Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATATYMAS

1999 m.                mėn.         d. Nr.

Vilnius

(Žin., 1996, Nr.1-1, Nr.14-354; 1997, Nr.66-1596;

1998, Nr.115-3247; 1999, Nr.65-2087)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą ir išdėstyti jį taip:

“LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šio įstatymo paskirtis - nustatyti gyventojų indėlių, laikomų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtuose bankuose ir kredito unijose, veikiančiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose (skyriuose), draudimo tvarką ir šių indėlių kompensavimą valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo (toliau - Fondas) lėšomis.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Gyventojai - Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, laikantys indėlius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtuose bankuose bei kredito unijose, veikiančiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose (skyriuose).

2. Draudėjas - Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas bankas ar kredito unija, veikiantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigęs filialą (skyrių) užsienio bankas, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantys draudimo įmokas.

3. Draudimo išmoka - šiame įstatyme nustatyta draudiminio užtikrinimo suma, į kurią gyventojas turi teisę draudiminio įvykio atveju.

4. Draudimo įmoka - draudėjo įmoka į Fondą, mokama šio įstatymo nustatyta tvarka.

5. Draudiminis įvykis - bankroto bylos iškėlimas draudėjui arba sprendimo dėl draudėjo bankinės ar kitos kreditinės veiklos nutraukimo priėmimas pagal užsienio valstybių įstatymus, kai draudėjas negali atsiskaityti su kreditoriais.

6. Indėlis - gyventojui priklausanti pagal indėlio ir (arba) banko sąskaitos sutartis draudėjo atidarytų sąskaitų teigiamų likučių ir (arba) kitų piniginių lėšų, į kurias gyventojas turi reikalavimo teises (išskyrus reikalavimo teises pagal indėlio pasaugos sutartis), suma. Tuo atveju, kai reikalavimo teises į indėlį turi gyventojų grupė, indėlis padalijamas kiekvienam iš jų lygiomis dalimis, jeigu sutartyse, iš kurių kyla jų reikalavimo teisės, ar teismų sprendimuose nenustatyta ko kita.

7. Draudimo suma - draudžiamo indėlio suma.

ANTRASIS SKIRSNIS

INDĖLIŲ DRAUDIMO SĄLYGOS

3 straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo suma

1. Draudimo objektas yra gyventojų indėliai litais ir užsienio valiuta - Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, eurais ir Europos Sąjungos šalių nacionalinėmis valiutomis (toliau - užsienio valiuta). Šie indėliai laikomi:

1) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtuose bankuose ir kredito unijose,  veikiančiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose (skyriuose), kuriuose esantys indėliai yra draudžiami šio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Gyventojų indėliai neapdraudžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų bankų bei kredito unijų padaliniuose, veikiančiuose ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenumatyta kitaip.

3. Draudimo suma yra lygi indėlio likučiui litais ir (arba) užsienio valiuta, buvusiam banke ar kredito unijoje draudiminio įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip:

1) 25 000 litų nuo 1998 m. sausio 1 d.;

2) 45 000 litų nuo 1999 m. sausio 1 d.;

3) 65 000 litų nuo 2001 m. sausio 1 d.

4 straipsnis. Draudimo išmoka

1. Gyventojas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudiminio įvykio dienos. Draudimo išmoką apskaičiuoja Fondas, remdamasis draudėjo draudiminio įvykio dienos duomenimis apie indėlius ir indėlininkus. Draudimo išmokų dydžiai:

1) nuo 1998 m. sausio 1 d.:

a) 100 procentų indėlio litais iki 5 000 litų draudimo sumos;

b) 90 procentų indėlio litais nuo 5 000 iki 10 000 litų draudimo sumos;

c) 70 procentų indėlio litais nuo 10 000 iki 25 000 litų draudimo sumos;

d) 90 procentų indėlio užsienio valiuta iki 5 000 litų draudimo sumos;

e) 80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 5 000 iki 10 000 litų draudimo sumos;

f) 60 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 10 000 iki 25 000 litų draudimo sumos;

2) nuo 1999 m. sausio 1 d.:

a) 100 procentų indėlio litais ir (arba) 90 procentų indėlio užsienio valiuta iki 10 000 litų draudimo sumos;

b) 90 procentų indėlio litais ir (arba) 80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 10 000 iki 25 000 litų draudimo sumos;

c) 70 procentų indėlio litais ir (arba) 60 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 25 000 iki 45 000 litų draudimo sumos;

3) nuo 2001 m. sausio 1 d.:

a) 100 procentų indėlio litais ir (arba) 90 procentų indėlio užsienio valiuta iki 25 000 litų draudimo sumos;

b) 90 procentų indėlio litais ir (arba) 80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 25 000 iki 45 000 litų draudimo sumos;

c) 70 procentų indėlio litais ir (arba) 60 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 45 000 iki 65 000 litų draudimo sumos;

4) nuo 2002 m. sausio 1 d.:

a) 100 procentų indėlio litais ir (arba) užsienio valiuta iki 25 000 litų draudimo sumos;

b) 90 procentų indėlio litais ir (arba) užsienio valiuta nuo 25 000 iki 65 000 litų draudimo sumos.

2. Draudimo išmokos išmokamos litais per 3 mėnesius nuo draudiminio įvykio dienos. Fondo taryba gali pratęsti šį terminą ne daugiau kaip 2 kartus ir kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 3 mėnesiais. Draudimo išmokų išmokėjimo terminas neapriboja gyventojo teisės gauti draudimo išmoką. Draudimo išmokos gyventojams išmokamos be apribojimų, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus atvejus.

3. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką Fondo taryba skelbia „Valstybės žiniose“.

4. Kai Fondas išmoka draudimo išmokas draudėjo indėlininkams, draudėjas Fondo nurodymu privalo sumažinti įsipareigojimus gyventojams Fondo nurodytomis draudimo išmokų sumomis ir atitinkamai padidinti įsipareigojimus Fondui.

5. Gyventojas nuo tos dienos, kai Fondas išmokėjo jam draudimo išmoką, netenka teisių reikalauti iš draudėjo draudimo išmokos dydžio pinigų sumos.

5 straipsnis. Draudimo išmokų apribojimai

1. Fondas draudimo išmokų nemoka už:

1) indėlius, kurie teismo sprendimu pripažinti įgytais neteisėtu būdu;

2) indėlius, į kuriuos reikalavimų teisės yra perleistos po draudiminio įvykio dienos;

3) banko ir kredito unijos administracijos ir jų filialų (skyrių) vadovų, bankų tarybos ir valdybos narių, kredito unijų stebėtojų tarybos ir valdybos narių indėlius; asmenų, turinčių ne mažesnę kaip 5 procentų banko akcinio kapitalo dalį, indėlius; banko revizijų tarybos narių (revizorių), kredito unijos revizorių ir asmenų, atliekančių nepriklausomą banko ar kredito unijos auditą, indėlius; asmenų, kurie ne mažiau kaip 5 procentus banko akcinio kapitalo turinčiose įmonėse turi daugiau kaip 50 procentų kapitalo dalį, indėlius; šiame punkte nurodytų asmenų vaikų (įvaikių), sutuoktinių ir tėvų (įtėvių) indėlius;

4) banko ar kredito unijos paskolos gavėjo indėlius, jeigu jų dydis neviršija kiekvieno iš jų jo negrąžintų paskolų su palūkanomis dydžio. Jeigu banko ar kredito unijos paskolos gavėjo indėlis yra didesnis už šio kiekvieno iš šių gavėjų negrąžintas paskolas kartu su palūkanomis, kompensuojamas indėlio ir paskolų su palūkanomis skirtumas, bet ne didesnis negu nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje;

5) anoniminėse ir užkoduotose sąskaitose laikomus indėlius;

6) indėlius iki 10 litų arba šią sumą atitinkančią sumą užsienio valiuta.

2. Gyventojams, dėl kurių indėlių lėšų įsigijimo teisėtumo kreiptasi į teisėsaugos institucijas, tačiau dar nepriimtas sprendimas, Fondo taryba sustabdo draudimo išmokų išmokėjimą.

6 straipsnis. Draudimo įmoka

1. Metinė draudimo įmoka sudaro 1,5 procento Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtame banke, veikiančiame Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar Lietuvos Respublikoje įsteigtame užsienio banko filiale (skyriuje) laikomų gyventojų indėlių litais ir užsienio valiuta sumos. Nuo 2000 m. sausio 1 d. metinė draudimo įmoka sudaro 1 procentą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtame banke, kredito unijoje, veikiančiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar Lietuvos Respublikoje įsteigtame užsienio banko filiale (skyriuje) laikomų gyventojų indėlių litais ir užsienio valiuta sumos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas kredito unijas.

