Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2000 m.        d. Nr.

Vilnius

(Žin., 1999, Nr.47-1469)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą ir jį išdėstyti taip:

“LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarką, kontrolę ir atsakomybę.

2. Įstatymo paskirtis - ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, neviršyti teršalams nustatytų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčių kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Normatyvas - nustatyta tvarka įteisintas tam tikro teršalo kiekio, apmokestinamuoju laikotarpiu leidžiamo išmesti į aplinką, rodiklis.

2. Didžiausios leidžiamos taršos normatyvas - didžiausio tam tikro teršalo kiekio, leidžiamo išmesti į aplinką per laiko vienetą, rodiklis.

3. Laikinai leidžiamos taršos normatyvas - laikinai leidžiamo išmesti į aplinką per laiko vienetą tam tikro teršalo kiekio, nustatomo konkrečiam objektui, kol bus galima nustatyti didžiausios leidžiamos taršos normatyvą, rodiklis.

4. Stacionarus taršos šaltinis - taršos šaltinis, esantis nekintamoje vietoje.

5. Mobilus taršos šaltinis - motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, naudojantys degalus.

6. Asmuo - fizinis asmuo, juridinis asmuo, kitas, neturintis juridinio asmens teisių, asmuo.

7. Apmokestinamieji gaminiai – pagal šį įstatymą apmokestinami gaminiai, kurie pasibaigus jų naudojimo ciklui tampa  atliekomis, įtraukti į 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą priedėlį.

8. Gaminių gamintojas – asmuo, kuris gamina pagal šį įstatymą apmokestinamus gaminius.

9. Importuotojas – asmuo, kuris importuoja pagal šį įstatymą apmokestinamus gaminius į Lietuvos Respubliką.

10. Panaudojimas – gaminių atliekose esančių medžiagų naudingų savybių atkūrimas ir naudojimas, turint tikslą gauti vartojamąją vertę turinčius gaminius arba energiją.

11. Gaminių atliekų tvarkymas – gaminių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir panaudojimas.

12. Gaminių atliekų tvarkytojas – asmuo, kuris organizuoja gaminių atliekų tvarkymą  ir (ar) pats jas tvarko. 

13. Gaminių atliekos – atliekos, kuriomis tampa apmokestinamieji gaminiai pasibaigus jų naudojimo ciklui.

3 straipsnis. Mokesčio objektas

Mokesčio objektas yra:

1) išmetami į aplinką neigiamai veikiantys žmogų ir aplinką fizikiniai, biologiniai ir cheminiai teršalai;

2) apmokestinamieji gaminiai.

4 straipsnis. Mokesčio mokėtojai

1. Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privaloma turėti gamtos išteklių naudojimo leidimą su nurodytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais.

2. Mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių moka asmenys, teršiantys aplinką iš ūkinei-komercinei veiklai naudojamų mobilių taršos šaltinių, išskyrus žemės ūkio veikla besiverčiančių asmenų transportą. Fiziniai asmenys, kurie turi patentą ir savo veikloje naudoja asmenines transporto priemones, mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių nemoka.

3. Mokestį už aplinkos teršimą gaminių atliekomis moka asmenys, kurie apmokestinamuosius gaminius gamina Lietuvos Respublikoje arba importuoja juos į Lietuvos Respubliką.

4. Asmenys, kurie eksportuoja pagal šį įstatymą apmokestinamus gaminius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių atliekomis  už eksportuotą gaminių  kiekį.

5 straipsnis. Teršiančių medžiagų apmokestinimo ir tarifų nustatymo tvarka

1. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai nustatomi teršalams ir teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai.

2. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, pateikti šio įstatymo 1 priedėlyje, nustatyti vienai teršalų tonai.

3. Stacionarių taršos šaltinių išmetamiems į aplinką teršalams, kuriems nustatytas laikinai leidžiamos taršos normatyvas, mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, pateikti šio įstatymo 1 priedėlyje, didinami taikant koeficientą 1,2. Ši nuostata pradedama taikyti po 3 metų nuo įstatymo įsigaliojimo dienos.

4. Asmenys, įgyvendinantys priemones, sumažinančias teršalų išmetimą į aplinką ne mažiau kaip 10 procentų, skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leidžiamos taršos normatyvo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 10 procentų. Atleidimas nuo priemonės įgyvendinimo pradžios galioja ne ilgiau kaip 3 metus.

5. Jei teršalų išmetimo sumažinimo priemonė nustatytu laiku neįgyvendinama arba negaunamas planuotas efektas, mokestis už aplinkos teršimą už visą nesumokėtą laikotarpį sumokamas arba išieškomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

6. Bauda mokama už stacionarių taršos šaltinių išmetamą į aplinką normatyvus viršijantį teršalų kiekį. Jos dydis apskaičiuojamas normatyvus viršijantį teršalų kiekį dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą tarifo, nurodyto šio įstatymo 1 priedėlyje, ir šiam teršalui nustatyto koeficiento, nurodyto 2 priedėlyje.

7. Įkainius už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių vienai tonai sunaudotų degalų, o lėktuvams - pakilimo ir nusileidimo ciklui nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos pagal šio įstatymo 1 priedėlyje nurodytus apmokestinamų teršalų tarifus.

8. Mobiliems taršos šaltiniams įkainis už aplinkos teršimą, atsižvelgiant į taršos šaltinio technines savybes, yra koreguojamas (mažinamas ar didinamas) taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatytus koeficientus.

9. Mokesčiu už aplinkos teršimą neapmokestinamos tos transporto priemonės, kuriose įrengtos ir veikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos.

10. Apmokestinamų teršalų sąrašą ir jų grupes nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.

6 straipsnis. Gaminių,  kurie naudojimo ciklui pasibaigus tampa atliekomis, apmokestinimo ir mokesčio tarifų nustatymo tvarka

1. Mokesčio už aplinkos teršimą gaminių atliekomis tarifai pateikiami šio įstatymo 3 priedėlyje.

2. Mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių atliekomis mokėjimo už tokį gaminių kiekį, apie kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad pats mokėtojas sutvarkė tam tikrą gaminių atliekų kiekį arba šis gaminių atliekų kiekis yra atiduotas gaminių atliekų tvarkytojui, kuris šį atliekų kiekį įsipareigojo panaudoti.

7 straipsnis. Mokesčio už aplinkos teršimą skaičiavimo ir mokėjimo tvarka

1. Asmenys, kurie pagal šį įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko teršalų išmetimo į aplinką ir apmokestinamų gaminių apskaitą.

2. Mokestį už aplinkos teršimą apskaičiuoja ir moka mokesčio mokėtojai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

3. Mokestis už aplinkos teršimą  iš stacionarių taršos šaltinių mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį, už teršimą iš mobilių taršos šaltinių (išskyrus lėktuvus) - pagal sunaudotą per ataskaitinį laikotarpį kuro kiekį, už teršimą iš lėktuvų - pagal nusileidimo ir kilimo ciklų skaičių.

4. Mokestis už aplinkos teršimą teršalais ir  gaminių atliekomis, už Lietuvoje pagamintus ir realizuotus apmokestinamuosius gaminius  mokamas kas ketvirtį. Mokestis sumokamas per 30 dienų nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

5. Mokestis už importuotus apmokestinamuosius gaminius mokamas muitinio tikrinimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

6. Naujiems taršos šaltiniams mokestis už aplinkos teršimą skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią pradėta aplinką teršianti ūkinė veikla.

7. Mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už ataskaitoje pateiktus duomenis.

8.  Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką bei apmokestinamųjų gaminių apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą, įstatymų nustatyta tvarka skiria šio  įstatymo numatytas baudas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos kontroliuoja mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimą.

9. Už nuslėptą teršalų ar (ir) apmokestinamųjų gaminių kiekį nustatyta tvarka mokamas mokestis už aplinkos teršimą ir bauda. Baudos dydis apskaičiuojamas :

1) nuslėptas teršalų kiekį dauginamas iš šio įstatymo 1 priedėlyje nurodyto mokesčio už aplinkos teršimą tarifo ir iš šiam teršalui nustatyto 2 priedėlyje nurodyto koeficiento;

2) nuslėptas apmokestinamųjų gaminių kiekis dauginamas iš 3 priedėlyje nurodyto tarifo ir koeficiento 2.

10. Asmenims, kurie netvarko privalomos teršalų išmetimo į aplinką ir (ar) apmokestinamųjų gaminių apskaitos, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) teršalų kiekis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatytas metodikas.

11. Mokesčio už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą gaminių atliekomis, 10 procentų mokama į valstybės biudžetą, 20 procentų - į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą ir 70 procentų - į atitinkamos savivaldybės gamtos apsaugos fondą.

12. Mokestis už aplinkos teršimą gaminių atliekomis mokamas į valstybės biudžetą. Sumokėtas mokestis už aplinkos teršimą gaminių atliekomis iš valstybės biudžeto tiksline paskirtimi pervedamas į Valstybinį atliekų tvarkymo fondą gaminių atliekų tvarkymo reikalams. Šios lėšos kasmet numatomos valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.

13. Baudos mokamos arba išieškomos į Valstybinį gamtos apsaugos fondą.

14. Nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą ir baudos sumokami arba išieškomi, delspinigiai skaičiuojami, grąžinama permokėta mokesčio suma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėtą mokestį už aplinkos teršimą ir baudas išieško, delspinigius skaičiuoja, permokėtą mokesčių sumą grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

15. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, išskyrus tuos mokesčio tarifus, kurie nustatomi kaip tam tikras kainos procentas, indeksuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, taikant suvestinį vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą.

8 straipsnis. Mokesčio tarifų galiojimo terminas

1. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, išskyrus mokesčio už aplinkos teršimą gaminių atliekomis tarifus,  nustatomi 5 metams.

2. Kiekvienam kitam periodui mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, išskyrus mokesčio už aplinkos teršimą gaminių atliekomis tarifus, nustatomi prieš 2 metus iki jų įsigaliojimo.

3. Mokesčio už aplinkos teršimą gaminių atliekomis tarifai gali būti keičiami ar papildomi ne vėliau kaip likus 1 metams iki patvirtintų tarifų galiojimo pabaigos.”

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS