Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMAS

1999 m.                 mėn.                  Nr.

Vilnius

I  SKIRSNIS

BENDROJI DALIS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Centrinės kredito unijos demokratinius kooperatinius veiklos pagrindus, narystės joje sąlygas, reglamentuoja Centrinės kredito unijos steigimą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą, bei veiklos priežiūrą. Šis įstatymas taip pat reglamentuoja Centrinėje kredito unijoje sudaromo Kredito unijų Stabilizacijos fondo, skirto kredito unijų veiklos stabilumui užtikrinti bei sutrikusiam mokumui atkurti, veiklos principus.

Šiuo įstatymu siekiama sukurti ir įtvirtinti kooperatinės bankininkystės sistemą Lietuvoje.

2 straipsnis. Įstatyme vartojamos sąvokos

1.  Centrinė kredito unija - kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų - kredito unijų,  kredito unijų asociacijų ir  Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos  įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito unija veikia pajinio kapitalo pagrindu ir atlikdama kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, kartu verčiasi indėlių bei grąžintinų lėšų priėmimu ir paskolų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę, taip pat užsiima kita šio įstatymo nustatyta veikla, atlikdama šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytas funkcijas bei operacijas.

2.  Kredito unija - kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis viešosiomis įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, ūkinėmis bendrijomis, personalinėmis įmonėmis, žemės ūkio kooperatyvais (toliau - narių) savanoriškai įsteigta ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių pinigines lėšas narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito  unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

3.  Kredito unijų asociacijos - įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos kredito unijų sąjungos, atstovaujančios Lietuvoje veikiančias kredito unijas bei išreiškiančios savo narių interesus. Kredito unijų asociacijos gali būti Centrinės kredito unijos narėmis.

4.  Licencija - Centrinės  kredito unijos veiklai išduotas raštiškas kredito įstaigų licencijavimą bei veiklos priežiūrą vykdančios institucijos (toliau - priežiūros institucija) leidimas verstis įstatuose nurodyta veikla atliekant šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytas visas ar dalį operacijų.

5.  Pagrindinis pajus - Centrinės kredito unijos nario įsigytas pajus, suteikiantis teisę Centrinės kredito unijos aukščiausio valdymo organo - visuotinio Centrinės kredito unijos narių susirinkimo metu turėti vieno balso teisę sprendžiant visus šio įstatymo 27 straipsnyje nustatytus visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimus ir suteikiantis teisę gauti dividendus. Minimalus Centrinės kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis 10000 litų.

6.  Papildomi pajai - Centrinės kredito unijos narių įsigyti pajai, nesuteikiantys balso teisės, tačiau suteikiantys teisę gauti dividendus. Kiekvieno šių pajų dydis 10000 litų, o įgyjamas šių pajų skaičius neribojamas.

7.  Kredito unijų Stabilizacijos fondas - (toliau Stabilizacijos fondas). Šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytu būdu suformuotas fondas, skirtas kredito unijų veiklos stabilumui bei tęstinumui užtikrinti ir veikiantis kaip paskutinis pasiskolinimo šaltinis kredito unijos sutrikusiam mokumui atkurti.

8.  Centrinės kredito unijos kapitalas - pagrindinio ir papildomų kapitalų suma.

9.  Pagrindinis kapitalas - pajinio kapitalo, atsargos kapitalo ir praėjusių metų nepaskirstyto pelno (nuostolių) suma.

10.  Atsargos kapitalas - atskaitymai iš  Centrinės kreditų unijos pelno.

11.  Papildomas kapitalas - tai Stabilizacijos fondo, gautų subordinuotų paskolų, jeigu jos atitinka priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus, einamųjų metų nepaskirstyto pelno (nuostolio), pagrindinių priemonių perkainavimo rezervo ir kitų Centrinės kredito unijos įstatuose numatytų kapitalų ir rezervų suma.

12.  Sutrikęs kredito unijos likvidumas – kai dėl išorinių ar vidinių veiksnių kredito unija nėra pajėgi laiku vykdyti įsipareigojimus, arba kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų struktūra pagal terminus artimiausiems mėnesiams rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrikdyti likvidumo normatyvo vykdymą.

13.  Sutrikęs kredito unijos mokumas – kai kredito unijos turtas (skaičiuojant grynąja verte pagal priežiūros institucijos nustatytą tvarką) yra tapęs mažesnis už jos balansinius įsipareigojimus arba yra požymių, kad ateinančių trijų mėnesių laikotarpyje gali tapti mažesnis.

3 straipsnis. Centrinės kredito unijos statusas

Centrinė kredito unija nuo jos įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka momento turi juridinio asmens teises ir savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais, taip pat savo įstatais. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatos taikomos Centrinės kredito unijos veiklai tiek, kiek jos neprieštarauja Centrinės kredito unijos įstatymui.

4 straipsnis. Centrinės kredito unijos  nuosavybė

1. Centrinės kredito unijos turtas sukauptas iš jos narių pajų, steigimo įnašų bei iš savo veiklos, nuosavybės teise priklauso Centrinei kredito unijai.

2. Stabilizacijos fondo lėšos bei iš šio fondo veiklos sukauptas  turtas nuosavybės teise taip pat priklauso Centrinei kredito unijai. Šio fondo lėšas bei turtą šio įstatymo nustatyta tvarka valdo ir naudoja Stabilizacijos fondo komisija.

II SKIRSNIS

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS FUNKCIJOS

TEISĖS IR PAREIGOS

5 straipsnis. Centrinės kredito unijos funkcijos

1. Centrinė kredito unija vykdo šias funkcijas bei atlieka šias operacijas:

1)    palaiko kredito unijų likvidumą;

2)    atstovauja kredito unijų – Centrinės kredito unijos narių interesams;

3)    techniškai aptarnauja Stabilizacijos fondą, sudaromą Centrinėje kredito unijoje;

4)    priima sprendimus dėl narystės Centrinėje  kredito unijoje;

5)    priima neterminuotus ir terminuotus indėlius iš savo narių, kredito unijų asociacijų, Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, viešųjų įstaigų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų, Lietuvos Respublikos, tarptautinių  ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų ir finansinių institucijų;

6)    skolinasi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

7)    teikia paskolas, garantijas bei Centrinės kredito unijos įstatuose numatyta tvarka finansinę pagalbą kredito unijoms – Centrinės kredito unijos narėms;

8)    investuoja laisvas lėšas į Lietuvos Respublikos  Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius bei užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės šalys), vyriausybių vertybinius popierius;

9)    atlieka  kliringines operacijas tarp savo narių ir dalyvauja kliringinėse atsiskaitymų operacijose per Lietuvos banko atsiskaitymų centrą bei kitas kliringines institucijas;

10)  dalyvauja Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose bei projektuose, skirtuose  kredito unijoms, ir priima su tomis programomis bei projektais susijusias lėšas ir turtą; palaiko ryšius su panašiomis kitų šalių bei tarptautinėmis institucijomis, atstovauja jose Lietuvos kredito unijas, priima iš tokių institucijų lėšas, techninę ir kitokią pagalbą ir su tuo susijusius įsipareigojimus;

11)  stebi, ir esant būtinumui tikrina Centrinės  kredito unijos nares- kredito unijas ir teikia informaciją, siūlymus bei rekomendacijas priežiūros  institucijai dėl išaiškintų pažeidimų bei riziką ribojančių normatyvų nevykdymo;

12)  vykdo piniginius pervedimus;

13)  leidžia mokėjimo priemones (mokėjimo korteles, kelioninius čekius, vekselius) ir jas aptarnauja;

14)  atlieka operacijas užsienio valiuta;

15)  teikia pastabas ir pasiūlymus rengiant ir keičiant teisės aktus reglamentuojančius kredito unijų veiklą;

16)  konsultuoja kredito unijas ir jų asociacijas;

17)  organizuoja kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir teikia metodinę pagalbą kredito unijoms;

18)  nustato kredito unijoms – Centrinės kredito unijos narėms, vienodas standartizuotas dokumentacijos tvarkymo formas ir taisykles, informacines sistemas, finansines ataskaitas;

19)  atlieka kitas kredito įstaigai būdingas funkcijas bei operacijas, kokias Centrinei kredito unijai paveda  jos nariai visuotiniame susirinkime tvirtindami Centrinės kredito unijos įstatus;

2. Centrinė kredito unija šiame straipsnyje nustatytas visas ar dalį  funkcijų bei operacijų  gali atlikti, jei joms yra gavusi  priežiūros institucijos licenciją.

6 straipsnis. Centrinės kredito unijos teisės

Centrinė kredito unija vykdydama ar atlikdama šio įstatymo 5 straipsnyje numatytas funkcijas bei operacijas , turi teisę:

1) veikti kaip kredito unijų laikinasis administratorius bei likvidatorius, Lietuvos Respublikos Kredito unijų įstatymo, Centrinės kredito unijos įstatų ir priežiūros institucijos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka;

2)  deleguoti atstovus į savo narių -  kredito unijų visuotinius susirinkimus su patariamojo balso teise;

3)  turėti sąskaitas Lietuvos banko atsiskaitymų centre, kituose bankuose nacionaline ir užsienio valiuta Lietuvos Respublikos įstatymų ir  kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

4) turėti savo antspaudą jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;

5) pirkti ar kitais būdais įgyti  reikalingą savo veiklai  palaikyti bei vystyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;

6) sudaryti sandorius ir prisiimti įsipareigojimus, neprieštaraujančius šiam įstatymui, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymui bei kitiems teisės aktams;

7) leisti, tvirtinti, priimti ir diskontuoti vekselius, čekius, kitus mokestinius įsipareigojimus;

8) atlikti kliringo operacijas tarp savo narių ir dalyvauti kliringinėse atsiskaitymų operacijose per Lietuvos banko Atsiskaitymų centrą bei kitas kliringines institucijas;

9) gauti iš kredito unijų informaciją, reikalingą Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos fondo funkcijoms bei operacijoms vykdyti;

10) reorganizuotis ar likviduotis šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka;

11)  nustatyti  privalomas sąlygas, kurių turi laikytis kredito unijai, kai jai teikiama finansinė pagalba;

12) nustatyti tikslines Centrinės kredito unijos narių įmokas, jų dydžius, taip pat atlyginimo už teikiamas paslaugas įkainius;

13) nustatyti savo organizacinę struktūrą;

14) mokėti palūkanas už likvidumo palaikymo rezerve ir kitose Centrinės kredito unijos sąskaitose pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartį laikomas lėšas;

15) imti palūkanas už paskolas bei gauti atlygį už teikiamas paslaugas;

16) turėti kitas teises numatytas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose.

III SKIRSNIS

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS NARIAI, JŲ REGISTRAVIMAS TEISĖS IR PAREIGOS

7 straipsnis. Centrinės kredito unijos nariai

1.  Centrinės kredito unijos nariais yra jos steigėjai, po jos įsteigimo įstojusios kitos kredito unijos ir kredito unijų asociacijos.

2.  Centrinės kredito unijos steigėjai tampa jos nariais po to, kai įstatymų nustatyta tvarka Centrinė kredito unija yra įregistruota.

3.  Nauju Centrinės kredito unijos nariu tampama po to, kai Centrinės kredito unijos valdyba patenkina jo prašymą įstoti į Centrinę kredito uniją ir kai jis išperka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Centrinėje kredito unijoje turimą vieną iš papildomų pajų. Šis pajus tampa naujo Centrinės kredito unijos nario pagrindiniu pajumi. Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pardavus visus savo turimus papildomus pajus,  taip pat ir vieną savo turėtą pagrindinį pajų, naujas Centrinės kredito unijos narys priimamas į narius, kai jis išperka naują pagrindinį Centrinės kredito unijos pajų.

8 straipsnis. Centrinės kredito unijos narių registravimas

1. Centrinės kredito unijos  nariai turi būti registruojami Centrinės kredito unijos  narių registre, kurį tvarko Centrinės kredito unijos valdyba. Registre nurodoma: kredito unijos, kredito unijų asociacijos ir Vyriausybės ar jos  įgaliotos institucijos pavadinimas, įmonės, įstaigos, organizacijos kodas, adresas, įstojimo data, pajų sumokėjimas bei įmokėjimo tvarka, kitų Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų įmokų įmokėjimas  bei  nustatyti įmokų dydžiai.

2. Kredito unija įregistruojama pateikus Centrinės kredito unijos valdybai prašymą tapti Centrinės kredito unijos nariu, kitus Centrinės kredito unijos valdybos reikalaujamus dokumentus, įmokėjus pagrindinį pajų ir Centrinės kredito unijos valdybai patenkinus prašymą.

9 straipsnis. Centrinės kredito unijos  nario teisės ir pareigos

1. Centrinės kredito unijos narys turi šias teises:

1) paskirti  savo atstovą dalyvauti  Centrinės kredito unijos  visuotiniuose susirinkimuose  ir  balsuojant turėti vieną balsą;

2) Centrinės kredito unijos nario atstovas gali rinkti  Centrinės kredito unijos  valdymo ir  kontrolės organus  ir būti į juos išrinktas;

3) gauti informaciją apie Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos fondo veiklą, jų finansinę-ūkinę būklę ir turtą bei pareikalauti, kad Centrinė kredito unija pateiktų jam susipažinti ar kopijuoti metinę bei tarpinę finansinę atskaitomybę, valdybos ataskaitas apie Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos fondo veiklą, visuotinių susirinkimų protokolus. Kiti dokumentai gali būti  Centrinės kredito unijos  narui pateikiami, jeigu juose nėra paslapčių, kurių atskleidimas padarytų  Centrinei kredito unijai, Stabilizacijos fondui  ar Centrinės kredito unijos nariams turtinę  žalą. Atsisakyti suteikti informaciją  dėl kitų priežasčių draudžiama. Atsisakymas pateikti prašomus  dokumentus turi  būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja  Centrinės kredito unijos narys. Ginčus  dėl nario  teisės gauti informaciją sprendžia teismas;

4) apskųsti teismui Centrinės kredito unijos visuotinio susirinkimo ir kitų valdymo organų nutarimus;

5) Centrinėje kredito unijoje turėti papildomus pajus;

6) Centrinės kredito unijos narė - kredito unija turi teisę gauti paskolas, garantijas taip pat kitą šiame įstatyme numatytą finansinę pagalbą iš Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos fondo šiame įstatyme, Centrinės kredito unijos įstatuose ir sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis;

7) laikyti neterminuotus ir terminuotus indėlius Centrinėje kredito unijoje;

8) gauti nariams skirstomo pelno dalį - dividendą, proporcingą turimų pagrindinio ir papildomų pajų Centrinėje  kredito unijoje dydžiui;

9) naudotis   kredito   unijoms   teikiamomis  kitomis  paslaugomis įstatuose ir šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis;

10) gauti likviduojamos Centrinės kredito unijos turto dalį, proporcingą jo pajų dydžiui;

2. Centrinės kredito unijos įstatuose gali būti numatytos ir kitos nario teisės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.

3. Centrinės kredito unijos  narės - kredito unijos atstovas neturi  teisės  balsuoti, kai visuotinis susirinkimas, valdyba ar Stabilizacijos fondo komisija sprendžia  paskolos suteikimo  šio atstovo kredito unijai  ar finansinės paramos suteikimo šiai kredito unijai klausimus taip pat  kitais  įstatų numatytais atvejais, kada Centrinės kredito unijos narė kredito unija bei jos atstovas yra tiesiogiai suinteresuoti sprendimo rezultatais.

4. Centrinės kredito unijos  narys privalo:

1) šiame įstatyme bei Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytais terminais ir tvarka įmokėti pajus ir kitas nustatytas tikslines įmokas;

2) laikytis  Centrinės kredito unijos įstatų, dalyvauti  Centrinės kredito unijos veikloje;

5. Centrinės kredito unijos  narė - kredito unija privalo:

1) vykdyti  kredito unijos įsipareigojimus  Centrinei kredito unijai bei Centrinės kredito unijos valdymo  ir kontrolės  organų  nutarimus;

2) tinkamai  ir laiku  vykdyti  su  Centrine kredito unija sudarytas  paskolų, indėlių ir kitas sutartis;

3) savo lėšas pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartis laikyti tik Centrinėje kredito unijoje išskyrus atvejus, kai yra gautas Centrinės kredito unijos valdybos sutikimas šias lėšas laikyti konkrečiuose kituose bankuose;

4) gauti Centrinės kredito unijos valdybos sutikimą, jei nori skolintis ar priimti indėlius betarpiškai  iš kitų kredito unijų ar bankų;

5) laikyti dalį lėšų Centrinėje kredito unijoje specialiai likvidumo palaikymui atidarytoje sąskaitoje pagal šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytas sąlygas ir dydžius;

6. 6) jei - Kredito unijos įgaliotas atstovas Centrinės kredito unijos valdymo ar kontrolės  organuose išstoja  ar  pašalinamas iš savo kredito unijos, tai jis privalo atsistatydinti arba turi  būti  atstatydintas iš Centrinės kredito unijos visuotinio susirinkimo atstovo, valdybos nario, Kredito unijų stabilizavimo fondo komisijos nario pareigų ir negali toliau  vykdyti savo funkcijų Centrinės kredito unijos organuose.

10 straipsnis. Narystės  Centrinėje kredito unijoje pasibaigimas

1.    Centrinės kredito unijos narei - kredito unijai narystė Centrinėje kredito unijoje pasibaigia likvidavus ar reorganizavus kredito uniją Lietuvos Respublikos kredito unijų  įstatyme numatytais atvejais.

2.    Centrinės kredito unijos narei- kredito unijų asociacijai narystė Centrinėje kredito unijoje pasibaigia likvidavus ar reorganizavus asociaciją Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.

3. Centrinės kredito unijos  narei - Vyriausybei bei  jos įgaliotai institucijai narystė Centrinėje kredito unijoje pasibaigia  išpirkus  iš Vyriausybės  jai  priklausančius pajus.

IV SKIRSNIS

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS

STEIGIMAS IR LIKVIDAVIMAS

11 straipsnis. Minimalus pagrindinis kapitalas

1. Minimalus Centrinės  kredito unijos pagrindinio kapitalo dydis yra 5 milijonai  litų.

2. Centrinės kredito unijos pagrindinis kapitalas  turi būti įregistruotas priežiūros institucijoje, tačiau  jo dydis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį.

12 straipsnis. Steigimo būdas ir steigėjai

1. Centrinė kredito unija steigiama  neribotam laikui.           

2. Centrinės kredito unijos steigimo išlaidos dengiamos iš steigėjų įnašų ir pajų. Kiekvieno steigėjo įnašas yra proporcingas steigėjo įmokėtų pinigais bei turtiniais įnašais pajų dydžiui.  Visus pajus steigimo metu apmoka tik steigėjai savo piniginiais ir turtiniai įnašais.

3. Centrinės kredito unijos steigėju gali būti:

1) bet kuri įregistruota kredito unija Lietuvos Respublikoje;

2) bet kuri įregistruota kredito unijų asociacija;

4.  Vyriausybė ar jos įgaliota institucija yra pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikoje steigiamos tik vienos Centrinės kredito unijos viena iš steigėjų.;

5. Minimalus Centrinę  kredito uniją  steigiančių kredito unijų skaičius yra 20.

6. Kredito unija gali būti steigėja, jeigu stojimo į Centrinę kredito uniją metu jai nėra pritaikyta jokia Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme numatyta poveikio priemonė ir ji vykdo visus nustatytus kredito unijos veiklos riziką ribojančius normatyvus.

7. Kiekvienas steigėjas, išskyrus Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją, privalo Centrinės  kredito unijos steigimosi metu įsigyti ir apmokėti vieną 10000 litų vertės pagrindinį pajų, kuris apmokamas piniginiais įnašais.

8. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija – Centrinės kredito unijos steigėja privalo jos steigimo metu įsigyti vieną 10000 litų vertės pagrindinį pajų, kuris apmokamas piniginiu įnašu ir 529 papildomus pajus, kurių kiekvieno vertė po 10000 litų, ir kurie gali būti apmokėti piniginiais ir/ar turtiniais įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10 procentų visų Vyriausybės įsigyjamų pajų vertės.

9. Kol Centrinei kredito unijai nesuteikta licencija:

1) jos steigėjui yra draudžiama parduoti ar kitaip perleisti jo įgytą ir steigimo sutartimi nustatytą Centrinės  kredito unijos pajinio kapitalo ar/ir balsavimo teisės dalį kitiems asmenims;

2) jai draudžiama išleisti naujus pajus  bei priimti naujus narius ar kitaip keisti steigimo sutartyje nustatytą pagrindinio pajinio kapitalo dydį ar steigėjų sudėtį.

10. Centrinės kredito unijos steigėjus, steigiant Centrinę kredito uniją, atstovauja  jų įgalioti atstovai.

13 straipsnis. Centrinės kredito unijos steigimo sutartis

1. Steigėjai sudaro Centrinės kredito unijos steigimo sutartį, kurioje turi būti nurodyta:

1)    jos pavadinimas;

2)    steigėjai ir jų adresai;

3)    Centrinės kredito unijos buveinė, kuri turi būti Lietuvos Respublikoje;

4)    steigėjų teisės ir pareigos steigiant Centrinę kredito uniją bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;

5)    steigėjų įgaliotinis (-iai) sandorių  sudarymui bei kitiems veiksmams, susijusiems su Centrinės kredito unijos steigimu, atlikti;

6)    kiekvieno steigėjo piniginio įnašo ir turtinio įnašo dydis taip pat šių pajų įmokėjimo bei turtinių įnašų perdavimo terminai ir piniginių  įnašų (lėšų) laikino naudojimo tvarka Centrinės kredito unijos steigimo laikotarpiu;

7)    steigiamųjų įnašų dydis, jų įmokėjimo, naudojimo tvarka ir steigimo kaštų kompensavimo tvarka ir šių kaštų nurašymas steigėjų sąskaita;

8)    ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka.

2. Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjų atstovai. Sutartis turi būti patvirtinta steigėjų antspaudais. Šia tvarka sudaryta sutartis suteikia teisę atidaryti lėšų kaupimo sąskaitas Lietuvos banke ar/ir kitame Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke.

3. Iki steigiamojo susirinkimo steigėjai turi užregistruoti juridinius asmenis, įmokėjusius (perdavusius) steigiamos Centrinės kredito unijos pajų, pajininkų registre.

4. Iki steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas visas minimalus pajinis kapitalas ir apmokėti (perduoti) steigėjų pajai.

5.  Iki steigiamojo susirinkimo bet kuris iš steigėjų, turintis kitų steigėjų įgaliojimą, turi teisę iš steigimo įnašų lėšų sudarinėti sandorius dėl steigiamos Centrinės kredito unijos. Šie sandoriai Centrinei kredito unijai sukuria prievoles po to, kai steigiamasis susirinkimas juos patvirtina. Jeigu susirinkimas tokių sandorių nepatvirtina, tai už prievoles pagrįstas šiais sandoriais, atsako juos sudarę steigėjai. Steigėjui pasiūlius, Centrinės kredito unijos steigiamasis susirinkimas gali perkelti Centrinei kredito unijai prievoles, kilusias iš sandorių, kuriuos steigėjas sudarė savo vardu ir atlyginti steigėjams Centrinės kredito unijos steigimo išlaidas.

14 straipsnis. Centrinės kredito unijos steigiamasis susirinkimas ir steigimo ataskaita

1. Centrinės kredito unijos steigėjai privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 4 mėnesius  nuo steigimo sutarties pasirašymo dienos.

2. Steigiamasis susirinkimas:

1) svarsto ir tvirtina Centrinės kredito unijos įstatus;

2) renka valdymo organų narius pirmajai, keturių metų kadencijai, kas du metus atnaujinant ne mažiau, kaip pusę valdymo organų narių;

3) tvirtina steigimo ataskaitą;

4) sprendžia kitus visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimus.

3. Steigiamajame susirinkime turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 pajininkų registre įregistruotų steigėjų atstovų.

4. Steigiamajam susirinkimui pirmininkauja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos atstovas.

5. Steigiamajame susirinkime turi būti rašomas protokolas. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

6. Steigėjai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos privalo perduoti išrinktai valdybai Centrinės kredito unijos steigimo dokumentus ir įgytą turtą.

7. Centrinės kredito unijos steigėjai privalo parengti steigimo ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Ataskaitoje turi būti nurodyta:

1) steigimo išlaidos ir jų pagrindimas;

2) pagrindinių pajų, kuriuos apmokėjo steigėjai kiekis ir suma;

3) papildomų pajų, kuriuos apmokėjo (perdavė) kiekvienas steigėjas kiekis ir suma;

4) tas prievoles, kilusias iš sandorių, kurias steigėjai perduoda Centrinei kredito unijai;

15 straipsnis. Reikalavimai Centrinės kredito unijos personalui ir techniniam pasirengimui   

1. Licencija Centrinės kredito unijos  veiklai suteikiama tada, kai Centrinė kredito unija turi:

1) buhalterinių įrašų, finansinės apskaitos, pervedimų, kliringo operacijų kompiuterinę sistemą;

2) vidaus kontrolės sistemą;

3) priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus atitinkantį personalą;

4) technines, informacines, technologines, fizinės apsaugos užtikrinimo priemones ir veiklai tinkamas patalpas, apdraustą turtą;

5) valdymo struktūrą ir sistemas bei reikiamą techninį pasirengimą turintį  personalą.

16 straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos įteisinimas

1. Įregistruota Centrinė kredito unija, gali  vykdyti savo funkcijas bei teikti dalį arba visas finansines paslaugas, kaip numatyta šio įstatymo 5 straipsnyje,  tik gavusi priežiūros institucijos licenciją veiklai.

2. Be šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų atvejų, priežiūros institucijos leidimas  taip pat yra būtinas:

1) įstatų pakeitimams įregistruoti šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais;

2) reorganizuoti Centrinę kredito uniją;

3) likviduoti Centrinę kredito uniją;

4) inicijuoti bankroto procedūrą Centrinei kredito unijai;

5) steigti skyrius, atstovybes ar kitus struktūrinius padalinius, neturinčius juridinio asmens teisių ir esančius kitoje, negu Centrinės kredito unijos buveinės juridinis adresas, vietoje Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;

6) sustabdyti visas ar dalį operacijų, kurioms atlikti išduodama licencija arba perleisti teises atlikti šias operacijas finansines paslaugas  kitiems asmenims .

3. Šio straipsnio pirmojoje, antrojoje dalyje nurodytų leidimų ir licencijų suteikimo Centrinei kredito unijai sąlygas ir tvarką nustato šis  įstatymas ir priežiūros institucijos teisės aktai.

17 straipsnis. Centrinės kredito unijos įstatai

1. Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi Centrinė kredito unija savo veikloje. Įstatus parengia Centrinės kredito unijos steigėjai ir tvirtina steigiamajame susirinkime. Įstatus pasirašo visi Centrinės kredito unijos steigėjų atstovai. Jų parašai tvirtinami steigėjų antspaudais.

2. Įstatuose turi būti nurodyta:

1)    Centrinės kredito unijos visas pavadinimas, ir esant reikalui sutrumpintas pavadinimas;

2)    buveinės adresas;

3)    steigimo tikslas ir principai;

4)    veiklos pobūdis (kredito unijų likvidumo  palaikymas ir sutrikusio mokumo atkūrimas, indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimas ir paskolų teikimas ir prisiimama su tuo susijusi rizika, kitos  kooperatinės bankininkystės paslaugų rūšys ir kita veikla);

5)    narių teisės ir pareigos;

6)    priėmimo į Centrinę kredito uniją, išstojimo ir pašalinimo iš jos bei narystės pasibaigimo pagrindai ir tvarka;

7)    Centrinės kredito unijos valdymo struktūra;

8)    Centrinės kredito unijos kapitalų sudėtis ir formavimas;  Vyriausybės papildomų pajų skaičius, šių pajų išpirkimo bei perleidimo kitiems Centrinės kredito unijos nariams tvarka;

9)    pagrindinio pajaus ir papildomų pajų formavimo, apmokėjimo (perdavimo) bei papildomų pajų perleidimo tvarka;

10)  visuotinių susirinkimų kompetencija, jų šaukimo bei balsavimo juose tvarka;

11)  stebėtojų tarybos, valdybos, Stabilizacijos fondo komisijos ir Revizorių komisijos rinkimo tvarka, jų kompetencija; šių organų vadovų rinkimo tvarka, jų teisė, pareigos ir atsakomybė;

12)  Kredito unijų likvidumo palaikymo rezervo, Stabilizacijos fondo formavimo, lėšų panaudojimo bei disponavimo  jomis  tvarka;

13)  pelno ir nuostolių patvirtinimo tvarka, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarka;

14)  finansinės atskaitomybės sudarymo, tikrinimo,  auditavimo ir tvirtinimo  tvarka;

15)  Centrinės  kredito unijos reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;

16)  Centrinės kredito unijos pranešimų skelbimo tvarka;

17)  žinios, kurios yra laikomos Centrinės kredito unijos paslaptimi.

3. Įstatuose gali būti ir kitų šiam įstatymui ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių nuostatų, reglamentuojančių Centrinės kredito unijos veiklą ir nustatančių narių turtinius ir kitus santykius bei Centrinės kredito unijos santykius su trečiaisiais asmenimis.

18 straipsnis. Leidimas steigti Centrinę kredito uniją

1. Leidimas steigti Centrinę  kredito uniją suteikiamas tik tuomet, kai steigiama Centrinė  kredito unija atitinka šio įstatymo  keliamus reikalavimus tokios kredito įstaigos organizacinei formai (įmonės rūšiai), juridiniam statusui, steigėjams, pagrindiniam kapitalui.

2. Centrinės kredito unijos steigėjų įgaliotiniai pateikia prašymą  kredito įstaigų veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai  leisti steigti Centrinę  kredito uniją  pridėdami prie jo :

1) steigimo sutartį;

2) steigiamojo susirinkimo protokolą ir dalyvių sąrašą;

3) steigiamos Centrinės kredito unijos įstatus;

4)dokumentą, patvirtinantį, kad steigėjai įmokėjo (perdavė) šiame įstatyme reikalaujamas pajus bei kitus nustatytus įnašus ir suformavo pakankamą steigiamos Centrinės kredito unijos kapitalą;

5) duomenis apie steigėjų juridinį statusą ir identifikacijos dokumentus;

6) steigiamos įmonės vardo įregistravimo pažymėjimą;

7) žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą.

19 straipsnis. Centrinės kredito unijos  registravimas

Centrinės kredito unijos  steigėjai, gavę priežiūros institucijos leidimą steigti Centrinę kredito uniją, ją įregistruoja laikydamiesi Lietuvos Respublikos įmonių registro nustatytos tvarkos.

20 straipsnis. Licencija Centrinės kredito unijos  veiklai

1. Licenciją Centrinės kredito unijos veiklai šios  kredito įstaigos prašymu suteikia kredito įstaigų veiklos priežiūrą vykdanti  institucija jos nustatyta tvarka.

2. Prašyme turi būti nurodyta kokioms Centrinės kredito unijos veiklos rūšims bei operacijoms vykdyti norima gauti licenciją, Centrinės kredito unijos buveinės adresas ir oficialus pavadinimas (vardas).

3. Kartu su prašymu Centrinė kredito unija privalo pateikti šiuos dokumentus bei duomenis:

1)    Centrinės kredito  unijos įstatus ir registravimo pažymėjimą;

2)    dokumentus, patvirtinančius kad piniginė Centrinės kredito unijos pagrindinio kapitalo dalis yra nustatyta tvarka įmokėta ir jos steigimo išlaidoms nepanaudotų pagrindinio kapitalo lėšų likutis yra ne mažesnis kaip šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytas minimalaus pagrindinio kapitalo dydis;

3)    steigėjų sąrašą;

4)    jos vadovų, kuriems rinkti ar skirti privalo būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą bei priežiūros institucijos nustatytos formos ir turinio informaciją apie šiuos asmenis;

5)    veiklos planą pirmiems trims metams ir dokumentus, patvirtinančius, kad yra priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus atitinkantis personalas bei pakankamas techninis pasirengimas  patikimai kredito įstaigos veiklai užtikrinti;

6)    organizacinės struktūros aprašymą,  valdymo schemą, kompetencijos  pasiskirstymą tarp  valdymo organų vadovų;

7)    duomenis, kad Centrinė kredito unija  turi atitinkančią reikalavimus informacijos kaupimo, apdorojimo ir perdavimo sistemą;

8)    savo  buhalterinės apskaitos politikos projektą ir detalizuotą šios apskaitos sistemos aprašymą;

9)    duomenis apie pasirengimą tiesiogiai vykdyti pinigų pervedimo  operacijas per Lietuvos Respublikoje veikiančią tarpbankinę atsiskaitymų sistemą ir sertifikuotų informacinių sistemų auditorių patvirtinimą, kad tam naudojama informacinė sistema yra apsaugotą nuo pašalinio įsibrovimo;

10)  duomenis apie galimybę teikti pinigų pervedimo paslaugas užsienio valiuta, tiesiogiai jas vykdant per veikiančias tarptautinių atsiskaitymo ir/ar kliringo sistemų ar netiesiogiai per kitą kredito įstaigą;

11)  kitų priežiūros institucijų leidimus teikti kitas, kredito įstaigai nebūdingas, finansines paslaugas, jeigu to reikalauja įstatymai.

4. Centrinė kredito unija gali pradėti vykdyti savo funkcijas bei teikti dalį arba visas jos įstatuose nurodytas finansines paslaugas tik gavusi iš priežiūros institucijos licenciją kredito įstaigos veiklai ir apie tai paskelbus “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”.

21 straipsnis. Centrinės kredito unijos likvidavimas

1. Centrinė kredito unija gali būti likviduojama:

1)    visuotinio narių susirinkimo nutarimu, priimtu priežiūros institucijos teikimu;

2)    sumažėjus šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytam Centrinės kredito unijos pagrindinio kapitalo minimumui, jeigu per priežiūros institucijos nurodytą laiką jis neatkuriamas ir nėra šios priežiūros institucijos pasiūlymo reorganizuoti Centrinę kredito uniją;

3)    likus mažiau Centrinės kredito unijos narių negu nustatyta  šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, jeigu šis narių skaičius neatstatomas per priežiūros institucijos nurodytą laiką ir nėra šios priežiūros institucijos pasiūlymo reorganizuoti Centrinę kredito uniją;

4)    įsiteisėjus teismo sprendimui likviduoti Centrinę kredito uniją;

2. Centrinės kredito unijos likvidavimo tvarką  reglamentuoja jos įstatai, šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai bei priežiūros institucijos teisės aktai.

3. Nusprendus likviduoti Centrinę kredito uniją, priėmęs šį sprendimą organas skiria likvidatorių, kurio kandidatūrą teikia priežiūros institucija.

4. Paskyrus likvidatorių, Centrinė kredito unija įgyja likviduojamos kredito įstaigos statusą, o jos funkcijas vykdo likvidatorius, Centrinės kredito unijos valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Jų funkcijas atlieka likvidatorius, kuris:

1) praneša Centrinę kredito uniją įregistravusiai institucijai ir priežiūros institucijai apie Centrinės kredito unijos statuso pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių;

2) viešai spaudoje tris kartus, su ne mažesniais kaip 2 mėnesių intervalais, paskelbia apie Centrinės kredito unijos likvidavimą arba praneša raštu apie tai kiekvienam Centrinės kredito unijos nariui ir kreditoriui;

3) atstovauja likviduojamai Centrinei kredito unijai teismuose, santykiuose su valstybės valdžios ir valdymo institucijomis bei kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;

4) vykdo kitas įstatymų priskirtas jam  funkcijas.

5. Centrinės kredito unijos likvidavimo procedūra atliekama pagal šį įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius  kredito įstaigų likvidavimą.

6. Likviduotos Centrinės kredito unijos dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos  teisės aktų nustatyta tvarka.

7. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatyta Centrinės kredito unijos reorganizacija gali būti vykdoma tik nustatyta tvarka teikiant Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamus šio įstatymo pakeitimus ir papildymus, jeigu jiems būtų pritarta ir šie pakeitimai bei pataisos įsigaliotu nustatyta tvarka.

V      S K I R S N I S

KREDITO UNIJŲ LIKVIDUMO PALAIKYMAS BEI SUTRIKUSIO MOKUMO ATKŪRIMAS

22 straipsnis. Kredito unijų - Centrinės kredito unijos narių likvidumo palaikymas

1.  Kredito unijos - Centrinės kredito unijos narės Centrinėje kredito unijoje specialiai tam tikslui atidarytoje sąskaitoje turi laikyti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau kaip 5 procentus visų terminuotų ir neterminuotų indėlių kredito unijoje litais ir užsienio valiuta. Lėšų laikymo, papildymo bei grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato Centrinės kredito unijos valdyba, vadovaudamasi visuotinio narių susirinkimo patvirtintais kredito unijų likvidumo palaikymo programos reikalavimais.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos  lėšos sudaro kredito unijų likvidumo palaikymo rezervą, apskaitant jas, kaip specialios paskirties lėšas ir naudojant kredito unijų likvidumo palaikymo reikmėms.

3.  Lėšas į kredito unijų likvidumo palaikymo rezervą, įstojusios į Centrinę kredito uniją kredito unijos, privalo pervesti vienerių metų laikotarpyje.

4.  Centrinė kredito unija paskolas kredito unijoms - Centrinės kredito unijos narėms likvidumui palaikyti teikia ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui. Valdybai nutarus paskolos terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam, kaip dar pusės metų laikotarpiui.

5.  Paskolos kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai dėl išorinių ar vidinių veiksnių kredito unijos turto ir įsipareigojimų struktūra pagal terminus rodo artimiausiam trijų mėnesių laikotarpiui neigiamą nesubalansuotumą ar galimą likvidumo rodiklio nevykdymą ir kredito unija neturi galimybės pati pritraukti papildomai likvidžių lėšų šiam savo likvidumui subalansuoti per artimiausius 3 mėnesius.

6.  Kredito unijų likvidumui palaikyti teikiamų paskolų grąžinimo terminus bei palūkanų normas nustato Centrinės kredito unijos valdyba, vadovaudamasi šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 7 punktu .

7.  Likvidumui palaikyti unijai teikiamų paskolų suma negali viršyti 60 procentų šios kredito unijos įsipareigojimų litais ir užsienio valiuta, taip pat 5 procentų Centrinės kredito unijos  lėšų ir kito turto.

8.  Suteikta paskola išduodama iš karto visa arba dalimis pagal poreikį. Kredito unija, pateikdama paraišką paskolai likvidumui palaikyti gauti, kartu turi pateikti paskolos grąžinimą pagrindžiančius paskaičiavimus.

23 straipsnis. Stabilizacijos fondas

1. Stabilizacijos fondas sudaromas Centrinėje kredito unijoje, jo administravimui išimtines teises turi Stabilizacijos fondo komisija sudaroma ir veikianti šio įstatymo 26, 27 straipsnio 2 dalies 8 p., 35, 36 ir 37 straipsniuose nustatyta tvarka. Stabilizacijos fondas veikia kaip paskutinis pasiskolinimo šaltinis kredito unijų - Centrinės kredito unijos narių sutrikusiam mokumui atstatyti.

2. Stabilizacijos fondo lėšos yra apskaitomos bei laikomos atskiroje sąskaitoje.

3. Stabilizacijos fondo dydis turi būti ne mažesnis kaip 1%  visų Centrinės kredito unijos narių - kredito unijų aktyvų ir ne mažesnis kaip vienam nariui vidutiniškai tenkančių aktyvų dydis finansinių metų gale. Šis dydis gaunamas padalinus bendrus Centrinės kredito unijos narių kredito unijų aktyvus iš Centrinės kredito unijos narių kredito unijų skaičiaus. Stabilizacijos fondo dydis perskaičiuojamas Stabilizacijos fondo komisijos nustatytu dažnumu.

4. Centrinės kredito unijos narės - kredito unijos įnašas į Stabilizacijos fondą yra kredito unijos išlaidos (kaštai).

5. Pradinis Stabilizacijos fondas negrąžintinai suformuojamas Centrinės kredito unijos narės - Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos piniginėmis lėšomis ir turi būti ne mažesnis, kaip 700000 litų.

6.  Kitas Stabilizacijos fondo lėšas sudaro:

1) kredito unijų - Centrinės kredito unijos narių privalomi įnašai proporcingi kredito unijų aktyvams. Įnašų į Stabilizacijos fondą tvarką ir sąlygas nustato Stabilizacijos fondo komisija;

2) pajamos, gautos iš laisvų Stabilizacijos fondo lėšų investavimo į Lietuvos Respublikos  Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius bei užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės šalys) vyriausybių vertybinius popierius;

3) tikslinės įmokos iš Centrinės kredito unijos pelno, skirto Stabilizacijos fondui;

4)  iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų, tarptautinių finansinių institucijų ir Vyriausybės tikslinių programų gaunamos lėšos;

5)  perimtas turtas už neįvykdytus kredito unijos įsipareigojimus.

7. Stabilizacijos fondo lėšas šio įstatymo nustatyta tvarka valdo disponuoja ir už jų racionalų ir efektyvų panaudojimą pagal paskirtį yra atsakinga Stabilizacijos fondo komisija.

8. Lėšos kredito unijoms iš Stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolų forma, Stabilizacijos fondo komisijos nustatytomis sąlygomis.

24 straipsnis. Atsiskaitymas su Centrinės kredito unijos narėmis – kredito unijomis jų                                    likvidavimo atveju

Nustatyta tvarka paskelbus bankroto procedūrą ir paskelbus kredito unijos likvidavimą, ši kredito unija įgyja reikalavimo teisę į Centrinės kredito unijos turtą, neviršijantį jos įmokėtų (perduotų) sumų į pajus, kredito unijų  likvidumo palaikymo rezervą ir įvertinant kredito unijos įsipareigojimus Centrinei kredito unijai.

VI  S K I R S N I S

CENTRINĖS  KREDITO UNIJOS VALDYMAS

IR VEIKLOS KONTROLĖ

25 straipsnis. Centrinės kredito unijos valdymo pagrindai

Centrinė  kredito unija yra valdoma kooperatiniais pagrindais: vienas narys – vienas balsas.

26 straipsnis. Centrinės kredito unijos valdymo organai

1. Centrinės kredito unijos valdymo organai yra visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir Stabilizacijos fondo komisija. Centrinės kredito unijos valdymo organų nariais gali būti tik kredito unijų įgalioti atstovai, kredito unijų asociacijų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos  institucijos – Centrinės kredito unijos steigėjų paskirti atstovai.

2. Centrinės kredito unijos valdyba sudaro administraciją šio įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka. Kol administracija nesudaroma, jos funkcijas atlieka Centrinės kredito unijos valdyba.

27 straipsnis. Visuotinis Centrinės kredito unijos narių susirinkimas

1.Visuotinis Centrinės kredito unijos narių susirinkimas (toliau - visuotinis susirinkimas) yra aukščiausiasis Centrinės kredito unijos  valdymo organas;

2.Tik visuotinis susirinkimas gali:

1)    tvirtinti, keisti ir papildyti Centrinės kredito unijos įstatus;

2)    priimti narėmis į Centrinę kredito uniją, kredito unijas, kredito unijų asociacijas bei  nutraukti jų narystę;

3)    tvirtinti Centrinės kredito unijos steigimo ataskaitą;

4)    keisti stojamojo mokesčio dydį;

5)    rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos, Stabilizacijos fondo komisijos, Revizorių komisijos narius ir šių organų pirmininkus;

6)    nagrinėti Centrinės kredito unijos narių bei jų atstovų skundus ir pasiūlymus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ir Stabilizacijos fondo komisijos darbo;

7)    nustatyti pagrindinius kredito unijų likvidumo palaikymo principus ir patvirtinti šių principų įgyvendinimo programą, taip pat kredito unijų likvidumo palaikymo rezerve laikomų lėšų procentą, numatytą šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje;

8)    nustatyti Stabilizacijos fondo formavimo bei naudojimo pagrindinius principus;

9)    nustatyti palūkanų mokėjimo už Centrinėje kredito unijoje laikomas lėšas bei teikiamų paskolų principus, taip pat Stabilizacijos fondo laisvų lėšų patikimo investavimo principus;

10)  nustatyti Revizorių komisijos narių atlyginimus ir metines išmokas (tantjemas) iš pelno Centrinės kredito unijos valdymo organų nariams, jeigu tai numatyta Centrinės kredito unijos įstatuose;

11)  nustatyti limitą lėšų, kurias galima  skirti finansinės atskaitomybės nepriklausomo auditoriaus darbo apmokėjimui;

12)  tvirtinti metinį Centrinės kredito unijos veiklos planą ir metinę pajamų ir  išlaidų sąmatą;

13)  tvirtinti metinę  Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo;

14)  spręsti pagrindinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo klausimus;

15)  priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti Centrinę kredito uniją šio įstatymo 21 straipsnio numatytais atvejais;

16)  įvertinti Centrinės kredito unijos  valdymo organų ir Revizorių komisijos ataskaitas;

17)  susirinkimo metu spręsti  valdybos ar Stabilizacijos fondo komisijos klausimus, jei to prašo šie organai;

18)  spręsti kitus Centrinės kredito unijos įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus.

28 straipsnis. Visuotinio susirinkimo šaukimo pagrindai

1.Visuotinį susirinkimą šaukia Centrinės kredito unijos valdyba.

2. Neeilinio visuotinio susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba, Stabilizacijos fondo komisija, ar ne mažiau kaip 1/2 Centrinės kredito unijos narių. Neeilinis visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:

1) Centrinė kredito unija negali įvykdyti finansinių įsipareigojimų arba ji  yra skelbiama nemokia;

2) to reikalauja iniciatyvos teisę turintys Centrinės kredito unijos nariai, stebėtojų taryba, valdyba ir Stabilizacijos fondo komisija;

3) jeigu Centrinės kredito unijos valdybos narių skaičius tapo mažesnis negu numatyta Centrinės kredito unijos  įstatyme bei įstatuose ir nėra galimybės trūkstamus valdybos narius pakeisti išrinktais kandidatais, likusieji valdybos nariai privalo sušaukti neeilinį Centrinės kredito unijos  visuotinį narių susirinkimą;

4) per 3 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos nebuvo sušauktas eilinis visuotinis susirinkimas ir dėl to į teismą kreipėsi nors vienas Centrinės kredito unijos narys;

5) į teismą kreipėsi neeilinio visuotinio susirinkimo iniciatoriai, valdybai nesušaukus tokio susirinkimo per šio įstatymo 30 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą.

29 straipsnis. Visuotinio susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas

1.Visuotinis susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų Centrinės kredito unijos narių atstovų. Nesant kvorumo, turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal prieš tai šaukto ir neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir be kvorumo.

2. Visuotiniame susirinkime dalyvaujantys Centrinės kredito unijos narių atstovai registruojami pasirašytinai registravimo sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Dalyvauti visuotiniame susirinkime su patariamojo balso teise gali ir administracijos vadovas. Centrinės kredito unijos narės atstovas, nedalyvaujantis visuotiniame susirinkime, bet susipažinęs su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam susirinkimui, ar jis yra "už" ar "prieš". Šie pranešimai yra įskaitomi į susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus, bet tik to klausimo, už kurį įgaliotinis balsavo raštu.

3. Balsavimas visuotiniame susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 dalyvaujančių susirinkime Centrinės kredito unijos narių atstovų.

4. Visuotinio susirinkimo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 14 ir 15 punktuose numatytais atvejais nutarimams priimti reikia 2/3 dalyvaujančiųjų visuotiniame susirinkime balsų.

5. Visuotinio susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir nors vienas susirinkimo įgaliotas įgaliotinis. Prie protokolo turi būti pridedamas susirinkimo dalyvių sąrašas ir, jeigu buvo balsuojama raštu, balsavimo biuleteniai, kurie turi būti saugomi iki kito visuotinio susirinkimo pabaigos.

30 straipsnis. Visuotinių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka

1. Eilinį visuotinį susirinkimą šaukia Centrinės kredito unijos valdyba kasmet, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį susirinkimą valdyba privalo paskelbti Centrinės kredito unijos  įstatuose nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo.

2. Neeilinio visuotinio susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką, kurioje nurodoma: susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas. Valdyba, gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos pateikimo jai dienos paskelbti Centrinės kredito unijos narėms apie neeilinio visuotinio susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo paskelbimo apie tai sušaukti neeilinį visuotinį susirinkimą.

3. Pakartotinis Centrinės kredito unijos visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas per 10 dienų nuo neįvykusio susirinkimo dienos, o Centrinės kredito unijos narės informuojamos ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo.

4. Visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi Centrinės kredito unijos nariai su tuo sutinka ir tai patvirtina raštu Centrinei kredito unijai.

5. Pranešime apie visuotinį susirinkimą turi būti nurodyta:

1) susirinkimo data, laikas ir vieta;

2) susirinkimo darbotvarkė ir nutarimų projektai.

6. Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki susirinkimo, Centrinės kredito unijos narėms turi būti sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su planuojamo susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais.

7. Visuotinio susirinkimo pirmininkas kiekvieną kartą renkamas iš Centrinės kredito unijos narių atstovų tarpo, o iki jo išrinkimo pirmininkauja valdybos pirmininkas, jeigu kitaip nenustato Centrinės kredito unijos įstatai.

8. Visuotinis susirinkimas neturi teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame dalyvauja mažiau kaip 2/3 Centrinės kredito unijos narių atstovų. Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.

31 straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba

1. Stebėtojų taryba yra Centrinės kredito unijos veiklos teisėtumą ir tikslingumą prižiūrintis organas.

2. Stebėtojų tarybos narių skaičių - ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 - nustato Centrinės kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka visuotinis susirinkimas keturiems metams, kas du metus atnaujinant ne mažiau kaip pusę narių.

3. Stebėtojų tarybos nariu negali būti Centrinės kredito unijos valdybos narys, Stabilizacijos komiteto narys ar revizorius. Stebėtojų tarybos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.

4. Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos, jeigu tai numatyta Centrinės kredito unijos įstatuose.

32 straipsnis. Stebėtojų tarybos įgalinimai

1. Stebėtojų taryba:

1) stebi ir analizuoja Centrinės kredito unijos ir jos valdybos ir Stabilizacijos fondo komisijos veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę;

2) pateikia visuotiniam susirinkimui ataskaitą apie Centrinės kredito unijos valdymo organų darbą su savo išvadomis ir pasiūlymais;

3) įspėja Centrinės kredito unijos valdybą, Stabilizacijos fondo komisiją ir (ar) administraciją , kad nedelsiant pašalintų veiklos Centrinėje kredito unijoje nustatytus pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam susirinkimui atšaukti valdybos ir Stabilizacijos fondo komisijos narius, kurie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus teisės aktus, Centrinės kredito unijos įstatus ar kitas jos taisykles;

4) pateikia visuotiniam susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus apie Centrinės kredito unijos metinį buhalterinį balansą, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo projektus, taip pat pasiūlymus dėl revizorių komisijos atliktų patikrinimų metu nustatytų pažeidimų bei kitų darbo trūkumų;

5) atstovauja Centrinei kredito unijai teisme nagrinėjant ginčus tarp Centrinės kredito unijos ir jos valdybos, tarp Centrinės kredito unijos ir Stabilizacijos fondo komisijos, tarp Centrinės kredito unijos narių ir valdybos, tarp Centrinės kredito unijos narių ir Stabilizacijos fondo komisijos;

6) siūlo valdybai, Stabilizacijos fondo komisijai atšaukti jos priimtus neteisėtus nutarimus arba prašo visuotinį susirinkimą atšaukti neteisėtus valdybos, Stabilizacijos fondo komisijos nutarimus;

7) gali perduoti jos kompetencijai priskirtus klausimus spręsti visuotiniam susirinkimui;

8) sprendžia kitus įstatuose numatytus klausimus.

2. Stebėtojų taryba turi teisę pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti Centrinės kredito unijos buhalterinį balansą ir kitą finansinę atskaitomybę.

3. Stebėtojų tarybai pareikalavus, Centrinės kredito unijos valdyba, Stabilizacijos fondo komisija ir (ar) administracija privalo pateikti jai dokumentus, susijusius su Centrinės kredito unijos veikla.

4. Stebėtojų tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.

5. Stebėtojų tarybos nariai privalo saugoti Centrinės kredito unijos paslaptis.

6. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas.

33 straipsnis. Centrinės kredito unijos valdyba

1. Valdyba yra kolegialus vykdomasis-tvarkomasis Centrinės kredito unijos organas, kurio veiklai vadovauja pirmininkas. Valdybos narių skaičių, kuris turi būti nelyginis ir ne mažesnis kaip 3, nustato Centrinės kredito unijos  įstatai. Valdybos narius ir pirmininką renka Centrinės kredito unijos visuotinis susirinkimas ne daugiau kaip keturiems metams. Valdybos nariu bei jos pirmininku negali būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, Stabilizacijos fondo komisijos ar Revizorių komisijos narys.

2. Be pagrindinių valdybos narių, tam pačiam laikui gali būti renkami ne daugiau kaip 3 kandidatai į valdybos narius, kurie, sumažėjus valdybos narių skaičiui, pakeičia nebegalinčius eiti savo pareigų valdybos narius. Šie kandidatai turi teisę dalyvauti valdybos posėdžiuose su patariamojo balso teise.

3. Jeigu Centrinės kredito unijos valdybos narių skaičius tapo mažesnis negu numatyta Centrinės kredito unijos įstatuose ir nėra galimybės trūkstamus valdybos narius pakeisti išrinktais kandidatais, likusieji valdybos nariai privalo sušaukti neeilinį Centrinės kredito unijos  susirinkimą.

4. Už darbą valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos, jeigu tai numatyta Centrinės kredito unijos  įstatuose.

34 straipsnis. Centrinės kredito unijos valdybos įgalinimai

1. Valdybos ir jos narių įgalinimus nustato Centrinės kredito unijos įstatai, o darbo tvarką - jos priimtas darbo reglamentas.

2. Valdyba:

1) rengia ir teikia pasiūlymus visuotiniam susirinkimui dėl  naujų narių priėmimo į Centrinę kredito uniją, sustabdo kredito unijų – Centrinės kredito unijos narių narystę ir teikia pasiūlymus visuotiniam susirinkimui dėl jų narystės nutraukimo;

2) atstovauja Centrinę kredito uniją teisme, arbitraže bei kitose institucijose;

3) organizuoja ir šaukia Centrinės kredito unijos visuotinius susirinkimus;

4) nustato Centrinės kredito unijos teikiamų paskolų, indėlių ir kitų grąžintinų lėšų palūkanų normas vadovaudamasi šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 7, 8, 9 punktų reikalavimais.

5) Centrinės kredito unijos vardu sudaro darbo sutartis su administracijos vadovu ir kitais samdomais darbuotojais, išskyrus šio įstatymo 39 straipsnio 7 dalyje nurodytus darbuotojus;

6) Centrinės kredito unijos vardu sudaro sandorius su trečiaisiais asmenimis ir su Centrinės kredito unijos  narėmis, jų tarpe sutartis su kredito unijomis dėl paskolų sutrikusiam kredito unijų mokumui atstatyti bei jų veiklos patikimumui užtikrinti pagal šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka priimtus sprendimus;

7) Kartu su Stabilizacijos fondo komisija kontroliuoja, kad būtų laiku ir visiškai sumokėti kiekvienos kredito unijos įnašai į Stabilizacijos fondą. Šiuos įgalinimus valdyba gali perduoti administracijai;

8) svarsto Revizorių komisijos pateiktą medžiagą, administracijos veiklą ir pateikia savo išvadas stebėtojų tarybai ir visuotiniam susirinkimui;

9) parengia Centrinės kredito unijos buhalterinio balanso, pelno paskirstymo bei nuostolių atlyginimo tvarkos ir kitos finansinės atskaitomybės projektus;

10) investuoja laisvas Centrinės kredito unijos lėšas į Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius bei užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės šalys), Vyriausybės vertybinius popierius;

11) priima sprendimus dėl Centrinės kredito unijos valdomų lėšų skolinimo Centrinės kredito unijos narėms kredito unijoms, dėl indėlių iš kredito unijų priėmimo, dėl paskolų ėmimo iš bankų, kitų institucijų;

12) priežiūros institucijai ir Stabilizacijos fondo komisijai  teikia reikalingus duomenis apie Centrinę kredito uniją ir savo  nares kredito unijas bei jų  specialaus  inspektavimo rezultatus;

13) svarsto kitus Centrinės kredito unijos veiklos ir valdymo klausimus, nepriklausančius išimtinei visuotinio susirinkimo, Stebėtojų tarybos ir Stabilizacijos fondo komisijos kompetencijai.

3. Valdyba priima nutarimus jos kompetencijai šio įstatymo ar įstatų priskirtais klausimais. Valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Valdybos nariai turi lygias balsavimo teises. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas.

4. Valdybos nariai ir kandidatai į valdybos narius privalo saugoti Centrinės kredito unijos, jos narių paslaptis.

5. Už savo veiklą valdyba atsiskaito visuotiniam susirinkimui ir Stebėtojų tarybai Centrinės kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

35 straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija

1. Stabilizacijos fondo komisija yra Stabilizacijos fondo valdymo organas. Stabilizacijos fondo komisija yra atskaitinga visuotiniam susirinkimui ir vykdo jo nustatytą Stabilizacijos fondo formavimo ir naudojimo politiką, o laikotarpyje tarp visuotinių susirinkimų – Stebėtojų tarybai ir atlieka šio įstatymo 23, 35 ir 36 straipsniuose nustatytas funkcijas ir pareigas.

2. Stabilizacijos fondo komisijos narių skaičių - ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 7 - nustato Centrinės kredito unijos įstatai. Stabilizacijos fondo komisiją ir jos pirmininką renka Centrinės kredito unijos  visuotinis susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams iš Centrinės kredito unijos narių deleguotų atstovų.

3. Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti Centrinės kredito unijos valdybos narys, taip pat Revizorių komisijos narys. Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.

4. Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai, priimami paprasta dalyvaujančių posėdyje balsų dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia  komisijos pirmininko balsas.

5. Stabilizacijos fondo komisijos nariai privalo saugoti kredito unijų ir Centrinės kredito unijos paslaptis.

6. Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas.

7. Už veiklą Stabilizacijos fondo komisijoje jos nariams gali būti mokamos tantjemos, jeigu tai numatyta Centrinės kredito unijos  įstatuose.

36 straipsnis. Stabilizacijos fondo komisijos pareigos ir teisės

1. Kartu su Centrinės kredito unijos valdyba arba jos pavedimu kartu su administracija Stabilizacijos fondo komisija stebi kredito unijų veiklą (monitoringas). Centrinės kredito unijos administracija, o esant būtinumui ir atitinkama kredito unija - Centrinės kredito unijos narė privalo pateikti Stabilizacijos fondo komisijai jos nustatytu būdu, forma ir dažnumu reikalaujamus duomenis, bei finansines ataskaitas apie kredito unijų – Centrinės kredito unijos narių veiklą.

2. Vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalyje pateikta informacija, o esant reikalui ir kredito unijų specialaus inspektavimo medžiaga bei rezultatais, Stabilizavimo fondo komisija analizuoja ir vertina kredito unijų aktyvų kokybę, likvidumo, mokumo, rezervų dydžio ir kitus veiklos riziką įtakojančius faktorius.

3. Stabilizacijos fondo komisija taip pat turi teisę keistis konfidencialia kredito unijų veiklos bei jų inspektavimo rezultatų informacija su priežiūros institucija bei, informavus valdybą, pavesti Centrinės kredito unijos administracijai atlikti kredito unijos veiklos specialų inspektavimą ir apie rezultatus informuoti  priežiūros instituciją. Priežiūros institucija turi teisę priežiūros tikslais gautą informaciją pateikti Centrinei kredito unijai susitarimu su ja nustatyta tvarka bei terminais.

4. Stabilizacijos fondo komisija turi teisę pakviesti nepriklausomą auditorių įvertinti kredito unijos būklę, kai yra sutrikęs kredito unijos mokumas.

5. Stabilizacijos fondo komisija nustato kredito unijų įnašų į Stabilizacijos fondą dydį, įmokėjimo tvarką ir sąlygas vadovaujantis šio įstatymo 23 straipsnio reikalavimais.

6. Stabilizacijos fondo komisija kartu su Centrinės kredito unijos valdyba arba jos pavedimu kartu su administracija kontroliuoja, kad būtų laiku ir visiškai sumokėti kiekvienos kredito unijos įnašai į Stabilizacijos fondą. Jeigu kredito unija ne kartą pažeidė šiuos reikalavimus, Stabilizacijos fondo komisija turi teisę teikti pasiūlymus valdybai ir atstovų visuotiniam susirinkimui dėl šios kredito unijos narystės Centrinėje kredito unijoje tęstinumo.

7. Stabilizacijos fondo komisija nustato sąlygas bei palūkanas už kitų institucijų, - ne Centrinės kredito unijos narių laikomas lėšas Stabilizacijos fonde ir priima sprendimus dėl šio fondo laisvų lėšų investavimo tik į Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius bei užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės šalys) vyriausybių vertybinius popierius.

8. Sudaro veiksmų planus ir sutarčių su kredito unijomis dėl paskolų suteikimo sutrikusiam kredito unijų mokumui atstatyti bei jų veiklos patikimumui užtikrinti projektus, juos aprobuoja komisijos posėdžiuose ir perduoda tolesniam sandorių įforminimui Centrinės kredito unijos valdymai, taip pat prižiūri šių planų ir sutarčių įsipareigojimų vykdymą.

9. Sutrikusio kredito unijų mokumo atkūrimo plane, be kita ko, būtina įvertinti ir numatyti:

1) nurodyti kredito unijos mokumo sutrikimo priežastis ir įvertinti esamą mokumo padėtį bei jo perspektyvas;

2) numatyti strategiją ir veiksmus, užtikrinančius išeitį iš mokumo krizės, pagrįsti skaičiavimais mokumo atkūrimo planui įgyvendinti reikalingų lėšų dydžius;

3) kredito unijos valdybos arba valdybos pirmininko ar daugiau kaip pusės valdybos narių, įskaitant valdybos pirmininką, nušalinimo ir naujos valdybos ir pirmininko išrinkimo tikslingumą;

4) kredito unijos visos  administracijos nušalinimo ir laikino Stabilizacijos fondo komisijos pasiūlyto laikino administratoriaus paskyrimo tikslingumą;

5) kredito unijos reorganizavimo ar likvidavimo galimybes ir su tuo susijusių kaštų dydį;

6) kredito unijai mokumui atstatyti iš stabilizavimo fondo numatomą paskolinti lėšų sumą ir  šių lėšų panaudojimo pagrindimą;

7) numatomus rezultatus  ir pasekmes.

10. Sprendimą dėl Stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo kredito unijos sutrikusiam mokumui atstatyti pagal šio straipsnio 8 ir 9 dalyse sudarytą planą, priima Stabilizacijos fondo komisija, gavus ir įvertinus iš Centrinės kredito unijos administracijos bei iš kredito unijas prižiūrinčios institucijos atitinkamą informaciją, numatytą šio įstatymo 36 straipsnyje.

37 straipsnis. Stebėtojų tarybos, valdybos, Stabilizacijos fondo komisijos narių atsakomybė

1.  Už Stebėtojų tarybos, valdybos ir Stabilizacijos fondo komisijos narių veiksmais Centrinės kredito unijos nariui padarytą žalą atsako Centrinė kredito unija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2.  Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tik tie stebėtojų tarybos, valdybos ir Stabilizacijos fondo komisijos nariai, kurie balsavo prieš nutarimus, pažeidžiančius šį įstatymą, Centrinės kredito unijos įstatus ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, ar nedalyvavo tokius nutarimus priimant. Šiais atvejais jie privalo per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį nutarimą, įteikti posėdžio pirmininkui rašytinį protestą.     

38 straipsnis. Centrinės kredito unijos revizorių komisija

1. Revizorių komisijos narių skaičių - ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 5 - nustato Centrinės kredito unijos įstatai. Revizorių komisijos pirmininką renka visuotinis susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.

2. Revizorių komisijoje turi būti bent vienas revizorius, kurį renka visuotinis susirinkimas Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Revizoriais gali būti Centrinės kredito unijos nario įgalioti atstovais, įgijęs revizoriui reikalingą kvalifikaciją. Revizoriumi negali būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos, Stabilizacijos fondo  komisijos narys ar Centrinėje kredito unijoje dirbantis administratoriaus pareigose, vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Revizoriumi taip pat negali būti Centrinės kredito unijos narių- kredito unijų valdybos, stebėtojų tarybos ar paskolų komitetų bei administracijos darbuotojai.

3. Revizorių komisija kontroliuoja Centrinės kredito unijos ir Stabilizacijos fondo finansinę-ūkinę veiklą, visuotinio susirinkimo ir stebėtojų tarybos priimtų nutarimų vykdymą. Atlikdama šias funkcijas, Revizorių komisija turi teisę reikalauti pateikti jai reikalingus Centrinės kredito unijos ir Stabilizacijos fondo buhalterinius bei finansinius dokumentus.

4. Revizorių komisija pateikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam susirinkimui finansinės-ūkinės veiklos patikrinimo metinę ataskaitą. Ji privalo nedelsiant informuoti valdybą ir stebėtojų tarybą apie nustatytus pažeidimus Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos fondo  finansinėje-ūkinėje veikloje, taip pat saugoti jų paslaptis.

5. Revizorių komisijos nariams gali būti mokamas atlyginimas visuotino susirinkimo nustatyta tvarka.

6. Revizorių komisijos nariai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka už nepatenkinamą Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos fondo veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų nuslėpimą.

39 straipsnis. Centrinės kredito unijos administracija

1.  Centrinės kredito unijos valdyba suformuoja Centrinės kredito unijos administraciją, kurią sudaro centrinio valdymo aparato, struktūrinių padalinių bei filialų (skyrių), steigiamų Lietuvos Respublikoje, vadovai ir jų pavaduotojai.

2.  Centrinės kredito unijos administracija vadovauja Centrinės kredito unijos veiklai ir vykdo visuotinio susirinkimo ir valdybos nutarimus.

3.  Centrinės kredito unijos administracija taip pat vykdo Stabilizacijos fondo komisijos nurodymus, susijusius su šio įstatymo 36 straipsnio įpareigojimais.

4.  Centrinės kredito unijos administracijos, jos vadovo pareigas nustato Centrinės kredito unijos įstatai ir valdybos patvirtintas administracijos darbo reglamentas.

5.  Centrinės kredito unijos administraciją ir jos vadovą skiria Centrinės kredito unijos valdyba.

6.  Centrinės kredito unijos administracijos vadovas negali vykdyti vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigų, būti kredito unijos ar banko valdybos nariu ar dirbti kredito unijos ar banko administracijoje.

7.  Centrinės kredito unijos administracijos vadovas sudaro darbo sutartis su kitais administracijos darbuotojais.

8.  Centrinės kredito unijos administracijos vadovo pareigas gali eiti Centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas ar kitas valdybos narys.

VII  S K I R S N I S

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS KAPITALAI, DIVIDENDAI, APSKAITA, FINANSINĖ ATASKA ITA  IR AUDITAS

40 straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalų  rūšys

Centrinė kredito unija  turi pagrindinį ir papildomą kapitalą.

41 straipsnis. Pagrindinis kapitalas

1. Centrinės kredito unijos pagrindinį kapitalą sudaro pajinio kapitalo, atsargos kapitalo ir praėjusių metų nepaskirstyto pelno (nuostolio) suma.

2. Centrinė kredito unija, gavusi išankstinį  priežiūros institucijos leidimą, gali sumažinti savo pagrindinį kapitalą iki nustatyto minimalaus pagrindinio kapitalo dydžio.

3. Pajinis kapitalas formuojamas iš kredito unijų, kredito unijų asociacijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos pagrindinių ir papildomų pajų.

4. Minimalus pagrindinio pajaus dydis 10000 litų. Centrinės kredito unijos narys gali turėti tik vieną pagrindinį pajų.

5. Papildomo pajaus dydis yra 10000 litų. Centrinės kredito unijos narių įsigyjamų papildomų pajų skaičius neribojamas. Šiuos pajus gali įsigyti tik Centrinės kredito unijos nariai šio įstatymo 7 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka.

6. Visuotinio susirinkimo sprendimu Centrinės kredito unijos pagrindinis kapitalas gali būti mažinimas nuostolių suma ar jų dalimi, šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, mažinimas turi būti vykdomas atitinkamai denominuojant Centrinės kredito unijos narių pajus.

7. Atsargos kapitalo paskirtis - garantuoti Centrinės kredito unijos finansinį stabilumą. Atsargos kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos pelno, likusio atskaičius mokesčius, kasmet atskaitant ne mažiau kaip 10  procentų iš šio pelno, kol atsargos kapitalas sudarys ne mažiau kaip 5 procentus ilgalaikių investicijų ir išduotų paskolų sumos, nustatytos metinio buhalterinio balanso pagrindu. Panaudojus dalį atsargos kapitalo Centrinės kredito unijos nuostoliams padengti, iš pelno vėl atskaitoma į atsargos kapitalą tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.

42 straipsnis. Papildomas kapitalas

Centrinės kredito unijos papildomą kapitalą sudaro Stabilizacijos fondas, subordinuotos paskolos, jeigu jos atitinka nustatytus priežiūros institucijos reikalavimus, einamųjų metų nepaskirstytas pelnas (nuostolis) pagrindinių priemonių perkainavimo rezervas ir kiti Centrinės kredito unijos įstatuose numatyti kapitalai bei rezervai.

43 straipsnis. Pelno paskirstymas

1. Centrinės kredito unijos pelnas yra lėšos, kurios lieka iš Centrinės kredito unijos  finansinių metų pajamų atskaičius tų metų išlaidas ir nuostolių sumas.

2. Pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos, prieš tai patvirtinus metinį buhalterinį balansą šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3. Nutarime dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

1)    nepaskirstytas pelnas (nepadengtas nuostolis) finansinių metų pradžioje;

2)    grynasis finansinių metų pelnas arba nuostolis;

3)    paskirstytinasis rezultatas (pelnas arba nuostolis);

4)    pelno paskirstymas nuostoliams dengti;

5)    pelno atskaitymai į atsargos kapitalą;

6)    pelno atskaitymai į Stabilizacijos fondą;

7)    pelno atskaitymai į kitus kapitalus bei rezervus, numatytus Centrinės kredito unijos įstatuose;

8)    pelno paskirstymas dividendams išmokėti;

9)    pelno dalis, skiriama metinėms išmokoms (tantjemoms) Centrinės kredito unijos valdymo organų nariams, darbuotojų premijoms bei kitiems tikslams, numatytiems Centrinės kredito unijos įstatuose;

10)  nepaskirstytasis pelnas (nepadengtas nuostolis), perkeliamas į kitus metus.

4. Pelnas turi būti skirstomas laikantis šio straipsnio 3 dalyje nustatyto eiliškumo.

44 straipsnis. Centrinės kredito unijos išmokami dividendai

1.   Dividendas yra pajininkui paskirta pelno dalis, kuri proporcinga jo turimų pagrindinio bei papildomų pajų nominaliai vertei.

2.   Jei Centrinės kredito unijos balanse yra apskaityti nuostoliai, tai visuotinis susirinkimas neturi teisės skelbti ir išmokėti dividendų, kol šie nuostoliai nebus padengti ar jų dalimi nebus sumažintas pagrindinio Centrinės kredito unijos kapitalas. Sprendimai dėl nuostolių padengimo ar pagrindinio kapitalo sumažinimo nuostolių dydžiu ir dividendų skelbimo bei išmokėjimo gali būti priimti tame pačiame susirinkime. Dividendai pajininkams gali būti išmokami tik padengus nuostolius ar sumažinus pagrindinį kapitalą nuostolių dydžiu.

3.   Pelnas, likęs po atskaitymų į šio įstatymo bei Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytus kapitalus ir/ar fondus, bei rezervus negali būti taip pat išmokėtas ir tantjemomis, jeigu dėl to minimalus pagrindinis Centrinės kredito unijos kapitalas ir kapitalo pakankamumas lieka mažesni už priežiūros institucijos nustatytus dydžius.

4.   Centrinė kredito unija privalo išmokėti dividendus ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pelno paskirstymo priėmimo dienos. Dividendus mokėti avansu draudžiama.

5.   Dividendus Centrinė kredito unija išmoka pinigais. Jeigu pajininkas neprieštarauja, dividendai jam gali būti išmokėti  kaip Centrinės kredito unijos papildomi pajai.

6.   Dividendą turi teisę gauti tik tie nariai, kurie buvo Centrinės kredito unijos nariai per visą ataskaitinį laikotarpį.

45 straipsnis. Centrinės kredito unijos buhalterinė apskaita ir atskaitomybė

1. Centrinės kredito unijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

2. Centrinės kredito unijos buhalterinę apskaitą, atskaitomybės tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir priežiūros institucijos teisės aktai.

3. Per tris mėnesius nuo finansinių metų pabaigos Centrinė kredito unija priežiūros institucijai  pateikia nepriklausomo auditoriaus patikrintą ir visuotinio  susirinkimo patvirtintą  metrinę finansinę ataskaitą.

4. Centrinės kredito unijos finansinė ataskaita viešai skelbiama priežiūros institucijos nustatyta tvarka iki einamųjų metų gegužės 1 d. Už metinėje finansinėje ataskaitoje pateiktos informacijos teisingumą Centrinė kredito unija atsako įstatymų nustatyta tvarka.

VIII skirsnis

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA IR DALYVAVIMAS KREDITO UNIJŲ VEIKLOS PRIEŽIŪROJE

46 straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos priežiūros institucija, veiklos priežiūrą ribojantys normatyvai ir priežiūros institucijos sankcijos

1. Centrinės kredito unijos veiklos priežiūrą atlieka ta pati priežiūros institucija, kuri vykdo ir kredito unijų veiklos priežiūrą. Priežiūros institucija nustato Centrinės kredito unijos veiklos priežiūros atlikimo tvarką

2. Centrinei kredito unijai yra nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:

1) kapitalo pakankamumo;

2) likvidumo;

3) maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta;

4) maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui;

3. Normatyvų dydžius, jų paskaičiavimo  bei taikymo metodiką nustato  priežiūros institucija.

4. Priežiūros institucija už šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų, reglamentuojančių Centrinės kredito unijos veiklą, pažeidimus turi teisę taikyti Centrinei kredito unijai, jos vadovams šias sankcijas:

1) įspėti Centrinę kredito uniją dėl jos veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti terminus jiems pašalinti;

2) įstatymų nustatyta tvarka skirti Centrinės kredito unijos vadovams administracines nuobaudas už šio įstatymo pažeidimus;

3) laikinai atšaukti leidimą atlikti vieną ar kelias Centrinės kredito unijos veiklos operacijas, kol nebus pašalinti pažeidimai, galintys sukelti grėsmę Centrinės kredito unijos saugumui, patikimumui ir stabilumui.

4) reikalauti nušalinti Centrinės kredito unijos valdybos pirmininką„ jos narį (narius) ar administracijos vadovą ir išrinkti naują valdybos pirmininką, jos narius arba paskirti naują administracijos vadovą.

5. Priežiūrinių sankcijų taikymo tvarką nustato, taikytinos sankcijos rūšį ir terminus parenka priežiūros institucija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, jo galimas pasekmes Centrinei kredito unijai, taip pat į numatomos taikyti sankcijos pasekmes visos kredito unijų sistemos stabilumui bei patikimumui.

6. Nutarimas dėl priežiūrinės sankcijos taikymo, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 dalies 2 punkte, privalo būti priimtas per tris mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, priežiūrinės sankcijos negali būti taikomos.

7. Priežiūros institucijos nutarimas dėl priežiūrinės sankcijos taikymo Centrinei kredito unijai ar jos vadovams gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

47 straipsnis. Centrinės kredito unijos dalyvavimas vykdant kredito unijų veiklos priežiūrą

Suderinus veiksmus su priežiūros institucija Centrinė kredito unija vykdo nuolatinį kredito unijų - savo narių veiklos stebėjimą, o esant reikalui ir šių kredito unijų veiklos specialius inspektavimus, vertina veiklos rizikas ir teikia rekomendacijas priežiūros institucijai dėl poveikio priemonių taikymo kredito unijoms.

48 straipsnis. Centrinės kredito unijos dokumentų saugojimas

1. Centrinė kredito unija per visą sutarčių galiojimo laiką ir 10 metų jam pasibaigus saugo:

1) paskolų, garantijų, laidavimo, įkeitimo ir kitas sutartis;

2) kitus Centrinės kredito unijos partnerių dokumentus, kuriais remiantis buvo sudaryta sutartis;

3) kitus  priežiūros institucijos numatytus dokumentus.

2. Centrinė kredito unija gali saugoti ir kitus dokumentus bei nustatyti kitokį saugojimo laiką, bet ne trumpesnį negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje ar Lietuvos archyvų departamento.

49 straipsnis. Centrinės kredito unijos paslapčių saugojimas

1. Esantys ir buvę Centrinės kredito unijos valdymo organų nariai, revizoriai, auditoriai administracija bei darbuotojai privalo laikyti paslaptyje informaciją, gautą dirbant Centrinėje kredito unijoje  ir nenaudoti jos asmeninei ar kitų asmenų  naudai.

2. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja, jai turi būti pateikti visi dokumentai ir informacija, susijusi su Centrinės kredito unijos steigimu ir veikla. Dokumentai ir informacija kitų institucijų reikalavimu teikiama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

3. Centrinė kredito unija  privalo pateikti mokesčių inspekcijai informaciją, numatytą  Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo.

4. Paslapčių saugojimo tvarką nustato Centrinės kredito unijos  įstatai.

50 straipsnis. Atsakomybė už Centrinei kredito unijai  padarytus nuostolius

Centrinės kredito unijos  valdymo organų, administracijos darbuotojų atsakomybę už dėl jų kaltės padarytus nuostolius Centrinei Kredito unijai nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai bei Centrinės kreditų unijos įstatai.

IX skirsnis

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

51 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

1. Rengiant 2000 metų Privatizavimo fondo 2000 metų pirmojo pusmečio pajamų ir išlaidų sąmatą numatyti lėšas (6 mln. litų) reikalingas steigiamos Centrinės kredito unijos kapitalui ir Stabilizacijos fondui suformuoti. Pagrindinis kapitalas gali būti apmokėtas piniginėmis lėšomis ir turtiniais įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10% Vyriausybės įnašo į pagrindinį kapitalą. Stabilizacijos fondas formuojamas tik iš piniginių įnašų.

2. Ne vėliau kaip iki  2000 m. sausio 1 d. paskirti įgaliotą asmenį arba Vyriausybei pavaldžią instituciją, kuri atstovautų steigiant Centrinę kredito uniją ir inicijuotų jos steigimo procedūras ir užtikrintų, kad šiame įstatyme nustatyti įsipareigojimai Lietuvos Vyriausybei būtų įvykdyti laiku, kvalifikuotai ir operatyviai, siekiant užbaigti Centrinės kredito unijos steigimą iki 2000 metų lapkričio 1 dienos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS