Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS IŽDO ATSARGŲ SUNKMEČIUI

ĮSTATYMAS

2011 m.                      d. Nr.
Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Įstatymo paskirtis – siekiant valstybės finansų tvarumo ir visuomenės interesus atitinkančio atsakingo jų valdymo, nustatyti valstybės iždo atsargų sunkmečiui kaupimo šaltinius ir šių atsargų naudojimo paskirtį.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Laikinai laisvos valstybės iždo atsargų sunkmečiui lėšos – valstybės iždo atsargų sunkmečiui sąskaitoje esantys valstybės piniginiai ištekliai, kurie laikinai negrąžinami į Lietuvos Respublikos valstybės iždo bendrąją sąskaitą arba nepanaudojami finansinėms investicijoms.

2 Priimtiniausia valstybės iždo atsargų sunkmečiui suma – paskutinių pasibaigusių biudžetinių metų paskelbtų valdžios sektoriaus išlaidų pagal Europos sąskaitų sistemą ESS’95 suma.

3. Viešųjų paslaugų finansavimo sunkmetis (toliau – sunkmetis) – tik šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės sunkmečiu paskelbtas laikotarpis.

4. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme.

3 straipsnis. Valstybės iždo atsargų sunkmečiui paskirtys

1. Pirmos eilės valstybės iždo atsargų sunkmečiui paskirtis yra užtikrinti, kad lėšos, gautos į valstybės iždo bendrąją sąskaitą dėl impulsų antiinfliacinės biudžeto politikos krypčiai, būtų kaupiamos neviršijant priimtiniausios valstybės iždo atsargų sunkmečiui sumos ir, prasidėjus sunkmečiui, šios atsargos galėtų būti panaudotos valstybės funkcijoms finansuoti.

2. Valstybės iždo atsargos sunkmečiui, sukauptos vykdant pirmos eilės paskirtį, gali būti naudojamos įgyvendinant antros eilės valstybės iždo atsargų sunkmečiui paskirtis:

1)  greitai padidinti Lietuvos banko įstatinį kapitalą;

2) užtikrinti, kad, valdžios sektoriaus skolai viršijus 55 procentus bendrojo vidaus produkto to meto kainomis ir bet kuriuo atveju išsaugant ne mažiau kaip 1/4 priimtiniausios valstybės iždo atsargų sunkmečiui sumos pirmos eilės valstybės iždo atsargų sunkmečiui paskirčiai įgyvendinti, būtų galima mažinti valdžios sektoriaus skolą;

3) sukurti finansinių investicijų srautų valdymo Lietuvos banko priemonę, galinčią palengvinti kainų stabilumo užtikrinimą.

ANTRASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS IŽDO ATSARGŲ SUNKMEČIUI KAUPIMAS, PANAUDOJIMAS FINANSINĖMS INVESTICIJOMS, GRĄŽINIMAS VALSTYBĖS FUNKCIJOMS FINANSUOTI

4 straipsnis. Valstybės iždo atsargų sunkmečiui kaupimas ir jų panaudojimas finansinėms investicijoms

1. Valstybės iždo atsargų sunkmečiui lėšos kaupiamos valstybės iždo atsargų sunkmečiui sąskaitoje, atidarytoje Finansų ministerijai Lietuvos Respublikos vardu Lietuvos banke (toliau – Sąskaita sunkmečiui). Sąskaitoje sunkmečiui esančiomis lėšomis gali disponuoti tik Lietuvos bankas vadovaudamasis šiuo įstatymu.

2. Sąskaitoje sunkmečiui kaupiamos lėšos, numatytos pagal atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą, ir į valstybės iždą sumokėtos viršplaninės valstybės biudžeto pajamos.

3.  Sąskaitoje sunkmečiui kaupiamos lėšos, kurias laikotarpiu, kai yra suplanuotas perteklinis valdžios sektoriaus biudžetas, Lietuvos Respublikos finansų ministras nurodo pervesti į Sąskaitą sunkmečiui, naudodamas laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius finansinėms investicijoms. Ši suma per biudžetinius metus negali viršyti tiems biudžetinius metams suplanuoto valdžios sektoriaus biudžeto pertekliaus.

4. Sąskaitoje sunkmečiui kaupiamos privatizavimo lėšos, kurios pervedamos vykdant atitinkamų metų biudžetą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme.

5. Lietuvos bankas, atlikdamas valstybės iždo agento funkcijas, kai disponuojama valstybės iždo atsargų sunkmečiui lėšomis:

1) vykdo valstybės iždo atsargų sunkmečiui finansines investicijas ir jomis siekia saugios ir pelningos investicinės grąžos per metus, kuri būtų ne mažesnė kaip investicinė grąža, gauta tuo pačiu laikotarpiu už Lietuvos banko investuotas užsienio atsargas, arba kaip investicinė grąža per metus, gauta už investicijas į Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius (taikoma ta, kuri yra didesnė). Lietuvos bankas gali siekti pelningos investicinės grąžos per metus, kuri yra mažesnė nei maksimali, jeigu tokios investicijos yra būtinos kainų stabilumui pasiekti ar išlaikyti arba jeigu maksimalios investicinės grąžos per metus siekimas trukdytų pasiekti arba išlaikyti kainų stabilumą;

2) šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarus, kad prasidėjo sunkmetis, grąžina dalį valstybės iždo atsargų sunkmečiui į Lietuvos Respublikos valstybės iždo bendrąją sąskaitą vienu iš šio įstatymo 7 ir 8 straipsniuose nustatytų būdų.

6. Pelnas, gautas iš finansinių investicijų, vykdytų iš valstybės iždo atsargų sunkmečiui, kaupiamas Sąskaitoje sunkmečiui.

7. Valstybės iždo atsargų sunkmečiui lėšos yra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybė. Spręsdamas, kaip finansinėms investicijoms panaudoti valstybės iždo atsargas sunkmečiui, ir įgyvendindamas šiuos sprendimus bei vykdydamas tam reikalingą veiklą, Lietuvos bankas turi vadovautis šiuo įstatymu.

5 straipsnis. Sunkmečio paskelbimas ir didžiausios leistinos valstybės iždo atsargų sunkmečiui dalies grąžinimas į Lietuvos Respublikos valstybės iždo bendrąją sąskaitą valstybės funkcijoms finansuoti

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nutarti, kad prasidėjo sunkmetis, kai yra gauti duomenys, rodantys bent vieną iš trijų:

1) arba, kad, remiantis Lietuvos banko pateiktais vertinimais dėl dvylikos kalendorinių mėnesių perspektyvos ar Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrojo vidaus produkto grandine susieta apimtis už kalendorinį ketvirtį mažėja arba mažės, palyginti su ankstesnių biudžetinių metų atitinkamu ketvirčiu, taip pat kad auga arba augs, palyginti su ankstesnių biudžetinių metų atitinkamu ketvirčiu, mažiau nei 1 procentu;

2) arba, kad, remiantis Lietuvos banko pateiktais vertinimais dėl dvylikos kalendorinių mėnesių perspektyvos ar Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas to meto kainomis už kalendorinį ketvirtį auga arba augs, palyginti su ankstesnių biudžetinių metų atitinkamu ketvirčiu, mažiau nei 3 procentais;

3) arba, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė neturi galimybės tvariai skolintis už metines palūkanas, mažesnes nei 6 procentai, ir ji nutaria neišplatinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nutarti, kad prasidėjo sunkmetis, jeigu Lietuvos banko valdyba patvirtino ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei išvadą, atsižvelgiant į kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybei gali prireikti lėšų imtis priemonių, reikalingų bankų sistemos stabilumui ir patikimumui stiprinti.

3. Sunkmečio laikotarpiu, paskelbtu pagal šio straipsnio 1 dalį, į Lietuvos Respublikos valstybės iždo bendrąją sąskaitą šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Lietuvos banko grąžinama valstybės iždo atsargų sunkmečiui dalis yra lygi tuo metu Sąskaitoje sunkmečiui esantiems laikinai laisviems ištekliams, bet neviršija sumos, lygios atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytam grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitui. Atitinkamais sunkmečio metais į Lietuvos Respublikos valstybės iždo bendrąją sąskaitą negrąžinus didžiausios leistinos valstybės iždo atsargų sunkmečiui dalies, ji gali būti grąžinama ateinančiais metais, kai tik šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Sąskaitoje sunkmečiui atsiranda pakankamai laikinai laisvų valstybės iždo atsargų sunkmečiui.

4. Sunkmečio laikotarpiu, paskelbtu pagal šio straipsnio 2 dalį, į Lietuvos Respublikos valstybės iždo bendrąją sąskaitą Lietuvos banko grąžinama valstybės iždo atsargų sunkmečiui dalis yra lygi tuo metu Sąskaitoje sunkmečiui esančioms laikinai laisvoms valstybės iždo atsargų sunkmečiui lėšoms, bet neviršija sumų, kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu gali prireikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei įgyvendinant priemones, reikalingas bankų sistemos stabilumui ir patikimumui stiprinti. Atitinkamais sunkmečio metais į Lietuvos Respublikos valstybės iždo bendrąją sąskaitą negrąžinus didžiausios leistinos valstybės iždo atsargų sunkmečiui dalies, ji gali būti grąžinama ateinančiais metais, kai tik šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Sąskaitoje sunkmečiui atsiranda pakankamai laikinai laisvų valstybės iždo atsargų sunkmečiui.

5. Atitinkamais biudžetiniais metais į Lietuvos Respublikos valstybės iždo bendrąją sąskaitą turi būti grąžinama tais pačiais metais į Sąskaitą sunkmečiui įmokėtos atitinkamų biudžetinių metų privalomosios įmokos kuo didesnė dalis, tačiau grąžinamos įmokos suma neturi viršyti atitinkamiems biudžetiniams metams suplanuoto grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito.

6. Tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nutarti, kada pasibaigė ar pasibaigs sunkmetis.

6 straipsnis. Laikinai laisvų išteklių sutelkimas Sąskaitoje sunkmečiui

1. Sąskaitoje sunkmečiui gali nebūti laikinai laisvų valstybės iždo atsargų sunkmečiui lėšų, kai sąskaitos lėšos yra paskirstytos finansinėms investicijoms, tačiau tik tada, kai nėra prievolių, kylančių iš šio straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio.

2. Sąskaitos sunkmečiui lėšos finansiškai investuojamos atsižvelgiant į Lietuvos ūkio ciklą, finansinių investicijų poveikį kainų stabilumui, bendrą ekonominę aplinką, atsiradusį Lietuvos ūkio pažeidžiamumą bei rizikas, valdžios sektoriaus skolos perspektyvas ir bet kokiomis aplinkybėmis siekiant, kad įsigaliojus nutarimui dėl sunkmečio pradžios finansiškai investuotų lėšų dalis, kurios galėtų prireikti šio įstatymo 5 straipsnyje numatytiems didžiausiems leistiniems grąžinimams į Lietuvos Respublikos valstybės iždo bendrąją sąskaitą įvykdyti, taptų laikinai laisvomis valstybės iždo atsargų sunkmečiui lėšomis dvylikos kalendorinių mėnesių laikotarpiu.

TREČIASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS IŽDO ATSARGŲ SUNKMEČIUI GRĄŽINIMAS

VALDŽIOS SEKTORIAUS SKOLAI MAŽINTI

7 straipsnis. Valstybės iždo atsargų sunkmečiui grąžinimas valdžios sektoriaus skolai mažinti

1. Lėšos iš Sąskaitos sunkmečiui grąžinamos į Lietuvos Respublikos valstybės iždo bendrąją sąskaitą valdžios sektoriaus skolai mažinti, kai yra tenkinamos  visos šios sąlygos:

1) valdžios sektoriaus skola viršija 55 procentus bendrojo vidaus produkto to meto kainomis;

2) priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas, nustatantis valstybės iždo atsargų sunkmečiui dalį, kuri gali būti grąžinama valdžios sektoriaus skolai mažinti. Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo reikalavimus, pateikia išvadą dėl galimybių išvengti finansinių netekčių, kai iš finansinių investicijų į Sąskaitą sunkmečiui bus gaunamos reikalingos lėšos;

3) praėjo penkeri kalendoriniai metai po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymas, numatytas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte;

4) ketverių kalendorinių metų ir šešių mėnesių laikotarpiu po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymas, numatytas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, Lietuvos bankas nepateikė išvados, kurią gali teikti bet kada, kad gali būti finansinių netekčių, jeigu iš finansinių investicijų į Sąskaitą sunkmečiui bus gaunamos reikalingos lėšos.

2. Jeigu įstatymu nustatyta valstybės iždo atsargų sunkmečiui dalis, kuri gali būti grąžinama valdžios sektoriaus skolai mažinti, nebuvo grąžinama į Lietuvos Respublikos valstybės iždo bendrąją sąskaitą dėl to, kad nebuvo patenkinta šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga, ši valstybės iždo atsargų sunkmečiui dalis gali būti grąžinama į Lietuvos Respublikos valstybės iždo bendrąją sąskaitą per 30 dienų po to, kai Lietuvos banko valdyba patvirtina vėlesnę išvadą, kad nebus finansinių netekčių dėl iš finansinių investicijų į Sąskaitą sunkmečiui gaunamų reikalingų lėšų.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS IŽDO ATSARGŲ SUNKMEČIUI NAUDOJIMAS

LIETUVOS BANKO ĮSTATINIAM KAPITALUI DIDINTI

8 straipsnis. Valstybės iždo atsargų sunkmečiui naudojimas Lietuvos banko įstatiniam kapitalui didinti

1. Valstybės iždo atsargų sunkmečiui dalis gali būti priskaičiuojama į Lietuvos banko įstatinį kapitalą, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) yra gautas Lietuvos banko valdybos pritarimas siūlymui didinti Lietuvos banko įstatinį kapitalą atitinkama suma, apie kurį Lietuvos banką informuoja bet kuri įstatymų iniciatyvos teisę turinti institucija;

2) yra priimtas ir įsigaliojo Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, nustatantis, kokia suma turi būti didinamas Lietuvos banko įstatinis kapitalas.

2. Valstybės iždo atsargų sunkmečiui dalis, įtraukiama į Lietuvos banko įstatinį kapitalą, turi būti lygi Lietuvos banko įstatinio kapitalo didinimo sumai, patvirtintai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant tik į buhalterinę valstybės iždo atsargų sunkmečiui finansinių investicijų vertę priskaičiavimo prie Lietuvos banko turto momentu.

PENKTASIS SKIRSNIS

ĮSIPAREIGOJIMŲ DĖL VALSTYBĖS IŽDO ATSARGŲ SUNKMEČIUI NEKEIČIAMUMAS

9 straipsnis. Įsipareigojimų dėl valstybės iždo atsargų sunkmečiui stabilumo užtikrinimas

1. Siekdamas žemesnių palūkanų priedų už riziką, taip pat reitingų agentūrų nustatomų Lietuvos valstybės skolos reitingų stabilumo arba gerėjimo Lietuvos Respublikos Seimas, svarstydamas keisti šiame įstatyme nustatytas normas, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės išvadą ir į Lietuvos banko išvadą dėl tokių keitimo pasekmių.

2. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, gavusi įstatymo projektą, kuriuo keičiamos šiame įstatyme nustatytos normos, parengia išvadą dėl tokio keitimo poveikio biudžetinei drausmei, Lietuvos valstybės skolos reitingų perspektyvai ir priimtinumo.

3. Lietuvos bankas, gavęs įstatymo projektą, kuriuo keičiamos šiame įstatyme nustatytos normos, parengia išvadą dėl tokio keitimo poveikio kainų stabilumui ir pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu stiprinimui.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS IŽDO ATSARGŲ SUNKMEČIUI APSKAITA, KONTROLĖ

10 straipsnis. Valstybės iždo atsargų sunkmečiui apskaita ir kontrolė

Valstybės iždo atsargų sunkmečiui panaudojimo finansinėms investicijoms pelno ataskaita yra Lietuvos banko metinės finansinės ataskaitos dalis.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

11 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos parengia ir patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuose:

1) nustatoma vieno iš ekonomikos ciklų tyrimams naudojamų metodų taikymo tvarka produkcijos atotrūkiui nuo potencialo apskaičiuoti;

2) reglamentuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų atskaitomybės sistemos pritaikymas šio įstatymo įgyvendinimui;

3) nurodomos veiklos, trukdančios pasiekti perteklinį biudžetą ir didinančios fiskalinę riziką.

2. Lietuvos bankas iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos sudaro sutartis dėl iždo agento funkcijų atlikimo, užtikrinant valstybės iždo atsargų sunkmečiui finansinį investavimą.

12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 11 straipsnį, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir ketvirtasis skirsnis galioja iki dienos, nuo kurios Europos Sąjungos Taryba panaikina išlygą dėl Lietuvos Respublikos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnyje nustatytą procedūrą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS