Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINIO DRAUDIMO

Į S T A T Y M A S

1999 m.           d.         Nr.

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

Bendrieji nuostatai

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo santykių pagrindus: socialinio draudimo rūšis, asmenų, draudžiamų socialiniu draudimu, kategorijas, socialinio draudimo sistemos finansavimo ir valdymo principus bei struktūrą, jos subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.

2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

1. Socialinis draudimas - tai įstatymais nustatyta socialinių ekonominių priemonių sistema, dalinai arba visiškai kompensuojanti apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl senatvės, invalidumo (negalios), šeimos narių netekimo, ligos ar traumos, motinystės (tėvystės), nedarbo, nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos prarastas pajamas arba padengianti dėl šių priežasčių atsiradusias papildomas išlaidas.

2. Socialinio draudimo stažas - tai laikotarpis, per kurį asmuo pats moka socialinio draudimo įmokas arba už jį mokamos socialinio draudimo įmokas, taip pat ligos, motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų gavimo laikotarpis.

3. Draudžiamosios pajamos - tai visos asmens pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos socialinio draudimo įmokos, taip pat gautos ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), nedarbo bei ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos.

4. Socialinio draudimo įmokos - tai įstatymais nustatyto dydžio privalomi mokėjimai, suteikiantys teisę gauti socialinio draudimo išmokas.

5. Socialinio draudimo išmokos - tai įstatymais nustatytos išmokos, į kurias įgyjama teisė sumokėjus socialinio draudimo įmokas.

6. Savarankiškai dirbantys asmenys - tai individualių (personalinių) įmonių savininkai; ūkininkai ir ūkininkų ūkių nariai; asmenys, dirbantys pagal patentus; tikrųjų ir komanditinių ūkinių bendrijų nariai; advokatai  ir advokatų  padėjėjai;  notarai.

7. Draudėjai - tai visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos bei organizacijos, turinčios juridinio asmens statusą arba neturinčios juridinio asmens statuso, taip pat fiziniai asmenys, kurie privalo mokėti socialinio draudimo įmokas šiuo įstatymu nustatyta tvarka.

8. Apdraustieji - tai fiziniai asmenys, kurie šiuo įstatymu nustatyta tvarka socialinio draudimo įmokas moka patys ir (arba) už juos šias įmokas moka draudėjai.

9. Socialinio draudimo išmokų gavėjai - tai fiziniai asmenys, kuriems mokamos įstatymų numatytos socialinio draudimo išmokas.

10. Socialinio draudimo įstaigos - Socialinio draudimo fondą administruojanti Socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai.

11. Socialinio draudimo įstaigų pareigūnai - tai socialinio draudimo įstaigų darbuotojai, vykdantys administracines ar kontrolės funkcijas arba atstovaujantys šioms įstaigoms pagal įgaliojimą.

3 straipsnis. Socialinio draudimo rūšys

Lietuvos Respublikoje nustatomos tokios socialinio draudimo rūšys:

1) socialinis pensijų draudimas, kai draudžiama pensijoms, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme;

2) ligos ir motinystės socialinio draudimas, kai draudžiama ligos ir motinystės, motinystės (tėvystės) išmokoms, numatytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme;

3) socialinis nedarbo draudimas, kai draudžiama  išmokoms įstatymų nustatyta tvarka;

4) privalomas sveikatos draudimas, kai draudžiama sveikatos priežiūros paslaugoms ir kompensacijoms už suteiktas paslaugas, numatytoms Sveikatos draudimo įstatyme;

5) nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme;

4 straipsnis. Asmenys, privalomai draudžiami socialiniu draudimu

1. Šiuo įstatymu nustatyta tvarka socialiniu draudimu privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvos Respublikoje nuolat arba laikinai gyvenantys užsieniečiai, tarp jų ir asmenys be pilietybės, taip pat asmenys turintys pabėgėlio statusą, kai jie yra:

1) dirbantys pagal darbo sutartis, diplomato tarnybos ar terminuotas diplomato tarnybos sutartis, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, prokurorai, kandidatai į notarus (asesoriai), taip pat asmenys, dirbantys narystės pagrindais renkamose institucijose, ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose ir gaunantys ar turintys gauti atlyginimą;

2) Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai, krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir aktyviojo rezervo kariai jų mokymų bei pratybų dienomis, valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai;

3) nedirbantys diplomatų sutuoktiniai tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje;

4) savarankiškai dirbantys asmenys, kai jų veikla  įstatymais nustatyta tvarka yra registruota Lietuvos Respublikoje;

5) privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariai;

6) motina arba tėvas, turintis vaiko nuo vienerių iki trejų metų priežiūros atostogas;

7) motina arba tėvas, nedirbantis ir neturintis vaiko priežiūros atostogų, bet auginantis vaiką iki trejų metų;

8) tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai;

9) vienas iš visiškos negalios invalidų tėvų arba asmuo, nustatyta tvarka pripažintas visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose visiškos negalios invalidą;

2. Šiuo įstatymu nustatytas socialinis draudimas Lietuvos Respublikoje laikinai gyvenantiems užsieniečiams, kai jie dirba samdomą darbą ar savarankiškai, gali būti jų pageidavimu netaikomas, jei jie yra apdrausti atitinkama socialinio draudimo rūšimi kitoje valstybėje ir jeigu tarptautinės sutartys nenustato kitaip.

5 straipsnis. Asmenų draudimas pagal draudimo rūšis

1. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, privalomai draudžiami visų, šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų, rūšių socialiniu draudimu.

2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2-9 punktuose nurodyti asmenys privalomai draudžiami socialiniu pensijų draudimu. Asmenys, nurodyti 2-4 punktuose, išskyrus ūkininkus ir ūkininkų ūkių narius bei asmenis, dirbančius pagal patentus, draudžiami pagrindinei ir papildomai pensijos daliai. Ūkininkai ir ūkininkų ūkių nariai bei asmenys, dirbantys pagal patentus, o taip pat asmenys, nurodyti 4 straipsnio 1 dalies 5-9 punktuose draudžiami tik pagrindinei pensijos daliai, nurodytai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme.

3. Asmenis, draudžiamus privalomuoju sveikatos draudimu, jų įmokų dydžius, mokėjimo šaltinius bei tvarką nustato Sveikatos draudimo įstatymas.

6 straipsnis. Socialinio draudimo teisinis reguliavimas

1. Socialinį draudimą reguliuoja šis ir kiti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos įstatymai bei teisės aktai:

1) Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas;

2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas;

3) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas;

4) Sveikatos draudimo įstatymas;

5) Socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas;

6) Socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas;

7) kiti įstatymai.

2. Socialinį draudimą taip pat reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinami:

1) Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai;

2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai;

3) Socialinio draudimo įstaigų nuostatai;

4) Socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės;

5) Apdraustųjų socialiniu draudimu įskaitos taisyklės;

6) Savanoriškojo socialinio pensijų draudimo taisyklės;

7) Savanoriškojo socialinio draudimo ligos, nėštumo ir gimdymo išmokoms taisyklės;

8) kiti teisės aktai.

ANTRASIS SKIRSNIS

Socialinio draudimo įmokos ir išmokos

7 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė

1. Socialinio draudimo įmokas privalo mokėti šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys ir (arba) jų draudėjai.

2. Socialinio draudimo įmokų neprivalo mokėti ūkininkai ir ūkininkų ūkių nariai, patentus įsigiję asmenys bei šio įstatymo 4 straipsnio 5-9 punktuose  nurodyti asmenys kai jie yra:

1) draudžiami socialiniu pensijų draudimu dėl kurios nors kitos veiklos;

2) socialinio draudimo senatvės arba invalidumo pensijos gavėjai;

3) I ar II grupės invalidai nuo vaikystės, gaunantys šalpos pensiją;

4) jei jie turi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu nustatytą būtinąjį socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei senatvės socialinio draudimo pensijai gauti.

3. Socialinio draudimo stažas įskaitomas pagal sumokėtas įmokas į Socialinio draudimo fondo biudžetą.

8 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų tarifai

1. Socialinio draudimo įmokų tarifus bei jų dydžius atskiroms socialinio draudimo rūšims Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas, priimdamas Socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą.

2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir mokamos kaip nustatyta dalis (tarifas) nuo viso jiems priskaičiuoto atlyginimo, ne mažesnio kaip kiekvieno mėnesio minimali mėnesinė alga, paskaičiuota proporcingai dirbtam laikui.

3. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų asmenų, išskyrus ūkininkus ir ūkininkų ūkių narius bei asmenis dirbančius pagal patentus, įmokos apskaičiuojamos ir mokamos, kaip nustatyta dalis (tarifas) nuo jų pačių pasirinktos socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų sumos, bet ne mažesnės už kiekvieno kalendorinio mėnesio minimalią mėnesinę algą.

4. Asmenų, draudžiamų pagrindinei pensijos daliai, socialinio draudimo įmokų dydis nustatomas kaip socialinio pensijų draudimo bazinės pensijos dydžio dalis pagal Socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytą dydį.

5. Asmenų, draudžiamų visai pensijai gauti, socialinio draudimo įmokų dydis kiekvienais metais nustatomas Socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme.

9 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų mokėtojai ir mokėjimo šaltiniai

1. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose išvardintų asmenų įmokos sumokamos pagal nustatytas tarifo dalis jų draudėjų ir jų lėšomis. Nepriklausomai nuo mokėjimo šaltinių įmokas apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į socialinio draudimo fondo sąskaitą jų draudėjai.

2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys patys moka įmokas į socialinio draudimo fondo sąskaitą iš savo veiklos pajamų.

3. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5-9 punktuose nurodytų asmenų įmokas valstybės biudžeto lėšomis sumoka Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.

4. Įmokų mokėjimo tvarka ir terminai nustatomi Socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse.

10 straipsnis. Pranešimų apie apskaičiuotas įmokas pateikimas

1. Socialinio draudimo įmokoms ir išmokoms teisingai apskaičiuoti Socialinio draudimo fondo valdyboje yra kaupiamos informacinės draudėjų, apdraustųjų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų duomenų bazės.

2. Draudėjai privalo pateikti finansines apyskaitas, ataskaitas apie apdraustųjų asmenų pajamas ir socialinio draudimo įmokas, kitus dokumentus, reikalingus socialinio draudimo įmokų ir stažo apskaitai. Apyskaitų, ataskaitų ir kitų dokumentų formas, pateikimo terminus ir tvarką nustato Socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, Apdraustųjų socialiniu draudimu įskaitos taisyklės ir kiti teisės aktai.

11 straipsnis.  Socialinio draudimo išmokos

1. Socialinio draudimo išmokos - tai Valstybinių socialinio draudimo pensijų, Ligos ir motinystės socialinio draudimo ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymuose numatytos išmokos.

2. Kiekvienos socialinio draudimo rūšies išmokos turi būti dengiamos tai draudimo rūšiai nustatytomis ir sumokėtomis įmokomis bei kitomis įstatymų nustatytomis tai draudimo rūšiai lėšomis.

TREČIASIS SKIRSNIS

Draudėjų, apdraustųjų ir išmokų gavėjų teisės, prievolės ir atsakomybė

12 straipsnis. Teisė gauti informaciją

Draudėjai, apdraustieji ir išmokų gavėjai turi teisę gauti apie juos socialinio draudimo įstaigų informacinėse duomenų bazėse sukauptą informaciją. Informacijos pateikimo tvarką nustato Socialinio draudimo fondo valdyba.

13 straipsnis. Informacijos apie draudėjus, apdraustuosius ir išmokų gavėjus slaptumas

1. Informacija, apie draudėją, apdraustąjį arba išmokos gavėją, pateikta socialinio draudimo fondo įstaigoms, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik šiame įstatyme nurodytais tikslais.

2. Informacija, susijusi su draudėju, apdraustuoju arba išmokos gavėju, gali būti pateikta pagal raštišką paklausimą (susitarimą):

1) teismams, teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijoms įstatymų nustatytais atvejais;

2) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, jei tai būtina administruojant mokesčius;

3) Valstybinei ligonių kasai, jei tai būtina administruojant sveikatos draudimą;

4) Lietuvos darbo biržai, jei tai būtina administruojant draudimą nuo nedarbo;

5) socialinę paramą ir paslaugas teikiančioms institucijoms, jei tai būtina siekiant išvengti nepagrįsto išmokų išmokėjimo arba paslaugų suteikimo;

6) užsienio šalių socialinio draudimo institucijoms, vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis.

3. Kai draudėjo, apdraustojo arba išmokos gavėjo kaltė už socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus yra įrodyta, gali būti pateikta tik ta informacija, kuri susijusi su įstatymų pažeidimu.

4. Informacija apie draudėją, apdraustąjį arba išmokos gavėją gali būti pateikta esant raštiškam draudėjo, apdraustojo arba išmokos gavėjo sutikimui arba jo prašymui.

14 straipsnis. Teisė apskųsti socialinio draudimo įstaigų sprendimus

Draudėjai, apdraustieji arba išmokų gavėjai turi teisę apskųsti teritorinių socialinio draudimo įstaigų sprendimus Socialinio draudimo fondo valdybai ir teismui.

15 straipsnis. Draudėjų prievolės

1. Visi draudėjai privalo registruotis Socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose per 10 dienų nuo įmonės, įstaigos, organizacijos įsteigimo (įstatų patvirtinimo ar įregistravimo kompetentingoje institucijoje dienos), o asmenys, dirbantys pagal patentus, - per 5 darbo dienas nuo patento įsigijimo dienos.

2. Draudėjai privalo teisingai ir laiku  apskaičiuoti ir mokėti privalomąsias socialinio draudimo įmokas pagal draudėjui ir apdraustajam nustatytus tarifus ir terminus.

3. Draudėjai privalo pateikti Socialinio draudimo įstaigoms teisingą informaciją apie save ir apdraustuosius.

16 straipsnis. Apdraustųjų ir išmokų gavėjų prievolės

Apdraustieji ir išmokų gavėjai privalo socialinį draudimą reglamentuojančių  įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teisingai ir laiku pateikti apie save informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti.

17 straipsnis. Atsakomybė už ne laiku ir neteisingą įmokų mokėjimą

1. Už pavėluotai į Socialinio draudimo fondą pervestas įmokas skaičiuojami delspinigiai Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai įmokos turėjo būti sumokėtos arba pervestos, ir baigiami skaičiuoti įmokų sumokėjimo (pervedimo) dieną.

2. Jeigu įmokos nepagrįstai sumažintos, į Socialinio draudimo fondą išieškoma visa sumažintų įmokų suma, taip pat šios sumos dydžio bauda. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad apskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas, bet iki pavedimo tikrinti (jei pavedimo nėra - iki tikrinimo pradžios) klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą įmokų sumą ir pristatė socialinio draudimo įstaigoms patikslintas apyskaitas bei informavo apie draudžiamųjų asmenų pajamas, už padarytą pažeidimą bauda neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai įmokos turėjo būti sumokėtos, iki įmokų sumokėjimo dienos įskaitytinai.

3. Socialinio draudimo fondo valdyba Socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali vieną kartą per tris metus atidėti draudėjui privalomųjų įmokų į socialinio draudimo fondą sumokėjimą vieneriems metams.

4. Socialinio draudimo fondo valdyba socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti draudėjams apskaičiuotų už pavėluotai pervestas įmokas delspinigių išieškojimo laiką arba atleisti juos nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo, jei šie dėl nuo jų pačių veiklos nepriklausančių priežasčių negalėjo laiku sumokėti įmokų į socialinio draudimo fondo biudžetą. Ši lengvata netaikoma draudėjui, kuris per pastaruosius du metus padarė bent vieną šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytą piktybinį įstatymų pažeidimą.

5. Įstaigos ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, gali būti atleistos nuo delspinigių mokėjimo tiek, kiek jos nebuvo finansuojamos pagal Finansų ministerijos ir vietos savivaldos institucijų pateiktas ataskaitas. 

6. Socialinio draudimo fondo valdyba Socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis nustatyta tvarka gali atleisti draudėjus nuo baudų mokėjimo, jei draudėjas įrodo, kad apskaičiavo per mažas įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Kad nekaltas, draudėjas turi įrodyti pats. Ši lengvata netaikoma draudėjui, kuris per pastaruosius du metus padarė bent vieną šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytą piktybinį įstatymų pažeidimą.

7. Socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai gali atidėti baudų išieškojimą iki vienerių metų, nustatydami baudos mokėjimo grafiką Socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka. Delspinigiai skaičiuojami, jeigu pažeidžiamas mokėjimo grafikas.

8. Esant draudėjo įsiskolinimui, Socialinio draudimo fondo valdyba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki 2000 metų gruodžio 31 d.gali perimti akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės, siekiančios išvengti bankroto bylos iškėlimo, turto dalį ar akcijų, proporcingai draudėjo skolos daliai.

9. Už įsiskolinimus Socialinio draudimo fondui perimtas akcijas bei kitą turtą Socialinio draudimo fondo valdyba pagal sutartis gali perduoti pardavimui akcinei bendrovei Turto bankas arba valstybės įmonei Valstybės turto fondas. Atsiskaitymo tvarka ir terminai, o taip pat akcijų pardavimo sąnaudos nustatomi sutartyse.

10. Apskaičiuotos, bet į Socialinio draudimo fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos ir apskaičiuoti neginčytini delspinigiai išieškomi ne ginčo tvarka. Nepriskaičiavus įmokų ar jas nuslėpus, skiriama nepriskaičiuotų ar nuslėptų įmokų dydžio bauda, kuri kartu su ginčijamais delspinigiais gali būti išieškoma teismine tvarka.

11. Apskaičiuojamos arba perskaičiuojamos ne daugiau kaip penkerių praėjusių kalendorinių metų socialinio draudimo fondui priklausančios įmokos.

18 straipsnis. Piktybiniai socialinio draudimo įstatymų pažeidimai

Piktybiniais socialinio draudimo įstatymų pažeidimais laikoma, kai:

1)  nustatytais  terminais be pateisinamų priežasčių neatvykstama į socialinio draudimo  įstaigą  įsiregistruoti draudėju ar nepranešamas pasikeitęs draudėjo adresas;

2) draudėjas leidžia dirbti asmenims neįforminus darbo santykių, nepasirašius darbo sutarčių ir nemoka už juos socialinio draudimo įmokų;

3) draudėjas socialinio draudimo įstaigai pateikiamoje apyskaitoje, ataskaitoje  ir  kitame dokumente įrašo žinomai  neteisingus duomenis apie savo pajamas, sąskaitas bankuose, darbuotojų pajamas bei įmokas;

4) draudėjas socialinio draudimo įstaigai laiku nepateikia apyskaitos, ataskaitos apie draudžiamųjų asmenų pajamas ir socialinio draudimo įmokas arba nesumoka įmokų po to, kai socialinio draudimo įstaiga raštu priminė pareigą pateikti apyskaitą, ataskaitą ar kitą dokumentą ir sumokėti įmokas;

5) draudėjas  aplaidžiai ar apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą arba neišsaugo, paslepia ar sunaikina apskaitos dokumentus ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti jo komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto;

6) draudėjas pažeidžia Darbo apmokėjimo įstatyme nustatytą darbo apmokėjimo tvarką;

7) draudėjas į buhalterinės apskaitos dokumentus neįtraukia darbuotojams mokamų su darbo santykiais susijusių išmokų;

8) draudėjas neleidžia socialinio draudimo įstaigos pareigūnui susipažinti su apskaitos dokumentais;

19 straipsnis. Atsakomybė už socialinio draudimo fondo turtui padarytą žalą

Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės socialinio draudimo įstaigos turėjo išmokėti apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neleistinais veiksmais buvo padaryta kitokia žala socialinio draudimo fondo turtui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

Socialinio draudimo finansai ir turtas

20 straipsnis. Socialinio draudimo fondas ir jo turtas

1. Socialinio draudimo fondas - tai šio įstatymo pagrindu valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, naudojami socialinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti.

2. Socialinio draudimo fondo turtą sudaro ilgalaikis materialus ir nematerialus, finansinis turtas (iš jo - likučiai socialinio draudimo fondo sąskaitoje ir kasoje, akcijos ir vertybiniai popieriai), taip pat išankstinių apmokėjimų, sumokėtinų ir išieškotinų skolų sumos.

21 straipsnis. Socialinio draudimo fondo biudžetas

1. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo biudžetas neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus.

2. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo biudžetas sudaromas kalendoriniams metams vadovaujantis Socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymu ir Socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis.

3. Socialinio draudimo fondo biudžetą, apimantį pajamas ir išlaidas pagal  kiekvieną socialinio draudimo rūšį ir socialinio draudimo įmokų tarifus atskiroms draudimo rūšims Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas, įvertinęs Socialinio draudimo fondo tarybos išvadą dėl šio biudžeto projekto.

4. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo biudžeto metinę ataskaitą tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

22 straipsnis. Socialinio draudimo fondo biudžeto tvirtinimo tvarka

1. Socialinio draudimo fondo biudžetas tvirtinamas Socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

2. Socialinio draudimo fondo valdyba, parengusi Socialinio draudimo fondo biudžeto projektą, pateikia jį Socialinio draudimo fondo tarybai. Socialinio draudimo fondo biudžeto projektą Fondo valdyba teikia svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kartu pateikdama Socialinio draudimo fondo tarybos išvadą.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, apsvarsčiusi kitų metų socialinio draudimo fondo biudžeto projektą ir kitų dvejų metų prognozuojamus rodiklius, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikia jį Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti kartu su valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.

4. Biudžetiniais metais Lietuvos Respublikos Seimas gali pakeisti socialinio draudimo fondo biudžetą. Jis keičiamas tokia pačia tvarka, kokia jis sudaromas ir tvirtinamas.

23 straipsnis. Socialinio draudimo fondo biudžeto ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto santykiai

1. Asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimtų įstatymų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu.

2. Asignavimai iš Valstybės biudžeto taip pat skiriami Socialinio draudimo fondo rezervui papildyti, jei jo dydis mažesnis negu 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta riba.

3. Sprendimą dėl asignavimų Socialinio draudimo fondo biudžetui priima Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas šio fondo biudžetą.

24 straipsnis. Socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos

1. Socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas, fondo biudžeto pajamų straipsnių klasifikaciją nustato Socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas ir Socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.

2. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo biudžeto kiekvienos socialinio draudimo rūšies pajamas sudaro:

1) juridinių bei fizinių asmenų privalomosios socialinio draudimo įmokos;

2) savanoriškojo socialinio draudimo įmokos;

3) asignavimai iš Valstybės biudžeto, skiriami pagal šio įstatymo 23 straipsnį;

4) lėšos, pervestos iš socialinio draudimo fondo rezervo.

3. Socialinio draudimo fondo skirtingų socialinio draudimo rūšių lėšų apskaita tvarkoma atskirai.

25 straipsnis. Socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidos

1. Socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas sudaro:

1) visų socialinio draudimo fondo įstaigų administruojamų socialinio draudimo rūšių išmokos, lėšos, pervedamos į privalomojo sveikatos draudimo fondo sąskaitą, lėšos, pervedamos į draudimo nuo nedarbo sąskaitą;

2) visų socialinio draudimo rūšių administravimo išlaidos;

3) neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos.

2. Socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidų straipsnių klasifikaciją nustato Socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas ir Socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.

26 straipsnis. Socialinio draudimo fondo rezervas

1. Socialinio draudimo fonde sudaromas privalomas bendras valstybinių socialinio draudimo pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų rezervas.

2. Fondo rezervas formuojamas iš kiekvienos draudimo rūšies pajamų dalies, viršijančios išlaidas. Į fondo rezervą nukreipiamos gautos baudos, delspinigiai ir veiklos pajamos.

3. Sveikatos draudimui priklausanti baudų ir delspinigių dalis pervedama į Privalomojo sveikatos draudimo fondą.

4. Fondo rezervui sumažėjus iki 2 procentų metinės praėjusių metų išlaidų sumos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įvertinusi Socialinio draudimo fondo tarybos nuomonę, teikia Vyriausybei siūlymus dėl įmokų tarifų didinimo, išmokų mažinimo arba šio įstatymo 23 straipsnyje numatytų asignavimų skyrimo klausimo pateikimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. 

5. Jeigu fondo rezerve susikaupia 20 ir daugiau procentų praėjusių metų išlaidų sumos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įvertinusi Socialinio  draudimo  fondo tarybos nuomonę, teikia  Vyriausybei siūlymus dėl įmokų tarifų mažinimo arba išmokų didinimo klausimo  pateikimo svarstyti Seimui.

6. Fondo rezervo lėšos Socialinio draudimo fondo valdybos sprendimu, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pritarus Socialinio draudimo fondo tarybai, gali būti naudojamos atskirų draudimo rūšių išlaidoms, kurių nebuvo galima numatyti tvirtinant biudžetą, apmokėti ir pajamų laikinam trūkumui padengti.

7. Fondo rezervo lėšų naudojimą reglamentuoja Socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas bei Socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.

27 straipsnis. Kasos apyvartos lėšos

Socialinio draudimo fondo biudžete sudaromos kasos apyvartos lėšos, kurios yra būtinos pinigų cirkuliacijai užtikrinti. Jų dydį nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas kiekvienų metų Socialinio draudimo fondo biudžetą.

28 straipsnis. Socialinio draudimo įstaigų santykiai su Lietuvos bankų įstaigomis

1. Lietuvos  bankų  įstaigos Socialinio draudimo fondo lėšų apyvartos ir socialinio draudimo išmokų išgryninimo socialinio draudimo išmokų gavėjams operacijas atlieka  nemokamai.

2. Atidarydamos ūkio subjektų sąskaitas, bankų įstaigos privalo išreikalauti pažymėjimą apie ūkio subjekto įregistravimą socialinio draudimo įstaigoje, o uždarydamos sąskaitas, - pažymėjimą apie tai, kad ūkio subjektas neskolingas socialinio draudimo fondui.

3. Socialinio draudimo įstaigų reikalavimus išieškoti socialinio draudimo lėšas bankų įstaigos vykdo iš visų ūkio subjekto sąskaitų bankuose ir jų filialuose šalyje ir užsienyje.

4. Lietuvos bankų įstaigos, pažeidusios šio straipsnio nuostatas ir padariusios žalos socialinio draudimo fondui, privalo ją atlyginti. 

PENKTASIS SKIRSNIS

Socialinio draudimo valdymas

29 straipsnis. Socialinio draudimo valdymo sistema

Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo valdymo sistemą sudaro:

1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

2) Socialinio draudimo fondo taryba;

3) Socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai.

30 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos valdant socialinio draudimo sistemą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:

1) koordinuoja perspektyvinius ir einamuosius socialinio draudimo fondo uždavinius;

2) organizuoja Socialinio draudimo fondo veiklos patikrinimus;

3) tvirtina socialinio draudimo fondo lėšų naudojimo tvarkas ir metodikas.

31 straipsnis. Socialinio draudimo fondo taryba

1. Socialinio draudimo fondo taryba yra Socialinio draudimo fondo veiklos priežiūrą vykdanti institucija.

2. Socialinio draudimo fondo tarybą sudaro 15 narių.

3. Taryba sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių registruotas apdraustųjų interesus atstovaujančias organizacijas, darbdavių organizacijas bei valstybės valdymo institucijas.

4. Apdraustųjų ir darbdavių atstovus deleguoja atstovaujamos organizacijos savo susitarimu, o valstybės valdymo institucijų atstovus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu.

5. Socialinio draudimo fondo tarybai vadovauja Socialinės apsaugos ir darbo ministras arba jo įgaliotas tarybos narys.

32 straipsnis. Socialinio draudimo fondo tarybos kompetencija

1. Socialinio draudimo fondo taryba:

1) vykdo socialinio draudimo įstatymų įgyvendinimo ir Socialinio draudimo fondo valdybos veiklos priežiūrą;

2) teikia pasiūlymus ir išvadas dėl socialinio draudimo įstatymų projektų;

3) svarsto Socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ketvirtines ataskaitas;

4) teikia siūlymus dėl socialinio draudimo įmokų tarifų, asignavimų iš valstybės biudžeto skyrimo, fondo rezervo formavimo;

5) svarsto ir pateikia išvadą dėl Socialinio draudimo fondo biudžeto projekto bei jo vykdymo ataskaitos;

6) teikia išvadą dėl Socialinio draudimo fondo ir fondo valdybos veiklos audito rezultatų;

7)         tvirtina Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu numatytų vidutinių mėnesinių

draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo metodiką;

8) svarsto ir teikia išvadas dėl socialinio draudimo įstaigų darbuotojų skaičiaus ir socialinio draudimo organizavimo išlaidų normatyvų, taip pat darbo apmokėjimo schemų;

9) nagrinėja ir sprendžia kitus socialinio draudimo bei įtakuojančius jo organizavimą ir veiklos rezultatus klausimus.

2. Tarybos nutarimai priimami trijų ketvirtadalių visų dalyvavusių posėdyje jos narių balsų dauguma.

3. Tarybos darbas organizuojamas pagal jos pačios patvirtintą reglamentą.

4. Techninį tarybos darbą organizuoja tarybos sekretorius.

5. Taryba gali turėti patarėjų, kurių statusą ir skaičių nustato tarybos reglamentas.

33 straipsnis. Socialinio draudimo fondo valdyba

1. Socialinio draudimo fondo valdyba yra Socialinio draudimo fondą administruojanti centrinė institucija, kurios pagrindinis uždavinys - operatyvus Socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų tvarkymo organizavimas, užtikrinant laiku ir teisingą įmokų surinkimą, jų apskaitą bei įstatymais nustatytų išmokų paskyrimą ir išmokų pristatymą gavėjams.

2. Socialinio draudimo fondo valdyba yra išlaikoma iš socialinio draudimo fondo lėšų ir veikia pagal šį įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamus Socialinio draudimo įstaigų nuostatus.

3. Socialinio draudimo fondo valdyba yra juridinis asmuo, turintis savo sąskaitas bankuose, antspaudą su Lietuvos Respublikos valstybės herbo atvaizdu bei nustatyta tvarka patvirtintą simboliką.

4. Socialinio draudimo fondo valdyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patikėjimo teise naudoja, valdo  Socialinio draudimo fondo turtą bei juo disponuoja.

5. Socialinio draudimo fondo valdybai vadovauja generalinis direktorius, kurį skiria ir atleidžia iš pareigų Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu įvertinus Socialinio draudimo fondo tarybos nuomonę. Socialinio draudimo fondo valdybos generalinis direktorius atskaitingas Socialinės apsaugos ir darbo ministrui.

6. Socialinio draudimo fondo įstaigoms taikoma biudžetinėms įstaigoms nustatyta apmokestinimo tvarka.

34 straipsnis. Socialinio draudimo fondo valdybos kompetencija

1. Socialinio draudimo fondo valdyba:

1) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei socialinio draudimo fondo biudžeto projektą bei jo vykdymo ataskaitą kartu su Socialinio draudimo tarybos nuomone;

2) vykdo Socialinio draudimo fondo biudžetą;

3) organizuoja darbą taip, kad būtų surenkamos įmokos ir tvarkoma jų apskaita;

4) užtikrina teisingą socialinio draudimo įstatymais nustatytų išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir organizuoja išmokų mokėjimą;

5) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savanorišką socialinį draudimą;

6) tvirtina Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme numatytas vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas;

7) gali atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo, baudų ir delspinigių mokėjimo terminus bei atleisti nuo priskaičiuotų baudų ir delspinigių mokėjimo;

8) pastoviai atsiskaito Socialinės apsaugos ir darbo ministrui ir Socialinio draudimo fondo tarybai apie Socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymą;

9) kas ketvirtį teikia Socialinio draudimo fondo tarybai biudžeto vykdymo ataskaitas;

10) tiesiogiai atsako už socialinio draudimo fondo įstaigų veiklos organizavimą ir kontrolę;

11) kaupia ir papildo draudėjų, apdraustųjų ir išmokų gavėjų informacines duomenų bazes, būtinas socialiniam draudimui vykdyti;

12) tvirtina socialinio draudimo fondo įstaigų darbuotojų skaičiaus ir socialinio draudimo organizavimo išlaidų normatyvus, taip pat darbo apmokėjimo tvarką atsižvelgdama į Fondo tarybos pateiktas pastabas;

13) kartą per metus sudaro sutartis su audito įmone dėl socialinio draudimo fondo finansinės atskaitomybės patikrinimo;

14)organizuoja Socialinio draudimo fondo valdybos ir teritorinių skyrių darbuotojų mokymą pagal parengtas programas;

15) Tarybai pritarus, pagal sutartis vykdo kitas Vyriausybės pavestas socialinės apsaugos išmokų mokėjimo funkcijas;

16) vykdo kitas  socialinio draudimo funkcijas.

2. Socialinio draudimo fondo valdyba turi teisę:

1) įstatymų nustatyta tvarka įsigyti, nuomoti ar išsinuomoti turtą, reikalingą socialinio draudimo veiklai;

2) įstatymų nustatyta tvarka įsigyti vertybinių popierių ir juos valdyti bei jais disponuoti;

3) įstatymų nustatyta tvarka sudaryti sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių ūkio subjektais; atsiskaityti už pateiktas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas;

4) atstovauti Socialinio draudimo fondui tarptautinėse organizacijose;

5) įstatymų nustatyta tvarka steigti įmones ar sudaryti sutartis su įmonėmis veiklai, susijusiai su socialinio draudimo funkcijų atlikimu;

6) Fondo tarybai pritarus, atsisakyti visų ar dalies savo kreditorinių finansinių reikalavimų ;

7) suderinus su Fondo taryba įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti.

35 straipsnis. Socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai

1. Socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Socialinio draudimo fondą administruojančios teritorinės institucijos, kurių pagrindinis uždavinys - operatyvus Socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų tvarkymas, užtikrinant laiku ir teisingą įmokų surinkimą, apskaitą bei įstatymais nustatytų išmokų paskyrimą ir išmokų pristatymą gavėjams. Skyriai pavaldūs ir atskaitingi Socialinio draudimo fondo valdybai.

2. Skyriai yra išlaikomi iš Socialinio draudimo fondo lėšų ir veikia pagal šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamus Socialinio draudimo įstaigų nuostatus.

3. Administraciniuose teritoriniuose vienetuose, turinčiuose renkamus savivaldos organus, gali būti steigiami skyrių filialai socialinio draudimo funkcijoms vykdyti. Filialų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinami Socialinio draudimo įstaigų nuostatai.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

Socialinio draudimo įstaigų pareigūnų teisės ir atsakomybė

36 straipsnis. Socialinio draudimo įstaigų pareigūnų teisės

1. Vykdami socialinio draudimo kontrolę, socialinio draudimo įstaigų pareigūnai turi teisę:

1)  gauti  iš įmonių, įstaigų bei organizacijų, įskaitant  bankus  ir  kitas kredito bei finansų įstaigas, taip pat iš asmenų, pareigoms atlikti  reikalingas  žinias  bei  dokumentų nuorašus apie tikrinamo juridinio,  fizinio  asmens  ar  neturinčio  juridinio asmens teisių asmens turtą bei pajamas;

2)   norėdami   nustatyti,   kaip   draudėjas  vykdo  prievoles Socialinio  draudimo  fondui,  be išankstinio įspėjimo, pateikę   tarnybinį   pažymėjimą,   įeiti  į  draudėjo  patalpas  ar teritoriją,  susijusias  su  jų  veikla  (įskaitant  ir nuomojamas), tikrinti  darbo  sąlygas, darbuotojų skaičių ir kitus su socialinio draudimo vykdymu susijusius klausimus. Pareigūnas turi  šią  teisę  ir  tais  atvejais, kai veiklai bei pajamoms gauti naudojamos gyvenamosios patalpos ir kiti objektai. Įmonių, įstaigų, organizacijų  vadovai  bei  fiziniai  asmenys, trukdantys pareigūnui pasinaudoti šia teise,  traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Be išankstinio įspėjimo įeiti į draudėjo patalpas  ar teritoriją (įskaitant ir nuomojamas) galima tik draudėjo darbo metu. Kitais atvejais reikalingas draudėjo sutikimas;

3)  paimti  laikinai  -  iki 30 dienų - iš draudėjo dokumentus, fiksuojančius  darbo  pajamas,  nuo  kurių skaičiuojamos socialinio   draudimo   įmokos,  taip  pat  išmokos  iš Socialinio draudimo  fondo  lėšų, palikus dokumentų paėmimo aktą; užantspauduoti dokumentų, vertybinių popierių,   pinigų ir materialinių vertybių saugojimo vietas, daryti dokumentų kopijas arba išrašus, žymas ant  draudėjo dokumentų, kad būtų išvengta jų klastojimo;

4)  duoti  draudėjui  privalomus vykdyti nurodymus socialinio draudimo klausimais;

5) surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus bylose, kurios pagal įstatymą  priskirtos socialinio draudimo įstaigos pareigūno kompetencijai;

6)  pareikalauti  iš  draudėjo, kad būtų sutvarkyta buhalterinė apskaita;

7) gauti iš draudėjo paaiškinimus dėl socialinio draudimo įmokų ir išmokų mokėjimo bei  paaiškinimus iš draudėjo teritorijoje esančių  asmenų dėl darbo santykių, tarp jų ir draudėjo buvimo, kai yra pagrindo manyti, kad jie faktiškai ten dirba;

8) surašyti nustatytų pažeidimų aktus dėl socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių  apskaičiavimo, žalos, padarytos Socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo arba nepriemokų išmokėjimo gavėjams, taip pat kitų Socialinio draudimo  įstatymo reikalavimų vykdymo;

9) areštuoti draudėjo turtą bei sąskaitas bankuose Mokesčių administravimo įstatymu nustatyta tvarka  jeigu nesumokėtos socialinio  draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai.

2. Socialinio  draudimo fondo valdybos generalinis direktorius, direktoriai, teritorinių skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai turi teisę:

1)duoti draudėjui privalomus vykdyti nurodymus įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo klausimais; 

2) atlikti patikrinimus arba duoti nurodymus juos atlikti pavaldžioms įstaigoms.

3)  išieškoti  ne ginčo tvarka iš įmonių sąskaitų komerciniuose bankuose  laiku  nesumokėtas   socialinio draudimo įmokas ir neginčytinus delspinigius;

4) duoti nurodymus bankams nutraukti pinigų išdavimą  bei pervedimą iš įmonių sąskaitų, jeigu jos nustatytu laiku nepateikė socialinio draudimo įstaigoms finansinės apyskaitos ar nemoka socialinio  draudimo įmokų ilgiau kaip 3 mėnesius, neleidžia patikrinti  socialinio  draudimo įmokų bei išmokų arba kai tikrinimo metu nustatyti neteisingo įmokų apskaičiavimo faktai;

5) įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas. Paskirtos piniginės baudos  išieškomos į socialinio draudimo fondo biudžetą;

6)   kreiptis į visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų, organizacijų  vadovus dėl aplinkybių ir sąlygų, trukdančių Socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnams tinkamai atlikti pareigas.  Įmonių vadovai bei  kiti  pareigūnai  privalo išnagrinėti  Socialinio draudimo įstaigų pareigūnų nurodymus ir nedelsdami (ne vėliau  kaip  kitą dieną po nurodymo gavimo) pranešti socialinio draudimo įstaigai apie priimtas priemones.

3. Socialinio draudimo fondo valdybos generalinis direktorius turi teisę siūlyti rejestro tvarkytojui suteikti įmonei likviduojamos įmonės statusą, jeigu ši be pateisinamų priežasčių nevykdo socialinio draudimo įstaigų pareigūnų reikalavimų dėl socialinio draudimo įmokų mokėjimo, finansinių ataskaitų ir duomenų apie apdraustuosius pateikimo.

4. Socialinio draudimo įstaigų pareigūnai, įgyvendindami įstatymo jiems suteiktas teises ir eidami pareigas, atliekamus veiksmus įformina sprendimais, kurių formas (aktas, pažyma, nurodymas, nutarimas, raginimas ir kt.) ir užpildymo tvarką nustato socialinio draudimo fondo valdyba.

37 straipsnis. Socialinio draudimo įstaigų pareigūnų atsakomybė

Socialinio draudimo įstaigų pareigūnai, viršiję savo teises, atsako įstatymais nustatyta tvarka.

38 straipsnis. Pareiškimų ir skundų pateikimas dėl socialinio draudimo įstaigų pareigūnų veiksmų

1. Draudėjų, apdraustųjų ir išmokų gavėjų pareiškimus ar skundus dėl socialinio draudimo įstaigų pareigūnų veiksmų sprendžia atitinkamos įstaigos vadovas ar jo pavaduotojas arba teismas.

2. Draudėjas, apdraustasis ar išmokos gavėjas pareiškimą ar skundą dėl socialinio draudimo įstaigų pareigūnų veiksmų surašant patikrinimo aktus gali paduoti per 10 dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie pareigūno atitinkamą veiksmą. Skundą dėl patikrinimo akte priskaičiuotų įmokų, baudų, delspinigių ar kitų įvardintų pažeidimų gali būti paduoti per 10 dienų nuo patikrinimo akto gavimo dienos.

3. Pareiškimai ar skundai paduodami raštu socialinio draudimo įstaigos vadovo vardu, nurodant reikalingus rekvizitus ir papildomą medžiagą. Pareiškimas ar skundas turi būti pasirašytas.

4. Pareiškimą ar skundą nagrinėjantis socialinio draudimo įstaigos vadovas (pavaduotojas) turi priimti atitinkamą sprendimą ir informuoti pareiškėją per 30 dienų nuo jo gavimo dienos.

5. Draudėjas, apdraustasis ar išmokos gavėjas, nesutinkantis su socialinio draudimo įstaigos vadovo (pavaduotojo) sprendimu, turi teisę per 10 dienų nuo sprendimo gavimo kreiptis į teismą.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

Baigiamosios nuostatos

39 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 metų sausio 1 dienos, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 9dalį, kuri įsigalioja nuo 2001 metų sausio 1 dienos.

2. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti su šiuo įstatymu susijusių teisės aktų pakeitimo projektus. Iki šių teisės aktų priėmimo galioja anksčiau priimtų teisės aktų nuostatos jeigu jos neprieštarauja šiam įstatymui.

3. Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:

3.1. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (Žin.,1991, Nr.17-447);

3.2.Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo”(Žin.,1991, 17-448);

3.3. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo” (Žin.,1992, Nr.13-350);

3.4. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo papildymo” (Žin.,1994, Nr.39-702);

3.5. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo” (Žin.,1994, Nr.88-1666);

3.6. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo” (Žin.,1994, Nr.96-1874);

3.7. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo” (Žin.,1995, Nr.36-889);

3.8. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo papildymo ir pakeitimo” (Žin.,1995, Nr.59-1481);

3.9. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo” (Žin.,1995, Nr.89-1987);

3.10. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37-1 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin.,1996, Nr.53-1250);

3.11. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3,27,37-1 straipsnių pakeitimo ir 23,24,25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas (Žin.,1996, Nr.57-1341);

3.12. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 45 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin.,1996, Nr.98-2232);

3.13. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4,38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin.,1997, Nr.67-1651);

3.14. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37-1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin.,1997, Nr.67-1665);

3.15. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio papildymo įstatymas (Žin.,1998, Nr.114-3191);

3.16. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio papildymo įstatymas (Žin.,1998, Nr.115-3242);

3.17. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 6, 22, 28, 29, 30, 36, 38, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo 38-1 straipsniu įstatymas (Žin.,1999, Nr.32-900);

3.18. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 7, 26, 28, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 28-1 straipsniu įstatymas (Žin.,1999, Nr.50-1599);

3.19. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin.,1999, Nr.88-2583);

3.20. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin.,1999, Nr.99-2844)

40 straipsnis. Iš Socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų laikinai mokamos išmokos

1. Iš Socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų - iki 2001 metų sausio 1 dienos - mokamos transporto išlaidų kompensacijos ir specialių lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidų kompensacijos šio straipsnio 2 - 4 dalyse nustatyta  tvarka bei šio straipsnio 5 dalyje nustatytos laidojimo pašalpos.

2. Transporto išlaidų kompensacijos mokamos asmenims, gaunantiems arba turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, jeigu jiems invalidumą nustatančių komisijų sprendimu pripažinta teisė įsigyti specialiuosius lengvuosius automobilius nepriklausomai nuo to, ar jie yra įsigiję automobilį.

3. Transporto išlaidų kompensacijos mokamos kas mėnesį  25 procentų socialinių išmokų bazės dydžio. I grupės invalidams, patiems vairuojantiems specialiuosius automobilius, ši kompensacija mokama dvigubai didesnė.

4. Specialių lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidų kompensacijos mokamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, kuriems dėl sutrikusių judėjimo funkcijų sunku naudotis visuomeniniu transportu, jeigu pagal invalidumą nustatančių komisijų sprendimą šie asmenys turi teisę įsigyti ir gali vairuoti šiuos lengvuosius automobilius. Kompensacijų mokėjimo tvarką ir dydžius tvirtina Vyriausybė.

5. Laidojimo pašalpa mokama mirus apdraustajam (4 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai) arba jo išlaikomam šeimos nariui. Laidojimo pašalpa mokama trijų minimalių gyvenimo lygių dydžio. Mirus apdraustajam laidojimo pašalpa mokama mirusiojo šeimos nariui ar kitam jį laidojusiam asmeniui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties liudijimą. Mirus apdraustojo šeimos nariui pašalpa mokama apdraustajam.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS