimus, susijusius su transliavimo (retransliavimo) veiklos licencijavimu, konsultuojasi su Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba elektroninių ryšių klausimais;
5. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija:
1) prižiūri, kaip vykdomos šio įstatymo devintojo skirsnio, išskyrus šio įstatymo 61 straipsnio 5 dalį, 64 straipsnio 7 dalį ir 68 straipsnio 2 dalį, nuostatos, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos ir surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas;
2) bendradarbiauja su Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba asmens duomenų ir privatumo apsaugos srityje;
6. Muitinės departamentas pagal kompetenciją bendradarbiauja su Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, šiai atliekant funkcijas, susijusias su radijo ryšio ir galinių įrenginių bei aparatūros ir įrenginių teikimu į rinką, keičiasi susijusia informacija.
7. Lietuvos nacionalinė standartizacijos institucija bendradarbiauja su Vyriausybės įgaliota elektroninių ryšių veiklos politikos bei strategijos formavimo institucija ir Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, kai šios Standartizacijos įstatymo nustatyta tvarka standartizacijos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą, techninėmis sąsajomis ir (arba) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, procese, keičiasi su standartizacija susijusia informacija.
8. Siekiant užtikrinti elektroninių ryšių poreikius, nacionalinio saugumo institucijos pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba.
9. Sveikatos apsaugos ministerija, nustatydama higienos normas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normomis, konsultuojasi su Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba. Sveikatos apsaugos ministerija keičiasi su Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba informacija, susijusia su higienos normomis, turinčiomis ryšių su elektromagnetinio spinduliavimo normomis. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, vykdydama savo funkcijas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normų priežiūra, konsultuojasi su Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, taip pat su šia institucija keičiasi susijusia informacija.
10. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba ir Statistikos departamentas teikia kitoms valstybės ir (arba) savivaldybių institucijoms pagal šių institucijų prašymus jų funkcijoms atlikti reikalingą turimą informaciją, kiek ji reikalinga jų funkcijoms atlikti. Valstybės ir (arba) savivaldybių institucijos, kurioms perduota konfidenciali informacija, privalo užtikrinti tinkamą jos apsaugą.
11. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiauja pagal šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją.
12. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimo tvarka ir sąlygos, įskaitant sąlygas, skirtas kiekvienos iš susitarusių institucijų funkcijoms tinkamai atlikti, kompetencijų kolizijoms spręsti ir vienodos praktikos formavimui užtikrinti, gali būti reglamentuotos šių institucijų susitarimais. Tokie susitarimai skelbiami Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos interneto svetainėje.
13 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos institucijomis ir valstybėmis narėmis
1. Valstybės institucijos bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis ir valstybėmis narėmis bei jų institucijomis laikydamosi Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų. Dokumentams, surašytiems, išduotiems ar patvirtintiems Europos Sąjungos institucijų ar valstybių narių ir jų institucijų, taip pat jų nuorašams ir vertimams netaikomi jokie legalizavimo reikalavimai.
2. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Komisijai, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms informaciją, jeigu šios pagrįstai jos pareikalauja. Jeigu Europos Komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba pateikia informaciją, kuri ar kurios dalis yra anksčiau gauta iš ūkio subjektų Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pareikalavimu, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba praneša atitinkamiems ūkio subjektams, kad atitinkama informacija yra pateikta.
3. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba teikia Europos Komisijai informaciją apie Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo reguliavimo dalyką, įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.
TREČIASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLOS REGULIAVIMO PAGRINDAI
14 straipsnis. Konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba siekia, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui ir plėtrai bei sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje.
15 straipsnis. Didelė įtaka atitinkamoje rinkoje
1. Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, jei jis vienas ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, t. y. tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai, vartotojų.
2. Kai ūkio subjektas turi didelę įtaką vienoje rinkoje, jis gali būti laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje rinkoje, jei sąsajos tarp šių dviejų rinkų leidžia vienoje rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje rinkoje ir taip sustiprinti ūkio subjekto įtaką rinkoje.
3. Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos atitinkamu sprendimu nenustatoma, kad šis ūkio subjektas didelės įtakos atitinkamoje rinkoje neturi.
16 straipsnis. Rinkos tyrimas
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos atliekamo rinkos tyrimo tikslas – siekti, kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba nustato rinkos tyrimo taisykles.
2. Rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai:
1) atitinkamos rinkos (produktų (paslaugų) ir geografinės), kurios charakteristikos gali pateisinti įpareigojimų, nurodytų šio įstatymo 17 straipsnyje, taikymą, apibrėžimas;
2) tyrimas, ar konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, ir, jei konkurencija nėra veiksminga, didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų įvardijimas;
3. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą Europos Komisijai priėmus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba sprendimą, nustatantį Europos Sąjungos rinką, arba pakeitus šiuos teisės aktus.
4. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba taip pat turi teisę atlikti rinkos tyrimą:
5. Rinkos tyrimą atlieka Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba. Rinkos tyrimas pradedamas Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimu. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę atlikti ne visą rinkos tyrimo procedūrą, bet tik atskiras jos dalis, jei motyvuotai ir pagrįstai mano, kad kitas dalis atlikti nėra tikslinga.
6. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, tirdama rinkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Komisijos nuorodas bei rekomendacijas.
7. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, atlikdama rinkos tyrimą, turi teisę konsultuotis su Konkurencijos taryba. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba privalo gauti Konkurencijos tarybos nuomonę dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, jei rinkos apibrėžimas skiriasi nuo Europos Komisijos rekomendacijos, nurodytos šio straipsnio 3 dalyje. Galutinį sprendimą visais atvejais priima Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba.
8. Jei rinkos tyrimas atliekamas Europos Komisijai priėmus sprendimą, apibrėžiantį Europos Sąjungos rinką, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą kartu su atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų bei tarpusavio susitarimų su kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis nustatyta tvarka ir sąlygomis.
9. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo sprendimo pradėti rinkos tyrimą pradžios, neįskaitant konsultacijų dėl rinkos tyrimo, numatytų 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 10 ir 11 dalyse, trukmės. Motyvuotu Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną kartą pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba siekia, kad rinkos tyrimas būtų atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Rinkos tyrimas baigiamas Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu dėl rinkos tyrimo rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų rinkos tyrimo etapų rezultatai.
10. Prieš priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų rinka ar nustatyti arba nenustatyti ūkio subjektai, turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti vienas ar keli šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai jiems, jei toks sprendimas paveiktų prekybą tarp Europos Sąjungos valstybių narių, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba tuo pačiu metu, kai vadovaudamasi 11 straipsnio 1 dalimi pateikia šio sprendimo projektą suinteresuotiems asmenims, privalo pateikti tokio sprendimo projektą ir Europos Komisijai, ir kitų Europos Sąjungos valstybių nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Europos Komisija ir kitų Europos Sąjungos valstybių nacionalinės reguliavimo institucijos gali pateikti savo nuomonę per vieną mėnesį arba per terminą, kuris nustatytas pagal šio įstatymo 11 straipsnį, jei šis terminas yra ilgesnis.
11. Jeigu šio straipsnio 10 dalyje nurodytu sprendimu siekiama apibrėžti atitinkamą rinką kitaip, nei ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje Europos Komisijos rekomendacijoje, arba nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir Europos Komisija nurodė Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimas sukurtų barjerą vieningai rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimas atitinka Europos Sąjungos teisę, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo priimti 2 mėnesius nuo tokio nurodymo. Jeigu Europos Komisija per šį terminą nurodo Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai nepriimti tokio sprendimo, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba neturi teisės tokio sprendimo priimti, neatsižvelgusi į Europos Komisijos pasiūlymus dėl sprendimo pataisymo.
12. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, įvertina gautas Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų nuomones ir gali priimti sprendimą savo nuožiūra, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytu atveju. Galutinį sprendimą Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Europos Komisijai.
13. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba išimtinėmis aplinkybėmis, kai, jos nuomone, būtina imtis skubių veiksmų, nesilaikant šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytos procedūros, siekdama apsaugoti konkurenciją ir paslaugų gavėjų interesus, gali nedelsdama imtis proporcingų laikinų priemonių – t. y. apibrėžti atitinkamą rinką, nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir (arba) nustatyti, nenustatyti ar panaikinti šiems subjektams vieną ar kelis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus. Šios laikinosios priemonės gali būti nustatomos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių laikotarpiui. Tokiu atveju Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba privalo nedelsdama pranešti Europos Komisijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms apie šias priemones, kartu jas pagrįsdama. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba gali padaryti šias priemones nuolatinėmis arba pratęsti jų taikymo terminą, vadovaudamasi šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatyta procedūra.
14. Atitinkamų rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai, sąrašą ir didelę įtaką šiose rinkose turinčių ūkio subjektų sąrašą bei jiems nustatytus įpareigojimus, taip pat ir informaciją apie priemones, numatytas šio straipsnio 13 dalyje, bei bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir pateikia Europos Komisijai.
15. Atlikdama rinkos tyrimą, įskaitant ir spręsdama, ar ūkio subjektas turi didelę įtaką rinkoje, ir nustatydama įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba atsižvelgia į atitinkamas tarptautinių sutarčių ir (arba) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją užtikrina šių sutarčių bei (ar) susitarimų laikymąsi ir įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, įgyvendinama tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir užtikrindama jų laikymąsi, turi teisę, pasikonsultavusi su Europos Komisija, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio 10, 12 ir 13 dalyse nustatytą tvarką ir sąlygas, nustatyti, pakeisti ar panaikinti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytus įpareigojimus ūkio subjektams, neturintiems didelės įtakos atitinkamoje rinkoje.
17 straipsnis. Įpareigojimų didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymas
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatyti šiuos įpareigojimus, atsižvelgdama į tai, kurie iš jų tinkami konkrečiu atveju, ir nustatydama tokių įpareigojimų vykdymo pradžios momentą:
2. Šio įstatymo 26, 33 ir 35 straipsniuose nustatytais atvejais ūkio subjektai, turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo vykdyti atitinkamus įpareigojimus be atskiro Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimo. Be atskiro Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimo ūkio subjektai taip pat turi vykdyti papildomą įpareigojimą, numatytą šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šioje dalyje nurodytų įpareigojimų vykdymo pradžios momentą. Jei ji tokio momento nenustato, šios dalies pirmame sakinyje nurodytus įpareigojimus ūkio subjektas privalo vykdyti nuo jo pripažinimo turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, o nurodytą antrame sakinyje – nuo momento, kai ūkio subjektas privalo pradėti vykdyti pagrindinį įpareigojimą.
3. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti konkrečius detalius įpareigojimus, neviršydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įpareigojimų.
4. Išimtinėmis aplinkybėmis (t. y., kai Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio straipsnio 6 dalį ir (arba) 16 straipsnio 15 dalį, nustato, kad šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytų įpareigojimų nepakaktų 16 straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams pasiekti) Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams nustatyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nenumatytus įpareigojimus, susijusius su prieiga, įskaitant tinklų sujungimą, jeigu Europos Komisija tai leidžia.
5. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimų įgyvendinimo sąlygas, susijusias su sąžiningumu, pagrįstumu ir įpareigojimų vykdymu tinkamais terminais. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti įpareigojimus, numatytus šiame straipsnyje, ir nustatyti jų vykdymo sąlygas, šio įstatymo nustatytais atvejais tvirtindama visiems ūkio subjektams, privalantiems vykdyti atitinkamus įpareigojimus, privalomas taisykles, tvarkas ir (arba) sąlygas, taip pat visais atvejais nustatydama konkrečius detalius įpareigojimus ir (arba) jų vykdymo sąlygas konkretiems ūkio subjektams.
6. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatomi ūkio subjektams įpareigojimai turi būti pagrįsti, atitikti nustatytos problemos prigimtį, būti proporcingi ir pateisinami elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais.
7. Jeigu atlikus atitinkamos rinkos tyrimą nustatoma, kad jos charakteristikos negali pateisinti įpareigojimų, nurodytų šiame straipsnyje, taikymo ir (arba) joje nėra didelę įtaką turinčių ūkio subjektų, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis nenustato šiame straipsnyje nurodytų įpareigojimų ūkio subjektams ir (arba) panaikina didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiems ūkio subjektams nustatytus įpareigojimus, jei tokie buvo nustatyti. Panaikindama įpareigojimus, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę motyvuotu sprendimu nustatyti jų vykdymo pabaigos terminą, ne ilgesnį kaip 28 dienos nuo atitinkamos šio įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
18 straipsnis. Skaidrumo įpareigojimas
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, viešai paskelbti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytos apimties informaciją, susijusią su prieiga, įskaitant:
2. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčius operatorius skelbti standartinį pasiūlymą suteikti prieigą. Pasiūlymas turi būti pakankamai detalus ir užtikrinti, kad iš ūkio subjektų nebūtų reikalaujama mokėti už prašomai paslaugai nebūtinas priemones, jame turi būti aprašyti atitinkami pasiūlymai, pagal rinkos poreikius išskaidyti į komponentus, ir su jais susijusios sąlygos, įskaitant kainas. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintis operatorius per Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytus terminus pakeistų standartinio pasiūlymo sąlygas, kad būtų įgyvendinti šiame įstatyme numatyti įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams.
3. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba gali nustatyti informacijos, reikalaujamos skelbti pagal šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, apimtį, jos detalumo reikalavimus, paskelbimo būdą ir kitas paskelbimo sąlygas.
4. Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodyta informacija, įskaitant geografinius tinklų sujungimo taškus, sujungimo testavimo, bendro elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimo ir atsiskaitymo sąlygas, elektroninių ryšių paslaugų teikėjo pasirinkimo sąlygas bei tarifus, negali būti laikoma komercine paslaptimi.
5. Operatorius, įpareigotas suteikti atsietą prieigą prie vietinės metalinės vytos poros linijos, privalo Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sąlygomis, įskaitant standartinio pasiūlymo turinio reikalavimus, paskelbti standartinį pasiūlymą. Tokiam standartiniam pasiūlymui taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.
19 straipsnis. Nediskriminavimo įpareigojimas
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, kiek tai susiję su prieiga, nediskriminuoti kitų ūkio subjektų, įskaitant kitiems ūkio subjektams, teikiantiems analogiškas paslaugas, analogiškų sąlygų analogiškomis aplinkybėmis taikymą ir tos pačios kokybės bei tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turi pats arba teikia savo padaliniams, dukterinėms įmonėms ar bet kuriems kitiems ūkio subjektams, paslaugų bei informacijos teikimą.
2. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba privalo nustatyti šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą įpareigojimą, kai tai būtina, kad valstybės ar savivaldybės kontroliuojami vertikaliai integruoti ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus, kurie buvo nutiesti naudojantis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, ir turintys didelę įtaką rinkoje, nediskriminuotų kitų ūkio subjektų suteikdami pranašumą savo veiklai.
20 straipsnis. Apskaitos atskyrimo įpareigojimas
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, atskirai tvarkyti su nurodyta veikla ar veiklomis, susijusiomis su prieiga, susijusią apskaitą.
21 straipsnis. Įpareigojimas suteikti prieigą
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ar juos (jas) naudoti, tarp jų:
1) suteikti prieigą prie konkrečių tinklo elementų ir (arba) priemonių kitiems ūkio subjektams, įskaitant atsietą prieigą prie vietinės linijos;
5) suteikti atvirą prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų technologijų, kurios yra būtinos paslaugų suderinamumui ar virtualaus tinklo paslaugoms teikti;
6) suteikti prieigą prie patalpų ar kitus elektroninių ryšių infrastruktūros bendro naudojimo būdus;
8) suteikti prieigą prie veiklos palaikymo sistemų ar kitų panašių programinių sistemų, būtinų sąžiningai paslaugų teikimo konkurencijai užtikrinti;
2. Priimdama sprendimą nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ar juos panaikinti, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba atsižvelgia į šio įstatymo principus, tikslus bei šiuos veiksnius:
1) technines ir ekonomines galimybes naudoti ar įrengti konkuruojančias technines priemones pagal rinkos išsivystymo lygį, atsižvelgiant į prieigos prigimtį bei tipą;
22 straipsnis. Prieiga
1. Ūkio subjektai, kurie teisėtai verčiasi elektroninių ryšių veikla, turi teisę laisvai derėtis dėl prieigos. Operatoriai turi teisę ir, kai to prašo kitas operatorius ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, norintis teikti viešųjų elektroninių ryšių paslaugas ar užtikrinti jų teikimą, pareigą derėtis dėl tinklų sujungimo, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas ir tarpusavio sąveika.
2. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba skatina ir, kai to reikia, šio įstatymo nustatyta tvarka užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją ir didžiausią įmanomą naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka nustatyti įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams, taip pat nustatyti įpareigojimus ir kitiems ūkio subjektams, tarp jų:
1) įpareigojimus ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, įskaitant įpareigojimus sujungti nesujungtus tinklus, kiek tai būtina užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų;
2) įpareigojimus operatoriams užtikrinti prieigą prie taikomųjų programų sąsajų ir elektroninių programų vadovų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, kiek tai būtina užtikrinti galimybę galutiniams paslaugų gavėjams naudotis konkrečiomis skaitmeninio radijo ar televizijos transliavimo paslaugomis.
3. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įpareigojimai suteikti prieigą ir (arba) nustatytos prieigos suteikimo sąlygos turi būti objektyvios, skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės, o atitinkami sprendimai priimami vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio įstatymo 16 straipsnio 10, 12 ir 13 dalyse nustatytomis taisyklėmis.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ūkio subjektas gali atsisakyti suteikti prieigą, vienašališkai sustabdyti jos teikimą ar ją nutraukti tik tais atvejais, kai tai yra pagrįsta objektyviais kriterijais, įskaitant techninių galimybių nebuvimą arba būtinybę užtikrinti tinklo vientisumą.
5. Ūkio subjektai privalo užtikrinti, kad prieš derybas dėl prieigos, šių derybų metu ir vėliau iš kitų ūkio subjektų gauta informacija, išskyrus informaciją, kuri šio įstatymo nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali, būtų naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta, ir būtų užtikrintas perduodamos ar saugomos informacijos konfidencialumas. Tokia informacija negali būti perduodama jokioms kitoms šalims, ypač kitiems ūkio subjekto padaliniams, dukterinėms įmonėms ar partneriams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti konkurencinį pranašumą. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba gali nustatyti taisykles, detalizuojančias šiuos reikalavimus užtikrinančias priemones.
6. Vadovaudamasi šio įstatymo principais ir kai tai pateisinama šio įstatymo tikslais, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę savo iniciatyva ar šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka, spręsdama ūkio subjektų ginčą, priimti ūkio subjektams privalomą sprendimą dėl prieigos suteikimo, įskaitant ir šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodytų įpareigojimų dėl konkrečios prieigos nustatymą.
23 straipsnis. Kainų kontrolė ir sąnaudų apskaitos įpareigojimai
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti operatoriui, turinčiam didelę įtaką rinkoje, įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole, įskaitant įpareigojimus teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos sąnaudomis (atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą), bei įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai rinkos tyrimo metu nustatyta, kad veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas operatorius galėtų palaikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Nustatant įpareigojimus atsižvelgiama į operatoriaus teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.
2. Nustatytas sąnaudų padengimo mechanizmas ir (arba) kainų nustatymo metodikos turi skatinti efektyvumą ir ilgalaikę konkurenciją bei, kiek įmanoma, padidinti naudą vartotojams. Tam tikslui Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba gali atsižvelgti į kainas, siūlomas palyginamose konkurencingose rinkose.
3. Įrodinėjimo našta, kad operatoriaus, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, tenka operatoriui. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba gali nustatyti sąnaudų apskaitos taisykles siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus paslaugų ir (arba) tinklų teikimo sąnaudos. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad operatorius, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodytų nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą tam atlikti. Jei operatorius per šį terminą kainų pagrįstumo sąnaudomis neįrodo, laikoma, kad jo nustatytos kainos yra sąnaudomis nepagrįstos. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad operatoriaus teikiami duomenys būtų operatoriaus lėšomis patikrinti audito. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti pakeisti kainas arba nustatyti aukščiausią kainų ribą. Kol operatorius, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti laikiną aukščiausią kainų ribą, atsižvelgdama į netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas, tarp jų lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgiant į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.
4. Jeigu Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba įpareigoja kainų kontrolės užtikrinimo tikslu įgyvendinti sąnaudų apskaitos sistemą, operatorius privalo per Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytus terminus ir šios institucijos nustatytomis sąlygomis bei tvarka parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašymą, jį pateikti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams ar konkrečiam operatoriui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba privalo paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Ar operatoriaus sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (arba) Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą ir (arba) metodą ir (arba) modelį, turi būti patikrinta audito. Audito išvada turi būti skelbiama kartą per metus pagal Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.
24 straipsnis. Skaitmeninės televizijos paskirstymas
Elektroninių ryšių tinklų, kurie naudojami skaitmeninės televizijos paslaugoms paskirstyti, teikėjai privalo užtikrinti galimybę paskirstyti plačiaekranės skaitmeninės televizijos paslaugas ir programas. Operatoriai, kurie priima ir perskirsto plačiaekranės televizijos paslaugas ar programas, privalo išlaikyti plataus ekrano formatą.
25 straipsnis. Sąlyginės prieigos paslaugos ir susijusios priemonės
1. Sąlyginės prieigos sistemas valdantys ūkio subjektai privalo naudoti tik tokias sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (arba) televizijos paslaugų, nepaisant šių paslaugų perdavimo būdo, sistemas, kurios būtų techniškai pajėgios efektyviomis sąnaudomis užtikrinti perdavimo valdymą (t. y. technines procedūras, kurios leidžia perduoti sąlyginės prieigos valdymą iš vienų transliuotojų (siuntėjų) kitiems), suteikiantį galimybę šias sistemas naudojantiems operatoriams visiškai valdyti paslaugas vietiniu ar regioniniu mastu.
2. Ūkio subjektai, teikiantys sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (arba) televizijos paslaugų, nepaisant jų perdavimo būdo, paslaugas ir kurių paslaugos reikalingos, kad transliuotojai pasiektų bet kurią potencialių žiūrovų ar klausytojų grupę, nepaisant radijo ir (arba) televizijos paslaugų perdavimo būdo, privalo:
1) visiems transliuotojams sąžiningais, pagrįstais ir nediskriminaciniais pagrindais siūlyti savo technines paslaugas, kad žiūrovai ar klausytojai galėtų priimti skaitmenines transliuotojų paslaugas, naudodami paslaugų teikėjų (operatorių) pateikiamus ir valdomus dekoderius;
2) jei, be sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (arba) televizijos paslaugų teikimo, verčiasi ir kita veikla, privalo atskirai tvarkyti apskaitą, susijusią su jų, kaip sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (arba) televizijos paslaugų teikėjų, veikla, pagal Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą.
3. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
4. Sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (arba) televizijos paslaugų produktų ir sistemų intelektinės nuosavybės teisių turėtojai, suteikdami licencijas ar kitu būdu suteikdami vartotojų įrangos gamintojams teisę naudotis atitinkamomis intelektinės nuosavybės teisėmis, privalo užtikrinti, kad tokios teisės būtų suteikiamos sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Atsižvelgiant į technines ir komercines aplinkybes, teisių turėtojai suteikdami teises negali uždrausti, riboti ar nustatyti atgrasančias sąlygas tame pačiame produkte naudoti bendras sąsajas, leidžiančias prijungti kitas prieigos sistemas, taip pat naudoti priemones, specifiškas kitoms prieigos sistemoms, jei šiuo atveju teisių gavėjas laikosi susijusių ir pagrįstų sąlygų, užtikrinančių, kiek tai susiję su šiuo teisių gavėju, sąlyginės prieigos sistemų operatorių transakcijų saugumą.
5. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti reikalavimus, susijusius su elektroninių programų vadovų ir panašių sąrašų bei navigacijos priemonių teikimu ir naudojimu.
6. Draudžiama komerciniais tikslais gaminti, laikyti, naudoti, importuoti, eksportuoti, parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti, pakeisti, instaliuoti, prižiūrėti dekoderius, kitus įrenginius ar programinę įrangą, kuri suteiktų galimybę neteisėtai gauti prieigą prie apsaugotųjų paslaugų. Reklamuoti šią įrangą draudžiama. Asmenys, padarę šioje dalyje nurodytas draudžiamas veikas, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kaip laikomasi šios dalies nuostatų, prižiūri Valstybinė ne maisto produktų inspekcija Vyriausybės nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Specialios veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonės
1. Ūkio subjektai, kuriuos kontroliuoja valstybė ar savivaldybė arba kurie naudojasi išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis ir turi didelę įtaką nemažoje viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo bendrosios rinkos dalyje bei valdo kabelinės televizijos tinklą, nutiestą naudojantis toje pačioje geografinėje teritorijoje turėtomis ar turimomis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, kabelinės televizijos tinklą gali teikti tik per kitą juridinį asmenį, o ne tą, kurį naudoja viešajam ryšių tinklui teikti.
2. Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kuriems taip pat suteiktos specialiosios ar išimtinės teisės teikti paslaugas kitose ūkio srityse Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, privalo atskirai tvarkyti veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų teikimu, apskaitą pagal Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą, arba struktūriškai atskirti veiklą, susijusią su elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų teikimu. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti struktūrinio atskyrimo reikalavimus.
3. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma ūkio subjektams, kurių metinė apyvarta iš veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklais ir (arba) paslaugomis, Lietuvos Respublikoje yra mažesnė kaip 50 000 000 eurų atitinkanti suma litais.
4. Visi ūkio subjektai, teikiantys viešuosius ryšių tinklus ar viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, išskyrus mažas ir vidutines įmones, privalo užtikrinti, kad jų metines finansines ataskaitas patikrintų auditas ir jos būtų viešai paskelbtos. Ši nuostata taikoma ir visoms atskiroms apskaitoms, tvarkomoms pagal šio straipsnio 2 dalį. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti šios dalies nuostatų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
27 straipsnis. Elektroninių ryšių sąveikos užtikrinimo priemonės
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių bei Europos standartizacijos organizacijų standartų, kurie nustatyta tvarka perimti kaip Lietuvos standartai, taip pat originalių Lietuvos standartų ir tarptautinių bei Europos specifikacijų ir (arba) rekomendacijų, susijusių su elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą, techninėmis sąsajomis ir (arba) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas įvykdžiusiu įpareigojimą laikytis šioje dalyje nurodytų sričių Lietuvos standartų ir tuo atveju, kai jis tiesiogiai laikosi atitinkamų tarptautinių ar Europos standartų, taip pat standartų, kuriais perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.
2. Kol šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautiniai ar Europos standartai dar nėra perimti kaip Lietuvos standartai, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti tiesiogiai laikytis atitinkamų standartų. Atitinkamą standartą perėmus kaip Lietuvos standartą, nuoroda į tarptautinį ar Europos standartą laikoma nuoroda į jį perėmusį Lietuvos standartą. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas įvykdęs įpareigojimą laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautinių ar Europos standartų, jei jis laikosi standartų, kuriais perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.
3. Asmenims ar ūkio subjektams, savanoriškai pasirinkusiems ir deklaravusiems produktų ar paslaugų atitiktį standartams, įskaitant tarptautinius, Europos, užsienio valstybių ir Lietuvos standartus, deklaruotų standartų techniniai reikalavimai yra privalomi.
4. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse nustatyti savarankiškus techninius reikalavimus.
5. Lietuvos nacionalinė standartizacijos institucija pagal savo kompetenciją užtikrina, kad tarptautiniai ir Europos standartai, susiję su elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą, techninėmis sąsajomis ir (arba) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, būtų perimti kaip Lietuvos standartai.
6. Taikomųjų programų sąsajų savininkai privalo sąžiningomis, protingumo kriterijus atitinkančiomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis už tinkamą atlyginimą pateikti visą informaciją, kuri reikalinga, kad skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjai galėtų teikti visas taikomųjų programų sąsajos palaikomas paslaugas visiškai funkcionalia forma.
7. Lietuvos Respublikoje yra pripažįstami Europos Sąjungos atitinkamų institucijų bei atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų išduoti matavimo priemonių ir atitinkamų Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažįstamų standartų atitikties sertifikatai (pažymos). Pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė, laikydamasi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.
28 straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimas
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba privaloma išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių.
2. Šalis, kurios naudai priimtas Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimas turi teisę į išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.
3. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, spręsdama ginčą, vadovaujasi šio įstatymo principais ir tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekso 7, 8, 12, 13, 17 straipsniuose nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principais, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
4. Prašymo išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.
5. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą nagrinėti ginčą, jeigu:
2) yra įsigaliojęs Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimas ar teismo nutartis priimti ieškovo pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;
3) Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
4) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas Infrastruktūrų reguliavimo tarnyboje, bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;
6. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jei nagrinėjant ginčą paaiškėja šio straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat jei:
7. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba palieka ginčą nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėjo šio straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat jei:
1) Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
8. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:
1) pasibaigė viena iš ginčo šalių (sustabdoma, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos nebuvo perimtos). Jei tokiu atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;
9. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimą dėl Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai pateikto prašymo išspręsti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant laikinąsias apsaugos priemones mutatis mutandis, taikomos Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio nuostatos. Laikinosios priemonės galioja iki Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo, išskyrus, kai jas Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva panaikina ar pakeičia anksčiau. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Skundo padavimas teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Infrastruktūrų reguliavimo tarnyboje. Skundas teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka.
10. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime, prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimų, kuriais išsprendžiamas ginčas, nuorašus, apskųsti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis įstatymas bei ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Infrastruktūrų reguliavimo tarnyboje taisyklės. Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę pripažinti prašymą. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi. Ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai.
11. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ginčą, jeigu ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Infrastruktūrų reguliavimo tarnyboje taisyklės nenustato kitaip. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.
12. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau.
13. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko.
14. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimas (įskaitant ir nagrinėjant ginčą priimtus procedūrinius sprendimus) įsigalioja ir yra privalomas vykdyti nuo jo priėmimo dienos. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimą apskundus teismui, sprendimas galioja ir yra privalomas vykdyti, išskyrus atvejus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.
15. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Infrastruktūrų reguliavimo tarnyboje taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims pateikiamas išsamus motyvuotas Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.
16. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antruoju skirsniu. Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutartis dėl tokio Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama.
17. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui.
18. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 10 metų nuo jo priėmimo dienos.
19. Ginčo nagrinėjimo procedūra Infrastruktūrų reguliavimo tarnyboje gali būti atnaujinta, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta tvarka.
20. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Infrastruktūrų reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai, sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.
21. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Infrastruktūrų reguliavimo tarnyboje taisyklės gali nustatyti, kad ginčą nagrinėja ir visus susijusius sprendimus priima Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Infrastruktūrų reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar nutraukiamas ginčo nagrinėjimas, įsigalioja tik jį patvirtinus Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktoriui.
22. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, turi teisę kreiptis į Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą, kad ji šiems ūkio subjektams tarpininkautų ir (arba) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šiuo įstatymu reguliuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo sprendimo. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba nustato tokių procedūrų taisykles.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TEISĖ VERSTIS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLA
29 straipsnis. Teisės verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai
1. Ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų.
2. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla.
3. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, kuriomis norėdamas verstis ūkio subjektas privalo pranešti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai, rūšių sąrašą. Ūkio subjektas turi teisę verstis atitinkama veikla po to, kai jis Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai.
4. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į veiklos sritį ir mastą, nustato informaciją ir dokumentus, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti pranešdamas apie veiklos pradžią. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti tik pranešimą, patvirtinantį ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas, ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima įrašyti į elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjų sąrašą. Informacijos gali būti reikalaujama ne daugiau nei būtina, kad būtų galima identifikuoti tinklų ar paslaugų teikėją (pavyzdžiui, teikėjo identifikavimo kodo) ir teikėjo kontaktinius asmenis, taip pat tinklų ar paslaugų teikėjo adreso, trumpo tinklų ar paslaugų, kurie ar kurios bus teikiamos, aprašymo ir numatomos veiklos pradžios datos.
5. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie elektroninių ryšių veiklos pradžią, ne vėliau kaip per 7 dienas informuoja šį ūkio subjektą apie pranešimo gavimą ir nurodo, ar pranešimas atitinka Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas.
6. Ūkio subjektai, atitinkantys Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis jie turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas, turi teisę prašyti išduoti standartinį Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie savo veiklos pradžią, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos vertimosi atitinkama elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (arba) gauti prieigą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo ūkio subjekto tinkamo prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Patvirtinimo išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba.
7. Ūkio subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių sąrašą, privalo apie tai pranešti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.
30 straipsnis. Teisės aktų, kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatos
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į susijusių su atitinkama elektroninių ryšių veikla tinklų ir (arba) paslaugų pobūdį, pagrįstos, nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba nustato tik sąlygas, kurios yra specifinės elektroninių ryšių sektoriui ir kurių nenumato kiti teisės aktai. Teisės aktuose, nustatančiuose bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, turi būti nurodyti kriterijai ir procedūros, pagal kurias nustatomi įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ir (arba) ūkio subjektams, kurie skiriami teikti universaliąsias paslaugas, arba pateiktos nuorodos į atitinkamus teisės aktus.
2. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos gali būti susijusios tik su:
3) telefono ryšio numerių, nurodytų Nacionaliniame numeracijos plane, prieinamumu galutiniams paslaugų gavėjams;
4) aplinkos apsaugos ir teritorijų planavimo teisės aktų įgyvendinimu, taip pat sąlygomis, susijusiomis su teisės naudotis žemės valda (žemėvalda) suteikimu ir bendru patalpų bei elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimu, įskaitant finansines ar technines garantijas, kurios būtinos tinkamam infrastruktūros darbų vykdymui užtikrinti;
8) ribojimais, susijusiais su neteisėto ar žalingo turinio informacijos perdavimu, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;
10) galimybių sudarymu kompetentingoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka perimti elektroninių ryšių srautą;
11) elektroninių ryšių naudojimo stichinių nelaimių ar kitų ekstremalių situacijų atveju sąlygomis, užtikrinančiomis ryšį tarp pagalbos tarnybų, institucijų, aptarnaujančių pagalbos skambučius, bei kitų pagalbos institucijų ir pranešimų visuomenei skleidimą;
12) elektroninių ryšių tinklų sukeltų viešai skleidžiamų elektromagnetinių laukų ribojimo priemonėmis;
13) įpareigojimais suteikti prieigą, išskyrus įpareigojimus, nustatytus didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar ūkio subjektams, paskirtiems teikti universaliąsias paslaugas;
14) viešųjų ryšių tinklų integralumo palaikymu, įskaitant sąlygas, užkertančias kelią elektromagnetiniams trukdžiams tarp elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų;
16) radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygomis, kai teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) suteikiama be atskiro leidimo, atsižvelgiant į tai, kad radijo ryšio įrenginių naudojimas gali būti ribojamas tik dėl priežasčių, susijusių su veiksmingu ir tinkamu radijo spektro naudojimu, žalingųjų trikdžių išvengimu ar su visuomenės sveikata;
3. Elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas teikiantys ūkio subjektai privalo pateikti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai ataskaitas apie savo veiklą šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
4. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą pakeitimą turi būti paskelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir suteikta galimybė suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, per terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti netrumpesnis negu 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų.
