Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO 158 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1446
2010 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-745 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :
Nepritarti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIP-1446 (toliau – Įstatymo projektas XIP-1446) siūlomiems teisinio reguliavimo pakeitimams dėl šių priežasčių:
1. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų siūloma netaikyti asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Pagal tokį siūlymą lygtinis paleidimas nebūtų taikomas ir už nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 1511 straipsnyje (lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą), kuriame nustatytas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas – 3 metai, ir 153 straipsnyje (mažamečio tvirkinimas), kuriame nustatytas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas – 2 metai. Tai nesuderinama su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) (toliau – BVK) 158 straipsniu, kuriame lygtinio paleidimo netaikymas siejamas išimtinai tik su labai sunkiais nusikaltimais, už kuriuos numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, taip pat su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo vietoje.
2. Teismas įvertina nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, lengvinančias ir sunkinančias baudžiamąją atsakomybę aplinkybes ir atitinkamai skiria bausmę. Bausmės tikslas yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad pasiekus šiuos tikslus nėra tikslinga toliau tokį asmenį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.
3. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi, nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, t.y. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tik tie nuteistieji, kuriuos, teismo nuomone, įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų Lietuvoje taikomas vidutiniškai 55,4 procentams laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų. Daugelyje Europos valstybių (pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje, Suomijoje, Portugalijoje, Ispanijoje) taikoma privalomo lygtinio paleidimo sistema ir lygtinai paleidžiami visi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys. Todėl, mažinant lygtinio paleidimo taikymo galimybes, kartu būtų didinamas nuteistųjų, esančių laisvės atėmimo vietose, skaičius, o tai reikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų nuteistiesiems išlaikyti.
4. Lygtinai paleidus asmenį iš pataisos įstaigos, jis ir toliau prižiūrimas, teikiama jam reikalinga socialinė pagalba, vykdomos įvairios resocializacijos priemonės. Taip užtikrinama jo sėkminga integracija į visuomenę. Atsisakius lygtinio paleidimo nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, tokie asmenys, išėję iš laisvės atėmimo vietų, turėtų savarankiškai integruotis į visuomenę. Pažymėtina, kad tokie asmenys naujas nusikalstamas veikas padaro dažniau negu lygtinai paleidžiami asmenys.
5. Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2003 m. rugsėjo 24 d. priimtoje rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduoja valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą.
6. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimui yra pateikti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (Nr. XIP-1892), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 67, 75, 77, 82, 87, 92 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo (Nr. XIP-1893), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89, 90, 339, 342, 348, 358, 360, 362 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 361, 2531 straipsniais įstatymo (Nr. XIP-1894), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 18, 19, 66, 90, 91, 126, 140, 154, 157, 159, 164, 179 ir 183 straipsnių pakeitimo ir 127, 160, 161, 162 ir 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (Nr. XIP-1895) projektai. Šiuose projektuose siūloma sukurti mechanizmą, leisiantį individualizuoti elgesio kontrolės ir resocializacijos priemonių taikymą nuteistiesiems, atsižvelgiant į jų pakartotinės nusikalstamos veikos rizikos vertinimą. Antai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89, 90, 339, 342, 348, 358, 360, 362 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 361, 2531 straipsniais įstatymo projekte numatomas socialinio tyrimo išvadų, kuriose būtų informacija apie kaltinamojo ar nuteistojo asmenybę, jo socialinę aplinką, kriminogeninius veiksnius ir kita informacija, padėsianti individualizuoti priemonių taikymą nuteistiesiems, kuriems bausmės vykdymas atidedamas, lygtinai atleidžiamiems nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, lygtinai paleidžiamiems iš pataisos įstaigų, institutas. Sudedamąja socialinio tyrimo išvados dalimi numatomas kaltinamojo ar nuteistojo rizikos vertinimas. Šis vertinimas būtų atliekamas pagal pakartotinio nusikaltimo rizikos vertinimo metodiką, kurią šiuo metu jau yra įsigijęs Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Tikimasi, kad socialinio tyrimo išvados padės teismams geriau parinkti ir individualizuoti probacijos sąlygas, kurių nuteistieji turės laikytis bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo metu. Kartu tai leis užtikrinti tikslingą lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymą, mažinti nuteistųjų pakartotinės nusikalstamos veikos recidyvus, sudarys sąlygas sėkmingesnei nuteistųjų resocializacijai. Probacijos įstatymo projekte nuteistiesiems numatoma taikyti elektroninį stebėjimą, taip užtikrinant, kad nuteistieji laikysis nustatytų probacijos sąlygų. Tokiu būdu efektyvi nuteistųjų priežiūra bus užtikrinama ir neizoliuojant asmenų laisvės atėmimo vietose. Taip pat numatomas resocializacijos priemonių, padėsiančių nuteistajam suprasti nusikalstama veika daromą žalą, integruotis jam į visuomenę, kompleksas. Tokiu būdu šiais projektais kompleksiškai sprendžiamos baudžiamosios atsakomybės taikymo ir įgyvendinimo problemos.