Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 188 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-900(2)
2013 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. SV-S-402 1 punkto 5 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 188 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-900(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekte suformuluotas siūlymas neišsprendžia Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos problemos − nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomos darbo normos, nes profesinės rizikos (toliau – rizika) vertinimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti esamą ar galimą riziką darbe, ją pašalinti, o jei negalima pašalinti, įdiegti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 25 straipsnio 2 punktu ir Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 (Žin., 2012, Nr. 126-6350), organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose.
Vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais, rizika vertinama organizuojant ir pradedant veiklą, projektuojant ir įrengiant darbo vietas, projektuojant ar keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo priemones ar pavojingas medžiagas, parenkant įmonės personalą, keičiant įmonės struktūrą ar restruktūrizuojant įmonę. Taigi, rizika nėra vertinama visais atvejais, pavyzdžiui, nustatant ar keičiant darbo užmokestį.
Rizika gali būti nustatyta kaip priimtina, toleruotina ar nepriimtina. Esant nepriimtinai rizikai, nedelsiant turi būti imamasi priemonių rizikai šalinti ar mažinti arba tokie darbai ar gamybos procesai sustabdomi, iki bus įgyvendintos rizikos šalinimo ar mažinimo priemonės. Jei rizikos sumažinti neįmanoma, dirbti toje darbo vietoje draudžiama. Esant toleruotinai rizikai, numatomos priemonės rizikai pašalinti ar sumažinti ir nustatomas jų veiksmingumas ir pakankamumas. Rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių planas aptariamas su darbuotojais ar darbuotojų atstovu (atstovais), ar darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai ir koreguojamas atsižvelgiant į jų pastabas bei pasiūlymus. Jeigu sąlygos įmonėje pasikeičia tiek, kad gali padidėti pavojus ar kilti naujas pavojus, rizikos vertinimas nedelsiant atnaujinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, rizikos vertinimas yra susijęs su siekiu sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas ir nėra siejamas su darbo apmokėjimo sąlygų, dydžių, profesijų ir pareigų tarifinių ir kvalifikacinių reikalavimų, darbo normų, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarkos nustatymu.
2. Atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu yra rengiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatyta, kad darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatomi kolektyvinėse sutartyse, o kai jų nėra, ‒ darbo tvarkos taisyklėse ar kituose vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose, suderinus su darbuotojų atstovais.