Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2013 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 2006, Nr. 82-3260; 2010, Nr. 157-7978)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas
Šio įstatymo tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo paslaugų nenutrūkstamas funkcionavimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
2 straipsnis. Įstatymo paskirtis
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nepasirašyta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar jo kitaip valdomas ir (arba) eksploatuojamas geriamojo vandens tiekimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (ar) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas.
2. Asmuo – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, užsienio valstybės juridinis asmuo arba organizacija ar jų padalinys.
3. Atsiskaitomieji geriamojo vandens apskaitos prietaisai – vartotojų ir (ar) abonentų sunaudoto geriamojo vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už sunaudotą geriamąjį vandenį.
4. Atsiskaitomieji nuotekų apskaitos prietaisai – vartotojų ir (ar) abonentų išleistų nuotekų kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už išleistas nuotekas (išskyrus paviršines nuotekas).
5. Bazinė nuotekų teršalų koncentracija – nuotekų teršalų koncentracija, atitinkanti didžiausią leidžiamą buitinių nuotekų teršalų koncentraciją.
6. Garantinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas – Geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas, vykdomas kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui sustabdomas ar panaikinamas veiklos licencijos galiojimas.
7. Garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas (toliau – Garantinis geriamojo vandens tiekėjas) – Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vykdantis garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui sustabdomas ar panaikinamas veiklos licencijos galiojimas.
8. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas (toliau – Geriamojo vandens tiekėjas) – juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka tiekiantis geriamąjį vandenį ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas ir turintis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją.
9. Geriamojo vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekėjo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, gerinti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams.
10. Geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vandens ėmimo, gerinimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, šuliniai, atsiskaitomieji geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisai, jų plombos ir kiti objektai) geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, laikyti, tiekti ir apskaityti.
11. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas – savivaldybės lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomos geriamojo vandens viešojo tiekimo teritorijos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys.
12. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina – trejų metų reguliavimo periodui nustatyta geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugų kaina, apskaičiuota pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, antrais ir trečiais jos galiojimo metais taikoma perskaičiuojant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.
13. Geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar jų kitaip valdomo nekilnojamojo turto riba ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar jo kitaip valdoma ir (arba) eksploatuojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (ar) vartotojui.
14. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis – geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartis, kurią viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka privalo sudaryti su visais asmenimis, kurie kreipiasi.
15. Individualusis geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas – teisės aktų nustatyta tvarka geriamojo vandens ėmimas iš požeminio vandens telkinių nuosavybės teise ar kitaip valdomais ir (ar) eksploatuojamais įrenginiais ir naudojimas asmeninėms, šeimos, namų ūkio reikmėms arba ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Individualiai išgautas geriamasis vanduo negali būti skiriamas viešosioms geriamojo vandens tiekimo paslaugoms teikti.
16. Individualusis nuotekų tvarkymas – teisės aktų nustatyta tvarka namų ūkio nuotekų arba nuotekų, susidarančių vykdant ūkinę komercinę veiklą, išleidimas į nuosavybės teise ar kitaip valdomus ir (ar) eksploatuojamus nuotekų kaupimo ar valymo įrenginius, nuotekų valymas, išleidimas į aplinką, valant nuotekas susidariusių atliekų (dumblo), sukauptų nuotekų perdavimas nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui.
17. Nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas – nuolatinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymas laikantis teisės aktuose numatytų kiekio, slėgio, reguliarumo ir kokybės reikalavimų, taip pat Vyriausybės patvirtintų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų.
18. Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo ir panašiai, išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti.
19. Nuotekų atidavimo riba – nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar jų kitaip valdomo nekilnojamojo turto riba ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar jo kitaip valdoma ar eksploatuojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento ir (ar) vartotojo išleidžiamos nuotekos atiduodamos geriamojo vandens tiekėjui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą.
20. Nuotekų transportavimo paslaugų teikimas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas individualiųjų nuotekų surinkimas, transportavimas ir išleidimas į geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančią ar jo kitaip valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
21. Nuotekų tvarkymas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuotekų surinkimas, laikymas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (ar) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas.
22. Nuotekų tvarkymo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, apskaityti ir tirti.
23. Nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdomas abonentų ir vartotojų nuotekų tvarkymas pagal sutartį arba, jei sutartis nesudaryta, nuotekų tvarkymas, pagal geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas, kai abonentų ar vartotojų nuotekų šalinimo įrenginiai prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas.
24. Nuotekų valymo kaina už padidėjusią ir savitąją taršą – konkretiems abonentams apskaičiuota papildoma kaina už nuotekų valymą, kai abonentų nuotekų teršalų koncentracijos yra didesnės už nustatytas bazines koncentracijas ir (ar) kurių sudėtyje yra savitosios nuotekų taršos komponentų.
25. Paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (juridinis asmuo), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui).
26. Paviršinių nuotekų atidavimo riba – paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančio ar jo kitaip valdomo nekilnojamojo turto riba ir prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar jo kitaip valdoma ir (arba) eksploatuojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje juridinio asmens paviršinės nuotekos atiduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą.
27. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina – trejų metų reguliavimo periodui juridiniams asmenims nustatyta paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, apskaičiuota pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, antrais ir trečiais jos galiojimo metais taikoma perskaičiuojant paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.
28. Paviršinių nuotekų tvarkytojas – juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs teisę teikti paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.
29. Regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas (toliau – Regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas) – viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, teikiantis paslaugas daugiau kaip vienos viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regione esančios savivaldybės teritorijai.
30. Savitoji nuotekų tarša – teršiančių medžiagų, kurių bazinė koncentracija vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintu Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašu nebuvo nustatyta ir kurių koncentracija viršija Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytas ribines koncentracijas medžiagų, išleidžiamų į geriamojo vandens tiekėjo nuotekų surinkimo sistemą, ir didžiausias leidžiamas koncentracijas medžiagų, išleidžiamų į gamtinę aplinką, buvimas į geriamojo vandens tiekėjo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą išleidžiamose nuotekose.
31. Vartotojas – fizinis asmuo, sudaręs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, kol sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ar eksploatuojamas geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (ar) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausančios ar jo kitaip valdomos ir (ar) eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir perkantis geriamąjį vandenį ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas ne verslo, bet asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms.
32. Viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija (toliau – Viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija) – šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka išskirtas plotas, kuriame savivaldybės privalo organizuoti ir užtikrinti geriamojo vandens viešąjį tiekimą ir nuotekų tvarkymą.
33. Viešasis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas – geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir (arba) viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regione.
34. Viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regionas (toliau – Viešojo geriamojo vandens tiekimo regionas) – teritorija, atitinkanti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme nustatytą Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnįjį administracinį vienetą – apskritį ir jos ribas, kurioje savivaldybės privalo organizuoti ir užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
35. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas (toliau – Viešasis geriamojo vandens tiekėjas) – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama įmonė.
36. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme.
ANTRASIS SKIRSNIS
GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO REGULIAVIMAS
4 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo institucijos
Geriamojo vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka reguliuoja:
5 straipsnis. Vyriausybės kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje
Vyriausybė:
3) tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas;
4) nustato atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarką;
5) nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašą;
6 straipsnis. Aplinkos ministerijos kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje
Aplinkos ministerija:
1) tvirtina teisės aktus, nustatančius geriamojo vandens išgavimo, naudojimo ir nuotekų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus, prižiūri, kaip šie reikalavimai įgyvendinami;
2) tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisykles;
6) tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles;
8) nustato naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimus;
10) tvirtina gręžinių geriamajam vandeniui tiekti projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarką;
11) koordinuoja finansinės paramos iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir kitų finansavimo šaltinių skyrimą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir renovacijai;
12) koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą, kad būtų įgyvendinti šio įstatymo reikalavimai;
7 straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija geriamojo vandens tiekimo reguliavimo srityje
8 straipsnis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija geriamojo vandens tiekimo reguliavimo srityje
9 straipsnis. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija:
3) nustato su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla susijusių sąnaudų ir būtinųjų sąnaudų apskaitos taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusių reikalavimų sąvadą;
4) vadovaudamasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėmis, išduoda geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijas, jas registruoja, įspėja apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir (arba) panaikinimą, panaikina licencijų galiojimą, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina licencijų galiojimo sustabdymą, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų;
5) nustato laikino atjungimo (prijungimo) nuo (prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų nustatymo metodiką;
6) išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja geriamojo vandens tiekėjų, abonentų ir vartotojų ginčus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo kainų, nuotekų transportavimo paslaugų kainų, laikino atjungimo (prijungimo) nuo (prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo;
8) nustato geriamojo vandens tiekėjų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarką;
9) nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų sąvadą;
11) nustato garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašą;
12) nustato konkurso organizavimo garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui taisykles;
10 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje
Savivaldybių:
1) tarybos tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymo infrastruktūros plėtros planus;
2) tarybos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose nustato viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijų ribas;
3) tarybos paskiria viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir paveda savivaldybių viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą;
4) tarybos tvirtina viešųjų geriamojo vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus;
5) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato geriamojo vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas ir kasmet perskaičiuojamas bazines kainas, juridinių asmenų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir kasmet perskaičiuojamas kainas, nuotekų transportavimo paslaugų kainas;
6) tarybos organizuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, būtinų viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, perdavimą ar naudojimą;
7) tarybos ar jų įgaliotos institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, organizuoja geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;
8) administracijos direktorius vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas;
9) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys prižiūri viešųjų geriamojo vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir plėtros planų vykdymą;
10) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;
11) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys užtikrina vandenviečių apsaugos zonų steigimą teisės aktų nustatyta tvarka;
12) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teritorijų planavimo procedūrų metu prižiūri, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų sanitarinės apsaugos zonos būtų išdėstytos komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus;
13) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teikia informaciją apie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytų reikalavimų įgyvendinimą ir informuoja visuomenę apie geriamojo vandens tiekėjus, tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo paslaugų kokybę, sąlygas ir kainas;
11 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba:
1) išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ginčus dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos, vandentiekio avarijų, geriamojo vandens tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo ir sąskaitų pateikimo;
2) pagal kompetenciją dalyvauja derinant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas;
TREČIASIS SKIRSNIS
GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS
12 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo planavimas
1. Savivaldybės planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regionuose rengdamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, vykdydamos teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra numatoma rajono ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose.
2. Savivaldybės, rengdamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir nustatydamos viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, turi siekti, kad ne mažiau kaip 95 procentai savivaldybės gyventojų gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas.
3. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai rengiami ir derinami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklėmis.
4. Į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija (gyvenamosios vietovės, pavieniai gyvenamieji namai, kiti pastatai), kurioje:
1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų, šioje vietovėje deklaravusių gyvenamąją vietą;
2) yra savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra;
13 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas
1. Geriamojo vandens tiekimą, nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regione organizuoja savivaldybės.
2. Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, nustatytoje pagal šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas, viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymą vykdo viešasis geriamojo vandens tiekėjas. Kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui dėl šio įstatymo 29 ir 30 straipsniuose nurodytų priežasčių sustabdomas ar panaikinamas licencijos galiojimas ir šis viešasis geriamojo vandens tiekėjas negali vykdyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka paskiriamas kitas viešasis geriamojo vandens tiekėjas.
3. Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje kitas (ne viešasis) geriamojo vandens tiekėjas gali tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas tik jeigu tiekė geriamąjį vandenį ir (arba) teikė nuotekų tvarkymo paslaugas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo, jo tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir turi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją, išduotą pagal šio įstatymo 27 straipsnio reikalavimus.
4. Viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančios savivaldybės turi siekti, kad viešojo geriamojo vandens tiekimo regione šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka būtų paskirtas regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas.
5. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju paskirtas kitas viešasis geriamojo vandens tiekėjas turi tiekti geriamąjį vandenį, teikti nuotekų tvarkymo paslaugas savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, išskyrus jos dalis, kuriose nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos pagal šio straipsnio 7 dalį ar vykdomas teisės aktų reikalavimus atitinkantis individualusis geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas ir (ar) nuotekų tvarkymas.
6. Savivaldybė gali inicijuoti jos kontroliuojamo geriamojo vandens tiekėjo sujungimą su kitos tame pačiame regione esančios savivaldybės kontroliuojamu geriamojo vandens tiekėju esant šioms sąlygoms:
1) kai geriamojo vandens tiekėjo veikla neatitinka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintoje Geriamojo vandens tiekėjų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarkoje nustatytų kriterijų;
2) kai neįgyvendinami šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyti principai. Šie principai įgyvendinami nustatant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika;
3) kai vartotojų per kalendorinius metus kas mėnesį mokamos lėšos už geriamojo vandens tiekėjo suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas viršija 4% vidutinių mėnesio šeimos pajamų. Vidutinės mėnesio šeimos pajamos vertinamos atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų vidutinių mėnesio šeimos pajamų dydį, vartotojų per mėnesį mokamų lėšų už geriamojo vandens tiekėjo suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas sumą.
7. Geriamojo vandens tiekėjų veiklos, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų principų įgyvendinimą ir 4% vidutinių mėnesio šeimos pajamų dydžio vertinimą atitinkamoje savivaldybėje kasmet, iki kalendorinių metų gruodžio 31 d., atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekėjų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarkos ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos nuostatomis. Apie atliktą vertinimą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija per 10 darbo dienų informuoja atitinkamą savivaldybę ir Aplinkos ministeriją.
8. Geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje, nepriskirtoje viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijai, gali vykdyti ir viešasis geriamojo vandens tiekėjas, ir kitas geriamojo vandens tiekėjas, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijęs teisę tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijai nepriskirtoje teritorijoje ir viešasis geriamojo vandens tiekėjas, ir kitas geriamojo vandens tiekėjas turi vienodas teises ir pareigas. Šioje teritorijoje veikiančių viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir kitų geriamojo vandens tiekėjų sudaromos su abonentais ir vartotojais sutartys turi būti parengtos pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas.
9. Savivaldybės teritorijoje paviršines nuotekas savivaldybės tarybos sprendimu tvarko viešasis geriamojo vandens tiekėjas ar kita savivaldybės kontroliuojama įmonė. Paviršinės nuotekos tvarkomos vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu. Paviršinių nuotekų tvarkytojai turi atitikti šiuos reikalavimus:
14 straipsnis. Viešųjų geriamojo vandens tiekėjų paskyrimas
1. Viešąjį geriamojo vandens tiekėją savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje paskiria ir paveda vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybė tarybos sprendimu arba su kita ar kitomis viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančiomis savivaldybėmis kontroliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones sujungia į regioninį viešąjį geriamojo vandens tiekėją, kuriam viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančios savivaldybių tarybos paveda šių savivaldybių teritorijose veikiančiam regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.
2. Savivaldybės taryba, priimdama sprendimą pavesti geriamojo vandens tiekėjui vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, turi atsižvelgti į šiuos reikalavimus:
1) geriamojo vandens tiekėjas privalo turėti padalinius (specialistus), galinčius organizuoti ir vykdyti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą pagal nustatytus reikalavimus;
2) geriamojo vandens tiekėjas privalo turėti infrastruktūrą, būtiną geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui vykdyti;
3. Kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui dėl šio įstatymo 29 ir 30 straipsniuose nurodytų priežasčių sustabdytas ar panaikintas licencijos galiojimas ir šis viešasis geriamojo vandens tiekėjas negali vykdyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi šio įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, paveda garantiniam geriamojo vandens tiekėjui. Kitas viešasis geriamojo vandens tiekėjas turi būti paskirtas per vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo.
4. Jeigu savivaldybė per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą nepaskiria kito viešojo geriamojo vandens tiekėjo, savivaldybė gali kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją su prašymu pratęsti jos teritorijoje garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vadovaudamasi šio įstatymo 15 straipsnio 9 dalies nuostatomis gali pratęsti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Savivaldybė, kreipdamasi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją su prašymu pratęsti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, turi nurodyti priežastis dėl kurių nebuvo paskirtas kitas viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nurodyti terminą, ne ilgesnį kaip vieneri metai, per kurį paskirs kitą viešąjį geriamojo vandens tiekėją.
15 straipsnis. Garantinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas
1. Garantinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymas vykdomas siekiant užtikrinti saugų ir patikimą vartotojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugomis.
2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašu, parenka geriamojo vandens tiekėją, turintį galiojančią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją, vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui jo veiklos teritorijoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos galiojimas sustabdomas ar panaikinamas.
3. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija garantinį geriamojo vandens tiekėją parenka konkurso būdu Konkurso organizavimo garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui vykdyti taisyklėse nustatyta tvarka:
1) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vertina geriamojo vandens tiekėjų pateiktus pasiūlymus ir konkurso nugalėtoju išrenka geriamojo vandens tiekėją, pateikusį pasiūlymą mažiausia kaina vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą;
2) Garantiniu geriamojo vandens tiekėju konkrečioje teritorijoje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskiria atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekėjo technologinius, finansinius ir vadybinius rodiklius;
4. Jeigu per Konkurso organizavimo garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui vykdyti taisyklėse nustatytą terminą vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą nepareiškia noro nė vienas geriamojo vandens tiekėjas arba nė vienas geriamojo vandens tiekėjas neišrenkamas konkurso nugalėtoju, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skelbia naują konkursą. Jeigu naujajame konkurse garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui vykdyti nepareiškia noro nė vienas geriamojo vandens tiekėjas arba nugalėtoju neišrenkamas nė vienas geriamojo vandens tiekėjas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija garantinį geriamojo vandens tiekėją parenka iš geriamojo vandens tiekėjų, esančių arčiausiai teritorijos, kurioje turi būti vykdomas garantinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas atsižvelgdama į technologinius, finansinius ir vadybinius geriamojo vandens tiekėjų rodiklius. Geriamojo vandens tiekėjų technologiniai, finansiniai ir vadybiniai vertinimo rodikliai yra lygiaverčiai.
5. Geriamojo vandens tiekėjų technologinius, finansinius ir vadybinius rodiklius ir jų įvertinimo tvarką nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija, atsižvelgdama į šiuos pagrindinius kriterijus:
1) nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdo ir (ar) eksploatuoja geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimui reikalingą infrastruktūrą;
2) geriamojo vandens tiekėjai privalo užtikrinti geriamojo vandens saugą ir kokybę jų nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomoje ir (ar) eksploatuojamoje infrastruktūroje;
3) geriamojo vandens tiekėjai privalo užtikrinti, kad nuotekų tvarkymas atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus reikalavimus;
4) geriamojo vandens tiekėjo finansinis pajėgumas vertinamas pagal jo dvejų paskutinių ataskaitinių finansinių metų (arba nuo geriamojo vandens tiekėjo veiklos pradžios, jeigu geriamojo vandens tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei dvejus finansinius metus) balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, kuriems įvertinti taikomi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyti finansinio pajėgumo rodikliai;
5) geriamojo vandens tiekėjas privalo turėti darbuotojus licencijuojamai veiklai vykdyti ir ataskaitoms rengti, atskirai licencijuojamos veiklos apskaitai tvarkyti, vartotojams informuoti ir konsultuoti ir skundams, ir ginčams dėl licencijuojamos veiklos sąlygų nagrinėti;
5. Jeigu viešajam geriamojo vandens tiekėjui jo veiklos teritorijoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos galiojimas sustabdomas ar panaikinamas, o garantinis geriamojo vandens tiekėjas neparinktas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija privalo išrinkti ir motyvuotu sprendimu įpareigoti geriamojo vandens tiekėją, turintį galiojančią geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo licenciją, vykdyti garantinį geriamojo vandens teikimą ir (arba) nuotekų tvarkymą toje teritorijoje. Tokiu atveju Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija garantinį geriamojo vandens tiekėją parenka iš geriamojo vandens tiekėjų, esančių arčiausiai teritorijos, kurioje turi būti vykdomas garantinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas atsižvelgdama į technologinius, finansinius ir vadybinius geriamojo vandens tiekėjų rodiklius. Garantiniu geriamojo vandens tiekėju konkrečioje teritorijoje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskiria pagal technologinius, finansinius ir vadybinius rodiklius pajėgiausią geriamojo vandens tiekėją. Garantinis geriamojo vandens tiekėjas privalo vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą pagal Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarką ir sąlygų aprašą.
6. Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kainą nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašo nustatyta tvarka ir vadovaudamasi šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
7. Garantinis geriamojo vandens tiekėjas privalo atskirai tvarkyti su garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla susijusią apskaitą.
8. Garantinis geriamojo vandens tiekėjas privalo vykdyti nustatytą garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įpareigojimą, kol bus paskirtas kitas viešasis geriamojo vandens tiekėjas arba Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimu šis įpareigojimas bus panaikintas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įpareigojimą vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą motyvuotu sprendimu panaikina pasibaigus garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paskyrimo atitinkamoje teritorijoje pagrindams, nurodytiems Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos motyvuotame sprendime įpareigoti geriamojo vandens tiekėją vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą atitinkamoje teritorijoje.
9. Jeigu savivaldybė per šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą nepaskiria kito viešojo geriamojo vandens tiekėjo, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsižvelgdama į savivaldybės kreipimesi nurodytas priežastis, gali pratęsti garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikotarpį, bet ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Apie priimtą sprendimą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savivaldybę informuoja per 5 darbo dienas.
10. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas, kuriam jo veiklos teritorijoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos galiojimas sustabdomas ar panaikinamas, privalo sudaryti sąlygas vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos konkurso būdu parinktam ar įpareigotam geriamojo vandens tiekėjui, sudarydamas su juo ir savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis sutartį dėl garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui vykdyti reikalingos infrastruktūros naudojimo. Užmokestis už naudojimąsi jo infrastruktūra apskaičiuojamas Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašo nustatyta tvarka.
11. Garantinis geriamojo vandens tiekėjas, vykdantis garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, perima teises ir pareigas pagal visas viešojo geriamojo vandens tiekėjo, kuriam sustabdyta ar panaikinta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencija, sutartis su abonentais ir vartotojais dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.
16 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statyba, priežiūra ir naudojimas
1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir jos objektų statyba savivaldybės teritorijoje vykdoma laikantis įstatymų reikalavimų ir savivaldybės tarybos patvirtinto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano.
2. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jei objektų statytojas (užsakovas) yra neviešasis geriamojo vandens tiekėjas ar ne savivaldybė, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (ar) esant trišalei savivaldybės, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir objekto statytojo (užsakovo) sutarčiai. Trišalė savivaldybės, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodekso nuostatomis. Šioje sutartyje turi būti numatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše. Teritorijoje, kurioje vykdoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, objekto statytojui (užsakovui) nutraukus veiklą (bankrutavus), savivaldybė ir viešasis geriamojo vandens tiekėjas privalo užtikrinti geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą gyventojams pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimus.
3. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jei objektų statytojas (užsakovas) yra ne paviršinių nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybė, galima, kai šių objektų statyba numatyta rajono ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) esant trišalei savivaldybės, paviršinių nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutarčiai. Trišalė savivaldybės, paviršinių nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis. Šioje sutartyje turi būti numatyti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba paviršinių nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše.
4. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui.
5. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusiai teisę tvarkyti paviršines nuotekas.
6. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir reikalinga viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui vykdyti, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir reikalinga užtikrinti paviršinių nuotekų tvarkymą, turi būti savivaldybės iniciatyva:
1) perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka;
2) jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir panašiai) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.
7. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir paviršinių nuotekų tvarkytojas sprendžia, ar viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esančios, bet ne jo eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkymui vykdyti ir kreipiasi į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo.
8. Jei dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (ar) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas.
9. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygos ir tvarka, kai dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (ar) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, nustatoma siekiant aprūpinti abonentus ir vartotojus geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugomis ir tik savivaldybių viešosiose geriamojo vandens tiekimo teritorijose, nustatytose pagal šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas, sukurtai geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrai.
10. Prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką teismui teikia savivaldybės taryba ar jos įgaliotos institucijos. Savivaldybės taryba ar jos įgaliotos institucijos, pateikdama prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis egzistuoja ir kad šis poreikis nebus įgyvendintas, jeigu infrastruktūros eksploatacija nebus perduota savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui. Savivaldybės taryba ar jos įgaliotos institucijos, prieš teikdama teismui prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, raštu praneša geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkui ir nurodo konkrečius tikslus, kaip numatoma panaudoti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
11. Teismui priėmus sprendimą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, kai dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (ar) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkui turi būti teisingai atlyginama už jam nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą.
12. Teismui priėmus sprendimą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, viešojo geriamojo vandens tiekėjo pripažintų reikalingais ir tinkamais viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui vykdyti vertę nustato nepriklausomi turto vertintojai Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Nepriklausomą turto vertintoją Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka ir sutartį su nepriklausomu turto vertintoju dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų vertės nustatymo sudaro ir už turto vertinimo paslaugas sumoka savivaldybė.
13. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje iki abonento ir (ar) vartotojo nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo nekilnojamojo turto ribos. Abonento ir (ar) vartotojo nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo nekilnojamojo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentų ir (ar) vartotojų nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo nekilnojamojo turto ribų, abonentų ir vartotojų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą. Prijungimo sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą atitinkamos kategorijos vartotojams.
14. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra eksploatuojama, geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginiai prijungiami prie geriamojo vandens tiekėjo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių reikalavimais ir Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimais.
15. Asmenims savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius savavališkai prijungusiems prie geriamojo vandens tiekėjo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros nesilaikant šiame įstatyme, Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, – paimto geriamojo vandens ir (arba) išleistų nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka.
16. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra prižiūrima, apskaitos prietaisai įrengiami, apžiūrimi, nuimami, keičiami, perkeliami į kitą vietą, geriamojo vandens apskaitos mazge ir (arba) nuotekų apskaitos mazge esančių apskaitos prietaisų plombos nuimamos, nuotekos iš mobiliųjų nuotekų vežimo priemonių ar įrenginių išleidžiamos į geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka.
17. Jeigu geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas negali patekti į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą (įrengti ar pakeisti atsiskaitomuosius geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado techninę būklę, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui ir panašiai), abonento ar vartotojo adresu išsiunčiamas registruotas laiškas su motyvuotu raštu. Jame vartotojo prašoma per 30 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos informuoti apie jam tinkamą darbo dienos laiką nuo 8 iki 20 val., kad geriamojo vandens tiekėjas galėtų atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą. Abonentas ir vartotojas informuojamas, kad per 30 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos neinformavus geriamojo vandens tiekėjo apie jam tinkamą laiką įleisti geriamojo vandens tiekėjo įgaliotą atstovą į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas ir (arba) atsisakius įleisti geriamojo vandens tiekėjo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo įgalioto asmens pasirašytą prašymą ir geriamojo vandens tiekėjo išduotą darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde, pareigomis, darbo dieną nuo 8 iki 20 val. į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą, nuo atsisakymo įleisti dienos suvartoto geriamojo vandens ir (ar) išleistų nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka. Atsisakymo įleisti diena laikoma diena, kurią abonentas ar vartotojas informavo, kad atsisako įleisti geriamojo vandens tiekėją atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų priežiūrą, arba pirma kalendorinė diena pasibaigus registruotame laiške nurodytam terminui.
18. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisas sugadintas, pažeistas, nustatyti požymiai, kad buvo naudojamos mechaninės ar kitos priemonės apskaitos prietaiso rodmenų sumažinimui, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka. Suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas nustato pažeidimus, juos užfiksuoja akte ir pateikia vartotojui ir (ar) abonentui susipažinti.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS
17 straipsnis. Sąnaudų susigrąžinimo ir „teršėjas moka“ principai
1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų srityje taikomas sąnaudų susigrąžinimo principas reiškia, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugų kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas, reikalingas geriamajam vandeniui tiekti ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, užtikrinti ilgalaikį geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktūros eksploatavimą, atnaujinimą ir plėtrą, sudaryti abonentams ir vartotojams priimtinas sąlygas naudotis geriamuoju vandeniu ir gauti tinkamos kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas, taip pat mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius.
18 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo finansavimo šaltiniai
1. Pagrindinis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymo finansavimo šaltinis – abonentų ir vartotojų lėšos, sumokėtos už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, nustatyta pagal šio įstatymo 34 straipsnį).
2. Pagrindinis paviršinių nuotekų tvarkymo finansavimo šaltinis – juridinių asmenų lėšos, sumokėtos už suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas (paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, nustatyta pagal šio įstatymo 34 straipsnį), ir savivaldybių biudžetų lėšos.
3. Papildomi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo finansavimo šaltiniai gali būti:
2) Europos Sąjungos fondų lėšos – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir renovacijai, kurios teikiamos pagal šio įstatymo 19 straipsnio nuostatas;
19 straipsnis. Europos Sąjungos fondų lėšos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir renovacijai
1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir renovacijai gali būti skiriamos Europos Sąjungos fondų lėšos. Skiriant Europos Sąjungos fondų lėšas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir renovacijai, pirmiausia turi būti užtikrinama, kad visoje šalies teritorijoje geriamojo vandens tiekimas būtų vykdomas laikantis nustatytų reikalavimų, kad kuriama (sukurta) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema užtikrins geriamojo vandens saugos ir kokybės, sveikatos apsaugos ir nuotekų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkančias ir ekonominiu požiūriu pagrįstas (įperkamas) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas abonentams ir vartotojams. Europos Sąjungos fondų lėšos gali būti skiriamos ir paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir renovacijai.
2. Europos Sąjungos fondų lėšos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir renovacijai planuojamos ir teikiamos viešajam geriamojo vandens tiekimui regionuose užtikrinti pagal savivaldybės tarybos patvirtintame geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane išdėstytas infrastruktūros plėtros kryptis ir sąlygas, kad būtų įgyvendinti Vandens įstatyme nustatyti vandensaugos tikslai, aplinkosaugos reikalavimai ir sveikatos apsaugos reikalavimai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityse, taip pat atsižvelgiant į sąnaudų susigrąžinimo principo taikymo išimtis, nurodytas Vandens įstatyme, vadovaujantis šiuo įstatymu ir pagal Vyriausybės tvirtinamus finansavimo prioritetus.
3. Europos Sąjungos fondų lėšas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir renovacijai administruoja Aplinkos ministerija. Lėšas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir renovacijai gali gauti regioniniai viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir viešieji geriamojo vandens tiekėjai, atitinkantys paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
PENKTASIS SKIRSNIS
ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS
20 straipsnis. Geriamojo vandens tiekėjų ir (ar) paviršinių nuotekų tvarkytojų teisės ir pareigos
1. Geriamojo vandens tiekėjas turi teisę naudoti vandens išteklius vadovaudamasis Vandens įstatyme numatytais reikalavimais, susijusiais su vandens telkinių naudojimu vandeniui išgauti.
2. Geriamojo vandens tiekėjas privalo:
1) teikti informaciją visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms pagal šio įstatymo 36 straipsnio reikalavimus;
2) vykdyti geriamojo vandens ir nuotekų stebėseną, tvarkyti apskaitą ir teikti geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo stebėsenos duomenis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;
4) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) eksploatuojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui;
5) nepertraukiamai tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimais;
6) teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas kainomis, nustatytomis šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka;
7) viešasis geriamojo vandens tiekėjas turi pasiūlyti sudaryti viešąsias sutartis ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas individualiųjų nuotekų turėtojui arba nurodyti individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėją (teikėjus);
8) sudaryti sutartis su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiais asmenimis dėl nuotekų tvarkymo;
3. Tiekiantis geriamąjį vandenį, bet neteikiantis nuotekų tvarkymo paslaugų asmuo, turi vykdyti pareigas, išvardintas šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9 ir 10 punktuose, kurios susijusios su geriamojo vandens tiekimu.
21 straipsnis. Nuotekų transportavimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisės ir pareigos ir šiems asmenims taikomi reikalavimai
1. Nuotekų transportavimo paslaugas gali teikti geriamojo vandens tiekėjai ir kiti asmenys, atitinkantys šiuos reikalavimus:
1) turi nuosavybės teise ar teisėtai valdo nuotekų transportavimo paslaugoms vykdyti reikalingus įrengimus ir transportą. Nuotekų transportavimo reikalavimai vykdomi vadovaujantis Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarka;
2. Nuotekų transportavimo paslaugas teikiantys asmenys, jeigu nuotekų transportavimo paslaugas teikia ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas, privalo turėti sutartį su geriamojo vandens tiekėju dėl individualiųjų nuotekų transportavimo ir išleidimo į šio geriamojo vandens tiekėjo valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Sutartys sudaromos pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatytus reikalavimus. Už individualių nuotekų tvarkymą nuotekų transportavimo paslaugas teikiantys asmenys apmoka geriamojo vandens tiekėjui.
3. Geriamojo vandens netiekiantys, tačiau nuotekų tvarkymo paslaugas teikiantys asmenys gali išleisti išvalytas nuotekas į paviršinius vandens telkinius vadovaudamiesi Vandens įstatyme nustatytais nuotekų išleidimo reikalavimais.
4. Geriamojo vandens netiekiantys, tačiau nuotekų tvarkymo paslaugas teikiantys asmenys privalo:
1) teikti informaciją visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms pagal šio įstatymo 36 straipsnio reikalavimus;
2) vykdyti nuotekų tvarkymo stebėseną, tvarkyti apskaitą ir teikti nuotekų tvarkymo stebėsenos duomenis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;
3) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir kitą valdomą turtą, reikalingą nuotekų tvarkymui;
4) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimus;
22 straipsnis. Abonentų ir vartotojų teisės ir pareigos
1. Abonentai ir vartotojai turi teisę išleisti nuotekas į geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise priklausančią ar kitaip valdomą ir (arba) eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
2. Abonentai ir vartotojai, šio įstatymo 16 straipsnio 18 dalyje nustatyta tvarka suderinus datą ir laiką, turi įleisti į nuosavybės teise priklausantį butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas geriamojo vandens tiekėjo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo išduotą darbuotojo pažymėjimą, atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų priežiūrai atlikti, vandentiekio įvadui ir (ar) nuotekų išvadui patikrinti.
3. Abonentai privalo vykdyti išleidžiamų nuotekų ir teršalų stebėseną, tvarkyti jų apskaitą ir teikti išleistų nuotekų ir teršalų stebėsenos duomenis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
23 straipsnis. Asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teisės ir pareigos
1. Asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, turi teisę:
1) išgauti geriamąjį vandenį viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas, jeigu individualusis geriamojo vandens išgavimas, naudojimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas buvo vykdomas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo ir (ar) yra numatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, ir atitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo, geriamojo vandens saugos ir kokybės, sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimus;
2) nustačius viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją, individualusis geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas, nevykdytas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo ir nenumatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, galimas, jeigu tokį apsirūpinimo geriamuoju vandeniu būdą pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentuose numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra dar neįvykdyta. Individualaus geriamojo vandens išgavimo ir naudojimo reikalavimus nustato Gręžinių vandeniui tiekti projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarka;
3) savo nuosavybės teise ar kitaip valdomus geriamojo vandens išgavimo ir naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, valdomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kaip nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 13 ir 14 dalyse.
2. Asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, privalo:
1) teisės aktų nustatyta tvarka registruoti geriamojo vandens išgavimo gręžinį, jį eksploatuoti ir likviduoti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;
2) apie išgaunamą ir naudojamą geriamąjį vandenį ir (arba) tvarkomas nuotekas teikti informaciją Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;
3) per 12 mėnesių prisijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiestas iki nekilnojamojo turto ribos ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualus geriamojo vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų. Ši pareiga galioja esant visoms šiame punkte išvardintoms aplinkybėms. Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atitikimo teisės aktų reikalavimams, asmens individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, vandentiekio įvadui ir nuotekų išvadui nuosavybės teise priklausant savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui, privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį nurodydama 12 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos asmuo turi prisijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;
4) užtikrinti individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą (eksploataciją) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka, kai tokie įrenginiai įrengti ir eksploatuojami, ir viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju dėl nuotekų ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) tvarkymo;
5) atiduoti nuotekas ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (dumblą) geriamojo vandens tiekėjui arba geriamojo vandens tiekėjo nurodytam nuotekas transportuojančiam asmeniui. Jeigu geriamojo vandens tiekėjas pasirašęs sutartis su daugiau kaip vienu nuotekų transportavimo paslaugų teikėju, asmenys nuotekas gali atiduoti vienam iš geriamojo vandens tiekėjo nurodytų individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėjų pasirinktinai. Asmenys už individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugas apmoka individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui, kuriam atiduoda nuotekas transportuoti į geriamojo vandens tiekėjo valdomus nuotekų valymo įrenginius.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO PASLAUGŲ TEIKIMO LICENCIJAVIMAS
24 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimas
25 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijų išdavimo principai
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos išduodamos vadovaujantis šiais principais:
1) saugumo, kuris reiškia, kad turi būti užtikrinama nepertraukiama, stabili ir saugi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, dirbančiųjų ir aplinkinių žmonių sveikata ir saugumas, minimizuotas neigiamas veiklos poveikis aplinkai;
2) patikimumo, kuris apibūdina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo abonentams ir vartotojams nutraukimo dažnį ir trukmę;
3) efektyvumo, kuris apibūdina sąnaudų, reikalingų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, dydį ir pasiekto rezultato santykį;
26 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijuojamos veiklos sąlygos
Geriamojo vandens tiekėjas privalo vykdyti šias licencijuojamos veiklos sąlygas:
2) užtikrinti eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą, prijungti jo prižiūrimoje viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esančius abonentų ir vartotojų įrenginius prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių reikalavimais ir Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimais;
3) tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas kainomis, nustatytomis šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka;
4) atlikti licencijuojamos veiklos sąnaudų auditą ir viešai skelbti informaciją, nurodytą šio įstatymo 36 straipsnyje;
5) teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti. Geriamojo vandens tiekėjas privalo pateikti reikiamą informaciją per 10 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo, jeigu geriamojo vandens tiekėjas nenurodo pagrįstų priežasčių, dėl kurių valstybės ir savivaldybių institucijos gali nustatyti ilgesnį terminą informacijai pateikti;
27 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijų išdavimo sąlygos
1. Licencijos šio įstatymo 24 straipsnyje nurodytai veiklai išduodamos neterminuotam laikui geriamojo vandens tiekėjams, atitinkantiems šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.
2. Viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje išduodama viena licencija.
3. Licencijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veiklai išduodamos juridiniams asmenims, kurie:
1) nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdo, eksploatuoja geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimui reikalingą infrastruktūrą toje savivaldybės (savivaldybių) teritorijoje, kurioje planuoja teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas;
2) neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos biudžetui, savivaldybės biudžetui ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai įmonei mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir įmonė neskolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
3) turi technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, atitinkančius vykdyti licencijuojamos veiklos sąlygas – tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas tam tikroje savivaldybės teritorijoje pagal teisės aktų reikalavimus. Technologiniai, finansiniai ir vadybiniai pajėgumai vertinami pagal Geriamojo vandens tiekėjo technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarką.
4. Juridinis asmuo, siekiantis gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikia nustatytos formos prašymą ir kitus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus.
5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija per 5 darbo dienas nuo prašymo gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją ir kitų licencijai gauti reikalingų dokumentų gavimo pateikia juridiniam asmeniui, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo, patvirtinimą, kad prašymas ir kiti dokumentai gauti. Patvirtinime nurodoma:
6. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti licenciją arba juridiniam asmeniui, pateikusiam prašymą, motyvuotai atsisakyti išduoti licenciją. Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos nepateikia juridiniam asmeniui, pateikusiam prašymą licencijai gauti, atsakymo, tai nelaikoma, kad licencija yra išduota.
7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas terminas, per kurį turi būti išduota licencija arba motyvuotai atsisakyti išduoti licenciją, gali būti pratęstas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nusprendusi pratęsti šio straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą privalo iki termino, per kurį turi būti išduota licencija arba motyvuotai atsisakyta išduoti licenciją, pabaigos apie tai informuoti juridinį asmenį, pateikusį prašymą išduoti licenciją, nurodydama priežastis dėl kurių licencijos išdavimo terminas yra pratęsiamas ir terminą, kuris gali būti ne ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas terminas gali būti patęstas dėl šių priežasčių:
1) gaunama nauja informacija ar paaiškėja nauji faktai svarstant dokumentus dėl licencijos išdavimo;
8. Jeigu pateiktas neišsamus ar netinkamai įformintas prašymas arba pateikti ne visi dokumentai ir (arba) informacija, kurių reikia licencijai išduoti, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos praneša juridiniam asmeniui apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją, nurodo terminą, per kurį būtina pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją, ir nurodo, kad terminas licencijai išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir (arba) informacijos pateikimo dienos.
9. Jeigu juridinio asmens prašymas pateiktas nesilaikant reikalavimų, šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka juridinis asmuo neištaiso nustatytų prašymo licencijai išduoti pateikimo trūkumų ir nepateikia trūkstamų dokumentų ar informacijos ir dėl to prašymas išduoti licenciją atmetamas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo išsiunčia juridiniam asmeniui pranešimą nurodydama priežastis, dėl kurių prašymas atmetamas.
10. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencija neišduodama, jeigu:
2) pateikiami ne visi šio straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai ir per nustatytą terminą trūkumų nepašalina;
3) neištaisyti nustatyti prašymo licencijai išduoti pateikimo trūkumai ir nepateikta trūkstama informacija ar dokumentai šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka;
28 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijų keitimo sąlygos
1. Licencija gali būti keičiama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos iniciatyva, kai pasikeičia įstatymų nustatyti reikalavimai, taikomi geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklai, arba licenciją turinčio geriamojo vandens tiekėjo iniciatyva, kai pasikeičia licencijoje nurodyti geriamojo vandens tiekėjo duomenys ar planuojama keisti teritoriją, kurioje vykdoma veikla. Pasikeitus licencijoje nurodytiems geriamojo vandens tiekėjo duomenims ar teritorijai, kurioje vykdoma veikla, geriamojo vandens tiekėjas privalo pranešti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai apie šiuos pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią informacija jam tapo ar turėjo tapti žinoma.
2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo pakeisti licenciją arba juridiniam asmeniui, pateikusiam prašymą, motyvuotai, vadovaudamasi šio įstatymo 27 straipsnio 10 dalies nuostatomis, atsisakyti pakeisti licenciją.
3. Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepateikia juridiniam asmeniui, pateikusiam prašymą licenciją pakeisti, atsakymo, tai nelaikoma, kad licencija yra pakeista.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyti pakeisti licenciją, gali būti pratęstas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nusprendusi pratęsti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą privalo iki termino, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta pakeisti licenciją, pabaigos apie tai informuoti juridinį asmenį, pateikusį prašymą pakeisti licenciją, nurodydama priežastis dėl kurių licencijos pakeitimo terminas yra pratęsiamas ir terminą, kuris gali būti ne ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų.
29 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijų galiojimo sustabdymas
1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustačiusi licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą, per 5 darbo dienas įspėja apie tai geriamojo vandens tiekėją ir nurodo terminą, per kurį būtina pašalinti nustatytus pažeidimus. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių pažeidimui pašalinti reikia ilgesnio laikotarpio.
2. Sprendimas įspėti geriamojo vandens tiekėją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą priimamas, jeigu:
1) paaiškėja, kad geriamojo vandens tiekėjas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikė neteisingus ir (ar) suklastotus dokumentus;
2) nustatoma, kad geriamojo vandens tiekėjas pažeidė šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijuojamos veiklos sąlygas;
3) geriamojo vandens tiekėjas neužtikrina aplinkos ministro geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų;
3. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priima sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais priėmė sprendimą įspėti geriamojo vandens tiekėją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir per sprendime nurodytą terminą geriamojo vandens tiekėjas nepanaikino licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimų.
4. Kai geriamojo vandens tiekėjas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikia dokumentus, įrodančius, kad sprendime nurodyti licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimai pašalinti, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas.
5. Jeigu sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo gali daryti poveikį saugiam vartotojų aprūpinimui geriamuoju vandeniu ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimui, jis gali įsigalioti po dviejų mėnesių nuo sprendimo sustabdyti licencijos galiojimą priėmimo. Apie šį sprendimą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija informuoja savivaldybę.
6. Jeigu šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimas nepadarė esminės žalos šiuo įstatymu saugomiems viešiesiems interesams ir pažeidimu nepadaryta esminės žalos žmonių sveikatai ir aplinkai, geriamojo vandens tiekėjas nutraukė įstatymo nuostatas pažeidžiančius veiksmus, likvidavo padarinius ir atlygino žalą, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, turi teisę nestabdyti licencijos galiojimo ir apsiriboti nuobauda – žodine pastaba. Žodinė pastaba geriamojo vandens tiekėjui įforminama raštu.
30 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijų galiojimo panaikinimas
1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsižvelgdama į šio įstatymo 29 straipsnio nuostatas, įspėja geriamojo vandens tiekėją apie galimą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos galiojimo panaikinimą ir nurodo terminą, per kurį būtina pašalinti nustatytus pažeidimus. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių pažeidimui pašalinti reikia ilgesnio laikotarpio.
2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsižvelgdama į šio įstatymo 29 straipsnio nuostatas, priima sprendimą panaikinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos galiojimą:
2) jeigu geriamojo vandens tiekėjas, įspėtas apie galimą licencijos galiojimo panaikinimą, per Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą terminą nepašalina nurodytų pažeidimų;
3) įrodoma, kad geriamojo vandens tiekėjas, kurio licencijos galiojimas jau buvo sustabdytas, per vienerių metų laikotarpį nuo ankstesnio pažeidimo padarymo dienos pakartotinai pažeidžia nustatytas licencijuojamos veiklos sąlygas arba nepašalina pažeidimų per Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą terminą;
4) licencijos galiojimas yra sustabdytas, o geriamojo vandens tiekėjas verčiasi licencijuojama veikla;
2. Geriamojo vandens tiekėjui, dėl kurio priimtas sprendimas panaikinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos galiojimą, priklausanti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, jei reikia, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka perduodamas geriamojo vandens tiekėjui, kuris pagal šio įstatymo 14 straipsnio reikalavimus paskirtas vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.
3. Jeigu sprendimas dėl licencijos galiojimo panaikinimo gali daryti poveikį saugiam vartotojų aprūpinimui geriamuoju vandeniu ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimui, jis gali įsigalioti po dviejų mėnesių nuo sprendimo panaikinti licencijos galiojimą priėmimo. Apie šį sprendimą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija informuoja savivaldybę.
4. Jeigu šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijuojamos veiklos sąlygas pažeidimas nepadarė esminės žalos šiuo įstatymu saugomiems viešiesiems interesams ir pažeidimu nepadaryta esminės žalos žmonių sveikatai ir aplinkai, geriamojo vandens tiekėjas nutraukė įstatymo nuostatas pažeidžiančius veiksmus, likvidavo padarinius ir atlygino žalą, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, turi teisę nenaikinti licencijos galiojimo ir apsiriboti nuobauda – pastaba.
31 straipsnis. Procedūrų ir formalumų atlikimas naudojant elektronines priemones
Asmenys, geriamojo vandens tiekėjai, valstybės ir savivaldybių institucijos turi teisę visas šio įstatymo 26–30 straipsniuose nurodytas procedūras ir formalumus atlikti, teikti ir gauti informaciją, susijusią su teisės teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas įgijimu arba paslaugų teikimo veiklos vykdymu, gauti licenciją ar ją pakeisti, per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą Paslaugų įstatyme nustatyta tvarka arba tiesiogiai kreipdamiesi į Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR (ARBA) NUOTEKŲ TVARKYMO SUTARTYS
32 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties sudarymas ir nutraukimas
1. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutartys sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu ir Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėmis sąlygomis.
2. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis gali būti sudaroma tarp geriamojo vandens tiekėjo ir abonento ar vartotojo. Asmenys, nesantys geriamojo vandens tiekėjais, tačiau kuriems nuosavybės teise priklauso geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir ji neperduota savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn, sutarčių su abonentais ar vartotojais dėl viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sudaryti negali.
3. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešųjų sutarčių standartinėse sąlygose turi būti nurodyta: sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba, geriamojo vandens pirkimo–pardavimo vieta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatymo tvarka, abonento ir vartotojo atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekio nustatymo tvarka, kai patalpų ar teritorijos savininkas nesutinka įsileisti geriamojo vandens tiekėjo atstovų, kai sugadintas ar kitaip pažeistas geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisas, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą (įskaitant netesybas), pretenzijų teikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.
4. Jei asmuo nepasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip valdomi ir (ar) eksploatuojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekiai nustatomi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka ir pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarką. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka ir pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarką.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
SĄNAUDŲ APSKAITA IR KONTROLĖ. KAINŲ NUSTATYMAS. ATSISKAITYMO TVARKA
33 straipsnis. Sąnaudų apskaita ir kontrolė
1. Geriamojo vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais principais, turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.
2. Geriamojo vandens tiekėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka užtikrina vykdomos veiklos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą.
3. Efektyvaus paslaugų teikimo sąnaudos skaičiuojamos Apskaitos atskyrimo taisyklių ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų sąvade nustatyta tvarka.
4. Apskaitos atskyrimo tikslai yra šie:
1) atskleisti geriamojo vandens tiekėjo vykdomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos, kaip atskiros veiklos, rezultatus per ataskaitinį laikotarpį, įskaitant faktiškai gautą investicijų grąžos normą;
5. Geriamojo vandens tiekėjas, įgyvendindamas apskaitos atskyrimą, privalo vadovautis šiais principais:
1) priežastingumo – geriamojo vandens tiekėjas ataskaitinio laikotarpio būtinąsias sąnaudas turi paskirstyti veiklai, kuri nulėmė tų sąnaudų atsiradimą, pajamas, turto įsigijimą ar įsipareigojimų vykdymą;
2) objektyvumo – geriamojo vandens tiekėjas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų paskirstymą turi atlikti nešališkai;
3) pastovumo – geriamojo vandens tiekėjas skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais turi taikyti tą pačią apskaitos sistemą;
4) skaidrumo – geriamojo vandens tiekėjas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų paskirstymą turi atlikti taip, kad kiekviename pajamų, sąnaudų paskirstymo etape ir galutinėse ataskaitinio laikotarpio suvestinėse būtų galima aiškiai, skaidriai ir nesudėtingai nustatyti geriamojo vandens tiekėjo pajamas ir sąnaudas;
6. Pajamas, sąnaudas leidžiama įtraukti į apskaitą tik vieną kartą, sudarant apskaitos atskyrimo ataskaitas.
7. Geriamojo vandens tiekėjas privalo užtikrinti, kad sąnaudų apskaita atitiktų Apskaitos atskyrimo taisyklių ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų sąvadą.
8. Savivaldybės taryba gali reikalauti pakeisti geriamojo vandens tiekėjo naudojamą apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo sistemą, kai pastaroji neatitinka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, atsiskaitymą už suteikiamas paslaugas, apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
34 straipsnis. Kainų nustatymas
1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos vadovaujantis nediskriminavimo ir šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais principais.
2. Vadovaudamosi šiuo įstatymu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika ir Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato savivaldybės taryba.
3. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi būti skaičiuojamos pagal sąnaudas atskiroms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos dalims, kurios nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje.
4. Geriamojo vandens tiekėjai sąnaudas ir pajamas planuoja pagal patvirtintus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir geriamojo vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus, parengtus pagal Geriamojo vandens tiekėjo veiklos planų rengimo taisykles. Geriamojo vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planai rengiami ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir tvirtinami savivaldybės tarybos. Geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planuose aprašoma vykdoma veikla, nuosavybės teise valdomas turtas, veiklos kryptys, infrastruktūros eksploatavimo sąlygos, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, aplinkos taršos mažinimo, paslaugų kokybės gerinimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, išpirkimo, rekonstravimo priemonės ir pateikiama kita informacija, reikalinga užtikrinti patikimą ir saugų abonentų ir vartotojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis.
5. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos 3 metų reguliavimo periodui.
6. Geriamojo vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina nustatoma vadovaujantis šiais principais:
1) numatomos būtinosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąnaudos vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnio nuostatomis;
2) vadovaujantis apskaitos atskyrimo taisyklėmis, nustatoma licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertė;
3) atsižvelgiant į šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatoma protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža;
7. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina nustatoma vadovaujantis šiais principais:
8. Nuotekų tvarkymo srityje abonentų (išskyrus vartotojus) nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos atsižvelgiant į išleidžiamų teršalų kiekį ir koncentraciją.
9. Geriamojo vandens tiekėjai, vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia savivaldybių institucijoms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą, jo pagrindimą ir įmonės veiklos planus. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų projektą ir jo pagrindimą, vadovaudamiesi Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, teikia geriamojo vandens tiekėjai arba kitos savivaldybių kontroliuojamos įmonės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę tvarkyti paviršines nuotekas. Savivaldybės taryba per 30 kalendorinių dienų nuo bazinių kainų projekto ir kitų dokumentų gavimo nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Savivaldybės taryba geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo dokumentus vertina pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus kainų nustatymo principus. Jeigu geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas pateikia papildomus dokumentus ir (ar) informaciją arba savivaldybių institucijos paprašo papildomos informacijos ir (ar) dokumentų, 30 kalendorinių dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos ir (ar) dokumentų pateikimo dienos.
10. Kai geriamojo vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir plėtros planai nevykdomi arba keičiami, geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo apie tai informuoti savivaldybės tarybą ir pateikti derinti šių planų projektus savivaldybės tarybai, kuri priima sprendimą dėl kainų keitimo poreikio.
11. Pirmaisiais bazinių kainų galiojimo metais taikomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos, lygios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinėms kainoms.
12. Savivaldybės tarybos nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos perskaičiuojamos kasmet. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi būti nustatytos iki kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 1 d.
13. Geriamojo vandens tiekėjai, vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia savivaldybių institucijoms perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų projektą ir jo pagrindimą. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotų kainų projektą ir jo pagrindimą, vadovaudamiesi Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, teikia geriamojo vandens tiekėjai arba kitos savivaldybių kontroliuojamos įmonės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę tvarkyti paviršines nuotekas. Savivaldybės taryba per 30 kalendorinių dienų nustato perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, perskaičiuotas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Jeigu geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas pateikia papildomus dokumentus ir (ar) informaciją arba savivaldybės institucija paprašo papildomos informacijos ir (ar) dokumentų, 30 kalendorinių dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos ir (ar) dokumentų pateikimo dienos.
14. Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas praneša geriamojo vandens tiekėjui apie priimtus sprendimus dėl geriamojo vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kasmet perskaičiuotų kainų. Sprendimus dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų ir kasmet perskaičiuotų kainų savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas praneša paviršinių nuotekų tvarkytojui.
15. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas, vykdantis viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas bent vienoje savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis sąlygomis ir kainomis.
16. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal abonentų ir vartotojų kategorijas, pirkimo–pardavimo vietą, tiekimo–vartojimo ribą, vartojimo sezoniškumą, išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją. Diferencijavimo principai turi būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys.
17. Abonentai ir vartotojai į tam tikras kategorijas skirstomi atsižvelgiant į vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo būdus, atsiskaitymą už suteiktas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas (bute ar kitose patalpose, įvade), sezoniškumą.
18. Jeigu geriamojo vandens tiekėjas teikia padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymo paslaugas, šių paslaugų kainai nustatyti geriamojo vandens tiekėjas, vadovaudamasis Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašu, savivaldybės tarybai pateikia tvirtinti padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymo kainos projektą ir ją pagrindžiančius dokumentus. Lėšos, gautos už padidėjusią ir savitąją taršą, eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir (ar) viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės gerinimui.
19. Bazinis nuotekų užterštumas, kurį viršijus konkretiems abonentams skaičiuojama papildoma kaina už nuotekų valymą, nustatomas Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos apraše.
20. Savivaldybės sprendimus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų ir kasmet perskaičiuojamų kainų skelbia savo interneto svetainėje. Geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai privalo apie savivaldybių tarybų nustatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir kasmet perskaičiuojamas kainas viešai (interneto svetainėje) informuoti abonentus ir vartotojus. Kainos įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų, kai jas viešai paskelbia geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, ir taikomos nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai kainos įsigalioja) pirmos dienos.
35 straipsnis. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka
1. Abonentai ir vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal rodmenis atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų, įrengtų pirkimo–pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose), jei sutartis nenustato ko kita.
2. Karštam vandeniui ruošti patiekto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal rodmenis atsiskaitomojo geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius. Kai geriamasis vanduo tiekiamas karštam vandeniui ruošti daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginiuose, geriamojo vandens pirkimo–pardavimo vieta yra atsiskaitomasis geriamojo vandens apskaitos prietaisas, įrengtas pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius.
3. Atsiskaitomuosius geriamojo vandens apskaitos prietaisus pirkimo–pardavimo vietose įrengia ir eksploatuoja geriamojo vandens tiekėjas savo lėšomis. Atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo ir patikros sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.
4. Atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučiuose namuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo vieta yra kiekvienas butas ar kita patalpa, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.
5. Jeigu geriamojo vandens nuostoliai daugiabučiuose namuose susidaro perkant geriamąjį vandenį butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais tinklais, jie pagal Civilinio kodekso 4.76 ir 4.82 straipsnius turi apmokėti geriamojo vandens tiekėjui šio vandens kainą. Tokia butų savininkų pareiga atsirastų tuo atveju, jeigu geriamojo vandens tiekėjas įrodytų, kad geriamojo vandens nuostoliai susidaro dėl butų savininkų kaltės.
6. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę pirkimo–pardavimo vietą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą, ir tai numatydami sutartyse su geriamojo vandens tiekėju. Daugiabučio namo savininkai už įvade apskaityto geriamojo vandens kiekį atsiskaito Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka.
7. Abonentai ir vartotojai, kuriems dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų, už geriamojo vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešųjų sutarčių standartinių sąlygų nustatyta tvarka.
8. Priimtų tvarkyti nuotekų, išskyrus paviršines nuotekas, kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų atsiskaitomųjų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui. Atsiskaitomieji nuotekų apskaitos prietaisai įrengiami abonento pageidavimu jo lėšomis arba tais atvejais, kai abonentas per kalendorinius metus daugiau negu pusę patiekto geriamojo vandens kiekio sunaudoja technologinėms, gamybinėms ar paslaugų teikimo reikmėms ir šis kiekis nepatenka į nuotekas.
9. Abonentas ir vartotojas, kuriam pagal šio straipsnio 8 dalį gali būti įrengtas atsiskaitomasis nuotekų apskaitos prietaisas, pageidaujantis už geriamojo vandens tiekėjo suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaityti pagal faktiškai išleidžiamą nuotekų kiekį, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka geriamojo vandens tiekėjui teikia prašymą įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą, kad už nuotekų tvarkymo paslaugas būtų galima atsiskaityti pagal jo rodmenis. Daugiabučiuose namuose ir kituose gyvenamuosiuose pastatuose atsiskaitomieji nuotekų apskaitos prietaisai neįrengiami, o jei yra įrengti, atsiskaitymui nenaudojami, jei abonentai (vartotojai) ir geriamojo vandens tiekėjas sutartimi nesusitaria kitaip.
10. Geriamojo vandens tiekėjas turi teisę ties nuotekų atidavimo riba įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą ir už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalauti atsiskaityti pagal jo rodmenis, kai iš esmės skiriasi suvartojamo geriamojo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai.
11. Atsiskaitomuosius nuotekų apskaitos prietaisus įrengia geriamojo vandens tiekėjas savo lėšomis (išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, kai nuotekų apskaitos prietaisas įrengiamas abonento pageidavimu). Atsiskaitomųjų nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo ir patikros sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.
12. Geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo sudaryti galimybę abonentams ir vartotojams už jiems patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaityti Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatytais atsiskaitymo būdais (bankuose, kitose įmokas priimančiose įstaigose ir įmonėse, internetu, tiesioginiu debetu, pagal bendrąją atsiskaitomąją knygelę ar jos elektroninį atitikmenį arba kitaip). Atsiskaitymo būdą pasirenka abonentas ir vartotojas.
13. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo (įskaitant paviršines nuotekas) paslaugas sąlygos detalizuojamos Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše.
DEVINTASIS SKIRSNIS
INFORMACIJOS TEIKIMAS VISUOMENEI, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJOMS
36 straipsnis. Informacijos teikimas visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms
1. Informacija apie geriamojo vandens tiekėją, tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę, paviršinių nuotekų tvarkymą, paslaugų teikimo sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, renovaciją, investicijas į sistemos plėtrą ir renovaciją, paslaugų kainas ir tarifus, jų struktūrą yra vieša, skelbiama savivaldybių, geriamojo vandens tiekėjų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų interneto svetainėse. Savivaldybių, geriamojo vandens tiekėjų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų interneto svetainėse skelbiama informacija atnaujinama esant pasikeitimams, bet ne rečiau kaip kartą per metus.
2. Geriamojo vandens tiekėjų informacija apie šiuo įstatymu reglamentuojamą licencijuojamą veiklą ar veiklą, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša. Valstybės ir savivaldybių institucijos turi teisę gauti iš geriamojo vandens tiekėjų visus finansinės atskaitomybės, kitus dokumentus ir informaciją, reikalingą teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti.
3. Keičiantis geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainoms, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms, geriamojo vandens tiekėjai ir paviršinių nuotekų tvarkytojai viešai (interneto svetainėje, regioninėje spaudoje ar kituose šaltiniuose) informuoja abonentus ir vartotojus apie pasikeitusias ir nustatytas kainas.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
GINČŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS. BAUDŲ SKYRIMO TVARKA
37 straipsnis. Ginčus ir skundus nagrinėjančios institucijos, jų teisės ir pareigos
1. Ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp geriamojo vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų ir abonentų ir vartotojų, ginčo sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų ir jų taikymo, paviršinių nuotekų tvarkytojų ir abonentų ginčus dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų ir jų taikymo.
2. Abonentų ir vartotojų skundus nagrinėja šios valstybės ir savivaldybių institucijos:
1) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – abonentų ir vartotojų skundus dėl abonentams ir vartotojams tiekiamo geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų;
2) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – vartotojų skundus dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, geriamojo vandens apskaitos, vandentiekio avarijų, geriamojo vandens tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo ir sąskaitų pateikimo;
3) savivaldybių institucijos – abonentų ir vartotojų skundus dėl geriamojo vandens išgavimo, tiekimo, paviršinių nuotekų tvarkymo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimo ir koordinavimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, būtinų viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, perdavimo ar naudojimo šiame įstatyme nurodytais būdais organizavimo;
38 straipsnis. Baudos ir jų skyrimo tvarka
1. Geriamojo vandens tiekėjams už pažeidimus vykdant licencijuojamą veiklą, kurie per Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą protingą laikotarpį nebuvo pašalinti, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms licencijuojamos veiklos sąlygoms Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skiria baudas:
1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie šiuo įstatymu reglamentuojamą licencijuojamą veiklą nepaskelbimą, už teisės aktais nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytiems asmenims, už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – nuo vieno tūkstančio litų iki 0,5 procento geriamojo vandens tiekėjo metinių licencijuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais;
2) už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pakeisti naudojamą apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo sistemą, vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų pažeidimus – nuo vieno tūkstančio litų iki 1 procento geriamojo vandens tiekėjo metinių licencijuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais;
2. Baudos nepriskiriamos būtinosiom sąnaudoms ir neįskaičiuojamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas.
3. Asmenims, vykdantiems geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklą, neturint geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio litų iki 1 procento geriamojo vandens tiekėjo metinių veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais. Sprendimą skirti baudą priima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
4. Geriamojo vandens tiekėjams skiriamos baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:
5. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padaręs geriamojo vandens tiekėjas savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, nedelsdamas ėmėsi priemonių pašalinti pažeidimą.
6. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad geriamojo vandens tiekėjas kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą arba įvykdė pažeidimą, dėl kurio geriamojo vandens tiekėjas buvo baustas bauda.
7. Skiriamos baudos dydis nustatomas įvertinus šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančioms ir sunkinančioms aplinkybėms, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
8. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, priėmusi sprendimą svarstyti baudos skyrimo klausimą, privalo per 5 darbo dienas informuoti geriamojo vandens tiekėją, kurio atžvilgiu bus svarstomas baudos skyrimo klausimas ir nurodyti baudos skyrimo svarstymo datą.
9. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai svarstant baudos skyrimo klausimą dalyvauja geriamojo vandens tiekėjo, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir kuriam gali būti taikoma bauda, vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir pasiaiškinti. Jeigu minėti asmenys nedalyvauja, baudos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą, laiką ir negautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, pripažinusi neatvykimo į klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą. Baudų skyrimo klausimai svarstomi, pažeidimų tyrimo procedūros vykdomos Baudų skyrimo taisyklėse nustatyta tvarka.
10. Sprendimas dėl baudos skyrimo turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, baudos negali būti skiriamos.
11. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena bauda. Baudos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta bauda, vykdymo.
12. Sprendimas skirti baudą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti skundžiamas teismui.
13. Sprendimas dėl baudos skyrimo įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, jei per tą laiką įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui.
14. Įsigaliojus sprendimui skirti baudą, paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama per 30 kalendorinių dienų.
15. Sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas. Sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
16. Skundą dėl sprendimo skirti baudą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda geriamojo vandens tiekėjui, pažeidusiam šio įstatymo nuostatas, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą.
17. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai yra mažareikšmiai, nepadarę esminės žalos šiuo įstatymu saugomiems interesams ir pažeidimu nepadaryta esminės žalos žmonių sveikatai ir aplinkai, licencijos turėtojas nutraukė teisę pažeidžiančius veiksmus, pašalino teisę pažeidžiančių veiksmų padarinius ir atlygino žalą, bauda, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, asmenims, vykdantiems geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, gali būti skiriama nuobauda – įspėjimas.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
2. Geriamojo vandens tiekėjai, neturintys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijų, viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas gali teikti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Geriamojo vandens tiekėjai dokumentus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijai gauti parengia iki 2014 m. lapkričio 1 d.
3 straipsnis. Pasiūlymai valstybės institucijoms
Vyriausybė, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2014 m. sausio 1 d. pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatyme nustatytą kompetenciją priima įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus.
4 straipsnis. Pasiūlymai savivaldybėms
1. Užtikrinant šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12, 13, 14, 19, 26, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių įgyvendinimą, iki 2014 m. lapkričio 1 d. savivaldybės užtikrina reikalingų dokumentų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijoms gauti parengimą.