Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LOŠIMŲ RIBOTO LOŠIMO AUTOMATAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-2464(3), LIETUVOS RESPUBLIKOS LOTERIJŲ IR LOŠIMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3344, LIETUVOS RESPUBLIKOS LOTERIJŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIP-3345
2011 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. SV-S-1235 1, 3 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos lošimų riboto lošimo automatais įstatymo projekto Nr. XIP-2464(3) (toliau vadinama – įstatymo projektas Nr. XIP-2464(3) teisinio reguliavimo tikslui – nustatyti ir vykdyti azartinių lošimų riboto lošimo automatais nuosaikiai, subalansuotai, saugiai ir tolygiai plėtrai palankią politiką, pripažįstančią lošimus riboto lošimo automatais laisvalaikio ir pramogų paslauga, užtikrinti visuomenės ir asmenų, ypač nepilnamečių, apsaugą nuo lošimų galimų neigiamų padarinių, užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą, nesąžiningo elgesio ir nusikalstamų veikų prevenciją, lošimų paklausos ir pasiūlos tvarų reguliavimą, visuomenės kultūrinių ir etinių vertybių apsaugą, tačiau nepritarti įstatymo projekte Nr. XIP-2464(3) šiam tikslui įgyvendinti numatytoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
1.1. atsižvelgiant į tai, kad lošimai gali sukelti žalą žmonių sveikatai, taip pat socialinę ir ekonominę žalą valstybei, iš esmės nepriimtinas įstatymo projekte Nr. XIP-2464(3) įtvirtintas lošimų riboto lošimo automatais svarbos valstybės ekonomikai ir visuomenės gerovei pripažinimo principas.
Lošimai yra pramoga, viena iš poilsio formų, tačiau jie gali sukelti nepageidaujamas pasekmes tiek lošiančiajam, tiek visuomenei. Lošimų neigiamas poveikis asmeniui įrodytas moksliniais tyrimais. Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtojoje redakcijoje (Ženeva, 1992 m.) nurodyta, kad įpročių ir potraukių sutrikimams priskiriamas patologinis potraukis lošti (kodas F63.0), be to, lošimai ir lažybos, kaip tabako rūkymas ir alkoholio vartojimas, priskirtini prie problemų, susijusių su gyvenimo būdu (kodas Z72.6). Remiantis Lietuvos ir užsienio valstybių atliktais tyrimais apie lošimų poveikį žmogaus sveikatai ir visuomenei, yra nustatyta, kad nesaikingi lošimai turi žalingą poveikį žmogaus profesinei veiklai (žmogaus mintys po didelio prasilošimo užimtos mintimis apie galimybę atsilošti, žmogų gali apimti depresija, dėl to sumažėja jo darbingumas ir produktyvumas); santykiams šeimoje (vieno žmogaus su nesaikingu lošimu susijusios problemos paprastai paliečia dar bent tris–keturis jo šeimos narius, dėl pralošiamų didelių pinigų sumų šeimos neišlaiko nuolatinės įtampos ir dažnai skiriasi); psichinei ir fizinei sveikatai (lošėjai patiria didelį stresą, lošimai sukelia kitas priklausomybės ligas, nes daugelis lošėjų pradeda vartoti alkoholį, prasideda besaikis rūkymas. Dvasiniai, moraliniai išgyvenimai vėliau lemia ir kitų ligų atsiradimą, taip pat neretos ir mintys apie galimas savižudybes. Kadangi lošimai yra traktuojami kaip sveikatos sutrikimas, vadinasi, jis turi būti gydomas ir gydymo įstaigos turi išlaidų gydydamos potraukį lošti turinčius asmenis); nusikalstamumui (nuo lošimų priklausomi asmenys labiau nei kiti linkę į nusikalstamas veikas – vagystes ir žmogžudystes – nusikaltimus, kurie padaromi siekiant vieno tikslo – prasimanyti pinigų, kad būtų pratęsta galimybė lošti. Teisėsaugos institucijos turi išlaidų nagrinėdamos nuo lošimų priklausomų asmenų padarytas nusikalstamas veikas). Visų šių veiksnių visuma sudaro lošimų socialines-ekonomines sąnaudas, kurias patiria visuomenė.
Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas (Žin., 2002, Nr. 72-3080)), taip pat kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. (Žin., 2002, Nr. 5-186) ir 2004 m. sausio 26 d. (Žin., 2004, Nr. 15-465) nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „Konstitucijos 46 straipsnio antrosios dalies nuostata, kad „valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą“ pirmiausia reiškia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą galimybę valdžios institucijoms vertinti ūkinės veiklos sritis pagal jų naudą visuomenei. Antra, tik tokio vertinimo ir grupavimo pagrindu įmanoma įgyvendinti įtvirtintą teisę remti konkrečias ūkinės veiklos sritis ar konkrečias ūkines pastangas. Pagaliau minėtas ūkinės veiklos vertinimas sudaro reikiamas prielaidas Konstitucijos 46 straipsnio trečiosios dalies nuostatai įgyvendinti: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“ Vienas iš svarbiausių šios nuostatos akcentų – galimas diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas. Pagrindinis jo kriterijus – bendra tautos gerovė. Tai gana bendras ir platus kriterijus, kurį taikant gali būti remiamasi tiek bendros gerovės samprata, tiek tikslingumo argumentais. Taigi būtų neteisinga cituotą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą suvokti kaip valstybės prievolę beatodairiškai remti bet kokias ūkines pastangas ar veiklą. Priešingai, kaip jau buvo minėta, valstybė šiuo atveju turi galimybę pasirinkti. Kita vertus, tautos gerovė neturėtų būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme. Be to, kažin ar būtų teisinga ir dora siekti materialinės gerovės tokiu būdu, kuris kenkia žmonių sveikatai“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas (Žin., 1997, Nr. 15-314);
1.2. įstatymo projekte Nr. XIP-2464(3) siūloma plėsti lošimo rūšių įvairovę įteisinant B1 kategorijos lošimo automatus, kuriais lošiant galima laimėti ne daugiau kaip 100 litų, skatinti lošimo automatų plėtrą leidžiant eksploatuoti lošimo automatus ne lošimo automatų salonuose – aludėse, baruose, kavinėse, restoranuose, viešbučiuose, moteliuose, biliardo, kėglių, boulingo ir naktiniuose klubuose. Išplėsta lošimo rūšių įvairovė ir padidintas šios paslaugos prieinamumas paskatintų žmones daugiau lošti ir padidintų žaidėjų priklausomybės nuo lošimų riziką, todėl neprisidėtų prie įstatymo projekte Nr. XIP-2464(3) deklaruojamų tikslų – užtikrinti visuomenės ir asmenų, ypač nepilnamečių, apsaugą nuo lošimų galimų neigiamų padarinių, užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą, nesąžiningo elgesio ir nusikalstamų veikų prevenciją ir kt. – įgyvendinimo.
1.3. reglamentavus atskiru įstatymu vieną lošimų segmentą – lošimus riboto lošimo automatais – lošimų sritis bus reglamentuota fragmentiškai, neužtikrintas visos lošimų rinkos sistemiškas ir kompleksiškas reguliavimas, ypač turint omenyje tai, kad skirtingos lošimų rūšys vis labiau asimiliuojasi ir dažnai riba tarp skirtingų lošimų rūšių tampa labai nedidelė. Todėl gali susidaryti teisinė kolizija tarp skirtingus lošimų segmentus reglamentuojančių įstatymų. Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma įstatymo projekte Nr. XIP-2464(3) nustatytų lošimų riboto lošimo automatais veiklai taikomų reikalavimų yra analogiški nustatytiems Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme (Žin., 2001, Nr. 43-1495) (licencijavimo tvarka ir sąlygos, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, reklamos ir skatinimo, žaidėjų amžiaus – ne jaunesni kaip 18 metų – ir pan. apribojimai);
1.4. šiuo metu Lietuvos Respublikos finansų ministerija rengia Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatyta įgyvendinti įstatymo projekto Nr. XIP-2464(3) teisinio reguliavimo tikslus, be kita ko, numatyta spręsti įstatymo projekte Nr. XIP-2464(3) nesprendžiamą lošimų internetu problemą. Pastaruoju metu plačiai paplito Lietuvos gyventojams skirti lošimai internetu, kuriuos organizuoja užsienio operatoriai, neturėdami Valstybinės lošimų priežiūros komisijos išduotos licencijos, o licencijas turintiems Lietuvos lošimų operatoriams sudaromos nepalankesnės konkurencinės sąlygos – jie negali organizuoti lošimų internetu, kadangi tokie lošimai Lietuvos teisės aktuose nenumatyti. Nereglamentavus lošimų internetu, užsienio lošimų operatoriai nekliudomai galės tęsti savo paslaugų teikimą Lietuvos gyventojams ir tokių lošimų operatoriams praktiškai bus sunku pritaikyti sankcijas, nes nebus numatyta tokių nelegalių lošimų ir finansinių operacijų vykdymo per bankų sąskaitas prevencija bei griežtesnė atsakomybė už šias veikas, o tai nemažins šešėlinės ekonomikos masto.
Poreikis reglamentuoti lošimus internetu atsispindi ir Europos Komisijos 2011 m. parengtoje Žaliojoje knygoje „Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“, kurioje įvardijamas siektinas Europos Komisijos tikslas – prisidėti prie to, kad valstybėse narėse atsirastų internetinių lošimų teisinė sistema, kuri suteiktų daugiau teisinio tikrumo visiems suinteresuotiems subjektams.
2. Siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projekto Nr. XIP-2464(3) nesvarstyti, kol bus nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
3. Pritarti Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3344 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIP-3344) ir Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIP-3345 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIP-3345) teisinio reguliavimo tikslui – užtikrinti, kad iš loterijų gautos lėšos būtų panaudojamos tikslingai ir valstybė nustatytų surinktų lėšų paskirstymą, tačiau iš esmės nepritarti įstatymo projekto Nr. XIP-3344 ir įstatymo projekto Nr. XIP-3345 teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
3.1. nors bendras lėšų perskirstymo per valstybės biudžetą principas yra siektinas, tačiau, šiuo metu esant ribotoms valstybės biudžeto galimybėms, Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatyme (Žin., 2001, Nr. 43-1496; 2008, Nr. 149-6006) įtvirtintas reikalavimas skirti 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės labdarai arba paramai prisideda prie visuomenei svarbių sričių, tokių kaip sportas (Lietuvos sportininkų ir rinktinių pasirengimo ir dalyvavimo olimpinėse žaidynėse finansavimas), kultūra ir kt., rėmimo;
3.2. siekdama ištaisyti įstatymo projekto Nr. XIP-3344 ir įstatymo projekto Nr. XIP-3345 aiškinamajame rašte nurodytą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818), Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (Žin., 2003, Nr.73-3341) teisinio reglamentavimo trūkumą – galimą piktnaudžiavimą skiriant 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės labdarai arba paramai ne pinigine forma, taip pat siekdama sugriežtinti skiriamos arba gaunamos paramos apskaitą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIP-3164 jau yra pasiūliusi nustatyti, kad pagal šį įstatymą teikiamos paramos dalyku gali būti tik pinigai, loterijų licencijos turėtojas, taip pat paramos gavėjas privalo tvarkyti teikiamos arba gaunamos paramos apskaitą, teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos suteiktos arba gautos paramos ataskaitas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatyta tvarka. Priėmus minėtą įstatymo projektą bus užkirstas kelias galimam piktnaudžiavimui ir užtikrintas paramai skiriamų lėšų apskaitos skaidrumas bei tokiu būdu bus įgyvendintas įstatymo projekto Nr. XIP-3344 ir įstatymo projekto Nr. XIP-3345 aiškinamajame rašte nurodytas Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo teisinio reglamentavimo tikslas – kad iš loterijų gautos lėšos būtų panaudojamos tikslingai.