Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO

108, 109, 112, 113, 132 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

1999 m. spalio     d.

Vilnius

(Žin., 1969, Nr.  21-186; 1993, Nr. 56-1077;

1994, Nr. 89-1715; 1995, Nr. 55-1359)

1 straipsnis. 108 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 108 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“Įvaikinti leidžiama ne jaunesnius kaip trijų mėnesių nepilnamečius vaikus ir tik jų  interesais. Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikintinų vaikų sąrašą. Užsienio valstybių piliečiams leidžiama įvaikinti ne jaunesnius kaip dvylikos mėnesių nepilnamečius vaikus.”

2. Papildyti 108  straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

“Įvaikinti išskiriant seseris ir brolius leidžiama tik išimtiniais atvejais, jeigu:

1) negalima užtikrinti seserų ir brolių gyvenimo kartu dėl jų sveikatos;

2) dėl kokių nors aplinkybių seserys ir broliai jau buvo išskirti ir nėra realių galimybių užtikrinti jų gyvenimo kartu.”

2 straipsnis. 109 straipsnio 1 dalies papildymas

Papildyti 109 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“Įvaikintojai gali būti pilnamečiai abiejų lyčių piliečiai, jeigu jie yra įrašyti į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, sąrašą.”

3 straipsnis. 112 straipsnio 2 dalies papildymas

Papildyti 112 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

“Įvaikinti būtinas vaiko nesusituokusių nepilnamečių tėvų ir jų įstatyminių atstovų rašytinis sutikimas. Nesusituokę nepilnamečiai tėvai rašytinį sutikimą įvaikinti vaiką užsienio valstybių piliečiams gali duoti tik sulaukę pilnametystės.”

4 straipsnis. 113 straipsnio pakeitimas

Iš 113 straipsnio išbraukti 4 ir 5 punktus ir  šį straipsnį išdėstyti taip:

“113 straipsnis. Įvaikinimas be tėvų sutikimo

Tėvų sutikimo įvaikinti nereikalaujama:

1) jeigu tėvai yra nežinomi;

2) jeigu iš tėvų atimtos tėvystės teisės;

3) jeigu tėvai pripažinti neveiksniais.”

5 straipsnis. 132 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 132 straipsnį naujomis 1 ir 2 dalimis:

“Vaikus – Lietuvos Respublikos piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje arba  užsienio valstybėje - gali įvaikinti tik piliečiai tų užsienio valstybių, kurios yra 1993 m. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje dalyvės. Ši nuostata netaikoma, jei Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl teisinės pagalbos, kurioje yra sprendžiami įvaikinimo klausimai.

Priimant sprendimą leisti užsieniečiams įvaikinti vaikus – Lietuvos Respublikos piliečius atsižvelgiama į vaiko auklėjimo paveldimumą, jo etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą.”

2. Šio straipsnio buvusias 1, 2, 3, 4 dalis atitinkamai laikyti 3, 4, 5, 6 dalimis.

3. Pakeisti 132 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“Užsienio valstybės piliečiams neleidžiama įvaikinti vaiko, jeigu yra gautas Lietuvoje gyvenančios šeimos ar šeimynos prašymas perduoti joms vaiką auklėti ir išlaikyti. Neleidžiama įvaikinti vaiko užsieniečiams, jeigu jie nėra įrašyti į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, sąrašą ir jeigu nuo jų įrašymo į šį sąrašą nepraėję 6 mėnesiai.”