2. Kredito unijų – Centrinės kredito unijos narių metinė draudimo įmoka nuo 2000 m. sausio 1 d. sudaro 0,5 procento kredito unijoje laikomų gyventojų visų indėlių litais ir užsienio valiuta.

3. Įmokos apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus nustato Fondo taryba.

4. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigti bankai ir kredito unijos, veikiantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje bei 24 straipsnyje nurodytus atvejus, privalo apdrausti Fonde gyventojų indėlius ir mokėti šio straipsnio 1 bei 2 dalyje se nurodytas draudimo įmokas.

5.Užsienio bankas privalo Fonde apdrausti Lietuvos Respublikoje įsteigtame šio užsienio banko filiale (skyriuje) laikomus gyventojų indėlius ir mokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo įmokas, jeigu šiame filiale (skyriuje) laikomi indėliai nėra apdrausti pagal užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso filialą (skyrių) įsteigęs bankas, įstatymus.

6. Jeigu Lietuvos Respublikoje įsteigtame užsienio banko filiale (skyriuje) laikomi indėliai užsienio banko yra apdrausti pagal užsienio valstybės įstatymus, tačiau Fondo taryba nustato, kad šios indėlių draudimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme, tai užsienio bankas privalo papildomai apdrausti Lietuvos Respublikoje įsteigtame užsienio banko filiale (skyriuje) laikomus gyventojų indėlius Fondo tarybos nustatyta tvarka.

7. Jeigu draudėjas per Fondo tarybos nustatytą laiką nesumokėjo draudimo įmokos ar jos dalies į Fondo sąskaitą, už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami  delspinigiai nuo nustatytu laiku nesumokėtos draudimo įmokos sumos. Delspinigių dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

7 straipsnis. Draudimo nutraukimas

1. Jeigu Lietuvos bankas laikinai ar visam laikui atšaukia draudėjui leidimą atlikti vieną ar visas operacijas, sustabdo banko tarybos ar kredito unijos stebėtojų tarybos įgaliojimus, nušalina banko ar kredito unijos valdybą, administracijos vadovą ir paskiria banko ar kredito unijos laikinąjį administratorių, apriboja disponavimą draudėjo sąskaitomis, esančiomis Lietuvos banke, arba atitinkamas priemones užsienio bankui pritaiko užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso filialą (skyrių) Lietuvos Respublikoje įsteigęs bankas, bankų priežiūros institucija, ir kai draudėjo rizikinga veikla kelia pavojų Fondo likvidumui, Fondo taryba turi teisę nutraukti draudėjo naujai priimamų indėlių draudimą.

2. Fondas įspėja draudėją apie indėlių draudimo nutraukimą ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių. Jei per šį laikotarpį draudėjas nepašalina pažeidimų, Fondo tarybos sprendimu nutraukiamas draudėjo priimamų indėlių draudimas. Apie indėlių draudimo nutraukimą Fondas paskelbia „Valstybės žinių“ priede. Jeigu draudėjas, kuriam nutraukiamas indėlių draudimas, bankrutuoja, Fondas išmoka draudimo išmokas tiems gyventojams, kurių indėliai buvo laikomi pas draudėją iki sprendimo apie draudimo nutraukimą paskelbimo „Valstybės žinių“ priede.

TREČIASIS SKIRSNIS

INDĖLIŲ DRAUDIMO FONDAS

8 straipsnis. Fondo statusas

1. Fondas yra Lietuvos Respublikoje įregistruota valstybės įmonė, turinti juridinio asmens teises, savarankišką balansą ir sąskaitą Lietuvos banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu Valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas.

2. Fondą steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir paveda Finansų ministerijai vykdyti Fondo steigėjo funkcijas. Fondas registruojamas Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.

3. Fondas savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu ir kitais teisės aktais, jei šis įstatymas nenustato ko kita, taip pat savo įstatais.

4. Fondas neatsako už valstybės prievoles. Valstybė atsako tik už šiame įstatyme nustatytas draudimines Fondo prievoles.

9 straipsnis. Fondo įstatai

Fondo įstatuose turi būti nurodytos Fondo funkcijos, jo tarybos ir administracijos teisės bei pareigos, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 6 straipsnyje nustatyti kiti reikalavimai. Fondo įstatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

10 straipsnis. Fondo funkcijos

Įgyvendindamas šį įstatymą, Fondas atlieka šias funkcijas:

1) kaupia, valdo šio įstatymo nustatyta tvarka surinktas lėšas ir jomis disponuoja;

2) apskaičiuoja ir išmoka gyventojams draudimo išmokas;

3) tikrina, ar draudėjai nepažeidžia nustatytos indėlių draudimo tvarkos;

4) įvertina draudimo riziką;

5) atlieka kitas Fondo įstatuose numatytas funkcijas.

11 straipsnis. Fondo veikla

Fondas draudžia gyventojų indėlius, investuoja Fondo lėšas ir atlieka kitą Fondo įstatuose numatytą veiklą.

12 straipsnis. Fondo teisės

Fondas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę:

1) turėti atsiskaitomąsias nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos sąskaitas Lietuvos banke;

2) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus;

3) įstatymų ir Fondo įstatų nustatyta tvarka disponuoti Fondo lėšomis ir turtu;

4) nutraukti indėlių draudimą šio įstatymo 7 straipsnyje numatytais atvejais;

5) tikrinti draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumą;

6) gauti iš draudėjo ir Lietuvos banko, Centrinės kredito unijos informaciją, reikalingą Fondo funkcijoms atlikti;

7) Fondo įsipareigojimams vykdyti imti paskolas su valstybės garantija;

8) gauti likviduojamo banko ar kredito unijos, kuriuose gyventojų indėliai buvo apdrausti pagal šį įstatymą, turto dalį;

9) ne ginčo tvarka išieškoti iš draudėjo laiku nesumokėtas įmokas;

10) užsiimti kita Fondo įstatuose numatyta veikla.

13 straipsnis. Fondo valdymas

Fondo valdymo organai yra Fondo taryba ir administracija.

14 straipsnis. Fondo taryba

1. Taryba sudaroma iš 6 narių, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Finansų ministerija teikia du kandidatus, o Lietuvos bankas , Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, Lietuvos bankų asociacija bei Centrinė kredito unija - po vieną kandidatą. Taryba sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Tarybos sudėtis atnaujinama kas 2 metai pakeičiant ne mažiau kaip 2 narius.

2. Tarybos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.

3. Fondo tarybai vadovauja tarybos pirmininkas. Jį skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš Fondo tarybos narių.

4. Fondo taryba:

1) skiria pareigoms ir atleidžia iš jų Fondo administracijos vadovą ir vyriausiąjį finansininką;

2) teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Fondo įstatų pakeitimo;

3) nustato draudimo įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus;

4) nustato draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką;

5) nustato Fondo lėšų investavimo tvarką;

6) priima sprendimus dėl indėlių draudimo nutraukimo;

7) tvirtina metinę Fondo ataskaitą;

8) tvirtina išlaidų, nesusijusių su draudimo išmokų išmokėjimu, sąmatą;

9) nustato gyventojų pretenzijų dėl draudimo išmokos išmokėjimo patenkinimo tvarką;

10) nustato, kas yra Fondo komercinė paslaptis;

11) nagrinėja gyventojų ir draudėjo pareiškimus dėl Fondo administracijos veiksmų;

12) nustato užsienio banko Lietuvos Respublikoje įsteigtame filiale (skyriuje) laikomų indėlių papildomo draudimo tvarką;

13) tvirtina Fondo administracijos ir darbuotojų darbo apmokėjimo bei skatinimo tvarką;

14) nustato Fondo administracijos vadovo, jo pavaduotojo ir vyriausiojo finansininko atlyginimus, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžtais atlyginimų nustatymo principais bei dydžiais.

15) paskirsto Fondo pelną Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

16) atlieka kitas funkcijas, nustatytas šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, taip pat kituose teisės aktuose bei Fondo įstatuose.

15 straipsnis. Fondo administracija

1. Administracija valdo Fondą jo įstatuose nustatyta tvarka.

2. Administracijos veiklai vadovauja administracijos vadovas, kuris atskaitingas tarybai.

3. Administracijos vadovas įstatymų nustatyta tvarka sudaro ir nutraukia darbo sutartis su Fondo darbuotojais. Administracijos vadovas, vadovaudamasis Fondo įstatais, turi teisę Fondo vardu sudaryti sandorius, atstovauti Fondui valdžios ir valdymo institucijose, teisme bei gali turėti kitas Fondo įstatuose nurodytas teises.

4. Administracijos vadovas ir darbuotojai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti Fondui nuostolius, padarytus dėl jų kaltės.

16 straipsnis. Fondo komercinių paslapčių saugojimas

1. Informacija, laikoma Fondo komercine paslaptimi, gali būti teikiama tik įstatymų nustatytoms institucijoms ir įstatymų nustatyta tvarka. Kitų valstybių atitinkamoms institucijoms Fondo komercinė paslaptis gali būti atskleista tik tada, jei tokios informacijos slaptumą garantuoja tų valstybių įstatymai.

2. Už informacijos, laikomos Fondo komercine paslaptimi, paskleidimą Fondo tarybos nariai ir darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Fondo kapitalas

1. Fondo kapitalą sudaro įstatinis ir atsargos kapitalas.

2. Fondo įstatinis kapitalas formuojamas iš valstybės biudžeto lėšų.

3. Fondo įstatinis kapitalas steigimo metu yra 10 mln. litų.

4. Fondo įstatinis kapitalas iki 2002 m. turi būti padidintas iki 60 mln. litų.

5. Jeigu Fondo turtas tampa mažesnis už jo įsipareigojimus, lėšos jam padidinti iki Fondo įstatinio kapitalo dydžio numatomos valstybės biudžete.

6. Atsargos kapitalas formuojamas iš Fondo pelno.

18 straipsnis. Fondo pajamos

Fondo pajamas sudaro:

1) draudėjo draudimo įmokos;

2) delspinigiai;

3) pajamos iš Fondo lėšų investavimo;

4) lėšos, įstatymų nustatyta tvarka išieškotos iš likviduojamo banko ar kredito unijos;

5) lėšos, gautos iš kitos Fondo įstatuose numatytos veiklos.

19 straipsnis. Fondo išlaidos

Fondo išlaidas sudaro:

1) draudimo išmokos;

2) Fondo administracijos ir Fondo darbuotojų išlaikymo išlaidos;

3) išlaidos dėl operacijų su vertybiniais popieriais;

4) palūkanos už Fondo imamas paskolas;

5) kitos išlaidos, susidariusios atliekant funkcijas, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir Fondo įstatams.

20 straipsnis. Fondo veiklos rezultatas

1. Finansinių metų rezultatas yra Fondo pelnas (nuostolis). Fondo pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

2. Fondo pelnas gali būti naudojamas:

1) Fondo nuostoliams ir įsiskolinimams padengti;

2) atskaitymams į atsargos kapitalą.

3. Finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

21 straipsnis. Fondo lėšų investavimas

Fondo lėšos gali būti investuojamos tik į Lietuvos Respublikos Vyriausybės  vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius bei užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės šalys), vyriausybių vertybinius popierius.

22 straipsnis. Finansinės veiklos kontrolė

Metinė Fondo finansinė ataskaita turi būti patikrinta nepriklausomo audito ir paskelbta ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

23 straipsnis. Fondo atleidimas nuo palūkanų už kapitalo naudojimą mokėjimo į valstybės biudžetą.

Fondas atleidžiamas nuo palūkanų už kapitalo naudojimą mokėjimo į valstybės biudžetą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24 straipsnis. Veikiančių bankų dalyvavimas šiame įstatyme reglamentuojamoje draudimo sistemoje

1. Šiame įstatyme reglamentuojamoje indėlių draudimo sistemoje nedalyvauja:

1) bankai, kurie nepriima indėlių iš gyventojų;

2) bankai, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo metu buvo pritaikyta viena iš Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 3, 7, 8 ir 9 punktuose numatytų poveikio priemonių arba iškelta bankroto byla.

3) kredito unijos, kurioms šio įstatymo įsigaliojimo metu buvo pritaikyta viena iš Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 47 straipsnio pirmosios dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatytų sankcijų arba iškelta bankroto byla;

2. Fondo taryba gali leisti dalyvauti indėlių draudimo sistemoje bankui, kuriam pritaikyta Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta poveikio priemonė arba kredito unijai, kuriai pritaikyta Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 47 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte nurodyta sankcija, atsižvelgdama į banko ar kredito unijos finansinę būklę bei jų veiklos pažeidimo pobūdį.

3. Lietuvos bankui atšaukus šiame straipsnyje nustatytų poveikio priemonių taikymą, bankai ir kredito unijos  privalo šio įstatymo nustatyta tvarka drausti gyventojų indėlius.”

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 dienos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                   VALDAS ADAMKUS