Penktasis skirsnis
UNIVERSALIOSIOS PASLAUGOS, GALUTINIŲ PASLAUGŲ GAVĖJŲ IR VARTOTOJŲ TEISĖS
31 straipsnis. Universaliųjų paslaugų teikimas ir finansavimas
1. Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas šių universaliųjų paslaugų teikimas:
2. Vyriausybė nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą bei universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias universaliųjų paslaugų mastą, kokybės reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas bei įpareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti universaliąsias paslaugas nustatymo tvarką, sąlygas bei atvejus, taip pat paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo tvarką, sąlygas ir atvejus. Vyriausybė gali įgalioti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą nustatyti universaliųjų paslaugų kokybės reikalavimus ir informacijos apie paslaugų kokybę skelbimo taisykles, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, taip pat priimti teisės aktus, įgyvendinančius universaliųjų paslaugų teikimo taisykles. Įpareigojimai teikti universaliąsias paslaugas gali būti susiję ir su didelės įtakos atitinkamoje rinkoje turėjimu.
3. Vyriausybė turi teisę nustatyti ūkio subjektams, nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas, įpareigojimus, kurie būtini, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas, įskaitant įpareigojimus teikti informaciją apie savo abonentus sąžiningomis, objektyviomis, pagrįstomis sąnaudomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, taip pat įpareigojimus, skirtus užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis informacijos apie viešojo telefono ryšio abonentus teikimo paslaugomis.
4. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, tikrindama, ar ūkio subjektas, įpareigotas teikti universaliąsias paslaugas, vykdo jam nustatytus įpareigojimus, turi teisę iš šio ūkio subjekto lėšų užsakyti nepriklausomą šio ūkio subjekto veiklos duomenų tikslumo ir palyginamumo patikrinimą ir (arba) auditą. Iš ūkio subjekto lėšų toks nepriklausomas patikrinimas ir (arba) auditas gali būti užsakomas ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus, išskyrus atvejus, kai pagrįstai įtariama, kad ūkio subjektas pažeidžia teisės aktus, arba kai ūkio subjektas pageidauja gauti paslaugų teikimo nuostolių kompensaciją. Auditorius ar audito įmonė išrenkama konkurso tvarka. Konkurso sąlygas ir tvarką nustato Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimo nuostoliai Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis kompensuojami viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų lėšomis. Vyriausybė turi teisę nustatyti ir kitus universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo šaltinius. Vyriausybė gali įgalioti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą nustatyti nuostolių apskaičiavimo taisykles, įgyvendinti nuostolių kompensavimo mechanizmą, taip pat konkrečiu atveju nustatyti nuostolių dydį. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę tikrinti ūkio subjekto sąskaitas ir kitą informaciją, kuria vadovaujantis nustatomas nuostolių dydis, taip pat turi teisę įpareigoti ūkio subjektą pateikti audito išvadą. Nuostolių apskaičiavimas ir Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos patikrinimo ir (arba) audito išvada yra vieši. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją apie nuostolių kompensavimo mechanizmą, kai nuostoliai kompensuojami viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų lėšomis.
6. Vyriausybė turi teisę nustatyti papildomas universaliąsias paslaugas, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, kokybės reikalavimus bei įpareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti papildomas universaliąsias paslaugas nustatymo tvarką, sąlygas ir atvejus. Vyriausybė negali nustatyti, kad papildomų universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliai būtų kompensuojami elektroninių ryšių paslaugų teikėjų lėšomis.
32 straipsnis. Įpareigojimai, susiję su paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimu
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, nusprendusi, kad įpareigojimų, galimų nustatyti pagal šio įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsnius, taip pat įpareigojimų, atitinkamais atvejais privalomų vykdyti pagal šio įstatymo 33 straipsnį, nepakanka, ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustato tinkamus, atsižvelgiant į nustatytą problemą pagrįstus, proporcingus ir siekiamais tikslais pateisinamus įpareigojimus, įskaitant reikalavimus nenustatyti pernelyg didelių kainų, nekliudyti patekti į rinką ar neriboti konkurencijos, nustatant grobuoniškas kainas, nesuteikti geresnių sąlygų atskiriems galutiniams paslaugų gavėjams ar nepagrįstai nesieti paslaugų, taip pat įpareigojimus užtikrinti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytą paslaugų kokybę. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, apsaugodama galutinių paslaugų gavėjų interesus ir skatindama veiksmingą konkurenciją, turi teisę nustatyti aukščiausias kainų ribas, taikyti individualių tarifų kontrolės priemones ir įpareigojimus tarifus grįsti sąnaudomis ar tarifais, nustatomais palyginamose rinkose. Jei ūkio subjektas įpareigojamas tarifus grįsti sąnaudomis, tarifams pagrįsti sąnaudomis mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatos.
2. Ūkio subjektą, kuriam nustatyti su paslaugų tarifų reguliavimu susiję įpareigojimai ar kiti atitinkami įpareigojimai, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba įpareigoja tvarkyti sąnaudų apskaitą pagal Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles. Įpareigotas ūkio subjektas privalo per Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytus terminus parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašą, pateikti šį aprašą Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai ir laikytis sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų apskaitos sistema turi atitikti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar konkrečiam ūkio subjektui. Tokią apskaitos sistemą Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba privalo paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Ar ūkio subjekto sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (arba) Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą ir (arba) metodą ir (arba) modelį, turi būti patikrinta audito. Audito išvada turi būti skelbiama kartą per metus pagal Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.
33 straipsnis. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo pasirinkimas
1. Ūkio subjektai, turintys didelę įtaką prisijungiant prie viešojo telefono ryšio tinklo ir jį naudojant fiksuotoje vietoje, privalo Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis savo lėšomis užtikrinti savo abonento teisę naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis telefono ryšio paslaugomis. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui taikomos šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytos taisyklės. Už naudojimąsi tokia teise abonentams nustatyti tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis galimybėmis. Šiam tikslui Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti aukščiausią šių tarifų ribą.
34 straipsnis. Elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų pareigos ir teisės
1. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra viešoji sutartis. Paslaugos turi būti teikiamos ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis sudaroma pagal Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos patvirtintas elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles.
2. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo viešai skelbti skaidrią informaciją apie teikiamų paslaugų kainas ir tarifus, standartines teikimo sąlygas, paslaugų kokybę. Skelbiamos kainos ir tarifai galutiniams paslaugų gavėjams turi būti nurodomi aiškiai ir tiksliai. Šioje dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba nustato informacijos skelbimo ir pateikimo Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai taisykles, įskaitant informacijos apimtį, turinį, pateikimo ir (arba) skelbimo terminus, formą bei būdą, kokybės vertinimo taisykles.
3. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, suteikdamas paslaugų gavėjui telefono aparatą nemokamai ar siūlydamas jį įsigyti žemesne kaina nei telefono aparato savikaina, privalo elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje nurodyti telefono aparato pardavimo su paslaugų teikimo sutartimi ir be jos kainų skirtumą, periodą ir būdą šiam skirtumui kompensuoti.
4. Elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti gaunamus prašymus, pasiūlymus ir skundus dėl jo teikiamų ar numatomų teikti elektroninių ryšių paslaugų ir atsakyti per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos.
5. Elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo nemokamai pranešti abonentui apie suteiktas paslaugas, tarifus ir kainą, jeigu abonentas to pageidauja.
6. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, suteikiantys galutiniams paslaugų gavėjams prisijungimą prie viešojo telefono ryšio tinklo, privalo užtikrinti paslaugų teikėjo pagalbos paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimą. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba nustato paslaugų teikėjo pagalbos paslaugų teikimo taisykles.
7. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, abonentų pageidavimu neteikia tretiesiems asmenims informacijos, koks yra galinio įrenginio numeris, kokia jo įrengimo vieta ir kam jis priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimu jai pavestiems uždaviniams vykdyti bei Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimu nustatytoms viešosios tvarkos palaikymo įstaigoms joms pavestiems uždaviniams vykdyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.
8. Visi viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo nemokamai užtikrinti savo abonentų ir (arba) naudotojų skambučių siuntimą į institucijų, aptarnaujančių pagalbos skambučius, numerius.
9. Viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina abonento teisę išlaikyti abonentinį numerį, kai yra keičiamas telefono ryšio paslaugų teikėjas ar paslaugų teikimo vieta arba būdas. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytas taisykles visiems pagal šią dalį įpareigotiems ūkio subjektams. Už naudojimąsi tokia teise Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytais leistinais atvejais ir sąlygomis abonentams taikomi tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis galimybėmis. Šiam tikslui Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti aukščiausią kainų ribą.
10. Abonento prašymu viešojo telefono ryšio teikėjai turi sudaryti galimybę abonentui pasirinkti mokėjimo planą, kuriame viešojo telefono ryšio paslaugų apmokestinimas būtų vykdomas naudojant sekundinę apskaitą, išskyrus tuos atvejus, kai viešojo telefono ryšio teikėjas duomenų perdavimo apskaitą vykdo pagal perduotų duomenų kiekį.
11. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, privalo pateikti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai informaciją apie tai, kokius techninių įvykių duomenis apie elektroninius ryšius jie fiksuoja bei saugo, ir šių duomenų saugojimo terminą.
12. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, privalo paskirti asmenis, kurie dirbtų su operatyvinės veiklos subjektų pranešimais apie jų tinkluose vykdomą techninių priemonių naudojimą specialia tvarka ar būtų atsakingi už operatyvinės veiklos subjektų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų, teismų ar teisėjų paklausimų reikalavimų vykdymą. Šie asmenys turi būti įstatymų nustatyta tvarka patikrinti ir gavę leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
35 straipsnis. Skirtųjų linijų teikimas
1. Ūkio subjektas, kuris turi didelę įtaką atitinkamoje skirtųjų linijų rinkoje, privalo teikti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytų rūšių skirtąsias linijas ir privalo laikytis Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos patvirtintose taisyklėse nustatytos tokių paslaugų teikimo tvarkos ir sąlygų, tarp jų privalo vykdyti įpareigojimus, susijusius su nediskriminavimu, kainų pagrįstumu sąnaudomis, įskaitant sąnaudų apskaitos sistemos įdiegimą ir naudojimą, skaidrumu, paslaugų teikimo sąlygų užtikrinimu.
2. Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje skirtųjų linijų rinkoje, teikia skirtųjų linijų paslaugas tokiomis kainomis, kurios pagrįstos sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Tam tikslui Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti skirtųjų linijų paslaugų kainų aukščiausią ribą. Kainų grindimui sąnaudomis ir sąnaudų apskaitai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos.
36 straipsnis. Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus sprendimas
1. Iškilus ginčui tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir galutinio paslaugų gavėjo, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą, kad ši išankstine ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.
2. Ginčams pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus nagrinėti mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 28 straipsnio 5, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 18 ir 19 dalių nuostatos.
3. Jei galutinis paslaugų gavėjas, dėl prašymo dalyko prieš tai nesikreipęs į elektroninių ryšių paslaugų teikėją, kreipiasi į Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą, ši imasi priemonių šalis sutaikyti. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba nenagrinėja ginčo, jei elektroninių ryšių paslaugų teikėjas per Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pasiūlo taikų ginčo sprendimo būdą ir galutinis paslaugų gavėjas sutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu arba per Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nenurodo, kad nesutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu.
4. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo per 30 dienų nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui.
5. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba nustato ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus sprendimo Infrastruktūrų reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, taip pat įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai ir detali šalių taikinimo procedūra bei ginčų nagrinėjimo procedūra.
6. Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų prašymus sprendimo Infrastruktūrų reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad ginčą nagrinėja ir sprendimą priima Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktoriaus paskirtas Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pareigūnas ar sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Infrastruktūrų reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad valstybės tarnautojo ar komisijos sprendimas įsigalioja tik jį patvirtinus Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktoriui.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TINKLŲ TIESIMAS, PRIEŽIŪRA IR APSAUGA
37 straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo pagrindai
1. Elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat jei yra nustatytas servitutas ar elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties.
2. Elektroninių ryšių infrastruktūros iškėlimo darbus, atliekamus statant ar rekonstruojant pastatus, tiltus ir kitus statinius, suderinę su elektroninių ryšių infrastruktūros savininkais, turi atlikti statybų užsakovai savo lėšomis pagal elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų nurodytas technines sąlygas, jei statybų užsakovai ir elektroninių ryšių infrastruktūros savininkai nesusitaria kitaip.
3. Asmenys, tiesiantys elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis privalo viešai paskelbti apie statybos pradžią ir galimybes kitiems asmenims bendrai statyti tinklus. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, pasikonsultavusi su suinteresuotais asmenimis šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis, gali įpareigoti asmenį, tiesiantį elektroninių ryšių tinklus, sudaryti tinkamas galimybes kitiems asmenims bendrai statyti elektroninių ryšių tinklus.
4. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą, apsaugą, bendrą naudojimą ir priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Kelių įstatymas, Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos tvirtinamos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės ir kiti teisės aktai.
38 straipsnis. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimas, apsauga, bendras naudojimas ir priežiūra kelio komplekse
1. Asmenys, suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, turi teisę viešųjų ryšių tinklams tiesti nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių kelių juostomis, aikštėmis, vamzdynais, vandenimis ir jų pakrantėmis, tiltais, viadukais, tuneliais, kitais statiniais.
39 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimas
1. Jeigu viešųjų ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą arba jei tokios teisės įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad bet kuris elektroninių ryšių tinklų teikėjas ar kitas asmuo, valdantis tinkamą infrastruktūrą, nediskriminaciniais pagrindais leistų bendrai naudotis esama elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais, stiebais, patalpomis ir kitokiais įrenginiais ar įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, kai tai yra ekonomiškai tikslinga ir nereikia papildomų esminių darbų. Tokiu atveju Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.
2. Naudojimosi elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais, stiebais, patalpomis ir kitokiais įrenginiais ar elektroninių ryšių infrastruktūros statybos tvarka ir sąlygos nustatomos sutartimi. Asmuo, valdantis tinkamą infrastruktūrą, šio įstatymo nustatytais atvejais negali atsisakyti sudaryti su viešųjų ryšių tinklų teikėju tokią sutartį, reikalauti ją pakeisti, nutraukti, jei yra vykdomi sutartyje nustatyti įpareigojimai, taip pat ir motyvuodamas tuo, kad nėra elektroninių ryšių infrastruktūros valdymo teisėtumą patvirtinančių dokumentų.
3. Infrastruktūros naudotojas šalių susitarimu moka tinkamą užmokestį asmeniui, kurio infrastruktūra naudojasi.
40 straipsnis. Servitutas įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą
1. Jei viešųjų ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės statyti elektroninių ryšių tinklus nei juos bendrai statydamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas infrastruktūrą, nei kitomis šio įstatymo nustatytomis priemonėmis, taip pat, kai nepavyksta derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešųjų ryšių tinklo dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešųjų ryšių tinklų teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jei yra galimybė ir tai nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Su servitutu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamu būdu pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis negu 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Draudžiama apriboti ar panaikinti servitutą, kol nesibaigė jo terminas, išskyrus pateisinamus atvejus ir kai servituto turėtojui tinkamai kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą.
2. Valstybės, savivaldybės ar privati nuosavybė naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą. Jei nuosavybė priklauso valstybei ar savivaldybei, atitinkamos įmokos už valstybės ar savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis mokamos atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą.
3. Informacija apie servitutų nustatymo procedūras bei sąlygas, taikytinas pagal šį straipsnį ir kitus teisės aktus, ir nustatytus servitutus įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą pateikiama Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai. Ji šią informaciją skelbia viešai šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
41 straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų apsauga
1. Viešųjų ryšių tinklų apsaugos zoną sudaro žemės ruožas, esantis išilgai viešųjų ryšių tinklų laidinių linijų ir aplink elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, su jame esančia augmenija ir statiniais. Šioje zonoje draudžiama keisti žemės paskirtį, statyti kitus pastatus ar statinius, laikyti įrenginius ir medžiagas, kasinėti, daryti gręžinius, sprogdinti ir daryti kitus darbus, kurių metu ar dėl jų gali būti pažeista elektroninių ryšių infrastruktūra, be išankstinio elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų sutikimo.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
Radijo RYŠIO ĮRENGINIAI ir TELEKOMUNIKACIJŲ galiniai įrenginiai. Elektromagnetinis suderinamumas
43 straipsnis. Radijo ryšio įrenginiai ir telekomunikacijų galiniai įrenginiai
Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių jungimo sąlygas, esminius reikalavimus, įpareigojimus, susijusius su informacijos apie sąsajų specifikacijas teikimu bei radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių prijungimu, taip pat jų teikimo į rinką, pardavimo ir naudojimo tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus radijo ryšio įrenginiams ir telekomunikacijų galiniams įrenginiams, jų atitikties vertinimo, patvirtinimo bei priežiūros tvarką ir sąlygas bei susijusius reikalavimus nustato Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninis reglamentas, tvirtinamas Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.
44 straipsnis. Elektromagnetinis suderinamumas
Elektromagnetinio suderinamumo reikalavimų taikymo sąlygas, aparatūros ir įrenginių teikimo į rinką ir naudojimo tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus aparatūrai ir įrenginiams, jos įrengimui, naudojimui ir susijusius reikalavimus, elektromagnetinio suderinamumo atitikties patvirtinimo, vertinimo bei priežiūros tvarką ir sąlygas nustato elektromagnetinio suderinamumo techninis reglamentas, tvirtinamas Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.
45 straipsnis. Aparatūros ir įrenginių naudojimas
1. Pramonės, medicinos, mokslo reikmėms naudojamų aparatūros ir įrenginių, t .y. aparatūros ir įrenginių, kurie veikdami generuoja ir naudoja radijo bangų energiją ir yra skirti naudoti pramonės, medicinos, mokslo, namų ūkio ir panašiems tikslams, išskyrus elektroninių ryšių tikslus, naudojimo taisykles rengia ir tvirtina Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba.
2. Aparatūros ir (arba) įrenginių savininkas ar naudotojas privalo leisti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pareigūnams patikrinti aparatūrą ir (arba) įrenginius, taip pat ir paimti aparatūrą ir (arba) įrenginius.
46 straipsnis. Radijo stebėsena
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo stebėseną. Radijo stebėsena kontroliuojama ir analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas įvairių radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir radijo trikdžių lygiai atitinka teisės aktų reikalavimus.
2. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos fiksuotų radijo stebėsenos stočių apsauga nuo stiprių elektromagnetinių laukų, kuriuos sukelia jų aplinkoje veikiantys radijo siųstuvai, atliekama Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
47 straipsnis. Radijo trukdžių pašalinimas
1. Radijo trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusios aparatūros ir (arba) įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu trukdžiai radijo imtuve ar priėmimo įrenginyje atsiranda dėl jo techninių parametrų pakitimo (pablogėjimo) ar dėl netinkamo naudojimo, šių radijo trukdžių šaltinį (radijo trikdžius) pašalinti privalo pats šio imtuvo ar priėmimo įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu radijo trukdžiai sudaromi kitai teisėtai veikiančiai aparatūrai ir (arba) įrenginiams, tai juos sukėlusios aparatūros ir (arba) įrenginių savininkas ar naudotojas Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nurodymu privalo pašalinti jų šaltinį (radijo trikdžius) arba sumažinti jų lygį. Radijo trukdžių pašalinimo arba jų lygio sumažinimo tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių spinduliuotės parametrai atitinka teisės aktų reikalavimus, nustato Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba.
2. Vykdant radijo stebėsenos ir radijo trukdžių tyrimo (paieškos) darbus, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų teikėjai bei kiti asmenys privalo teikti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai šiam tikslui reikalingą informaciją ir užtikrinti netrukdomą prieigą prie galimų radijo trukdžių šaltinių.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS
48 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius. Pagal šio įstatymo nuostatas valdomi radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių ištekliai.
2. Radijo dažniai (kanalai) valdomi pagal Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos, vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, tvirtinamą radijo dažnių (kanalų) naudojimo planą ir radijo ryšio plėtros planus.
3. Telefono ryšio numeriai, naudojami viešuosiuose elektroninių ryšių tinkluose, valdomi pagal Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos tvirtinamą Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba tvirtina Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano diegimo tvarką ir sąlygas.
49 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) skyrimas ir naudojimas radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)
1. Radijo dažniai (kanalai) radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti) skiriami ir naudojami pagal Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos patvirtintą Strateginį planą. Radijo dažniai (kanalai), Strateginiame plane numatyti antžeminiam analoginiam radijui ir (arba) televizijai, skiriami transliuotojams ir (arba) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, bei siuntėjams. Kiti radijo dažniai (kanalai), Strateginiame plane numatyti radijui ir (arba) televizijai, skiriami siuntėjams. Šiame įstatyme nustatytos bendrosios radijo dažnių (kanalų) naudojimo ir skyrimo sąlygos ir tvarka taikomos radijo dažnių (kanalų) skyrimui ir naudojimui radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti) tiek, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2. Informaciją apie sukoordinuotus radijo dažnius (kanalus), pagal Strateginį planą numatytus transliuotojams ir (arba) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, kurios būtinos išduodant transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijas, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, paskyrusi radijo dažnius (kanalus) siuntėjams, informaciją apie šiuos radijo dažnius (kanalus) kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijoms išduoti, pateikia Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Lietuvos radijo ir televizijos komisija Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda licencijas transliuoti ir (arba) retransliuoti radijo ir (arba) televizijos programas.
3. Į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodamą transliavimo ir (arba) retransliavimo licenciją kartu su radijo dažniais (kanalais) įrašomos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos turi atitikti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pateiktas radijo dažnių (kanalų) bei elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms transliuoti ir (arba) retransliuoti, pagrindines veiklos sąlygas. Į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodamą transliavimo ir (arba) retransliavimo licenciją, suteikiančią teisę naudotis siuntėjo paslaugomis, papildomai įrašomas konkretus siuntėjas. Jei pakeičiamas radijo dažnis (kanalas) kitu ar pakeičiamos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos (t. y. pakeičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos), Lietuvos radijo ir televizijos komisija atitinkamai pakeičia transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijos sąlygas.
4. Radijo dažnius (kanalus), pagal Strateginį planą numatytus transliuotojams ir (arba) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba tokiems transliuotojams ir (arba) retransliuotojams skiria netaikydama šio įstatymo 51–56 straipsnių nuostatų, išskyrus šio įstatymo 51 straipsnio 4 dalį. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba nustato tokių radijo dažnių (kanalų) skyrimo taisykles.
5. Transliuotojas ir (arba) retransliuotojas netenka teisės naudoti šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka skirtą radijo dažnį (kanalą), kai panaikinama jam išduota licencija. Lietuvos radijo ir televizijos komisija apie licencijos panaikinimą praneša Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai.
6. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turi teisę pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turi teisę panaikinti leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas.
7. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba radijo dažniams (kanalams), skirtiems radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), netaiko šio įstatymo 58 straipsnio 5 dalies nuostatų.
8. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš 6 mėnesius, pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai paskirčiai naudojamu radijo dažniu (kanalu) arba, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš 12 mėnesių, panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą, jeigu:
2) keičiama Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė ir kartu keičiama radijo dažnių juostos paskirtis dėl tarptautinių įsipareigojimų ar Europos Sąjungos teisės aktų, įskaitant rekomendacijas. Jeigu radijo dažnio skyrimas keičiamas ar naikinamas nepasibaigus Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui, sprendimas derinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija;
3) radijo dažnis (kanalas) pagal Strateginiame plane nurodytus kriterijus naudojamas neveiksmingai ar neefektyviai;
9. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis priėmusi sprendimą sustabdyti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, informuoja Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, priėmusi sprendimą panaikinti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, kreipiasi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, kad ši sustabdytų ar panaikintų išduotą licenciją. Tokiu atveju Lietuvos radijo ir televizijos komisija Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gali panaikinti licencijos galiojimą.
10. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, išduodama siuntėjui leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), vadovaudamasi Strateginiu planu, pagal naudojamą radijo dažnį (kanalą) ir technologiją bei atsižvelgdama į teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje taikomus techninius standartus, nustato minimalų radijo ir (arba) televizijos programų kiekį, kurį privalo perduoti siuntėjas. Siuntėjai privalo perduoti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo ir (arba) televizijos programų kiekį siųsdami transliuotojų ir (arba) retransliuotojų, turinčių Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę naudotis nurodyto siuntėjo paslaugomis, programas šiose licencijose bei susitarimuose su transliuotojais ir (arba) retransliuotojais nustatytomis sąlygomis ir tvarka ir (arba) patys transliuodami ir (arba) retransliuodami radijo ir (arba) televizijos programas, Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gavę atitinkamas transliavimo ir (arba) retransliavimo licencijas. Siuntėjai, nepažeisdami radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių, taip pat atitinkamo leidimo naudoti radijo dažnius (kanalus) sąlygų, gali panaudoti radijo dažnius (kanalus) papildomoms elektroninių ryšių paslaugoms (įskaitant ir didesniam radijo ir (arba) televizijos programų kiekiui pagal atitinkamas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas siųsti, transliuoti ar retransliuoti) teikti, bet tik tiek ir tokia apimtimi, kiek tai nekliudo perduoti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo ir (arba) televizijos programų kiekį.
11. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, išduodama šio straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytas licencijas, užtikrina Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos teisę transliuoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatytą radijo ir televizijos programų kiekį. Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai vietoj licencijos išduodamas leidimas, suteikiantis atitinkamai šio straipsnio 4 ar 10 dalyje nurodytas teises.
50 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai
1. Elektroninių ryšių ištekliai naudojami ir skiriami šio įstatymo ir Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytų elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Elektroninių ryšių ištekliai gali būti naudojami:
1) be atskiro leidimo, kai Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo;
3. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais, Radijo ryšio reglamentu, Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, radijo dažnių (kanalų) naudojimo planu ir radijo ryšio plėtros planais, skiria radijo dažnius (kanalus) ir kitus elektroninių ryšių išteklius, reikalingus veiklai, susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, valstybės pagalbos tarnybomis, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu ir kitomis valstybės (įskaitant ir užsienio valstybes) ir jos institucijų nekomercinėmis funkcijomis.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba atlieka netaikydama šio įstatymo 51-56 straipsnių nuostatų. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba nustato atitinkamų elektroninių ryšių išteklių skyrimo taisykles.
5. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminą nustato Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba. Šis terminas gali būti pratęstas elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis.
6. Kai radijo dažnių (kanalų) naudojimas yra suderintas, dėl galimybės naudotis sąlygų ir tvarkos yra susitarta, o ūkio subjektai, kuriems turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), yra parinkti pagal tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir Europos Sąjungos taisykles, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba skiria radijo dažnius (kanalus) pagal atitinkamas taisykles. Jeigu visos Lietuvos Respublikoje nustatytos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos yra įvykdomos bendro parinkimo procedūros metu, radijo dažnių (kanalų) naudojimui nenustatomos jokios papildomos sąlygos, kriterijai ar procedūros, kurios ribotų, pakeistų ar uždelstų teisingą bendro radijo dažnių (kanalų) skyrimo procedūros įgyvendinimą.
7. Asmenys, kurie prašo skirti elektroninių ryšių išteklius, ir (arba) asmenys, kuriems jie yra skiriami, bei asmenys, kurie turi teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, moka Ryšių Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus užmokesčius už elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų nustatymą ir naudojimo priežiūrą, išskyrus asmenis, kurie elektroninių ryšių išteklius naudoja pagal šio straipsnio 3 dalį ir jei Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba nevykdo tų elektroninių ryšių išteklių naudojimo priežiūros, įskaitant sradijo tebėseną.
51 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas
1. Kai Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nėra nustatyta, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo, asmuo, prieš pradėdamas naudoti elektroninių ryšių išteklius, privalo pateikti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai nustatytos formos paraišką skirti elektroninių ryšių išteklius elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Ūkio subjektas, kuris paraišką skirti elektroninių ryšių išteklius pateikia po to, kai jo pranešimas apie veiklos pradžią buvo pateiktas Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai, teikdamas šią paraišką gali tik patvirtinti, kad informacija ir dokumentai, anksčiau pateikti kartu su pranešimu Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai, yra nepasikeitę, ir atskirai tos pačios informacijos ir dokumentų teikti neprivalo. Jei nuo pranešimo apie veiklos pradžią pagal Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos teisės aktus, nustatančius bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veiklą sąlygas, pateikimo dienos ūkio subjekto veikloje atsirado pasikeitimų, ūkio subjektas privalo papildyti dokumentus ir informaciją, pateikdamas paraišką skirti elektroninių ryšių išteklius.
3. Asmuo, pageidaujantis naudoti radijo dažnius (kanalus), pateikia Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai informaciją apie galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų) naudojimu. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos apimtį ir pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam nustatytos informacijos ar pateikusiam informaciją, neatitinkančią Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytų reikalavimų, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti skirti radijo dažnius (kanalus).
4. Asmuo gali pradėti naudoti elektroninių ryšių išteklius nuo leidimo išdavimo dienos, jei leidime nenurodyta kitaip. Leidimas naudoti elektroninių ryšių išteklius išduodamas asmenims, kuriems nuspręsta skirti elektroninių ryšių išteklius, Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Už leidimo naudoti elektroninių ryšių išteklius išdavimą imama valstybės rinkliava Rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka.
5. Leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus, kai būtina riboti, kad būtų užtikrintas efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas, taip pat kai kiti konkretūs elektroninių ryšių ištekliai turi išskirtinę ekonominę vertę ir (arba) yra neišvengiamas elektroninių ryšių išteklių trūkumas ir tai yra pateisinama proporcingumo principu.
6. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:
1) tinkamai atsižvelgia į būtinybę kiek įmanoma padidinti naudą paslaugų gavėjams ir skatinti konkurencijos plėtrą;
2) visoms suinteresuotoms šalims, tarp jų paslaugų gavėjams ir vartotojams, suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę dėl bet kokio ribojimo 11 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam viešam konsultavimuisi nustatyta apimtimi, tvarka ir sąlygomis;
3) skelbia sprendimą apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių ir sprendime nurodo tokio ribojimo priežastis;
4) nustačiusi procedūrą, praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti elektroninių ryšių išteklius;
7. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad galima skirti elektroninių ryšių išteklių, kuriuos naudoti leidimų skaičius yra apribotas, paskelbia išvadą ir praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti elektroninių ryšių išteklius. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka ir sąlygomis skelbia informaciją apie elektroninių ryšių išteklių paskirstymą.
8. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba viešai skelbia apie asmenų pateiktus prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius, kai yra apribotas leidimų naudoti tokius elektroninių ryšių išteklius skaičius. Informacijos skelbimo taisykles nustato Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba.
9. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba gali rezervuoti konkrečius elektroninių ryšių išteklius, siekdama užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų plėtrą bei technologijų vystymąsi.
10. Sprendimas skirti elektroninių ryšių išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui ir paskelbtas kaip įmanoma greičiau po to, kai Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba gauna išsamų, nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą (visą informaciją ir dokumentus) – per 21 dieną telefono ryšio numerių skyrimo atveju ir per 42 dienas radijo dažnių (kanalų) skyrimo atveju. Pastarasis terminas taikomas nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (arba) susitarimuose nustatytų terminų.
11. Jei Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad telefono ryšio numerių naudojimo teisė turi būti suteikta konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 21 dienos terminas pratęsiamas dar 21 diena. Jei Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) konkurso ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 42 dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos, atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau nei 8 mėnesiais. Šis terminas taikomas nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (arba) susitarimuose nustatytų terminų.
12. Už suteikiamą teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius įmokos, kurias įsipareigoja sumokėti konkurso ar aukciono laimėtojai, mokamos į valstybės biudžetą. Jei konkurso ar aukciono laimėtojas uždelsia sumokėti įmoką ar jos dalį, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti sprendimą įpareigoti konkurso ar aukciono laimėtoją šią įmoką sumokėti ir nustatyti sumokėjimo terminą. Toks Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, kurio neįvykdžius, sprendimas pateikiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir ši jį vykdo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos.
52 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimo būdas
53 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę skirti elektroninių ryšių išteklius tiesiogiai jų prašančiam asmeniui, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba neriboja leidimų naudoti prašomus elektroninių ryšių išteklius skaičiaus;
2. Jeigu Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba vienu metu gauna kelių asmenų prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius ir šie ištekliai negali būti skirti visiems prašantiems asmenims vienu metu, šie ištekliai skiriami viešo konkurso tvarka arba aukciono būdu. Vienu metu gautais prašymais laikomi prašymai, kurie pateikiami per Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytą terminą, skaičiuojamą nuo paskelbimo apie pirmos paraiškos gavimą dienos. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi paskelbti apie pasirinktą elektroninių ryšių išteklių skyrimo būdą ir suteikti ne mažiau kaip 28 dienas nuo paskelbimo pateikti paraiškas dalyvauti viešame konkurse arba aukcione.
54 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas konkurso tvarka
Konkursas dėl elektroninių ryšių išteklių skyrimo organizuojamas elektroninių išteklių skyrimo taisyklių bei Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos patvirtintų viešojo konkurso sąlygų nustatyta tvarka, laikantis šio įstatymo reikalavimų. Konkurso sąlygos turi nustatyti konkurso dalyvių kvalifikacinius reikalavimus, apibrėžti rinką, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygas. Konkurso sąlygose turi būti nurodyti kriterijai, pagal kuriuos bus išrenkamas konkurso laimėtojas. Šie kriterijai turi būti pagrįsti specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu, veiklos planų tinkamumu teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, teiksimų paslaugų kainomis, paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų dydžiu ir veiksmingos konkurencijos skatinimu. Jei konkurso būdu yra skiriamas radijo dažnis (kanalas), pirmenybė turi būti teikiama tiems konkurso dalyviams, kurie gali užtikrinti didesnę teritorijos aprėptį teikiamomis paslaugomis per trumpesnį laiką suteikiamu naudotis radijo dažniu (kanalu).
55 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas aukciono būdu
2. Aukciono taisyklėse turi būti nustatyti aukciono dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai, apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos, taip pat minimalus elektroninių ryšių išteklių, kuriuos aukciono dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis.
56 straipsnis. Atsisakymas skirti elektroninių ryšių išteklius
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti skirti elektroninių ryšių išteklius, jeigu:
1) nėra laisvų elektroninių ryšių išteklių. Šis pagrindas apima ir tuos atvejus, kai pageidaujamų elektroninių ryšių išteklių naudojimas trukdytų naudoti kitus jau naudojamus elektroninių ryšių išteklius;
2) pareiškėjo veikla neatitinka šio įstatymo, konkurso arba aukciono reikalavimų, elektroninių ryšių išteklių paskirties arba pareiškėjas jau turimus elektroninių ryšių išteklius naudoja neveiksmingai ar neefektyviai;
6) pareiškėjas nelaimėjo konkurso ar aukciono, jei šie buvo organizuoti dėl teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius suteikimo;
2. Prieš priimdama sprendimą atsisakyti skirti asmeniui elektroninių ryšių išteklius, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti asmeniui terminą, per kurį jis turi pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti sprendimą. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi raštu pranešti asmeniui apie šį sprendimą, nurodydama trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Ši dalis netaikoma, jei dėl teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius suteikimo buvo taikyta konkurso ar aukciono procedūra.
57 straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas
Asmuo neturi teisės kitam asmeniui perleisti teisės naudoti jam skirtus elektroninių ryšių išteklius, išskyrus Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytais atvejais. Tokiais atvejais teisė naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidžiama Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
58 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimas
1. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklėse ir leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius nustatytos sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į susijusių tinklų ir (arba) paslaugų pobūdį, pateisinamos, nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklėse ir leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius nekartojamos teisės aktų, reglamentuojančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas, nustatytos sąlygos.
2. Radijo dažnių (kanalų) naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) nustatytos sąlygos gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos, tarnybos, tinklo arba technologijos tipo), kuriai radijo dažniai (kanalai) skiriami, nurodymu;
3) techninėmis ir veiklos sąlygomis, reikalingomis, kad būtų išvengta žalingųjų trikdžių ir apriboti viešai skleidžiami elektromagnetiniai laukai, kai tokios sąlygos skiriasi nuo Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytų bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų;
5) teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo sąlygomis. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus naudoti radijo dažnius (kanalus);
6) užmokesčiais už radijo dažnių (kanalų) naudojimo priežiūrą ir rinkliavomis bei įmokomis į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka;
3. Telefono ryšio numerių naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti telefono ryšio numerius nustatytos sąlygos gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos), kuriai telefono ryšio numeriai naudojami, nurodymu, įskaitant atitinkamų paslaugų teikimo reikalavimus;
6) teisės naudoti telefono ryšio numerius perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo sąlygomis. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus naudoti telefono ryšio numerius;
7) užmokesčiais už telefono ryšio numerių naudojimo priežiūrą ir rinkliavomis bei įmokomis į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka;
4. Asmenys privalo naudoti elektroninių ryšių išteklius veiksmingai ir efektyviai. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo veiksmingumo ir efektyvumo kriterijus nustato elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklės ir leidimai naudoti elektroninių ryšių išteklius.
5. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę, prieš šešis mėnesius įspėjusi elektroninių ryšių išteklių naudotojus, pakeisti skirtus elektroninių ryšių išteklius kitais tos pačios paskirties ištekliais arba, prieš 12 mėnesių įspėjusi elektroninių ryšių išteklių naudotojus, panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius, jeigu to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai arba keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę panaikinti leidimą nesilaikydama šioje dalyje nurodytų sąlygų, jeigu to pageidauja elektroninių ryšių išteklių naudotojas arba jis su tuo sutinka. Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba mutatis mutandis vadovaujasi šio įstatymo 59 straipsnio nuostatomis.
59 straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas
Su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis negu 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Jeigu keičiant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal Strateginiame plane nustatytus kriterijus keičiasi radijo ir (arba) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
60 straipsnis. Radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla
DEVINTASIS skirsnis
DUOMENŲ, GENERUOJAMŲ ARBA TVARKOMŲ TEIKIANT VIEŠĄSIAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ PASLAUGAS, TVARKYMAS IR PRIVATUMO APSAUGA
61 straipsnis. Ryšio konfidencialumas
1. Draudžiama be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai galima teisėtai daryti pagal šio įstatymo 66 ir 77 straipsnius. Be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo draudžiama atskleisti elektroninių ryšių tinklais perduodamų pranešimų turinį ir (arba) susijusius srauto duomenis arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją ir (arba) susijusius srauto duomenis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos nedraudžia nepažeidžiant konfidencialumo principo laikinai išsaugoti perduodamus pranešimus, jei tai būtina paslaugoms (pavyzdžiui, balso paštui, elektroniniam paštui ir kitoms) teikti. Taip pat šios nuostatos netaikomos informacijos ir susijusių srauto duomenų įrašymui, atliekamam teisėtos verslo praktikos metu, kai siekiama pateikti komercinio sandorio sudarymo, vykdymo ar kitokios verslo transakcijos, kuri, vadovaujantis teisės aktais, gali sukelti teisinių padarinių, įrodymus. Prieš pradedant įrašymą, faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai turi būti informuoti apie tokį įrašymą ir jo tikslą. Įrašytų pranešimų turinys ir susiję srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgesnį laikotarpį, negu tas, per kurį sandorio galiojimas gali būti teisiškai užginčytas.
3. Elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas teikiantys ūkio subjektai, įgyvendindami šio straipsnio 1 dalį, privalo imtis atitinkamų organizacinių ir techninių priemonių. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, įgyvendina šio straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl ryšio konfidencialumo užtikrinimo. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, privalo sudaryti sąlygas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai Vyriausybės nustatyta tvarka vykdyti šioje dalyje numatytą kontrolę.
4. Naudoti elektroninių ryšių tinklus informacijai saugoti ar prieiti prie informacijos, saugomos abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo galiniame įrenginyje, leidžiama tik su sąlyga, kad atitinkamam abonentui ar faktiniam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui būtų pateikiama aiški ir išsami informacija apie tokį elektroninių ryšių tinklų naudojimą Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įskaitant informaciją apie informacijos tvarkymo tikslus, ir jam būtų suteikiama teisė nesutikti su tokiu duomenų valdytojo vykdomu tvarkymu. Šios nuostatos nedraudžia techninio saugojimo ar priėjimo prie informacijos, kurio vienintelis tikslas yra perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu ar perdavimą palengvinti, taip pat būtinais atvejais teikti informacinės visuomenės paslaugas, kurias užsako abonentas ar faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas.
5. Radijo ryšio konfidencialumas nėra pažeistas, jei pranešimas priimtas kaip radijo trikdžiai ir, norint nustatyti jo kilmę, apie tai pranešama Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos atliekama radijo stebėsena taip pat nelaikoma radijo ryšio konfidencialumo pažeidimu. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos darbuotojams draudžiama atskleisti, platinti ar panaudoti priimtų neviešų radijo pranešimų turinį ar pranešti apie tokį pranešimą.
62 straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų saugumas
1. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų paslaugų saugumui užtikrinti, o prireikus - kartu su viešųjų ryšių tinklų teikėjais imtis tokių pat priemonių viešųjų ryšių tinklų saugumui užtikrinti. Šios priemonės turi užtikrinti saugumo lygį, atitinkantį iškilusią grėsmę.
2. Iškilus ypatingai elektroninių ryšių tinklo ar jo dalies saugumo pažeidimo grėsmei, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo informuoti abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus apie tokią grėsmę ir tais atvejais, kai paslaugų teikėjo taikomos priemonės nepanaikina grėsmės priežasčių, taip pat informuoti abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus apie visas įmanomas saugos priemones ir nurodyti tikėtinas jų kainas.
63 straipsnis. Automatinis skambučių persiuntimas
1. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad abonentai ar registruoti elektroninių ryšių paslaugų naudotojai galėtų nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti kitų asmenų skambučių automatinį persiuntimą į abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo galinį įrenginį.
64 straipsnis. Ryšio linijos, iš kurios skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas
1. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas turi turėti galimybę bet kurio skambučio metu nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama. Skambinantis abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai ryšio linijai.
2. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.
3. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, ir jeigu identifikavimo duomenys turėtų būti pateikiami prieš prisiskambinimą, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jei skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas ar abonentas pasinaudojo šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise.
4. Jeigu yra galimybė identifikuoti liniją, į kurią skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam elektroninių ryšio paslaugų naudotojui nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.
5. Jeigu yra galimybė identifikuoti ryšio liniją, iš kurios ir į kurią skambinama, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo informuoti visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse.
6. Vyriausybė nustato taisykles, kuriomis vadovaudamiesi viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir (arba) viešųjų ryšių tinklų teikėjai nedraudžia nustatyti ryšio linijos, iš kurios skambinama. Tai gali būti leidžiama, jeigu abonento prašymu siekiama nustatyti piktybiškus ar erzinančius skambučius.
7. Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai nedraudžia nustatyti ryšio linijos, iš kurios skambinama, institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kad šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo skambučius ir tinkamai reaguoti. Šios dalies nuostatos įgyvendinamos šio įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.
65 straipsnis. Duomenų kategorijos
1. Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai gali generuoti, kaupti ir tvarkyti tik tuos abonentų ir registruotų elektroninių ryšių paslaugų naudotojų asmens, srauto ir susijusius duomenis, kurie yra būtini abonentams ir paslaugų naudotojams identifikuoti, paslaugoms teikti, apskaitai ir atsiskaitymams. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms duomenų kategorijoms.
2. Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.
66 straipsnis. Duomenų tvarkymas
1. Apie savo tinkluose generuojamus ir tvarkomus duomenis viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai praneša Vyriausybės nustatyta tvarka Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
2. Viešojo ryšio tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, tvarkydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ir (arba) prieš gaudamas šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje bei 69 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutikimą, privalo informuoti abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus apie planuojamus tvarkyti duomenis, tvarkymo tikslus ir saugojimo trukmę.
3. Viešojo ryšio tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis tvarkytų tik viešųjų ryšių tinklų teikėjų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų įgalioti asmenys ir tik tiek, kiek to reikia jų tiesioginėms funkcijoms vykdyti.
4. Nutraukus sutartį su abonentu ar registruotu elektroninių ryšių paslaugų naudotoju, sukaupti abonentų ar registruotų elektroninių ryšių paslaugų naudotojų srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus šio įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, kurių saugojimo terminas nustatytas šio straipsnio 6 dalyje, taip pat išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba srauto duomenys yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti.
5. Abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba duomenys yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti bei šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.
7. Pareiga saugoti duomenis apima ir šio įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų, susijusių su nesėkmingais skambučiais, saugojimą, kai tuos duomenis generuoja ar tvarko bei saugo (telefonijos duomenys) arba registruoja (interneto duomenys) viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, teikdami atitinkamas paslaugas.
8. Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai šio įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis saugo, laikydamiesi šių principų:
1) saugomi duomenys turi būti tokios pačios kokybės ir jiems taikomi tokie patys saugumo ir apsaugos reikalavimai kaip ir tinkle esantiems duomenims;
2) duomenims taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės, kad duomenys būtų apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo ar pakeitimo, neleistino ar neteisėto saugojimo, tvarkymo, naudojimo ar atskleidimo;
9. Saugojimo laikotarpiui, nurodytam šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, pasibaigus, sukaupti duomenys turi būti sunaikinti.
67 straipsnis. Abonento teisė susipažinti ir kontroliuoti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų tvarkomus duomenis apie abonentą
1. Prieš įtraukiant abonentų duomenis į spausdintus ar elektroninius viešai prieinamus abonentų sąrašus arba abonentų sąrašus, prieinamus per informacijos tarnybas, abonentai turi būti nemokamai informuojami, kokiems tikslams rengiami abonentų sąrašai, į kuriuos numatoma įtraukti jų duomenis, taip pat jiems turi būti pranešama apie tolesnes šių duomenų naudojimo galimybes, pagrįstas elektroninių abonentų sąrašų paieškos funkcijomis.
2. Abonentas turi teisę nuspręsti, ar jo duomenys bus įtraukti į viešuosius abonentų sąrašus, taip pat kurie asmens duomenys atitinka elektroninių ryšių paslaugų teikėjo deklaruojamą abonentų sąrašo tikslą. Abonentas turi teisę tokius duomenis tikrinti, taisyti ar panaikinti pats arba reikalauti, kad tai padarytų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas. Abonento duomenų įtraukimas ar neįtraukimas į viešuosius abonentų sąrašus, duomenų tikrinimas, taisymas ar panaikinimas turi būti nemokamas.
3. Kai viešuoju abonentų sąrašu siekiama ne tik suteikti galimybę ieškoti abonentų kontaktinių duomenų pagal jų vardus (pavardes), kad abonento duomenys būtų įtraukti į tokį abonentų sąrašą, turi būti gautas atitinkamo abonento sutikimas.
4. Viešojo ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo užtikrinti abonentui ar registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui galimybę be kliūčių susipažinti su viešojo ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sukauptais su abonentu susijusiais duomenimis. Atskiru rašytiniu prašymu abonentas gali pareikalauti su abonentu susijusios visos ar dalinės (pavyzdžiui, detalios sąskaitos už per tam tikrą laikotarpį suteiktas elektroninių ryšių paslaugas) patvirtintos duomenų kopijos. Bet kuriuo atveju iš pareiškėjo gali būti pareikalauta apmokėti tik su duomenų ar patvirtintos duomenų kopijos pateikimu susijusias išlaidas.
68 straipsnis. Duomenų teikimas tretiesiems asmenims
1. Gavęs abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo išankstinį sutikimą, viešojo ryšių tinklo ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis gali naudoti elektroninių ryšių paslaugų rinkodaros ar pridėtinės vertės paslaugų teikimo tikslams arba perduoti trečiajai šaliai, kai ji yra faktinė pridėtinės vertės paslaugų šiam abonentui ar registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui teikėja. Tokį sutikimą pareiškusiam abonentui ar registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui turi būti užtikrintos lengvai įgyvendinamos ir nemokamos priemonės bet kada jį pakeisti, sustabdyti ar atšaukti.
2. Viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia vietos nustatymo duomenis (įskaitant ir srauto duomenis) be abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo Bendrajam pagalbos centrui. Įrangos (ir susijusios programinės įrangos), nebūtinos teikėjo ūkinei veiklai užtikrinti, bet reikalingos vietos nustatymo duomenims (įskaitant ir srauto duomenis) teikti Bendrajam pagalbos centrui, įsigijimo, įdiegimo (pritaikymo), atnaujinimo ir veikimo palaikymo išlaidos viešųjų ryšių tinklų teikėjams ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitos šios dalies nuostatos įgyvendinamos šio įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.
3. Kompetentingos institucijos, laikydamosi teisės aktų nustatytų sąlygų ir tvarkos, turi teisę gauti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus ir su jais susijusius srauto duomenis, kai to reikia ginčams tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų spręsti.
4. Vyriausybė, vadovaudamasi bendraisiais duomenų tvarkymo principais, nustatytais Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje, nustato duomenų, nurodytų šio įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje, teikimo sąlygas ir tvarką, pagal kurią būtų užtikrintas saugomų duomenų nedelsiamas ir saugus perdavimas, kai kompetentinga institucija to pareikalauja.
69 straipsnis. Tiesioginė rinkodara
1. Naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą.
2. Asmuo, kuris teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jei klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.
70 straipsnis. Statistinių duomenų teikimas
1. Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia informaciją apie šio įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų teikimą kompetentingoms institucijoms.
2. Naudodamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sukaupta informacija, Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet teikia Europos Komisijai statistinius duomenis, susijusius su duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimu ir apimančius:
2) laikotarpį, praėjusį nuo duomenų saugojimo pradžios iki dienos, kai kompetentinga institucija paprašė perduoti duomenis;
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
INFORMACIJOS GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA
71 straipsnis. Informacijos gavimas
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę gauti iš valstybės, įskaitant ir Europos Sąjungos institucijų bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių, ir savivaldybės institucijų, elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjų ir radijo dažnių (kanalų), telefono ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojų, taip pat asmenų visą jai, taip pat Europos Komisijai bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ir funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę, nepaisant jos konfidencialumo. Elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjai ir radijo dažnių (kanalų), telefono ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojai, taip pat asmenys privalo pateikti informaciją pareikalavus Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai pagal Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatytus protingus terminus ir prašomos informacijos detalumo lygį.
2. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą. Konfidencialia informacija negali būti laikoma apibendrinta informacija apie atskiras elektroninių ryšių rinkas, taip pat duomenys apie atskirų ūkio subjektų užimamas rinkos dalis, abonentų skaičių (įskaitant ir duomenis apie konkrečių rūšių abonentų skaičių), pajamas (įskaitant ir duomenis apie pajamas iš konkrečių veiklų) ir elektroninių ryšių ar pokalbių srautų dydžius. Iš Europos Sąjungos institucijų ir (arba) kitų Europos Sąjungos valstybių narių gautą informaciją Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba saugo Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Iš ūkio subjektų, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla ar elektroninių ryšių išteklių naudojimu arba įpareigojimais, nustatytais ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri proporcinga ir objektyviai pateisinama šiais tikslais (ši dalis netaikoma informacijos, susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimu, teikimui):
1) sisteminiu ar vienkartiniu patikrinimu, kaip ūkio subjektas laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su universaliųjų paslaugų teikimo finansavimu ar atskaitymais ir užmokesčiais Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai, taip pat įmokomis ir (arba) rinkliavomis į valstybės biudžetą, susijusiomis su teise naudoti elektroninių ryšių išteklius, taip pat, kaip ūkio subjektas laikosi įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas;
2) konkrečiu tikrinimo, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų, atveju;
4. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba negali reikalauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą informaciją, iš ūkio subjekto, ketinančio verstis elektroninių ryšių veikla, prieš ūkio subjektui įgyjant teisę ar pradedant faktiškai verstis (atsižvelgiant į tai, kuri aplinkybė ankstesnė) elektroninių ryšių veikla, arba nustatyti šios informacijos pateikimą kaip būtiną sąlygą tokiai teisei įgyti.
5. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, reikalaudama elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjų pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, praneša ūkio subjektams apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.
72 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo vieno ar daugiau įpareigojimų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ar paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, praneša ūkio subjektui apie savo išvadas ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę ar pašalinti pažeidimus per:
2) trumpesnį laiką, kuriam pritaria ūkio subjektas arba kurį Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba nustato pakartotinio pažeidimo atveju;
2. Jei ūkio subjektas per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką nepašalina pažeidimų (vien tik pažeidimo nutraukimas nelaikomas jo pašalinimu), Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba imasi tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, įskaitant šio įstatymo 74 straipsnyje nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba per 7 dienas nuo sprendimo taikyti priemones priėmimo informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir jų priežastis, nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį terminą, per kurį ūkio subjektas turi įvykdyti šias priemones.
3. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti ekonomines sankcijas už informacijos neteikimą pagal šio įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba informacijos, numatytos šio įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio įstatymo 73 straipsnyje nurodytais būdais ir (arba) atitinkamų šio įstatymo 73 straipsnyje nustatytų nurodymų nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.
4. Įvykdžius sunkų arba pakartotinį vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimą, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 2 dalį, nepakako pažeidimams ištaisyti, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas iki 3 metų arba sustabdyti iki 3 metų ar panaikinti teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius.
5. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar veiklos problemų kitiems teikėjams arba elektroninių ryšių tinklų naudotojams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų gavėjams, nesilaikydama šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatų, turi teisę imtis skubių laikinų priemonių, įskaitant laikiną daiktų, kurie buvo šio įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, sulaikymą ir (arba) laikiną uždraudimą verstis elektroninių ryšių veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius. Jeigu Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba ėmėsi tokių priemonių, ji suteikia suinteresuotam ūkio subjektui galimybę išdėstyti savo nuomonę ir siūlyti priemones susidariusiai situacijai išspręsti.
6. Šio skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio įstatymo 71 straipsnį, nuostatos taikomos ūkio subjektams, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla. Kai teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdymui ir (arba) panaikinimui dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos šio skyriaus, išskyrus šio įstatymo 71 straipsnį ir šią dalį, nuostatos, teisė naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdoma ir (arba) panaikinama Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir elektroninių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis.
7. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su priežiūra, kaip ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, laikosi šio įstatymo devintojo skirsnio nuostatų, tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija netaiko ekonominių sankcijų, o atitinkamais atvejais Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus.
73 straipsnis. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pareigūnai
1. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, prižiūrėdami, kaip vykdomas šis įstatymas, pateikę tarnybinį pažymėjimą bei Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir atliekamas funkcijas, turi šias teises, kurias įgyvendina Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos vardu:
1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti jiems reikalingą informaciją;
2) pateikę teismo išduotą leidimą, įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse, peržiūrėti tyrimui reikalingus ūkio subjekto dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus, kompiuteriuose ir magnetinėse laikmenose esančią informaciją;
3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimus į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
4) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo ūkio subjekto ūkines operacijas iš kitų ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei asmenų;
5) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją), pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas, atlikti išsamų ūkio subjekto sąnaudų ir (arba) pajamų apskaitos sistemos (sistemų) patikrinimą;
6) laikinai – iki 30 dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų ir (arba) daiktų poėmio bei paimtų dokumentų ir (arba) daiktų apyrašą; išreikalauti nurodytų dokumentų kopijas;
2. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, atlikdami savo funkcijas, gali pasitelkti policijos pareigūnų.
3. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Jų formas ir pildymo tvarką nustato Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba.
4. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims, ūkio subjektams ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai privalo tinkamai bendradarbiauti su Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įgaliotais pareigūnais. Už reikalavimų nevykdymą taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos.
5. Ūkio subjektai turi teisę apskųsti neteisėtus Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pareigūnų veiksmus Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktoriui. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus dienos. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo turi priimti per 10 dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu asmenys nesutinka su Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu arba Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktorius nepriėmė sprendimo per 10 dienų, asmenys turi teisę paduoti skundą teismui. Skundo pateikimas pareigūnų atitinkamų veiksmų nesustabdo.
6. Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto pavadinimas (asmens vardas, pavardė), įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymą dėl veiksmų išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas dėl veiksmų turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įgaliotas pareigūnas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl veiksmų leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Neatidėliotinais atvejais atitinkami Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti atliekami Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikiamas teismui pirmiau nurodyta tvarka per 24 valandas po tokio sprendimo priėmimo. Jeigu teisėjas (teismas) atsisako išduoti leidimą atlikti veiksmus, jie nutraukiami, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.
74 straipsnis. Ekonominės sankcijos
1. Ūkio subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų, įskaitant vartotojų, paslaugų gavėjų teisių, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimų, priimtų išsprendus ginčą, arba nesilaiko radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento arba elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 300 000 litų.
2. Ūkio subjektui, padariusiam pakartotinį arba sunkų šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 500 000 litų.
3. Jeigu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos bendrosios metinės pajamos mažesnės negu 300 000 litų, skiriama bauda iki 10 000 litų, o įvykdžius pakartotinį arba sunkų pažeidimą – iki 20 000 litų.
4. Ūkio subjektui, kuris nevykdo Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis (neteisingos informacijos pateikimas taip pat laikomas informacijos nepateikimu), kliudo Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos reikalavimų, įskaitant nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę skirti iki 50 000 litų baudą, o jei toks pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 5 000 litų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.
5. Kartu su šio straipsnio 1–4 dalyse, taip pat 72 straipsnio 4 dalyje nustatytomis ekonominėmis sankcijomis Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę skirti daiktų, kurie buvo šio įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimą ir (arba) įpareigoti atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.
75 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas ir jų dydžio nustatymas
1. Ekonominę sankciją ūkio subjektui skiria Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba priima taisykles, reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą.
2. Ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, kai yra šio įstatymo 72 straipsnio 2, 3 ar 4 dalyse nurodyti pagrindai, inicijuojama Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pareigūno teikimu. Teikime išdėstomos šio įstatymo pažeidimo aplinkybės ir nurodoma siūloma ekonominė sankcija. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, gavę Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pareigūno tarnybinį pranešimą, surengia posėdį dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Apie posėdį informuojamas ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, privalo pateikti visus įrodymus, patvirtinančius, kad nėra šio įstatymo pažeidimo sudėties, lengvinančių aplinkybių ar kitus tinkamam ekonominės sankcijos skyrimui reikalingus įrodymus iki šio posėdžio.
3. Posėdyje dėl ekonominės sankcijos skyrimo gali dalyvauti ir savo paaiškinimus pateikti ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, taip pat asmenys, kurių dalyvavimas reikalingas klausimui dėl ekonominės sankcijos skyrimo tinkamai išnagrinėti (liudytojai, ekspertai, specialistai ar kiti asmenys). Ūkio subjekto, kuriam ketinama skirti sankciją, ar kitų ūkio subjektų ar asmenų neatvykimas nekliudo surengti posėdį. Posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.
4. Posėdis pradedamas Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pareigūno, surašiusio teikimą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje dalyvaujantys ūkio subjektų bei asmenų atstovai. Kiekvienam asmeniui, pateikusiam pranešimą ar paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti klausimų. Posėdis vyksta lietuvių kalba.
5. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo surašomas posėdžio protokolas. Jį pasirašo Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekretorius.
6. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti ar yra paskirta ekonominė sankcija, ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys turi teisę susipažinti su Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos surinkta medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, visada turi teisę susipažinti su Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo tekstu ir posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo protokolu.
7. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo po posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo pateikia ekonominės sankcijos skyrimo klausimą apsvarstyti tarybai. Kai taryba apsvarsto ekonominės sankcijos skyrimo klausimą, Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima galutinį sprendimą dėl ekonominės sankcijos. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas skirti ekonominę sankciją skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nustatyta tvarka ir sąlygomis.
8. Bet kuriuo ekonominės sankcijos skyrimo procedūros momentu Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę duoti nurodymus Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pareigūnams papildyti surinktą medžiagą. Kai Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pareigūnai įvykdo tokį nurodymą, surašomas papildytas teikimas ir ekonominės sankcijos skyrimo procedūra pradedama iš naujo.
9. Skiriant ūkio subjektams ekonomines sankcijas atsižvelgiama į:
10. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.
11. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šio įstatymo nustatytos sankcijos.
76 straipsnis. Ekonominių sankcijų vykdymas
1. Ūkio subjektas privalo įvykdyti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos paskirtą ekonominę sankciją, sumokėdamas paskirtą baudą į valstybės biudžetą ir (arba) neatlygintinai perduodamas konfiskuotus daiktus, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo gavimo dienos.
2. Kai yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimu baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki 6 mėnesių.
3. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas, jis pateikiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai įvykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos.
5. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti neteisėtais ūkio subjekto veiksmais padarytos žalos atlyginimo terminus ir sąlygas.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
77 straipsnis. Elektroninių ryšių srautų priežiūra ir stebėjimas
1. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, privalo įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti reikalingą informaciją pateikti operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui. Šią informaciją ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, neatlygintinai teikia operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu ir nedelsdami. Vyriausybės nurodytos ikiteisminio tyrimo įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir sudaro galimybę gauti šią informaciją savo padaliniams ir (arba) kitoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Visi asmenys, dalyvaujantys keičiantis duomenimis, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis imasi būtinų priemonių duomenų saugumui užtikrinti, o tam reikalinga papildoma įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės lėšomis. Jeigu atliekant ikiteisminį tyrimą reikia patvirtinti ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, informacijos tikslumą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tiesiogiai raštu kreipiasi į ūkio subjektą ir gauna atsakymą raštu.
2. Jeigu šio įstatymo 65 straipsnyje nurodyti duomenys reikalingi operatyvinės veiklos subjektams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti, Vyriausybės įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos subjekto – nurodymu ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, turi tokią informaciją saugoti ilgiau, negu nurodyta šio įstatymo 66 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Už tokios informacijos saugojimą mokama valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Kai yra motyvuota teismo nutartis, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę operatyvinės veiklos subjektams įstatymų nustatyta tvarka, o ikiteisminio tyrimo įstaigoms – Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. Tam reikalinga įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės lėšomis.
4. Vyriausybės įgaliota institucija – operatyvinės veiklos subjektas – organizuoja ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienam operatyvinės veiklos subjektui, o baudžiamajame procese – ir ikiteisminio tyrimo įstaigai, sudaro technines galimybes savarankiškai kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį.
5. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, apie savo tinkle ar savo ir kitų elektroninių ryšių operatorių sujungimo taškuose numatomus daryti pakeitimus, galinčius turėti įtakos įrangos, nurodytos šio straipsnio 1 ir (arba) 3 dalyse, veikimui ir pateikiamos informacijos kiekiui, privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai – operatyvinės veiklos subjektui – ir Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai pranešti, kai tik apie tai sužino.
6. Elektroninių ryšių tinklu siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti pasiklausymą ar kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę saugomos Vyriausybės įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos subjekto – patalpose taip, kad komandų duomenų negalėtų pakeisti jas siuntusi Vyriausybės įgaliota institucija ar komandą gavęs ūkio subjektas. Šios dalies nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo įgaliotas prokuroras.
78 straipsnis. Ypatingos aplinkybės ir specialios ryšio užtikrinimo taisyklės
1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina pasirengimo ypatingų aplinkybių atvejams įgyvendinimo programą ir ryšio organizavimo ypatingų aplinkybių atvejais schemą. Ūkio subjektai turi dalyvauti rengiant šiuos teisės aktus ir užtikrinti jų efektyvų funkcionavimą.
2. Nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant valstybės saugumą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikalingus elektroninių ryšių tinklus, taip pat juos sujungti bei prireikus apriboti visuomenės galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklais.
3. Elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjai turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad užtikrintų viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų palaikymą tinklo katastrofinio gedimo atveju ar nenugalimos jėgos pasireiškimo atvejais, tokiais kaip neįprastos oro sąlygos, žemės drebėjimai, potvyniai, žaibai ar gaisrai, taip pat kitais ypatingų aplinkybių atvejais. Šiais atvejais atitinkami ūkio subjektai ir institucijos turi imtis visų priemonių, kad palaikytų aukščiausią paslaugų lygį, atitinkantį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus prioritetus.
4. Elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų teikėjai privalo suteikti absoliučią pirmenybę ryšiui su pagalbos tarnybomis ir pagalbos skambučius aptarnaujančiomis institucijomis, įskaitant visas telekomunikacijas, susijusias su gyvybės saugumu jūroje, sausumoje, ore ar tolimesnėje erdvėje, taip pat Pasaulinės sveikatos organizacijos ypatingos skubos epidemiologinėms telekomunikacijoms. Radijo stočių naudotojai privalo užtikrinti, kad būtų priimti nelaimės signalai ir pranešimai, kokios kilmės jie bebūtų, jiems būtų teikiama absoliuti pirmenybė, atsakoma į juos tokiu pat būdu ir nedelsiant imamasi reikiamų veiksmų jų atžvilgiu.
5. Lietuvos Respublikos ir kitų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narių valstybių vadovų, vyriausybių vadovų arba vyriausybių narių, sausumos, jūrų arba oro karinių pajėgų vyriausiųjų vadų, diplomatinių arba konsulinių įgaliotinių, Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus, Jungtinių Tautų pagrindinių institucijų vadovų, Tarptautinio tribunolo vykdomai telekomunikacijai arba telekomunikacijai, atsakančiai į šias telekomunikacijas, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmumo teisę kitų telekomunikacijų atžvilgiu tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į atitinkamos informacijos siuntėjo specifinį prašymą.
6. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų įpareigojimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
7. Draudžiama siųsti arba perduoti netikrus arba klaidinančius nelaimės, skubos, saugumo ar identifikacijos signalus.
Lietuvos Respublikos
elektroninių ryšių įstatymo
1 priedas
DUOMENŲ, KURIE TURI BŪTI SAUGOMI, KATEGORIJOS
1. Duomenys, būtini ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti:
1.1. susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu:
1.2. susiję su interneto prieiga, interneto elektroniniu paštu ir interneto telefonija:
1.2.2. naudotojo atpažinimo kodai ir telefono ryšio numeriai, suteikti visiems ryšiams, patenkantiems į viešąjį telefono tinklą;
2. Duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti:
2.1. susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu:
2.1.1. rinktas telefono ryšio numeris ar numeriai (telefono ryšio numeris, į kurį skambinta), o papildomų paslaugų, pvz., skambučių peradresavimo ar skambučių persiuntimo, atvejais – telefono ryšio numeris arba numeriai, į kuriuos nukreiptas skambutis;
2.2. susiję su internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija:
2.2.1. telefono skambučių internetu numatomo (-numatomų) gavėjo (-gavėjų) naudotojo atpažinimo kodas ar telefono ryšio numeris;
3. Duomenys, būtini ryšio datai, laikui ir trukmei nustatyti:
3.1. susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu – ryšio data bei ryšio pradžios ir pabaigos laikas arba ryšio pradžios laikas ir ryšio trukmė;
3.2. susiję su prieiga prie interneto, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija:
3.2.1. prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo interneto prieigos paslaugų data ir laikas tam tikroje laiko juostoje, dinamiškas ar statiškas interneto protokolo (IP) adresas, kurį ryšiui suteikė prieigos prie interneto paslaugos teikėjas, ir abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo atpažinimo kodas;
4. Duomenys, būtini ryšio tipui nustatyti:
4.1. susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu – telefono ryšio paslauga, kuria pasinaudota;
5. Duomenys, būtini naudotojų ryšio įrangai ar tam, kas turėtų būti ryšio įranga, nustatyti:
5.1. susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu – telefono ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;
5.2. susiję su judriuoju telefono ryšiu:
Lietuvos Respublikos
elektroninių ryšių įstatymo
2 priedas
įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai
1. 1997 m. lapkričio 28 d. Tarybos sprendimas 97/838/EB dėl Europos bendrijos pritarimo, kiek tai susiję su jos kompetencija, PPO derybų dėl pagrindinių telekomunikacijų paslaugų rezultatams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 27 tomas, p. 69).
2. 1998 m. kovo 30 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl principų, taikomų organizacijoms, atsakingoms už vartotojų ginčų sprendimą ne teismo tvarka.
3. 1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 147).
4. 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 23 tomas, p. 254).
5. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 317).
6. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 323).
7. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 337).
8. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349).
9. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 367).
10. 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 514).
11. 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 2 tomas, p. 178).
12. 2003 m. liepos 25 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl vietos nustatymo informacijos elektroninių ryšių tinkluose siekiant teikti vietos nustatymu pagrįstas pagalbos skambučių paslaugas tvarkymo.
13. 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/108/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo, panaikinanti Direktyvą 89/336/EEB (OL 2004 L 390, p. 24).
14. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2002/58/EB (OL 2006 L 105, p. 54).
15. 2008 m. birželio 20 d. Europos Komisijos direktyva 2008/63/EB dėl konkurencijos telekomunikacijų galinių įrenginių rinkose (OL 2008 L 162, p. 20).
16. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55).
Lietuvos Respublikos
elektroninių ryšių įstatymo
3 priedas
UŽMOKESČIŲ UŽ ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO SĄLYGŲ NUSTATYMĄ IR NAUDOJIMO PRIEŽIŪRĄ OBJEKTAI IR DYDŽIAI
1 lentelė. Užmokesčių už elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų nustatymą ir naudojimo priežiūrą objektai ir dydžiai
| Eil. Nr. |
Užmokesčių už elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų nustatymą ir naudojimo priežiūrą objektas
|
Dydis,
Lt |
| 1. |
Sąlygų naudoti radijo dažnius (kanalus), radijo stotis, sąlygų užsiimti radijo mėgėjų veikla nustatymas: |
|
| 1.1. |
Sąlygų naudoti radijo dažnius (kanalus) ir radijo stotis nustatymas: |
|
| 1.1.1. |
Sąlygų naudoti radijo dažnius (kanalus) nustatymas, kai leidimų skaičius nėra ribojamas (už kiekvieną radijo ryšio kanalą) |
320,00 |
| 1.1.2. |
Sąlygų naudoti laivo stotį, veikiančią radijo dažnių juostose, nustatymas (už kiekvieną skiriamą radijo dažnių juostą): |
|
| 1.1.2.1. |
iki 30 MHz |
77,00 |
| 1.1.2.2. |
156 – 174 MHz |
40,00 |
| 1.1.2.3. |
kitose radijo dažnių juostose |
77,00 |
| 1.1.3. |
Sąlygų naudoti orlaivio stotį, veikiančią radijo dažnių juostose, nustatymas (už kiekvieną skiriamą radijo dažnių juostą): |
|
| 1.1.3.1. |
iki 30 MHz |
77,00 |
| 1.1.3.2. |
118 – 137 MHz |
40,00 |
| 1.1.3.3. |
kitose radijo dažnių juostose |
77,00 |
| 1.1.4. |
Sąlygų (kurios nekeičiamos) naudoti radijo dažnius (kanalus), skiriamus ne ilgesniam kaip 1 mėnesio terminui, nustatymas, kai leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) skaičius nėra ribojamas (už kiekvieną radijo dažnį (kanalą)) |
79,00 |
| 1.1.5. |
Sąlygų naudoti radijo dažnius (kanalus) palydovinės tarnybos tinkluose ar Žemės stotyse nustatymas (už kiekvieną radijo ryšio tinklą ar Žemės stotį): |
|
| 1.1.5.1. |
kai nustatomos sąlygos naudoti radijo dažnius (kanalus) palydovinės tarnybos tinkluose ir reikalingas tarptautinis koordinavimas (už kiekvieną radijo ryšio tinklą) |
3500,00 |
| 1.1.5.2. |
kai nustatomos sąlygos naudoti radijo dažnius (kanalus) palydovinės tarnybos tinkluose ir nereikalingas tarptautinis koordinavimas (už kiekvieną radijo ryšio tinklą) |
1700,00 |
| 1.1.5.3 |
kai nustatomos sąlygos naudoti radijo dažnius (kanalus) Žemės stotyse ir reikalingas tarptautinis koordinavimas (už kiekvieną Žemės stotį) |
850,00 |
| 1.1.5.4. |
kai nustatomos sąlygos naudoti radijo dažnius (kanalus) Žemės stotyse ir nereikalingas tarptautinis koordinavimas (už kiekvieną Žemės stotį) |
85,00 |
| 1.1.6. |
Sąlygų naudoti radijo dažnius (kanalus), radijo stotis nustatymas, kai leidimų skaičius naudoti radijo dažnius (kanalus) ribojamas: |
|
| 1.1.6.1. |
sąlygų naudoti radijo dažnius (kanalus) fiksuotosios ir judriosios tarnybų radijo ryšio tinkluose nustatymas (už sąlygų nustatymą kiekviename leidime naudoti radijo dažnius (kanalus)) |
256,00 |
| 1.1.6.2. |
sąlygų naudoti radijo ryšio tinklo stotį nustatymas, kai radijo ryšio tinklo stotis registruojama (už sąlygų nustatymą kiekvienai radijo ryšio tinklo stočiai) |
64,00 |
| 1.1.7. |
Sąlygų naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus naudoti transliavimo tarnybos stotyse, arba sąlygų naudoti transliavimo tarnybos stotis nustatymas (už kiekvieną radijo dažnį (kanalą) arba už transliavimo tarnybos stotį)*: |
|
| 1.1.7.1. |
kai nustatomos sąlygos naudoti radijo dažnius (kanalus) eksperimentiniams tikslams nekomerciniam naudojimui (už kiekvieną radijo dažnį (kanalą)) |
205,00 |
| 1.1.7.2. |
kai nustatomos sąlygos naudoti radijo dažnius iš 3–30 MHz radijo dažnių juostos, pasikeitus radijo dažniui (kanalui) (už kiekvieną radijo dažnį (kanalą) |
65,00 |
| 1.1.7.3. |
kai sąlygos nustatomos kitais atvejais, nenurodytais šios lentelės 1.1.7.1 ir 1.1.7.2 eilutėse (už kiekvieną radijo dažnį (kanalą) arba už transliavimo tarnybos stotį): |
|
| 1.1.7.3.1. |
e.r.p. ≤ 1W |
320,00 |
| 1.1.7.3.2. |
1W < e.r.p. ≤ 20W |
512,00 |
| 1.1.7.3.3. |
e.r.p. > 20W |
768,00 |
| 1.1.8. |
Sąlygų naudoti mikrobangų daugiakanalės televizijos dažnius (kanalus) nustatymas (už kiekvieną radijo dažnį (kanalą))*: |
|
| 1.1.8.1. |
e.r.p. ≤ 0,1W |
99,00 |
| 1.1.8.2. |
0,1W < e.r.p. ≤ 1W |
131,00 |
| 1.1.8.3. |
1W < e.r.p. ≤ 20W |
195,00 |
| 1.1.8.4. |
e.r.p. > 20W |
323,00 |
| 1.2. |
Radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų pakeitimas radijo dažnių (kanalų) naudotojo prašymu: |
|
| 1.2.1. |
Radijo dažnių (kanalų), naudojamų fiksuotosios ir judriosios tarnybų radijo ryšio tinkluose, naudojimo sąlygų pakeitimas : |
|
| 1.2.1.1. |
kai pasikeičia elektromagnetinio suderinamumo sąlygos ir reikalingas tarptautinis koordinavimas (už sąlygų nustatymą kiekviename leidime naudoti radijo dažnius (kanalus)) |
80,00 |
| 1.2.1.2. |
kai pasikeičia elektromagnetinio suderinamumo sąlygos, bet nereikalingas tarptautinis koordinavimas (už sąlygų nustatymą kiekviename leidime naudoti radijo dažnius (kanalus)) |
64,00
|
| 1.2.2. |
Radijo dažnių (kanalų), naudojamų radijo ar televizijos transliavimo ar siuntimo stotyse, naudojimo sąlygų pakeitimas: |
|
| 1.2.2.1. |
kai pasikeičia elektromagnetinio suderinamumo sąlygos ir reikalingas tarptautinis koordinavimas (už kiekvieną radijo dažnį (kanalą)) |
488,00
|
| 1.2.2.2. |
kai pasikeičia elektromagnetinio suderinamumo sąlygos, bet nereikalingas tarptautinis koordinavimas (už kiekvieną radijo dažnį (kanalą)) |
246,00
|
| 1.2.2.3. |
kai pasikeičia radijo dažnių iš 3–30 MHz radijo dažnių juostos naudojimo sąlygos (už kiekvieną radijo dažnį (kanalą)) |
81,00
|
| 1.2.3. |
Radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų pakeitimas mikrobangų daugiakanalės televizijos stotims: |
|
| 1.2.3.1. |
kai pasikeičia elektromagnetinio suderinamumo sąlygos ir reikalingas tarptautinis koordinavimas (už sąlygų nustatymą kiekviename leidime naudoti radijo dažnius (kanalus)) |
160,00
|
| 1.2.3.2. |
kai pasikeičia elektromagnetinio suderinamumo sąlygos, bet nereikalingas tarptautinis koordinavimas (už sąlygų nustatymą kiekviename leidime naudoti radijo dažnius (kanalus)) |
72,00
|
| 1.2.4. |
Radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų pakeitimas palydovinio ryšio tinklams ar Žemės stotims: |
|
| 1.2.4.1. |
kai pasikeičia elektromagnetinio suderinamumo sąlygos ir reikalingas tarptautinis koordinavimas (už sąlygų nustatymą kiekviename leidime naudoti radijo dažnius (kanalus)) |
850,00
|
| 1.2.4.2. |
kai pasikeičia elektromagnetinio suderinamumo sąlygos, bet nereikalingas tarptautinis koordinavimas (už sąlygų nustatymą kiekviename leidime naudoti radijo dažnius (kanalus)) |
85,00
|
| 1.2.5. |
Sąlygų naudoti radijo dažnius (kanalus) nustatymas, keičiant radijo dažnių (kanalų) naudojimo terminą ir kitas sąlygas, kai nekeičiamos elektromagnetinio suderinamumo sąlygos (už sąlygų nustatymą kiekviename leidime naudoti radijo dažnius (kanalus)) |
20,00
|
| 1.3. |
Sąlygų naudoti radijo dažnius (kanalus) nustatymas, perleidžiant teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui (už sąlygų nustatymą kiekviename leidime naudoti radijo dažnius (kanalus)) |
64,00
|
| 1.4. |
Kitų sąlygų, nei sąlygos, nurodomos Teisės užsiimti radijo mėgėjų veikla suteikimo tvarkos ir šios veiklos sąlygų apraše, patvirtintame Tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 1V-1070 (Žin., 2005, Nr. 144-5273), naudoti radijo dažnius (kanalus) radijo mėgėjams nustatymas, radijo mėgėjams skirtose radijo dažnių juostose |
256,00 |
| 2. |
Radijo dažnių (kanalų) naudojimo priežiūra, įskaitant radijo stebėseną(už kiekvieną mėnesį)**: |
|
| 2.1. |
Sausumos judriosios tarnybos radijo ryšio tinklai: |
|
| 2.1.1. |
Vidaus radijo ryšio tinklai (už kiekvieno siuntimo ir priėmimo radijo ryšio kanalo, leisto naudoti kiekvienoje stacionarioje stotyje, esant skirtingiems siuntimo ir priėmimo radijo ryšio kanalams, arba už kiekvieno siuntimo radijo ryšio kanalo, leisto naudoti kiekvienoje stacionarioje stotyje, esant vienodiems siuntimo ir priėmimo radijo ryšio kanalams, arba radijo ryšio tinkluose be stacionarių stočių už kiekvieno siuntimo ir priėmimo radijo ryšio kanalo, esant skirtingiems siuntimo ir priėmimo radijo ryšio kanalams, arba už kiekvieno siuntimo radijo ryšio kanalo, esant vienodiems siuntimo ir priėmimo radijo ryšio kanalams, leisto naudoti vidaus radijo ryšio tinkle be stacionarių stočių, kiekvieno kHz priežiūrą, įskaitant radijo stebėseną, priklausomai nuo radijo dažnių juostos (F) ir koeficiento k2***, priklausančio nuo stacionarios stoties maksimalios spinduliuotės galios (P) ir (ar) antenos pakėlimo aukščio (H) arba nuo maksimalios spinduliuotės galios (P) ir (ar) teritorijos, kurioje leista naudoti radijo ryšio kanalus, radijo ryšio tinkluose be stacionarių stočių, Lt/kHz): |
|
| 2.1.1.1. |
F £ 30 MHz |
0,18*k2 |
| 2.1.1.2. |
30 MHz < F £ 406 MHz |
0,145*k2 |
| 2.1.1.3. |
406 MHz < F £ 960 MHz |
0,11*k2 |
| 2.1.1.4. |
F > 960 MHz |
0,09*k2 |
| 2.2. |
Fiksuotosios tarnybos radijo ryšio tinklai: |
|
| 2.2.1. |
Vidaus radijo ryšio tinklai, kuriuose naudojami radijo dažniai iki 960 MHz imtinai: |
|
| 2.2.1.1. |
Radijo dažniai (kanalai) naudojami taškas-taškas sistemose (už kiekvienos stoties kiekvieno nustatytų spinduliuotės parametrų siuntimo radijo ryšio kanalo, esant vienodiems siuntimo ir priėmimo radijo ryšio kanalams, arba už kiekvieno siuntimo ir už kiekvieno priėmimo radijo ryšio kanalo, esant skirtingiems siuntimo ir priėmimo radijo ryšio kanalams, kiekvieno kHz naudojimo priežiūrą, įskaitant radijo stebėseną, priklausomai nuo radijo dažnių juostos (F), koeficiento k4****, priklausančio nuo stoties maksimalios spinduliuotės galios (P) ir antenos pakėlimo aukščio (H), Lt/kHz): |
|
| 2.2.1.1.1. |
F £ 30 MHz |
0,50*k4 |
| 2.2.1.1.2. |
30 MHz < F £ 174 MHz |
0,40*k4 |
| 2.2.1.1.3. |
174 MHz < F £ 406 MHz |
0,30*k4 |
| 2.2.1.1.4. |
406 MHz < F £ 960 MHz |
0,25*k4 |
| 2.2.1.2. |
Radijo dažniai (kanalai) naudojami taškas-daug taškų sistemose (už kiekvienos centrinės stoties nustatytų spinduliuotės parametrų kiekvieno siuntimo ir kiekvieno priėmimo radijo ryšio kanalo, esant skirtingiems siuntimo ir priėmimo radijo ryšio kanalams, arba už kiekvienos centrinės stoties nustatytų spinduliuotės parametrų kiekvieno siuntimo radijo ryšio kanalo, esant vienodiems siuntimo ir priėmimo radijo ryšio kanalams, kiekvieno kHz naudojimo priežiūrą, įskaitant radijo stebėseną, priklausomai nuo radijo dažnių juostos (F), koeficiento k4****, priklausančio nuo centrinės stoties maksimalios spinduliuotės galios (P) ir antenos pakėlimo aukščio (H), Lt/kHz): |
|
| 2.2.1.2.1. |
F £ 30 MHz |
0,50*k4 |
| 2.2.1.2.2. |
30 MHz < F £ 174 MHz |
0,40*k4 |
| 2.2.1.2.3. |
174 MHz < F £ 406 MHz |
0,30*k4 |
| 2.2.1.2.4. |
406 MHz < F £ 960 MHz |
0,25*k4 |
| 2.2.2. |
Vidaus radijo ryšio tinklai, kuriuose naudojami radijo dažniai virš 960 MHz: |
|
| 2.2.2.1. |
Radijo dažniai (kanalai) naudojami taškas-taškas sistemose (radijo relinėse linijose) (už kiekvienos stoties kiekvieno nustatytų spinduliuotės parametrų siuntimo radijo ryšio kanalo kiekvieno MHz naudojimo priežiūrą, įskaitant radijo stebėseną, priklausomai nuo radijo dažnių juostos F, Lt/MHz): |
|
| 2.2.2.1.1. |
960 MHz < F £ 3 GHz |
1,4451 |
| 2.2.2.1.2. |
3 GHz < F £ 10 GHz |
0,6427 |
| 2.2.2.1.3. |
10 GHz < F £ 20 GHz |
0,5609 |
| 2.2.2.1.4. |
20 GHz < F £ 30 GHz |
0,4810 |
| 2.2.2.1.5. |
30 GHz < F £ 45 GHz |
0,3213 |
| 2.2.2.1.6. |
45 GHz< F ≤ 64 GHz |
0,1600 |
| 2.2.2.1.7. |
64 GHz < F ≤ 70 GHz |
0,0787 |
| 2.2.2.1.8. |
F > 70 GHz |
0,0167 |
| 2.2.2.2. |
Radijo dažniai (kanalai) naudojami taškas-daug taškų sistemose (už kiekvienos centrinės stoties kiekvieno nustatytų spinduliuotės parametrų siuntimo radijo ryšio kanalo kiekvienoje siuntimo antenoje ir kiekvieno priėmimo radijo ryšio kanalo kiekvienoje priėmimo antenoje, esant skirtingiems siuntimo ir priėmimo radijo ryšio kanalams arba kiekvieno nustatytų spinduliuotės parametrų siuntimo radijo ryšio kanalo kiekvienoje siuntimo antenoje, esant vienodiems siuntimo ir priėmimo radijo ryšio kanalams kiekvieno MHz naudojimo priežiūrą, įskaitant radijo stebėseną, priklausomai nuo radijo dažnių juostos (F), Lt/MHz): |
|
| 2.2.2.2.1. |
960 MHz < F £ 3 GHz |
6,284 |
| 2.2.2.2.2 |
3 GHz < F £ 7 GHz |
4,1872 |
| 2.2.2.2.3 |
7 GHz < F £ 15 GHz |
2,6177 |
| 2.2.2.2.4 |
15 GHz < F £ 30 GHz |
1,1849 |
| 2.2.2.2.5 |
F > 30 GHz |
0,5220 |
| 2.3. |
Jūrų judrioji tarnyba: |
|
| 2.3.1. |
Kranto stotys (už kiekvieną skirtą siuntimo radijo ryšio kanalą priklausomai nuo radijo dažnių juostos (F), Lt): |
|
| 2.3.1.1. |
F £ 30 MHz |
15,00 |
| 2.3.1.2. |
F > 30 MHz |
7,00 |
| 2.4. |
Oreivystės judrioji tarnyba: |
|
| 2.4.1. |
Antžeminės stotys (už kiekvieną skirtą siuntimo radijo ryšio kanalą priklausomai nuo radijo dažnių juostos (F), Lt): |
|
| 2.4.1.1. |
F £ 30 MHz |
11,00 |
| 2.4.1.2. |
F > 30 MHz |
5,00 |
| 2.5. |
Palydovinė tarnyba: |
|
| 2.5.1. |
Fiksuotosios (stacionarios) Žemės stotys (už kiekvieną skirtą radijo ryšio kanalą priklausomai nuo radijo dažnių juostos (F) ir radijo ryšio kanalo pločio (d)): |
|
| 2.5.1.1. |
F £ 10 GHz: |
|
| 2.5.1.1.1. |
d £ 0,1 MHz |
44,00 |
| 2.5.1.1.2. |
0,1 MHz < d £ 0,5 MHz |
66,00 |
| 2.5.1.1.3. |
0,5 MHz < d £ 1 MHz |
117,50 |
| 2.5.1.1.4. |
1 MHz < d £ 10 MHz |
220,00 |
| 2.5.1.1.5. |
d > 10 MHz |
881,00 |
| 2.5.1.2. |
F > 10 GHz: |
|
| 2.5.1.2.1. |
d £ 0,1 MHz |
36,50 |
| 2.5.1.2.2. |
0,1 MHz < d £ 0,5 MHz |
55,00 |
| 2.5.1.2.3. |
0,5 MHz < d £ 1 MHz |
92,00 |
| 2.5.1.2.4. |
1 MHz < d £ 10 MHz |
147,00 |
| 2.5.1.2.5. |
d > 10 MHz |
587,50 |
| 2.5.2. |
Palydovinio judriojo radijo ryšio sistemų antžeminiai komponentai (už kiekvienos radijo dažnių juostos, leistos naudoti kiekviename kvadratiniame kilometre (km2), kiekvieno MHz priežiūrą, priklausomai nuo teritorijos, kurioje leista naudoti radijo dažnių juostas, koeficiento k1*****, Lt/MHz/km2) |
0,009*k1
|
| 2.5.3. |
Palydovinio judriojo radijo ryšio sistemos (už kiekvienos radijo dažnių juostos, leistos naudoti kiekviename kvadratiniame kilometre (km2), kiekvieno MHz kryptimi Žemė – kosmosas priežiūrą, priklausomai nuo teritorijos, kurioje leista naudoti radijo dažnių juostas, koeficiento k1*****, Lt/MHz/km2) |
0,009*k1 |
| 2.6. |
Televizijos programų transliavimo ir siuntimo tarnyba: |
|
| 2.6.1. |
Antžeminės televizijos stotys: |
|
| 2.6.1.1. |
Antžeminės televizijos stotys (už kiekvieną skirtą radijo ryšio kanalą priklausomai nuo maksimalios e.r.p. ir koeficiento k3******, Lt): |
|
| 2.6.1.1.1. |
e.r.p. £ 10 dBW |
8,00*k3 |
| 2.6.1.1.2. |
10 < e.r.p. £ 20 dBW |
17,00*k3 |
| 2.6.1.1.3. |
20 < e.r.p. £ 30 dBW |
25,00*k3 |
| 2.6.1.1.4. |
30 < e.r.p. £ 40 dBW |
34,00*k3 |
| 2.6.1.1.5. |
40 < e.r.p. £ 50 dBW |
42,00*k3 |
| 2.6.1.1.6. |
50 < e.r.p. £ 55 dBW |
51,00*k3 |
| 2.6.1.1.7. |
e.r.p. > 55 dBW |
59,00*k3 |
| 2.6.2. |
Mikrobangų daugiakanalės televizijos stotys: |
|
| 2.6.2.1. |
Mikrobangų daugiakanalės televizijos stotys (už kiekvieną skirtą radijo ryšio kanalą priklausomai nuo siųstuvo galios (P), Lt): |
|
| 2.6.2.1.1. |
P ≤ 2W |
10,00 |
| 2.6.2.1.2. |
2 W < P ≤ 20 W |
31,25 |
| 2.6.2.1.3. |
P > 20 W |
45,00 |
| 2.7. |
Radijo programų transliavimo ir siuntimo tarnyba: |
|
| 2.7.1. |
Antžeminės radijo transliavimo stotys: |
|
| 2.7.1.1. |
Radijo transliavimo stotys, kuriose naudojami radijo dažniai (kanalai) iki 3 MHz ir virš 30 MHz, (už kiekvieną skirtą radijo dažnį (kanalą), priklausomai nuo maksimalios e.r.p., Lt): |
|
| 2.7.1.1.1. |
e.r.p. ≤ 10 dBW |
8,00 |
| 2.7.1.1.2. |
10 < e.r.p. ≤ 20 dBW |
17,00 |
| 2.7.1.1.3. |
20 < e.r.p. ≤ 30 dBW |
25,00 |
| 2.7.1.1.4. |
30 < e.r.p. ≤ 40 dBW |
34,00 |
| 2.7.1.1.5. |
40 < e.r.p. ≤ 50 dBW |
42,00 |
| 2.7.1.1.6. |
50 < e.r.p. ≤ 60 dBW |
51,00 |
| 2.7.1.1.7. |
e.r.p. > 60 dBW |
59,00 |
| 2.7.1.2. |
Radijo transliavimo stotys, kuriose naudojami radijo dažniai (kanalai) nuo 3 MHz iki 30 MHz imtinai (už kiekvieną skirtą radijo dažnį (kanalą) priklausomai nuo maksimalios e.r.p. ir leidime nurodytos transliavimo trukmės per parą valandomis (h), Lt): |
|
| 2.7.1.2.1. |
30 < e.r.p. ≤ 40 dBW |
4,00*h |
| 2.7.1.2.2. |
40 < e.r.p. ≤ 50 dBW |
5,00*h |
| 2.7.1.2.3. |
50 < e.r.p. ≤ 60 dBW |
6,00*h |
| 2.7.1.2.4. |
e.r.p. > 60 dBW |
7,00*h |
| 2.8. |
Sausumos judriosios tarnybos arba fiksuotosios tarnybos viešieji radijo ryšio tinklai (už kiekvienos radijo dažnių juostos, leistos naudoti kiekviename kvadratiniame kilometre (km2), kiekvieno MHz priežiūrą, įskaitant radijo stebėseną, priklausomai nuo radijo dažnių juostos (F) ir teritorijos, kurioje leista naudoti radijo dažnių juostas, koeficiento k1*****, Lt/MHz/km2): |
|
| 2.8.1. |
F ≤ 30 MHz |
0,1800*k1 |
| 2.8.2. |
30 MHz < F ≤ 406 MHz |
0,1450*k1 |
| 2.8.3. |
406 MHz < F ≤ 470 MHz |
0,0654*k1 |
| 2.8.4. |
470 MHz < F ≤ 960 MHz |
0,0560*k1 |
| 2.8.5. |
960 MHz < F ≤1900 MHz |
0,0190*k1 |
| 2.8.6. |
1900 MHz < F ≤2300 MHz |
0,0090*k1 |
| 2.8.7. |
2300 MHz < F ≤ 2500 MHz |
0,0065*k1 |
| 2.8.8. |
2500 MHz < F ≤ 3 GHz |
0,0050*k1 |
| 2.8.9. |
3 GHz < F ≤ 7 GHz |
0,0009*k1 |
| 2.8.10. |
7 GHz < F ≤ 15 GHz |
0,0007*k1 |
| 2.8.11. |
15 GHz < F ≤ 30 GHz |
0,0004*k1 |
| 2.8.12. |
F > 30 GHz |
0,0003*k1 |
| 2.9. |
Kitais atvejais, nenurodytais šios lentelės 2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 2.6, 2.7 ir 2.8 eilutėse (už kiekvienos radijo dažnių juostos, leistos naudoti kiekviename kvadratiniame kilometre (km2), dažniams iki 1 GHz už kiekvieno kHz, dažniams nuo 1 GHz iki 100 GHz už kiekvieno MHz, dažniams virš 100 GHz už kiekvieno GHz priežiūrą, įskaitant radijo stebėseną, priklausomai nuo radijo dažnių juostos (F) pločio ir teritorijos, kurioje leista naudoti radijo dažnių juostas, ploto). |
0,1
|
| 3. |
Telefono ryšio numerių, išskyrus trumpuosius numerius 117, 118, 119, 13XX, 14XX, 15XX, 16XX, kuriuos naudoja viešųjų ryšių tinklų bei viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir trumpąjį numerį 112 bei trumpuosius numerius iš serijos 18XX, kuriuos naudoja ne viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, naudojimo priežiūra (už kiekvieną skirtą telefono ryšio numerį, išskyrus 3.5.1 ir 3.6.1 punktus, per mėnesį): |
|
| 3.1. |
Trumpieji trijų ženklų telefono ryšio numeriai |
1806 |
| 3.2. |
Trumpieji keturių ženklų telefono ryšio numeriai |
181 |
| 3.3. |
Trumpieji penkių ženklų telefono ryšio numeriai |
18,1 |
| 3.4. |
Šešių ženklų telefono ryšio numeriai |
1,81 |
| 3.5. |
Viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų numeriai iš serijų 3xxxxxxx, 4xxxxxxx, 5xxxxxxx, viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų numeriai iš serijos 6xxxxxxx, paslaugų numeriai iš serijos 7xxxxxxx: |
|
| 3.5.1. |
nuo 1 iki 200 telefono ryšio numerių |
4,00 |
| 3.5.2. |
nuo daugiau kaip 200 (už kiekvieną telefono ryšio numerį) |
0,021 |
| 3.6. |
Paslaugų numeriai iš serijų 8xxxxxxx, 9xxxxxxx: |
|
| 3.6.1. |
nuo 1 iki 2 telefono ryšio numerių |
4,00 |
| 3.6.2. |
nuo daugiau kaip 2 (už kiekvieną telefono ryšio numerį) |
1,81 |
| 4. |
Kitų elektroninių ryšių išteklių, išskyrus tarptautinius signalizacijos taškų kodus, nacionalinius signalizacijos taškų kodus, viešųjų judriojo telefono ryšio tinklų kodus, viešųjų duomenų perdavimo tinklų identifikavimo kodus ir paslaugų teikėjų išleidžiamų atsiskaitymo kortelių identifikacinius numerius, naudojimo priežiūra (už kiekvieną skirtą elektroninių ryšių išteklių per mėnesį) |
18,10 |
Pastabos:
*Užmokesčiai už sąlygų naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus naudoti transliavimo tarnybos stotyse, arba sąlygų naudoti transliavimo tarnybos stotis nustatymą kiekvieno skaitmeninio sinchroninio vienadažnio tinklo kiekvienai stočiai, išskyrus pirmąją atitinkamo tinklo stotį, mažinami 50 procentų.
** Radijo dažniams (kanalams), paskirtiems naudoti antrine teise, užmokesčiai už radijo dažnių (kanalų) priežiūrą, įskaitant radijo stebėseną, mažinami 50 procentų. Užmokesčiai už radijo dažnių (kanalų), paskirtų naudoti neinterferencine teise, priežiūrą, įskaitant radijo stebėseną, nemokami.
*** Koeficiento k2 priklausomybė nuo maksimalios spinduliuotės galios (P) ir antenos pakėlimo aukščio (H) bei teritorijos, kurioje leista naudoti radijo ryšio kanalus, radijo ryšio tinkluose be stacionarių stočių pateikta Tarifų priedo 2 ir 3 lentelėse. Naudojant radijo dažnius (kanalus) radijo ryšio sistemose, kurių radijo ryšio kanalo plotis >200 kHz, 2 lentelėje nurodytos koeficiento vertės dauginamos iš 0,1.
**** Koeficiento k4 priklausomybė nuo maksimalios spinduliuotės galios (P) ir antenos pakėlimo aukščio (H) pateikta Tarifų priedo 4 lentelėje.
***** Koeficiento k1 priklausomybė nuo teritorijos, kurioje leista naudoti radijo dažnių juostas, pateikta Tarifų priedo 1 lentelėje.
****** k3 = 1, esant analoginei transliacijai, k3 = 0,7, esant skaitmeninei transliacijai.
2 lentelė. Koeficiento k1 vertės priklausomai nuo teritorijos, kurioje suteikta teisė naudoti radijo dažnius (kanalus).
| Eil. Nr. |
Teritorijos, kuriose leista naudoti radijo dažnius (kanalus) |
k1 vertės |
| 1. |
Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Šiaulių miesto, Panevėžio miesto, Alytaus miesto ir kitų miestų, turinčių daugiau kaip 50 000 gyventojų, savivaldybių teritorijos |
2
|
| 2. |
Teritorijos mažesnės už visą Lietuvos Respublikos teritoriją, išskyrus miestų, turinčių daugiau kaip 50 000 gyventojų, savivaldybių teritorijas, kurioms k1 vertės nurodytos šios lentelės 1 eilutėje |
1 |
| 3. |
Visa Lietuvos Respublikos teritorija |
1 |
3 lentelė. Koeficiento k2 vertės vidaus radijo ryšio tinklams, turintiems stacionarių stočių, priklausomai nuo maksimalios spinduliuotės galios (P) (siuntimo radijo dažniams (kanalams)) ir antenos pakėlimo aukščio virš žemės paviršiaus (H) (siuntimo ir priėmimo radijo dažniams (kanalams)).
| Antenos pakėlimo aukštis virš žemės paviršiaus (H), metrais |
k2 vertės siuntimo radijo dažniams (kanalams) priklausomai nuo maksimalios spinduliuotės galios (P) (radijo dažniams iki 1000 MHz – e.r.p., radijo dažniams virš 1000 MHz – e. i.r.p.) |
k2 vertės priėmimo radijo dažniams (kanalams)
|
|||
| P ≤ 5 W |
5 W < P ≤ 10 W |
10 W < P ≤ 25 W |
P > 25 W |
||
| H ≤ 3 m |
2,30 |
2,76 |
4,60 |
9,20 |
2,30 |
| 3 m < H ≤ 10 m |
2,53 |
3,04 |
5,06 |
10,12 |
2,53 |
| 10 m < H ≤ 20 m |
2,99 |
3,59 |
5,98 |
11,96 |
2,99 |
| 20 m < H ≤ 30 m |
3,68 |
4,42 |
7,36 |
14,72 |
3,68 |
| 30 m < H ≤ 40 m |
4,37 |
5,24 |
8,74 |
17,48 |
4,37 |
| 40 m < H ≤ 50 m |
5,29 |
6,35 |
10,58 |
21,16 |
5,29 |
| 50 m < H ≤ 60 m |
6,21 |
7,45 |
12,42 |
24,84 |
6,21 |
| 60 m < H ≤ 70 m |
7,13 |
8,56 |
14,26 |
28,52 |
7,13 |
| 70 m < H ≤ 80 m |
8,05 |
9,66 |
16,10 |
32,20 |
8,05 |
| H > 80 m |
10,12 |
12,14 |
20,24 |
40,48 |
10,12 |
4 lentelė. Koeficiento k2 vertės vidaus radijo ryšio tinklams be stacionarių stočių priklausomai nuo maksimalios spinduliuotės galios (P) (siuntimo radijo dažniams (kanalams)) ir apskričių, kuriose leista naudoti radijo ryšio kanalus, skaičiaus (siuntimo ir priėmimo radijo dažniams (kanalams)).
| Apskričių, kuriose leista naudoti radijo dažnius (kanalus), skaičius |
k2 vertės siuntimo radijo dažniams (kanalams) priklausomai nuo maksimalios spinduliuotės galios (P), kuria leista dirbti stočių siųstuvams radijo ryšio tinkle |
k2 vertės priėmimo radijo dažniams (kanalams)
|
|||
| P ≤ 5 W |
5 W < P ≤ 10 W |
10 W < P ≤ 25 W |
P > 25 W |
||
| 1 |
4,60 |
5,75 |
6,90 |
9,66 |
2,30 |
| 2 |
9,20 |
11,50 |
13,80 |
18,86 |
4,60 |
| 3 |
13,80 |
17,25 |
20,70 |
28,98 |
6,90 |
| 4 |
18,40 |
23,00 |
27,60 |
38,64 |
9,20 |
| 5 |
23,00 |
28,75 |
34,50 |
48,30 |
11,50 |
| 6 |
27,60 |
34,50 |
41,40 |
57,96 |
13,80 |
| 7 |
32,20 |
40,25 |
48,30 |
67,62 |
16,10 |
| 8 |
36,80 |
46,00 |
55,20 |
77,28 |
18,40 |
| 9 |
41,40 |
51,75 |
62,10 |
86,94 |
20,70 |
| 10 |
46,00 |
57,50 |
69,00 |
96,60 |
23,00 |
5 lentelė. Koeficiento k4 vertės fiksuotosios tarnybos vidaus radijo ryšio tinklams radijo dažniams iki 960 MHz imtinai, priklausomai nuo maksimalios spinduliuotės galios (P) (siuntimo radijo dažniams (kanalams)) ir antenos pakėlimo aukščio virš žemės paviršiaus (H) (siuntimo ir priėmimo radijo dažniams (kanalams)).
| Antenos pakėlimo aukštis virš žemės paviršiaus (H), metrais |
k4 vertės siuntimo radijo dažniams (kanalams) priklausomai nuo maksimalios spinduliuotės galios (P) (radijo dažniams iki 1000 MHz – e.r.p., radijo dažniams virš 1000 MHz – e.i.r.p.) |
k4 vertės priėmimo radijo dažniams (kanalams) |
|
|||
| P ≤ 5 W |
5 W < P ≤ 10 W |
10 W < P ≤ 25 W |
P > 25 W |
|
||
| H ≤ 3 m |
1,40 |
1,68 |
2,80 |
5,60 |
1,40 |
|
| 3 m < H ≤ 10 m |
1,54 |
1,85 |
3,08 |
6,16 |
1,54 |
|
| 10 m < H ≤ 20 m |
1,82 |
2,18 |
3,64 |
7,28 |
1,82 |
|
| 20 m < H ≤ 30 m |
2,24 |
2,69 |
4,48 |
8,96 |
2,24 |
|
| 30 m < H ≤ 40 m |
2,66 |
3,19 |
5,32 |
10,64 |
2,66 |
|
| 40 m < H ≤ 50 m |
3,22 |
3,86 |
6,44 |
12,88 |
3,22 |
|
| 50 m < H ≤ 60 m |
3,78 |
4,54 |
7,56 |
15,12 |
3,78 |
|
| 60 m < H ≤ 70 m |
4,34 |
5,21 |
8,68 |
17,36 |
4,34 |
|
| 70 m < H ≤ 80 m |
4,90 |
5,88 |
9,80 |
19,60 |
4,90 |
|
| H > 80 m |
6,16 |
7,39 |
12,32 |
24,64 |
6,16 |
|
Lietuvos Respublikos
elektroninių ryšių įstatymo
4 priedas
BALANSAVIMO KOEFICIENTO APSKAIČIAVIMO FORMULĖ
1. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyto balansavimo koeficiento dydis apskaičiuojamas pagal formulę:
| Kt=1– |
Pt-1FP+Pt-1VPN–It-1F |
| PtPP |
čia:
Kt – nuo (t) metų balandžio 1 d. iki (t) metų pabaigos taikomas balansavimo koeficientas;
Pt-1F – (t-1) metų Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos faktinės pajamų įmokos į valstybės biudžetą;
Pt-1VPN – (t-1) metų Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos viršplaninės ir nepanaudotos pajamų įmokos, kurias Finansų ministerija leidžia Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos naudoti (t) metais;
It-1F –(t-1) metų faktinės Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sąnaudos;
PtPP– Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pajamų įmokos į valstybės biudžetą, numatytos (t) metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos parengia ir patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, taip pat užbaigia Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos reorganizavimą prijungimo prie Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos būdu, pakeičiant Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos pavadinimą į „Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnyba“.
2. Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje numatytų įstaigų reorganizacijai, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos valdymo ir kitų organų įgaliojimai pasibaigia ir jų nariai atleidžiami iš užimamų pareigų.
3. Įsigaliojus šiam įstatymui, pirmą kartą skiriant Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos tarybos narius, du šios tarybos nariai skiriami 3 metų kadencijai.
4. Įsigaliojus šiam įstatymui, Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba pirmą kartą tvirtina balansavimo koeficientą 2013 metais.