|
|
Projektas |
LIETUVOS RESPUBLIKOS
UŽIMTUMO RĖMIMO ĮSTATYMO 1, 2, 13, 20, 23, 24, 26, 29 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 261 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2013 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 2006, Nr. 73-2762; 2009, Nr. 86-3638; 2010, Nr. 71-3552; 2011, Nr. 138-6530; 2012, Nr. 83-4341)
1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, teisėtai gyvenantiems Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje, jeigu jų paskutinio darbdavio nuolatinė buveinė arba individualios veiklos vykdymo vieta buvo Lietuvos Respublikoje, taip pat darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir darbdaviams fiziniams asmenims, esantiems nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais.“
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – šiuo įstatymu nustatytos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes bei derinti darbo pasiūlą ir paklausą.
2. Asmenys, turintys įsipareigojimų šeimai – asmenys, kurių užimtumo galimybes varžo šeiminės aplinkybės (vaikai iki 3 metų, sergantys ar neįgalūs šeimos nariai, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra).
3. Bedarbiai – nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, kurie nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės (dieninės) studijų formos programas, ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje.
4. Darbingi asmenys – asmenys, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą turintys darbinį teisnumą ir veiksnumą, išskyrus asmenis, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka laikomus nedarbingais.
5. Darbingo amžiaus asmenys – asmenys nuo 16 metų iki Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus.
7. Darbo pasiūla – darbo rinkoje esantys asmenys ir jų gebėjimai atlikti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas.
9. Ekonominių sunkumų patiriančios įmonės – įmonės, kuriose dėl objektyvių priežasčių sutrinka gamybos procesas, sumažėja atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų apimtis ir dėl to jų darbuotojai dirba ne visą darbo laiką.
10. Įdarbinimas subsidijuojant – teritorinės darbo biržos siųsto asmens įdarbinimas, negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų.
11. Ilgalaikiai bedarbiai – asmenys iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir asmenys nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.
12. Laisva darbo vieta – darbo vieta (pareigos), į kurią įdarbinti (eiti pareigas) darbdavys ieško tinkamo darbuotojo.
13. Nedirbantys asmenys – asmenys, kurie atitinka visas šias sąlygas: neturintys darbo (darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių), nesiverčiantys individualia veikla, neturintys ūkininko statuso, nesantys ūkininko partneriais ar žemės ūkio veiklos subjektais. Nedirbančiais asmenimis laikomi ir minėtas sąlygas atitinkantys asmenys, teikiantys žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus, individualių įmonių, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų ar komanditinių ūkinių bendrijų, kurios laikinai nevykdo ir apie tai yra informavusios Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos jos nustatyta tvarka, savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų ar komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai bei Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčių individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų ar komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai.
14. Profesinė reabilitacija – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme.
15. Psichologinė socialinė reabilitacija – kryptingai veikiančių psichologinių ir socialinių priemonių taikymas, siekiant pakeisti priklausomo asmens mąstymą ir elgesį ir grąžinti jo gebėjimą gyventi visuomenėje.
16. Tinkamas darbas – darbas, atitinkantis darbo ieškančio asmens kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją, jeigu asmuo įgijo ją ir (ar) dirbo pagal ją ne seniau nei prieš 5 metus, bei (ar) turimą darbo patirtį, jeigu vykimo į darbovietę ir grįžimo iš jos miesto ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais ar keltais bei tolimojo reguliaraus susisiekimo traukiniais ir autobusais bendra trukmė neviršija 3 valandų, o neįgaliesiems ir turintiems įsipareigojimų šeimai asmenims – 2 valandų, arba jeigu kelionės išlaidos neviršija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio.“
17. Tinkamas darbuotojas – asmuo, įgijęs tam tikrą kompetenciją, kvalifikaciją ir atitinkantis nustatytus reikalavimus konkrečiam darbui atlikti (pareigoms eiti).
18. Užimtumo rėmimo politika – užimtumo rėmimo priemonių, darbo rinkos paslaugų, kitų ekonominių ir socialinių priemonių taikymas, siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes.
19. Užimtumo rėmimo sistema – darbo ieškančių asmenų užimtumui remti taikomų teisinių, ekonominių, socialinių ir organizacinių priemonių visuma.
3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
4 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos
Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti tinkamą darbą, o darbdaviams – tinkamų darbuotojų. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos nelaikomos suteiktomis tais atvejais, kai teritorinei darbo biržai pateikiama kompetentingos įstaigos išvada, kurioje nurodoma, jog asmuo dėl sveikatos būklės negali dirbti teritorinėje darbo biržoje įregistruotoje laisvoje darbo vietoje numatyto darbo ar eiti pareigų, taip pat kompetentingų įstaigų informacija, jog asmuo negali dirbti dėl apribojimų, numatytų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme.
5 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas
1. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinį mokymą reglamentuoja šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas.
2. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinio mokymo tikslas – padėti jiems įgyti ar tobulinti kvalifikaciją arba (ir) įgyti kompetencijų pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą ar neformaliojo profesinio mokymo programas, jeigu tai reikalinga įsidarbinti į laisvas darbo vietas, pradėti dirbti savarankiškai ar įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams pasilikti dirbti jų darbovietėse.
3. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas organizuojamas pagal trišalėje sutartyje numatytas sąlygas. Trišalė sutartis sudaroma tarp teritorinės darbo biržos, darbdavio, kuris įdarbins ar paliks darbuotoją jo darbovietėje, ir bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo dėl bedarbio įdarbinimo į laisvą darbo vietą ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo pasilikimo dirbti jo darbovietėje. Trišalėje sutartyje nustatoma:
1) kvalifikacija arba (ir) kompetencijos, kurias bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas turi įgyti ar tobulinti;
4) darbo vieta, į kurią darbdavys įdarbins bedarbį ar įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoją arba įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoją paliks dirbti jo darbovietėje;
5) darbdavio įsipareigojimas įdarbinti į numatytą darbo vietą bedarbį ar įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoją arba įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoją palikti dirbti jo darbovietėje, nustatant visą darbo laiko režimą arba ne visą darbo laiko režimą, tačiau ne visa darbo diena (pamaina) turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), o ne visa darbo savaitė – už 3 darbo dienas per savaitę, ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;
6) bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo įsipareigojimas įgyti ar patobulinti kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją ir dirbti numatytoje darbo vietoje arba kitoje darbo vietoje pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją, kai perleidžiami trišalėje sutartyje nustatyti darbdavio įsipareigojimai kitam darbdaviui, ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį;
4. Bedarbių profesinis mokymas taip pat gali būti organizuojamas pagal dvišalėje sutartyje numatytas sąlygas, siunčiant bedarbius mokytis pagal tas profesinio mokymo programas, kurias baigę jie galėtų įsidarbinti pagal šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytą darbo laiko režimą ir laikotarpį į Lietuvos darbo biržos atliktų darbo rinkos prognozių metu nustatytas būsimas darbo vietas, kurios nustatomos vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos apraše nustatyta tvarka, arba pradėti dirbti paties surastoje darbo vietoje ar vykdyti individualią veiklą. Tarp teritorinės darbo biržos ir bedarbio sudaroma sutartis, kurioje nustatomos:
1) galimos pasirinkti kvalifikacijos arba (ir) kompetencijos, kurias bedarbis turi įgyti ar tobulinti;
4) teritorinės darbo biržos įsipareigojimas ieškoti ir siūlyti bedarbiui tinkamą darbą pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją visą darbo laiką arba ne visą darbo laiką, tačiau ne visa darbo diena (pamaina) turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), o ne visa darbo savaitė – už 3 darbo dienas per savaitę ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį;
5) bedarbio įsipareigojimas įgyti ar patobulinti kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją bei dirbti teritorinės darbo biržos pasiūlytoje darbo vietoje arba paties surastoje darbo vietoje visą darbo laiką arba ne visą darbo laiką, tačiau ne visa darbo diena (pamaina) turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), o ne visa darbo savaitė – už 3 darbo dienas per savaitę, ne trumpiau negu 6 mėnesius, arba vykdyti individualią veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ne trumpiau negu 6 mėnesius;
5. Teritorinė darbo birža šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų sutarčių pagrindu bedarbiui ar įspėtam apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojui išduoda dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą.
6. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas. Tarp pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo, vadovaujantis šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytomis sutartimis, sudaroma sutartis, kurioje nustatoma profesinio mokymo teikėjo įsipareigojimas mokyti bedarbį ar įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoją, bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo įsipareigojimas mokytis pas profesinio mokymo teikėją ir kitos sąlygos. Profesinio mokymo teikėjas, sudaręs sutartį su bedarbiu ar įspėtu apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoju, kas mėnesį teritorinei darbo biržai teikia informaciją apie bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo mokymo programos lankomumą.
7. Profesinis mokymas pagal programas, kurios suteikia kvalifikaciją darbui pasitelkiant technologijas ir nėra įtrauktos į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, gali būti organizuojamas ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal šių valstybių galiojančius teisės aktus, įgyvendinant projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
8. Bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo profesinis mokymas gali būti finansuojamas iš šių šaltinių:
3) Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų;
9. Bedarbiui ar įspėtam apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojui bendrai skiriama lėšų suma iš šio straipsnio 8 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų šaltinių negali viršyti 6 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių kvalifikacijai įgyti ir 3 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti. Į šias lėšas neįskaičiuojamos išlaidos, numatytos šio straipsnio 13 dalies 2–5 punktuose. Lėšų nustatymo, skyrimo ir panaudojimo kontrolės tvarka, sutarčių ir dokumentų tipinės formos nustatomos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše.
10. Bedarbiams per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija. Stipendija apskaičiuojama taip: 0,6 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos padalijant iš to mėnesio profesinio mokymo valandų skaičiaus ir gautą rezultatą padauginant iš lankytų valandų skaičiaus. Bedarbiui, kuriam priklauso nedarbo socialinio draudimo išmoka, jo pasirinkimu vietoj mokymo stipendijos gali būti mokama nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžio mokymo stipendija. Nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžio mokymo stipendija apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, likusį profesinio mokymo laikotarpį bedarbiui toliau mokama 0,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija.“
11. Bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka apmokamos:
1) važinėjantiems iš gyvenamosios vietos į profesinio mokymo vietą tolimojo ar (ir) vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršruto transportu, taip pat nuosavu transportu – kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal išlaidos;
2) apgyvendinimo išlaidos, kai vykstama į profesinio mokymo vietą ne dažniau kaip vieną kartą per darbo savaitę;
12. Teritorinei darbo biržai jos patirtas išlaidas, nurodytas šio straipsnio 13 dalyje, privalo atlyginti bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas, be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų įsipareigojimų, taip pat darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 3 dalyje numatytų įsipareigojimų.
13. Atlyginamos šios su profesiniu mokymu susijusios teritorinės darbo biržos patirtos išlaidos:
14. Jei šio straipsnio 13 dalyje nurodytos išlaidos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas sutartis pasirašiusių šalių sutartyse nustatytais terminais nėra grąžinamos teritorinei darbo biržai, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
15. Bedarbiai ir įspėti apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojai 6 mėnesius nuo profesinio mokymo nutraukimo dienos, nuo atsisakymo įsidarbinti ar pradėti individualią veiklą dienos arba nuo darbo sutarties ar individualios veiklos nutraukimo dienos, kai ji buvo nutraukta per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo ar veiklos pradėjimo dienos, jei tai buvo atlikta be svarbių priežasčių, negali būti registruojami teritorinėse darbo biržose.
16. Svarbios priežastys, nurodytos šio straipsnio 12 ir 15 dalyse, nustatomos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše.
17. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas pakartotinai gali būti organizuojamas ne anksčiau kaip po 3 metų baigus profesinio mokymo programą, išskyrus atvejus, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ar (ir) kompetenciją arba kai asmuo neturi teisės dirbti pagal įgytas kompetencijas, neturėdamas teisės aktuose nurodytų kvalifikacijos pažymėjimų.“
6 straipsnis. 24 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 4 dalimi
1. Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Papildyti 24 straipsnį 4 dalimi:
„4. Darbdaviai, kurie, baigus įgyvendinti šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas remiamojo įdarbinimo priemones ir mokėti subsidiją darbo užmokesčiui, per 6 mėnesius atleido bent vieną teritorinės darbo biržos siųstų asmenų, išskyrus atleistus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 136 straipsnyje numatytais atleidimo pagrindais, pakartotinai dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti subsidiją darbo užmokesčiui, įgyvendinant ankstesnę priemonę.“
7 straipsnis. 26 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas tiesiogiai darbo vietoje trūkstamiems darbo įgūdžiams įgyti įdarbinant organizuojamas asmenims:
2) nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose, registruotiems bedarbiais teritorinėje darbo biržoje ir turintiems kvalifikaciją;
2. Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai darbdavio paskirti atsakingi asmenys darbo įgūdžių įgijimui organizuoti skiria daugiau kaip 20 procentų savo darbo laiko, darbdaviams gali būti iš dalies kompensuojamos darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidos:
1) ne daugiau kaip 20 procentų visos mokamos subsidijos darbo užmokesčiui už įdarbintus asmenis iki 29 metų, jei darbdavio paskirti atsakingi asmenys yra nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte;
8 straipsnis. Įstatymo papildymas 261 straipsniu
Papildyti įstatymą 261 straipsniu:
„261 straipsnis. Darbo įgūdžių įgijimas pagal dvišales sutartis
1. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytų teritorinėje darbo biržoje registruotų asmenų iniciatyva darbo įgūdžiai gali būti įgyjami sudarant dvišalę darbo įgūdžių įgijimo sutartį. Dvišalėje darbo įgūdžių įgijimo sutartyje nustatoma:
1) sutarties šalys – teritorinėje darbo biržoje įregistruotas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytas asmuo bei darbo įgūdžių įgyti padedantis darbdavys;
3) teritorinėje darbo biržoje registruoto asmens įsipareigojimas dalyvauti darbo įgūdžių įgijimo priemonėje;
4) darbdavio įsipareigojimas sudaryti sąlygas ir suteikti priemones darbo įgūdžiams įgyti bei užtikrinti asmens, įgyjančio darbo įgūdžius, saugą ir sveikatos būklę;
7) sąlygos, susijusios su asmens, kuris įgis darbo įgūdžių, saugos ir sveikatos būklės užtikrinimu įgyjant darbo įgūdžius;
2. Dvišalių darbo įgūdžių įgijimo sutarčių skaičius įmonėje, įstaigoje, organizacijoje negali viršyti 10 procentų visų įmonės, įstaigos, organizacijos darbo vietų (pareigų) skaičiaus. Dvišalės darbo įgūdžių įgijimo sutarties arba bendras dvišalių darbo įgūdžių įgijimo sutarčių įmonėje, įstaigoje, organizacijoje terminas negali būti ilgesnis nei 4 mėnesiai per kalendorinius metus. Dvišalė darbo įgūdžių įgijimo sutartis su tuo pačiu darbdaviu gali būti sudaryta ne daugiau nei vieną kartą.
3. Apie dvišalės darbo įgūdžių įgijimo sutarties sudarymą asmuo, kuris įgyja darbo įgūdžių, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi informuoti teritorinę darbo biržą.
9 straipsnis. 29 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas bei papildymas 4 dalimi
1. Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama teikiama darbdaviams šio įstatymo 30–32 straipsniuose nurodytais atvejais ir nustatyta tvarka, mokant darbdaviams subsidiją darbo vietoms steigti. Subsidijos darbo vietoms steigti dydis vienai darbo vietai steigti negali viršyti 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos. Šis dydis taikomas numatant įsteigti darbo vietą ir įdarbinti šio įstatymo 30–32 straipsniuose nurodytus asmenis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje numatytai savaitės darbo laiko trukmei bei darbo laiko trukmei, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 145 straipsniu. Darbdaviai privalo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus, išskyrus atvejus, kai įdarbinami neįgalieji (už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidą), – 20 procentų; už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidą), – 30 procentų), darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingų išlaidų ir įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo teritorinių darbo biržų siųstų asmenų įdarbinimo. Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę nuosavų lėšų dalį, negu nurodyta šioje dalyje. Numatant įsteigti darbo vietą ir įdarbinti šio įstatymo 30–32 straipsniuose nurodytus asmenis ne visai darbo dienai arba darbo savaitei, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnyje, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų asmenų įdarbinimo atvejus, kai jie dirba ne visą darbo dieną ar savaitę dėl sveikatos būklės, subsidijos dydis mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į numatomą dirbti darbo laiką (valandas). Panaikinę tokią darbo vietą, subsidijos gavėjai, išskyrus šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus asmenis jų mirties atveju, turi teritorinei darbo biržai grąžinti:
1) visą subsidiją, kai darbo vieta panaikinama per 12 mėnesių laikotarpį nuo jos įsteigimo (pritaikymo);
2. Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Darbo vietai steigti ir bedarbiui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos būdų. Darbdavys negali į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti tuo metu remiamojo įdarbinimo priemonėse dalyvaujančio asmens.“
10 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Savarankiško užimtumo rėmimas
1. Savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas darbo ieškantiems asmenims, registruotiems teritorinėje darbo biržoje, siekiant paremti darbo vietų steigimą sau ar kitiems bedarbiams įdarbinti.
2. Savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas, kai asmenys darbo vietas steigia Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtose labai mažose įmonėse ar kai jie pradeda individualią veiklą pagal verslo liudijimą.
3. Subsidija darbo vietai steigti mokama, kai:
1) darbo vietą sau pirmą kartą steigia šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys, teritorinėje darbo biržoje registruoti darbo ieškančiais asmenimis, ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 15 punkte nurodyti asmenys, teritorinėje darbo biržoje registruoti bedarbiais;
2) darbo vietą sau pirmą kartą steigia asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms švelninti naudojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos;
4. Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems asmenims subsidija darbo vietai steigti mokama šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, netaikant reikalavimo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus darbo vietoms steigti (pritaikyti prie neįgaliųjų negalios) reikalingų lėšų, o šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytiems asmenims subsidija darbo vietai steigti mokama šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka.
5. Subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą skiriama pajamų mokesčiui, mokamam įsigyjant verslo liudijimą, ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, privalomoms asmenims, kurie verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, iš dalies padengti. Subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą gali būti mokama, kai verslo liudijimas išduodamas bedarbiams, pirmą kartą pradedantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą arba individualią veiklą pagal verslo liudijimą baigusiems vykdyti ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių, ir kai jis išduodamas ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, o jeigu individuali veikla tęsiama, bendra trukmė – ne ilgesnė kaip 12 mėnesių. Subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą mokama kas mėnesį už praėjusį mėnesį. Pakartotinai subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą gali būti skiriama ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės paskirtos subsidijos mokėjimo dienos. Subsidijos individualiai veiklai pagal verslo liudijimą dydis nustatomas pagal pajamų mokesčio, mokamo įsigyjant verslo liudijimą, ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomų asmenims, kurie verčiasi veikla pagal verslo liudijimą, dydžius, tačiau negali viršyti 0,25 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
6. Teritorinės darbo biržos darbo ieškantiems asmenims, siekiantiems savarankiško užimtumo, teikia informaciją apie verslo pradžios sąlygas, plėtrą, darbuotojų priėmimą į darbą, veiklos pagal verslo liudijimus galimybes, organizuoja verslo pradmenų mokymą.
7. Subsidijos individualiai veiklai pagal verslo liudijimą mokėjimas nutraukiamas, kai asmuo, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą, pradeda dirbti pagal darbo sutartį arba pradeda vykdyti kitą individualią veiklą, įgyja ūkininko statusą, tampa ūkininko partneriu ar žemės ūkio veiklos subjektu, pažeidžia komercinės ar ūkinės veiklos tvarką. Apie šių aplinkybių atsiradimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka asmuo privalo pranešti teritorinei darbo biržai.
8. Asmuo, gavęs subsidiją individualiai veiklai pagal verslo liudijimą, privalo grąžinti teritorinei darbo biržai jam suteiktą subsidijos dalį, išmokėtą už laikotarpį, už kurį jis susigrąžina pajamų mokesčio, mokamo įsigyjant verslo liudijimą, sumą ar kuriuo dirba pagal darbo sutartį arba vykdo kitą individualią veiklą, turi ūkininko statusą, yra ūkininko partneris ar žemės ūkio veiklos subjektas, bet apie šias aplinkybes nepraneša teritorinei darbo biržai arba vykdo ar vykdė veiklą, pažeisdamas komercinės ar ūkinės veiklos tvarką. Jei nurodyta subsidijos suma per 3 mėnesius nėra grąžinama teritorinei darbo biržai, ji išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.“
11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sutartims, sudarytoms dėl profesinio mokymo, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos.