Projektas
VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS
INSPEKCIJOS VIRŠININKAS
ĮSAKYMAS
DĖL BRANDUOLINĖS SAUGOS REIKALAVIMŲ BSR-2.1.5-2012
„BRANDUOLINĖS ELEKTRINĖS PROJEKTAS“ PATVIRTINIMO
2012 m. d. Nr. 22.3-
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 91-4316) 4 straipsnio 1 punktu ir 11 straipsnio 1 punktu:
1. Tvirtinu Branduolinės saugos reikalavimus BSR-2.1.5-2012 „Branduolinės elektrinės projektas“ (pridedama).
2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2013 m. gegužės 1 d.
Viršininkas
|
|
PATVIRTINTA Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2012 m. d. įsakymu Nr. 22.3- |
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-2.1.5-2012 „Branduolinės elektrinės projektas“ (toliau – Reikalavimai) nustato pagrindinius reikalavimus branduolinių elektrinių ir atskirų branduolinių elektrinių konstrukcijų, sistemų ir komponentų projektams ir projektavimo principus, kurie turi būti taikomi projektuojant branduolines elektrines ir (ar) branduolinių elektrinių konstrukcijas, sistemas ir (ar) komponentus. Reikalavimai turi būti taikomi tam, kad būtų užtikrintas priimtinas planuojamos eksploatuoti ar eksploatuojamos branduolinės elektrinės branduolinės saugos lygis ir sudarytos prielaidos užtikrinti branduolinės elektrinės radiacinę saugą, fizinę saugą, branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės vykdymą bei saugiai įvykdyti branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimą.
2. Šie Reikalavimai reglamentuoja priešgaisrinę saugą projektuojant branduolinę elektrinę tiek, kiek tai yra susiję su branduolinės elektrinės saugai svarbių konstrukcijų, sistemų ir (ar) komponentų projektavimu.
3. Reikalavimai privalomi asmenims:
3.1. teisės aktų nustatyta tvarka pateikusiems paraišką gauti Reikalavimų 6.2 punkte nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punktuose nurodytas licencijas statyti ir (ar) eksploatuoti branduolinę elektrinę su korpusiniais suslėgto arba verdančio vandens branduoliniais reaktoriais, arba kanalinio tipo suslėgto sunkiojo vandens branduoliniais reaktoriais;
3.2. turintiems Reikalavimų 6.2 punkte nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punktuose nurodytas licencijas statyti ir (ar) eksploatuoti branduolinę elektrinę su korpusiniais suslėgto arba verdančio vandens branduoliniais reaktoriais, arba kanalinio tipo suslėgto sunkiojo vandens branduoliniais reaktoriais;
3.3. susijusiems su branduolinių elektrinių su korpusiniais suslėgto arba verdančio vandens branduoliniais reaktoriais, arba kanalinio tipo suslėgto sunkiojo vandens branduoliniais reaktoriais, planuojamų statyti, statomų arba eksploatuojamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba su atskirų šių branduolinių elektrinių konstrukcijų, sistemų ir (ar) komponentų projektavimo darbais.
4. Šie Reikalavimai nereglamentuoja branduolinės elektrinės projektavimo sričių, būdingų ne (arba ne tik) branduolinės energetikos pramonei, kurios neturi įtakos branduolinės elektrinės branduolinei, radiacinei, fizinei saugoms ir (ar) branduolinių medžiagų apskaitai ir kontrolei, ir sričių, susijusių su neradiologiniu poveikiu, kuris atsiras arba gali atsirasti eksploatuojant branduolinę elektrinę.
II SKYRIUS
NUORODOS
6. Reikalavimuose pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus:
6.1. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 119-2771; 2011, Nr. 91-4314);
6.2. Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymas (Žin., 2011, Nr. 91-4316);
6.3. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-1.4.1-2010 „Vadybos sistemos reikalavimai“, patvirtinti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (toliau – VATESI) viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 22.3-56 (Žin., 2010, Nr. 75-3852);
6.4. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-1.9.3-2011 „Radiacinė sauga branduolinės energetikos objektuose“, patvirtinti VATESI viršininko 2011 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 22.3-95 (Žin., 2011, Nr. 122-5798);
6.5. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-1.6.1-2012 „Branduolinės energetikos objektų, branduolinių ir branduolinio kuro ciklo medžiagų fizinė sauga“, patvirtinti VATESI viršininko 2012 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 22.3-37 (Žin., 2012, Nr. 43-2138);
6.6. Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 (Žin., 2000, Nr. 17-424; 2002, Nr. 96-4233);
6.7. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-1.9.1-2011 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų normos ir reikalavimai radionuklidų išmetimo į aplinką planui“, patvirtinti VATESI viršininko 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 22.3-89 (Žin., 2011, Nr. 118-5599);
6.8. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-2.1.3-2010 „Atominių elektrinių aikštelių vertinimo bendrieji reikalavimai“, patvirtinti VATESI viršininko 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 22.3-58 (Žin., 2010, Nr. 91-4845);
6.9. Reikalavimai branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimui P-2009-2, patvirtinti VATESI viršininko 2009 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 22.3-39 (Žin., 2009, Nr. 43-1708);
6.10. Branduolinės saugos taisyklės BST-2.1.1-2010 „Atominių elektrinių elektros energijos tiekimo sistemų projektavimas“, patvirtintos VATESI viršininko 2010 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 22.3-91 (Žin., 2010, Nr. 141-7239);
6.11. Branduolinės energetikos objektų svarbių saugai sistemų priešgaisrinės saugos reikalavimai P-2002-01, patvirtinti VATESI viršininko 2002 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 42 (Žin., 2002, Nr. 100-4486);
6.12. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-3.1.2-2010 „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo branduolinės energetikos objektuose iki jų laidojimo reikalavimai“, patvirtinti VATESI viršininko 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 22.3-120 (Žin., 2011, Nr. 3-121).
III SKYRIUS
SĄVOKOS
7. Reikalavimuose vartojamos šios sąvokos:
„Apsaugos gilyn“ principas (angl. defence in depth principle) – principas, kuriuo vadovaujantis tam, kad patikimai būtų pasiekti atitinkami saugos tikslai, turi būti sukurta daugiau nei viena nepriklausomų apsaugos priemonių ar priemonių grupių sistema (lygių sistema) taip, kad vieno lygio apsaugos priemonėms ar priemonių grupių sistemai tapus neveiksmingoms, saugos tikslai būtų pasiekti kito lygio priemonėmis ar priemonių grupių sistema.
„Apsaugos gilyn“ lygis (angl. defence in depth level) – apsaugos priemonė ar priemonių grupė, kuri vadovaujantis „apsaugos gilyn“ principu atlieka jai nustatytas apsaugos funkcijas.
Branduolinės elektrinės eksploatavimo būsenos (angl. operational states) – branduolinės elektrinės normalaus eksploatavimo būsenos ir būsenos, nulemtos tikėtinųjų eksploatavimo įvykių
Branduolinės elektrinės eksploatavimo ribos ir sąlygos (angl. operational limits and conditions) – taisyklių, nustatančių branduolinės elektrinės ir branduolinės elektrinės konstrukcijų, sistemų ir komponentų veikimo parametrus, funkcines galimybes ir minimalų branduolinės elektrinės operatyvinių darbuotojų skaičių, jų pareigas ir veiksmus, rinkinys, apibrėžiantis saugią branduolinės elektrinės būseną.
Branduolinę elektrinę eksploatuojantys darbuotojai – branduolinės elektrinės darbuotojai, pagal paskirtį naudojantys branduolinės elektrinės konstrukcijas, sistemas ir komponentus bei, vadovaudamiesi branduolinę elektrinę eksploatuojančioje organizacijoje nustatyta tvarka, vykdantys ar atsakingi už jų techninę priežiūrą.
Branduolinės elektrinės gyvavimo etapai – su branduoline elektrine susijusios veiklos vykdymo laikotarpiai: branduolinės elektrinės aikštelės vertinimas, branduolinės elektrinės projektavimas, branduolinės elektrinės statyba, branduolinės elektrinės pripažinimas tinkama eksploatuoti, branduolinės elektrinės eksploatavimas ir branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimas.
Branduolinės elektrinės projekte numatyta 1-ojo tipo avarija – branduolinės elektrinės projekte numatyta avarija, kuriai įvykus branduolinio reaktoriaus šerdį sudarančių komponentų pažeidimo lygis, kiti BE būseną apibūdinantys parametrai ar radiologiniai padariniai atitiks branduolinės saugos normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytas leistinas ribas. 1-ojo tipo avarijos taip pat yra avarijos viename bendrame BE projekte numatytuose branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiuose, kurioms įvykus branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių būseną apibūdinantys parametrai ar radiologiniai padariniai atitiks teisės aktuose ir (ar) branduolinės saugos normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytas leistinas ribas.
Branduolinės elektrinės projekte numatyta 2-ojo tipo avarija – branduolinės elektrinės projekte numatyta sunkioji avarija arba branduolinės elektrinės projekte numatyta mažai tikėtina avarija, kurios metu neįvyksta branduolinio reaktoriaus šerdies pažeidimo, tačiau, kuriai įvykus, branduolinės elektrinės būseną apibūdinantys parametrai ir (ar) radiologiniai padariniai neatitinka ar gali neatitikti branduolinės saugos normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytų leistinų ribų branduolinės elektrinės 1-ojo tipo projekte numatytoms avarijoms. 2-ojo tipo avarijos taip pat yra avarijos viename bendrame branduolinės elektrinės projekte numatytuose branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiuose, kurioms įvykus atitinkamo įrenginio būseną apibūdinantys parametrai ir (ar) radiologiniai padariniai neatitinka ar gali neatitikti teisės aktuose ir (ar) branduolinės saugos normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytų leistinų ribų 1-ojo tipo avarijoms.
Branduolinės elektrinės operatyviniai darbuotojai – branduolinę elektrinę eksploatuojantys darbuotojai, dirbantys pamainose bei vykdantys operatyvų technologinio proceso valdymą ir (ar) operatyvią konstrukcijų, sistemų ir komponentų techninę priežiūrą.
Branduolinės elektrinės projektavimas (angl. design process) – procesas, kurio metu parengiamas branduolinės elektrinės projektas, įskaitant darbo (detalųjį) projektą.
Branduolinės elektrinės projektas (angl. design documentation) – visuma normatyvinių techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami branduolinės elektrinės sprendiniai (pavyzdžiui, aiškinamoji dalis, statinio (statinių grupės) projektas, įrenginių techniniai aprašymai ir projektai, skaičiavimai, brėžiniai, saugos analizės ataskaitos ir (ar) kiti), skirtų branduolinei elektrinei statyti ir eksploatuoti.
Branduolinės elektrinės projekte numatytoji avarija – galima branduolinės elektrinės branduolinė avarija, į kurią branduolinės saugos normatyvinių techninių dokumentų nustatyta tvarka atsižvelgiama projektuojant branduolinę elektrinę.
Branduolinio kuro strypas (angl. nuclear fuel rod) – branduolinio kuro rinklės komponentas, kurį sudaro branduolinis kuras, esantis uždarame apvalkale, ir kiti gaminiai. Branduolinio kuro strypas yra mažiausias branduolinio kuro rinklės struktūrinis vienetas, talpinantis branduolinį kurą.
Didelis ankstyvas radionuklidų išmetimas į aplinką (angl. large early release) – radionuklidų išmetimas į aplinką, kuris gali lemti žalingą poveikį žmonėms, esantiems už branduolinės elektrinės aikštelės ribų, anksčiau nei gali būti įvykdytos teisės aktuose nustatytos avarinės parengties priemonės, skirtos apsaugoti juos nuo šio poveikio.
Didelis radionuklidų išmetimas į aplinką (angl. large release) – radionuklidų išmetimas į aplinką, kai į aplinką išmetama daugiau nei 100 TBq 137-ojo cezio izotopo arba kai kitų nei cezio izotopų radionuklidų išmetimų į aplinką sukeltas poveikis, praėjus trims mėnesiams nuo išmetimo pradžios, yra didesnis už tą, kurį sukeltų 100 TBq 137-ojo cezio izotopo išmetimas.
Rezervavimas (angl. redundancy) – identiškų arba įvairumo kriterijus atitinkančių ir tą pačią funkciją atliekančių konstrukcijų, sistemų ir (ar) komponentų grupės taikymas, kad kiekviena grupei priklausanti konstrukcija, sistema ir (ar) komponentas atliktų savo funkcijas nepriklausomai nuo likusiųjų grupei priklausančių konstrukcijų, sistemų ir (ar) komponentų veikimo ar neveikimo
Fizinis atskyrimas (angl. physical separation) – konstrukcijų, sistemų ir (ar) komponentų geometrinis atskyrimas (atstumu, orientavimu ir (ar) kitais būdais) atskyrimas barjerais, arba abiejų šių metodų derinys.
Funkcinis atskyrimas (angl. functional separation) – vienos sistemos ar jos dalies veikimo režimo ar gedimo įtakos pašalinimas kitai sistemai ar kitai tos pačios sistemos daliai.
Galutinis šilumos sugėriklis (angl. ultimate heat sink) – aplinkos terpė, kurioje galutinai išsklaidoma branduolinėje elektrinėje susidariusi šiluma, nepanaudota energijos gamybai, ar likutinė šiluma, įskaitant šilumą, kurią išskiria veikiantys įrenginiai, panaudoto branduolinio kuro baseinai ir sustabdytas branduolinis reaktorius branduolinei elektrinei esant eksploatavimo būsenose bei įvykus branduolinei avarijai.
Gedimas (angl. failure) –įrenginio savybių praradimas, dėl kurio šis įrenginys negali vykdyti nustatytų funkcijų pagal nustatytus kriterijus.
Gedimas dėl bendrosios priežasties (angl. common cause failure) – dviejų arba daugiau nei dviejų konstrukcijų, sistemų ir (ar) komponentų gedimas, atsirandantis dėl to paties pavienio įvykio arba priežasties.
Išoriniai pavojai (angl. external hazards) – už branduolinės elektrinės aikštelės ribų galintys įvykti gamtiniai ar žmogaus veiklos galimai sukelti įvykiai, galintys turėti įtakos branduolinės elektrinės saugai.
Įvairovė (angl. diversity) – dubliuotų sistemų ar komponentų grupės panaudojimas, kai bent viena grupei priklausanti sistema ar komponentas suprojektuoti vadovaujantis skirtingais principais ir (ar) veikia skirtingai tam, kad būtų sumažinta tikimybė, jog sistemos ar komponentų grupė nevykdys savo funkcijų dėl gedimo dėl bendrosios priežasties.
Komponentas (angl. component) – struktūrinis sistemos elementas, sistemoje atliekantis nustatytą funkciją.
Konservatyvumas (angl. conservative) – projektavimo proceso savybė, parodanti, kokio dydžio neapibrėžtumai yra taikomi pradinių duomenų vertėms, bei, kaip įvertinami neapibrėžtumai analizės metodams, modeliams, prielaidoms ir (ar) analizės rezultatams tam, kad modeliuojant nepalankesnes sąlygas nei esamos ar prognozuojamos, būtų užtikrintas tinkamas branduolinės elektrinės ar atskirų jos konstrukcijų, sistemų ir (ar) komponentų veikimas esant realioms sąlygoms.
Konstrukcija (angl. structure) – branduolinės elektrinės pastatai ar jų dalys, įskaitant sienas, duris ir liukus, įrangos laikikliai, talpos, baseinai, pylimai, kanalai ir kiti pasyvūs įrenginiai.
Konstrukcijų, sistemų ir komponentų įvertinimas (angl. equipment (structures, systems and components) qualification) – įvertinimas, atliekamas siekiant nustatyti, ar branduolinės elektrinės konstrukcijos, sistemos ir komponentai prireikus veiks taip, kaip numatyta esant branduolinės elektrinės ir (ar) konstrukcijų, sistemų ir komponentų projekte nustatytoms sąlygoms.
Konstrukcijų, sistemų ir komponentų stebėjimas (angl. surveillance of structures, systems and components) – suplanuotų vadybos ir techninių priemonių vykdymas siekiant palaikyti ir padidinti konstrukcijų, sistemų ir komponentų parengtumą patvirtinti atitikimą eksploatavimo riboms ir sąlygoms ir imtis koreguojančių priemonių aptikus nukrypimų nuo normalaus konstrukcijų, sistemų ir (ar) komponentų eksploatavimo siekiant išvengti reikšmingų padarinių branduolinės elektrinės saugai.
Konstrukcijų, sistemų ir komponentų veikimą palaikančioji sistema (angl. supporting system) – sistema, kuri užtikrina vienos ar kelių kitų konstrukcijų, sistemų ir (ar) komponentų veikimą atlikdama elektros energijos tiekimo, suslėgto oro tiekimo, aušinimo ir (ar) kitas funkcijas.
Konstrukcijų, sistemų ir komponentų patikrinimas (angl. in-service inspection) – konstrukcijų, sistemų ir (ar) komponentų tikrinimas, vykdomas per visą konstrukcijų, sistemų ir (ar) komponentų eksploatavimo laikotarpį, siekiant nustatyti konstrukcijų, sistemų ir (ar) komponentų savybių blogėjimą dėl senėjimo ar veiksnius, kurie gali nulemti konstrukcijų, sistemų ir (ar) komponentų gedimus.
Lekiantys objektai (angl. missiles) – sprogimo metu, vamzdynų ar kitos slėginės įrangos arba besisukančių įrenginių gedimo metu išsviestos skeveldros arba kiti objektai, turintys pakankamai kinetinės energijos, kad smūgiuodami sukeltų konstrukcijų, sistemų ir (ar) komponentų gedimus.
Licencijos turėtojas (angl. licensee) – juridinis asmuo, turintis Reikalavimų 6.2 punkte nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punktuose nurodytas licencijas, išduotas branduolinės elektrinės statybai ir (ar) eksploatavimui.
Nepriklausomumo principas (angl. independence) – sistemos patikimumo didinimo principas taikant funkcinį ir (ar) fizinį sistemos komponentų atskyrimą, siekiant užtikrinti, kad vieno komponento gedimas nesukels kito komponento gedimo.
Pareiškėjas (angl. applicant) – juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka pateikęs paraišką gauti Reikalavimų 6.2 punkte nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punktuose nurodytas licencijas branduolinės elektrinės statybai ir (ar) eksploatavimui.
Pasyviosios priemonės (angl. passive features) – techninės priemonės, kurių veikimas pagrįstas savosiomis savybėmis, gravitacija, natūralia cirkuliacija ir (ar) kitais fizikiniais reiškiniais, besisukančiuose kūnuose, suspaustose dujose ir (ar) kitais būdais sukaupta energija, ir dėl to jų veikimas ar neveikimas nepriklauso nuo elektros tiekimo, išorinio aktyvavimo signalo ir (ar) kitų išorinių poveikių.
Pavienis gedimas (angl. single failure) – gedimas arba žmogaus klaida ir jų nulemti tolesni gedimai, kai dėl šių gedimų ir (ar) klaidų sistema arba komponentas praranda gebėjimą vykdyti jam priskirtą funkciją.
Pavienio gedimo principas (angl. single failure criterion) – sistemų projektavimo principas, kuriuo siekiama, kad projektuojama sistema vykdytų nustatytas funkcijas įvykus bet kokiam jos suveikimą inicijuojančiam įvykiui ir kartu įvykus bet kokiam nepriklausomam nuo šio įvykio pavieniam gedimui.
Pradinis įvykis (angl. initiating event, initiating occurence) – galimas branduolinės elektrinės konstrukcijos, sistemos ir (ar) komponento gedimas, žmogaus klaida, tyčinė veika, žmogaus veiklos sukeltas ar gamtinis įvykis branduolinės elektrinės aikštelėje ar už jos ribų, galintys sukelti nukrypimą nuo normalaus branduolinės elektrinės eksploatavimo.
Pramoninė sauga (angl. industrial safety, conventional safety) – pramonės įmonės savybė užtikrinti darbuotojų, visuomenės ir aplinkos apsaugą nuo žalingo įvairių jos veiklos nulemtų veiksnių ar dėl jos veiklos galinčių atsirasti veiksnių, išskyrus susijusių su branduoline sauga, radiacine sauga ir fizine sauga, poveikio.
Projektavimo duomenų sąvadas (angl. design basis) – normatyviniais techniniais dokumentais nustatytos sudėties informacijos rinkinys, kuris nurodo normatyvinius techninius dokumentus, kuriais vadovaujantis projektuojamas įrenginys, nustato funkcijas, kurias turi atlikti įrenginys, jo eksploatavimo būsenas, avarines sąlygas bei sąlygas, kurias sukuria vidiniai įvykiai, vidiniai ir išoriniai pavojai bei kurioms esant įrenginys turi išlikti funkcionalus, o taip pat nustato kriterijus įrenginio galimybėms, patikimumui ir funkcionalumui.
Praktiškai įmanomos priemonės – techniškai įgyvendinamos priemonės, kurios turi būti taikomos atsižvelgiant į jų teikiamą naudą užtikrinant branduolinės elektrinės saugą ir yra protingos ekonomine prasme.
Radiologinio pavojaus šaltinis – bet kokios radionuklidais užterštos konstrukcijos, sistemos ar komponentai, taip pat bet kokios radionuklidų, atsirandančių dėl branduolinės elektrinės veiklos, sankaupos, skleidžiančios didesnio nei nustatyta branduolinės saugos normatyviniuose techniniuose dokumentuose lygio jonizuojančiąją spinduliuotę arba kurių aktyvumas viršija branduolinės saugos normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytus dydžius.
Radionuklidus sulaikantys fiziniai saugos barjerai – fiziniai barjerai, sulaikantys radionuklidus branduolinės elektrinės projekte numatytose vietose ir neleidžiantys jiems nekontroliuojamai pasklisti į aplinką.
Branduolinio reaktoriaus aušinimo slėginė riba (angl. reactor coolant pressure boundary) – slėginiai indai, vamzdynai, siurbliai, vožtuvai ir kiti slėgį palaikantys (turintys) branduolinės elektrinės komponentai, kurie yra branduolinio reaktoriaus aušinimo sistemų dalis, ir kiti komponentai, kurie priskiriami branduolinio reaktoriaus aušinimo slėginei ribai vadovaujantis branduolinės saugos normatyviniais techniniais dokumentais, skirtais konkrečiai branduolinės elektrinės technologijai.
Branduolinio reaktoriaus šerdis (angl. reactor core) – branduolinio reaktoriaus dalis, kurioje vyksta arba gali vykti valdomoji grandininė branduolių dalijimosi reakcija ir išsiskyrusi energija perduodama šilumnešiui. Ją sudaro branduolinio kuro rinklės, neutronų lėtiklis, šilumnešis, matavimo ir valdymo aparatūros komponentai, kiti komponentai.
Branduolinio reaktoriaus šerdies pažeidimas (angl. core damage) – avarinė branduolinio reaktoriaus šerdies būsena, kai įvyksta šilumos mainų sutrikimas ir branduolinio reaktoriaus šerdies perkaitimas, dėl kurių gali vykti branduolinio kuro strypų ir (ar) branduolinio reaktoriaus šerdies komponentų tęstinė oksidacija ir galimi branduolinio kuro strypų ir (ar) kitų branduolinio reaktoriaus šerdies komponentų pažeidimai, kuriuos apibūdinantys parametrai gali neatitikti branduolinės elektrinės projekte numatytosioms 1-ojo tipo avarijoms nustatytų ribų.
Saugaus gedimo principas (angl. concept of fail-safe) – įrenginio, įskaitant įrenginio programinę įrangą, projektavimo principas, kuriuo vadovaujantis įrenginys projektuojamas taip, kad, įvykus įrenginio gedimui, reaguodamas į šį gedimą, įrenginys savaime pereitų į saugią būseną.
Saugos funkcija (angl. safety function) – specifinis, konkretus veiksmas ar veiksmai, kurie turi būti įvykdyti tam, kad būtų užtikrinta branduolinės elektrinės branduolinė sauga.
Saugos grupė (angl. safety group) – sistemų ir (ar) komponentų rinkinys, skirtas įvykdyti reikiamus veiksmus įvykus konkrečiam numatytajam pradiniam įvykiui užtikrinant, kad branduolinė elektrinė atitiks branduolinės saugos normatyviniuose techniniuose dokumentuose ir (ar) branduolinės elektrinės projekte nustatytus kriterijus.
Saugos ribos (angl. safety limits) – branduolinės elektrinės technologinių parametrų ribinių verčių rinkinys, kuris apibrėžia ribas, kuriose esant atitinkamiems parametrams yra pagrįsta, kad branduolinė elektrinė yra saugioje būsenoje.
Savosios konstrukcijos, sistemos ar komponento savybės (angl. inherent characteristics) – konstrukcijos, sistemos ar komponento gebėjimas atlikti savo funkcijas nepriklausomai nuo sudedamųjų dalių veikimo ar neveikimo dėl konstrukcijos, sistemos ar komponento geometrinių savybių, juose naudojamų medžiagų ar juose vykstančių fizikinių procesų savybių.
Senėjimas (angl. ageing) – laipsniškas konstrukcijų, sistemų ir komponentų savybių kitimas laikui bėgant ir (ar) juos eksploatuojant.
Slenkstinis efektas (angl. cliff-egde effect) – pradinio įvykio sukeltas poveikis branduolinei elektrinei, kai branduolinės elektrinės būsena šuoliškai pakinta į labiau nepalankią nedaug pasikeitus atskiriems pradinį įvykį ar branduolinės elektrinės būseną apibūdinantiems parametrams.
Slėginė riba (angl. pressure boundary) – sistemų dalys, komponentai ar konstrukcijos, kurių paskirtis yra sulaikyti skysčius (garus) ir užkirsti kelią nuotėkiui ar nuotėkį apriboti.
Sunkioji avarija (angl. severe accident) – avarija, kurios metu įvyksta branduolinio reaktoriaus šerdies pažeidimas, ir dėl to jos radiologiniai padariniai gali būti ar yra didesni nei teisės aktuose ir (ar) branduolinės saugos normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatyti leistini branduolinių elektrinių projekte numatytų 1-ojo tipo avarijų atveju.
Techninė priežiūra (angl. maintenance) – suplanuotų vadybos ir techninių priemonių, įskaitant prevencines ir koreguojančias priemones, skirtų patikimo konstrukcijų, sistemų ir komponentų veikimo branduolinės elektrinės ir (ar) konstrukcijų, sistemų ir komponentų projektuose nustatytomis sąlygomis užtikrinimui, vykdymas.
Techninės branduolinės elektrinės apsaugos priemonės – įrenginiai, vykdantys saugos funkcijas įvykus branduolinės elektrinės projekte numatytoms avarijoms ir, branduolinės elektrinės projekte nustatytais atvejais, įvykus tikėtiniems eksploatavimo įvykiams.
Tikėtinasis eksploatavimo įvykis (angl. anticipated operational occurrence) – nuokrypis nuo normalaus branduolinės elektrinės eksploatavimo būsenos, kuris yra tikėtinas vykdant branduolinės elektrinės eksploatavimą. Ši sąvoka apima visus įvykius, kurių tikimybiniais metodais įvertintas dažnis yra lygus arba didesnis už 10-2 įvykio per vienerius branduolinio reaktoriaus veikimo metus, taip pat įvykius, priskirtus tikėtiniems eksploatavimo įvykiams branduolinės elektrinės projekte.
Tyčinė veika – sąmoningai vykdomas arba įvykdytas neteisingas įrenginių ir (ar) technologinio proceso valdymas, ir (ar) sąmoningas nustatytų procedūrų nesilaikymas.
Vadybos (organizacinės) priemonės (angl. management features, management measures) – branduolinės elektrinės konfigūracijos valdymas, branduolinės elektrinės techninės priežiūros vykdymas ir valdymas, branduolinės elektrinės darbuotojų atranka, mokymas ir kvalifikacijos palaikymas, procedūrų parengimas, įdiegimas ir naudojimas, auditai ir įvertinimai, neįprastųjų įvykių analizavimas, įrašų valdymas, kita licencijos turėtojo vadybos sistemoje numatyta veikla, ir kitoks licencijos turėtojo vykdomas ar suplanuotas vykdyti konstrukcijų, sistemų ir (ar) komponentų valdymas, branduolinės elektrinės darbuotojų veiksmų valdymas ir išteklių valdymas užtikrinant branduolinės elektrinės normalų eksploatavimą ir galimų tikėtinųjų eksploatavimo įvykių ir avarijų valdymą.
Validavimas (angl. validation) – objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad objektas yra tinkamas naudoti taip, kaip nustatyta, pateikimas.
Verifikavimas (angl. verification) – objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad objektui nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, pateikimas.
Vidiniai įvykiai (angl. internal events) – atsitiktiniai branduolinės elektrinės konstrukcijų, sistemų ir (ar) komponentų gedimai ir (arba) žmogaus klaidos branduolinėje elektrinėje ar branduolinės elektrinės aikštelėje.
Vidiniai pavojai (angl. internal hazards) – branduolinėje elektrinėje ar branduolinės elektrinės aikštelėje galintys įvykti gaisrai, užtvindymai, sprogimai ir kiti įvykiai, kurių metu gali būti pažeisti branduolinės elektrinės saugai svarbūs konstrukcijos, sistemos ir (ar) komponentai, ar kitaip sumažintas branduolinės elektrinės saugos lygis.
Žmogaus ir mašinos sąsaja (angl. man-machine interface) – techninės priemonės, kurios užtikrina informacijos apie branduolinės elektrinės konstrukcijų, sistemų ir komponentų būklę ar technologinių procesų eigą pateikimą branduolinės elektrinės darbuotojams, bei priemonės, kuriomis tos konstrukcijos, sistemos ir (ar) komponentai ar procesai yra valdomi branduolinės elektrinės darbuotojų.
Žmogaus klaida (angl. human error) – atsitiktinis (netyčinis) neteisingas įrenginių ir (ar) technologinio proceso valdymas, ir (ar) nustatytų procedūrų nesilaikymas.
Žmogiškasis veiksnys (angl. human factor) – veiksnys, turintis įtakos žmogaus veiklai, susijusiai su branduolinės elektrinės sauga, branduolinę elektrinę projektuojant, statant, pripažįstant tinkama eksploatuoti, eksploatuojant bei vykdant eksploatavimo nutraukimą.
IV SKYRIUS
ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI
8. Toliau Reikalavimuose vartojami šie sutrumpinimai:
I SKIRSNIS
PAGRINDINIAI SAUGOS TIKSLAI
9. Projektuojant ir statant BE turi būti užtikrinama, kad BE eksploatavimo ir BE eksploatavimo nutraukimo metu bus pasiekti šie saugos tikslai:
9.1. bendrasis branduolinės saugos užtikrinimo tikslas – apsaugoti žmones ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio sukuriant ir išlaikant BE veiksmingas apsaugos nuo radiologinio pavojaus priemones;
9.2. radiacinės saugos tikslas – užtikrinti, kad apšvitos dozės BE ir BE aikštelėje BE esant eksploatavimo būsenose bei apšvitos dozės, nulemtos planuotų radionuklidų išmetimų iš BE, neviršytų nustatytų ribinių dozių ir būtų kiek įmanoma mažesnės, o bet kokių avarijų metu radiologiniai padariniai būtų sušvelninti ir neviršytų nustatytų ribų;
9.3. techninis saugos tikslas – užtikrinti, kad yra imtasi visų protingų priemonių, siekiant:
9.3.1. išvengti branduolinių avarijų bei branduolinių incidentų BE, o jei jie įvyktų – išvengti radiologinių padarinių arba juos sušvelninti;
9.3.2. užtikrinti, kad visi galimi branduolinės avarijos bei branduoliniai incidentai, įskaitant ir tuos, kurių tikimybė labai maža, yra įvertinti projektuojant BE, o jų radiologiniai padariniai neviršytų nustatytų ribų ir būtų kuo mažesni, siekiant, kad galimų branduolinių avarijų bei branduolinių incidentų tikimybė mažėtų didėjant jų nulemtiems radiologiniams padariniams;
10. Tikslai, nurodyti Reikalavimų 9.2, 9.3 ir 9.4 punktuose, papildo bendrąjį branduolinės saugos užtikrinimo tikslą, nurodytą Reikalavimų 9.1 punkte. Visi Reikalavimų 9 punkte nurodyti saugos tikslai nėra nepriklausomi, jų taikymo sritys tarpusavyje susijusios, todėl šie tikslai turi būti įgyvendinami derinant vieną su kitu, siekiant optimalaus rezultato užtikrinant BE saugą.
II SKIRSNIS
PAGRINDINIAI SAUGOS UŽDAVINIAI
11. Radionuklidų išmetimas į aplinką turi būti ribojamas taip, kad BE eksploatavimo būsenų, įskaitant kontroliuojamus trumpalaikius aplinkos taršos padidėjimus, nulemta gyventojų kritinės grupės nario metinė efektinė dozė neviršytų apribotosios dozės, nustatytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.
12. Numatomos profesinės apšvitos dozės BE darbuotojams ir komandiruotiems darbuotojams, taip pat dozės asmenims, vykdantiems apsaugomąją veiklą, turi neviršyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytų ribinių dozių.
13. BE EB branduolinio reaktoriaus (toliau – reaktorius) šerdies pažeidimo dažnis turi būti mažesnis nei 10-6 įvykio per vienerius reaktoriaus veikimo metus, vertinant tik vidinius įvykius, ir 10-5 vertinant visus vidinius ir išorinius įvykius bei pavojus. Šio dažnio įvertinimas turi būti atliktas įskaitant visas BE eksploatavimo būsenas ir visus protingai įvertintinus neapibrėžtumus.
14. BE EB turi būti suprojektuotas taip, kad būtų eliminuotos bet kokios didelį ankstyvą išmetimą nulemiančios įvykių sekos. Jei tokių įvykių sekų neįmanoma eliminuoti praktiškai įmanomomis priemonėmis, turi būti parodyta, kad jų bendras dažnis yra ne didesnis nei 10-7 įvykio per vienerius reaktoriaus veikimo metus. Šio dažnio įvertinimas turi būti atliktas įskaitant visus vidinius įvykius, vidinius ir išorinius pavojus, visus protingai įvertintinus neapibrėžtumus ir visas BE eksploatavimo būsenas.
15. Didelio išmetimo dažnis negali viršyti 10-6 įvykio per vienerius reaktoriaus veikimo metus. Šio dažnio įvertinimas turi būti atliktas įskaitant visus įvykius, pavojus, visus protingai įvertintinus neapibrėžtumus ir visas BE eksploatavimo būsenas.
16. Atliekant BE EB saugos analizę ir pagrindimą turi būti parodytas BE projekto atitikimas šiems projektavimo kriterijams:
16.1. BE eksploatavimo būsenų nulemta gyventojo apšvita yra ne didesnė nei nustatyta Reikalavimų 6.7 punkte nurodytame teisės akte;
16.2. įvykių, kurių dažnis yra tarp 10-2 ir 10-3 įvykio per reaktoriaus veikimo metus nulemta gyventojo apšvita yra ne didesnė nei 1 mSv vienam įvykiui;
16.3. įvykių, kurių dažnis yra tarp 10-3 ir 10-4 įvykio per reaktoriaus veikimo metus nulemta gyventojo apšvita yra ne didesnė nei 10 mSv per 2 paras bet kuriuo laiku įvykus įvykiui, ir ne didesnė nei 20 mSv vienam įvykiui, o nulemta skydliaukės apšvita ne didesnė nei 100 mGy vienam įvykiui;
16.4. įvykių, kurių dažnis yra tarp 10-4 ir 10-5 įvykio per reaktoriaus veikimo metus nulemta gyventojo apšvita yra ne didesnė nei 50 mSv vienam įvykiui. Įvykių, kurių nulemta gyventojų apšvita didesnė nei 10 mSv per 2 dienas ir (ar) 30 mSv per 30 dienų ir (ar) skydliaukės apšvita didesnė nei 100 mGy, turi būti išvengta taikant protingas priemones, arba tokių įvykių skaičius turi būti nedidelis.
17. Atliekant apšvitos dozių vertinimus vadovaujantis Reikalavimų 16 punktu turi būti įvertinti visi galimi išorinės ir vidinės apšvitos keliai ir visi vidiniai įvykiai, vidiniai ir išoriniai pavojai. Vertinimas turi būti atliekamas hipotetinės gyventojų kritinės grupės nariui, darant prielaidą, kad jis nuolatos gyvena už BE sanitarinės zonos ribų ir jam netaikomi Lietuvos Respublikos sveikatos ministro tvirtinamuose teisės aktuose numatyti apsaugomieji veiksmai įvykus atitinkamam įvykiui.
III SKIRSNIS
„APSAUGOS GILYN“ PRINCIPO TAIKYMAS BE BRANDUOLINĖS SAUGOS UŽTIKRINIMUI
19. BE branduolinė sauga privalo būti užtikrinama nuosekliai įgyvendinant „apsaugos gilyn“ principą. Šis principas privalo būti taikomas visoms su BE sauga susijusioms veikloms tam, kad vadybos, techninėmis ir kitokioms priemonėmis būtų užtikrinta bet kokių BE KSK gedimų ar žmogaus klaidų prevencija ir tinkamų kompensuojančiųjų priemonių taikymas įvykus tokiems gedimams ar klaidingiems veiksmams.
20. Vadovaujantis „apsaugos gilyn“ principu BE turi būti suprojektuota ir eksploatuojama taip, kad būtų sudaryti skirtingi hierarchine tvarka išdėstyti lygiai, į kuriuos įeina techninės ir vadybos priemonės, skirtos išlaikyti radionuklidus sulaikančių fizinių saugos barjerų ir fizinių barjerų, slopinančių jonizuojančiąją spinduliuotę, veiksmingumą normalaus eksploatavimo, tikėtinų eksploatavimo įvykių, ir, kai kurių barjerų, BE projekte numatytų avarijų metu. BE projekte turi būti numatyti tokie „apsaugos gilyn“ lygiai, jais neapsiribojant:
20.3. trečiasis lygis – BE projekte numatytų avarijų, nenulėmusių reaktoriaus šerdies pažeidimo, valdymas;
21. Pirmojo „apsaugos gilyn“ lygio techninės ir vadybos priemonės, kurių tikslas yra užtikrinti, kad nukrypimų nuo normalaus eksploatavimo ir SS KSK gedimų skaičius būtų kiek įmanoma mažesnis, yra (neapsiribojant):
21.6. veiksmingos integruotos vadybos sistemos, kurioje deramas prioritetas suteikiamas branduolinės saugos užtikrinimui, įdiegimas;
21.8. BE eksploatavimas vadovaujantis branduolinės saugos ir kitais nustatytais normatyviniais techniniais dokumentais;
22. Antrojo lygio priemonės, kurių tikslas yra normalaus eksploatavimo sistemomis aptikti nukrypimus nuo normalaus eksploatavimo ir juos valdyti taip, kad būtų užkirstas kelias tokiems nukrypimams išsivystyti į branduolines ar radiologines avarijas ir kiek įmanoma greičiau BE būtų gražinta į normalaus eksploatavimo būseną, apima (neapsiribojant):
22.1. savųjų savybių tokių kaip energijos išsiskyrimo reaktoriaus šerdyje stabilumas ir šiluminė inercija panaudojimą BE saugai užtikrinti;
22.2. sistemas, valdančias tikėtinus eksploatavimo įvykius ir skirtas jų padarinių prevencijai ir (ar) sušvelninimui, bei šių sistemų analizę jų veiksmingumui patvirtinimui;
22.3. diagnostikos ir kitokią įrangą, skirtą įvairiems nukrypimams nuo normalaus BE eksploatavimo aptikti ar jiems pašalinti anksčiau nei gali prireikti techninių BE apsaugos priemonių suveikimo;
23. Trečiojo lygio priemonių tikslas yra užtikrinti BE projekte numatytų avarijų, nenulėmusių reaktoriaus šerdies pažeidimo, valdymą ir sustabdyti tokių avarijų vystymąsi į sunkiąsias avarijas. Šios priemonės apima įvairius BE projekto saugos sprendimus, techninės BE apsaugos priemones, atitinkamas procedūras. Turi būti siekiama, kad atitinkamos techninės priemonės būtų suprojektuotos vadovaujantis saugaus gedimo principu, taip racionaliai panaudojant savąsias savybes saugai užtikrinti. Siekiant užtikrinti trečiojo lygio priemonių patikimumą BE projekte numatomas (neapsiribojant):
24. Ketvirtojo lygio priemonių tikslas yra avarijų, nulemtų trečiojo lygio priemonių neveiksmingumo, valdymas ir tokių avarijų radiologinių padarinių sušvelninimas. Šios priemonės apima (neapsiribojant):
24.1. radionuklidus sulaikančių fizinių saugos barjerų ir fizinių barjerų, slopinančių jonizuojančiąją spinduliuotę, įskaitant apsauginio gaubto konstrukcijas, apsaugą nuo pažeidimo ir (ar) struktūrinio vientisumo praradimo, jų veiksmingumo atstatymą ir palaikymą;
24.3. technines ir vadybos priemones BE sugrąžinimui į kontroliuojamą būseną, kuriai esant užtikrinamas:
24.3.1. reaktoriaus šerdies ar suirusios reaktoriaus šerdies fragmentų (angl. reactor core debris) nustatytas pokritiškumo lygis,
24.3.2. nustatyto pokritiškumo išlaikymą saugant branduolinį kurą (toliau – kuras), atsižvelgiant į tai, kad atitinkamų avarijų metu kuro rinklių vientisumas gali būti pažeistas;
25. Penktojo lygio priemonių tikslas yra sušvelninti avarijų su žymiais radiologiniais padariniais pasekmes. Šios priemonės apima avarinės parengties priemones BE aikštelėje ir už jos ribų, įskaitant, bet neapsiribojant:
25.5. avarinės parengties procedūrų įdiegimą, įskaitant procedūrų aprašų parengimą, jų verifikavimą ir validavimą, periodines pratybas ir tam reikalingas technines priemones, BE eksploatuojančioje organizacijoje;
IV SKIRSNIS
BE PROJEKTO ATITIKTIS JAM KELIAMIEMS REIKALAVIMAMS
27. Projektuojant BE turi būti užtikrinta, kad BE ir BE SS KSK turi būtinas savybes, kurios užtikrina:
27.1. patikimą saugos funkcijų vykdymą taip, kaip nustatyta BE projekte ir (ar) branduolinės saugos normatyviniuose techniniuose dokumentuose;
27.2. BE eksploatavimą laikantis apribojimų, nustatytų eksploatavimo ribomis ir sąlygomis, visu numatytu BE eksploatavimo laikotarpiu;
28. BE projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, branduolinės saugos normatyvinius techninius dokumentus bei kitus normatyvinius techninius dokumentus, kurie taikomi teisės aktų arba licencijos turėtojo nustatyta tvarka. BE projektavimui naudojimų normatyvinių techninių dokumentų taikytinumas turi būti įvertintas ir pagrįstas, atsižvelgiant į konkrečią BE ar konkrečių BE KSK technologiją.
V SKIRSNIS
PATIRTIES ĮVERTINIMAS
VI SKIRSNIS
BRANDUOLINIŲ MEDŽIAGŲ APSKAITA IR KONTROLĖ
31. BE projektas turi užtikrinti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir Europos atominės energetikos bendrijos (Euratomo) garantijų vykdymą, numatant galimybę įdiegti tam skirtas branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės, branduolinių medžiagų vienetų išsaugojimo ir stebėjimo, nuotolinio duomenų perdavimo ir kitas priemones.
VII SKIRSNIS
KONSERVATYVUMAS PROJEKTUOJANT BE
32. Projektuojant BE turi būti naudojami konservatyvūs projektavimo metodai ir kriterijai, taikomi konservatyvūs modeliai, įvesties duomenys bei taikomos konservatyvios prielaidos tam, kad BE esant eksploatavimo būsenose ar įvykus BE projekte numatytoms avarijoms būtų patikimai vykdomos ar įvykdytos saugos funkcijos, ir gyventojų ir BE darbuotojų apšvitos dozės neviršytų nustatytų ribų, ir būtų kuo mažesnės. Konservatyvi analizė turi būti atliekama nustatant ir pagrindžiant projekto sprendinius, susijusius su normaliu BE eksploatavimu, tikėtinųjų eksploatavimo įvykių ir 1-ojo tipo avarijų valdymu. Konservatyvios analizės taikymas nustatant ir pagrindžiant projekto sprendinius, susijusius su 2-ojo tipo avarijų valdymu, reglamentuojamas Reikalavimų VIII skyriaus IV skirsnyje.
VIII SKIRSNIS
PASITVIRTINUSIOS INŽINERINĖS PRAKTIKOS TAIKYMAS
34. BE SS KSK projektai, BE naudojamos technologijos, kiti techniniai ir vadybos sprendimai, turintys įtakos BE saugai, turi remtis pasitvirtinusia inžinerine praktika, dokumentuota standartuose ir kituose normatyviniuose techniniuose dokumentuose.
35. Projektuojant BE turi būti racionaliai siekiama BE projekte numatyti naudoti SS KSK, kurie jau buvo naudojami branduolinės energetikos srityje pagal analogišką paskirtį, ir kurių naudojimas pasiteisino.
36. BE projekto sprendiniai, kurių tinkamumas, patikimumas ir kitos savybės nėra patvirtintos esama patirtimi (pavyzdžiui, technologijos ar įrenginiai nebuvo naudoti BE arba buvo naudoti, bet jų naudojimas nepateisino lūkesčių) branduolinės energetikos srityje, turi remtis:
IX SKIRSNIS
SAUGOS ANALIZĖ IR PAGRINDIMAS
38. Visi BE projekto sprendiniai, galintys turėti įtakos BE saugai, turi būti nustatyti ir pagrįsti atliekant saugos analizę ir pagrindimą. Šios saugos analizės ir pagrindimo metodai turi būti verifikuoti ir validuoti. Saugos analizės ir pagrindimo pradiniai duomenys, metodai, eiga ir rezultatai turi būti dokumentuoti ir nepriklausomai patikrinti.
VI SKYRIUS
SAUGOS VADYBA
39. Asmenys, vykdantys veiklą, susijusią su BE projektavimu, turi turėti vadybos sistemą, užtikrinančią, kad visi su BE projektavimu susiję darbai būtų tinkamai planuojami, vykdomi, įvertinami, kontroliuojami ir tikrinami. Vadybos sistemos dokumentuose turi būti išsamiai ir aiškiai aprašyta visų darbuotojų bei kitų asmenų, dalyvaujančių BE projektavime, atsakomybė už nustatytų reikalavimų vykdymą, jiems suteikti įgaliojimai, tarpusavio ryšiai bei sąveika.
40. Asmenys, vykdantys veiklą, susijusią su BE projektavimu ir turinčią įtakos BE saugai turi skirti aukščiausią prioritetą saugai ir užtikrinti aukštą savo darbuotojų saugos kultūros lygį.
41. Pareiškėjas ir (ar) licencijos turėtojas turi įsitikinti, kad jo tiekėjai, vykdantys veiklą, susijusią su BE projektavimu, atitinka Reikalavimų 39–40 punktų nuostatas.
42. Pareiškėjas ir (ar) licencijos turėtojas turi sukurti BE projekto vientisumo (angl. design integrity) užtikrinimo sistemą, kuri turi būti tobulinama ir pertvarkoma atsižvelgiant į vykdomą veiklą visais BE gyvavimo etapais. Ši sistema turi būti pareiškėjo ir (ar) licencijos turėtojo vadybos sistemos, sukurtos ir įdiegtos vadovaujantis Reikalavimų 6.3 punkte nurodytu teisės aktu, dalis. BE projekto vientisumo užtikrinimo sistema turi būti numatyta veikti visais BE gyvavimo etapais pradedant BE projektavimu, ir užtikrinti, kad:
42.1. BE projektas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taip pat BE saugos, patikimumo, kokybės reikalavimus ir priimtinumo kriterijus, nustatytus branduolinės saugos normatyviniuose techniniuose dokumentuose, BE ir BE KSK techniniuose aprašymuose, BE ir BE KSK projektavimo duomenų sąvade, kituose normatyviniuose techniniuose dokumentuose;
42.4. BE projekto, įskaitant atskirus jo sprendinius, saugos analizė ir pagrindimas, taip pat verifikavimas ir validavimas yra atlikti;
42.5. BE projektavimo normatyviniai techniniai dokumentai yra nustatyti, o jų tinkamumas ir pakankamumas yra įvertintas;
42.6. visais BE gyvavimo etapais, įskaitant BE KSK gamybą bei modifikacijas, sprendimai, susiję su BE sauga, yra priimti taikant pasitvirtinusią inžinerinę praktiką;
42.7. BE projekto ir BE projektavimo dokumentai, taip pat jų pakeitimai, yra patvirtinti licencijos turėtojo vadybos sistemos dokumentuose nustatyta tvarka;
42.8. BE projekto pakeitimai į BE projektą gali būti įtraukiami tik atlikus jų saugos analizę ir pagrindimą, bei atlikus BE projekto pakeitimų verifikavimą ir validavimą. Pakeitimai turi būti tinkamai dokumentuoti ir patvirtinti;
42.9.
su BE projektu susijusi informacija, reikalinga saugiai eksploatuoti BE, taip pat atlikti BE techninę priežiūrą, remontą bei modifikacijas, licencijos turėtojui būtų visada lengvai prieinama bei atnaujinama, remiantis eksploatavimo patirtimi bei pripažintais mokslinių taikomųjų tyrimų rezultatais;
42.10. reikiamos inžinerinės ir mokslinės žinios, kompetencija ir patirtis yra išlaikoma licencijos turėtojo organizacijoje. Licencijos turėtojo organizacijoje visada turi būti pakankamas skaičius kompetentingų darbuotojų, suprantančių BE projekto dokumentus bei galinčių tinkamai kontroliuoti ir vertinti tiekėjų darbą, kompetentingai nustatyti reikalavimus tiekėjams;
42.11. pareiškėjo ir (ar) licencijos turėtojo sąveika su BE projektavime dalyvaujančiais asmenimis ir tarp BE projektavime dalyvaujančių asmenų yra apibrėžta ir kontroliuojama;
42.12. sąveika tarp atskirų BE projektavimo etapų, projekto dalių, techninių specifikacijų yra apibrėžta ir kontroliuojama;
42.13. BE projekto ir BE projektavimo dokumentai yra tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas prieinamumas prie reikalingų dokumentų, siekiant užtikrinti saugų BE pripažinimą tinkama eksploatuoti, BE eksploatavimą, įskaitant techninę priežiūrą ir eksploatavimo nutraukimą;
42.14. BE projektavimo darbus atlieka tik kompetentingi, turintys tinkamą išsilavinimą, įgūdžius, žinias ir patirtį asmenys;
42.15. pareiškėjo ir (ar) licencijos turėtojo pateikiamas VATESI peržiūrai ir įvertinimui BE projektas (ar atskiri BE projekto sprendiniai), atitinka teisės aktus, branduolinės saugos normatyvinius techninius dokumentus ir kitus nustatytus reikalavimus;
42.16. BE projekto ir (ar) atskirų jo sprendinių saugos analizė ir pagrindimas dokumentuotas tokiu būdu, kad yra užtikrinta galimybė sklandžiai atlikti nepriklausomą rezultatų vertinimą, įskaitant Reikalavimų 6.2 punkte nurodyto teisės akto 30 straipsnio 3 punkte nurodytą nepriklausomą patikrinimą;
42.17. organizacijos, projektuojančios BE ar atskirus BE KSK, turi vadybos sistemas, užtikrinančias, kad BE projektui nustatyti reikalavimai yra tinkamai įgyvendinami visais BE projektavimo etapais ir galutinis BE projektas visiškai atitinka jam nustatytus reikalavimus;
42.18. visoms BE KSK ir visai veiklai, susijusiai su BE saugos užtikrinimu yra nustatyti kokybės reikalavimai. Šie reikalavimai yra diferencijuoti atsižvelgiant į atitinkamų KSK ar veiklos įtaką BE saugai;
42.19. BE ar atskirus BE KSK projektuojančių organizacijų vadybos sistemoje visais projektavimo etapais yra numatytos priemonės, užtikrinančios atskirų BE KSK ir viso BE projekto kokybę. Šios priemonės apima projekto trūkumų nustatymą, ištaisymą, BE ar atskirų BE KSK projektų pakeitimų kontrolę bei šių projektų adekvatumui įvertinti skirtus patikrinimus;
42.20. BE projektavimas, vėlesni BE projekto pakeitimai, kitos modifikacijos ar saugos pagerinimai, yra atliekami pagal procedūrų aprašus, kurie yra parengti vadovaujantis projektavimo standartais, BE projektavimo duomenų sąvadu bei kitais nustatytais normatyviniais techniniais dokumentais;
43. Pareiškėjas ir (ar) licencijos turėtojas turi užtikrinti, kad BE projekto, įskaitant projektavimui naudotų priemonių bei projekto įvestinių ir išvestinių duomenų verifikavimas ir validavimas yra atliktas prieš BE projekto įgyvendinimo pradžią, išskyrus tuos atvejus, kai atskiros BE projekto dalies verifikavimas ir (ar) validavimas negali būti atliktas dėl to, kad iki šių terminų verifikavimui ir (ar) validavimui reikalingų duomenų neįmanoma gauti protingomis priemonėmis. Tokios neverifikuotos ir (ar) nevaliduotos BE projekto dalys licencijos turėtojo ir (ar) pareiškėjo nustatyta tvarka turi būti identifikuotos, pagrįstos ir kontroliuojamos. Pareiškėjo ir (ar) licencijos turėtojo vadybos sistema turi užtikrinti, kad BE projekto dalių ar atskirų BE KSK projektų verifikavimas ir validavimas bus atliktas kiek įmanoma anksčiau, o galutinai BE projekto verifikavimas ir validavimas bus pabaigtas iki pateikiant paraišką gauti Reikalavimų 5.2 punkte nurodyto teisės akto 22 straipsnio 2 dalyje 4 punkte nurodytą leidimą. Nustatant konkrečius verifikavimo ir validavimo terminus licencijos turėtojas ir (ar) pareiškėjas, turi atsižvelgti į tai, jog būtina turėti verifikuotus ir validuotus projekto sprendinius prieš atliekant pirkimus, susijusius su BE KSK gamyba, statyba ir (ar) montavimu, prieš pradedant gaminti, statyti ir (ar) montuoti BE KSK arba prieš perduodant projektavimo duomenis asmenims, atliekantiems projektavimo darbus.
44. Reikalavimų 43 punkte nurodytą BE projekto verifikavimą turi atlikti BE ar konkretaus BE KSK projektavimo veikloje nedalyvavę, turintys pakankamą kvalifikaciją bei patirtį asmenys.
45. Kvalifikacijos, patirties ir kiti reikalavimai asmenims, vykdantiems Reikalavimų 43 punkte nurodytą BE projekto verifikavimą ir validavimą, turi būti nustatyti pareiškėjo ir (ar) licencijos turėtojo vadybos sistemos dokumentuose. Verifikavimo ir validavimo veiksmai turi būti pareiškėjo ir (ar) licencijos turėtojo nustatyta tvarka dokumentuoti.
46. Projektavimo neatitiktims apskaityti ir valdyti pareiškėjas ir (ar) licencijos turėtojas turi sukurti, įdiegti, dokumentuoti ir nuolatos tobulinti veiksmingą integruotą projektavimo neatitikčių apskaitos ir valdymo sistemą. Ši sistema turi apimti visas licencijos turėtojo ar pareiškėjo, tiekėjų, tiekėjo tiekėjų, kitų asmenų, dalyvaujančių BE projektavime, taip pat valstybės priežiūros institucijų nustatytas projektavimo neatitiktis. Neatitikčių apskaitos ir valdymo sistema turi būti išlaikoma visais BE gyvavimo etapais.
VII SKYRIUS
BENDRIEJI BE PROJEKTO TECHNINIAI REIKALAVIMAI
I SKIRSNIS
BE AIKŠTELĖS VERTINIMAS
II SKIRSNIS
REIKALAVIMAI „APSAUGOS GILYN“ PRINCIPO ĮGYVENDINIMUI
49. Projektuojant BE privaloma vadovautis „apsaugos gilyn“ principu, kuris reglamentuotas Reikalavimų V skyriaus III skirsnyje.
50. BE turi būti suprojektuota taip, kad būtų užtikrintas priimtinas skirtingų „apsaugos gilyn“ lygių nepriklausomumas tam, kad įvykus nukrypimui nuo normalaus eksploatavimo šis nukrypimas būtų laiku aptiktas ir kompensuotas.
51. Bet kuriuo metu turi būti užtikrinta visų BE „apsaugos gilyn“ lygių priemonių, nustatytų ir pagrįstų BE projekte, parengtis. Nustačius nors vieno „apsaugos gilyn“ lygio pažeidimą eksploatuoti BE ar EB, kuriame nustatytas šis pažeidimas, gaminant energiją draudžiama. „Apsaugos gilyn“ lygių pažeidimo kriterijai turi būti nustatyti BE projekte.
52. Projektuojant BE turi būti:
52.1. numatyti radionuklidus sulaikantys fiziniai saugos barjerai, taip pat atitinkama šių barjerų apsauga panaudojant pasyvias ir (arba) aktyvias sistemas, užtikrinanti šių barjerų vientisumą ir veiksmingumą. Reikalingų barjerų skaičius turi būti nustatytas atsižvelgiant į numatomą ar galimą radiologinio pavojaus šaltinį, atskirų barjerų veiksmingumą, vidinius įvykius, vidinius ir išorinius pavojus, kurie gali paveikti atitinkamus barjerus, ir potencialius padarinius, kurie atsirastų atitinkamiems barjerams suirus. Pagrindiniai fiziniai saugos barjerai yra šie:
52.2. taikomos konservatyvios prielaidos siekiant:
52.3. taikant savosiomis savybėmis pagrįstas priemones ir technines priemones numatytas toks BE valdymas, reaguojant į BE gedimus ar nukrypimus nuo normalaus eksploatavimo, kad techninių BE apsaugos priemonių suveikimas nebūtų būtinas, arba jo poreikis būtų kuo mažesnis;
52.4. numatytas papildomas BE valdymas įvykus didesniems nei nustatyta BE projekte nuokrypiams nuo normalaus eksploatavimo, naudojant patikimas automatiškai aktyvuojamas technines priemones. Vienas iš tokių priemonių naudojimo tikslų yra užtikrinti, kad būtinų skubių BE darbuotojų veiksmų, vykdomų reaguojant į NPĮ, poreikis kuo mažesnis;
52.5. numatytos KSK ir procedūros, skirtos kontroliuoti gedimų ir BE projekte numatytų avarijų eigą, siekiant kiek įmanoma riboti atitinkamų gedimų ir (ar) avarijų padarinius;
53. BE turi būti suprojektuota taip, kad galimybių sumažinti Reikalavimų 52.1 punkte nurodytų fizinių saugos barjerų veiksmingumą, būtų kuo mažiau, barjerų suirimo tikimybė būtų kuo mažesnė, o vieno barjero suirimas nebūtų tiesiogine kito barjero suirimo priežastimi. Taip pat „apsaugos gilyn“ principu suprojektuotos priemonės turi užtikrinti, kad eksploatuojant BE, įskaitant BE techninės priežiūros vykdymą, žmogaus klaidų, galinčių nulemti žymius padarinius, tikimybė būtų kuo mažesnė.
54. BE turi būti suprojektuota taip, kad tikėtinų eksploatavimo įvykių vystymąsi į avarijas sustabdytų pirmojo arba antrojo „apsaugos gilyn“ lygių priemonės. Galimos išimtys turi būti pagrįstos BE projekte.
55. Projektuojant BE turi būti protingai siekiama, kad bet kokių nukrypimų nuo normalaus BE eksploatavimo vystymąsi į avarijas sustabdytų pirmojo arba antrojo „apsaugos gilyn“ lygių priemonės.
56. Reikalavimų 52.1 punkte nurodyti fiziniai saugos barjerai turi būti suprojektuoti taip, kad išlaikytų vientisumą normalaus eksploatavimo metu ir įvykus tikėtiniems eksploatavimo įvykiams, ir bent vieno šio barjero vientisumą įvykus BE projekte numatytoms avarijoms. Kiekvienam šiam fiziniam barjerui BE projekte turi būti nurodyti jo vientisumo kriterijai.
57. Normalaus eksploatavimo metu visi Reikalavimų 52.1 punkte nurodyti fiziniai saugos barjerai privalo būti veiksmingi. Nustačius bet kurio iš numatytų BE projekte fizinio saugos barjero gedimą, eksploatuoti atitinkamą BE EB energijos gamybai draudžiama. Šių fizinių saugos barjerų pažeidimo kriterijai nustatomi BE projekte.
III SKIRSNIS
SAUGOS FUNKCIJOS
58. BE turi būti suprojektuota taip, kad BE esant eksploatavimo būsenose, įvykus BE projekte numatytoms avarijoms ir kitiems NPĮ būtų vykdomos (įvykdytos) pagrindinės saugos funkcijos. Pagrindinės saugos funkcijos yra šios:
59. Atsižvelgiant į būtinybę vykdyti pagrindines saugos funkcijas BE projekte turi būti numatytos ir pagrįstos konkrečios saugos funkcijos bei jų vykdymo būdai. BE projekte taip pat turi būti numatytos saugos funkcijos, užtikrinančios panaudoto kuro ir kitų viename bendrame BE projekte numatytų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių saugą. Saugos funkcijos turi būti vykdomos esant bet kokiai BE eksploatavimo būsenai ar įvykus BE projekte numatytoms avarijoms.
IV SKIRSNIS
RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ KIEKIO SUMAŽINIMAS
62. Projektuojant BE protingomis priemonėmis turi būti užtikrinta, kad dėl BE eksploatavimo susidariusių radioaktyviųjų atliekų kiekis pagal aktyvumą ir tūrį būtų kuo mažesnis.
V SKIRSNIS
RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO IR BE EKSPLOATAVIMO NUTRAUKIMO GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS
64. BE turi būti suprojektuota taip, kad būtų palengvinta būsima eksploatavimo nutraukimo veikla ir išmontavimo darbai. Šiam tikslui pasiekti būtina:
64.1. BE KSK, kurie BE eksploatavimo metu bus ar gali būti užteršti radionuklidais, gamybai naudoti tokias medžiagas, kad išmontavimo metu juos galima būtų kuo lengviau dezaktyvuoti ir susidarytų kuo mažesnis radioaktyviųjų atliekų kiekis pagal aktyvumą ir tūrį;
64.2. objektus BE aikštelėje ir patalpose išdėstyti taip, kad priėjimas prie jų eksploatavimo nutraukimo veiklai ir išmontavimo darbams atlikti būtų kuo patogesnis;
I SKIRSNIS
BE BŪSENOS
66. BE normalaus eksploatavimo ir NPĮ sukurtos BE būsenos turi būti suskirstytos į kategorijas. Šios kategorijos turi apimti normalų eksploatavimą, tikėtinus eksploatavimo įvykius, bei 1-ojo ir 2-ojo tipo avarijas, įskaitant avarijas be žymaus reaktoriaus šerdies ir (ar) panaudoto kuro pažeidimo ir be žymių radiologinių padarinių, avarijas be žymaus reaktoriaus šerdies pažeidimo, bet su žymiais radiologiniais padariniais, sunkiąsias avarijas. BE būsenos turi būti priskirtos atitinkamai kategorijai atsižvelgiant į konkrečios būsenos tikimybę bei į BE projekto ypatumus. Kiekvienai kategorijai BE projekte turi būti nurodyti priimtinumo kriterijai vadovaujantis principu, kad labiau tikėtinoms būsenoms BE saugą apibūdinantys kriterijai turi būti griežtesni, o mažai tikėtinoms būsenoms jie gali būti pagrįstai mažiau griežti. Šie kriterijai turi apimti, bet neapsiriboti:
66.1. leistinos BE darbuotojų ir gyventojų apšvitos dozės, kurios turi būti nustatytos vadovaujantis Reikalavimų V skyriaus II skirsnio nuostatomis;
66.3. radionuklidus sulaikančių fizinių saugos barjerų ir (ar) fizinių barjerų, slopinančių jonizuojančiąją spinduliuotę, pažeidimo kriterijus;
II SKIRSNIS
NPĮ
68. BE projektavimo metu taikant sisteminį požiūrį turi būti išsamiai išanalizuoti galimi pradiniai įvykiai (vidiniai įvykiai, vidiniai ir išoriniai pavojai, ir tyčinė veika), kurių pagrindu turi būti sudarytas NPĮ sąrašas, kurio taikymas projektuojant BE užtikrintų priimtiną BE saugos lygį. Šis sąrašas turi būti sudarytas visoms BE eksploatavimo būsenoms, įskaitant ir sustabdytą BE ar atskirus EB. Į NPĮ sąrašą turi būti įtraukti šie įvykiai, jais neapsiribojant, įskaitant jų galimus derinius bei gedimus dėl bendrosios priežasties:
68.5. kurių tikimybiniais metodais įvertintas dažnis yra lygus arba didesnis nei 10-7 įvykio per reaktoriaus veikimo metus;
69. NPĮ sąrašas sudaromas vadovaujantis inžineriniu vertinimu, kartu atliekant analizę deterministiniais ir tikimybiniais metodais. Turi būti pagrįsta, kad taikant atitinkamus NPĮ sąrašo sudarymo metodus bus nustatyti visi NPĮ, atitinkantys Reikalavimų 68.1–68.6 nurodytas sąlygas.
70. Analizuojant NPĮ turi būti nustatytos ir įtrauktos į BE projektą būtinos prevencijos ir (arba) apsaugos priemonės, kurios turi užtikrinti reikalaujamų saugos funkcijų vykdymą.
71. BE projektas turi būti toks, kad būtų užtikrinta, jog BE atsakas į bet kurį NPĮ atitiktų bent vieną iš šių sąlygų:
71.1. NPĮ nesukelia žymių su BE sauga susijusių padarinių, arba įvykus NPĮ BE pereina į saugią būseną dėl savųjų savybių;
71.2. įvykus NPĮ BE pereina į saugią būseną dėl pasyviųjų saugos sprendinių arba dėl BE būsenoje, kurioje turi prasidėti NPĮ eigos valdymas, nuolat veikiančių sistemų veiksmų;
71.3. įvykus NPĮ BE pereina į saugią būseną dėl saugą užtikrinančių techninių priemonių, kurias būtina naudoti atsakant į šį NPĮ, aktyvavimo;
72. Reikalavimų 71.1–71.4 punktuose nurodytos sąlygos yra nurodytos prioriteto tvarka. Projektuojant BE protingomis priemonėmis būtina siekti, kad atitinkamas atsakas į NPĮ atitiktų kuo pirmesnę iš 66 punkte nurodytųjų sąlygą.
73. NPĮ turi būti sugrupuoti į apibūdinančias ribinius atvejus įvykių sekas, apimančias visus NPĮ. Šios sekos turi būti naudojamos rengiant KSK projektavimo duomenų sąvadą ir KSK eksploatavimo ribas ir sąlygas.
74. Jei tam, kad NPĮ nulemta BE būsena neišsivystytų į labiau nepalankią reikalingi skubūs ir (arba) patikimai vykdytini atsakomieji veiksmai, tai BE projekte tokiam atsakui įvykdyti turi būti numatytas automatinis reikiamų sistemų įjungimas.
75. Kitais nei Reikalavimų 74 punkte numatytais atvejais sistemų, reikalingų BE būsenos vystymuisi į labiau nepalankią išvengimui, automatinis įjungimas gali būti nenumatytas. Tokiu atveju tam, kad būtų įvykdyti reikiami veiksmai, BE projekte turi būti numatytos vadybos priemonės atsižvelgiant į tai, kiek daugiausia laiko gali praeiti nuo NPĮ pradžios bei NPĮ nustatymo, iki reikiamų veiksmų įvykdymo, bei atsižvelgiant į žmogaus gebėjimus ir NPĮ nulemtas darbo aplinkos sąlygas. Vadybos priemonės turi būti pagrįstos atsižvelgiant į galimus neteisingus BE darbuotojų veiksmus dėl galimo klaidingo situacijos įvertinimo ir (ar) kitų priežasčių.
76. BE projekte turi būti numatyti atitinkami BE būsenos stebėsenos ir įrenginių rankinio valdymo kontrolės prietaisai, skirti BE darbuotojų veiksmų, būtinų BE būsenos įvykus atitinkamam NPĮ nustatymui bei reikiamų saugos funkcijų įvykdymui.
77. BE projekte turi būti numatytos techninės ir vadybos priemonės BE būsenos kontrolei įvykus NPĮ ir padarinių, kuriuos sukeltų tokios kontrolės praradimas, švelninimui.
78. BE įrenginiai, kuriuos būtina valdyti rankiniu būdu reaguojant į NPĮ, ir įrenginiai, kurie yra būtini avarijų likvidavimui, ir (ar) įrenginiai skirti tokių įrenginių valdymui turi būti išdėstyti taip, kad būtų užtikrintas jų veikimas ir kad jie būtų saugiai prieinami BE darbuotojams esant sąlygoms, susidariusiomis įvykus atitinkamam NPĮ.
79. Projektuojant BE turi būti naudojami konservatyvūs projektavimo metodai ir kriterijai, taikomi konservatyvūs modeliai, įvadiniai duomenys bei taikomos konservatyvios prielaidos tam, kad BE esant eksploatavimo būsenose ar įvykus BE projekte numatytoms avarijoms būtų patikimai vykdomos ir (ar) įvykdytos saugos funkcijos, ir BE darbuotojų ir gyventojų apšvitos dozės bei neviršytų nustatytų ribų, ir būtų kuo mažesnės. Taikomų metodų ir kriterijų konservatyvumas turi būti įvertintas. NPĮ, kurių tikimybiniais metodais įvertintas dažnis yra mažesnis nei 10-4 įvykio per reaktoriaus veikimo metus, analizuoti gali būti taikomi geriausio įverčio metodai. BE projekte numatytų avarijų, kurioms įvykus turi būti taikomos avarinės parengties priemonės už BE sanitarinės apsaugos zonos ribų, analizavimui turi būti taikomi geriausio įverčio metodai.
III SKIRSNIS
VIDINIAI IR IŠORINIAI PAVOJAI
80. Visi vidiniai ir išoriniai pavojai, bei žmogaus veiklos už BE ribų galimai sukelti pavojai, įskaitant ir tyčinę veiklą, kurie gali tiesiogiai ar netiesiogiai turėti įtakos BE saugai, turi būti nustatyti, o jų nulemti veiksniai – įvertinti. Pavojai ir galimi jų deriniai, įskaitant derinius su kitais pradiniais įvykiais, turi būti tinkamai įvertinti sudarant NPĮ sąrašą bei nustatant BE ir atskirų jos KSK projektavimo reikalavimus.
81. Projektuojant BE turi būti atsižvelgta į galimus BE KSK gedimus, galimą netinkamą BE įrenginių valdymą, žmogaus veiklą, įskaitant ir tyčinę, kuri gali sukelti vidinius pavojus. BE projekte turi būti numatytos priemonės šių pavojų įtakos BE saugai sumažinimui, įskaitant reikiamą SS KSK apsaugą. Būtina atsižvelgti į šiuos vidinius pavojus, galimus BE ir BE aikštelėje, jais neapsiribojant:
82. Į NPĮ sąrašą turi būti įtraukti gamtiniai ir žmogaus veiklos galimai sukelti išoriniai pavojai, kurie atliekant BE aikštelės vertinimą vadovaujantis Reikalavimų 6.8 punkte nurodytu teisės aktu, yra pripažinti galinčiais turėti įtakos BE saugai, ir į kuriuos turi būti atsižvelgta projektuojant BE.
83.
BE projektas turi būti toks, kad BE projekte nustatytą ir pagrįstą laiką BE sauga būtų užtikrinta praradus galimybę pasitelkti elektros energijos tiekimo įmones, ugniagesių tarnybas ir (ar) kitus už BE aikštelės ribų esančius fizinius ar juridinius asmenis. Projektuojant BE būtina atsižvelgti į už BE aikštelės ribų esančių fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kuriuos planuojama pasitelkti atitinkamų pavojų poveikių BE sušvelninimui ar tokių poveikių padarinių likvidavimui, galimybes, bei į esamą infrastruktūrą ir galimą jos pažeidimą įvykus išoriniams pavojams.
84. BE SS KSK turi būti suprojektuoti ir išdėstyti BE konstrukcijose (statiniuose) ir (ar) BE aikštelėje taip, kad išorinių pavojų poveikis jiems būtų minimalus. Projektuojant ir išdėstant BE SS KSK turi būti atsižvelgta į jo svarbą konkrečių išorinių pavojų poveikio valdymui.
85. BE projektas turi būti toks, kad būtų užtikrinta, jog išorinių pavojų nulemta sąveika tarp statinių, kuriuose yra SS KSK, ir kitų BE konstrukcijų yra minimali.
86. BE projektas turi būti toks, kad būtų užtikrinta, jog SS KSK atlaikys išorinių pavojų, numatytų BE projekte, sukeltus poveikius, arba bus numatytos kitos tinkamos priemonės BE saugos užtikrinimui.
87. BE, sudarytoms iš kelių EB, turi būti įvertinti išoriniai pavojai, kurie gali paveikti kelis EB vienu metu.
88. Projektuojant BE turi būti įvertintas dinaminis šilumnešio srauto nestabilumo poveikis ir dinaminės apkrovos, kurias gali sukelti vidiniai ir išoriniai pavojai.
89. Projektuojant BE turi būti įvertinti išorinių sprogimų šaltiniai, nustatyti atliekant BE aikštelės vertinimą vadovaujantis Reikalavimų 6.8 punkte nurodytu teisės aktu. Tokių šaltinių nulemtų sprogimų įtaka BE saugai turi būti įvertinta neatsižvelgiant į jų pasikartojimo dažnį. Jeigu šio įvertinimo metu nustatoma, kad atitinkamo išorinio sprogimo šaltinio nulemtas sprogimas turi įtakos BE saugai, toks sprogimas turi būti analizuojamas deterministiniais metodais. Atitinkamų sprogimo šaltinių įtaka BE saugai turi būti nustatyta atsižvelgiant į šaltinio savybes, pavojingų medžiagų kiekį, atstumą iki SS KSK ar iki konstrukcijų, turinčių įtakos SS KSK veikimui, BE aplinkos topografiją ir kitus veiksnius.
90. Projektuojant BE turi būti įvertinti lengvo ir sunkaus lėktuvų sudužimo poveikiai, neatsižvelgiant į tokių įvykių pasikartojimo dažnį, taip pat bet kokio orlaivio sudužimo poveikis, jei atliekant BE aikštelių vertinimą vadovaujantis Reikalavimų 6.8 punkte nurodytu teisės aktu jis buvo nustatytas kaip galintis turėti įtakos BE saugai, ir į kurį turi būti atsižvelgta projektuojant BE. Lengvo ir sunkaus lėktuvų sudužimo poveikiai turi būti laikomi NPĮ ir nagrinėjami deterministiniais metodais vadovaujantis šiomis nuostatomis:
90.1. lengvo lėktuvo sudužimo poveikio atveju BE būsena turi atitikti ne mažiau griežtus kriterijus, nei nustatytus BE projekte numatytiems tikėtiniems eksploatavimo įvykiams;
90.2. BE projekte turi būti numatytos techninės ir vadybos priemonės, kurios užtikrintų, kad sunkaus lėktuvo sudužimo poveikio atveju bus:
90.2.3. užtikrintas saugyklose saugomų kuro rinklių vientisumas taip, kad būtų išlaikyta pokritinė saugyklose saugomo kuro būsena ir užtikrintas saugyklose saugomų panaudoto kuro rinklių aušinimas;
92. Analizuojant lėktuvo ir bet kokio orlaivio sudužimo sukeltą poveikį būtina įvertinti:
92.1. tiesioginį mechaninį sudužimo poveikį ir atsiskyrusių orlaivio dalių poveikį BE konstrukcijoms;
IV SKIRSNIS
BE PROJEKTE NUMATYTOS AVARIJOS
93. BE projekte turi būti numatytos avarijos, kurioms įvykus BE privalo pereiti į saugią būseną. Tokių avarijų eiga, BE galutinė būsena įvykus avarijai ir jos padariniai turi atitikti Reikalavimų nuostatas, kitus branduolinės saugos normatyvinius techninius dokumentus, bei vadovaujantis Reikalavimų 66 punktu nustatytus, ir BE projekte nurodomus priimtinumo kriterijus. Toks avarijų sąrašas turi būti sudarytas remiantis NPĮ sąrašu, sudarytu vadovaujantis Reikalavimų 68 punktu visoms BE eksploatavimo būsenoms.
94. BE projekte numatytų avarijų valdymui turi būti numatytos techninės ir vadybos priemonės, kurios užtikrintų BE grąžinimą į saugią būseną, avarijos padarinių sumažinimą bei BE būsenos parametrų stebėseną.
95. Turi būti užtikrinta, kad BE projekte numatytų avarijų valdymui skirtos techninės priemonės galės veikti esant aplinkos sąlygoms, kurias nulemtų atitinkamos avarijos.
96. Turi būti užtikrinta, kad BE projekte numatytų avarijų valdymui skirtos vadybos priemonės yra parengtos atsižvelgiant į žmogaus gebėjimus ir darbo aplinkos sąlygas, kurios susidarys įvykus atitinkamai avarijai.
97. Projektuojant BE turi būti siekiama, kad būtų sudarytos palankios sąlygos BE projekte numatytų avarijų valdymo procedūrų bei atitinkamų avarinės parengties procedūrų sukūrimui ir įgyvendinimui.
98. Techninės priemonės, skirtos 2-ojo tipo avarijų valdymui, turi būti protingai nepriklausomos nuo techninių priemonių, skirtų 1-ojo tipo avarijų valdymui.
99. Projektuojant BE turi būti įvertinta galimybė licencijuojamos veiklos vykdymo metu projekte numatytų avarijų valdymui panaudoti BE projekte numatytas papildomas (išorines) priemones. BE projektas turi būti toks, kad būtų sudarytos palankios sąlygos tokių priemonių įgyvendinimui įvykus atitinkamoms avarijoms.
100. 1-ojo tipo avarijų, numatytų BE projekte, sąrašas turi apimti visas avarijas, kurios atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
100.1. nustatytos branduolinės saugos reikalavimuose ir taisyklėse ar kituose branduolinės saugos normatyviniuose techniniuose dokumentuose;
100.2. atsižvelgiant į BE projekto ypatumus yra priskiriamos 1-ojo tipo avarijoms vadovaujantis inžineriniu vertinimu;
100.3. susijusios su BE reaktoriaus ar su jo sistemomis ir jas nulemiančių įvykių sekų tikimybiniais metodais įvertintas pasikartojimo dažnis yra lygus arba didesnis nei 10-4 įvykio per reaktoriaus veikimo metus, jei vadovaujantis šiais Reikalavimais nėra nustatyta, kad tokios įvykių sekos turi nulemti BE eksploatavimo būsenas;
100.4. susijusios su BE projekte numatytomis kuro ir (ar) radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiais ir jas nulemiančių įvykių sekų tikimybiniais metodais įvertintas pasikartojimo dažnis yra lygus arba didesnis nei 10-4 įvykio per atitinkamo įrenginio veikimo metus, jei vadovaujantis šiais Reikalavimais nėra nustatyta, kad tokios įvykių sekos turi nulemti BE eksploatavimo būsenas;
101. BE EB turi būti suprojektuotas taip, kad vykus 1-ojo tipo avarijai ar 2-ojo tipo avarijai be reaktoriaus šerdies pažeidimo, šio EB reaktorius iškart būtų sustabdytas ir per pakankamai trumpą laiką pasiekta būsena, kuriai esant:
101.1. yra užtikrintas branduolinės saugos normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytas šio BE EB reaktoriaus pokritiškumo lygis;
101.2. yra užtikrintas reaktoriaus aušinimas išlaikant reaktoriaus šerdies komponentų temperatūrą žemesnę nei nustatyta branduolinės saugos techniniuose normatyviniuose dokumentuose ir (ar) BE projekte;
101.3. radionuklidų išmetimas į aplinką ir žmonių apšvitos dozės neviršija verčių, nustatytų branduolinės saugos normatyviniuose techniniuose dokumentuose, o asmenų, dalyvausiančių avarijos likvidavime, apšvitos dozės neviršytų verčių, nustatytų sveikatos apsaugos ministro tvirtinamuose teisės aktuose;
101.4. kiti šio BE EB būseną apibūdinantys parametrai atitinka ribas ir sąlygas, nustatytas BE projekte;
102. Analizuojant 1-ojo tipo avarijas ir nustatant bei pagrindžiant jų valdymui reikalingas priemones turi būti naudojami konservatyvūs analizės metodai bei analizės priimtinumo kriterijai, taikomi konservatyvūs modeliai, įvesties duomenys bei taikomos konservatyvios prielaidos.
103. BE turi būti suprojektuota taip, kad 2-ojo tipo avarijų būtų išvengta tiek, kiek tai įmanoma taikant protingas priemones.
104. BE EB turi būti suprojektuotas taip, kad įvykus BE projekte numatytoms sunkiosioms avarijoms per pakankamai trumpą laiką:
104.1. suirusios reaktoriaus šerdies fragmentai būtų lokalizuoti apsauginiame gaubte, būtų ataušinti, užtikrinta stabili arba mažėjanti jų temperatūra ir jie negalėtų sudaryti kritinės būsenos;
104.2. radionuklidų išmetimas į aplinką būtų sustabdytas ar būtų mažinamas taip, kaip nustatyta BE projekte;
105. Nustatant 2-ojo tipo avarijų scenarijus, analizuojant šias avarijas ir nustatant bei pagrindžiant jų valdymui reikalingas priemones gali būti taikomi geriausio įverčio metodai. Avarijų, kurioms įvykus turi būti teisės aktų nustatyta tvarka taikomos avarinės parengties priemonės už BE sanitarinės apsaugos zonos ribų, radiologinių padarinių nagrinėjimui turi būti taikomi geriausio įverčio metodai.
V SKIRSNIS
BE ATSPARUMAS ITIN NEPALANKIOMIS SĄLYGOMIS
106. BE projekte turi būti parodyta galimybė užtikrinti pagrindinių saugos funkcijų vykdymą esant itin nepalankiomis sąlygomis:
106.1. įvykus itin ekstremaliems meteorologiniams, hidrologiniams, geologiniams ir kitiems gamtos reiškiniams;
106.2. neapibrėžtam laikotarpiui praradus galimybę nuvesti šilumą nuo visų BE reaktorių ir panaudoto kuro išlaikymo baseinų į galutinį šilumos sugėriklį;
106.3. neapibrėžtam laikotarpiui praradus elektros tiekimą, įskaitant avarinį elektros energijos tiekimą;
107. Užtikrinant pagrindinių saugos funkcijų vykdymą itin nepalankiomis sąlygomis turi būti įvertinta galimybė:
108. Jei BE sudaryta iš kelių EB, BE atsparumas itin nepalankiomis sąlygomis turi būti parodytas darant prielaidą, kad nepalankiose sąlygose vienu metu yra visi EB.
VI SKIRSNIS
KSK KLASIFIKAVIMAS
110. Visos BE KSK, įskaitant matavimo ir valdymo įrangos (angl. instrumentation and control) programinę įrangą, turi būti suklasifikuotos pagal jų atliekamas funkcijas ir svarbą saugai. Jos turi būti projektuojamos, statomos, montuojamos, modifikuojamos ir techniškai prižiūrimos taip, kad jų kokybė ir patikimumas atitiktų jų klasifikaciją. Klasifikacijoje turi būti nurodyta, kurios KSK yra svarbios saugai.
111. Prie BE SS KSK turi būti priskirta:
111.2. BE KSK, kurių veikimo sutrikimas ar gedimas gali nulemti žalingą jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį žmonėms, įskaitant gyventojus ir BE darbuotojus, ir aplinkai;
111.3. BE KSK, kurių paskirtis yra užkirsti kelią tikėtiniems eksploatavimo įvykiams vystytis į branduolines ar radiologines avarijas;
112. KSK klasifikavimo metodika turi būti pagrįsta deterministiniais metodais. Papildomai gali būti naudojami tikimybiniai metodai ar inžineriniai įvertinimai. Jei tikimybiniais metodais nustatoma, kad KSK įtaka saugai yra didesnė nei buvo nustatyta deterministinias metodais, šio KSK saugos klasė turi būti atitinkamai pakeista į aukštesnę saugos klasę. KSK klasifikuojami atsižvelgiant į:
113. BE projektas turi užtikrinti, kad žemesnei saugos klasei priskirtų KSK gedimai nesukeltų aukštesnei saugos klasei priskirtų KSK gedimų.
114. Jeigu kurios nors KSK vienu metu turi skirtingų klasių požymius, tai jos turi būti klasifikuojamos atsižvelgiant į svarbiausią saugai vykdomą funkciją.
115. KSK veikimą užtikrinančios sistemos turi būti suklasifikuotos atsižvelgiant į KSK, kuriuos jos aptarnauja, saugos klases.
116. Kiekvienai saugos klasei turi būti nustatyti (neapsiribojant):
116.1. taikytini KSK projektavimą, gamybą, statybą, montavimą, surinkimą, KSK stebėjimą, eksploatuojamų KSK patikrinimą, techninę priežiūrą reglamentuojantys normatyviniai techniniai dokumentai;
116.2. taikytini KSK projektavimo, gamybos, statybos, montavimo, surinkimo, diagnostikos, techninės priežiūros kokybės užtikrinimo reikalavimai;
116.3. rezervavimo, fizinio ir funkcinio atskyrimo, avarinio elektros energijos tiekimo, pavienio gedimo principo taikymo, automatinio aktyvavimo, KSK įvertinimo ir (ar) kiti sistemų reikalavimai;
117. Rengiant kitas KSK klasifikavimo sistemas turi būti atsižvelgiama į jų klasifikavimą pagal svarbą saugai.
118. Turi būti parengtas KSK, įskaitant ir nepriskiriamų SS KSK, tačiau galinčių turėti įtakos SS KSK veikimui, papildomas klasifikavimas į seisminių ir kitų išorinių pavojų kategorijas, skirtas nustatyti KSK veikimo reikalavimus įvykus BE projektavimo duomenų sąvade numatytiems išoriniams pavojams, numatyti šių KSK gedimo padarinius ir parengti BE darbuotojų veiksmų planą po įvykio.
119. KSK išorinių pavojų klasifikavimo kategorijos turi būti adekvačios ir suderintos su tų pačių KSK saugos klasėmis. KSK turi būti suskirstyti į ne mažiau kaip dvi išorinių pavojų kategorijas pagal jų įtaką saugai atitinkamo išorinio pavojaus sukelto sutrikimo atveju. Atliekant BE projektavimo duomenų sąvade numatytų išorinių pavojų poveikio analizę būtina atsižvelgti į projektuojamų KSK seisminių ir kitų išorinių pavojų kategorijas. Poveikiai turi būti įvertinti visų galimų BE eksploatavimo būsenų atvejais.
120. Kiekvienai KSK išorinių pavojų klasifikacijos kategorijai turi būti taikomi priimtinumo kriterijų, nustatytų pagal reikalaujamą atlikti funkciją, ir saugos atsargos intervalai. Joms turi būti taikomos specialiosios statybos, eksploatavimo, patikrinimų ir techninės priežiūros procedūros, atsižvelgiant į atitinkamų KSK svarbą saugai ar pažeidžiamumą įvykus atitinkamam išoriniam pavojui.
121. Išorinių pavojų kategorijos priskyrimas KSK turi būti pagrįstas atsižvelgiant į tai, kokios jo funkcijos turi būti reikalingos išorinio pavojaus metu arba po jo tam, kad būtų užtikrinta BE sauga. Atskiros tų pačių KSK dalys gali priklausyti skirtingoms kategorijoms. Priklausomai nuo klasės ir KSK atliekamos funkcijos, turi būti keliami reikalavimai sandarumui, pažeidimo lygiui, nuovargiui, nusidėvėjimui, įtrūkiams, mechaninėms arba elektrinėms funkcinėms charakteristikoms, maksimaliam poslinkiui, liekamajai deformacijai, geometrinių matmenų išlaikymui ir kitoms savybėms.
122. Visi BE statiniai turi būti suskirstyti į gaisrinius skyrius, kuriems turi būti atlikta gaisrinė klasifikacija. Visiems BE statinių gaisriniams skyriams su SS KSK ir su nepriskiriamiems SS KSK, tačiau galintiems turėti įtakos SS KSK veikimui, turi būti apskaičiuotas gaisro apkrovos tankis ir nustatytas pakankamas atsparumas ugniai, kad būtų užtikrintas šių Reikalavimų 58 punkte nurodytų saugos funkcijų vykdymas.
VII SKIRSNIS
SS KSK PROJEKTAVIMAS
123. Visų SS KSK projektavimo duomenų sąvade turi būti nurodyti būtini kriterijai jų galimybėms, patikimumui ir veikimui BE esant eksploatavimo būsenose bei įvykus BE projekte numatytoms avarijoms, taip pat BE projekte numatytų vidinių ir išorinių pavojų atvejais. Šie kriterijai turi būti tokie, kad užtikrintų tinkamą SS KSK veikimą per visą numatomą BE eksploatavimo laikotarpį.
124. SS KSK projektavimo duomenų sąvadas turi būti sistemingai dokumentuotas taip, kad BE eksploatuojanti organizacija turėtų visą reikiamą informaciją saugai užtikrinti BE eksploatavimo ir BE eksploatavimo nutraukimo vykdymo metu.
125. Normatyviniai techniniai dokumentai, kuriais vadovaujantis projektuojami SS KSK, turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktus, licencijos turėtojo branduolinės saugos normatyvinius techninius dokumentus, remtis pasitvirtinusia inžinerine praktika ir būti taikytini konkrečiai BE ir (ar) BE SS KSK technologijai.
127. SS KSK projektai turi būti tokie, kad būtų užtikrinta galimybė šiuos SS KSK įsigyti, įvertinti, sumontuoti, pripažinti tinkamais eksploatuoti, eksploatuoti, modifikuoti ir vykdyti techninę priežiūrą išlaikant reikiamą jų patikimumą ir veiksmingumą taip, kaip nurodyta atitinkamų SS KSK projektavimo duomenų sąvade.
128. SS KSK projektavimo duomenų sąvade turi būti pateikti duomenys, būtini šių SS KSK statybos procesų (gamybos, statybos, surinkimo, montavimo, įrengimo) procedūrų ir darbo projektų kūrimui.
129. Parenkant SS KSK technologiją būtina atsižvelgti į galimą jų klaidingą veikimą ir saugaus gedimo principo neatitinkančius gedimo būdus. Pasirenkant technologiją pirmenybė turi būti teikiama SS KSK, kurių gedimai aiškiai numatomi ir diagnozuojami, šių gedimų eigą galima numatyti, o SS KSK projektas yra toks, kad nesunkiai šiuos SS KSK galima būtų remontuoti ir (ar) pakeisti.
130. Projektuojant BE turi būti išanalizuota SS KSK gedimų dėl bendrosios priežasties galimybė. Analizuojant turi būti nustatytos sistemos, kurias projektuojant turi būti vadovaujamasi įvairumo, rezervavimo ir (ar) nepriklausomumo principais siekiant užtikrinti šių sistemų pakankamą patikimumą.
131. Projektuojant saugos grupes, skirtas užtikrinti saugos funkcijų vykdymą įvykus tikėtiniesiems pradiniams įvykiams, 1-ojo tipo avarijoms ar kitais branduolinės saugos normatyvinių techninių dokumentų nustatyta tvarka nustatytų NPĮ atvejais (pavyzdžiui, įvykus nustatyto stiprumo žemės drebėjimui) turi būti taikomas pavienio gedimo principas. Taikant pavienio gedimo principą turi būti laikomasi šių sąlygų:
131.1. kaip vienas iš gedimo tipų turi būti nagrinėjamas klaidingas atitinkamos sistemos ar komponento veikimas;
132. Pavienio gedimo principas turi būti taikomas taip pat ir pasyviosioms sistemoms, jei nepagrindžiama galimybė šio principo netaikyti įvertinus visus neapibrėžtumus ir kitus veiksnius, galinčius nulemti tokios sistemos ar atskirų jos komponentų funkcijų neįvykdymą ar patikimumo sumažėjimą. Pasyviosioms sistemoms, turinčioms mechaniškai judančių dalių, pavienio gedimo principas turi būti taikomas visada.
133. Projektuojant BE saugai svarbias sistemas ir komponentus turi būti siekiama pritaikyti saugaus gedimo principą. Vadovaujantis šiuo principu turi būti siekiama, kad atitinkamo sistemos ar komponento gedimo atveju, arba šių sistemos ar komponento palaikančiųjų sistemų gedimo atveju BE ir (ar) atitinkama sistema ar komponentas automatiškai pereitų į saugią būseną, tačiau toks perėjimas turi nesutrukdyti vykdyti reikiamas saugos funkcijas.
134. Siekiant išvengti žalingos sąveikos, techninės BE apsaugos priemonės ir (ar) tokių sistemų dubliuotos posistemės ir (ar) komponentai turi būti vieni nuo kitų fiziškai„ galvaniškai, ir (ar) funkciškai atskirti, ir turi būti atskirti šių įrenginių naudojami duomenų srautai. Sąveikai išvengti taikomų priemonių pobūdis ir jų taikymo pobūdis turi atitikti atitinkamų sistemų svarbą BE saugai.
135. Techninės BE apsaugos priemonių posistemės ir komponentai, įskaitant kabelius ir technologinius lovius jiems patiesti, BE turi būti lengvai atpažįstami kiekvienai dubliuojamai atitinkamos sistemos daliai.
136. SS KSK veikimą palaikančiųjų sistemų patikimumas, atitikimas rezervavimo, įvairovės, nepriklausomumo principams ir kitos savybės, taip pat priemonės, užtikrinančios galimybę šias sistemas atjungti bei atlikti jų techninę priežiūrą, turi atitikti šių sistemų aptarnaujamų SS KSK svarbą saugai.
VIII SKIRSNIS
BE EKSPLOATAVIMO RIBOS IR SĄLYGOS
138. BE projekte turi būti nustatytos BE eksploatavimo ribos ir sąlygos bei kiti reikalavimai, skirti saugaus BE eksploatavimo užtikrinimui, kurie:
139. Reikalavimų 138 punkte nurodytos ribos ir sąlygos bei kiti reikalavimai turi apimti (neapsiribojant):
139.4. valdymo sistemos nustatymus ir procedūrinius apribojimus BE veikimo ir kitų svarbių parametrų kitimui;
139.5. reikalavimus BE techninei priežiūrai, bandymams ir KSK tikrinimui, kurių tikslas yra įsitikinti, kad KSK atitinka projekte numatytus kriterijus;
139.6. visoms BE eksploatavimo būsenoms aiškiai nustatytus KSK veikimo parametrus, procedūrinius apribojimus, įskaitant BE eksploatavimo galimybių ribojimus neveikiant atitinkamoms KSK;
139.7. veiksmų, vykdomų esant nuokrypiams nuo atitinkamų eksploatavimo ribų ir sąlygų, aprašus, taip pat tokių veiksmų įvykdymo trukmę;
140. Normalaus eksploatavimo ribos ir sąlygos turi būti nustatytos tokios, kad būtų užtikrinta pakankama atsarga iki techninių BE apsaugos priemonių suveikimo lygių, siekiant išvengti tokių priemonių nepageidaujamo suveikimo.
I SKIRSNIS
SS KSK TECHNINĖ PRIEŽIŪRA, BANDYMAI, REMONTAS, KEITIMAS, PATIKRINIMAS IR STEBĖJIMAS
142. SS KSK turi būti suprojektuoti taip, kad BE eksploatavimo metu galėtų būti kalibruojami, bandomi, techniškai prižiūrimi, remontuojami ar pakeičiami, tikrinami ir stebimi tam, kad būtų užtikrintas jų reikiamas gebėjimas atlikti savo funkcijas per visą BE gyvavimo laikotarpį esant šių SS KSK projektavimo duomenų sąvade nurodytoms sąlygoms. Jei taip SS KSK suprojektuoti neįmanoma ar to negalima pasiekti protingomis priemonėmis, turi būti pagrįsta, kad:
142.1. tam, kad būtų įsitikinta SS KSK patikimumu, gali būti panaudota atitinkamų bandinių stebėsena, modeliavimai ir kiti verifikuoti ir validuoti alternatyvūs ir (arba) netiesioginiai metodai;
142.2. SS KSK suprojektuoti taip, kad SS KSK saugai svarbūs parametrai turi tokias atsargas iki leistinų saugos analize pagrįstų ribinių verčių, kad šios atsargos gali kompensuoti gedimų poveikius;
143. Konkrečiu SS KSK atveju Reikalavimų 142 punkte nurodytų veiksmų dažnumas bei atlikimo metodai ir sąlygos turi atitikti SS KSK svarbą saugai. Dažnumas, metodai ir sąlygos turi atitikti teisės aktus branduolinės saugos ir kitus normatyvinius techninius dokumentus, SS KSK projekto dokumentaciją, įskaitant SS KSK technines specifikacijas ir (ar) aprašus.
144. BE patalpose ar aikštelėje SS KSK turi būti išdėstyti taip, kad visi Reikalavimų 142 punkte nurodyti veiksmai būtų įvykdomi taip, kaip nustatyta Reikalavimų 143 punkte, kuo mažiau sutrikdant reikiamų funkcijų, susijusių su atitinkamu SS KSK, vykdymą, šiuos veiksmus galima būtų atlikti nepažeidžiant pramoninės saugos reikalavimų, o šiuos veiksmus vykdančių BE darbuotojų ar komandiruotų darbuotojų gaunamos apšvitos dozės būtų kiek protingai įmanoma mažesnės.
145. Jei konkrečių SS KSK atveju yra planuojama Reikalavimų 142 punkte nurodytus veiksmus atlikti BE EB veikiant, turi būti naudojamos tam skirtos sistemos, kurios leistų veiksmus atlikti užtikrinant reikiamą saugos funkcijų vykdymo patikimumą. BE projektas turi būti toks, kad būtų užtikrintas reikiamas saugos funkcijų vykdymo patikimumas Reikalavimų 142 punkte nurodytus veiksmus atliekant sustabdytame EB.
II SKIRSNIS
SS KSK ĮVERTINIMAS
147. Projektuojant BE turi būti numatyta SS KSK įvertinimo programa, kurią vykdant būtų įsitikinta, jog SS KSK visu eksploatavimo laikotarpiu prireikus atliks savo funkcijas esant nustatytoms aplinkos sąlygoms, atsižvelgiant į BE sąlygas, kurioms esant vykdoma techninė priežiūra ir (ar) bandymai.
148. SS KSK įvertinimo programoje turi būti nurodytos SS KSK aplinkos sąlygos ir jų kitimo parametrai, kurie turi atitikti BE projektavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus.
149. SS KSK įvertinimo programos turi būti parengtos atsižvelgiant į šiuos principus:
149.1. turi būti atsižvelgta į numatomu SS KSK eksploatavimo laikotarpiu vykstančio senėjimo veiksnius, nulemtus vibracijos, apšvitos, temperatūros, slėgio, drėgmės, apkrovos, elektromagnetinių trukdžių ir kitų aplinkos poveikių, ir šių poveikių derinių;
149.2. jei SS KSK gali būti paveiktas išorinių pavojų ir šis SS KSK turi vykdyti saugos funkcijas tokių įvykių metu ar iškart jiems pasibaigus, šių SS KSK įvertinimo programoje turi būti numatyti bandymai ir (ar) analizė ir (ar) šių priemonių derinys, kuris kiek protingai įmanoma atitiktų atitinkamų reiškinių sukeltus poveikius;
III SKIRSNIS
SENĖJIMO VALDYMAS
151. BE projekte turi būti nustatytos SS KSK parametrų atsargos iki leistinų verčių taip, kad būtų įskaitytas SS KSK būdingas senėjimas, neutronų poveikis, nusidėvėjimas bei kitoks su laiku susijęs SS KSK savybių blogėjimas tam, kad būtų užtikrintas SS KSK gebėjimas atlikti savo funkcijas per nustatytą atitinkamo SS KSK eksploatavimo trukmę. Turi būti įskaityti senėjimo ir nusidėvėjimo veiksniai esant visoms BE eksploatavimo būsenų nulemtoms sąlygoms, kurioms esant SS KSK turi būti parengtyje, taip pat įskaitant bandymus, techninę priežiūrą bei prastovas, ir BE būsenas NPĮ metu bei po jo.
152. BE projektas turi numatyti nuostatas, reglamentuojančias SS KSK stebėseną, bandymus, bandinių ėmimą ir tikrinimą tam, kad būtų įvertinti senėjimo mechanizmai, numatyti projektavimo metu, ir sudarančias galimybes nustatyti nenumatytą elgseną ar savybių blogėjimą, kurie gali atsirasti veikiant SS KSK.
IV SKIRSNIS
ŽMOGIŠKIEJI VEIKSNIAI
153. Visais BE projektavimo etapais turi būti sistemingai įvertinami žmogiškieji veiksniai bei atsižvelgiama į žmogaus ir mašinos sąsajos ypatumus.
154. BE projekte turi būti nurodytas minimalus BE darbuotojų, reikalingų užtikrinti BE saugą visose BE projekte numatytose BE būsenose, skaičius ir jų kvalifikacija.
155. Į BE projektavimo procesą kuo anksčiau turi būti įtraukti panašių BE eksploatavimo patirties turintys darbuotojai, kad BE projekte būtų tinkamai įvertinta eksploatavimo patirtis, įskaitant BE KSK patikrinimų, stebėjimo ir techninės priežiūros patirtį.
156. BE projekte turi būti numatytos priemonės, skirtos galimybės darbuotojui suklysti sumažinimui, bei priemonės, užtikrinančios, jog darbuotojų padarytos klaidos turėtų kiek įmanoma mažesnę įtaką BE saugai. Šios priemonės turi būti įvertintos rengiant BE išplanavimą, planuojant įrenginių išdėstymą bei nustatant eksploatavimo procedūras, įskaitant techninės priežiūros procedūras.
157. Žmogaus ir mašinos sąsaja turi būti tokia, kad BE eksploatuojantys darbuotojai galėtų gauti išsamią, vienareikšmišką, lengvai suprantamą informaciją, leidžiančią priimti teisingus sprendimus bei teisingai veikti.
158. BE projektas turi būti toks, kad būtų užtikrinta, jog BE operatyviniams darbuotojams bus pateikiama informacija, kurios pateikimo sparta, būdas ir turinys leis šiems darbuotojams:
158.2. saugiai eksploatuoti BE projekte nustatytų parametrų ribose (laikantis eksploatavimo ribų ir sąlygų);
158.3. įvertinti, ar nustatytos BE saugą užtikrinančios priemonės automatiškai suveikė tinkamu laiku ir tinkamu būdu;
159. BE projektas turi būti toks, kad būtų užtikrinta, jog BE darbuotojų veiksmų, būtinų atlikti per trumpą laiką, poreikis bus minimalus. Turi būti pagrįsta, kad reikiamų spendimų priėmimui ir tokių veiksmų vykdymui BE darbuotojai turės pakankamai laiko, atsižvelgiant į žmogaus gebėjimus.
160. BE projektas turi būti toks, kad būtų užtikrinta, jog NPĮ atveju susidariusios fizinės sąlygos BE darbuotojams dirbti BE valdymo patalpoje ir (arba) prie atsarginių valdymo pultų, bei priėjimo keliai prie jų bus tinkami.
162. BE projekto sprendiniai, susiję su žmogiškaisiais veiksniais, turi būti verifikuoti ir validuoti taip, kad būtų parodyta, jog visi būtini BE operatyvinių darbuotojų veiksmai BE projekte yra identifikuoti bei patvirtinti ir kad jie gali būti atlikti teisingai. Verifikavimo ir validavimo procesui taip pat, kur taikytina, turi būti naudojami realių sąlygų treniruokliai. Realių sąlygų treniruokliai turi būti verifikuoti ir validuoti.
I SKIRSNIS
STATYBOS SPRENDINIAI
163. Saugai svarbios KSK turi būti suprojektuoti taip, kad jie galėtų būti pagaminti, statomi, surinkti, sumontuoti ir pastatyti pagal parengtus statybos sprendinius, kurie užtikrina BE techninės specifikacijos išpildymą, įskaitant BE atitikimą saugos analizės ataskaitai.
164. Rengiant statybos sprendinius turi būti atsižvelgiama į esamą BE statybų ir BE eksploatavimo patirtį bei į KSK gaminimo, surinkimo ir (ar) montavimo patirtį. Jei naudojama ne BE statybų pagal konkretų projektą ar KSK, skirtų ne konkrečiai BE, gaminimo, surinkimo ir (ar) montavimo patirtis, turi būti įvertintas jos tinkamumas projektuojamos BE atveju.
II SKIRSNIS
BENDRŲ BE EB KSK NAUDOJIMAS
166. Palaikančiosios sistemos ir SS KSK, skirti BE eksploatavimo būsenoms ir 1-ojo tipo avarijų valdymui negali būti bendri keliems BE EB, nebent toks panaudojimas padidina BE branduolinės saugos lygį.
III SKIRSNIS
SISTEMOS, KURIOSE GALI BŪTI DALIŲJŲ AR RADIOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ
168. Visos BE sistemos, kuriose gali būti daliųjų ar radioaktyviųjų medžiagų, ar gali būti tokiomis medžiagomis užterštos, turi būti suprojektuotos taip, kad būtų:
168.1. išvengta įvykių, kurių metu galėtų įvykti nekontroliuojamas radionuklidų išmetimas iš šių sistemų į aplinką;
168.2. išvengta kritinės būsenos šiose sistemose susidarymo ir su šia sistema susijusių KSK perkaitimo;
168.3. užtikrinta, kad radionuklidų išmetimai iš šių sistemų neviršys leistinų normų BE esant eksploatavimo būsenose ir 1-ojo tipo avarijų atveju;
IV SKIRSNIS
BRANDUOLINIŲ MEDŽIAGŲ APSKAITOS IR KONTROLĖS UŽTIKRINIMAS
169. Kuro rinklės, kuro rinklių konteineriai ir kiti branduolinių medžiagų apskaitos vienetai BE projekte turi būti vienareikšmiai apibrėžti bei turi būti numatytas unikalus jų žymėjimas.
170. Kuro tvarkymo ir kitos branduolinių medžiagų tvarkymo sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad siekiant vykdyti branduolinių medžiagų kontrolę branduolinių medžiagų apskaitos vienetai būtų prieinami atitinkamiems patikrinimams, o jų vežimo ir perkėlimo keliai BE keliai būtų numatyti tokie, kad galima būtų galima visada kontroliuoti jų judėjimą.
V SKIRSNIS
BE PANAUDOJIMAS BENDRAI ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI (KOGENERACIJAI)
VI SKIRSNIS
EVAKAVIMASIS IŠ BE
172. BE projekte turi būti numatytas pakankamas skaičius aiškiai ir patikimai pažymėtų, patikimai apšviestų, tinkamai vėdinamų bei aprūpintų priemonėmis, užtikrinančiomis saugų naudojimą, evakavimosi kelių, tam, kad BE projekte numatytų situacijų atveju galėtų evakuotis visi atitinkamose patalpose esantys BE darbuotojai, komandiruotieji darbuotojai ir lankytojai.
173. Evakavimosi iš BE keliai turi atitikti radiacinės saugos, priešgaisrinės saugos, pramoninės saugos ir BE fizinės saugos reikalavimus.
VII SKIRSNIS
RYŠIO IR ĮSPĖJIMO PRIEMONĖS BE
175. BE projekte turi būti numatytos ryšių priemonės, užtikrinančios palankias sąlygas saugiam BE eksploatavimui. Šios ryšių priemonės ir įspėjimo priemonės turi būti veiksmingos visose eksploatavimo būsenose ir įvykus NPĮ. Šios priemonės turi būti pakankamos, kad galėtų būti įspėti ir (arba) instruktuoti visi BE esantys žmonės.
VIII SKIRSNIS
FIZINĖ SAUGA
177. BE fizinės saugos sistema turi užtikrinti, kad bus pasiekti fizinės saugos tikslai, nurodyti Reikalavimų 6.1 punkte nurodytame teisės akte.
178. BE fizinės saugos sistema turi būti suprojektuota atsižvelgiant į BE suskirstymo į apsaugos zonas analizę, atliktą vadovaujantis Reikalavimų 6.5 punkte nurodytu teisės aktu, planuojamų naudoti branduolinių medžiagų kategorijas bei numatomą grėsmę.
179. Remiantis „apsaugos gilyn“ principu apsaugos zonose turi būti numatytos ir suprojektuotos aptikimo, užlaikymo ir reagavimo priemonės, taip pat prevencinės priemonės fizinės saugos tikslams pasiekti. „Apsaugos gilyn“ principas fizinės saugos atveju suprantamas taip, kaip Reikalavimų 6.5 punkte nurodytame teisės akte.
180. BE projekte turi būti numatytos techninės ir vadybos priemonės, užtikrinančios asmenų ir daiktų patekimo į BE ir (ar) BE aikštelę kontrolę. Taip pat, turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios asmenų ir daiktų patekimo į SS KSK, branduolinių dvejopo naudojimo prekių, surinkimo ir saugojimo vietas, kontrolę.
IX SKIRSNIS
SISTEMŲ SĄVEIKA
182. Projektuojant BE turi būti įvertinta saugai svarbių sistemų, kurios bus eksploatuojamos kartu ar gali būti įjungtos veikti kartu, sąveika. BE turi būti suprojektuota taip, kad dėl tokios sąveikos atitinkamų sistemų žalingo poveikio vienos kitai būtų išvengta.
183. Analizuojant saugai svarbių sistemų žalingo poveikio vienos kitai galimybę turi būti atsižvelgta į jų fizinius sujungimus ir galimą vienos sistemos veikimo, klaidingo veikimo ar gedimų poveikį kitų sistemų fizinei aplinkai tam, kad būtų užtikrinta, jog fizinės aplinkos pokyčiai nenulems saugai svarbių sistemų komponentų veikimo patikimumo nepriimtino sumažėjimo.
184. Jei dvi saugai svarbios skysčių sistemos yra tarpusavyje sujungtos ir eksploatuojamos esant skirtingiems slėgiams, tai abi sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad atlaikytų aukštesnį slėgį, arba turi būti parengtos priemonės, užkertančios kelią sistemos, veikiančios esant mažesniam slėgiui, projekte nustatyto maksimalaus slėgio viršijimui.
X SKIRSNIS
SĄVEIKA TARP ELEKTROS PERDAVIMO TINKLO IR BE SS KSK
XI SKYRIUS
PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI SAUGOS ANALIZEI
186. Projektuojant BE teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atlikta BE saugos analizė ir pagrindimas, kurie turi remtis kartu taikomomis deterministine ir tikimybine saugos analize ir apimti visas BE projekte numatytas BE būsenas, įskaitant sustabdytos BE būsenas.
187. Remiantis BE saugos analize ir pagrindimu turi būti nustatytas KSK projektavimo duomenų sąvadas ir KSK ryšys su NPĮ. Taip pat turi būti parodyta, kad projektuojama BE galės būti eksploatuojama leistinose parametrų, turinčių įtakos BE saugai, įskaitant susijusius su jonizuojančiąja spinduliuote ir radionuklidų išmetimu į aplinką, ribose, taip pat turi būti parodyta, jog įvykus BE projekte numatytoms avarijoms BE būseną apibūdinantys parametrai atitiks nustatytuosius.
188. BE saugos analizė turi parodyti, kad (neapsiribojant):
188.1. BE suprojektuota vadovaujantis „apsaugos gilyn“ principu, yra užtikrinamas pakankamas „apsaugos gilyn“ lygių nepriklausomumas;
189. Turi būti įvertintas ir pagrįstas konkrečių prielaidų, metodų taikymas atliekant BE saugos analizę bei taikomas konservatyvumo lygio pakankamumas.
190. Konkrečios prielaidos, metodai ir modeliai, kurie yra taikomi atliekant BE saugos analizę, turi būti verifikuoti ir validuoti. Pasikeitus BE projekto duomenims jų validacija ir verifikacija turi būti įvertinta ir prireikus atnaujinta.
191. Deterministinės saugos analizės metodais turi būti:
191.3. išanalizuotos ir įvertintos įvykių sekos, kurios susidaro įvykus pradiniams įvykiams tam, kad būtų patvirtinti KSK keliami įvertinimo reikalavimai;
191.4. parodyta, kad BE projektas atitinka BE projekte ir (arba) branduolinės saugos normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytus kriterijus, ribas ir sąlygas, įskaitant radiologinius kriterijus;
192. Tikimybinė saugos analizė turi (neapsiribojant):
192.2. parodyti, kad BE projektas yra subalansuotas, tai yra, atitinka šias sąlygas:
192.2.1. jokia BE projekto ypatybė ar pradinis įvykis nenulemia neproporcingai didelio indėlio į bendrą BE riziką;
192.4. parodyti, kad nedideli BE veikimo parametrų pokyčiai nesukels didelių BE būsenos pokyčių (nesukels slenkstinio efekto);
192.5. įvertinti ir palyginti BE EB reaktoriaus šerdies pažeidimo dažnį, didelio (ankstyvo) radionuklidų išmetimo į aplinką dažnį ir kitus BE tikimybinius parametrus su nustatytais tikimybiniais saugos priimtinumo kriterijais;
I SKIRSNIS
REAKTORIAUS ŠERDIS IR SU JA SUSIJĘ TECHNINIAI SPRENDINIAI
193. Kuro rinklės ir jas sudarantys komponentai turi būti suprojektuoti taip, kad išlaikytų struktūrinį vientisumą bei atlaikytų numatytą apšvitą ir kitas fizinės terpės sąlygas reaktoriaus šerdyje, įskaitant kuro rinkles sudarančių komponentų savybių blogėjimą, BE esant eksploatavimo būsenose. Turi būti įvertintas kuro rinkles sudarančių komponentų savybių blogėjimas dėl (neapsiribojant):
193.3. papildomo vidinio slėgio atsirandančio dėl dalijimosi produktų ir helio kaupimosi kuro strypuose;
193.5. slėgio ir temperatūros pokyčių bei kitų veiksnių, atsirandančių dėl reaktoriaus šerdies galios pokyčių;
193.7. statinių ir dinaminių apkrovų, įskaitant srauto sukeltas vibracijas ir mechanines vibracijas;
194. BE projekte turi būti nustatytas ir pagrįstas didžiausias galimas kuro strypų nesandarumas, kuriam esant kuro rinkles su šiais strypais galima naudoti gaminant energiją.
196. Kuro rinklės turi būti suprojektuotos taip, kad prieš naudojimą bei po apšvitinimo būtų galima atlikti jų tikrinimą, įskaitant ir sandarumo pažeidimų nustatymą.
197. Kuro rinklės ir jas laikančios konstrukcijos turi būti suprojektuotos taip, kad 1-ojo tipo avarijų bei 2-ojo tipo avarijų, kurioms įvykus nenumatomas reaktoriaus šerdies pažeidimas, metu išlaikytų BE projekte numatytą padėtį ir nesideformuotų taip, kad šilumos nuvedimas taptų neveiksmingu ir (ar) nebūtų galima į reaktoriaus šerdį įvesti valdymo strypų.
198. Reaktoriaus šerdis ir kuro rinklės turi būti suprojektuotos taip, kad:
198.1. neutronų pasiskirstymas BE esant bet kokioje eksploatavimo būsenoje, įskaitant būsenas po reaktoriaus sustabdymo, kuro perkrovimo metu ar įvykdžius kuro perkrovimą, įvykus 1-ojo tipo avarijoms bei 2-ojo tipo avarijoms, kurioms įvykus nenumatomas reaktoriaus šerdies pažeidimas, būtų stabilus dėl savųjų savybių.
199. BE projekte turi būti numatytos neutronų srauto pasiskirstymo bei jo kitimo reaktoriaus šerdyje nustatymo priemonės. Šios priemonės turi būti tokios, kad užtikrintų neutronų srauto kontrolę visoje reaktoriaus šerdyje.
200. Reaktyvumo valdymo sistema turi būti suprojektuota atsižvelgiant į nusidėvėjimo veiksnius ir neutronų sugėriklio išdegimą, sistemos komponentų fizikinių savybių pokyčius, dujų išsiskyrimą bei kitus apšvitos sukeliamus veiksnius.
201. Reaktoriaus šerdis ir reaktyvumo valdymo sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad didžiausias galimas teigiamas reaktyvumo pokytis ir didžiausia galima reaktyvumo didėjimo sparta BE esant eksploatavimo būsenose ir 1-ojo tipo avarijų bei 2-ojo tipo avarijų, kurioms įvykus nenumatomas reaktoriaus šerdies pažeidimas, sąlygomis, turi būti apribotas arba kompensuojamas, kad nebūtų sukelta nepriimtinų radionuklidus sulaikančių fizinių saugos barjerų pažeidimų ir būtų užtikrintas reaktoriaus šerdies aušinimas. Galimas šių fizinių barjerų pažeidimo lygis turi būti nustatytas ir pagrįstas BE projekte.
202. BE projekte turi būti numatytos priemonės sustabdyti reaktorių BE esant eksploatavimo būsenose ir BE projekte numatytų avarijų atveju, užtikrinant, kad, atsižvelgiant į neapibrėžtumus ir į reaktoriaus šerdyje vykstančius fizikinius reiškinius, reaktorius visada galės būti išlaikytas sustabdytas.
203. Reaktoriaus stabdymo priemonių veiksmingumas, veikimo sparta, sustabdymo atsarga ir kiti veikimo parametrai turi būti tokie, kad sistemai suveikus reaktoriaus šerdyje esančių kuro rinklių parametrai atitiktų jų projekte nurodytas leistinas vertes.
204. Reaktoriaus stabdymo priemonės turi būti suprojektuotos taip, kad BE projekte nustatyti KSK gedimai ir gedimai dėl bendros priežasties nenulemtų reaktoriaus sustabdymo funkcijos praradimo.
205. BE projekte turi būti numatytos ne mažiau kaip dvi įvairumo ir nepriklausomumo principus atitinkančios reaktoriaus stabdymo sistemos. Kiekviena atskira sistema turi užtikrinti tinkamą reaktoriaus sustabdymą be kitų sistemų veikimo.
206. Bent viena iš skirtingų reaktoriaus sustabdymo sistemų turi būti pajėgi be papildomų veiksnių patikimai išlaikyti reaktorių pokritinėje būsenoje užtikrinant tinkamą pokritiškumo atsargą esant bet kokiai reaktoriaus šerdies būsenai.
207. Reaktoriaus sustabdymo priemonės turi būti suprojektuotos taip, kad įskaitant kuro perkrovimą ir kitus BE projekte numatytus veiksmus sustabdytame reaktoriuje būtų išvengta reaktyvumo padidėjimų, galinčių nulemti kritinės būsenos susidarymą.
208. BE projekte turi būti numatyti įrenginiai bei nurodyti bandymai, kurie leistų įsitikinti, jog reaktoriaus sustabdymo priemonės yra toje būsenoje, kurioje privalo būti esant atitinkamai BE EB būsenai, bei jų veiksmingumas atitinka numatytąjį BE projekte.
209. Reaktoriaus šerdis turi būti suprojektuota taip, kad įvykus NPĮ, dėl kurio reaktorius turi būti sustabdytas, nebūtų galimybės reaktoriui pakartotinai pasiekti kritinę būseną. Jei tokio reiškinio išvengti neįmanoma taikant praktiškai įmanomas priemones, BE projekte turi būti parodyta, kad nustatytos ir pagrįstos kuro rinklių ir reaktoriaus šerdies komponentų eksploatavimo ribinės sąlygos atitinkamo įvykio metu nebus pažeistos.
II SKIRSNIS
REAKTORIAUS AUŠINIMO SISTEMOS
211. Reaktoriaus aušinimo sistemos turi būti suprojektuotos ir sumontuotos taip, kad taikant normatyvinių techninių dokumentų reikalavimus, kurių taikytinumas yra įvertintas bei pagrįstas, naudojant kokybiškas medžiagas, kontroliuojant gamybos kokybę ir atliekant atitinkamus tikrinimus sistemos komponentų gedimų tikimybė būtų kiek įmanoma mažesnė.
212. Vamzdynuose, kurie yra sujungti su reaktoriaus aušinimo sistemų slėgine riba, turi būti įrengti atskyrimo įtaisai, kurie ribotų radionuklidais užterštų skysčių (šilumnešio) protėkius ir neleistų atsirasti šilumnešio nuotėkiui per su reaktoriaus aušinimo sistemomis susijusias sistemas.
213. BE projektas turi užtikrinti kad bus išvengta tokių BE būsenų, kuriose gali prasidėti reaktoriaus aušinimo kontūro slėginės ribos komponentų trapusis irimas.
214. Siurblių sparnuotės, vožtuvų dalys ir kiti komponentai, esantys reaktoriaus aušinimo slėginėje riboje, turi būti suprojektuoti taip, kad tikimybė jiems sugesti, o sugedus paveikti kitus reaktoriaus aušinimo sistemų saugai svarbius komponentus taip, kad juos sugadintų, būtų kiek įmanoma mažesnė visose BE eksploatavimo būsenose ir 1-ojo tipo avarijų metu, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, kuris gali atsirasti eksploatuojant šiuos komponentus.
215. BE projektas turi būti užtikrinti, kad slėgio sumažinimo įrenginiai apsaugos reaktoriaus aušinimo sistemų slėginę ribą nuo per aukšto slėgio. Turi būti užtikrinta, kad slėgio sumažinimas nelems tiesioginio radionuklidų išmetimo į aplinką.
216. BE projektas turi būti toks, kad būtų užtikrinta šilumnešio sudėties, įskaitant taršos radionuklidais, temperatūros, slėgio, tūrio pasikeitimų, protėkių ir kitų šilumnešiui apibūdinti reikalingų parametrų kontrolė tam, kad bet kokiose BE eksploatavimo būsenose atitiktų nustatytas ribines vertes.
217. BE projekte turi būti nustatytas ir pagrįstas šilumnešio cheminis režimas, kuris turi būti toks, kad būtų racionaliai sumažinta reaktoriaus aušinimo sistemų KSK tarša radionuklidais ir BE darbuotojų ar komandiruotų darbuotojų, atliekančių reaktoriaus aušinimo sistemų techninę priežiūrą ar remontą, gautos apšvitos dozės.
218. BE projekte turi būti numatyti įrenginiai, skirti iš šilumnešio pašalinti į jį patekusius radionuklidus, įskaitant korozijos produktus ir kure susidariusius radionuklidus, ir neradioaktyviąsias medžiagas iki BE projekte nustatytų ir pagrįstų lygių.
219. Projektuojant įrenginius, skirtus radionuklidų pašalinimui iš šilumnešio, būtina konservatyviai atsižvelgti į galimus kuro rinklių nesandarumus. Šie įrenginiai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų užtikrintas reaktoriaus veikimas neviršijant leistinų šilumnešio aktyvumo ribų, ir kartu būtų užtikrinta, kad šilumnešio aktyvumas bus toks mažas, kiek tai yra įmanoma pasiekti protingomis priemonėmis.
220. BE projekte turi būti numatytos patikimos techninės priemonės likutinės šilumos iš reaktoriaus šerdies nuvedimui visose BE eksploatavimo būsenose. Šios priemonės turi užtikrinti, kad su reaktoriaus šerdies ataušinimu susiję kuro rinklių, reaktoriaus aušinimo kontūro slėginę ribą sudarančių SS KSK ir kitų SS KSK būsenos parametrai išliks BE projekte nurodytose ir pagrįstose ribose.
221. BE projekte turi būti numatyta avarinio aušinimo techninės priemonės, skirtos atkurti bei palaikyti reaktoriaus šerdies aušinimą įvykus avarijoms, įskaitant ir tuos atvejus, kai reaktoriaus aušinimo kontūro slėginę ribą sudarančių KSK vientisumas yra pažeistas. Pagrindiniai reikalavimai avarinio aušinimo priemonėms yra šie:
221.1. kuro apvalkalo ir kuro matricos temperatūros ir kiti kuro rinklių vientisumą apibrėžiantys parametrai išliks nustatytose ribose;
221.3. aušinimas užtikrinamas net ir atsiradus kuro ir (arba) reaktoriaus šerdies komponentų geometrijos pakitimams;
222. Tam, kad būtų įvykdytos Reikalavimų 211–221 punktų nuostatos, BE projekte turi būti numatytos protėkių aptikimo sistemos, komponentų perjungimo ir izoliavimo galimybė, taikomi rezervavimo ir įvairovės principai tam, kad būtų užtikrintas reaktoriaus šerdies ataušinimas įvykus NPĮ.
223. BE projekte turi būti numatytos techninės ir vadybos priemonės, skirtos ilgalaikiam reaktoriaus šerdies ar suirusios reaktoriaus šerdies fragmentų aušinimui įvykus sunkiosioms avarijoms.
224. BE projekte turi būti numatytos patikimos priemonės nuvesti šilumą iš reaktoriaus šerdies, panaudoto kuro baseinų ir kitų SS KSK į galutinį šilumos sugėriklį visose BE normalaus eksploatavimo būsenose ir įvykus NPĮ.
225. Galutinis šilumos sugėriklis ir atitinkamos šilumos nuvedimo priemonės turi užtikrinti BE išsiskyrusios šilumos, įskaitant šilumą, išsiskiriančią panaudoto kuro saugojimo baseinuose, sugėrimą normalaus BE eksploatavimo metu, iškart sustabdžius BE branduolinius reaktorius ir pakankamai ilgą laiką įvykus tikėtiniems eksploatavimo įvykiams bei BE projekte numatytoms avarijoms. Galutinio šilumos sugėriklio patikimumas turi būti įvertintas vadovaujantis Reikalavimų 6.8 punkte nurodytu teisės aktu.
III SKIRSNIS
APSAUGINIO GAUBTO KSK
226. BE projekte turi būti numatytos apsauginio gaubto KSK, kurios be kitų BE KSK arba kartu su kitomis BE KSK turi užtikrinti šių funkcijų vykdymą:
226.1. radionuklidų sulaikymą BE esant eksploatavimo būsenose ir įvykus BE projekte numatytoms avarijoms;
226.2. reaktoriaus ir SS KSK, būtinų saugos funkcijų vykdymui, apsaugą nuo galimo išorinių gamtinių ir (ar) žmogaus sukeltų įvykių poveikio;
227. Apsauginio gaubto KSK turi būti suprojektuotos taip, kad radionuklidų išmetimas į aplinką:
227.1. BE esant eksploatavimo būsenose būtų kiek įmanoma mažesnis ir neviršytų branduolinės saugos normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytų leistinų ribų;
227.2. įvykus 1-ojo tipo avarijoms neviršytų šiuose Reikalavimuose ir (ar) kituose branduolinės saugos normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytų leistinų ribų;
228. BE projekte turi būti nurodytas ir pagrįstas didžiausias leistinas medžiagų iš apsauginio gaubto vidinės erdvės nuotėkis į aplinką. Leistinas nuotėkis turi atitikti Reikalavimų 227 punkto reikalavimus.
229. Apsauginio gaubto KSK, turinčios įtakos apsauginio gaubto konstrukcijų sandarumui, turi būti suprojektuotos ir sumontuotos taip, kad nuotėkio debitą galima būtų patikrinti bandymais apsauginio gaubto konstrukcijų vidinėje erdvėje esant projektiniam slėgiui. Šie bandymai turi būti atlikti sumontavus visas apsauginio gaubto užsandarintas angas (angl. penetration) ir turi būti užtikrinta galimybė šiuos bandymus atlikti BE eksploatavimo metu.
230. Apsauginio gaubto KSK turi būti suprojektuotos taip, kad periodiškai būtų galima tikrinti apsauginio gaubto konstrukcijų struktūrinį vientisumą prieš pradedant BE eksploatavimą ir visu BE eksploatavimo laikotarpiu apsauginio gaubto vidinėje erdvėje esant projektiniam slėgiui.
231. Projektuojant apsauginio gaubto KSK turi būti siekiama, kad užsandarintų angų, jungiančių apsauginio gaubto vidinę erdvę su aplinka ar kitomis BE patalpomis, būtų kiek įmanoma mažiau. Visos užsandarintos angos turi atitikti tuos pačius projektavimo reikalavimus sandarumui, vientisumui bei kitoms savybėms kaip ir apsauginio gaubto konstrukcijos. Užsandarintos angos turi būti atsparios vamzdžių judėjimo poveikiui, ir (ar) lekiančių objektų, vamzdžių plakimosi ir kitų BE projekte numatytų įvykių nulemtų apkrovų poveikiams.
232. Kiekviena inžinerinės sistemos dalis, kuri yra reaktoriaus aušinimo kontūro slėginės ribos dalis, praeinanti per užsandarintas angas apsauginio gaubto konstrukcijose, arba tiesiogiai susisiekia su apsauginio gaubto vidine erdve, išskyrus atvejį, nurodytą 233 punkte, turi būti suprojektuota taip, kad būtų automatiškai ir patikimai užsandarinta įvykus tokioms BE projekte numatytoms avarijoms, kurių metu apsauginio gaubto konstrukcijų sandarumas yra būtina sąlyga tam, kad radionuklidų išmetimas į aplinką atitiktų šiuose Reikalavimuose nustatytus kriterijus. Šių inžinerinių sistemų dalys turi turėti ne mažiau kaip du nuosekliai sumontuotus vožtuvus, atskiriančius apsauginio gaubto vidinę erdvę, joje esančias sistemas ar jų dalis nuo aplinkos ar atitinkamai nuo kitų sistemos dalių. Turi būti numatyta galimybė aptikti nuotėkį per šiuos vožtuvus bei šie vožtuvai:
233. Inžinerinių sistemų dalys, nurodytos Reikalavimų 232 punkte, gali būti suprojektuotos vadovaujantis kitomis nei Reikalavimų 232 punkte nurodytomis nuostatomis, jei tokie projekto sprendiniai užtikrina apsauginio gaubto užsandarinimą įvykus BE projekte numatytoms avarijoms BE projekte juos pagrindus taip pat atsižvelgiant į:
234. Inžinerinių sistemų dalys, kurios nenurodytos Reikalavimų 232 punkte, turi turėti bent vieną apsauginio gaubto išorėje esantį vožtuvą, atskiriantį apsauginio gaubto vidinę erdvę, joje esančias sistemas ar jų dalis nuo aplinkos ar atitinkamai nuo kitų sistemos dalių. Šis vožtuvas turi būti sumontuotas kiek įmanoma arčiau apsauginio gaubto konstrukcijų.
235. Apsauginio gaubto KSK turi būti suprojektuotos taip, kad BE darbuotojams, komandiruotiems darbuotojams ir lankytojams patekti į apsauginio gaubto vidinę erdvę būtų galima tik per orui nepralaidžias kameras, kurių bent vienos durys turi būti sandariai uždarytos BE EB veikiant galios režimu, įvykus tikėtiniems eksploatavimo įvykiams BE EB veikiant galios režimu ir įvykus BE projekte numatytoms avarijoms. BE projekte turi būti numatytos priemonės BE darbuotojų, komandiruotų darbuotojų ir lankytojų, kuriems būtina patekti į apsauginio gaubto vidinę erdvę KSK stebėjimui ir (ar) techninei priežiūrai, saugai užtikrinti.
236. Apsauginio gaubto angos, skirtos įrenginių ar medžiagų įkėlimui į apsauginio gaubto vidinę erdvę, turi būti suprojektuotos taip, kad jas būtų galima greitai ir patikimai užsandarinti, iškilus būtinybei atskirti apsauginio gaubto vidinę erdvę nuo aplinkos.
237. BE projekte turi būti numatytos priemonės slėgio, temperatūros ir (ar) kitų parametrų, kurie gali turėti įtakos SS KSK veikimui, stebėsenai ir valdymui. Šios priemonės turi būti nustatytos ir pagrįstos BE projekte.
238. Tam, kad būtų užtikrinta, jog atsparumą slėgiui užtikrinančios KSK ar kitos KSK, kurios yra svarbios užtikrinant BE projekte numatytų avarijų eigos ir padarinių švelninimą, BE projekte numatytų avarijų atveju veikiant slėgio pokyčiams ir (ar) dujų ir (ar) skysčių srautams nebus pažeisti, turi būti:
238.1. BE projekte turi būti numatytas pakankamas skysčių ir dujų tekėjimo tarp atskirų sekcijų (angl. compartments), esančių apsauginio gaubto vidinėje erdvėje, kelių skaičius;
239. BE projekte turi būti numatytos priemonės šilumos nuvedimui iš apsauginio gaubto, užtikrinančios, kad BE projekte numatytų avarijų metu apsauginio gaubto vidinėje erdvėje bus sumažintas slėgis ir temperatūra bei šie parametrai bus išlaikyti priimtinose ribose. Apsauginio gaubto KSK ir jo vidinės erdvės aušinimo sistema turi būti dubliuota, kad būtų užtikrinamas jos funkcijų vykdymas.
240. Jei įvykus BE projekte numatytai avarijai slėgis apsauginio gaubto vidinėje erdvėje, pasiekus BE projekte nustatytą ribinę vertę, gali būti sumažintas tik išmetant garus ar kitas dujas į aplinką, arba garų ar dujų išmetimas būtinas valdant branduolines avarijas dėl kitų priežasčių, toks išmetimas turi būti valdomas siekiant, kad laikotarpis, praėjęs nuo avarijos pradžios iki išmetimo, būtų kuo ilgesnis.
241. BE projekte turi būti numatytos priemonės dalijimosi produktų, vandenilio, deguonies ir kitų dujinių, skystųjų ar kietųjų medžiagų, kurios gali išsiskirti į apsauginio gaubto vidinę erdvę ir turėti įtakos SS KSK veikimui, stebėsenai ir valdymui. Šios priemonės turi būti nustatytos vadovaujantis branduolinės saugos reikalavimais ir taisyklėmis ir pagrįstos BE projekte. Šios priemonės turi:
241.1. sumažinti dalijimosi produktų kiekį, kuris gali patekti į aplinką už apsauginio gaubto ribų BE projekte numatytų avarijų metu;
242. Jei KSK, esančius apsauginio gaubto vidinėje erdvėje, numatyta padengti apsauginėmis dangomis, šilumine izoliacija ar kitokiomis dangomis, siekiant apsaugoti šiuos KSK nuo aplinkos poveikio, tai atitinkamos dangos ir jų taikymo metodai turi būti pasirinkti taip, kad būtų užtikrintas šių KSK vykdomų saugos funkcijų vykdymas bei šių dangų suirimas nesukeltų nepriimtino poveikio kitų saugos funkcijų vykdymui.
IV SKIRSNIS
MATAVIMO IR VALDYMO ĮRANGA
243. BE projekte turi būti numatyti įrenginiai, skirti:
243.1. kintančių BE eksploatavimo parametrų, kurie gali turėti įtakos kure vykstančio branduolių dalijimosi procesui, reaktoriaus šerdies vientisumui, reaktoriaus aušinimo sistemos ir apsauginio gaubto KSK veikimui, verčių nustatymui. Konkretūs kintantieji parametrai turi būti nustatyti ir pagrįsti BE projekte;
243.2. informacijos, reikalingos patikimam ir saugiam BE eksploatavimui, BE būsenos įvykus tikėtiniems eksploatavimo įvykiams ar BE projekte numatytoms avarijoms apibūdinimui tam, kad būtų galima priimti sprendimus, susijusius su tokių įvykių ar atitinkamų avarijų valdymu, gavimui, pateikimui, naudojimui ir įrašymui.
244. Konkreti Reikalavimų 243.2 punkte nurodyta informacija, jos gavimo, pateikimo, naudojimo ir įrašymo būdai turi būti nustatyti ir pagrįsti BE projekte užtikrinant, kad bus prieinama informacija, būtina (neapsiribojant):
244.3. radionuklidais užterštas vietų ir radionuklidais užterštų medžiagų, kurios gali pasklisti iš BE projekte numatytų vietų, kiekių nustatymui;
245. BE projekte turi būti numatytos patikimos valdymo sistemos, kurios išlaikytų kintančių technologinių parametrų vertes BE projekte nustatytose eksploatavimo ribose, ar tokių parametrų kitimą atitinkamai apribotų.
246. BE projekte turi būti numatyta apsaugos sistema, skirta BE projekte numatytų nesaugaus eksploatavimo sąlygų nustatymui ir automatiniam techninių BE apsaugos priemonių įjungimui tam, kad BE būtų sugrąžinta į saugią būseną ir joje išlaikyta.
247. Apsaugos sistema turi būti suprojektuota taip, kad:
247.2. šiai sistemai sugedus BE pereitų į saugią būseną, tai yra projektuojant apsaugos sistemą turi būti taikomas saugaus gedimo principas;
247.3. tiek, kiek yra protingai įmanoma, būtų užkirstas kelias BE darbuotojų veiksmams, kurie gali sumažinti apsaugos sistemos veiksmingumą BE esant eksploatavimo būsenose ir įvykus BE projekte numatytoms avarijoms, tačiau BE darbuotojams nebūtų trukdoma atlikti teisingus veiksmus BE projekte numatytų avarijų atveju;
247.4. automatiškai pradėtų veikti techninės BE apsaugos priemonės ir būtų užtikrinta, kad BE darbuotojų veiksmai bus reikalingi tik praėjus branduolinės saugos normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytam ir (arba) BE projekte nustatytam ir pagrįstam laikui nuo tikėtino eksploatavimo įvykio ar atitinkamai BE projekte numatytų avarijų pradžios.
248. SS KSK valdymo ir kontrolės įrenginiai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų užtikrintas jų aukštas patikimumas ir periodinių bandymų, skirtų patvirtinti SS KSK parengtį, galimybė. Įrenginių patikimumas ir periodinių bandymų galimybė turi atitikti SS KSK atliekamų funkcijų svarbą.
249. Siekiant užtikrinti patikimą SS KSK veikimą, projektuojant SS KSK valdymo ir kontrolės įrenginius kiek tai yra protinga turi būti (neapsiribojant):
250. BE EB SS KSK turi būti suprojektuoti taip, kad leistų periodiškai išbandyti jų veikimą reaktoriaus veikimo metu, įskaitant atitinkamų kanalų bandymus, siekiant nustatyti galimus gedimus ir galimą rezervo praradimą. BE projektas turi užtikrinti jutiklių, įvesties signalų, vykdančiųjų mechanizmų ir atvaizdavimo veikimo išbandymo galimybę taip, kad galėtų būti visiškai išbandytos visos atitinkamų įrenginių atliekamos funkcijos.
251. Jei tam, kad galima būtų patikrinti SS KSK ar jo dalies veikimą ar atlikti jo techninę priežiūrą šis SS KSK turi būti atjungtas, BE projekte turi būti numatytos priemonės, nurodančios kad atitinkamas SS KSK nėra parengtyje.
252. Jei svarbios saugai sistemos patikimumas priklauso nuo kompiuterinės technikos, valdomos įrenginių, šie įrenginiai, įskaitant jų programinę įrangą, turi būti suprojektuoti taip, kad juos galima būtų tobulinti ir bandyti visu numatytu sistemos eksploatavimo laikotarpiu.
253. Kompiuterinę įrangą naudojančios saugai svarbios sistemos turi būti projektuojamos vadovaujantis šiais principais:
253.4. kompiuterinė ir programinė įranga turi būti apsaugotos nuo atsitiktinio ir tyčinio sutrikdymo;
254. Matavimo ir valdymo sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad netrukdytų viena kitai vykdyti savo funkcijų. Siekiant šio tikslo, projektuojant matavimo ir valdymo sistemas turi būti taikomas fizinis ir (arba) funkcinis atskyrimo principas. Fiziniam matavimo ir valdymo sistemų atskyrimui turi būti skiriamas prioritetas.
255. Jei yra bendrai naudojamų apsaugos ir bet kokios valdymo sistemos signalų, turi būti užtikrintas jų tinkamas atskyrimas, ir signalą sukuriantys įrenginiai turi būti laikomi apsaugos sistemos dalimi.
256. BE projekte, atskirai kiekvienam EB, turi būti numatyta valdymo patalpa, iš kurios gali būti saugiai automatiškai ir rankiniu būdu valdomas EB BE esant bet kokioje eksploatavimo būsenoje, ir iš kurios galima būtų imtis priemonių BE išlaikymui saugioje būsenoje ar BE pervedimui į saugią būseną įvykus tikėtiniems eksploatavimo įvykiams ir BE projekte numatytoms avarijoms.
257. BE projekte turi būti numatytos techninės priemonės, įskaitant atitinkamus barjerus tarp valdymo patalpos ir išorinės aplinkos, ir (arba) vadybos priemonės valdymo patalpos darbuotojų apsaugai nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio dėl BE projekte numatytų avarijų, radionuklidų išmetimo į aplinką, gaisrų, nuodingų dujų ir kitų pavojų, kilusių BE viduje ar už BE aikštelės ribų, ir sudaryti jiems tinkamas darbo sąlygas. Šie pavojai turi būti pagrįstai nustatyti BE projekte. BE projektas turi užtikrinti, kad tokių pavojų keliamas poveikis valdymo patalpai bus kiek įmanoma mažesnis.
258. Be valdymo patalpų BE projekte, atskirai kiekvienam EB, turi būti numatyta atskira matavimo ir valdymo įranga (atsarginis valdymo pultas arba pultai), kurią naudojant BE darbuotojai galėtų užtikrinti pagrindinių saugos funkcijų įvykdymą ir BE būsenos stebėseną BE projekte numatytais atvejais, kai to negalima padaryti iš valdymo patalpos. Ši įranga turi būti fiziškai, elektriškai ir funkciškai atskirta nuo EB valdymo patalpos įrangos. Atsarginio valdymo pulto (arba atitinkamai pultų) aplinka turi atitikti Reikalavimų 257 punkto nuostatas.
259. BE projekte, atskirai nuo BE valdymo patalpų ir atsarginio valdymo pulto (pultų), BE aikštelėje turi būti numatytas avarijų valdymo centras, iš kurio būtų vadovaujama avarinės parengties veiksmams. Turi būti užtikrinta, kad avarijų metu:
259.1. avarijų valdymo centro darbuotojams būtų priimtina forma prieinama reikiama informacija apie BE būseną, sąlygas BE aikštelėje ir jos aplinkoje;
259.2. bus užtikrintas reikiamos rūšies ryšys su valdymo patalpa, su atsarginio valdymo pultu (pultais) ir kitomis BE vietomis, svarbiomis užtikrinant BE saugą avarijų metu, bei organizacijomis, numatytomis avarinės parengties planuose, už BE aikštelės ribų;
V SKIRSNIS
ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO SISTEMOS
260. Avarinio elektros energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad praradus išorinį elektros energijos tiekimą užtikrintų BE projekte nustatytų ir pagrįstų saugai svarbių sistemų ir komponentų veikimą tikėtinų eksploatavimo įvykių ir BE projekte numatytų avarijų atveju.
261. Avarinio elektros energijos tiekimo įrangos pajėgumas, parengtumo (angl. availability) reikalavimai, energijos tiekimo trukmė ir nenutrūkstamumas bei kiti veikos parametrai turi būti nustatyti atsižvelgiant į NPĮ savybes ir vadovaujantis atitinkamais saugos funkcijas vykdančių sistemų ir (ar) komponentų, susijusių su šiais NPĮ, techniniais duomenimis.
262. Avarinio elektros energijos tiekimo sistemos ir (ar) atskirų jos įrenginių patikimumas bei jiems keliami reikalavimai turi atitikti aptarnaujamų sistemų ir (ar) komponentų svarbą BE saugai.
263. Avarinio elektros energijos tiekimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad BE eksploatavimo metu galima būtų tikrinti jos eksploatavimo parengtį ir kitas savybes.
264. Avarinio elektros tiekimo sistemos projekte turi būti numatytos elektros generatorių degalų talpyklos tokiam degalų kiekiui, kuris užtikrintų elektros energijos tiekimą BE projekte nurodytam ir pagrįstam laikotarpiui.
VI SKIRSNIS
PALAIKANČIOSIOS IR PAGALBINĖS SISTEMOS
266. Palaikančiosios ir pagalbinės BE sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad būtų užtikrinta, jog jų aptarnaujamų sistemų ar komponentų veikimas atitiks BE projekte nurodytus reikalavimus, kurie nustatyti atsižvelgiant į šių sistemų ar komponentų įtaką BE saugai.
267. BE projekte turi būti numatytos KSK, reikalingų BE saugos užtikrinimui BE esant eksploatavimo būsenose ar įvykus BE projekte numatytoms avarijoms, aušinimo sistemos, jei tam, kad išlaikyti BE projekte nustatytas veikimo sąlygas, šie KSK turi būti aušinami.
268. Reikalavimų 267 punkte nurodytų KSK aušinimo sistemų pajėgumas, patikimumas ir kiti veikimo parametrai turi būti tokie, kad užtikrintų šių KSK veikimą BE projekte nurodytomis sąlygomis.
269. BE projekte turi būti numatyta ėminių ėmimo bei stebėsenos sistema, kuri galėtų pagrįstu periodiškumu nustatyti BE projekte nurodytų radionuklidų koncentracijas dujų, skysčių ir (ar) kitokiuose ėminiuose, paimtuose iš atitinkamų BE sistemų ar iš BE aplinkos, esant bet kokioms BE eksploatavimo būsenoms bei įvykus BE projekte numatytoms avarijoms, stebėti aktyvumą skysčių sistemose, kurios BE eksploatavimo metu yra ar gali būti užterštos radionuklidais.
270. Suslėgto oro sistemos, aptarnaujančios SS KSK, turi būti suprojektuotos taip, kad būtų užtikrinta reikiama suslėgto oro kokybė, srautas ir švarumas.
271. Patalpose, kuriose yra atitinkami SS KSK turi būti įrengtos oro kondicionavimo, šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemos, kurios palaikytų tinkamas šių SS KSK veikimui reikalingas aplinkos sąlygas esant BE projekte nustatytoms būsenoms.
272. Vėdinimo sistemos turi užtikrinti oro švarumą taip, kad:
272.2. būtų sumažinta atitinkamų radionuklidų koncentracija ore nustatytose BE patalpose iki nustatyto lygio tam, kad į jas būtų saugu patekti BE darbuotojams ir (ar) komandiruotiems darbuotojams ir (ar) lankytojams;
273. Vėdinimo sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad:
273.1. būtų užtikrintas reikiamas patalpų, kuriose gali kauptis galinčios užsidegti, inertinės, nuodingos ar kitokios pavojingos dujos, vėdinimas nesutrikdant galimybės kontroliuoti radionuklidų nuotėkius;
273.2. būtų užtikrinta, kad dujinių radionuklidų ir radioaktyvių aerozolių išmetimas į aplinką eksploatuojant BE bus ne didesnis nei yra nustatyta teisės aktuose ir (ar) branduolinės saugos normatyviniuose techniniuose dokumentuose, ir kartu bus toks mažas, kiek tai pasiekiama protingomis priemonėmis;
274. BE projekte turi būti numatytos apsaugos nuo gaisro sistemos, įskaitant gaisrų aptikimo ir signalizavimo, stacionariosios gaisrų gesinimo sistemas, priešgaisrines užtvaras ir dūmų šalinimo sistemas, kurios kilus gaisrui BE pripažinimo tinkama eksploatuoti, BE eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo metu sugebėtų užtikrinti saugos funkcijų vykdymą. Šių sistemų projektai turi būti parengti atsižvelgiant į gaisrų pavojaus ir tikimybinės saugos analizių rezultatus. Šios sistemos turi būti pajėgios tinkamai veikti įvykus BE projekte numatytiems gaisrams.
275. Projektuojant apsaugos nuo gaisrų priemones turi būti taikomas „apsaugos gilyn“ principas. BE projekte turi būti numatytos prevencinės priemonės ir numatyti gaisrų gesinimo planai (angl. prefire plans), suderinami su avarinės parengties planais. Gaisrų gesinimo planai turi užtikrinti, kad gaisras bus užgesintas arba jo išplitimas bus sustabdytas taip, kad gaisras nepaveiks BE branduolinės saugos.
276. BE projekte turi būti pateikta gaisro pavojaus analizė, kuri patvirtintų, kad priešgaisrinės saugos tikslai pasiekti, kad būtinos priemonės ir įranga gaisrų aptikimui ir gesinimui yra tinkamai suprojektuotos bei numatytos būtinos techninės ir vadybos apsaugos nuo gaisro priemonės. BE SS SKS priešgaisrinė sauga turi būti pagrįsta deterministiniu ir tikimybiniu metodais, atitikti Reikalavimų 6.11 punkte nurodyto ir kitų Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos teisės aktų nuostatas, o taip pat pasitvirtinusią tarptautinę pažangią praktiką.
277. BE projekte, atsižvelgiant į gaisro pavojaus analizės rezultatus, turi būti numatytos automatiškai suveikiančios stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos tokiose vietose, kur šios sistemos yra tinkamos naudoti.. Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos turi būti suprojektuotos ir išdėstytos taip, kad jų gedimas, neteisingas ar atsitiktinis suveikimas negalėtų sutrikdyti saugos funkcijų vykdymo.
278. Gaisrų aptikimo ir signalizavimo sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad BE darbuotojai nedelsiant būtų informuoti apie kilusio gaisro vietą ir jo išplitimą.
279. Gaisrų aptikimo ir signalizavimo sistemos bei stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos, kurios BE projekte yra numatytos apsaugai nuo NPĮ nulemtų gaisrų, turi būti suprojektuotos ir įvertintos taip, kad atlaikytų dėl šių NPĮ kilusius poveikius ir galėtų vykdyti numatytas funkcijas NPĮ metu ar įvykus NPĮ susidariusioje aplinkoje.
280. Projektuojant BE KSK pirmumas turi būti suteikiamas nedegių ir (ar) karščiui atsparių medžiagų naudojimui (turi būti ribojamas gaisro apkrovos tankis). Nedegios ir (ar) karščiui atsparios medžiagos turi būti protingai (jeigu tik yra galimybė) naudojamos projektuojant apsauginio gaubto konstrukcijas ir jų vidinės erdvės įrangą, valdymo patalpą ir kitas BE KSK ar patalpas, atsižvelgiant į svarbą užtikrinant saugos funkcijų vykdymą.
281. Projektuojant BE turi būti atliktas SS KSK, įskaitant ir nepriskiriamų SS KSK, tačiau galinčių turėti įtakos SS KSK veikimui, atsparumo ugnies ir dūmų poveikiui įvertinimas.
282. BE projekte turi būti numatyta tinkama apšvietimo sistema tam, kad būtų galima saugiai eksploatuoti BE jai esant bet kokioje eksploatavimo būsenoje, taip pat įvykus BE projekte numatytoms avarijoms. Ši sistema turi būti aprūpinta patikimu elektros energijos šaltiniu (šaltiniais) tam, kad galėtų veikti sutrikus normaliam elektros energijos tiekimui.
283. BE ar BE aikštelėje esantys kėlimo įrenginiai, kurie yra SS KSK, turi būti suprojektuoti vadovaujantis kėlimo įrenginių projektavimą reglamentuojančiais normatyviniais techniniais dokumentais, galiojančiais Lietuvos Respublikoje, ir turi atitikti šiuos Reikalavimus bei kitus branduolinės saugos normatyvinius techninius dokumentus.
284. Kėlimo įrenginiai, kurie skirti pakelti ar nuleisti SS KSK, arba pakelti ir nuleisti kitus krovinius SS KSK aplinkoje, turi būti suprojektuoti taip, kad:
284.1. būtų numatytos priemonės nutraukti kėlimą ir (ar) nuleidimą krovinių, kurių svoris ar kiti parametrai viršija nustatytuosius;
284.2. konservatyviai suprojektuotomis priemonėmis būtų užtikrinta keliamo (nuleidžiamo) krovinio nekontroliuojamo kritimo prevencija, jei toks kritimas gali paveikti SS KSK;
284.3. būtų užtikrintas saugus kėlimo įrenginių ir (arba) jų komponentų bei krovinių judėjimas atitinkamai išdėstant BE statinius, patalpas bei KSK;
284.4. kur reikia, blokavimo įrenginiais ir (arba) kitomis priemonėmis būtų užtikrintas kėlimo įrenginių panaudojimas tik esant tam tikroms BE būsenoms;
VII SKIRSNIS
ENERGIJOS VIRSMŲ SISTEMOS
285. Garo tiekimo, maitinimo vandens sistemos ir turbogeneratoriai turi būti suprojektuoti taip, kad BE esant eksploatavimo būsenoje ar įvykus BE projekte numatytoms avarijoms būtų užtikrinta, kad reaktoriaus aušinimo kontūro slėginės ribos parametrai išliks BE projekte nurodytose ir pagrįstose ribose.
286. Garo tiekimo sistemos projekte turi būti numatyti izoliuojantieji vožtuvai tam, kad būtų užtikrinta galimybė išvengti radionuklidų sklaidos BE projekte nustatytais atvejais BE esant eksploatavimo būsenoje ir BE projekte numatytų avarijų atvejais.
287. Garo tiekimo ir maitinimo vandens sistemos turi būti tokio pajėgumo, kad būtų užtikrinta tikėtinųjų eksploatavimo įvykių vystymosi į avarijas prevencija.
VIII SKIRSNIS
RADIONUKLIDŲ IŠMETIMŲ Į APLINKĄ VALDYMAS IR RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
289. BE projekte turi būti numatytos dujinių, aerozolių pavidalo ir skystųjų radionuklidų išmetimo į aplinką tvarkymo sistemos. Šios sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad vykdant BE eksploatavimą išmetamų į aplinką radionuklidų kiekis ir koncentracija būtų mažesni nei leistini, ir kartu tiek maži, kiek tai pasiekiama protingomis priemonėmis. Radionuklidų išmetimo į aplinką kiekis ir koncentracijos nustatomos vadovaujantis Reikalavimų 6.7 punkte nurodytu teisės aktu.
290. Oro filtravimo sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad jų efektyvumas ir veikimas galėtų būti stebimas visą jų eksploatavimo laiką, o filtrai galėtų būti pakeičiami sustabdžius oro srautą.
291. BE projekte turi būti numatytos radioaktyviųjų skystųjų medžiagų išmetimo į aplinką kontrolės sistemos.
292. Radioaktyviųjų atliekų (kietųjų ir skystųjų) tvarkymo sistemos projektas turi užtikrinti saugų BE projekte numatyto radioaktyviųjų atliekų kiekio tvarkymą BE aikštelėje per laikotarpį, nustatytą atsižvelgiant į galimybę radioaktyviąsias atliekas išvežti ir patalpinti į radioaktyviųjų atliekų atliekyną. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemos projektas turi atitikti Reikalavimų 6.12 punkte nurodyto teisės akto nuostatas.
293. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad radioaktyviųjų atliekų vežimas būtų kaip įmanoma paprastesnis, kėlimo ir nuleidimo veiksmų kaip įmanoma mažiau.
IX SKIRSNIS
KURO TVARKYMO SISTEMOS
295. Kuro tvarkymo sistemos projektas turi užtikrinti kuro vientisumo ir kitų saugai bei tvarkymui svarbių savybių išlaikymą visais kuro tvarkymo etapais.
296. Kuro tvarkymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad nenaudoto ir panaudoto kuro vežimo ir perkėlimo keliai būtų tiesesni ir trumpesni kiek racionaliai įmanoma pasiekti, kėlimo (nuleidimo) veiksmų būtų kiek racionaliai įmanoma mažiau.
297. Kuro ir (arba) kuro konteinerių perkėlimo keliai negali eiti virš SS KSK, arba, jei šio reikalavimo racionaliai negalima įvykdyti, BE projekte turi būti numatytos priemonės užtikrinančios, kad kuro rinklių ar konteinerių kritimo atveju nebus sukelta nepriimtinų SS KSK gedimų.
298. Nenaudoto kuro tvarkymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad būtų:
298.1. užtikrinta, kad avarijų, susijusių su pokritiškumo lygio sumažėjimu tikimybė būtų kuo mažesnė;
298.2. užtikrintas nustatytas pokritiškumo lygis normalaus eksploatavimo ir BE projekte numatytų avarijų atvejais (išskyrus, 2-ojo tipo avarijas, susijusias su pokritiškumo lygio sumažėjimu). Tai turi būti įvykdyta tinkamai išdėstant kuro rinkles saugyklose ir panaudojant kitas patikimas priemones, konservatyviai įvertinant neutronų lėtinimą ir kitas tvarkymo aplinkos sąlygas. Projektuojant panaudoto kuro saugyklas, tinkamai pagrindus, gali būti atsižvelgiama į jo išdegimą;
298.6. užtikrinta, jog imtasi visų racionalių priemonių tam, kad kuro rinklių kritimo perkėlimo metu tikimybė būtų kuo mažesnė;
299. Panaudoto kuro tvarkymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad atitiktų 298 punkto reikalavimus, bei:
299.1. būtų užtikrinta, kad avarijų, susijusių su pokritiškumo lygio sumažėjimu arba su ilgalaikiu panaudoto kuro aušinimo praradimu tikimybė būtų kuo mažesnė;
299.2. būtų užtikrintas patikimas likutinės šilumos nuvedimas normalaus eksploatavimo atveju ir BE projekte numatytoms avarijoms (išskyrus, 2-ojo tipo avarijas, susijusias su ilgalaikiu panaudoto kuro aušinimo praradimu);
299.3. būtų užtikrinta, kad imtasi visų protingų priemonių, kad kuro kritimo tikimybė būtų kuo mažesnė;
299.4. būtų užtikrinta, kad imtasi visų protingų priemonių, kad kuro deformavimosi ir pažeidimo tikimybės būtų kuo mažesnės;
299.5. būtų užtikrinta, kad imtasi visų protingų priemonių, kad sunkių daiktų kritimo ant kuro tikimybė būtų kuo mažesnė;
299.7. būtų numatyta ištirpusio neutronų sugėriklio, jei jis naudojamas reikiamo pokritiškumo lygio užtikrinimui, kontrolė;
299.8. projektuojant būtų atsižvelgta į būtinybę užtikrinti patogų sistemos eksploatavimo nutraukimą;
300. Jei BE projekte numatytas kuro tvarkymas vandens baseinuose, tai panaudoto kuro tvarkymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad:
300.1. būtų numatyta patikima vandens, kuriame vykdomi kuro tvarkymo veiksmai, temperatūros, cheminės sudėties ir aktyvumo kontrolė;
XIII SKYRIUS
RADIACINĖ SAUGA IR SU JA SUSIJĘ TECHNINIAI SPRENDINIAI
301. BE turi būti suprojektuota taip, kad būtų įgyvendintos Reikalavimų 6.4 punkte nurodyto teisės akto nuostatos, arba jos galėtų būti įgyvendintos BE pripažįstant tinkama eksploatuoti ir BE eksploatavimo metu.
302. BE turi būti suprojektuota taip, kad būtų užtikrinta, jog BE pripažinimo tinkama eksploatuoti ir BE eksploatavimo metu BE darbuotojų, komandiruotų darbuotojų ir lankytojų apšvitos dozės neviršys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytų ribinių dozių, bus tokios mažos, kiek įmanoma pasiekti protingomis priemonėmis (taikomas ALARA principas), ir atitiks visus branduolinės saugos normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytus apribojimus.
303. Projektuojant BE visos vietos BE teritorijoje, kuriose BE pripažįstant tinkama eksploatuoti ir (ar) BE eksploatavimo metu susidarys ar galės susidaryti radiologinio pavojaus šaltiniai, turi būti nustatytos ir, atsižvelgiant į jas, BE turi būti suprojektuota taip, kad dėl šių šaltinių BE darbuotojų ir kitų asmenų apšvitos dozės, numatomos gauti BE pripažįstant tinkama eksploatuoti ir BE eksploatavimo metu, atitiktų ALARA principą.
304. BE turi būti suprojektuota taip, kad:
305. BE projekte turi būti numatytos reaktorius bei kuro išlaikymo baseinus aušinančiojo vandens valymo nuo radionuklidų priemonės.
306. Jei numatoma, kad KSK ar jų dalys bus švitinamos neutronų srauto, jų gamybai pirmenybė turi būti skirta tokioms medžiagoms, kurių aktyvacija yra menka.
307. BE projekte turi būti numatyti praleidimo punktai, patalpų skirstymas į zonas ir kitos priemonės, sustabdančios taršos radionuklidais plitimą.
308. BE statinių, patalpų bei įrenginių išdėstymas turi būti toks, kad:
308.1. būtų užtikrinta BE darbuotojų, komandiruotų darbuotojų ir lankytojų patekimo į kontroliuojamąsias zonas ir išėjimo iš kontroliuojamųjų zonų, kontrolė;
309. BE teritorija ir patalpos turi būti suskirstytos į stebimąją ir kontroliuojamąją zonas, kurios nustatomos atsižvelgiant į numatomą vietos lankomumą, į numatomą dozės galią ir taršą radionuklidais joje BE esant eksploatavimo būsenose, įskaitant techninę priežiūrą, remontą ar KSK tikrinimus, ir BE projekte numatytų avarijų atveju. BE kontroliuojamosios zonos patalpos pagal radiacinę būklę jose turi būti suskirstytos į kategorijas.
310. BE turi būti suprojektuota vadovaujantis principu, kad KSK, kurioms reikia dažnos techninės priežiūros, turi būti išdėstytos vietose, kur numatoma dozės galia būtų kiek įmanoma mažesnė.
311. KSK, kurios eksploatuojant BE gali būti užterštos radionuklidais, turi būti suprojektuotos taip, kad jų dezaktyvavimas būtų kiek įmanoma lengvesnis.
312. BE projekte turi būti numatyti įrenginiai BE darbuotojų bei kitų asmenų, ir KSK dezaktyvavimui.
313. BE projekte turi būti numatyta radiologinės stebėsenos sistema, kuri užtikrintų tinkamą stebėseną BE esant eksploatavimo būsenose ir įvykus BE projekte numatytoms avarijoms.
314. BE projekte turi būti numatyti stacionarūs dozės galios matavimo prietaisai, kurie:
314.1. turi būti išdėstyti dažnai žmonių lankomose vietose ir vietose, kur jonizuojančiosios spinduliuotės lygis BE esant eksploatavimo būsenose gali pasikeisti taip, kad patekimas į šias vietas turės būti ribojamas;
314.2. turi parodyti jonizuojančiosios spinduliuotės lygį BE projekte pagrįstai nustatytose vietose įvykus BE projekte numatytoms avarijoms. Šie prietaisai turi teikti tiek informacijos, kad jos BE darbuotojams užtektų padėties įvertinimui ir atitinkamų veiksmų vykdymui. Šie prietaisai informaciją turi perduoti į BE valdymo patalpą ir į kitas BE projekte pagrįstai nustatytas vietas.
315. BE projekte turi būti numatyti stacionarūs prietaisai, matuojantys radionuklidų koncentraciją ore vietose, kuriose dažnai lankosi žmonės ir kur ore esančių radionuklidų aktyvumas gali būti toks, kad reikės taikyti apsaugomąsias priemones. Šie prietaisai turi perduoti informaciją į BE valdymo patalpą ir (ar) kitas BE projekte pagrįstai nustatytas vietas. Šie prietaisai taip pat turi būti naudojami tam, kad būtų nustatytos radionuklidais užterštos vietos, kai ši tarša atsirado dėl KSK gedimų ar kitų įvykių.
316. BE projekte turi būti numatyti stacionarūs prietaisai ir (ar) laboratorinė įranga, kuri skirta nustatytu laiku išmatuoti radionuklidų koncentraciją skysčių sistemose, bei dujų ir skysčių ėminiuose, paimtuose iš BE sistemų ar aplinkos, BE esant eksploatavimo būsenoje ar įvykus BE projekte numatytoms avarijoms. Konkrečios matavimų ir ėminių ėmimo vietos bei kiti matavimo metodikos aspektai turi būti nurodyti ir pagrįsti BE projekte.
317. BE projekte turi būti numatyti stacionarūs prietaisai, kurie vykdytų radionuklidų išmetimų į aplinką stebėseną, įskaitant stebėseną nuotekose, kurios gali būti užterštos radionuklidais.
318. BE projekte turi būti numatyti stacionarūs paviršinės taršos radionuklidais matavimo prietaisai. Jie turi būti išdėstyti išėjimuose iš kontroliuojamosios ir stebimosios zonų taip, kad veiksmingai būtų vykdoma BE darbuotojų, komandiruotų darbuotojų ir lankytojų, o taip pat išnešamų daiktų kontrolė.
320. BE projekte turi būti numatytos priemonės radiologiniam BE aplinkos poveikiui nustatyti, kurios turi būti nustatytos atsižvelgiant į:
321. BE projekte kiekvienai BE branduolinei avarijai arba jų grupei, įskaitant ir BE projekte nenumatytas avarijas, nustatytas inžineriniu vertinimu ir atsižvelgiant į tikimybinės analizės rezultatus, jei šios avarijos gali nulemti radiologinius padarinius už BE sanitarinės zonos ribų turi būti:
321.3. nurodytas radionuklidų išmetimo aukštis, sudėtis, laikotarpis, praeisiantis nuo branduolinę avariją nulėmusio pradinio įvykio pradžios iki išmetimo;
321.4. nurodytos kitos charakteristikos, reikalingos radionuklidų sklaidos modeliavimui bei avarinės parengties už BE sanitarinės apsaugos zonos planavimui;
XIV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS