Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PSICHOLOGŲ PRAKTINĖS VEIKLOS

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato psichologų rengimo pagrindus ir kvalifikacijos įgijimą,  psichologų veiklos reglamentavimą, psichologų registravimą, psichologų veiklos licencijavimą, psichologų profesines teises, pareigas ir atsakomybę.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bendroji psichologo veikla – šviečiamoji ir prevencinė psichologo veikla įvairiose srityse.

2. Licencijuojančioji institucija – institucija ar įstaiga, licencijuojanti specializuotą psichologų veiklą.

3. Licencijuotasis psichologas – registruotas psichologas, šiame įstatyme numatytomis sąlygomis įgijęs licenciją ir galintis verstis specializuota psichologo veikla.

4. Psichologas – asmuo, įgijęs psichologo kvalifikaciją ir šio įstatymo nustatyta tvarka galintis užsiimti bendrąja psichologo veikla.

5. Psichologo licencija – dokumentas, patvirtinantis psichologo teisę verstis specializuota psichologo veikla.

6. Psichologas specialistas – asmuo, įgijęs psichologo specialisto kvalifikaciją, ir šio įstatymo nustatyta tvarka galintis užsiimti specializuota psichologo veikla.

7. Registruojančioji institucija – institucija ar įstaiga, registruojanti psichologus ir įtraukianti juos į Psichologų sąrašą.

8 Registruotasis psichologas – asmuo, turintis šiame įstatyme nustatytą psichologo kvalifikaciją, suteikiančią teisę verstis bendrąja psichologo veikla, ir registruotas Psichologų sąraše.

9. Reglamentuojančioji institucija – institucija ar įstaiga, nustatanti psichologų specializuotos veiklos ir įrašymo į Specializuotų ar Licencijuotų psichologų sąrašus reikalavimus, vykdanti specializuotos psichologų veiklos licencijavimą, tvarkanti ir prižiūrinti licencijuotųjų psichologų sąrašą, koordinuojanti psichologų veiklą specialiojoje srityje.

10. Sąžiningumo deklaracija – asmens pateiktas rašytinis patvirtinimas, kad psichologo registracijai teikiami dokumentai ir duomenys yra teisingi ir nesuklastoti.

11.  Specializuota psichologo veikla –  psichologo veikla specialiojoje srityje.

12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme.

ANTRASIS SKIRSNIS

PSICHOLOGŲ RENGIMAS IR PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS ĮGIJIMAS

3 straipsnis. Psichologo rengimas

1. Psichologai rengiami pagal universitetinių pirmosios pakopos (ne mažiau kaip 180 ir ne daugiau kaip 240 studijų kreditų apimties) psichologijos krypties studijų programą, kurią sudaro teorinis ir praktinis mokymas.

2. Asmuo, įgijęs psichologijos bakalauro laipsnį ir psichologo kvalifikaciją, privalo:

1) turėti mokslų, kuriais grindžiama psichologija, žinių ir suprasti psichologijos tyrimo metodus, įskaitant psichologinio įvertinimo metodus ir duomenų analizės principus;

2) suprasti sveiko žmogaus biologinius psichikos pagrindus, pažintinius procesus, asmenybę bei jos raidą, taip pat fizinės bei socialinės aplinkos įtaką asmeniui;

3) žinių ir įgūdžių apie įvairias psichologo praktinės veiklos sritis, leidžiančių psichologui visapusiškai susipažinti su profesine veikla.

3. Psichologijos pirmosios pakopos studijos turi suteikti žinių ir įgūdžių, leidžiančių tęsti specializuotas psichologijos studijas.

4 straipsnis. Psichologo kvalifikacijos įgijimas

1. Psichologo kvalifikaciją suteikia universitetas, vykdantis studijų programas pagal šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Asmuo psichologo kvalifikaciją įgyja išlaikęs kvalifikavimo egzaminą, kuris yra sudėtinė studijų programos dalis. 

2. Asmuo baigęs studijas užsienyje ir neturintis psichologo kvalifikacijos, turi teisę būti kvalifikuojamas Lietuvoje pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, jei jo baigtos studijos atitinka šio įstatymo 3 straipsnio nuostatas.

5 straipsnis. Psichologo specialisto rengimas

1. Psichologas specialistas rengiamas pagal antrosios pakopos psichologijos krypties studijų (ne mažiau kaip 120 studijų kreditų apimties) arba vientisųjų (ne mažiau kaip 300 studijų kreditų apimties) studijų programą, kurią sudaro teorinis mokymas ir psichologo profesinė praktika.

2. Į psichologo specialisto rengimo studijas priimami asmenys, baigę  šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas studijas.

3. Asmuo, įgijęs psichologijos magistro laipsnį ir psichologo specialisto kvalifikaciją, privalo turėti specialiųjų profesinių žinių, supratimo ir įgūdžių, būtinų specializuotai veiklai vykdyti.

4. Profesinės praktikos trukmė turi sudaryti ne mažiau kaip 60 studijų kreditų   atitinkamoje įstaigoje, kurioje teikiamos psichologų specializuotos veiklos srities paslaugos.

6 straipsnis. Psichologo specialisto kvalifikacijos įgijimas

Psichologo specialisto kvalifikaciją suteikia universitetas, vykdantis studijų programas pagal šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Asmuo psichologo specialisto kvalifikaciją įgyja išlaikęs kvalifikavimo egzaminą, kuris yra sudėtinė antrosios pakopos ar vientisųjų psichologijos studijų programos dalis.

7 straipsnis. Užsienyje įgytos psichologo kvalifikacijos pripažinimas

1. Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybių piliečių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių psichologo kvalifikacija, įgyta ES, EEE, Šveicarijos Konfederacijoje,  pripažįstama  vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis.

2. Psichologo kvalifikacija, įgyta trečiojoje šalyje, Lietuvos Respublikoje pripažįstama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Psichologo specialisto įgytosios teisės

1. Psichologo specialisto įgytosios teisės nustato psichologo specialisto kvalifikacijos, įgytos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, vertinimo sąlygas.

2. Psichologo specialisto įgytąsias teises nustato reglamentuojančioji institucija.

3. Nustatant įgytąsias teises, turi būti atsižvelgiama į kvalifikacijos įgijimo metu galiojusį šios veiklos reglamentavimą ir universitetinių studijų organizavimą, darbo patirtį, kvalifikacijos tobulinimą bei į šiame įstatyme nustatytus rengimo ir kvalifikacijos įgijimo reikalavimus. 

TREČIASIS SKIRSNIS

PSICHOLOGŲ REGISTRAVIMAS

9 straipsnis. Psichologų registravimas ir psichologo registracijos būklės įrašai Asmenų, turinčių teisę verstis psichologo veikla, sąraše

1. Psichologų registravimą ir Asmenų, turinčių teisę verstis psichologo veikla, sąrašą (toliau – Psichologų sąrašas) sudaro, tvarko ir prižiūri registruojančioji institucija. Registruojančiąją instituciją įgalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2.    Asmuo, siekiantis būti registruotas ir įrašytas į Psichologų sąrašą:

1) turi turėti psichologo kvalifikaciją;

2) turi būti nepriekaištingos reputacijos;

3) turi pateikti Sąžiningumo deklaraciją.

3. Psichologų sąraše naudojami šie psichologo registracijos būklės įrašai:

1) „registruotas“ – psichologas gali užsiimti bendrąja psichologo veikla tiek individualiai, tiek pagal darbo sutartį arba specializuoto psichologo veikla tik pagal darbo sutartį, jei yra prižiūrimas atitinkamos srities psichologo specialisto;

2) „registracija apribota“ – registruojančios institucijos sprendimu dėl registravimo sąlygų nesilaikymo psichologas gali užsiimti psichologo veikla tik prižiūrimas kito psichologo ir negali verstis individualia veikla;

3) „registracija sustabdyta“ – įsiteisėjusiu teismo sprendimu  nurodytą laikotarpį psichologui draudžiama verstis psichologo veikla;

4) „registracija panaikinta“.

4. Psichologo registracijos būklės įrašų keitimas Psichologų sąraše vykdomas registruojančiosios institucijos nustatyta tvarka.

5. Psichologo registracijos būklės įrašas „registracija apribota“ nustatomas, kai:

1) psichologas nesilaiko registravimo sąlygų;

2) psichologas nevykdo registruojančiosios institucijos nustatytų nurodymų, kai yra nustatoma, kad psichologas nesilaikė registravimo sąlygų.

6. Psichologo registracijos būklės įrašas „registracija sustabdyta“ nustatomas, kai  įsiteisėjusiu teismo sprendimu psichologui uždraudžiama verstis psichologo veikla nurodytą laikotarpį.

7. Psichologo registracijos būklės įrašas „registracija panaikinta“ nustatomas, kai:

1) psichologas neatitinka šio straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų;

2) nustatoma, kad asmuo teikdamas Sąžiningumo deklaraciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, pateikė tikrovės neatitinkančius faktus;

3) įsiteisėjusiu teismo sprendimu psichologui uždraudžiama verstis psichologo veikla;

4)  kai psichologas neteisėtai verčiasi specializuota veikla;

5) psichologui mirus.

10 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nėra laikomas:

1) asmuo, piktnaudžiaujantis alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis;

2 ) asmuo, teistas už lytinius nusikaltimus ir seksualinį priekabiavimą;

3) asmuo, pažeidęs Psichologų profesinės etikos kodeksą;

4) asmuo, kitoje šalyje praradęs nepriekaištingą reputaciją, arba asmuo, kuriam kitoje šalyje yra uždrausta verstis psichologo veikla;

5) asmuo, nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiklą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PSICHOLOGO VEIKLA

11 straipsnis. Psichologo veikla

1. Bendroji psichologo veikla apima šviečiamąją ir prevencinę veiklą.

2. Specializuota psichologo veikla yra psichologo veikla specialiojoje srityje. Specializuotos veiklos ir įrašymo į Specializuotų psichologų ar Licencijuotų psichologų sąrašus reikalavimus nustato reglamentuojančioji institucija.

3. Specializuotos psichologijos veiklos sritys yra šios:

1) medicinos psichologija. Reglamentuojančioji institucija – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija;

2) švietimo psichologija. Reglamentuojančioji institucija – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija;

3) darbo ir organizacinė psichologija. Reglamentuojančioji institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

4. Psichologų specialistų profesiniai vardai yra šie:

1) medicinos psichologas;

2) pedagogikos psichologas;

3) organizacijų psichologas;

5. Licencijuojamos psichologo veiklos sritys:

1) medicinos;

2) švietimo.

12 straipsnis. Teisė verstis psichologo veikla

1. Verstis psichologo veikla Lietuvos Respublikoje galima tiek individualiai, tiek darbo sutarties pagrindu.

2. Verstis bendrąja psichologo veikla Lietuvos Respublikoje turi teisę psichologas, turintis šio Įstatymo nustatyta tvarka įgytą psichologo kvalifikaciją, įrašytas į Psichologų sąrašą.

3. Verstis specializuota psichologo veikla Lietuvos Respublikoje turi teisę psichologas, turintis šio Įstatymo nustatyta tvarka įgytą psichologo specialisto kvalifikaciją ir įrašytas į Specializuotų psichologų sąrašą arba į Licencijuotų psichologų sąrašą, jei išduodama licencija verstis specializuota veikla. 

4. Individualiai verstis medicinos psichologija ir švietimo psichologija gali tik psichologas, įgijęs licenciją šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

5. Registruotasis psichologas reglamentuojančiosios institucijos nustatyta tvarka gali užsiimti specializuota psichologo veikla, jei jis dirba kartu su atitinkamu psichologu specialistu, kuris yra jo prižiūrimas, ir atsako už teikiamų paslaugų kokybę.

13 straipsnis. Laikinas ar vienkartinis psichologo paslaugų teikimas 

1. ES, EEE ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis, įgijęs psichologo kvalifikaciją ES, EEE ar Šveicarijos Konfederacijoje, turi teisę Lietuvos Respublikoje teikti psichologo paslaugas laikinai ar vienkartinai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems piliečiams šio įstatymo IV ir V skirsnių nuostatos netaikomos.

3. Psichologas, kuris yra kitos ES valstybės narės pilietis, Lietuvos Respublikoje teikdamas psichologo paslaugas laikinai ar vienkartinai, turi šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas.

14 straipsnis. Psichologo veiklos kontrolė

1. Psichologo veiklos kontrolę vykdo registruojančioji institucija.

2. Specializuotojo psichologo veiklos kontrolę vykdo ir teikiamų paslaugų kokybę vertina reglamentuojančioji arba jos įgaliota institucija.

PENKTASIS SKIRSNIS

PSICHOLOGŲ VEIKLOS LICENCIJAVIMAS

15 straipsnis. Psichologų licencijavimas

1. Specializuotos psichologų veiklos licencijavimą vykdo, licencijuotųjų psichologų sąrašą tvarko, prižiūri ir informaciją apie išduotas licencijas skelbia savo internetiniame tinklalapyje reglamentuojančioji ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi jos patvirtintomis Licencijavimo taisyklėmis.

2. Psichologas, siekiantis būti licencijuotas, turi atitikti šiuos reikalavimus: 

1) turi turėti  psichologo registracijos būklės įrašą „registruotas“;

2) turi turėti psichologo specialisto kvalifikaciją;

3) turi nesirgti psichologijos paslaugas trukdančiomis teikti ligomis, kurių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras.

3. Psichologas gali būti licencijuotas tik verstis tokia specializuota psichologo veikla, kurios psichologo specialisto kvalifikaciją yra įgijęs.

4. Licencijuotasis psichologas įtraukiamas į licencijuotųjų psichologų sąrašą.

5. Licencija išduodama neterminuotam laikui.

6. Atsisakoma išduoti licenciją tais atvejais, kai psichologas neatitinka šio straipsnio 2 punkte nurodytų reikalavimų.

16 straipsnis. Licencijuoto psichologo licencijavimo būklės įrašas licencijuotų psichologų sąraše

Licencijuotųjų psichologų sąraše naudojami šie psichologo licencijavimo būklės įrašai:

1) „licencijuotas“ – licencijuotasis psichologas gali užsiimti specializuota psichologo veikla ir gali verstis individualia veikla;

2) „licencija apribota“ – licencijuojančiosios institucijos sprendimu dėl licencijavimo sąlygų nesilaikymo licencijuotasis psichologas gali užsiimti specializuota psichologo veikla licencijuojančiosios institucijos nustatytomis sąlygomis ir negali verstis individualia veikla;

3) „licencija sustabdyta“ – nurodytą laikotarpį licencijuotajam psichologui draudžiama verstis specializuota psichologo veikla, toks psichologas gali verstis tik bendrąja psichologo veikla;

4) „licencija panaikinta“.

17 straipsnis. Psichologo licencijos apribojimas

1. Licencijos galiojimas yra apribojamas trims mėnesiams, kai licencijuotasis psichologas nesilaiko bent vienos iš šių profesinių pareigų:

1) teisės aktų nustatyta tvarka netobulina psichologo specialisto profesinės kvalifikacijos;

2)  nesilaiko Psichologų profesinės etikos kodekso;

3) netvarko psichologo praktikos dokumentų reglamentuojančiosios institucijos nustatyta tvarka.

2. Licencijos galiojimas yra apribojamas šešiems mėnesiams, kai licencijuotajam psichologui anksčiau buvo apribota veikla.

3. Licencijuojančioji institucija, apribojusi licencijos galiojimą, nustato sąlygas ir aplinkybes, kurių turi laikytis licencijuotasis psichologas, kuriam apribota licencija:

1) informuoti licencijuojančiąją instituciją apie savo veiklą – nurodant įstaigą, kartu dirbančio licencijuotojo psichologo vardą, pavardę, registracijos ir licencijos numerį;

2) informuoti apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos, jei yra siekiama dirbti kitoje šalyje;

3) užsiimti veikla, laikantis teisės aktų;

4) gali užsiimti specializuota psichologo veikla tik prižiūrimas licencijuoto psichologo.

4. Licencijos galiojimas yra ribojamas, jei yra ribojama psichologo registracija tokiam pačiam terminui ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir registracijos ribojimas.

5. Licencijos ribojimas yra naikinamas pasibaigus ribojimo laikotarpiui ir (ar) jei toks psichologas laikėsi šio straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų.

18 straipsnis. Psichologo licencijos sustabdymas

1. Psichologo licencijos galiojimas sustabdomas 6 mėnesiams esant vienai iš šių sąlygų:

1) kai psichologas nesilaiko profesinių pareigų, nurodytų šio įstatymo 21 straipsnio 1, 2 ir  4 punktuose;

2) jei licencijos apribojimo metu psichologas nesilaikė licencijuojančiosios institucijos nustatytų sąlygų ir aplinkybių;

3) licencijuotajam psichologui du kartus buvo apribota veikla ir nustatytas poreikis trečią kartą apriboti veiklą.

2. Psichologo licencijos galiojimas sustabdomas, kai sustabdoma psichologo registracija, o licencijos galiojimo sustabdymo terminas atitinka registracijos sustabdymo terminą.

3. Psichologo licencijos galiojimas sustabdomas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu psichologui uždraudžiama verstis psichologo specializuota veikla teismo nuosprendžiu nurodytą laikotarpį.

4. Psichologo licencijos galiojimas sustabdomas pačiam psichologui prašant, išskyrus atvejus, kai psichologas tiriamas dėl galimų profesinės veiklos pažeidimų. Licencijos galiojimą sustabdžius licencijos turėtojo prašymu, licencijos galiojimas stabdomas iki pareiškėjo nurodytos datos.

5. Sustabdytas licencijos galiojimas yra panaikinamas tik išnykus licencijos galiojimo sustabdymo sąlygai arba įvykdžius licencijuojančiosios institucijos nustatytas atnaujinimo sąlygas.

19 straipsnis. Psichologo licencijos galiojimo panaikinimas

1. Psichologo licencija panaikinama:

1) Psichologas neatitinka licencijos išdavimo sąlygų;

2) psichologui panaikinama registracija Psichologų sąraše;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu psichologui atimama teisė verstis specializuota psichologo veikla neterminuotam laikui;

4) psichologas neįvykdo licencijuojančiosios institucijos sąlygų, kai buvo sustabdytas licencijos galiojimas.

5) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatomi kartotiniai profesinių pareigių pažeidimai.

2. Panaikintas psichologo licencijos galiojimas gali būti atnaujintas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PSICHOLOGO PROFESINĖS TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

20 straipsnis. Psichologo profesinės teisės

1. Psichologas turi teisę:

1) verstis psichologo praktika šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

2) atsisakyti teikti paslaugas, jeigu tai prieštarauja Psichologų profesinės etikos kodeksui.

2. Psichologas turi ir kitų teisių, numatytų kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

21 straipsnis. Psichologo profesinės pareigos

Psichologas privalo:

1) sąžiningai atlikti savo pareigas;

2) saugoti asmens jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti. Psichologas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti kokius nors paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo eidamas pareigas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;

3) nuolatos tobulinti profesinę kvalifikaciją kompetentingos institucijos nustatyta tvarka;

4) teisės aktų nustatyta tvarka pranešti teisėsaugos bei kitoms įgaliotoms valstybės institucijoms apie klientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika;

5) pranešti kompetentingoms institucijoms apie pastebėtą netinkamą tėvų (globėjų / rūpintojų) pareigų nevykdymą.

6) laikytis Psichologų profesinės etikos kodekso registruojančiosios institucijos nustatyta tvarka;

7) tvarkyti psichologo veiklos dokumentus reglamentuojančiosios institucijos nustatyta tvarka.

22 straipsnis. Psichologo civilinė atsakomybė

1. Kiekvienas psichologas, prieš pradėdamas vykdyti veiklą, kuriai reikalingas profesinės kvalifikacijos patvirtinimas, už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą dėl psichologo veiklos draudžia savo civilinę atsakomybę civilinės atsakomybės draudimu.

2. Psichologo civilinės atsakomybės draudimo objektas yra psichologo civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu psichologo neteisėtais veiksmais, susijusiais su psichologo veikla, padarytą žalą.

3. Minimalią draudimo sumą vienam draudžiamajam įvykiui ir minimalią draudimo sumą visiems draudžiamiesiems įvykiams per vienus draudimo sutarties galiojimo metus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4. Dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus šio straipsnio nustatytai minimaliai draudimo sumai, psichologas privalo per vieną mėnesį apsidrausti civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma.

5. Draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius nustato Vyriausybės ar jos įgaliotos reglamentuojančiosios institucijos patvirtintos taisyklės.

6. Psichologas gali draustis papildomu civilinės atsakomybės draudimu.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d.

2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, 5 straipsnis ir 22 straipsnis įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2014 m. gegužės 1 d.  parengia įgyvendinamuosius teisės aktus, reikalingus šio įstatymo IV ir V skirsnio įgyvendinimui.

4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo praktinę psichologo veiklą pradėjusieji vykdyti asmenys, turi įvykdyti šio įstatymo 9, 10 ir 15 straipsniuose nurodytus reikalavimus iki 2015 m. gegužės 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS