Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮDARBINIMO PER LAIKINOJO ĮDARBINIMO ĮMONES
ĮSTATYMAS
2010 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato darbo santykių tarp laikinųjų darbuotojų ir laikinojo įdarbinimo įmonių ypatumus, įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones santykiuose dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas.
2. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti įstatymai įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones teisiniams santykiams taikomi tiek, kiek jų nereguliuoja šis įstatymas.
3. Šis įstatymas netaikomas laivų įguloms, kurioms yra taikomas Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Įdarbinimas per laikinojo įdarbinimo įmones – laikinųjų darbuotojų įdarbinimas laikinojo įdarbinimo įmonėse turint tikslą juos pagal laikinojo įdarbinimo sutartis siųsti laikinai dirbti laikinojo darbo naudotojų naudai, pastariesiems prižiūrint ir vadovaujant.
2. Laikinojo įdarbinimo sutartis – laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo sutartis, pagal kurią ši įmonė įsipareigoja atlygintinai laikinai pavesti laikinajam darbuotojui (laikiniesiems darbuotojams) atlikti šioje sutartyje numatytas darbo funkcijas laikinojo darbo naudotojo naudai, laikantis pastarojo nustatytos darbo tvarkos, o laikinojo darbo naudotojas įsipareigoja užtikrinti šiame įstatyme ir šioje sutartyje nustatytas darbo sąlygas.
3. Laikinasis darbuotojas – Darbo kodekso 15 straipsnyje nurodytus reikalavimus atitinkantis darbuotojas, su laikinojo įdarbinimo įmone sudaręs laikinojo darbo sutartį.
4. Laikinojo darbo naudotojas (toliau – darbo naudotojas) – Darbo kodekso 16 straipsnyje nurodytus reikalavimus atitinkantis fizinis, juridinis asmuo ar kita organizacinė struktūra, kurių naudai ir kuriems prižiūrint bei vadovaujant laikinai dirba laikinieji darbuotojai.
5. Laikinojo darbo sutartis – laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbuotojo sutartis, pagal kurią šis darbuotojas įsipareigoja minėtoje sutartyje numatytas darbo funkcijas atlikti laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto darbo naudotojo naudai, laikydamasis pastarojo nustatytos darbo tvarkos, o ši įmonė įsipareigoja mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir vykdyti kitus Darbo kodekse, šiame įstatyme, kolektyvinėje bei šioje sutartyje nustatytus įsipareigojimus.
6. Laikinojo įdarbinimo įmonė (toliau – įdarbinimo įmonė) – Darbo kodekso 16 straipsnyje nurodytus reikalavimus atitinkantis darbdavys, kuris sudaro laikinojo darbo sutartis su laikinaisiais darbuotojais, siekdamas paskirti juos laikinai dirbti darbo naudotojo naudai, pastarajam prižiūrint ir vadovaujant.
3 straipsnis. Laikinojo darbo sutarties sudarymas, jos turinys ir pasibaigimas
2. Jei laikinasis darbuotojas tą patį darbą pagal dvi ar daugiau terminuotas laikinojo darbo sutartis dirba ilgiau nei 180 darbo dienų per dvylikos mėnesių laikotarpį (sumuojant laikinojo darbuotojo dirbtą laiką darbo dienomis nuo pirmosios laikinojo darbuotojo darbo dienos pagal pirmąją terminuotą laikino darbo sutartį), tokia antroji ar vėlesnė laikinojo darbo sutartis darbuotojo reikalavimu pripažįstama neterminuota.
3. Laikinojo darbo sutarčiai sudaryti, vykdyti ir jai pasibaigti taikomos Darbo kodekso ir šio įstatymo nuostatos.
4. Laikinojo darbo sutartyje, be Darbo kodekse numatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, turi būti sulygta:
1) laikinojo darbuotojo iškvietimo ir siuntimo dirbti darbo naudotojui bei atšaukimo iš darbo dirbto darbo naudotojui tvarka;
3) darbo užmokesčio dydis ir mokėjimo tvarka, atlygio už prastovos laiką, mokamo už laikotarpius tarp siuntimų dirbti darbo naudotojui, dydis ir mokėjimo tvarka. Laikinojo darbuotojo darbo užmokestis darbo pas darbo naudotoją laikotarpiu turi būti bent toks, koks būtų taikomas, jei darbo naudotojas būtų jį tiesiogiai įdarbinęs toje pačioje darbo vietoje;
5. Laikotarpiu tarp siuntimų dirbti laikinasis darbuotojas turi teisę nutraukti laikinojo darbo sutartį savo pareiškimu, įspėjęs įdarbinimo įmonę ne vėliau kaip prieš 7 dienas. Kolektyvinėje sutartyje, sudarytoje tarp įdarbinimo įmonės ir jos darbuotojų, gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio.
4 straipsnis. Laikinųjų darbuotojų darbo ypatumai
1. Laikotarpiais tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokamas ne mažesnis kaip Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga atlygis už prastovos laiką.
2. Laikinajam darbuotojui taikomos kolektyvinės sutarties, sudarytos tarp darbo naudotojo ir jo darbuotojų, bei darbo naudotojo vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų nuostatos. Jei kolektyvinėje sutartyje, sudarytoje tarp darbo naudotojo ir jo darbuotojų, ar darbo naudotojo kituose vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose nustatytos darbo sąlygos skiriasi nuo numatytų kolektyvinėje sutartyje, sudarytoje tarp įdarbinimo įmonės ir jos darbuotojų, ar įdarbinimo įmonės kituose vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose, taikoma palankiausia laikinajam darbuotojui nuostata.
5 straipsnis. Laikinojo darbuotojo, įdarbinimo įmonės ir darbo naudotojo tarpusavio teisės ir pareigos
1. Įdarbinimo įmonė, siekdama įgyvendinti darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, privalo įsitikinti, kad siunčiami dirbti laikinieji darbuotojai dirbs darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus atitinkančiose darbo sąlygose.
2. Darbo naudotojas privalo laikiniesiems darbuotojams užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.
3. Darbo naudotojas laikinajam darbuotojui leidžia pradėti dirbti tik tada, kai laikinasis darbuotojas informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius ir apsisaugojimo nuo jų priemonių panaudojimą, instruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įdarbinimo įmonėje buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Darbo naudotojas laikiniesiems darbuotojams privalo suteikti informaciją apie paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, taip pat jie turi būti supažindinti su evakavimo planais.
4. Darbo naudotojas privalo iki darbo pradžios pasirašytinai supažindinti laikinąjį darbuotoją su darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais jo darbą darbo naudotojui reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat su taikomais darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais.
5. Darbo naudotojo darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, organizuojantys darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones, ir darbuotojų atstovai privalo būti informuoti apie laikinųjų darbuotojų darbo pradžią darbo naudotojui.
6. Už darbo naudotojui laikinojo darbuotojo padarytą žalą atsako įdarbinimo įmonė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Įdarbinimo įmonės ir darbo naudotojo teisiniai santykiai
1. Įdarbinimo įmonės ir darbo naudotojo santykiai grindžiami jų raštu sudaryta laikinojo įdarbinimo sutartimi. Šioje sutartyje turi būti nurodoma laikinojo darbuotojo (laikinųjų darbuotojų) kvalifikacija, darbo funkcijos, darbo režimas, laikinojo darbuotojo (laikinųjų darbuotojų) siuntimo bei atšaukimo iš darbo naudotojui tvarka, šio darbuotojo (darbuotojų) profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo tvarka bei kitos sąlygos, užtikrinančios laikinojo darbuotojo (laikinųjų darbuotojų) garantijas, nustatytas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose.
7 straipsnis. Įdarbinimo įmonei draudžiami veiksmai
Įdarbinimo įmonei draudžiama:
2) reikalauti iš laikinojo darbuotojo atlyginti ar padengti bet kokias išlaidas dėl laikinojo darbo sutarties sudarymo ir jos vykdymo;
3) laikinųjų darbuotojų duomenis tvarkyti kitais tikslais, kurie nesusiję su laikinojo darbo sutartyje numatytais įsipareigojimais, jų kvalifikacija, profesine patirtimi ar kita svarbia informacija, arba pažeidžiant jų teises į privataus gyvenimo neliečiamumą;
8 straipsnis. Darbo naudotojo pareigos
1. Darbo naudotojas turi informuoti laikinuosius darbuotojus apie jo turimas laisvas darbo vietas ir šių darbo vietų ypatybes. Informacija apie laisvas darbo vietas gali būti skelbiama viešai informaciniuose stenduose darbo naudotojo patalpose, darbo naudotojo internetinėje svetainėje ar kitais būdais.
2. Darbo naudotojui draudžiama:
1) pavesti laikinajam darbuotojui atlikti streikuojančiųjų darbo naudotojo darbuotojų darbo funkcijas;
2) sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartį, pagal kurią darbo naudotojo naudai tam tikrą darbą dirbtų laikinieji darbuotojai, jei per paskutinius 3 mėnesius darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, jis atleido daugiau kaip 10 procentų darbuotojų;
3) diskriminuoti laikinuosius darbuotojus tokią pačią ar lygiavertę darbo funkciją atliekančių darbo naudotojo darbuotojų atžvilgiu (sudaryti laikiniesiems darbuotojams mažiau palankias darbo sąlygas);
9 straipsnis. Laikinojo darbuotojo socialinės garantijos
10 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas
1. Ginčai, kilę tarp laikinojo darbuotojo ir įdarbinimo įmonės, nagrinėjami Darbo kodekso nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.
11 straipsnis. Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones priežiūra ir atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą
1. Įdarbinimo įmonės turi teikti Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais informaciją apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones, darbo naudotojus, su kuriais sudarytos laikinojo įdarbinimo sutartys ir jiems dirbti nusiųstų laikinųjų darbuotojų skaičių.
2. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ketvirtojo skirsnio nustatyta tvarka prižiūri, kaip įdarbinimo įmonės ir darbo naudotojai laikosi šio įstatymo, darbuotojų saugos ir sveikatos bei kitų norminių teisės aktų nustatytų reikalavimų, vykdant įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones, ir juos konsultuoja darbo įstatymų ir šio įstatymo vykdymo klausimais bei atlieka pagal šio straipsnio 1 dalį gautos informacijos vertinimą.
12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
13 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai
Lietuvos Respublikos
įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1991 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 91/383/EEB, pateikianti papildomas priemones, skatinančias gerinti terminuotuose arba laikinuose darbo santykiuose esančių darbuotojų saugą ir sveikatą darbe ( OL 2004, specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 418).