Projektas 2

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS

ĮSTATYMAS

2000 m.                       Nr.

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Žuvininkystės įstatymo paskirtis ir galiojimo teritorija

1. Žuvininkystės įstatymas reguliuoja santykius, atsirandančius žvejybos, akvakultūros, perdirbimo ir pateikimo į rinką srityse.

2. Šio įstatymo tikslas yra užtikrinti tausojančią žvejybą, žuvų išteklių apsaugą bei atkūrimą, ir žvejybos kontrolę atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, žvejų, žuvų augintojų, perdirbėjų bei vartotojų interesus.

3. Šio įstatymo nuostatos galioja Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje, o Lietuvos žvejybos laivuose -visuose vandenyse.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Žuvininkystė - veikla, susijusi su žuvų išteklių valdymu, apsauga ir atkūrimu, žvejyba, žuvivaisa, tvenkinių žuvininkyste, žuvų perdirbimu ir pirminiu žuvų pardavimu.

2. Žuvys - visų rūšių žuvys, nėgės, vandens vėžiagyviai ir moliuskai.

3. Žuvų ištekliai - visos gėlųjų ir jūrų vandenų žuvys, kurias žmogus naudoja arba gali naudoti savo poreikiams.

4. Žuvų išteklių apsauga ir atkūrimas - teisinių, techninių-materialinių ir finansinių priemonių, įgalinančių išlaikyti stabilias, atkurti nykstančias arba pagausinti žuvų populiacijas, visuma.

5. Vandens augalai - vandenyje augantys augalai, turintys ūkinę reikšmę, naudojami vandens gyvūnų kaip maistas, sudarantys substratą žuvų nerštui arba turintys reikšmę natūraliam vandens valymui. Šiame įstatyme vandens augalų naudojimui taikomos tos pačios nuostatos kaip ir žuvų išteklių naudojimui.

6. Žuvų išteklių naudotojai - vandens telkinių savininkai, fiziniai ir juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, kuriems suteikta teisė naudoti žuvų išteklius.

7. Akvakultūra - žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ir kitų organizmų dirbtinis auginimas gėlame arba jūros vandenyje, sudarant šiems organizmams optimalias mitybos ir gyvenimo sąlygas.

8. Žuvivaisa - žuvų veisimas, paauginimas bei perkėlimas iš vienų vandens telkinių į kitus žuvų išteklių atkūrimo, palaikymo ir gausinimo tikslais, taip pat reproduktorių gaudymas ir laikymas.

9. Tvenkinių žuvininkystė - žuvų veisimas ir auginimas žuvininkystės tvenkiniuose, taikant žuvų auginimo tvenkiniuose technologijas.

10. Žuvininkystės tvenkinys - upės vagoje arba žemės paviršaus įdauboje, iškasoje, pylimų apsuptame plote įrengtas vandens telkinys su hidrotechnikos statiniais žuvims auginti ir veisti.

11. Žvejybos limitas - bendras leistinas atskirų rūšių žuvų sugavimo kiekis.

12. Žvejybos kvota - žvejybos limito dalis, skiriama užsiimančiam versline žvejyba Lietuvos fiziniam, juridiniam asmeniui bei įmonei, neturinčiai juridinio asmens teisių, arba užsienio valstybei.

13. Žvejyba - žuvų gaudymas, laikymas ar perdirbimas laivuose, gabenimas laivais.

14. Verslinė žvejyba - žvejyba versliniais žvejybos įrankiais komerciniais tikslais, žuvų laikymas ar perdirbimas laivuose bei gabenimas laivais.

15. Mėgėjiška žvejyba - žvejyba mėgėjiškais žvejybos įrankiais sporto ir poilsio tikslais.

16. Kita (speciali) žvejyba - žvejyba mokslinių tyrimų, monitoringo, žuvivaisos, aklimatizacijos, kontrolinių gaudymų, biologinės melioracijos, švietimo ir panašiais tikslais.

17. Žvejyba atviroje jūroje - žvejyba jūrų vandenyse, kurie neįeina į valstybių išskirtinę ekonominę zoną, teritorinę jūrą ar vidaus vandenis.

18. Žvejybos leidimas - nustatyta tvarka išduotas dokumentas, suteikiantis teisę žvejybai.

19. Žvejybos laivas – bet kokio tipo savaeigis, ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra, arba gali būti pritaikytas verslinei žvejybai, krovinių gabenimui ir žuvų perdirbimui.

20. Jūrinis žvejybos laivas - ne mažesnis kaip 10 metrų ilgio žvejybos laivas, pritaikytas verslinei žvejybai jūroje.

21. Lietuvos žvejybos laivas - žvejybos laivas, plaukiojantis su Lietuvos vėliava ir įregistruotas į Lietuvos laivų registrą.

22. Pirminis žuvų pardavimas - pirminis didmeninis žuvų pardavimas po jų iškrovimo uoste arba pardavimas iš žvejybos bei kitų gabenančių žuvis laivų.

23. Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniai - Lietuvos teritorinė jūra ir išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje, visi paviršiniai Lietuvos Respublikos vidaus vandenys, kurie gali būti naudojami žuvininkystei.

ANTRASIS SKIRSNIS

ŽUVININKYSTĖS VALDYMAS

3 straipsnis. Žuvininkystės valdymas

Žuvininkystę valdo ir šiame įstatyme nurodytus tikslus pagal kompetenciją įgyvendina Žemės ūkio ministerija bei kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos.

4 straipsnis. Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniai

1. Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniai yra valstybiniai ir privatūs.

2. Lietuvos valstybiniai žuvininkystės vandens telkiniai yra šie:

1) išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje;

2) teritorinė jūra;

3) Kuršių marių dalis, esanti Lietuvos Respublikos teritorijoje;

4) kiti valstybinio vidaus vandenų fondo paviršiniai vandens telkiniai, nurodyti Vandens įstatyme.

3. Privatūs žuvininkystės vandens telkiniai yra vandens telkiniai, priklausantys jų savininkams privačios nuosavybės teise.

5 straipsnis. Lietuvos žuvininkystės vandens telkinių valdymas

1. Lietuvos valstybinius žuvininkystės vandens telkinius valdo Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

2. Valstybinės reikšmės vandens telkiniai žvejybai nenuomojami. Nuomotinų valstybės vandens telkinių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

3. Privačius žuvininkystės vandens telkinius valdo jų savininkai, vadovaudamiesi įstatymais ir kitais teisės aktais.

TREČIASIS SKIRSNIS

ŽVEJYBA LIETUVOS VANDENYSE

6 straipsnis. Lietuvos žuvų ištekliai

1. Lietuvos žuvininkystės vandens telkinių žuvų ištekliai, išskyrus privačių žuvininkystės tvenkinių,  nuosavybės teise priklauso valstybei. Jų naudojimo tvarką nustato šis ir kiti įstatymai bei kiti teisės aktai.

2. Privačių vandens telkinių savininkai žvejoja šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

7 straipsnis. Žvejybos būdai

Žvejybos būdai yra šie:

1) verslinė žvejyba;

2) mėgėjiška žvejyba;

3) kita žvejyba.

8 straipsnis. Verslinė žvejyba

Versline žvejyba gali užsiimti Lietuvos fiziniai, juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įteisinę veiklą šioje srityje, atestuoti Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir pagal šio įstatymo 12 straipsnį įgiję teisę žvejoti.

Teisė į verslinę žvejybą suteikiama žvejybos leidimais arba vidaus vandens telkinių nuomos verslinei žvejybai sutartimis. Teisė žvejoti vidaus vandens telkiniuose nuomos verslinei žvejybai sutartimis suteikiama tik atestuotiems nuomininkams.

9 straipsnis. Mėgėjiška žvejyba

1. Kiekvienas Lietuvos Respublikos gyventojas turi teisę į mėgėjišką žvejybą visuose Lietuvos Respublikos vandens telkiniuose, jeigu juose mėgėjiška žvejyba neuždrausta, išskyrus privačius vandens telkinius. Prie tokių vandens telkinių turi būti įrengti įspėjamieji ženklai.

2. Užsienio valstybių piliečiai žvejoja Lietuvos Respublikos vandens telkinuose Lietuvos

Respublikos įstatymuose, žvejybos taisyklėse, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Jeigu ypatingai vertingų žuvų mėgėjiškai žvejybai vandens telkiniuose ar jų dalyje yra nustatyti limitai, žvejoti galima tik gavus leidimus.

4. Mėgėjiškos žvejybos organizavimo ir žvejybos leidimų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

5. Šio straipsnio nuostatos negalioja vandens telkiniuose, naudojamuose kitai (specialiai) žvejybai.

10 straipsnis. Kita (speciali) žvejyba

1. Leidimus kitai (specialiai) žvejybai išduoda Žemės ūkio ministerija, kuri nustato tokios žvejybos sąlygas ir ataskaitų pateikimo tvarką.

2. Leidimais kitai (specialiai) žvejybai gali būti suteikiama teisė žvejoti bet kuriame valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje.

3. Leidimai žvejoti žuvivaisos tikslais žvejybai išnuomotuose valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose gali būti išduodami tik nuomininkui sutikus.

4. Privačiuose vandens telkiniuose leidimai kitai (specialiai) žvejybai išduodami tik savininkui sutikus. Be savininko sutikimo leidimai kitai (specialiai) žvejybai gali būti išduodami tik esant ypatingai ekologinei situacijai (epizootijos židinys, ypač vertingų mokslui objektų tyrimai, nepageidaujamų Lietuvai augalų ir gyvūnų rūšių atsiradimas ir kt.).

5. Vandens telkinio savininkas arba nuomininkas turi teisę gauti kompensaciją už kitos žvejybos metu jo telkinyje sugautas žuvis. Kompensavimo už kitą žvejybą tvarką ir dydžius nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

11 straipsnis. Žvejybos reguliavimas

1. Naudojant žuvų išteklius, būtina užtikrinti jų natūralaus atsikūrimo galimybes, palaikyti optimalų vandens telkinių produktyvumą ir išvengti neigiamų vandens ekosistemų pakitimų.

2. Žvejybos reguliavimas grindžiamas mokslinių tyrimų duomenimis. Nustatant žvejybos apribojimus Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir teritorinėje jūroje, atsižvelgiama į Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos rekomendacijas.

3. Žvejybos reguliavimo priemonės gali būti šios:

1) žvejybos draudimas arba ribojimas tam tikru laiku arba tam tikrose vietose;

2) atskirų rūšių žuvų žvejybos uždraudimas arba sugavimo kiekinių limitų nustatymas;

3) leidžiamų žvejybos įrankių ir būdų nustatymas;

4) kvotų panaudojimo ribojimas;

5) žvejybos laiko sutrumpinimas;

6) žvejybos laivų skaičiaus ir tipo nustatymas;

7) minimalaus gaudomų žuvų dydžio ir svorio nustatymas;

8) kitokių žuvų išteklių naudojimo apribojimų įvedimas.

12 straipsnis. Žvejybos teisės suteikimas

1. Teisė žvejoti suteikiama:

1)   išduodant žvejybos leidimus;

2)   sudarant vidaus vandens telkinių nuomos verslinei ir mėgėjiškai žvejybai sutartis.

2. Teisę žvejoti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteikia vandens telkinio savininkas arba nuomininkas. Nuomininkas gali suteikti teisę tik mėgėjiškai žvejybai.

3. Teisę kitai žvejybai gali suteikti Žemės ūkio ministerija bei vandens telkinių savininkai.

4. Žvejybos teisės suteikimo dokumentuose nustatomos žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygos.

5. Žuvų, kurių žvejyba dėl jų išteklių būklės yra limituojama, žvejybos limitus ir žvejybos kvotų skyrimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija. Tais atvejais, kai nustatyto žvejybos limito nepakanka visiems fiziniams, juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisų, įstatymų nustatyta tvarka įteisinusiems verslinės žvejybos veiklą ir atestuotiems Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministerija turi teisę skirti žvejybos kvotas konkurso būdu.

13 straipsnis. Žvejybos teisės pasibaigimo pagrindai

1. Žvejybos teisė pasibaigia:

1) pasibaigus terminui, nustatytam leidimu arba nuomos sutartimi;

2) mirus nuomininkui, kai įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra;

3) likvidavus juridinį asmenį;

4) nustatyta tvarka visam laikui ar laikinai uždraudus žvejybą vandens telkinyje arba jo dalyje;

5) kitais atvejais, numatytais žvejybos leidime arba nuomos sutartyje;

6) teismo sprendimu.

2.Žvejybos teisė pasibaigia anuliavus žvejybos leidimą arba nutraukus nuomos sutartį, kai juridiniai ir fiziniai asmenys nesilaiko žvejybą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės norminių aktų, leidimuose bei nuomos sutartyse nustatytų sąlygų.

3.Ginčus dėl žuvų išteklių naudojimo sprendžia teismas.

14 straipsnis. Žuvų išteklių naudotojų teisės

Žuvų išteklių naudotojai turi teisę:

1) žvejoti leidime arba nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis;

2) naudoti vandens telkinių pakrantės apsaugos juostas veiklai, susijusiai su žvejyba, pagal žemės servitutus.

15 straipsnis. Žuvų išteklių naudotojų pareigos

Žuvų išteklių naudotojai privalo:

1) racionaliai naudoti ir saugoti žuvų išteklius;

2) naudodami žuvų išteklius, laikytis žvejybą ir žuvų apsaugą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų, žvejybos taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų bei leidimuose, vandens telkinių nuomos sutartyse ar kituose dokumentuose, suteikiančiuose teisę naudoti žuvų išteklius, nustatytų sąlygų;

3) jeigu jie yra valstybinių vidaus vandens telkinių nuomininkai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savo lėšomis atlikti naudojamų žuvų išteklių tyrimo bei jų būklės įvertinimo darbus ir pateikti tyrimų duomenis Vyriausybės įgaliotai institucijai ir telkinių savininkams;

4) vykdyti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemones, suderintas su Vyriausybės įgaliota institucija ir telkinių savininkais;

5) paaiškėjus, kad naudojamiems žuvų ištekliams gresia pavojus, imtis priemonių jam išvengti, o atsiradus žalingų padarinių, neatidėliotinai imtis priemonių  jiems pašalinti ir apie tai informuoti Vyriausybės įgaliotas institucijas bei telkinių savininkus;

6) Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vykdyti apskaitą ir nemokamai teikti duomenis apie sužvejotas žuvis, sugautų žuvų pardavimą institucijai (asmeniui), suteikusiai žvejybos teisę;

7) atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žuvų ištekliams žalą;

8) vykdyti teisėtus Vyriausybės įgaliotų institucijų bei pareigūnų reikalavimus.

16 straipsnis. Žuvininkystės vandens telkinių ir žuvų išteklių apsauga

1. Žuvų ir vandens augalų apsaugą reglamentuoja šis įstatymas, Aplinkos apsaugos, Vandens, Laukinės gyvūnijos, Jūros aplinkos apsaugos įstatymai ir kiti teisės aktai.

2. Žuvininkystės vandens telkiniuose ir vandens apsaugos zonose projektuojant, statant, rekonstruojant įmones, statinius ir kitus objektus, taip pat vykdant įvairius darbus, kurie gali neigiamai veikti žuvis ir vandens augalus bei jų aplinką, darbų užsakovai privalo užtikrinti palankių šiems organizmams reprodukcijos, migracijos bei gyvenimo sąlygų išsaugojimą. Jeigu vykdant tokią veiklą neigiamas poveikis žuvims, vandens augalams bei jų aplinkai neišvengiamas, tokių darbų projektuose turi būti numatytas nuostolių atlyginimas, arba kompensacinės priemonės, suderintos su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.

3. Kompensacinių priemonių parengimo ir įgyvendinimo bei nuostolių skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

17 straipsnis. Tvenkinių žuvininkystės ir žuvivaisos reguliavimas

1. Tvenkinių žuvininkystės produktų gamyba priskiriama žemės ūkio veiklai.

2. Žuvininkystės tvenkiniai turi būti naudojami pagal žuvų auginimo žuvininkystės tvenkiniuose technologijų reikalavimus, nustatytus Vyriausybės įgaliotos institucijos.

3.  Aplink žuvininkystės tvenkinių teritorijas privalo būti vandens apsaugos zonos.

4. To paties vandens šaltinio baseine draudžiama įrengti naujus tvenkinius aukščiau esančių žuvininkystės tvenkinių be Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimo.

5. Vandens kokybė tvenkiniuose turi atitikti vandens įstatymo nustatytus žuvininkystės vandens telkinių keliamus reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi į tvenkinius tiekiamam ir iš jų išleidžiamam vandeniui.

6. Vyriausybės įgaliota institucija kontroliuoja tvenkiniuose auginamų žuvų ir kitų hidrobiontų sanitarinę ir epizootinę būklę.

7.  Žuvininkystės tvenkinių priešepizootinės ir profilaktinės priemonės, kalkinimas gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas programas.

8. Fiziniai ir juridiniai asmenys, besiverčiantys tvenkinių žuvininkyste ir žuvivaisa, žuvalesių paukščių skaičiaus reguliavimo priemones taiko Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

9. Valstybiniai vandens telkiniai, kurių vanduo naudojamas žuvininkystės tvenkiniams užpildyti, gali būti nuomojami tik šių tvenkinių savininkams, besiverčiantiems tvenkinių žuvininkyste ir žuvivaisa.

10. Žuvivaisa valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose vykdoma pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą programą.

11. Naujos žuvų rūšys perkeliamos bei veisiamos tik gavus Aplinkos ministerijos ir Veterinarijos tarnybos leidimą.

12. Retų, vertingų, nykstančių rūšių žuvų, vėžiagyvių, moliuskų veisimas valstybiniuose neišnuomotuose žuvininkystės vandens telkiniuose, mokslinio tyrimo, naujų technologijų rengimo ir diegimo, žuvų selekcijos ir veislininkystės darbai finansuojami iš valstybės biudžeto pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas programas, taip pat savivaldybių biudžetų, tikslinių fondų ir kitų lėšų.

13. Žuvų gaudymo žuvivaisai ir žuvų įveisimo vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

lietuvos ŽVEJYBOS LAIVŲ REGISTRavimas

18 straipsnis. Žvejybos laivų registravimas

1. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų registre įregistruoti žvejybos laivai turi būti papildomai įregistruoti Žemės ūkio ministerijos tvarkomame žvejybos laivų rejestre.

2.   Žvejybos laivų registravimo rejestre tvarką nustato Žemės ūkio ministerija ir Susisiekimo ministerija.

PENKTASIS SKIRSNIS

žvejyba lietuvos JūriniAis žvejybos laivAis

19 straipsnis. Lietuvos Respublikos jūrinių žvejybos laivų kapitonų pareigos

1. Lietuvos Respublikos jūrinių žvejybos laivų kapitonai privalo:

1) vykdyti Vyriausybės nustatytas pareigas Lietuvos Respublikos laivų kapitonams bei laikytis Vyriausybės nustatytos tvarkos įplaukiant į Lietuvos uostus bei teritorinius vandenis ir išplaukiant iš jų;

2) pildyti žvejybos žurnalus, laikantis Žemės ūkio ministerijos patvirtintų žvejybos žurnalų pildymo taisyklių;

3) teikti deklaracijas apie žvejybą, žuvų iškrovimą krante bei perkrovimą į kitus laivus jūroje Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka;

4) Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnų reikalavimu priimti juos į laivą, perkelti į tame rajone esančius kitus laivus, leisti apžiūrėti visas laivo patalpas, tikrinti laimikį ir žvejybos įrankius, laivo dokumentaciją, teikti pagalbą tikrinimo metu;

5) suteikti Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnams galimybę daryti išrašus arba jų reikalavimu pateikti paruoštus išrašus iš žvejybos ir laivų žurnalų bei kitų su žvejyba susijusių dokumentų;

6) perduoti nemokamai per laivo radijo stotį Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnų tarnybines radiogramas ir pranešimus;

7) turėti laive ir Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnų reikalavimu pateikti (tiek žvejybos vietoje, tiek uoste) žvejybos leidimą, nustatytos formos žvejybos bilietą, žvejybos žurnalą, žuvų iškrovimo krante, perkrovimo į kitus laivus jūroje dokumentus ar jų patvirtintas kopijas;

8) vykdyti kitus teisėtus Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnų reikalavimus.

2. Kapitono patvirtintos žuvų iškrovimo ir pardavimo krante, perkrovimo į kitus laivus jūroje dokumentų kopijos, žvejybos žurnalai turi būti saugomi laive ne mažiau kaip dvylika mėnesių nuo jų pildymo užbaigimo.

20 straipsnis. Žvejyba atviroje jūroje

1. Atviroje jūroje žvejoti turi teisę Lietuvos jūriniai žvejybos laivai, gavę žvejybos leidimą ir kvotą. Leidimų išdavimo bei kvotų paskirstymo ir informacijos apie žvejybą atviroje jūroje pateikimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

2. Atviros jūros rajonuose Lietuvos jūriniai žvejybos laivai žvejoja laikydamiesi reikalavimų, kuriuos nustato žvejybą tuose rajonuose reguliuojančios organizacijos, taip pat šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reguliuojančių žvejybos tvarką, reikalavimų. Tarptautinių žvejybos organizacijų skirtų žuvų sugavimo limitų paskirstymo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

21 straipsnis. Žvejyba kitų valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose ir tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose

1. Kitų valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose Lietuvos jūriniai žvejybos laivai žvejoja Lietuvos Respublikos sutartyse dėl žvejybos santykių nustatyta tvarka, laikydamiesi tų valstybių nustatytos žvejybos tvarkos, šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių žvejybos tvarką, reikalavimų.

2. Kitų valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose žvejoti turi teisę Lietuvos jūriniai žvejybos laivai, gavę žvejybos leidimą. Leidimų išdavimo ir informacijos apie žvejybą kitų valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose pateikimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

3. Tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose Lietuvos jūriniai žvejybos laivai žvejoja šių organizacijų numatyta tvarka, laikydamiesi šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ŽVEJYBA Užsienio valstybių laivais lIETUVOS Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje

22 straipsnis. Žvejyba užsienio valstybių laivais Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje

1. Užsienio valstybių laivai žvejoja Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje tik Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse dėl žvejybos santykių nustatyta tvarka.

2. Užsienio valstybių, su kuriomis nesudarytos sutartys dėl žvejybos santykių, laivams draudžiama žvejoti Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

3. Lietuvos fiziniams, juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, atestuotiems šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka bei įgijusiems teisę naudoti žuvų išteklius, draudžiama išnuomoti užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims laivus verslinei žvejybai Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

4. Užsienio valstybių laivų, žvejojančių Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kapitonai turi laikytis šių reikalavimų:

1) pranešti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoms institucijoms apie įplaukimą į Lietuvos išskirtinę ekonominę zoną ne vėliau kaip prieš 3 valandas, nurodydami registravimo valstybę, borto numerį, pavadinimą, radijo šaukinį, įplaukimo laiką (pagal Grinvičą), įplaukimo į Lietuvos išskirtinę ekonominę zoną koordinates, turimą laive žuvų kiekį pagal rūšis;

2) žuvis iškrauti Lietuvos uostuose arba perkrauti į kitą laivą Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

3) pranešti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoms institucijoms apie išplaukimą iš Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos ne vėliau kaip prieš 3 valandas, nurodydami registravimo valstybę, borto numerį, pavadinimą, radijo šaukinį, išplaukimo laiką (pagal Grinvičą), išplaukimo iš Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos koordinates, Lietuvos vandenyse sužvejotų žuvų kiekį rūšimis;

4) vykdyti šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ,8 punktų reikalavimus.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos informuoja Lietuvos kariuomenės karines jūrų pajėgas apie gautus užsienio žvejybos laivų pranešimus dėl įplaukimo į Lietuvos išskirtinę ekonominę zoną.

6. Užsienio žvejybos laivų žvejybos žurnalai turi būti pildomi pagal Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos nustatytas taisykles.

23 straipsnis. Užsienio žvejybos laivų tikrinimas ir sulaikymas

1. Užsienio žvejybos laivai, žvejojantys Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, gali būti tikrinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Laivo kapitonui atsisakius vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnų reikalavimus, taip pat jeigu pagal pažeidimo pobūdį  administracinė nuobauda negali būti paskirta vietoje arba jeigu pažeidėjas, kuriam paskirta administracinė bauda  vietoje, atsisako pateikti baudos sumokėjimo garantiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai turi teisę sulaikyti pažeidėjus ir pristatyti jų laivus į uostą.

3. Sulaikytas užsienio žvejybos laivas nedelsiant paleidžiamas, jeigu pateikia pakankamą užstatą arba raštišką laivo savininko ar draudimo kompanijos laidavimą, patvirtintą sulaikytojo laivo kapitono, kad žala bus atlyginta, o piniginės baudos sumokėtos. Nustatant užstato arba laidavimo dydį, atsižvelgiama į maksimalią nuobaudą, kuri gali būti paskirta pažeidėjui, padarytos žalos dydį ir kitas aplinkybes.

4. Apie užsienio žvejybos laivų sulaikymą ar kitas pritaikytas priemones ir paskirtas nuobaudas nedelsiant pranešama Užsienio reikalų ministerijai, o ši apie tai informuoja laivo vėliavos valstybę.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

Pirminio žuvų pardavimo ir žuvų perdirbimo reguliavimas

24 straipsnis. Pirmasis žuvų pardavimas

1. Pirminio žuvų pardavimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

2. Fiziniai, juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, vykdydami žuvų pardavimą, ar pirkimą, Vyriausybės įgaliotai institucijai privalo pateikti žuvų pirkimo-pardavimo pranešimus, kuriuose nurodoma:

1) kiekvienos rūšies žuvų svoris, kokybė, perdirbimo laipsnis ir šviežumas;

2) kiekvienos rūšies žuvų pirminio pardavimo kaina;

3) pirkėjas ir pardavėjas;

4)   pirkimo-pardavimo vieta ir data;

5)   laivo išoriniai atpažinimo ženklai ir pavadinimas;

6)   laivo savininko arba kapitono vardas, pavardė;

7)   žuvų iškrovimo uostas.

25 straipsnis. Žuvų perdirbimas

1.   Vyriausybės įgaliotos institucijos nustato reikalavimus:

1)   žvejybos laivų ir kranto įmonių statybai ir įrengimams;

2)   žuvų paruošimo, tvarkymo ir perdirbimo sąlygoms;

3)   sanitarijos, higienos ir darbo sąlygoms;

4)   inventoriui ir darbo patalpoms;

5)   technologiniams procesams, produktų saugos užtikrinimui ir gamybos proceso kontrolei;

6)   žaliavų ir gatavų produktų laikymui, gabenimui ir pateikimui į rinką.

2. Vyriausybės įgaliota institucija rengia žuvų ir žuvų produktų importo bei eksporto plėtros valstybinius programų projektus.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ĮSTATYMO VYKDYMO KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ UŽ ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

26 straipsnis. Įstatymo vykdymo kontrolė

Šio įstatymo vykdymą pagal kompetenciją kontroliuoja Vyriausybės įgaliotos institucijos.

27 straipsnis. Atsakomybė už Žuvininkystės įstatymo pažeidimus

Juridiniai ir fiziniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, pažeidusios šio įstatymo reikalavimus, traukiamos teisinėn atsakomybėn pagal įstatymus.

28 straipsnis. Žalos žuvų ištekliams atlyginimas

1. Juridiniai, fiziniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, neteisėta veika padariusios žalą žuvų ištekliams, privalo atlyginti visus dėl to patirtus nuostolius.

2. Žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką bei įkainius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

29 straipsnis. Ieškiniai dėl neteisėta veika padarytos žalos atlyginimo

Reikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę:

1) žuvų išteklių naudotojai, kurių turtui ar interesams padaryta žala;

2) Vyriausybės įgaliotos institucijos, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, kai padaryta žala valstybės interesams.

30 straipsnis. Ginčai dėl Žuvininkystės įstatymo pažeidimų

Ginčus dėl Žuvininkystės įstatymo pažeidimų įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendžia Lietuvos Respublikos teismai, jeigu kitaip nenumatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.

DEVINTASIS SKIRSNIS

Tarptautinis bendradarbiavimas žuvininkystės srityje

31 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas žuvininkystės klausimais

1. Lietuvos Respublika, vadovaudamasi tarptautiniais natūraliųjų žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo principais, sudaro tarptautines sutartis žuvininkystės klausimais, dalyvauja tarptautinių organizacijų (susijusių su žuvininkyste) veikloje.

2. Bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis žuvininkystės klausimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos:

1) sprendžia regionines ir globalines žuvų išteklių naudojimo ir apsaugos problemas;

2) teikia suinteresuotoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms informaciją žuvininkystės klausimais, praneša apie tarptautinių gyvųjų vandens išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių panaudojimą ar panaudojimo pažeidimus.

32 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu tarptautinėse sutartyse su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis žvejybos organizacijomis numatytos kitokios žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos taisyklės negu numato Lietuvos Respublikos teisės aktai, taikomos tomis sutartimis numatytos taisyklės.

33 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Vyriausybė iki 2000 m                      parengia ir priima šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas