Projektas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo
2011–2013 METŲ programos patvirtinimo
2010 m. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558; 2006, Nr. 77-2972; 2007, Nr. 61-2339; 2010, Nr. 48-2285) 9 straipsnio 3 dalimi ir 10 straipsnio 5 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programą (pridedama).
2. Pavesti Vidaus reikalų ministerijai koordinuoti šiuo nutarimu patvirtintos programos įgyvendinimą.
3. Rekomenduoti savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant šiuo nutarimu patvirtintą programą ir skirti iš savo biudžetų lėšų jai įgyvendinti.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. nutarimu Nr.
Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo
2011–2013 METŲ PROGRAMA
I. ĮŽANGA
1. Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – sudaryti sąlygas įgyvendinti kryptingą nacionalinę regioninę politiką Lietuvoje.
2. Programoje vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558) (toliau – Regioninės plėtros įstatymas) ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) (toliau – Regioninės politikos strategija).
3. Nors Programa skirta visų Lietuvos regionų plėtrai skatinti, joje daugiausia dėmesio skiriama 5 regioninių centrų (Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos miestų) ir 2 papildomų centrų (Mažeikių ir Visagino miestų), nurodytų Regioninės politikos strategijos 35 punkte, ir probleminių teritorijų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555), (toliau – tikslinės teritorijos) plėtrai. Taip siekiama koncentruoti nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti skiriamas lėšas, tikslingai panaudoti jas socialiniams ir ekonominiams skirtumams tarp Lietuvos regionų ir pačiuose regionuose mažinti, teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.
4. Regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektai, skirti konkrečių regionų atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti, gali būti finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, jeigu jie yra įtraukti į atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas, atitinka galiojančius teritorijų bendruosius ir specialiuosius planus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui, taip pat iš kitų finansavimo šaltinių ir iš Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos fondų. Todėl rengiant Programą buvo atsižvelgta į 2011–2013 metais įgyvendinamas programas, visų pirma tas, kurios bus finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis ir kuriose nustatyti su regionų plėtra susiję tikslai, uždaviniai bei priemonės.
5. Rengiant Programą, buvo atsižvelgta ir į tai, kad Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje, kuriai pritarta 2007 m. balandžio 27 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. K(2007)1808, numatyta skirstant ES struktūrinių fondų paramą laikytis subsidiarumo principo ir sprendimo dėl dalies ES struktūrinių fondų paramos lėšomis finansuojamų projektų pirminės atrankos teisę perduoti regionų plėtros taryboms. Regionų plėtros tarybos svarsto savivaldybių ir valstybės institucijų siūlymus dėl regiono socialinės ir ekonominės plėtros projektų (toliau – projektai), teikiamų įgyvendinat Programą, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro ir tvirtina siūlomų finansuoti projektų sąrašus. Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 2007, Nr. 127-5285) (toliau – Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programa) įgyvendinimo laikotarpiu apskričių viršininkų administracijos apibendrindavo savivaldybių siūlymus dėl pagal šią programą įgyvendinamų, regionines ir vietines iniciatyvas atitinkančių projektų, teikdavo šiuos projektus svarstyti regionų plėtros taryboms, vykdė regionų plėtros tarybų sekretoriato funkcijas. Nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikinus apskričių viršininkų administracijas, minėtos jų funkcijos perduotos Vidaus reikalų ministerijai, o nuo 2011 m. sausio 1 d. bus perduotos steigiamam Regioninės plėtros departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
6. Nacionalinės regioninės politikos tikslą pasiekti padėtų viešosios investicijos, kurios gali sukurti tolesnio ūkio augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindą regionuose. Regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nacionalinė regioninė politika yra įgyvendinama per valstybės viešąją politiką, pirmiausia per verslo, žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros plėtrą. Atsižvelgiant į tai, Programos įgyvendinimo priemonės apims verslo skatinimo, žmogiškųjų išteklių plėtros ir infrastruktūros plėtros sritis. Numatoma, kad be Programoje nustatytų priemonių, siekiant nacionalinės regioninės politikos tikslo ir ekonominių ir socialinių problemų, kylančių nutraukus valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą sprendimo, prisidės ES struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo, Tarptautinio Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo, specialiosios Ignalinos programos ir jos įgyvendinimo Lietuvoje programos, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo parama tiksliniam Ignalinos atominės elektrinės regionui. Ši parama teikiama vadovaujantis Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo 2010–2014 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1425 (Žin., 2010, Nr. 121-6173) ir Neigiamų ekonominių ir socialinių veiksnių poveikio Visagino savivaldybei švelninimo nutraukus Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą 2010–2012 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 599 (Žin., 2010, Nr. 62-3036).
7. Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programos įgyvendinimo laikotarpiu tikslinėse teritorijose pradėtos įgyvendinti miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių atgaivinimo, valstybės užimtumo skatinimo politikos priemonės, koordinuotai visoje šalies teritorijoje buvo įgyvendinamos socialinės (viešosios) infrastruktūros plėtros priemonės, aktualios mažinant regionų socialinius ir ekonominius skirtumus. Pagal 2010 m. lapkričio 25 d. ES struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos duomenis, projektams, įgyvendinantiems Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programos priemones, buvo skirta beveik 1,3 mlrd. Lt ES struktūrinių fondų paramos (iš suplanuotų 1,4 mlrd. Lt.), skirtas finansavimas 1002 projektams. Dar 278 projektinės paraiškos vertinamos. Įgyvendinat Programą bus siekiama užtikrinti minėtų Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programos priemonių tęstinumą.
8. Programoje, vadovaujantis jos įžanga (I skyrius), atsižvelgiant į regionų socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamosios analizės pagrindinius duomenis (II skyrius), suformuluoti 2011–2013 metų laikotarpio nacionalinės regioninės politikos tikslai, uždaviniai ir prioritetai (III skyrius), nustatyti probleminių teritorijų plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai, valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijai (IV skyrius), pateikti duomenys apie Programos įgyvendinimo mechanizmą (V skyrius). Pateikiamos ir jos įgyvendinimo priemonės (Programos priedas).
II. regionų socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamosios analizės pagrindiniai duomenys
9. Regionų socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamosios analizės pagrindiniai duomenys pateikti pagal Statistikos departamento, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statistinius duomenis ir Lietuvos banko pateikiamas makroekonomines prognozes. Atliekant socialinės ir ekonominės būklės analizę, tiriami Regioninės politikos strategijoje apibrėžti rodikliai, taip pat kiti rodikliai, apibūdinantys regionų socialinio ir ekonominio išsivystymo skirtumus.
10. Vertinant regionų socialinio ir ekonominio išsivystymo skirtumus, analizuojamas apskričių vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, vidutinis metinis nedarbo lygis (toliau – VMNL), kuris išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui (toliau – BVP/gyv.), tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui (toliau – TUI/gyv.) ir materialinės investicijos vienam gyventojui, bendrosios pridėtinės vertės struktūra pagal ūkio sektorius, užimtumas šiuose sektoriuose. Siekiant nustatyti šalies regionų raidos tendencijas, įvertintos šalies ekonominės raidos prognozės.
11. 2009 metais didesnis už šalies vidurkį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo tik Vilniaus apskrityje (2332,1 Lt arba 113,4 procento šalies vidurkio), mažiausias – Tauragės apskrityje (1615 Lt arba 78,5 procento šalies vidurkio), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Vilniaus ir Tauragės apskrityse skyrėsi 1,44 karto, Tauragės apskrities rodiklis nesiekė 80 procentų šalies vidurkio. Šalies regionų skirtumai, apskaičiuoti pagal vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, nuo 2008 iki 2009 metais mažėjo – 2008 metais vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje išaugo nuo 1802,4 Lt iki 2151,7, o vidutiniai skirtumai sumažėjo nuo 13,1 iki 12,2 procento, 2009 metais mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo tolygiai visose apskrityse, tačiau skirtumai nuo šalies vidurkio išliko stabilūs (vidutiniškai 12,1 procento), prie šalies vidurkio artėjo Klaipėdos, Panevėžio, Tauragės apskričių rodikliai, šiek tiek atsiliko Alytaus ir Telšių apskritys.
12. 2009 metais didžiausias VMNL buvo Alytaus, Telšių ir Panevėžio apskrityse (atitinkamai 11,7, 11,5 ir 11,3 procento), šių apskričių VMNL rodikliai viršijo šalies vidurkį 20 procentų. Mažiausias VMNL buvo Marijampolės ir Kauno apskrityse (po 8,3 procento, arba 88,3 procento šalies vidurkio). Teritoriniai nedarbo lygio skirtumai nuolat mažėja: per 2008 metus apskričių VMNL vidutinis skirtumas nuo šalies vidurkio sumažėjo nuo 19,1 iki 17,4 procento, 2009 metais vidutiniai VMNL skirtumai sumažėjo iki 10,4 procento, daugiausia dėl išaugusio nedarbo lygio visoje šalyje – VMNL pastebimai didėjo visoje šalyje (nuo 3,4 procento 2008 metais iki 9,3 procento 2009 metais), todėl santykiniai šio rodiklio skirtumai tapo mažesni. Šalies vidurkis nebuvo viršytas daugiau kaip 35 procentais nė vienoje apskrityje. Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programoje suplanuota rezultato kriterijaus reikšmė buvo pasiekta, tačiau būtina užtikrinti pasiekto rezultato stabilumą, kad, besikeičiant darbo rinkos situacijai ir mažėjant nedarbui, šalies apskričių VMNL skirtumai vėl neišaugtų.
13. Vienas iš pagrindinių regionų ekonominio išsivystymo rodiklių yra BVP/gyv. apskrityse. Vidutinis Lietuvos BVP/gyv. 2009 metais buvo 27,4 tūkst. litų. Jį viršijo tik Klaipėdos (29,6 tūkst. litų) ir Vilniaus (41,9 tūkst. litų) apskritys. Vilniaus apskrities BVP/gyv. buvo 3,1 karto didesnis už Tauragės apskrities, kur BVP/gyv. 2009 metais buvo tik 49,1 procento šalies vidurkio. Apskričių skirtumai, apskaičiuoti pagal BVP/gyv., 2008–2009 metais šiek tiek sumažėjo – 2008 metais BVP/gyv. šalyje išaugo nuo 29,2 tūkst. Lt iki 33,2 tūkst. Lt, o vidutiniai apskričių skirtumai sumažėjo nuo 29,2 iki 28,3 procento. Apskričių BVP/gyv. skirtumai mažėjo pirmą kartą nuo 1995 metų. 2009 metais BVP/gyv. sumažėjo tolygiai visose apskrityse, skirtumai nuo šalies vidurkio išliko stabilūs (vidutiniškai 28,9 procento). Taigi regionų ekonominių skirtumų augimas stabilizavosi, bet šių skirtumų mažėjimo tendencijos buvo nežymios.
14. Pagal BVP/gyv. rodiklį galima iškirti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskritis (toliau – ekonomiškai stipriausios apskritys) ir atsiliekančias apskritis – tai Alytaus, Marijampolės, Tauragės apskritys, kuriose BVP/gyv. 2009 metais nesiekė 65 procentų šalies vidurkio, taip pat Telšių apskritis, kurioje santykinai aukštą BVP/gyv. rodiklį užtikrina AB „Mažeikių nafta“, bet bendras ekonominis aktyvumas yra nedidelis, o VMNL santykinai aukštas, ir Utenos apskritis, kuri susiduria su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis, susijusiomis su valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės uždarymu (toliau – atsiliekančios apskritys).
15. Žemą BVP/gyv. lygį atsiliekančiose apskrityse lemia investicijų į žmogiškuosius išteklius, inovacijas, technologinę pažangą stoka. 2009 metų pabaigoje TUI/gyv. Lietuvoje buvo vidutiniškai 10122 Lt. Didžiausios ir didesnės už šalies vidurkį TUI/gyv. buvo Telšių ir Vilniaus apskrityse. Mažiausiai TUI/gyv. teko Tauragės, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Tauragės apskrityje TUI/gyv. siekė vos 381 Lt. Materialinių investicijų vienam gyventojui skirtumai tarp apskričių buvo mažesni, 2009 metais vienam Lietuvos gyventojui teko 4132 Lt materialinių investicijų, tačiau ir šios investicijos koncentravosi daugiausiai Vilniaus apskrityje (6360 Lt vienam gyventojui), Marijampolės ir Tauragės apskrityse vienam gyventojui teko atitinkamai po 1596 Lt (2,5 karto mažiau negu vidutiniškai šalyje) ir 1386 Lt (3 kartus mažiau negu vidutiniškai šalyje) materialinių investicijų.
16. Analizuojant apskričių sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės (toliau – BPV) struktūrą ir užimtumą ekonomikos sektoriuose nustatyta, kad 2009 metais daugiausiai pridėtinės vertės buvo sukuriama paslaugų sektoriuje (prekybos, viešbučių, restoranų, transporto ir kitos paslaugos), šis sektorius dominavo ekonomiškai stipriausių apskričių BPV struktūroje – Vilniaus apskrityje net 78,8 procento visos BPV, atsiliekančiose apskrityse paslaugų sektoriaus dalis buvo daug mažesnė – nuo 46,1 procento (Utenos apskrityje) iki 64,3 procento (Alytaus apskrityje). Išskirtinai didelė pramonės dalis buvo Utenos apskrityje – 2009 metais 42,2 procento sukuriamos BPV (apskrityje 2009 metais veikė šiuo metu uždaryta valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė), taip pat Telšių apskrityje – 34,5 procento BPV (apskrityje įsikūrusi AB „Mažeikių nafta“). Didesnė negu kitose apskrityse žemės ūkio dalis BPV struktūroje buvo atsiliekančiose Tauragės ir Marijampolės apskrityse (atitinkamai 11,3 ir 11,4 procento).. Pastebima, kad žemės ūkio miškininkystės ir žuvininkystės sektorius pasižymi prasčiausiu užimtųjų šiame sektoriuje gyventojų ir sukuriamos BPV santykiu, t. y. nors žemės ūkio sektoriuje dirba 9,2 procento šalies gyventojų, jame sukuriama vos 3,4 procento visos šalies BPV, tuo tarpu pramonės ir paslaugų sektorių indėlis, kuriant BPV ir užtikrinant BVP/gyv. didėjimą, yra daug didesnis. Ypač sudėtinga situacija susidariusi Tauragės ir Marijampolės apskrityse, kuriose žemės ūkio miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje užimta atitinkamai 27,8 ir 21,4 procento gyventojų, tačiau sukuriama tik po šiek tiek daugiau kaip 11 procentų šių apskričių BPV. Tai rodo, kad, siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir gyvenimo kokybės gerinimą atsiliekančiose apskrityse, būtina skatinti iniciatyvas, kurių tikslas – ūkinės veiklos diversifikacija, alternatyvios ekonominės veiklos kaimo gyvenamosiose vietovėse kūrimas. Šiems tikslams pasiekti būtina tobulinti gyventojų gebėjimus įsidarbinimo, veiklos įvairinimo srityse, skatinti vietos gyventojų iniciatyvas, partnerystę sprendžiant iškilusias problemas savo jėgomis. Kaimo gyvenamosiose vietovėse būtina plėsti paslaugų sektorių, gerinti šių vietovių infrastruktūrą, kad jos taptų patrauklesnės.
17. 2008–2009 metų laikotarpiu regionų socialinių skirtumų pokyčius lėmė tiek išoriniai faktoriai, tokie kaip dėl emigracijos mažėjęs nedarbas ir dėl pokyčių darbo rinkoje visoje šalyje iki 2008 metų augęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, taip pat 2009 metais pablogėjusi šalies ekonominė situacija, tiek taikomos tikslinėse teritorijose valstybės užimtumo skatinimo politikos priemonės, nuosekliai visoje šalies teritorijoje įgyvendinama socialinės (viešosios) infrastruktūros plėtros politika.
18. Nuo 2007 metų, siekiant plėsti regionų plėtrai aktualių priemonių mastą ir didinti jų efektyvumą, regioninei politikai įgyvendinti pasitelktos ES sanglaudos skatinimo politikos priemonės. Lietuvos Respublikos ES paramos panaudojimo sistema 2007–2013 metais papildyta regioninės plėtros komponentais – t. y. naudojant ES paramą siekiama ne tik Lietuvos ir ES konvergencijos, bet ir mažėjančių socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų šalyje. ES parama teritorijoms vystyti – urbanistinei plėtrai, būstui vystyti, turizmui, viešosioms paslaugoms plėtoti mažiau išvystytose šalies teritorijose suteikia galimybes pasiekti panašų gyvenimo aplinkos ir kokybės lygį visoje šalyje, sustiprinti teritorinę socialinę ir ekonominę sanglaudą.
19. 2010 metais šalies ūkyje buvo stebimos šios pagrindinės tendencijos: stabilizavosi su vidaus paklausa susiję makroekonominiai rodikliai, o susiję su išorės rinkomis didėjo. Realiojo BVP augimą (0,6 procento per metus) labiausiai skatino pagrindinės atvirojo sektoriaus veiklos rūšys – pramonė ir transportas. Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2010 metais šalies BVP padidės 0,5 procento, o 2011 metais – 3,1 procento. Užsienio prekybos duomenys rodo, kad auga tiek realusis eksportas, tiek importas. Palankią eksporto kaitą patvirtina ir pramonės duomenys: apdirbamosios gamybos didėjančią apyvartą skatina pardavimas užsienio rinkose, pamažu stabilizuojasi ir padėtis darbo rinkoje. Tačiau regionų ekonominiai skirtumai išlieka dideli – didžiausią pridėtinę vertę kuriančios įmonės veikia didžiuosiuose šalies miestuose ir ekonomiškai stipriausiose apskrityse.
20. Nors regionų ekonominių skirtumų augimas stabilizavosi, išlieka grėsmė, kad pradėjus augti šalies ekonomikai verslas atsiliekančiose apskrityse išliks nepakankamai konkurencingas. Šalies regionų raidos tendencijas gali pagerinti Programoje numatytas priemones įgyvendinantys projektai, leidžiantys mažinti nedarbą ir užtikrinti didesnį užimtumą ekonomikos nuosmukio sąlygomis, o sukurta infrastruktūra atsigaunant ekonomikai galės būti išnaudota spartesnei verslo plėtrai, demografiniams procesams (per patrauklesnę gyvenamąją aplinką ir geresnę gyvenimo kokybę) suderinti, padėti atsiliekančioms apskritims priartėti prie ekonomiškai stipriausių apskričių.
III. 2011–2013 METŲ laikotarpio nacionalinės REGIONINĖS
POLITIKOS TIKSLAi, UŽDAVINIAI IR PRIORITETAI
21. 2011–2013 metų laikotarpio nacionalinės regioninės politikos tikslai yra:
21.1. sudaryti sąlygas didinti teritorinę socialinę sanglaudą tarp regionų ir pačiuose regionuose; uždaviniai šiam tikslui įgyvendinti yra:
21.1.2. kompleksiškai modernizuojant ir plėtojant urbanistinę infrastruktūrą, skatinant užimtumą, gerinti probleminių teritorijų gyvenamąją aplinką;
21.1.3. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą probleminėse teritorijose;
21.1.4. panaudoti ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto paramą vietines ir regionines iniciatyvas atitinkantiems projektams įgyvendinti;
22. 2011–2013 metų laikotarpio nacionalinės regioninės politikos tikslų įgyvendinimo prioritetai:
22.1. Programos 21.1 punkte nurodyto tikslo:
22.1.3. Visagino savivaldybės ekonominių ir socialinių problemų, kylančių nutraukus valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą, sprendimas;
22.1.4. ES struktūrinių fondų paramos lėšų paskirstymas laikantis subsidiarumo principo, dalį ES struktūrinių fondų paramos lėšų skiriant regioninėms ir vietinėms iniciatyvoms įgyvendinti, panaudojant šias lėšas savivaldybei ir regionui aktualiausiose srityse, siekiant regionų plėtros planų bei savivaldybių strateginių plėtros planų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo;
23. Atsižvelgiant į Programos 22 punkte nurodytus 2011–2013 metų laikotarpio nacionalinės regioninės politikos tikslų įgyvendinimo prioritetus, nustatoma, kad Programos 21.1 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti Programos 21.1.1–21.1.3 punktuose nustatyti uždaviniai bus įgyvendinami Programos 3 punkte nurodytuose regioniniuose centruose ir papildomuose regioniniuose centruose (įskaitant Visagino miestą) bei probleminėse teritorijose, Programos 21.1.4 ir 21.1.5 punktuose nustatyti uždaviniai – visoje šalies teritorijoje, o Programos 21.2 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti nustatyti uždaviniai – visose kaimo gyvenamosiose vietovėse.
24. Numatoma, kad bus pasiektos šios 2011–2013 metų laikotarpio nacionalinės regioninės politikos tikslų įgyvendinimo (rezultato) kriterijų reikšmės:
24.1. 2013 metais nė vienoje Lietuvos apskrityje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis nebus mažesnis nei 80 procentų šalies vidutinio metinio bruto darbo užmokesčio;
25. Numatoma, kad bus pasiektos šios Programos 21 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijų (produkto kriterijų) reikšmės:
25.1. nurodyto Programos 21.1.1 punkte uždavinio – 2013 metais materialinių investicijų indeksas vienam gyventojui regioninių centrų savivaldybėse padidės, palyginus su Lietuvos Respublikos indeksu, 1 procentu;
25.2. nurodyto Programos 21.1.2 punkte uždavinio – iki 2013 metų bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir gyvenamoji aplinka 15-oje probleminėse teritorijose esančių miestų;
25.3. nurodyto Programos 21.1.3 punkte uždavinio:
25.3.1. iki 2013 metų pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama bus atnaujinta 200 daugiabučių gyvenamųjų namų probleminėse teritorijose;
25.4. nurodyto Programos 21.1.4 punkte uždavinio – iki 2013 metų bus skirta ES parama (pasirašytos projektų finansavimo sutartys) 95 procentams į regionų projektų sąrašus įtrauktų projektų;
25.5. nurodyto Programos 21.1.5 punkte uždavinio – 2011–2013 metais bus parengta ar atnaujinta 20 savivaldybių strateginių plėtros planų;
25.6. nurodyto Programos 21.2.1 punkte uždavinio – 2013 metais Lietuvos gyventojų, užsiimančių prekine žemės ūkio gamyba, dalis sumažės 5 procentais, lyginant su 2009 metais;
IV. probleminių teritorijų plėtros strateginiS tikslas ir uždaviniai, valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijai
26. Probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad nė vienoje probleminėje teritorijoje 2013 metais:
27. Probleminių teritorijų plėtros uždaviniai yra šie:
27.1. kompleksiškai plėtoti probleminių teritorijų urbanistinę infrastruktūrą, didinti šių teritorijų gyvenamosios aplinkos patrauklumą;
27.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą probleminėse teritorijose;
27.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;
28. Probleminių teritorijų plėtros uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į 2011–2013 metų laikotarpio nacionalinės regioninės politikos tikslus ir jiems įgyvendinti nustatytus uždavinius.
29. Probleminėse teritorijose socialinės ir ekonominės problemos dažnai skiriasi: jos atsirado dėl skirtingų priežasčių, joms spręsti kai kuriais atvejais būtina ir skirtinga valstybės pagalba (taikytinos skirtingos intervencinės nacionalinės regioninės politikos priemonės). Tai gali lemti ir skirtingus plėtros uždavinius probleminėse teritorijose.
30. Atsižvelgiant į Programos 29 punkto nuostatas ir į tai, kad probleminių teritorijų plėtros uždaviniams įgyvendinti bus rengiamos Regioninės plėtros įstatyme numatytos probleminių teritorijų plėtros programos (jų rengimo metu atlikus išsamesnę kiekvienos probleminės teritorijos plėtros analizę, nustačius plėtros tendencijas bei įvertinus esamų socialinių ir ekonominių problemų atsiradimo priežastis, probleminių teritorijų plėtros prioritetus, strateginius tikslus ir uždavinius), probleminių teritorijų plėtros priemonės bus numatomos ne visiems Programos 27 punkte nurodytiems uždaviniams įgyvendinti.
31. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama taikant nurodytus kriterijus:
31.1. sudarant palankesnes sąlygas panaudoti ES struktūrinės paramos lėšas probleminėse teritorijose vykdomiems projektams;
V. programos įgyvendinimas
32. Programos įgyvendinimo stebėseną teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja Vidaus reikalų ministerija.
33. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 10 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą. Vidaus reikalų ministerija kasmet iki kovo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus.
Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų
mažinimo 2011–2013 metų programos
priedas
Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 METŲ PROGRAMos
ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Eil. Nr. |
Priemonės pavadinimas |
Įvykdymo terminas (metai) |
Atsakingi vykdytojai |
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai |
| 1. Tikslas – sudaryti sąlygas didinti teritorinę socialinę sanglaudą tarp regionų ir pačiuose regionuose |
||||
| 1.1. Uždavinys – kompleksiškai gerinti regioninių centrų gyvenamąją ir investicinę aplinką |
||||
| 1.1.1. |
Plėtoti regioninių centrų. aplinkos, viešojo transporto ir kitą viešąją infrastruktūrą: atnaujinti miestų viešąsias erdves, rekonstruoti ir plėsti rekreacines zonas, sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės ir verslo poreikiams apleistas teritorijas |
2011–2013 |
Vidaus reikalų ministerija (Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau –valstybės biudžetas) asignavimų valdytoja), Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, regioninių centrų savivaldybės |
142419 (iš jų ES struktūriniai fondai – 121059, valstybės biudžetas – 10680, savivaldybių biudžetai – 10680) |
| 1.1.2. |
Finansuoti naujas vietos gyventojų bendruomenių iniciatyvas, skirtas regioninių centrų gyvenamajai aplinkai ir gyvenimo kokybei gerinti |
2011–2013 |
Vidaus reikalų ministerija (ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), regioninių centrų savivaldybės |
35604 (iš jų ES struktūriniai fondai – 30264, valstybės biudžetas – 2670, savivaldybių biudžetai – 2670)
|
| 1.2. Uždavinys – kompleksiškai modernizuojant ir plėtojant urbanistinę infrastruktūrą, skatinant užimtumą, gerinti probleminių teritorijų gyvenamąją aplinką |
||||
| 1.2.1. |
Plėtoti ir modernizuoti probleminių teritorijų miestų viešąsias erdves, šiuose miestuose plėsti ir atnaujinti poilsio, laisvalaikio, sporto, transporto ir kultūros infrastruktūrą |
2011–2013 |
Vidaus reikalų ministerija (ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Aplinkos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Susisiekimo ministerija, probleminių teritorijų savivaldybės |
45897 (iš jų ES struktūriniai fondai – 39015, valstybės biudžetas – 3441, savivaldybių biudžetai – 3441) |
| 1.2.2. |
Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, subsidijuoti darbo vietų steigimą probleminių teritorijų bedarbiams įdarbinti |
2011–2013 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (valstybės biudžeto ir Užimtumo fondo asignavimų valdytoja), probleminių teritorijų savivaldybės |
7500 (valstybės biudžetas, Užimtumo fondas) |
| 1.2.3. |
Remti bedarbių savarankišką užimtumą ir veiklą pagal verslo liudijimus |
2011–2013 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (valstybės biudžeto ir Užimtumo fondo asignavimų valdytoja), probleminių teritorijų savivaldybės |
4860 (Užimtumo fondas, nuo 2013 m. valstybės biudžetas) |
| 1.3. Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą probleminėse teritorijose |
||||
| 1.3.1. |
Atnaujinti ir apšiltinti daugiabučius gyvenamuosius namus, esančius probleminėse teritorijose |
2011–2013 |
Vidaus reikalų ministerija (ES struktūrinių fondų asignavimų valdytoja), Aplinkos ministerija, probleminių teritorijų savivaldybės |
70059 (iš jų ES struktūriniai fondai – 59550, gyventojų ir savivaldybių lėšos – 10509) |
| 1.3.2. |
Pritaikyti pastatus (pirmiausia bendrabučio tipo daugiabučius gyvenamuosius namus) socialinio būsto reikmėms probleminėse teritorijose |
2011–2013 |
Vidaus reikalų ministerija (ES struktūrinių fondų asignavimų valdytoja), Aplinkos ministerija, probleminių teritorijų savivaldybės |
17514 (iš jų ES struktūriniai fondai – 14886, savivaldybių biudžetai – 2628) |
| 1.4. Uždavinys – panaudoti ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto paramą vietines ir regionines iniciatyvas atitinkantiems projektams įgyvendinti |
||||
| 1.4.1. |
Plėsti ir modernizuoti vietinės reikšmės kelių ir gatvių tinklą |
2011–2013 |
Susisiekimo ministerija (ES struktūrinių fondų asignavimų valdytoja), Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės |
233445 (ES struktūriniai fondai) |
| 1.4.2. |
Plėtoti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų tinklą, didinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą |
2011–2012 |
Sveikatos apsaugos ministerija (ES struktūrinių fondų asignavimų valdytoja), Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės |
18813 (ES struktūriniai fondai) |
| 1.4.3 |
Gerinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų savivaldybėse prieinamumą ir kokybę, plėtoti šioms paslaugoms teikti skiriamą infrastruktūrą |
2011 |
Sveikatos apsaugos ministerija (ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės |
1217,6 (iš jų ES struktūriniai fondai –1035, valstybės biudžetas – 182,6) |
| 1.4.4. |
Vykdyti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų pastatų šiltinimą, skatinant energijos vartojimo efektyvumą |
2011–2012 |
Ūkio ministerija (ES struktūrinių fondų asignavimų valdytoja), Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės |
81253,5 (ES struktūriniai fondai)
|
| 1.4.5. |
Gerinti specialiojo ugdymo paslaugų prieinamumą ir kokybę, įsteigti specialiojo ugdymo metodinius centrus penkiose apskrityse |
2011–2012 |
Švietimo ir mokslo ministerija (ES struktūrinių fondų asignavimų valdytoja), Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, savivaldybės |
11333,2 (ES struktūriniai fondai) |
| 1.4.6. |
Sumažinti požeminių ir paviršinių vandenų taršą iš teritorijų, užterštų aplinkai pavojingomis medžiagomis |
2011 |
Aplinkos ministerija (ES struktūrinių fondų asignavimų valdytoja), Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės |
26695 (ES struktūriniai fondai)
|
| 1.4.7. |
Atnaujinti savivaldybių mokyklų, vykdančių ikimokyklinio ugdymo programas ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, patalpas, įrangą, baldus ir ugdymo priemones |
2011 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės |
24126,2 (ES struktūriniai fondai)
|
| 1.4.8. |
Plėtoti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančią ar patikėjimo teise valdomą viešąją turizmo infrastruktūrą, leidžiančią turizmo plėtrai panaudoti gamtos išteklius, kultūros paveldą, sudaryti palankesnes aktyvaus poilsio sąlygas, taip skatinti atvykstamąjį ir vietos turizmą |
2011–2012 |
Ūkio ministerija (ES struktūrinių fondų asignavimų valdytoja), Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės |
30000 (ES struktūriniai fondai)
|
| 1.5. Uždavinys – tobulinti regioninės plėtros planavimą ir administravimą |
||||
| 1.5.1. |
Teikti techninę pagalbą savivaldybėms, rengiančioms strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentus, organizuoti savivaldybių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą – tobulinti jų kvalifikaciją regioninės plėtros planavimo ir administravimo srityje |
2011–2013 |
Vidaus reikalų ministerija (ES struktūrinių fondų asignavimų valdytoja), savivaldybės |
24642 (ES struktūriniai fondai)
|
| 2. Tikslas – didinti miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių integraciją |
||||
| 2.1. Uždavinys – sudaryti sąlygas ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo gyvenamosiose vietovėse |
||||
| 2.1.1. |
Plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių viešąją infrastruktūrą, skirtą gyventojų verslumui skatinti ir jų užimtumui didinti sektoriuose, nesusijusiuose su žemės ūkio produktų gamyba: pritaikyti visuomeninius pastatus (taip pat ir nenaudojamus) smulkiajam verslui ir amatams plėtoti, bendruomenių veiklai arba socialinėms paslaugoms teikti. |
2011–2013 |
Vidaus reikalų ministerija (ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Žemės ūkio ministerija, savivaldybės |
74331 (iš jų ES fondai – 63183, valstybės biudžetas – 5574, savivaldybių biudžetai – 5574) |
| 2.2. Uždavinys – kompleksiškai modernizuoti ir plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą |
||||
| 2.2.1. |
Plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių viešąsias erdves – atnaujinti viešąją poilsio, laisvalaikio, sporto infrastruktūrą |
2011–2013 |
Vidaus reikalų ministerija (ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Žemės ūkio ministerija, savivaldybės |
44598 (iš jų ES fondai – 37908, valstybės biudžetas – 3345, savivaldybių biudžetai – 3345) |
| 2.2.2. |
Plėtoti kultūros infrastruktūrą – modernizuoti kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių kultūros įstaigų (kultūros centrų, muziejų ir viešųjų bibliotekų) infrastruktūrą |
2011–2013 |
Vidaus reikalų ministerija (ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Žemės ūkio ministerija, savivaldybės |
29733 (iš jų ES fondai – 25275, valstybės biudžetas – 2229, savivaldybių biudžetai – 2229)
|
| 2.2.3. |
Spręsti nepakankamos švietimo ir socialinių paslaugų kokybės, pasiūlos ir prieinamumo kaimo vietovėse problemą – kurti, diegti ir plėtoti modernią švietimo ir socialinių paslaugų, skirtų įvairaus amžiaus gyventojų grupėms, infrastruktūrą |
2011–2013 |
Švietimo ir mokslo ministerija (ES struktūrinių fondų asignavimų valdytoja), Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Kultūros ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybės |
74630 (ES struktūriniai fondai)
|
|
|
|
|
Iš viso: |
998670,5 (iš jų valstybės biudžeto ir Užimtumo fondo lėšų – 40481,6, savivaldybių biudžetų ir gyventojų lėšų – 41076, ES struktūrinių fondų lėšų – 917112,9) |
_________________________