Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ IŠ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ

 

Į S T A T Y M A S

 

1999 m. d. Nr.

Vilnius

 

 

I SKYRIUS

 

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

 

Šis įstatymas nustato asmens teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų bei šios teisės įgyvendinimo tvarką. Šis įstatymas nereglamentuoja tokio informacijos gavimo, kurį reglamentuoja kiti įstatymai.

 

 

2 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių įstaigų pareiga teikti informaciją

 

Valstybės ir savivaldybių įstaigos privalo teikti informaciją apie savo veiklą. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuomet, kai tai yra būtina demokratinei visuomenei ir yra svarbiau už asmens teisę gauti informaciją.

 

 

3 straipsnis.  Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

 

1. Informacija - vieša ir privati informacija, kuria disponuoja valstybės ar savivaldybių įstaigos ir kurią šio įstatymo nustatyta tvarka asmuo turi teisę gauti.

 

2. Oficialus dokumentas - rašytinis, grafinis, garsinis regimasis, kompiuterinės informacijos ar kitoks dokumentas, kuris yra susijęs su įstaigos veikla, yra įtrauktas į  tos įstaigos apskaitą ir yra arba šios įstaigos sukurtas arba jos gautas.

 

3. Pareiškėjas - Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės ar užsienio valstybės pilietis.

 

4. Pareiškėjo atstovas – asmuo, turintis teisę civilinių įstatymų nustatyta tvarka atstovauti pareiškėjui.

 

5. Valstybės ar savivaldybės įstaiga (toliau – įstaiga) - Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Vyriausybės kanceliarija, vietos savivaldos valdžios ar valdymo institucija, taip pat kitos institucijos (įstaigos, tarnybos, agentūros ar kiti organizaciniai vienetai), turinčios įstatymų suteiktas viešojo administravimo teises ir įgyvendinančios vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas, taip pat įstaigos, organizacijos, kurios nėra valstybės ar savivaldybių institucijos, jei joms pagal įstatymus pavesta vykdyti tam tikras viešojo administravimo funkcijas. Šiame įstatyme “viešojo administravimo” sąvoka yra taikoma pagal Viešojo administravimo ir kitų įstatymų nuostatas.

 

6. Informacijos atstovas - valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovas arba jo paskirtas įstaigos darbuotojas (darbuotojai) ar šios įstaigos padalinys, padedantis asmenims įgyvendinti teisę į informaciją pagal šio įstatymo nuostatas.

 

7. Viešosios informacijos tarnyba – Vyriausybės arba vietos savivaldos institucijos  įgaliota įstaiga (padalinys), kuri renka, kaupia ir teikia asmenims viešąją informaciją arba informuoja apie galimybes gauti informaciją iš kitų valstybės ir savivaldybių įstaigų.

 

8. Privati informacija - informacija apie asmeninį ir  šeimos gyvenimą, asmens sveikatą, su asmens garbe ir orumu susijusi informacija. Privačia informacija pagal šį įstatymą nelaikoma galinti turėti įtakos visuomenei informacija apie valstybės ir savivaldybių įstaigų tarnautojų ar kitų visuomeninėje bei politinėje veikloje dalyvaujančių asmenų privatų gyvenimą.

 

9. Viešoji informacija - visa informacija, išskyrus privačią informaciją ir  valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar banko paslaptį sudarančią informaciją.

 

10. Prašymas – žodinis ar rašytinis pareiškėjo kreipimasis, išskyrus gautą elektroniniu paštu, pateiktas šio įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

4 straipsnis. Įstaigų pareiga informuoti apie savo veiklą

 

1. Kiekviena įstaiga privalo informuoti visuomenę apie savo veiklą.

 

2. Įstaiga privalo parengti ir išleisti informacinį leidinį arba kitokiu būdu viešai pateikti informaciją apie savo funkcijas,  struktūrą ir sprendžiamus klausimus. Įstaigoje turi būti joje esančių dokumentų rodyklė. Šioje dalyje nurodyta informacija turi būti visiems prieinama ir nemokama.

 

3. Informaciniame leidinyje arba kitokiu būdu viešai pateiktoje informacijoje turi būti nurodytas įstaigos informacijos atstovas, tikslus jo darbo adresas, fakso ir telefono numeris, darbo ir priėmimo valandos.

 

4. Įstaiga privalo teikti informaciją viešosios informacijos tarnybai. Valstybės įstaigos teikia informaciją viešosios informacijos tarnybai, kuri yra Vyriausybės įgaliota institucija, o įstaigos, priklausančios savivaldybės valdymo sričiai, - viešosios informacijos tarnybai, kuri yra savivaldybės įgaliota institucija(institucijos padalinys).

5. Kiekvienas asmuo gali kreiptis į viešosios informacijos tarnybą ir gauti viešąją informaciją arba sužinoti, į kokią įstaigą reikėtų kreiptis dėl informacijos.

 

 

5 straipsnis. Informacijos atstovo pareigos

 

Informacijos atstovas asmenims turi teikti visokeriopą pagalbą

ir  padėti įgyvendinti jų teises pagal šį įstatymą.

 

 

II SKYRIUS

 

KREIPIMASIS DĖL INFORMACIJOS GAVIMO

 

 

6 straipsnis. Prašymo pateikimo tvarka

 

1. Pareiškėjas, norėdamas gauti iš įstaigos informaciją ar oficialų dokumentą, pateikia įstaigai prašymą.

 

2. Oficialiems dokumentams gauti pateikiamas rašytinis prašymas. Prašymas gauti privačią informaciją pateikiamas šio įstatymo 7 straipsnio nustatyta tvarka. Gavus žodinį prašymą, informacija teikiama , jeigu ji gali būti teikiama žodžiu ir jeigu asmuo nereikalauja pateikti jos raštu.

 

3. Prašymas įstaigai pateikiamas tiesiogiai arba siunčiamas paštu ar per kurjerį. Prašymas gali būti pateikiamas ir per atstovą.

 

4. Prašyme turi būti nurodoma: pareiškėjo vardas, pavardė, adresas, kokią informaciją nori gauti. Jeigu pareiškėjas konkrečiai žino, kokiame dokumente yra jį dominanti informacija, nurodo to dokumento pavadinimą. Jei dėl informacijos ar oficialaus dokumento gavimo kreipiasi pareiškėjo atstovas, nurodoma atstovo vardas, pavardė, adresas bei pareiškėjas, kurio vardu jis kreipiasi.

 

5. Jeigu prašyme yra ne visi šio straipsnio 4 dalyje nurodyti duomenys, informacijos atstovas apie prašymo trūkumus praneša pareiškėjui ir siūlo pateikti prašymą su reikalingais duomenimis. Informacijos pateikimo terminai skaičiuojami nuo tinkamai surašyto prašymo gavimo dienos.

 

 

 

 

 

 

7 straipsnis. Privačios informacijos gavimo tvarka

 

1. Pareiškėjas turi teisę gauti privačią informaciją apie save, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus, kai tokia informacija neteikiama.

 

2. Prašymas privačiai informacijai apie save gauti pateikiamas raštu, nurodžius šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytus duomenis. Kreipdamasis dėl privačios informacijos bei pasiimdamas parengtą informaciją, pareiškėjas turi pateikti jo tapatybę liudijantį dokumentą. Jeigu dėl tokios informacijos kreipiasi pareiškėjo atstovas, jis pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą.

 

 

8 straipsnis. Prašymų registravimas

 

1. Prašymus gauti informaciją bei oficialius dokumentus įstaiga privalo registruoti žurnale. Registruojant nurodoma:

 

1) pareiškėjo vardas, pavardė, adresas;

2) atstovo vardas, pavardė, adresas;

3) prašymo turinys.

 

2. Jei prašymas ir reikalaujama informacija pateikiami žodžiu arba jei pateikiama šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyta informacija, įstaigos vadovo sprendimu prašymai gali būti neregistruojami.

 

9 straipsnis. Įstaigų pareiga reglamentuoti informacijos rengimą bei

dokumentų laikymą ir naudojimą

 

Kiekviena įstaiga turi turėti įstaigos vadovo patvirtintą informacijos rengimo ir įstaigoje esančių dokumentų laikymo bei naudojimo reglamentą.

 

III SKYRIUS

 

INFORMACIJOS RENGIMAS IR TEIKIMAS

 

 

10 straipsnis. Informacijos parengimo ir pateikimo terminas

 

1. Informacija arba oficialus dokumentas pareiškėjui ar jo atstovui turi būti pateikti ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytus atvejus. Jeigu informacijai parengti reikia daugiau laiko, įstaigos vadovas turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 14 kalendorinių dienų, tačiau visas terminas negali būti ilgesnis kaip 1 mėnuo nuo prašymo gavimo dienos. Jei buvo kreiptasi šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka,  pareiškėjui turi būti atsakyta per 14 dienų nuo atsakymo iš kitos įstaigos gavimo dienos.

 

2. Šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyta informacija pateikiama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

 

 

11 straipsnis. Teikiamos informacijos reikalavimai

 

1. Įstaigos teikiama informacija turi būti teisinga ir išsami.

 

2.Jeigu pareiškėjas prašo pateikti oficialų dokumentą, jam turi būti sudaroma galimybė susipažinti su to dokumento originalu. Jeigu tam galimybės nėra, parengiama dokumento kopija arba išrašas.

 

3. Jeigu  reikalaujamos informacijos ar oficialaus dokumento pateikimas pažeis kitų asmenų teises ir teisėtus interesus arba jis ribojamas šio įstatymo nustatyta tvarka, turi būti pateikiama tik ta informacijos dalis, kuri nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų arba nėra ribojama šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu ir informacijos dalies pateikti negalima, informacijos atstovas kreipiasi į asmenis, kurių teises bei teisėtus interesus pažeistų informacijos pateikimas, nurodydamas prašymo turinį ir prašydamas rašytinio leidimo tokiai informacijai pateikti. Negavęs šio leidimo per 14 kalendorinių dienų, informacijos atstovas praneša pareiškėjui, kad negali suteikti prašomos informacijos, ir  nurodo nesuteikimo priežastis. Šiuo  atveju atsakyme pareiškėjui negali būti įvardyti asmenys, į kuriuos kreiptasi dėl leidimo informacijai pateikti.

 

 

12 straipsnis. Prašymų persiuntimas

 

1. Jeigu pareiškėjo reikalaujama informacija ar oficialus dokumentas yra kitoje įstaigoje, informacijos atstovas apie tai praneša pareiškėjui ir, jei prašymas yra rašytinis, persiunčia jį kitai kompetentingai įstaigai per 3 darbo dienas. Jei prašymas yra žodinis, pareiškėjui apie kitą įstaigą pranešama iš karto.

2. Jeigu kitoje įstaigoje yra tik dalis reikalaujamos informacijos, informacijos atstovas kreipiasi į ją prašydamas šios informacijos.

 

 

13 straipsnis. Nesuteikiama informacija

 

1. Jeigu informacija pagal įstatymus yra valstybinė, tarnybinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privati, ji nesuteikiama, išskyrus 7 straipsnyje numatytą atvejį. Tai pranešama pareiškėjui ir  nurodoma nesuteikimo priežastis. Taip pat nesuteikiama ta informacija, kurią suteikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, užsienio politikos interesams, baudžiamajam persekiojimui bei pažeistų valstybės teritorinį vientisumą ar viešąją tvarką, kitų asmenų teises bei teisėtus interesus arba jos nepateikimas užkirstų kelią sunkiems teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus apsaugant žmonių sveikatą bei moralę.

 

2. Visais informacijos nesuteikimo atvejais turi būti įsitikinta, kad tai yra būtina demokratinėje visuomenėje ir, siekiant apsaugoti 1 dalyje išvardytus interesus, yra svarbiau už pareiškėjo teisę gauti informaciją.

 

3. Jei suteikti informaciją atsisakoma, pareiškėjui raštu nurodant  informacijos nesuteikimo priežastis, nurodoma ir galimybė tokį atsisakymą skųsti.

 

 

IV SKYRIUS

 

APSKUNDIMO TVARKA

 

 

14 straipsnis. Pareiškėjo teisė skųstis Administracinių ginčų komisijai

 

Pareiškėjas turi teisę per 1 mėnesį nuo atsakymo gavimo, jei jo nuomone pateikta informacija yra neteisinga ar neišsami, taip pat jeigu atsakymo negauna - per 1 mėnesį nuo tos dienos, kurią informacija turėjo būti pateikta pagal šio įstatymo 10 straipsnį, skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka informacijos nepateikimą arba atsisakymą pateikti informaciją ar oficialų dokumentą Administracinių ginčų komisijai.

 

 

15 straipsnis. Pareiškėjo teisė skųsti Administracinių ginčų komisijos sprendimą

 

Pareiškėjas turi teisę skųsti Administracinių ginčų komisijos sprendimą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Administraciniam teismui.

 

V SKYRIUS

 

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

16 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimą

 

Už šio įstatymo pažeidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

 

17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

 

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 1 d.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS