Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO

“DĖL PABĖGĖLIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE STATUSO” PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

1999 m.              d. Nr.

Vilnius

(Žin., 1995, Nr. 63-1578; 1996, Nr. 29-707; 1997, Nr. 108-2734; 1998, Nr. 65-1879)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso” nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso” ir jį išdėstyti taip:

“LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS

“DĖL PABĖGĖLIO STATUSO”

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato užsieniečiams, kurie ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką, pabėgėlio teises, pareigas, atsakomybę, atvykimo ir išsiuntimo pagrindus, pabėgėlių socialinės integracijos pagrindus.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Pabėgėlis – užsienietis, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų negali arba bijo naudotis tos valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba arba neturi atitinkamos pilietybės ir yra už valstybės, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

2. Užsienietis, pateikęs prašymą suteikti pabėgėlio statusą - užsienietis, siekiantis apsaugos Lietuvos Respublikoje pagal 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso tol, kol nagrinėjamas jo prašymas.

3. Prašymas suteikti pabėgėlio statusą – užsieniečio pareiškimas žodžiu arba raštu, kuriuo jis siekia apsaugos Lietuvos Respublikoje, prašydamas suteikti jam pabėgėlio statusą pagal šį įstatymą.

4. Užsieniečio, pateikusio prašymą suteikti pabėgėlio statusą, sulaikymas - užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas šiame įstatyme nustatytais pagrindais.

5. Užsieniečio, pateikusio prašymą suteikti pabėgėlio statusą, laikinas apgyvendinimas - užsieniečio apgyvendinimas Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) nurodytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

6. Laikinas teritorinis prieglobstis - Migracijos departamento sprendimu suteikta teisė užsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti pabėgėlio statusą.

7. Prašymo nagrinėjimas iš esmės - toks užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio statusą tyrimas, kurio metu užsieniečio byloje surinktos medžiagos pagrindu nustatoma, ar užsienietis atitinka pabėgėlio statuso kriterijus pagal šį įstatymą.

8. Prašymo nagrinėjimas bendrąja tvarka – toks prašymo nagrinėjimas iš esmės, kuris taikomas, kai nėra priežasčių jį nagrinėti skubos tvarka.

9. Prašymo nagrinėjimas skubos tvarka – toks prašymo nagrinėjimas iš esmės, kuris taikomas, kai nustatomos šiame įstatyme išvardintos priežastys, dėl kurių prašymas turi būti išnagrinėtas kuo greičiau.

10. Užsieniečio registracijos pažymėjimas - Migracijos departamento išduotas dokumentas, patvirtinantis užsieniečio teisę naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje, kol nagrinėjamas jo prašymas.

11. Pabėgėlio kelionės dokumentas - Migracijos departamento išduotas dokumentas pabėgėlio statusą gavusiam užsieniečiui, suteikiantis teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos ir į ją grįžti dokumento galiojimo laikotarpiu.

12. Kilmės šalis - tai valstybė, kurios pilietybę turi užsienietis, o jei užsieniečio pilietybės nustatyti neįmanoma arba jis neturi jokios pilietybės – valstybė, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta.

13. Saugi kilmės šalis - tai tokia asmens kilmės valstybė, kurioje dėl teisinės sistemos ir jos teisės normų taikymo bei politinių santykių nepersekiojama dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nėra žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi ar baudžiama, taip pat nėra pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės.

14. Saugi trečioji šalis - tai valstybė, nesanti užsieniečiui kilmės šalimi, kuri yra 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir (arba) 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso, taip pat 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir (arba) 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyvė, įgyvendinanti šių dokumentų nuostatas ir, remdamasi nacionaliniais įstatymais, suteikianti realią galimybę prašyti pabėgėlio statuso bei nustatyta tvarka jį gauti.

3 straipsnis. Užsieniečio teisė kreiptis ir gauti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje

1. Užsienietis turi teisę kreiptis ir gauti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje šio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Kiekvieno užsieniečio prašymas suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje turi būti išnagrinėtas iš esmės, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnyje numatytus atvejus.

4 straipsnis. Pabėgėlio statuso nesuteikimas

Užsieniečiui pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje nesuteikiamas, jeigu:

1) jis naudojasi Jungtinių Tautų organų ar organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų Vyriausiąjį pabėgėlių reikalų komisarą, pagalba ir apsauga;

2) valstybės, kurioje jis gyvena, kompetentingos valdžios institucijos pripažįsta jam teises ir pareigas, susijusias su tos valstybės pilietybe;

3) yra pagrindo manyti, kad iki atvykimo į Lietuvos Respubliką jis padarė sunkų nepolitinio pobūdžio nusikaltimą arba yra kaltas dėl veiksmų, prieštaraujančių Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams;

4) yra pagrindo manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai, žmonijai arba karinį nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami tarptautiniuose dokumentuose.

5 straipsnis. Pabėgėlio statuso panaikinimas

1. Užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, jeigu jis:

1) savo noru pasinaudojo valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba;

2) savo noru susigrąžino prarastą pilietybę;

3) įgijo naują pilietybę ir naudojasi tos valstybės, kurios pilietis dabar jis yra, gynyba;

4) savo noru vėl įsikūrė valstybėje, kurią buvo palikęs arba už kurios ribų jis buvo bijodamas persekiojimo;

5) negali atsisakyti naudotis valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba, nes pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo pripažintas pabėgėliu;

6) kaip pilietybės neturintis asmuo gali grįžti į valstybę, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, nes pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo pripažintas pabėgėliu;

7) pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje gavo apgaulės būdu (išskyrus atvejus, kai jo pateikta apie save informacija neturi esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam pabėgėlio statusą).

2. Šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos netaikomos pabėgėliui, jeigu jis nurodo svarbias priežastis dėl baimės būti persekiojamu valstybėje, į kurią atsisako grįžti ir kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta.

3. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso panaikinimo priima Migracijos departamentas.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sprendimą dėl pabėgėlio statuso panaikinimo pabėgėlis per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos gali apskųsti administraciniam teismui.

6 straipsnis. Užsieniečio, norinčio gauti pabėgėlio statusą, atvykimas į Lietuvos Respublikos teritoriją

Užsienietis, norintis gauti pabėgėlio statusą, į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyksta per valstybės sienos perėjimo punktus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

7 straipsnis. Atsakomybės netaikymas už neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje

Užsieniečiui, neteisėtai atvykusiam į Lietuvos Respubliką iš valstybės, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus, arba iš valstybės, kuri neužtikrina apsaugos nuo išsiuntimo į kilmės valstybę, kurioje jam gresia persekiojimas šio įstatymo numatytais atvejais, atsakomybė už neteisėtą atvykimą ir buvimą netaikoma, jeigu jis nedelsdamas prisistato miesto (rajono) policijos komisariato arba savivaldybės pareigūnams.

8 straipsnis. Draudimas užsienietį išsiųsti arba sugrąžinti

1. Užsienietis, pateikęs prašymą suteikti pabėgėlio statusą šio įstatymo numatytais atvejais, neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ir negrąžinamas į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus arba kurioje nebūtų suteikta apsauga nuo grąžinimo į tokią valstybę.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostata netaikoma užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių laikomas pavojingu Lietuvos Respublikos saugumui arba kelia pavojų visuomenei, jei jis nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu už sunkų nusikaltimą.

ANTRASIS SKIRSNIS

PABĖGĖLIO STATUSO SUTEIKIMO TVARKA

9 straipsnis. Užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio statusą pateikimas

1. Motyvuotą prašymą suteikti pabėgėlio statusą užsienietis gali pateikti raštu arba žodžiu Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punkte pasienio policijai, miesto (rajono) policijos komisariate, Užsieniečių registracijos centre, ar kitose valstybės institucijose. Kai užsienietis pateikia prašymą suteikti pabėgėlio statusą žodžiu, šių institucijų pareigūnai (valstybės tarnautojai) surašo protokolą. Informacija apie prašymo padavimą laikoma konfidencialia, jeigu prašytojas nepageidauja kitaip.

2. Kitose valstybės institucijose pateiktas užsieniečio prašymas suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje ir protokolas (kai prašymas suteikti pabėgėlio statusą buvo pateiktas žodžiu) nedelsiant perduodamas šio straipsnio 1 dalyje numatytoms institucijoms ar Migracijos departamentui.

3. Už nepilnametį vaiką prašymą gali pateikti jo tėvai arba kiti teisėti jo atstovai. Už nepilnametį, kuris nėra lydimas tėvų arba teisėto atstovo, prašymą gali pateikti vaikų teisių apsaugos institucijos skirtas atstovas.

4. Šeimos vardu prašymą gali pateikti vienas pilnamečių šeimos narių.

10 straipsnis. Užsieniečio įleidimas į Lietuvos Respublikos teritoriją

1. Gavusi užsieniečio prašymą suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, pasienio policija, miesto (rajono) policijos komisariatas ar Užsieniečių registracijos centras apklausia užsienietį ir surenka asmens duomenis apie jį bei kartu atvykusius jo šeimos narius, nustato kelionės maršrutą, taip pat išsiaiškina prašymo pateikimo motyvus.

2. Užsieniečio prašymas ir surinkti duomenys perduodami nedelsiant Migracijos departamentui, kuris nusprendžia, ar yra pagrindas dėl šio įstatymo 11 straipsnyje numatytų priežasčių neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respublikos teritoriją, o tais atvejais, kai užsienietis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, neleisti užsieniečiui būti valstybėje.

3. Atsisakius įleisti užsienietį į Lietuvos Respublikos teritoriją arba neleidus joje būti, jis grąžinamas į valstybę, iš kurios atvyko arba iš kurios yra kilęs. Sprendimą neįleisti užsienietį į Lietuvos Respublikos teritoriją arba neleisti joje būti užsienietis per 14 dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti administraciniam teismui. Skundo pateikimas sustabdo sprendimo dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymą.

11 straipsnis. Priežastys, kliudančios įleisti užsienietį į Lietuvos Respublikos teritoriją arba leisti būti joje

1. Užsienietis neįleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją arba jam neleidžiama joje būti, kai:

1) užsienietis atvyko iš saugios trečiosios šalies;

2) prieglobstį jam jau yra suteikusi kita valstybė;

3) jis turi kelių valstybių pilietybę ir be svarbių priežasčių nepasinaudoja vienos iš valstybių, kurios pilietis jis yra, gynyba;

4) jau anksčiau pagal jo prašymą suteikti pabėgėlio statusą šio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais nagrinėjimo metu buvo priimtas sprendimas nesuteikti pabėgėlio statuso ir naujai pateiktame prašyme nėra papildomos informacijos.

2. Saugios trečiosios šalies nustatymo ir užsieniečio grąžinimo į ją tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

12 straipsnis. Užsieniečio prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarka

1. Užsienietis, kuriam leista atvykti arba būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra nusiunčiamas į Užsieniečių registracijos centrą. Prireikus, užsienietis į Užsieniečių registracijos centrą vyksta lydimas pasienio policijos ar policijos pareigūnų.

2. Užsieniečių registracijos centre užsienietis užpildo anketą pabėgėlio statusui Lietuvos Respublikoje gauti, po to jis užpildo anketą, apklausiamas, nufotografuojamas bei daktiloskopuojamas. Prireikus, atliekama jo asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas.

3. Užsieniečių registracijos centras, remdamasis surinkta medžiaga, ne vėliau kaip per 30 dienų atlieka patikrinimą ir surašo išvadą dėl užsieniečio prašymo nagrinėjimo iš esmės. Prireikus, Užsieniečių registracijos centro vadovas gali pratęsti patikrinimo laiką, bet ne ilgiau kaip 30 dienų.

4. Migracijos departamentas prašymo nagrinėjimo iš esmės laikotarpiui išduoda užsieniečiui registracijos pažymėjimą, suteikiantį teisę naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje.

13 straipsnis. Užsieniečio, pateikusio prašymą suteikti pabėgėlio statusą, sulaikymo sąlygos ir pagrindai

1. Užsienietis, pateikęs prašymą suteikti pabėgėlio statusą, Lietuvos Respublikoje negali būti sulaikytas, išskyrus kai būtina:

1) nustatyti asmens tapatybę, jei pagrįstai įtariama, kad asmuo slepia savo asmens tapatybę ar jos nepatvirtina;

2) išsiaiškinti priežastis, dėl kurių užsienietis naudojosi suklastotais asmens dokumentais arba juos sugadino;

3) užkirsti kelią infekcinėms ligoms plisti ar užtikrinti valstybės saugumą ar viešąją tvarką;

4) jį sulaikyti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

2. Policija turi teisę sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandoms. Nepilnamečiai sulaikomi tik išimtiniais atvejais. Ilgesniam kaip 48 valandų laikotarpiui užsienietis gali būti sulaikytas teismo sprendimu, apgyvendinant jį Užsieniečių registracijos centre.

14 straipsnis. Užsieniečio apgyvendinimas prašymo nagrinėjimo laikotarpiu

1. Sprendimus dėl užsieniečio apgyvendinimo prašymo nagrinėjimo laikotarpiu priima Migracijos departamentas Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka.

2. Teisėtai atvykusiam ar teisėtai esančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje užsieniečiui, pateikusiam prašymą suteikti pabėgėlio statusą, gali būti leidžiama gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

3. Neteisėtai atvykęs ar neteisėtai esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje užsienietis, pateikęs prašymą suteikti pabėgėlio statusą, apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre atskirai nuo teisėtai atvykusių ar teisėtai esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje užsieniečių.

4. Užsienietis, kurio prašymas nagrinėjamas bendrąja tvarka, apgyvendinamas Pabėgėlių priėmimo centre arba jam leidžiama gyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Užsienietis, kurio prašymas nagrinėjamas skubos tvarka, apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre.

5. Užsieniečių registracijos centrus bei Pabėgėlių priėmimo centrus steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

6. Užsieniečių registracijos centrams ir Pabėgėlių priėmimo centrams steigti ir išlaikyti skiriamos lėšos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Centrai turi teisę naudotis kitų valstybių, tarptautinių organizacijų bei privačių asmenų parama.

15 straipsnis. Užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimas iš esmės

1. Migracijos departamentas užsieniečio prašymą nagrinėja iš esmės bendrąja arba skubos tvarka.

2. Skubos tvarka gali būti taikoma, kai:

1)   užsienietis atvyko iš saugios kilmės šalies;

2)   užsienietis nepateikė duomenų apie persekiojimo pagrindus, nurodytus 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokole dėl pabėgėlių statuso;

3) užsienietis pateikia žinomai melagingą informaciją apie atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes;

4) užsienietis pagrįstai laikomas pavojingu Lietuvos Respublikos saugumui ar viešajai tvarkai.

3. Saugios kilmės šalies nustatymo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

16 straipsnis. Įrodinėjimo priemonių leistinumas

Jei nagrinėjant užsieniečio prašymą iš esmės nustatoma, jog susiję su pabėgėlio statusu faktai, nepaisant užsieniečio nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinami rašytiniais įrodymais, šie faktai vertinami pareiškėjo naudai ir prašymas laikomas pagrįstu, jei užsieniečio paaiškinimai iš esmės neprieštaringi ir nuoseklūs bei neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams.

17 straipsnis. Prašymo suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminai

1. Taikant užsieniečių prašymų nagrinėjimo skubos tvarką, užsieniečio prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo išvados dėl prašymo nagrinėjimo iš esmės gavimo dienos Migracijos departamente. Nesant galimybės išnagrinėti prašymo per šį laikotarpį, jis nagrinėjamas bendrąja tvarka apie tai raštu pranešant Užsieniečių registracijos centrui.

2. Taikant užsieniečių prašymų nagrinėjimo bendrąją tvarką, užsieniečio prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo išvados dėl prašymo nagrinėjimo iš esmės gavimo Migracijos departamente dienos. Esant pagrįstoms priežastims, Migracijos departamento vadovas gali nustatyti ir ilgesnį terminą, tačiau bendras užsieniečio prašymo nagrinėjimo terminas negali viršyti 12 mėnesių.

18 straipsnis. Užsieniečio, pateikusio prašymą suteikti pabėgėlio statusą, teisės ir pareigos, susijusios su pabėgėlio statuso suteikimu

1. Užsieniečio, pateikusio prašymą suteikti pabėgėlio statusą, teisės, susijusios su šio statuso suteikimu:

1) gyventi Užsieniečių registracijos centre ar Pabėgėlių priėmimo centre bei naudotis jų teikiamomis paslaugomis;

2) tvarkyti ir notariškai įforminti dokumentus;

3) gauti teisinę pagalbą;

4) gauti kompensaciją už naudojimąsį visuomeninio transporto priemonėmis;

5) naudotis vertėjo paslaugomis;

6) naudotis medicinos paslaugomis Užsieniečių registracijos centre ir Pabėgėlių priėmimo centre nustatyta tvarka;

7) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kas mėnesį gauti piniginę pašalpą smulkioms išlaidoms.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų užsieniečių vaikai turi teisę mokytis bendrojo lavinimo mokyklose.

3. Užsieniečiui gali būti leista laikinai dirbti Pabėgėlių priėmimo centre Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Užsieniečio, pateikusio prašymą suteikti pabėgėlio statusą, pareigos:

1) laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir buvimo Užsieniečių registracijos centre bei Pabėgėlių priėmimo centre nustatytos tvarkos;

2) gyventi Užsieniečių registracijos centre, jei jis neteisėtai atvyko ar yra Lietuvos Respublikoje, kol bus nustatyta jo prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarka;

3) gyventi Pabėgėlių priėmimo centre, kol vyksta jo prašymo nagrinėjimas iš esmės, jei jam nebuvo leista gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;

4) leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą formą;

5) aktyviai dalyvauti tvarkant prašymo suteikti pabėgėlio statusą reikalus.

5. Šio straipsnio 1 dalyje išvardintos užsieniečiams teikiamos paslaugos apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

6. Šiame straipsnyje nurodyti užsieniečiai turi ir kitas teises, kurias jiems garantuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, įstatymai ir kiti teisės aktai.

19 straipsnis. Užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo nutraukimas

1. Užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimas gali būti nutraukiamas, jei užsienietis:

1) raštu pareiškia norą nutraukti jo prašymo nagrinėjimą;

2) išvyksta iš Užsieniečių registracijos centro arba Pabėgėlių priėmimo centro ir be svarbių priežasčių negrįžta ilgiau kaip 3 dienas;

3) miršta, išskyrus atvejus, kai užsienietis pateikė prašymą šeimos vardu.

2. Sprendimą nutraukti užsieniečio prašymo nagrinėjimą priima Migracijos departamentas. Šis sprendimas per 1 mėnesį nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas administraciniam teismui.

20 straipsnis. Pabėgėlio statuso suteikimas ir asmens dokumentai

1. Išnagrinėjus užsieniečio prašymą suteikti pabėgėlio statusą, sprendimą priima Migracijos departamentas.

2. Užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, Migracijos departamentas išduoda leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

3. Pabėgėlio prašymu Migracijos departamentas išduoda pabėgėlio kelionės dokumentą.

4. Pabėgėlio statuso suteikimo Lietuvos Respublikoje tvarką bei asmens dokumentų išdavimo tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija.

21 straipsnis. Užsieniečio išsiuntimas

Užsienietis, kuris negali naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu arba kuriam nesuteiktas pabėgėlio statusas, arba kuris nesikreipė dėl leidimo gyventi humanitariniais pagrindais pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl užsieniečių teisinės padėties”, yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

SKUNDAI DĖL PABĖGĖLIO STATUSO NESUTEIKIMO

22 straipsnis. Skundo dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo padavimas

1. Skundas dėl sprendimo nesuteikti pabėgėlio statusą gali būti paduotas asmens, kuriam pabėgėlio statusas nebuvo suteiktas, per 14 dienų nuo šio sprendimo gavimo administraciniam teismui.

2. Skundas taip pat gali būti siunčiamas administraciniam teismui per instituciją, kuri priėmė sprendimą nesuteikti pabėgėlio statusą. Ši institucija per 3 dienas skundą kartu su byla nusiunčia administraciniam teismui.

3.   Skundo nagrinėjimo metu užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.

23 straipsnis. Skundo dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo nagrinėjimas

1. Skundai dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso” nuostatas.

2. Nagrinėdamas skundą, administracinis teismas patikrina sprendimo nesuteikti pabėgėlio statusą teisėtumą ir pagrįstumą.

24 straipsnis. Teismo sprendimas dėl skundo dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo

Administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:

1) palikti priimtą sprendimą nepakeistą ir skundo netenkinti;

2) panaikinti priimtą sprendimą ir suteikti pabėgėlio statusą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PABĖGĖLIŲ SOCIALINĖ INTEGRACIJA

25 straipsnis. Pabėgėlio integracija ir natūralizacija

1. Pabėgėlio integracija ir natūralizacija įgyvendinama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Pabėgėlis įstatymų nustatyta tvarka gali naudotis humanitarine ir kita pagalba. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys gali steigti pagalbos pabėgėliams fondus. Fondų veiklą gali remti ir kitos valstybės, tarptautinės organizacijos bei fiziniai ir juridiniai asmenys.

26 straipsnis. Pabėgėlio teisės, pareigos ir atsakomybė

Pabėgėlis Lietuvoje naudojasi visomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos įstatymų užsieniečiams nustatytomis teisėmis. Pabėgėlis privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų ir atsako už jų pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

27 straipsnis. Šeimos susijungimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pabėgėlis turi teisę pakviesti atvykti gyventi į Lietuvos Respubliką užsienio valstybėje likusius gyventi sutuoktinį ir vaikus bei įvaikius iki 18 metų, jeigu jie nesudarę santuokos, ir tėvus, nedarbingus dėl amžiaus arba invalidumo, su kuriais pabėgėlis anksčiau tvarkė bendrą ūkį.

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28 straipsnis. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

1. Lietuvos Respublika, spręsdama pabėgėlių problemas, bendradarbiauja su Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdyba, sudaro sąlygas vykdyti jos įsipareigojimus stebėti, kaip Lietuvos Respublikoje laikomasi 1951 m. Konvencijos ir 1967 m.

Protokolo dėl pabėgėlių statuso reikalavimų, teikia reikalingą informaciją ir statistinius duomenis apie užsieniečius, pateikusius prašymus suteikti pabėgėlio statusą, ir pabėgėlius, Konvencijos ir Protokolo įgyvendinimą ir galiojančius ar įsigaliosiančius norminius aktus dėl pabėgėlių.

2. Užsieniečiai, pateikę prašymus suteikti pabėgėlio statusą, ir pabėgėliai turi teisę kreiptis į Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos  atstovus, kuriems leidžiama nedelsiant susisiekti su užsieniečiais, pateikusiais prašymus suteikti pabėgėlio statusą, ir pabėgėliais, jeigu jie to paprašo. Kaip išimtis 9 straipsnio sąlygojamam konfidencialumui, Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybai teikiama informacija apie prašymus suteikti pabėgėlio statusą.

29 straipsnis. Pabėgėlių registras

1. Užsieniečiai, pateikę prašymą suteikti pabėgėlio statusą, ir užsieniečiai, gavę pabėgėlio statusą, įtraukiami į valstybės registrą - Pabėgėlių registrą.

2. Pabėgėlių registrą tvarko Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota valstybės institucija.

30 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato kitas, negu šis įstatymas nuostatas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

31 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Užsieniečių prašymai dėl pabėgėlio statuso suteikimo, kurie buvo paduoti ir neišnagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti šio įstatymo nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS