Projektas-3
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TEISĖKŪROS PAGRINDŲ
ĮSTATYMAS
2010 m. d. Nr.
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas.
2. Šis įstatymas netaikomas Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, išskyrus šių sutarčių registravimą ir skelbimą.
3. Šis įstatymas netaikomas individualiesiems teisės aktams, išskyrus nuostatas dėl teisės aktų registravimo ir įsigaliojimo.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Aktuali teisės akto redakcija – teisės akto tekstas, apimantis visus tame teisės akte įtvirtinto teisinio reguliavimo pakeitimus, galiojusius, galiojančius arba galiosiančius tam tikru metu.
2. Geresnis reglamentavimas – sistemingai taikomų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti valstybės politikos efektyvumą, nuolat tobulinti teisės aktų rengimą, priėmimą ir įgyvendinimą, gerinti teisinio reguliavimo kokybę, didinti jo veiksmingumą ir nuoseklumą, visuma.
3. Individualusis teisės aktas – teisės aktas, priimtas norminio teisės akto pagrindu ir skirtas tik tam tikram subjektui ar atvejui.
4. Įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas – norminis teisės aktas, kuriuo remiantis įgyvendinamos įstatyme įtvirtintos teisės normos.
5. Norminis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinta tvarka ir forma priimtas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos ar naikinamos teisės normos, skirtos neapibrėžtai subjektų ar atvejų grupei.
6. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas – teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo galimų teigiamų ir neigiamų padarinių atskiroms visuomeninių santykių sritims, taip pat asmenims ar jų grupėms nustatymas.
7. Teisėkūra – procesas, apimantis siūlymų arba ketinimų nustatyti naują ar keisti esamą teisinį reguliavimą pareiškimą, teisės aktų projektų rengimą, derinimą, teisės aktų priėmimą, registravimą ir skelbimą, teisinio reguliavimo stebėseną.
8. Teisėkūros iniciatyva – siūlymas arba ketinimas nustatyti naują arba keisti esamą teisinį reguliavimą.
9. Teisės akto projekto lydimieji dokumentai – šio įstatymo ar kitų teisės aktų numatyti privalomi parengti ir kartu su teisės akto projektu teisės aktą priimančiam subjektui privalomi pateikti dokumentai.
10. Teisinio reguliavimo stebėsena – priemonių sistema, apimanti teisinio reguliavimo faktinių padarinių ir jų atitikties teisės akto priėmimo metu planuotiems tikslams ir padariniams vertinimą, siūlymų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo teikimą.
11. Teisės aktų registras – pagrindinis valstybės registras, kuriame registruojami šiame įstatyme nurodyti registro objektai, teisės aktų nustatyta tvarka renkami, kaupiami, apdorojami, sisteminami, saugomi ir teikiami registro duomenys, atliekami kiti teisės aktuose nustatyti registro duomenų tvarkymo veiksmai.
3 straipsnis. Teisėkūros principai
Teisėkūroje vadovaujamasi geresnio reglamentavimo politikos siekiu ir šiais principais:
1) tikslingumo, reiškiančiu, kad teisės aktas turi būti rengiamas ir priimamas siekiant aiškaus tikslo, kad, jei įmanoma, konkrečiam politikos tikslui ar tikslams pasiekti naudojamos alternatyvos teisiniam reguliavimui, o parengti ir priimti teisės aktai sistemingai peržiūrimi, siekiant užtikrinti, kad galioja tik veiksmingi ir būtini teisės aktų reikalavimai;
2) proporcingumo, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės atitinka teisinio reguliavimo tikslus, reguliavimo nauda viršija sąnaudas (teisinio reguliavimo sukeliamą finansinę ir administracinę naštą), teisinio reguliavimo tikslų negalima pasiekti kitomis, mažiau reikalavimų nustatančiomis teisinio reguliavimo priemonėmis, Europos Sąjungos teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę nesugriežtinant jų reikalavimų;
3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu turi būti paisoma ir negali būti paneigiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintos asmens teisės ir laisvės;
4) atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra yra vieša, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis bei teisėkūroje dalyvaujantys asmenys – žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudaromos sąlygos teikti pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, priimti teisės aktai skelbiami ir prieinami viešai;
5) efektyvumo, reiškiančio, kad rengiant teisės akto projektą įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti teisinio reguliavimo priemonės, siekiama teisės aktų konsolidumo ir kodifikavimo, skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai ir pastabos, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus;
6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas;
7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai turi neprieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams;
8) koncentruotumo, reiškiančiu, kad vienu metu rengiami ir priimami visi pareikštai teisėkūros iniciatyvai įgyvendinti reikalingi teisės aktų projektai, su tuo pačiu teisės aktu susijusios teisėkūros iniciatyvos įgyvendinamos paprastai rengiant vieną teisės akto projektą, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina;
9) atskaitomybės, reiškiančiu, kad turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę asmenys, kad turi būti atliekama teisinio reguliavimo stebėsena bei žinomi šią stebėseną atliekantys ir už stebėsenos rezultatus privalantys atsiskaityti subjektai.
4 straipsnis. Teisėkūros stadijos
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinės
sistemos naudojimas teisėkūrai
1. Teisėkūros atvirumui, skaidrumui, koncentruotumui, taip pat atskaitomybei teisėkūroje užtikrinti naudojama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinė sistema (toliau – Informacinė sistema), kurioje kaupiami ir tvarkomi duomenys apie teisėkūros iniciatyvas, teisės aktų projektus, teisinio reguliavimo stebėseną, užtikrinama galimybė teisėkūroje dalyvaujantiems asmenims ir visuomenei skelbti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus dokumentus ir informaciją.
2. Valstybės valdžios ir savivaldybių institucijos, valstybės ir savivaldybių politikai, kiti subjektai, kurie, vadovaudamiesi teisės aktuose nustatytais ar teisės aktų nustatyta tvarka suteiktais įgaliojimais, pareiškia teisėkūros iniciatyvas, rengia ir derina teisės aktų projektus, atlieka teisinio reguliavimo stebėseną, Informacinėje sistemoje skelbia:
5) informaciją apie numatomus konsultavimosi su visuomene dėl teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų būdus ir konsultavimosi rezultatus;
3. Informacinėje sistemoje sudaroma galimybė visiems asmenims (visuomenei) teikti siūlymus ir pastabas dėl Informacinėje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų bei teisės aktų projektų, teikti pastabas ir siūlymus dėl teisinio reguliavimo stebėsenos. Šie siūlymai ir pastabos (duomenys) tvarkomi ir skelbiami Informacinėje sistemoje.
6 straipsnis. Teisės aktų registras
1. Teisės aktų registro objektai yra:
5) Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, išskyrus Europos Bendrijų ir Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, atstovaujančių vienai tarptautinės sutarties šaliai, tarptautines sutartis (tarptautines mišriąsias sutartis), skelbiamas lietuvių kalba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
8) ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai;
13) ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų ar kitų viešųjų juridinių asmenų, vykdančių valstybės ar savivaldybių pavestas funkcijas, vadovų priimti teisės aktai, kurių skelbimą Teisės aktų registre nustato teisės aktai;
14) Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados, taip pat sprendimai priimti nagrinėti prašymą ar paklausimą, sprendimai atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą, sprendimai nutraukti bylą (teiseną), sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo ir Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais klausimais;
2. Teisės aktų registre tvarkomi, neatlygintinai teikiami ir viešai skelbiami elektroninėje erdvėje, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytas išimtis ir apribojimus, šie objekto duomenys:
6) chronologija (priėmimo data, įsigaliojimo data, pakeitimo ar papildymo data, pripažinimo netekusiu galios data, galiojimo sustabdymo data, galiojimo terminas);
9) nuorodos į atitinkamo teisės akto pakeitimų projektus (jei tokie pakeitimų projektai užregistruoti Informacinėje sistemoje);
3. Vadovaujančioji Teisės aktų registro tvarkymo įstaiga – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Teisės aktų registro tvarkymo įstaiga – valstybės įmonė Registrų centras.
4. Teisės aktų registro duomenys tvarkomi vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, registro nuostatais ir kitais teisės aktais.
7 straipsnis. Informacinės sistemos duomenų ir Teisės aktų registro duomenų
sąsajos
1. Teisės aktų registre nėra tvarkomi tie duomenys, kurie tvarkomi Informacinėje sistemoje, ir atvirkščiai.
8 straipsnis. Konsultavimasis su visuomene
1. Konsultavimosi su visuomene tikslas – užtikrinti teisėkūros skaidrumą, sužinoti visuomenės nuomonę apie atitinkamas problemas ir jų sprendimo būdus, geriau įvertinti numatomo teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, jo įgyvendinimo sąnaudas, sudaryti visuomenei galimybę teikti siūlymus dėl pareikštų teisėkūros iniciatyvų, Informacinėje sistemoje paskelbtų teisės aktų projektų ir teisinio reguliavimo stebėsenos.
2. Konsultuojamasi turi būti laiku ir dėl esminių klausimų (konsultavimosi efektyvumas), taip pat konsultuojamasi tiek, kiek yra būtina (konsultavimosi proporcingumas).
3. Teisėkūros iniciatyvas pareiškiantys, teisės aktų projektus rengiantys, teisės aktus priimantys ir (ar) teisinio reguliavimo stebėseną atliekantys subjektai privalo įvertinti gautus asmenų pasiūlymus ir viešai skelbti konsultavimosi su visuomene rezultatus.
ANTRASIS SKIRSNIS
TEISĖKŪROS INICIATYVOS PAREIŠKIMAS
9 straipsnis. Teisėkūros iniciatyvos pareiškimas
1. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teisėkūros iniciatyvą paprastai pareiškia teisės aktų nustatyta tvarka rengiamuose strateginio planavimo dokumentuose.
2. Atsižvelgdamos į visuomenės ar atskirų asmenų teisėkūros iniciatyvas, reaguodamos į pasikeitusias teisines, ekonomines, socialines, finansines ar kitokias svarbias aplinkybes, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, valstybės ir savivaldybių politikai, kiti viešojo administravimo subjektai, turintys teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę, gali pareikšti teisėkūros iniciatyvas, kurios nėra numatytos strateginio planavimo dokumentuose. Teisėkūros iniciatyva pareiškiama priimant atitinkamą sprendimą arba paskelbiant teisėkūros iniciatyvą Informacinėje sistemoje.
10 straipsnis. Teisėkūros iniciatyvos paskelbimas
1. Teisėkūros iniciatyvas pareiškiantys subjektai, išskyrus visuomenės narius, teisėkūros iniciatyvą privalo paskelbti Informacinėje sistemoje, nurodydami:
1) informaciją apie numatomą teisinio reguliavimo keitimą (nurodydami faktinės situacijos vertinimą, siūlomą problemos sprendimą ir pagrįsdami teisinio reguliavimo keitimo tikslingumą), teisėkūros iniciatyvą pareiškiantį ir (ar) įgyvendinantį subjektą;
2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo užtikrinti, kad Informacinėje sistemoje būtų skelbiama aktuali informacija apie numatomas įgyvendinti teisėkūros iniciatyvas.
TREČIASIS SKIRSNIS
TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMAS IR DERINIMAS
11 straipsnis. Bendrosios teisės aktų projektų rengimo ir derinimo nuostatos
1. Teisės aktų projektus rengia įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyti teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę turintys subjektai, jų paskirti ar konkurso tvarka parinkti asmenys ar asmenų grupės. Teisės akto projektą rengiantis subjektas teisės akto projektą rengia, skelbia, derina vadovaudamasis šiame įstatyme įtvirtintais teisėkūros principais, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Rengiant teisės akto projektą, kuriuo Lietuvos nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos teise ar tarptautine teise, turi būti įvertintos visos galimos alternatyvos ir iš jų parinktas labiausiai Lietuvos interesus atitinkantis sprendimas.
3. Įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose turi būti numatomos labiausiai įgyvendinamų įstatymų tikslus atitinkančios, mažiausią administracinę naštą fiziniams asmenims ir verslui sukeliančios, ekonomiškiausios ir efektyviausios priemonės.
4. Išvadas dėl teisės aktų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimams teikia Vyriausybės įgaliota institucija arba institucijos.
12 straipsnis. Komisijos ir darbo grupės teisės aktų projektams rengti
1. Teisės akto projektui (projektams) rengti gali būti sudaryta komisija arba darbo grupė. Komisijos ar darbo grupės nariais gali būti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovai, nepriklausomi ekspertai, kiti asmenys. Komisijos ar darbo grupės nariu negali būti lobistas.
2. Komisija arba darbo grupė, kurios nariams (įskaitant komisijos pirmininką ar darbo grupės vadovą) ar daliai jų būtų atlyginama už darbą komisijoje arba darbo grupėje, gali būti sudaroma tik tais atvejais, kai teisės akto projektui (projektams) parengti reikalingos specialios ar mokslinės žinios, išsami esamos situacijos ir (ar) užsienio šalių praktikos analizė ir reikalingų žinių neturi ir (ar) reikiamos analizės atlikti dėl objektyvių priežasčių negali teisės akto projekto (projektų) rengimą inicijuojantis subjektas. Šiai komisijai ar darbo grupei privalo vadovauti teisės akto projekto (projektų) rengimą inicijuojantis subjektas arba jo įgaliotas valstybės politikas, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas. Komisijos ar darbo grupės nariais gali būti tik tie asmenys, kurie turi specialiųjų ar mokslinių žinių ir (ar) gebėjimų, reikalingų teisės akto projektui (projektams) parengti.
3. Informacija apie sudarytas komisijas ir darbo grupes, jų sudėtį, pavestus parengti teisės aktų projektus skelbiama teisės akto projekto (projektų) rengimą inicijuojančio subjekto interneto tinklalapyje.
4. Jeigu teisės akto projektui (projektams) rengti buvo sudaryta komisija ar darbo grupė, tai turi būti nurodoma teisės akto projekto (projektų) lydimuosiuose dokumentuose.
5. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teisės akto projekto (projektų) rengimo ar teisės akto projektui (projektams) rengti reikalingo tyrimo atlikimo paslaugas gali pirkti tik tais atvejais, kai teisės akto projektui (projektams) parengti ar tyrimui atlikti reikalingos specialios ar mokslinės žinios, išsami esamos situacijos ir (ar) užsienio šalių praktikos analizė ir reikalingų žinių neturi ir (ar) reikiamos analizės atlikti dėl objektyvių priežasčių negali teisės akto projekto (projektų) rengimo ar tyrimo atlikimo paslaugas perkantis subjektas.
6. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos savo interneto tinklalapiuose ir Informacinėje sistemoje turi paskelbti teisės akto projektui (projektams) rengti reikalingo tyrimo, kurio atlikimo paslaugos buvo perkamos ir finansuojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų lėšomis, rezultatus, tyrimo rezultatų vertinimą, informaciją apie tyrimą atlikusius ir tyrimo rezultatus vertinusius asmenis, taip pat tyrimo atlikimo kainą, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus kaina negali būti skelbiama.
13 straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo koncepcija
1. Įgyvendinant teisėkūros iniciatyvą, gali būti parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija (toliau – koncepcija), kurioje pateikiama esamos padėties analizė, nurodomos spręstinos problemos, numatomo teisinio reguliavimo tikslas, principai ir pagrindinės nuostatos, galimi teigiami ir neigiami numatomo teisinio reguliavimo padariniai, numatomą teisinį reguliavimą pagrindžiančios nuostatos.
2. Patvirtintos koncepcijos nuostatas įgyvendinančio teisės akto projektą rengiantis subjektas nuo koncepcijoje įtvirtintų teisinio reguliavimo sprendinių gali nukrypti tik iš esmės pasikeitus teisinėms, socialinėms, finansinėms, ekonominėms ar kitoms aplinkybėms, dėl kurių teisinio reguliavimo koncepcijos nuostatos tapo neaktualios, netikslingos arba negalimos įgyvendinti. Koncepcijos nuostatų nesilaikymas turi būti pagrindžiamas teisės akto projekto lydimuosiuose dokumentuose.
14 straipsnis. Teisės akto forma ir struktūra
1. Įstatyme eilės tvarka turi būti:
2. Įstatymą sudaro dalys, skyriai, skirsniai, straipsniai. Įstatymo straipsnį paprastai sudaro dalys ir dalių punktai, išimtiniais atvejais punktai gali būti skaidomi į papunkčius. Didelės apimties kodifikuoti įstatymai (kodeksai) prireikus gali būti skirstomi į knygas. Atsižvelgiant į įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį, jame gali būti ne visos sudedamosios dalys.
3. Teisės akte, išskyrus įstatymus, eilės tvarka turi būti:
4. Seimo nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus sudaro straipsniai, jų dalys ir punktai. Kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų priimamus teisės aktus sudaro punktai, punktų papunkčiai, punktų pastraipos. Didesnės apimties teisės aktas gali būti skirstomas į skyrius ir skirsnius, prireikus skyriai (skirsniai) gali būti skirstomi į poskyrius (poskirsnius).
5. Teisės aktas gali turėti preambulę ir priedų – lentelių, grafikų, tarifų, schemų, sąrašų ir kita.
6. Teisės aktuose pateikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą (išskyrus atvejus, kai įstatyme pateikiama nuoroda į jį patį), turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas ir įstatymo identifikacinis kodas Teisės aktų registre.
7. Teisės aktuose pateikiant nuorodą į tam tikrus kitus teisės aktus, išskyrus įstatymus, nurodoma teisės aktą priėmusio subjekto (subjektų) pavadinimai, teisės akto priėmimo data, rūšis, teisės aktą priėmusio subjekto (subjektų) suteiktas numeris, visas teisės akto pavadinimas, teisės akto identifikacinis kodas Teisės aktų registre, jeigu teisės aktas yra įregistruotas šiame registre.
15 straipsnis. Reikalavimai teisės akto projektui ir jo rengimui
1. Teisės akto projektas ir jo lydimieji dokumentai privalo atitikti šio ir kitų įstatymų, Seimo statuto, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus formos, struktūros ir turinio reikalavimus.
3. Teisės akto projektas, kuriuo keičiamas galiojančiame teisės akte nustatytas reguliavimas, rengiamas remiantis Teisės aktų registro duomenimis.
4. Keičiant teisės aktą, jei straipsnis (straipsnio dalis) ar punktas keičiamas iš esmės, pateikiama keičiamo straipsnio (straipsnio dalies) ar punkto nauja redakcija. Jei teisės aktas pildomas nauju straipsniu (straipsnio dalimi) ar punktu, pateikiama naujo straipsnio (straipsnio dalies) ar punkto redakcija. Jei straipsnis (straipsnio dalis) ar punktas pripažįstamas netekusiu galios, nurodomas tas straipsnis (straipsnio dalis) ar punktas.
16 straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas
1. Rengiant teisės akto projektą privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, išskyrus atvejus, kai:
1) rengiamas teisės akto projektas, kuris įgyvendina atitinkamoje koncepcijoje įtvirtintas nuostatas ir šioje koncepcijoje jau yra įvertintas numatomo teisinio reguliavimo poveikis;
2. Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomi galimi teigiami ir neigiami padariniai teisinio reguliavimo sričiai, ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai fiziniams asmenims ir verslui, regionų plėtrai ir kitoms sritims, galimas teigiamas ir neigiamas poveikis asmenims ar jų grupėms, kurioms bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas.
3. Įstatymo projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai bei vertinimą atlikę subjektai nurodomi įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Reikalavimus įstatymo projekto aiškinamajam raštui nustato Seimo statutas.
4. Atlikus teisės akto, išskyrus įstatymus, projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, rengiama numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma.
17 straipsnis. Teisės akto projektų rengimo ir derinimo viešumas
1. Teisės akto projektą rengiantis subjektas, pradėdamas rengti teisės akto pakeitimo ar pripažinimo netekusiu galios projektą, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, Informacinėje sistemoje paskelbia šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją arba prireikus patikslina teisėkūros iniciatyvos pareiškimo stadijoje paskelbtą informaciją.
2. Jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, teisės akto projektas teikiamas derinti suinteresuotoms institucijoms ir įstaigoms, jį paskelbiant Informacinėje sistemoje ir nurodant subjektus, kuriems projektas teikiamas derinti.
3. Kartu su teisės akto projektu teisės akto projektą rengiantis subjektas Informacinėje sistemoje skelbia:
1) teisės akto projekto lydimuosius dokumentus (įstatymo projekto aiškinamąjį raštą, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymą, tyrimus ir studijas, kuriais remtasi rengiant teisės akto projektą, kitus teisės aktų nurodytus kartu su teisės akto projektu privalomus pateikti dokumentus);
4. Teisės akto projekto rengimą inicijavęs ar teisės akto projektą rengiantis subjektas Informacinėje sistemoje taip pat skelbia informaciją apie konsultavimosi su visuomene rezultatus, konsultavimosi procese dalyvavusius asmenis.
5. Teisės aktų projektai, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, privačios informacijos, kaip ji apibrėžta Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme, Informacinėje sistemoje neskelbiami ir teikiami derinti suinteresuotoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms Seimo statuto arba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
6. Suinteresuotos institucijos teisės akto projektą derina derinimo išvadas skelbdamos Informacinėje sistemoje.
18 straipsnis. Teisės aktų projektų rengimas elektroninėje erdvėje
1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektai rengiami elektroniniu būdu Informacinėje sistemoje (toliau – teisės aktų projektų rengimas elektroninėje erdvėje).
2. Elektroninėje erdvėje nėra rengiami teisės aktų projektai, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, privačios informacijos, kaip ji apibrėžta Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme.
3. Informacinėje sistemoje sudaroma galimybė teisės akto projektą rengiančiam subjektui viešinti teisės akto projekto rengimo procesą, skelbiant skirtingas rengiamo teisės akto projekto redakcijas ir su teisės akto projekto rengimo procesu susijusią informaciją.
4. Rengiant teisės aktų projektus elektroninėje erdvėje, paprastai dalyvauja valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, su kuriomis numatoma derinti teisės akto projektą, taip pat gali dalyvauti kiti asmenys ar asmenų grupės, rengdami ir skelbdami alternatyvias teisės akto projekto redakcijas.
5. Rengiant teisės akto projektą elektroninėje erdvėje, šiame procese dalyvaujantys fiziniai asmenys privalo nurodyti savo vardą ir pavardę, o juridiniai asmenys – juridinio asmens pavadinimą.
6. Elektroninėje erdvėje rengiant teisės akto projektą, kuriuo keičiamas galiojančiame teisės akte nustatytas teisinis reguliavimas, užtikrinama rengiamo teisės akto projekto sąsaja su aktualia teisės akto redakcija, kitais su rengiamu teisės akto projektu susijusiais Teisės aktų registro ir Informacinės sistemos duomenimis.
7. Teisės aktų projektų rengimo elektroninėje erdvėje ypatumus nustato Informacinės sistemos valdytojas. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina teisės aktų rengimo elektroninėje erdvėje metodiką ir (ar) pavyzdines teisės aktų formas, kurios naudojamos rengiant teisės aktų projektus elektroninėje erdvėje.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TEISĖS AKTŲ PRIĖMIMAS, SKELBIMAS IR ĮSIGALIOJIMAS
19 straipsnis. Teisės aktų priėmimas
1. Teisės aktus priima Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus įgaliojimus turintys subjektai.
20 straipsnis. Teisės aktų registravimas ir skelbimas
1. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1–13 punktuose nurodyti teisės aktai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus, registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre.
2. Teisės aktai, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, arba kuriuose yra privačios informacijos, kaip ji apibrėžta Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme, registruojami Teisės aktų registre, bet neskelbiami.
3. Teisės aktų nustatytus įgaliojimus turinčio asmens pasirašytas Teisės aktų registre registruotino teisės akto tekstas ne vėliau kaip kitą darbo dieną teisės aktų nustatyta tvarka perduodamas Teisės aktų registro tvarkymo įstaigai. Teisės aktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo perdavimo Teisės aktų registro tvarkymo įstaigai įregistruojamas ir paskelbiamas Teisės aktų registre.
4. Teisės akto įregistravimas ir paskelbimas Teisės aktų registre laikomas oficialiu teisės akto paskelbimu, jei šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip.
5. Teisės aktų registro tvarkymo įstaiga registro nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais rengia ir skelbia teisės aktų aktualias redakcijas, kurios turi oficialaus teisės šaltinio galią.
21 straipsnis. Teisės aktų įsigaliojimas
1. Norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo, jeigu teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data arba kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar kituose teisės aktuose.
2. Įstatymas dėl Konstitucijos pataisų įsigalioja ne anksčiau kaip po mėnesio nuo jo priėmimo dienos.
3. Individualusis teisės aktas įsigalioja jo priėmimo dieną, jeigu teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.
4. Seimo nutarimas, kuriuo įvedama karo ar nepaprastoji padėtis, įsigalioja po to, kai jį pasirašo Seimo Pirmininkas ir jis oficialiai paskelbiamas visuomenės informavimo priemonėse.
5. Respublikos Prezidento dekretas dėl karo ar nepaprastosios padėties įvedimo įsigalioja po jo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse.
6. Kai teisės aktuose numatytus sprendimus reikia priimti nedelsiant, Vyriausybės nutarimai įsigalioja po jų paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse.
PENKTASIS SKIRSNIS
TEISINIO REGULIAVIMO STEBĖSENA
22 straipsnis. Teisinio reguliavimo stebėsenos objektas
1. Teisinio reguliavimo stebėsenos objektas – galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo efektyvumo bei poveikio vertinimas. Gali būti atliekama vieno teisės akto ar jo dalies, kelių teisės aktų arba teisinio reguliavimo srities stebėsena.
2. Atliekant teisinio reguliavimo stebėseną:
2) vertinamas teisės aktuose įtvirtintų teisinio reguliavimo priemonių efektyvumas, siekiant teisės aktų tikslų;
3) vertinamas teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo teigiamas poveikis bei sukelti neigiami padariniai reguliavimo sričiai ir kitoms aktualioms sritims (ekonomikai, teisinei sistemai, administracinei naštai fiziniams asmenims ir verslui, valstybės finansams, korupcijos mastui, aplinkai ir kt.), asmenims ar jų grupėms;
23 straipsnis. Teisinio reguliavimo stebėsenos subjektai, jos atlikimo tvarka ir
viešumas
1. Teisinio reguliavimo stebėseną atlieka valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją, taip pat gali būti sudarytos stebėsenos darbo grupės.
2. Vyriausybė užtikrina, kad įstatymuose įtvirtinto teisinio reguliavimo stebėsena būtų atliekama ne rečiau kaip kas 5 metus. Kituose teisės aktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo stebėsena atliekama, kai tai reikalinga, įvertinus teisinio reguliavimo aktualumą ir problemiškumą.
3. Teisės akte (aktuose) nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną gali būti nusprendžiama atlikti tiek priimant šį teisės aktą (aktus), tiek vėliau.
4. Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl teisinio reguliavimo stebėsenos ir Informacinėje sistemoje paskelbia šią informaciją:
5. Informacinėje sistemoje sudaroma galimybė visiems asmenims paskelbti pastabas ir vertinimus dėl teisinio reguliavimo stebėsenos.
6. Teisinio reguliavimo stebėseną atlikęs subjektas, atsižvelgdamas į stebėsenos rezultatus ir įvertinęs gautas pastabas dėl teisinio reguliavimo stebėsenos, rengia teisinio reguliavimo stebėsenos ataskaitą ir ją skelbia Informacinėje sistemoje.
7. Teisinio reguliavimo stebėsenos ataskaitoje turi būti pateikti motyvuoti siūlymai dėl teisinio reguliavimo tobulinimo arba pagrindžiamas teisinio reguliavimo keitimo netikslingumas.
8. Vyriausybė paskiria teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančią instituciją, kuri kasmet teikia Vyriausybei ataskaitą, kaip vykdoma stebėsena.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
3. Teisės aktų registre tvarkomi ir iki šio įstatymo įsigaliojimo Teisės aktų registre sukaupti teisės aktai.
4. Galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas skelbti priimtus teisės aktus leidinyje „Valstybės žinios“ reiškia įpareigojimą atitinkamus teisės aktus registruoti ir skelbti Teisės aktų registre.
5. Galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas skelbti informaciją leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ reiškia įpareigojimą atitinkamą informaciją skelbti subjekto interneto tinklalapyje, jei po šio įstatymo priėmimo priimtuose teisės aktuose nenustatyta kitaip.
6. Savivaldybių administracijos iki 2015 m. gruodžio 31 d. pateikia Teisės aktų registrui įstatymo įsigaliojimo metu galiojančių teisės aktų, kurių registracija numatyta Teisės aktų registre, tekstų elektronines versijas.
25 straipsnis. Netekę galios teisės aktai
Įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios:
1) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 12-296; 2002, Nr. 124-5626);
2) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 41-991);
3) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymas (Žin., 1995, Nr. 41-992);
4) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 3 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 67-1604);
5) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4, 6, 7, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 68-1632);
6) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 14 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 125-2894);
7) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 111-2796);
8) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 6-114);
9) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2, 3, 8, 9, 10, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo, papildymo 101 straipsniu ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (Žin., 1999, Nr. 48-1524);
10) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 48-1527);
11) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1949);
12) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 4 ir 6 straipsnių papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 52-1483);
13) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2, 15 ir 17 straipsnių papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 82-2831);
14) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymas (Žin., 2002, Nr. 66-2705);
15) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 124-5626);
16) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 1, 3, 4, 8, 10, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 108-4814);
17) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 1, 2, 3, 9, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2005, Nr. 88-3294);
18) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 127-4823);
19) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 141-5400);
20) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymas (Žin., 2007, Nr. 12-493).
21) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 48-2298).