PROJEKTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMASIS KODEKSAS

BENDROJI DALIS

I SKYRIUS

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų paskirtis

Lietuvos baudžiamųjų įstatymų paskirtis yra:

1) Tiksliai apibrėžti kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai;

2) Nustatyti asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, baudžiamosios atsakomybės pagrindus bei sąlygas;

3) Nustatyti bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones už nusikalstamų veikų padarymą ;

4)   Nustatyti bausmių ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo sąlygas, taip pat sąlygas, kurioms esant  asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės.

2 straipsnis. Baudžiamosios atsakomybės pagrindai

1. Asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuomet, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikaltimo padarymo metu.

2. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik toks asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

3. Bausmė ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos tik teismo sprendimu ir remiantis įstatymu.

4. Niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, išskyrus atvejus, numatytus šio Kodekso 9 straipsnio 1 ir 4 dalyse.

3 straipsnis. Svarbesnių terminų išaiškinimas

1.“Asmuo” šio Kodekso bendrojoje dalyje yra fizinis asmuo, išskyrus atvejus, kai  vartojamas terminas juridinis asmuo.

2.“Asmuo, pirmą kartą nuteistas laisvės atėmimo bausme”  yra asmuo, anksčiau neteistas ar asmuo , anksčiau teistas ne laisvės atėmimo bausme. Asmuo anksčiau teistas laisvės atėmimo bausme, jei teistumas išnykęs ar panaikintas nelaikomas pirmą kartą nuteistu laisvės atėmimo bausme.

3.“Asmuo pirmą kartą padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą” yra asmuo, anksčiau teismo neteistas, jei jam baudžiamasis persekiojimas pradėtas dėl vienos nusikalstamos veikos ar kelių nusikalstamų veikų padarymo, esant idealiai jų sutapčiai, arba  anksčiau teistas asmuo, jei teistumas išnykęs ar panaikintas.

4.“Asmuo pirmą kartą teisiamas už nusikaltimo padarymą” yra asmuo pirmą kartą teismo teisiamas dėl vieno ar kelių nusikaltimų padarymo, taip pat anksčiau teistas už nusikaltimo padarymą asmuo, jei teistumas išnykęs ar panaikintas. Pirmą kartą teisiamas taip pat laikomas  asmuo ankščiau teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

5.“Baudžiamasis persekiojimas” yra teisėsaugos institucijų ir  teismo veikla baudžiamojo proceso įstatymais įtvirtinta tvarka nustatant nusikalstamos veikos požymius ir asmenį padariusį nusikalstamą veiką, tikslu patraukti ji baudžiamojon atsakomybėn .   

6.“Baudžiamoji atsakomybė” yra teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmens pripažinimas kaltu padarius nusikalstamą veiką, taip pat bausmės už ją paskyrimas bei teistumas.

7.“Baudžiamojo poveikio priemonė” yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, taip pat įstatymo numatytais atvejais kitam asmeniui. 

8.“Bausmė” yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, pripažintam kaltu, padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ir užtraukianti teistumą. 

9.“Juridinis asmuo” yra turinti savo pavadinimą įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme arba arbitraže.

10.“Kaltininkas” šiame Kodekse yra asmuo, dėl kurio nusikalstamos veikos yra surinkta pakankamai įrodymų, duodančių pagrindą patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, arba asmuo,  teismo  pripažintas kaltu  padaręs nusikalstamą veiką.

11.“Mažametis” šiame Kodekse yra vaikas, neturintis 14 metų amžiaus.

12.“MGL”-  minimalus gyvenimo lygis,  nustatomas LR Vyriausybės. Jei po nusikalstamos veikos padarymo pasikeičia MGL dydis, kvalifikuojant veiką ir skiriant bausmę, vadovaujamasi MGL dydžiu, galiojusiu  nusikalstamos veikos padarymo laiku.

13.“Nepilnametis” šio Kodekso bendrojoje dalyje yra vaikas, nusikalstamos veikos padarymo metu neturintis 18 metų amžiaus, o šio Kodekso specialiojoje dalyje - vaikas neturintis 18 metų amžiaus. 

14.“Nukentėjusysis” šiame Kodekse yra fizinis ar juridinis asmuo, kuriam dėl nusikalstamos veikos padaryta fizinė, materialinė ar kitokia įstatymo numatyta žala. 

15.“Nusikalstama veika” yra nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas.

16.“Nusikalstamų veikų sutaptis ” yra tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku (idealioji sutaptis) ar keliomis savarankiškomis veikomis, esant tarp jų laiko tarpui (realioji sutaptis), padaro dvi ar daugiau nusikalstamas veikas, numatytas šio Kodekso specialioje dalyje, dėl kurių jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. 

17.“Tas kas”  šio Kodekso  specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje  yra vyras ar moteris, jei pačiame įstatyme nepasakyta kitaip. Šio Kodekso specialioje dalyje numatytais atvejais “tas kas” apima ir juridinį asmenį.

18.“Tęstinė nusikalstama veika” yra veika, kai asmuo padaro kelias analogiškas veikas, numatytas viename baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje ir visos padarytos veikos apjungtos vieningos tyčios.

II SKYRIUS

BAUDŽIAMŲJŲ ĮSTATYMŲ GALIOJIMAS

4 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laike

1. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato įstatymas, galiojęs šios veikos padarymo metu. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) arba pasekmių atsiradimo laikas.

2. Įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, sušvelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis veiką padariusiojo asmens padėtį, turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas asmenims, padariusiems atitinkamą veiką iki tokio įstatymo įsigaliojimo, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą.

3. Įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis veiką padariusio asmens padėtį, neturi grįžtamosios galios.

4. Medicinos ir auklėjimo priemonės skiriamos tos, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo metu.

5 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas padarius nusikalstamą veiką                                        Lietuvos valstybės teritorijoje

1. Visi asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus.

2. Lietuvos valstybės teritoriją sudaro sausumos teritorija, gelmės valstybės sienų ribose, teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų. Lietuvos valstybės teritorija taip pat laikomi orlaiviai, jūrų ar upių laivai su Lietuvos vėliava ar Lietuvos Respublikos skiriamaisiais ženklais, jei jie nėra kitos valstybės teritorijoje. Karo laivai ar orlaiviai su Lietuvos Respublikos vėliava ar Lietuvos skiriamaisiais ženklais yra Lietuvos valstybės teritorija nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.

3. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo vieta yra toji vieta, kurioje asmuo veikė arba galėjo ir privalėjo veikti arba ta vieta, kurioje kilo baudžiamojo įstatymo numatytos pasekmės. Bendrininkų nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta, kur ši veika buvo padaryta, o jeigu vienas ar keli bendrininkai veikė kitoje vietoje, – nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo vieta gali būti pripažįstama jų  veikimo vieta.

4. Padarius tą pačią nusikalstamą veiką Lietuvos valstybės teritorijoje ir užsienyje, ji laikoma padaryta Lietuvos teritorijoje, jeigu Lietuvos teritorijoje ji buvo pradėta ar baigta arba  jai užkirstas kelias.

5. Užsienio valstybių diplomatinių atstovų ir kitų jiems prilygintų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, šiems asmenims padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą Lietuvos valstybės teritorijoje, sprendžiamas remiantis tarptautiniais susitarimais.

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolatos Lietuvoje gyvenančių  

asmenų  baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus, padarytus užsienyje

Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatos Lietuvoje gyvenantys asmenys  už nusikaltimus, padarytus užsienyje, atsako pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus.

7 straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus Lietuvos                                          interesams, padarytus užsienyje

Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus atsako, jeigu jie užsienyje padarė nusikaltimus Lietuvos valstybės saugumui, konstitucinei santvarkai, Lietuvos piliečiams,  įstaigoms ar Lietuvos ekonominiams interesams .

8 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus, kuriuos numato                                                        tarptautinės sutartys

1. Asmenys, užsienyje padarę šiuos tarptautinių sutarčių įvardintus nusikaltimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nepriklausomai nuo jų pilietybės ir gyvenamosios vietos,  nusikaltimo padarymo vietos bei padarytos veikos baudžiamumo pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus :

1) Genocidą (  83  straipsnis);

2)Karo nusikaltimus ( 87-98 straipsnis);

3) Žmogaus pagrobimą įkaitu ( 135 straipsnis);

4) Pinigų išplovimą ( 203  straipsnis);

5)Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba realizavimą ( 204   straipsnis);

6)Orlaivio užgrobimą ( 248   straipsnis);

7)Teroro aktą  ( 251   straipsnis);

8) Radioaktyvių medžiagų grobimą ( 260  straipsnis);

9) Nusikaltimus, susijusius su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ( 265-267 straipsniai);

10) Prekyba žmonėmis( 327  straipsnis);

9 straipsnis. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, padarytus

užsienyje ar dėl kurių yra kitos valstybės teismo sprendimas

1. Asmuo, Lietuvoje padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nepriklausomai nuo to ar jis buvo už šį nusikaltimą nubaustas ar išteisintas kitos valstybės teismo sprendimu.

2. Asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimą, numatytą šio Kodekso 6 ir  7 straipsniuose, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir yra baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus, tačiau abiejose šalyse šis nusikaltimas baudžiamas skirtingai, paskirta bausmė negali viršyti maksimalios bausmės numatytos švelnesniu įstatymu.

3. Padarius nusikaltimą, numatytą šio Kodekso 6, 7 ir 8 straipsniuose, asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis:

1) visiškai atliko užsienyje teismo paskirtą bausmę,

2) buvo atleistas nuo visos ar dalies užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės atlikimo arba

3) užsienio valstybės įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo išteisintas,atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje valstybėje numatytais teisiniais pagrindais.

4. Nepriklausomai nuo sąlygų numatytų šio straipsnio 3 dalyje, asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jei jis užsienyje padarė nusikaltimą Lietuvos valstybės saugumui, konstitucinei santvarkai, Lietuvos piliečiams, įstaigoms, Lietuvos ekonominiams interesams ar padaręs nusikaltimą asmuo pats yra Lietuvos valstybės pareigūnas.

10 straipsnis. Nusikaltėlių išdavimas 

1. Lietuvos Respublikos pilietis, padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, negali būti išduotas užsienio valstybei.

2.Užsienio piliečiai, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos ar kitų valstybių teritorijoje, išduodami atitinkamoms valstybėms, remiantis tarptautinėmis sutartimis ar tarpvalstybiniais susitarimais ir  vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

3. Užsienio valstybių piliečiai neišduodami:

1) jeigu jų veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nelaikomos nusikaltimais ar baudžiamaisiais nusižengimais, arba

2) jeigu nusikalstama  veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, arba

3) jeigu asmuo persekiojamas už politinio pobūdžio nusikaltimą, arba

4) jeigu asmuo už padarytą nusikalstamą veiką buvo nubaustas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba nuo bausmės įsiteisėjusiu Lietuvos teismo nuosprendžiu, arba

5) jeigu asmuo užsienyje padarė nusikaltimą Lietuvos valstybės saugumui, konstitucinei santvarkai, Lietuvos piliečiams, įstaigoms ar Lietuvos ekonominiams interesams ir jeigu nutarta traukti jį baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikoje, arba

6) jeigu asmeniui už padarytą nusikaltimą kitoje valstybėje gresia mirties bausmė, arba

7) jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties sąlygos, arba

8) jeigu asmuo atleistas nuo bausmės pagal amnestijos įstatymą ar dėl malonės suteikimo.

4. Asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos  įstatymus  yra suteikta prieglobsčio teisė už veikas, dėl kurių jie buvo persekiojami užsienyje, nebaudžiami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus ir neišduodami užsienio valstybėms, išskyrus atvejus, aptartus šio Kodekso 8 straipsnyje.

III SKYRIUS

NUSIKALSTAMOS VEIKOS IR BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS

UŽ    JAS  SĄLYGOS

11  straipsnis.  Baudžiamuoju įstatymu uždraustos nusikalstamos veikos

Baudžiamuoju įstatymu uždraustos nusikalstamos veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai.

12 straipsnis. Nusikaltimas

1. Nusikaltimas yra baudžiamuoju įstatymu uždrausta nusikalstama veika  (veikimas ar neveikimas), už kurią įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę.

2. Nusikaltimas yra nesunkus, jei už jį įstatyme numatyta maksimali bausmė neviršija šešerių metų laisvės atėmimo, esant tyčiniam nusikaltimui, arba dešimties metų, esant neatsargiam nusikaltimui.

3. Nusikaltimas yra sunkus, jei už jį įstatyme numatyta maksimali bausmė  viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, esant tyčiniam nusikaltimui. Nusikaltimas yra sunkus ir tuo atveju, jei už jį įstatyme numatyta maksimali bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, esant neatsargiam nusikaltimui.

4. Nusikaltimas yra labai sunkus, jei jis yra tyčinis ir už jį įstatyme numatyta maksimali  bausmė  viršija dešimt metų laisvės atėmimo.

13 straipsnis. Baudžiamasis nusižengimas

Baudžiamasis nusižengimas yra baudžiamuoju įstatymu uždrausta nusikalstama veika (veikimas ar neveikimas),  už kurią  įstatymas nenumato  laisvės atėmimo bausmės.

14 straipsnis. Amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal  baudžiamuosius įstatymus

1. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kurie iki darydami nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą turėjo šešiolika metų amžiaus, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

2. Asmenys, kurie iki darydami nusikaltimą turėjo keturiolika metų amžiaus, atsako pagal baudžiamuosius įstatymus už  nužudymą (117  straipsnis), tyčinį sunkų ar nesunkų sveikatos sutrikdymą (123, 126 straipsnis), išžaginimą (139 straipsnis) , vagystę (166 straipsnis.), plėšimą ( 167 straipsnis), tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, sukėlusį sunkias pasekmes ( 175 straipsnio 2 d.),  šaunamųjų ginklų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų grobimą (255 straipsnis) ir narkotinių ar psichotropinių  medžiagų grobimą (265 straipsnis)

3. Asmenys, kurie iki darydami nusikaltimą, turėjo aštuoniolika metų amžiaus, atsako pagal baudžiamuosius įstatymus už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmonijai, konstitucinei santvarkai, valstybės saugumui ir valstybės tarnybai.

4. Asmenys, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukę šio straipsnio 1, 2 ar 3  dalyse numatyto amžiaus,  pagal šį kodeksą neatsako. Jiems taikomos socialinės reabilitacijos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose. 

15 straipsnis. Kaltė ir jos formos

1. Asmuo yra  kaltas nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo  padarymu, jei jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

2. Asmuo už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo baudžiamas tik specialiai įstatyme numatytais atvejais.

3. Neatsako už padarytą veiką asmuo, jei ji  padaryta be kaltės.

16 straipsnis. Nusikalstamos veikos  padarymas tyčia

1. Nusikaltimas  ir baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jei jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

2. Nusikaltimas  ir baudžiamasis nusižengimas  yra padarytas tiesiogine tyčia, jei jį padaręs asmuo suprato nusikalstamą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

3. Nusikaltimas  ir baudžiamasis nusižengimas  yra padarytas tiesiogine tyčia ir tada, jei, jį padaręs asmuo, suprato nusikalstamą veikos pobūdį, numatė , kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti baudžiamajame  įstatyme numatytos pasekmės ir  jų norėjo.

4. Nusikaltimas  ir baudžiamasis nusižengimas  yra  padarytas netiesiogine tyčia, jei jį padaręs asmuo suprato nusikalstamą veikos pobūdį, numatė , kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti baudžiamajame įstatyme numatytos  pasekmės ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti.

17 straipsnis. Nusikalstamos veikos   padarymas  dėl neatsargumo

1. Nusikaltimas  ir baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jei jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.

2. Nusikaltimas  ir baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo suprato daromos veikos rizikingą pobūdį, numatė, kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

3. Nusikaltimas  ir baudžiamasis nusižengimas  yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nesuprato nusikalstamo veikos pobūdžio, nors turėjo ir galėjo tai suprasti.

4. Nusikaltimas  ir baudžiamasis nusižengimas  yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo ir tada, jeigu  jį padaręs asmuo nesuprato nusikalstamo veikos pobūdžio, nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes turėjo  ir galėjo  tai suprasti ir numatyti.

18   straipsnis. Nepakaltinamumas

1. Asmuo yra nepakaltinamas, jei darydamas baudžiamuoju įstatymu numatytą veiką, jis  negalėjo suprasti nusikalstamo veikos pobūdžio arba savo veiksmų valdyti dėl chroninio ar laikino psichikos sutrikimo.

2. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už padarytą veiką. Jam teismas gali taikyti priverčiamas medicinos priemones, numatytas šio Kodekso 79 straipsnyje.

19   straipsnis. Ribotas pakaltinamumas

Asmuo yra ribotai pakaltinamas, jei darydamas baudžiamuoju įstatymu numatytą veiką, jis  nevisiškai galėjo suprasti nusikalstamo veikos pobūdžio ar savo veiksmų valdyti dėl psichikos sutrikimo, kuris  nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu.

20 straipsnis. Asmens atsakomybė už  nusikalstamą veiką, padarytą alkoholinio,                                                                                        toksinio   ar narkotinio apsvaigimo būsenoje 

1. Asmuo, kuris būdamas alkoholinio, toksinio  ar narkotinio apsvaigimo būsenoje padarė nusikalstamą veiką, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas, išskyrus atvejus, numatytus šio Kodekso 18 straipsnio 1 dalyje.

2. Asmuo, prieš savo valią nugirdytas ar apsvaigintas, dėl ko jis nevisiškai sugebėjo suprasti nusikalstamo veikos pobūdžio,  baudžiamas švelniau remiantis šio Kodekso 62 straipsnio 11 punktu.

21 straipsnis. Faktinė klaida

Jeigu asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, klaidingai suvokė kokį nors baudžiamųjų įstatymų numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymį, jis atsako faktiškai suvoktų aplinkybių ribose.

22 straipsnis. Juridinė klaida

1. Baudžiamųjų įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

2. Jeigu asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, suklydo dėl baudžiamaisiais įstatymais nustatyto draudimo dėl to, kad jo nežinojo ar neteisingai suvokė, jis neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus tik tada, kai tokios klaidos negalėjo išvengti.

23 straipsnis. Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė

1. Juridiniai asmenys  pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik už nusikaltimus, numatytus sekančiose šio Kodekso skyriuose: “Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ūkininkavimo tvarkai”, “Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansams”, “Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai”, “Nusikaltimai, susiję su šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviomis medžiagomis”, “Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su narkotinėmis, psichotropinėmis, apkvaitinančiomis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis”, “Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmonių sveikatai”, “Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai gamtai”, “Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui” bei “Nusikalimai intelektinei nuosavybei”.

2. Juridinis asmuo gali būti pripažintas padaręs nusikaltimą ir traukiamas baudžiamojon atsakomybėn , jeigu;

1) jis savo veikloje nevykdė teisės aktais jam  numatytų įpareigojimų, arba

2) juridinio asmens funkcijas įgyvendinantys asmenys veikė juridinio asmens vadovo ar kolektyvinio juridinio asmens vadovybės sprendimo pagrindu, arba

3) juridinis asmuo nepakankamai kontroliavo asmenų, įgyvendinančių juridinio asmens funkcijas

3. Juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nešalina galimybės traukti baudžiamojon  atsakomybėn fizinius asmenis, įgyvendinančius juridinio asmens funkcijas.

IV SKYRIUS

NUSIKALSTAMOS VEIKOS PADARYMO STADIJOS IR FORMOS

24 straipsnis. Rengimasis ir pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką

1. Rengimasis padaryti nusikaltimą  yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų suieškojimas arba kitoks tyčinis sąlygų , palengvinančių nusikaltimo padarymą, sudarymas. Baudžiamoji atsakomybė galima tik už rengimąsi padaryti  sunkų  ar labai sunkų nusikaltimą.

2. Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tyčinė veika, kuria tiesiogiai pradedama daryti nusikalstamą veiką, jeigu ji nebuvo baigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios.

3. Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra ir tuomet, kai kaltininkas nesuvokia, kad jis savo veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamus įrankius ar  priemones.

4. Asmuo atsako už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą pagal tą baudžiamąjį įstatymą, kuris numato baigtą atitinkamą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, o taip pat pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį.

25 straipsnis. Savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką

1. Savanoriškas atsisakymas padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką, suprasdamas, kad gali ją baigti.

2. Asmuo, savo noru atsisakęs pradėtos nusikalstamos veikos, baudžiamojon atsakomybėn už ją netraukiamas. Jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus tik tuo atveju, jeigu padaryta veika sudaro kitą baigtą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

3. Kai nusikalstamos veikos padaryme dalyvauja keli asmenys, tai savanoriškai atsisakęs pabaigti nusikaltimą organizatorius ar kurstytojas pagal baudžiamuosius įstatymus neatsako, jeigu jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių sutrukdyti padaryti nusikalstamą veiką, kurią jis organizavo ar sukurstė. Taip pat neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus padėjėjas, jeigu jis savo noru nutraukė dalyvavimą nusikalstamoje veikoje ir iki nusikalstamos veikos darymo pradžios pranešė kitiems bendrininkams apie atsisakymą teikti jiems pagalbą ir ši veika buvo padaryta nepriklausomai nuo jo pagalbos.

26 straipsnis. Bendrininkavimas

1. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus,  asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką.

2. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas,  organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas.

3. Vykdytojas yra asmuo, kuris baudžiamųjų įstatymų numatytą veiką padaro pats arba panaudodamas kitus asmenis, pagal įstatymą netrauktinus baudžiamojon atsakomybėn dėl nepakaltinamumo, amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, nebuvimo arba nesant jų veikoje kaltės. Jeigu nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

4. Organizatorius yra asmuo, surengęs nusikaltimą ar vadovavęs jo padarymui, taip pat subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jos narių veiklą.

5. Kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti tam tikrą nusikalstamą veiką.

6. Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką, duodamas patarimų, nurodymų, teikdamas priemonių arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos padarymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar daiktus įgytus nusikalstamu būdu, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti nusikalstamos veikos metu pagamintus ar įgytus daiktus.

27 straipsnis. Bendrininkavimo formos

1. Nusikalstamai veikai padaryti keli asmenys gali būti susivieniję į bendrininkų grupę, organizuotą grupę  ar nusikalstamą susivienijimą.

2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos padarymo stadijoje du ar daugiau asmenų kaip vykdytojai susitaria padaryti, tęsti ar užbaigti  nusikalstamą veiką.

3. Organizuota grupė  yra tada, kai iki nusikalstamos veikos padarymo pradžios du ar daugiau asmenų susitaria padaryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darant nusikaltimą, atlieka atskirą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

4. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai  trys ar daugiau asmenų susivienija bendrai nusikalstamai veiklai, jie turi vadovą ar vadovus ir kiekvienas susivienijimo narys, darant nusikaltimą, atlieka atskirą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

28 straipsnis. Bendrininkų baudžiamoji atsakomybė

1.  Bendrininkai neatsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurių neapėmė jų tyčia.

2. Jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas baudžiami už pasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką.

3. Aplinkybės, kurios susijusios su konkrečiu bendrininku, šalinančios, lengvinančios arba sunkinančios baudžiamąją atsakomybę, netaikomos kitiems bendrininkams.

4. Organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas, tiesiogiai nedalyvavę nusikalstamos veikos padaryme,  atsako pagal atitinkamą šio Kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį jo padarytą veiką ir šio Kodekso 26 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus.

5. Jei nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo keli vykdytojai arba, be vykdytojo, dalyvavo kiti bendrininkai, numatyti šio Kodekso 26 straipsnio 4,5,6 dalyse, vykdytojas atsako pagal atitinkamą šio Kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį jo padarytą veiką ir šio Kodekso 26 straipsnio 3 dalį, išskyrus šio straipsnio  7 ir 8 dalyse numatytus atvejus .

6. Atsakomybė už bendrininkų grupės padarytą nusikalstamą veiką griežtinama tik šiame Kodekse specialiai numatytais atvejais.

7. Nusikalstama veika, padaryta organizuotos grupės pagal šio Kodekso 63 straipsnį yra aplinkybė, sunkinanti asmenų dalyvavusių nusikalstamos veikos padaryme atsakomybę, arba įstatyme numatytais atvejais nusikaltimą kvalifikuojantis požymis. Visi organizuotos grupės nariai, nepriklausomai nuo jų vaidmens nusikaltimo padaryme, atsako kaip nusikaltimo vykdytojai. Jei organizuota grupė yra nusikaltimą kvalifikuojantis požymis organizuotos grupės narių veikos kvalifikavimui netaikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos.

8. Asmuo atsako už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir veiklą pagal šio Kodekso 250 straipsnį. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nepriklausomai nuo jų vaidmens padarant nusikalstamą veiką, kurią apima jų tyčia, pagal šio kodekso 250 atsako kaip vykdytojai.

29 straipsnis.  Nusikaltimų recidyvas

1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, pirmiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo numatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

2. Nusikaltimų recidyvas  yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu:

1) asmuo, turintis neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą padaro  naują labai sunkų  nusikaltimą, arba

2) recidyvistas, padaro naują  labai sunkų nusikaltimą, arba

3) recidyvistas, jei bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują tyčinį sunkų nusikaltimą, arba

4) recidyvistas turintis tris teistumus už tyčinių  nusikaltimų padarymą, padaro naują tyčinį sunkų nusikaltimą.

3. Asmuo gali būti pripažintas pavojingu  recidyvistu teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į jo vaidmenį padarant nusikaltimą ir kitas bylos aplinkybes. Teismo sprendimas turi būti motyvuotas nuosprendyje.

4. Sprendžiant klausimą dėl asmens pripažinimo pavojingu  recidyvistu, įskaitomi ir tokie nuteisimo užsienyje atvejai, kai atitinkamų veikų baudžiamumą numato ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

5. Sprendžiant asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, neatsižvelgiama į teistumą už nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas nepilnamečiu, o taip pat už tuos nusikaltimus dėl  kurių teistumas išnykęs ar panaikintas.

6. Asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, jeigu jo teistumas išnyksta arba panaikinamas.

V SKYRIUS

APLINKYBĖS, ŠALINANČIOS BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ

30 straipsnis. Būtinoji gintis

1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, kuris padarė veiką, formaliai atitinkančią baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau ši veika padaryta esant būtinajai ginčiai, t.y. ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio kėsinimosi ,jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

2. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį nepriklausomai nuo to, ar jis turėjo galimybę išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar teisėsaugos institucijas.

3. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui.

4. Nelaikomas būtinosios ginties ribų peržengimu veikimas, kurio metu besikėsinančiajam padarytas nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas arba  materialinė žala.

5.  Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės toks veikimas, kai būtinosios  ginties ribos buvo peržengtos ginantis nuo įsibrovimo į būstą arba besikėsinančiajam padaryta žala dėl neatsargumo.

31 straipsnis. Padariusio nusikalstamą veiką asmens sulaikymas

1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, kai vejantis, stabdant, neleidžiant ištrukti ar kitais veiksmais aktyviai vengiančiam sulaikymo nusikaltimą padariusiam asmeniui padaroma materialinė žala, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, o sulaikant nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia pasikėsinusi į kito žmogaus gyvybę  - sunkus sveikatos sutrikdymas, jei kitaip jo negalima buvo sulaikyti.

2. Atremiant nusikaltimą padariusiojo asmens pasipriešinimą jį sulaikant, galioja taisyklės, nustatytos būtinajai ginčiai.

32 straipsnis. Būtinasis reikalingumas

1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, padarytus būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį sau, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažesnė negu išvengtoji.

2. Asmuo savo veiksmais sukėlęs pavojingą situaciją, gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, jeigu pavojinga situacija buvo sukelta netyčine veika.

3. Nėra būtinojo reikalingumo, kai siekiama išsaugoti vieno žmogaus gyvybę ar sveikatą kito žmogaus gyvybės ar sveikatos sąskaita.

4. Netaikomos būtinojo reikalingumo nuostatos asmenims, kurie dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti padidinto pavojaus sąlygomis.

33 straipsnis. Nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės  veiklos  

užkirtimas

Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, kuris dalyvavo nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromuose nusikaltimuose, vykdydamas teisėsaugos institucijų užduotį.

34  straipsnis  Nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelio panaudojimas

1.Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, kuris padarė veiką, formaliai atitinkančią baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, jei ši veika padaryta  vykdant teisėsaugos institucijų užduotį  pagal įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelį, jei veika nebuvo padaryta fizinės ar materialios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ir  tai padėjo užkirsti kelią nusikalstamai veikai, gauti  įrodymų dėl rengiamos nusikalstamos veikos ar patraukti  kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn.

2. Pagal nusikalstamos veiklos imitacijos elgesio modelį padaryta veika turi būti nutraukta iš karto, kai tik  surenkama pakankamai nusikalstamos veiklos įrodymų.

3. Draudžiamas kurstymas padaryti nusikaltimą, taip pat nusikalstamos veikos provokacija, nesant pakankamai duomenų apie rengiamą nusikalstamą veiką. 

35  straipsnis  Įsakymo vykdymas

1. Neatsako pagal  baudžiamuosius įstatymus  asmuo už žalą, padarytą vykdant teisėtą įsakymą ar potvarkį.

2. Asmuo, įvykdęs žinomai nusikalstamą įsakymą ar potvarkį, traukiamas baudžiamojon  atsakomybėn.

3. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, atsisakęs vykdyti neteisėtą įsakymą ar potvarkį. Baudžiamojon atsakomybėn toks asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei faktiškai padarytoje veikoje yra  nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis.

36 straipsnis. Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika

1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, kurie, kad ir sukelia baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes, bet sudaro pateisinamą profesinę ar ūkinę riziką.

2. Rizika laikoma pateisinama, jeigu padaryta veika atitinka šiuolaikines mokslo ir technikos žinias bei patyrimą, o nurodytas tikslas negalėjo būti pasiektas nesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavęs asmuo ėmėsi visų galimų priemonių, kad apsaugotų nuo žalos teisės saugomus interesus.

37 straipsnis. Mokslinis eksperimentas

1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, kurie kad ir sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes, bet padaryti vykdant mokslinį gydomąjį, techninį ar ekonominį eksperimentą, jeigu jį atliekant buvo remtasi mokslo aprobuotomis metodikomis, sprendžiama problema turi išskirtinę mokslui reikšmę ir eksperimentatorius ėmėsi visų galimų priemonių, kad būtų užkirsta žala teisės saugomiems interesams.

2. Eksperimentas draudžiamas be jo dalyvio laisvo sutikimo, kuris turi būti informuotas apie galimas jam pasekmes.

38  straipsnis.   Nukentėjusiojo sutikimas

1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, kuris atėmė gyvybę ar padėjo nusižudyti kitam asmeniui, sergančiam sunkia nepagydoma liga, dėl kurios asmuo  kentė didelius fizinius skausmus ar negrįžtamai prarado galimybę judėti, jeigu buvo gautas aiškiai išreikštas įstatymo nustatyta tvarka asmens sutikimas ir prašymas tokiai veikai.

2. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, kurie kad ir atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymius, bet padaryti vykdant legalią žmogaus organų transplantavimo operaciją, jei buvo gautas aiškiai išreikštas įstatymo nustatyta tvarka asmens sutikimas tokiai veikai ir buvo prisilaikoma visų teisės aktuose numatytų tokiai veikai sąlygų.

VI SKYRIUS 

ATLEIDIMAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS

39 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, veikai praradus                                          pavojingumą

Asmuo, padaręs nusikalstamą  veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei pripažįstama, jog veika prarado pavojingumą dėl aplinkybių pasikeitimo.

40 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės  kaltininkui ir                                                           nukentėjusiajam susitaikius

1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą, numatytą šio Kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, 124, 125, 126, 127, 128, 130, 136 ir 137 straipsniuose, 139, 140 ir 141 straipsnių 1 dalyse,  144 ir 145 straipsniuose, 166 straipsnio 1 ir 4 dalyse,  168 straipsnio 1 dalyje, 169 straipsnyje, 170 , 171 ir 172 straipsnių 1 ir 3 dalyse, 174 straipsnyje, 175 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 176, 189, 190 ir 192 straipsniuose, 300 straipsnio 1 dalyje, 301 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 308, 315, 342, 345-347 straipsniuose gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kaltininkas pripažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju, be to kaltininkas  savanoriškai atlygino ar jie susitarė dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

2. Negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais recidyvistas, pavojingas  recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės  kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, jei nuo sprendimo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimo laiko iki naujos nusikalstamos veikos padarymo nepraėjo treji metai.

3. Jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį,  per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.

41 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos

mažareikšmiškumo

Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei dėl veikos nukentėjusiajam padaryta mažareikšmė žala ir kaltininkas ją atlygino. 

42 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl laidavimo                       

1.Asmuo, padaręs  baudžiamąjį nusižengimą ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris užsitarnauja teismo pasitikėjimą prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

2. Be to asmuo:

1) pirmą kartą padarė nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą;

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą;

3) bent iš dalies atlygino padarytą žalą  ar įsipareigojo ją atlyginti,  jei ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų,  nedarys naujų nusikaltimų, visiškai atlygins padarytą žalą.

3. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimi giminaičiai ar kiti asmenys, užsitarnaujantys teismo pasitikėjimą. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į  laiduotojo asmenines savybes,  veiklos pobūdį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. 

4. Laidavimo terminas vieneri metai.

5. Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą, laiduotojas įsipareigoja  įmokėti užstatą, kurio dydį nustato teismas. Užstato dydis negali būti mažesnis, negu 10 MGL. Užstatas grąžinamas, pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, dėl kurio buvo laiduota, per vienerius metus nepadarė naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo.  

6. Laiduotojas turi teisę bet kuriuo momentu atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į  laidavimo atsisakymo priežastis sprendžia klausimą dėl užstato gražinimo, taip pat dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

7. Jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl laidavimo, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.

43 straipsnis. Nepilnamečių atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir                                            baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas

1. Nepilnametis, padaręs  baudžiamąjį nusižengimą ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis:

1) pirmą kartą padarė nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą;

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą;

3) bent iš dalies atlygino padarytą žalą ar įsipareigojo ją atlyginti,  jei ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, jog pakanka kitų baudžiamojo poveikio priemonių, siekiant užtikrinti, kad ateityje jis laikysis įstatymų,  nedarys naujų nusikalstamų veikų, visiškai atlygins padarytą žalą.

2. Tokiam asmeniui teismas paskiria vieną ar kelias baudžiamojo poveikio  priemones, numatytas šio Kodekso 56 straipsnyje ir nustato laiką, per kurį asmuo turi jas įvykdyti ar vykdyti.

3. Jei asmuo be pateisinamų priežasčių neįvykdo ar nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, dėl ko jis buvo oficialiai įspėtas, kontroliuojančios baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą įstaigos teikimu teismas per metus nuo šių priemonių paskyrimo  sprendžia klausimą dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiame straipsnyje numatytais pagrindais.

VII SKYRIUS

BAUSMĖS

44 straipsnis. Bausmės paskirtis

1. Bausmės paskirtis yra:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo;

2)  nubausti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką;

3) atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti   naujas   nusikalstamas veikas;    

4) siekti, kad asmenys, atlikę bausmę, laikytųsi  valstybėje galiojančių įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

45 straipsnis. Bausmių rūšys

1. Asmeniui, padariusiam nusikaltimą  ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriamos pagrindinės ir papildomos bausmės. Greta bausmės asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, šio Kodekso 55 straipsnyje numatytais atvejais, skiriamas turto konfiskavimas.

2. Pagrindinės bausmės už nusikaltimą yra šios:

1) Viešieji darbai;

2) Bauda;

3) Areštas;

4) Laisvės atėmimas;

3. Pagrindinės bausmės už baudžiamąjį nusižengimą yra šios:

1) Viešieji darbai;

2)  Bauda;

3) Areštas.

4. Asmeniui už vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama tik viena pagrindinė bausmė.

5. Šio Kodekso 66 ir 67 straipsniuose numatytais atvejais gali būti skiriamos dvi pagrindinės bausmės.

6. Greta pagrindinės bausmės asmeniui, padariusiam nusikaltimą gali būti skiriamos papildomos bausmės-  atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam  tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimas ir bauda. Asmeniui, padariusiam  baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama papildoma bausmė-  atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam  tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimas.

46 straipsnis. Bausmių rūšys juridiniam asmeniui

1. Juridiniam asmeniui už nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos pagrindinės ir papildomos bausmės.

2. Pagrindinės bausmės yra šios:

1)  bauda;

2) juridinio asmens veiklos apribojimas;

3) juridinio asmens likvidavimas.

3. Greta pagrindinės bausmės juridiniam asmeniui gali būti skiriama papildomoji bausmė- teismo nuosprendžio paskelbimas per spaudą, radiją ar televiziją.

4. Juridiniam asmeniui už vieną nusikaltimą gali būti skiriama viena pagrindinė bausmė.

5. Juridiniam asmeniui bausmės rūšis ir dydis už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje nenurodomas. Teismas, skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, vadovaujasi bausmių sąrašu, numatytu šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, taip pat šio Kodekso 48, 52, 53 ir 54 straipsnių nuostatomis.

47 straipsnis. Viešieji darbai

1. Viešieji darbai yra pagrindinė bausmė, teismo skiriama šio Kodekso specialioje dalyje  numatytais atvejais. Viešieji darbai skiriami tik teisiamajam  sutinkant.

2. Viešieji darbai nustatomi nuo 1 mėnesio iki 1 metų. Asmuo, nuteistas viešaisiais darbais, įpareigojamas per teismo paskirtos bausmės laiką neatlygintinai atidirbti visuomenės labui nuo 50 iki  500  valandų - už nusikaltimo padarymą ir  nuo 25 iki 150 valandų - už baudžiamojo nusižengimo padarymą.

3. Viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius įstatymo sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.

4. Darbą nuteistajam parenka įstaiga, kurios žinioje yra viešųjų darbų bausmės vykdymas. Nuteistajam viešaisiais darbais paprastai parenkami darbai, nereikalaujantys specialaus parengimo.

5. Jei asmuo dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neatliko viešųjų darbų bausmės, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką.

6. Jei asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, įstaiga, kurios žinioje yra bausmės vykdymas, įspėja nuteistąjį dėl galimų pasekmių. Asmenims, piktybiškai vengiantiems atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas, įstaigos, kurios žinioje yra viešųjų darbų bausmės vykdymas, teikimu gali pakeisti viešuosius darbus  bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami  bauda arba areštu prisilaikant šio Kodekso 68 straipsnyje nustatytų taisyklių, taip pat prisilaikant minimalių bei maksimalių  dydžių bei terminų, įstatymo numatytų  baudai bei areštui.

7. Viešieji darbai neskiriami nedarbingiems asmenims bei nėščioms moterims.

48 straipsnis.  Bauda

1. Bauda yra piniginė nuobauda, teismo skiriama kaip pagrindinė ar papildoma bausmė šio Kodekso specialioje dalyje  numatytais atvejais. Bauda gali būti skiriama kaip papildoma bausmė, tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

2. Baudos dydis už padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nustatomas baudos dienpinigiais. Minimalus baudos dydis nustatomas 10 baudos dienpinigių.  Maksimalus baudos dydis už padarytą baudžiamąjį nusižengimą yra 100 baudos dienpinigių, už nusikaltimą - 1000 baudos dienpinigių  fiziniams asmenims ir 100 000 baudos dienpinigių - juridiniams asmenims.

3. Minimalus baudos dydis nepilnamečiui yra 5 baudos dienpinigiai.  Maksimalus baudos dydis nepilnamečiui yra 50 baudos dienpinigių už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, ir 500 baudos dienpinigių - už nusikaltimą.  Bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar turinčiam savarankiškų pajamų ar turto nepilnamečiui.

4. Baudos dydis už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje nenustatomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis šiame straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis.

5. Vieno baudos dienpinigio dydis lygus asmens metinių pajamų dydžiui, padalintam iš 250, tačiau jis negali būti mažesnis negu 1 MGL. Nustatydamas vieno dienpinigio dydį teismas ima domėn visų rūšių pajamas, asmens deklaruotas už paskutinius metus. Jei asmuo nėra deklaravęs pajamų, teismas gali įpareigoti jį deklaruoti savo pajamas. Nesant galimybių apskaičiuoti asmens pajamų dydį, arba jei asmuo iš viso neturi pajamų, vieno baudos dienpinigio dydis lygus 1 MGL.

6. Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgdamas į materialinę nuteistojo padėtį, teismas gali nustatyti ilgesnį baudos mokėjimo terminą, bet ne daugiau 1 metų. Jei asmuo per 2 mėnesius ar kitą teismo nustatytą laikotarpį neįvykdo bausmės, bauda išieškoma priverstinai.

7. Jei asmuo vengia savanoriškai sumokėti baudą ir nėra galimybių išieškoti ją priverstinai, teismas per šio Kodekso 82 straipsnyje nustatytą laiką gali pakeisti baudą  areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio Kodekso 68 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

8.  Jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas gali pakeisti baudą viešaisiais darbais, vadovaudamasis šio Kodekso 68 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

9. Skiriant baudą juridiniam asmeniui, vieno baudos dienpinigio dydis lygus juridinio asmens deklaruoto pelno dydžiui už paskutinius metus, padalintam iš 250, tačiau jis negali būti mažesnis, negu 10 MGL. Nesant galimybių apskaičiuoti metinį pelno dydį, teismas ima domėn juridinio asmens pelną už paskutinius 6 mėnesius, o nesant ir tokios galimybės - už 1 mėnesį. Tokiais atvejais apskaičiuojant vieno dienpinigio dydį juridinio asmens pelnas už apskaičiuojamą laikotarpį dalijamas atitinkamai iš 125 arba iš 20. Jei juridinis asmuo pelno neturi ar dirba nuostolingai, vieno baudos dienpinigio dydis nustatomas 10 MGL.

49 straipsnis. Areštas

1. Areštas yra pagrindinė bausmė, teismo skiriama šio Kodekso specialioje dalyje  numatytais atvejais.

2. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas arešto namuose. Arešto metu nuteistasis laikomas griežto izoliavimo sąlygomis.

3.Areštas nustatomas nuo l5 iki 90 dienų, o už baudžiamąjį nusižengimą, taip pat nepilnamečiams, - nuo 5 iki 45 dienų.

4. Arešto laikas už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje nenustatomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.

5. Jei areštas paskirtas laikotarpiui iki 45 dienų, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jei asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ji teismo nutartimi gali būti pakeista į įprastinę arešto atlikimo tvarką.

6. Areštas netaikomas nėščioms moterims ir moterims, auginančioms vaiką iki 2 metų.

50 straipsnis. Laisvės atėmimas

1. Laisvės atėmimas yra pagrindinė bausmė, teismo skiriama šio Kodekso specialioje dalyje  numatytais atvejais.

2. Laisvės atėmimas nustatomas nuo 6 mėnesių iki 10 metų, o už  labai sunkaus nusikaltimo padarymą, taip pat skiriant bausmę už kelių nusikaltimų padarymą ( šio Kodekso 66 straipsnis),- iki 20 metų. Skiriant bausmę, kai neatlikus bausmės, padaromas naujas nusikaltimas (šio Kodekso 67 straipsnis), laisvės atėmimo bausmė gali būti paskirta iki 25 metų.

3. Nepilnamečiams laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 10 metų, o už nužudymą, esant kvalifikuojančių požymių (šio Kodekso 117 straipsnio 2 dalis), taip pat kai neatlikus bausmės, padaromas naujas nusikaltimas (šio Kodekso  67 straipsnis), -  15 metų. 

4. Asmenims, nuteistiems už nužudymą, esant kvalifikuojančių požymių (BK 117 straipsnio 2 dalis) ar genocidą,  gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos.

5. Laisvės atėmimo bausmę pilnamečiai nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Laisvės atėmimo bausmė skiriama atlikti:

1) atvirose kolonijose - asmenims, nuteistiems už neatsargius nusikaltimus;

2) pataisos namuose - asmenims, pirmą kartą nuteistiems  laisvės atėmimu už tyčinius nusikaltimus, taip pat recidyvistams;

3) kalėjimuose - asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, recidyvistams, taip pat  pavojingiems  recidyvistams.

6. Laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiai nuteistieji atlieka nepilnamečių pataisos namuose.        

7. Asmenys, nuteisti pirmą kartą laisvės atėmimu, atlieka laisvės atėmimo bausmę atskirai nuo asmenų, ankščiau atlikusių laisvės atėmimo bausmę;  vyrai - atskirai nuo moterų; asmenys, nuteisti už smurtinius nusikaltimus - atskirai nuo kitų nuteistųjų, asmenys, neturintys 18 metų- atskirai nuo suaugusių asmenų.

8. Asmenys, kuriems laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti kalėjime, atbuvę pusę paskirtos bausmės laiko, gali būti perkeliami tolesniam bausmės atlikimui į pataisos namus, jei jų elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams .

9. Laisvės atėmimo bausmę asmenys, pripažinti ribotai pakaltinamais, atlieka pataisos namuose su specialiu gydymo režimu.

51 straipsnis. Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą ar  užsiimti tam tikra                                           veikla arba kitos specialios teisės atėmimas

1. Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimas yra papildoma bausmė, teismo skiriama už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą šio kodekso specialioje dalyje  numatytais atvejais, taip pat teismo nuožiūra.

2. Teismas savo nuožiūra skiria atėmimą teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla arba kitos specialios teisės atėmimą tais atvejais, kai nusikaltimas padaromas kaltininko darbinės veiklos sferoje arba piktnaudžiaujant jam suteikta teise, ir, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, teismas prieina išvados, jog negalima palikti nuteistajam teisę dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla arba naudotis kita specialia teise.

3. Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla arba kitos specialios teisės atėmimas nustatomas nuo 1 iki 5 metų už nusikaltimą ir nuo 6 mėnesių iki 3 metų už baudžiamąjį nusižengimą. Bausmės laikas įstatymo sankcijoje nenustatomas. Ji nustato teismas, skirdamas bausmę.

4. Jei ši bausmė paskirta kartu su laisvės atėmimu ar areštu, jos laikas pradedamas skaičiuoti nuo pagrindinės bausmės atlikimo momento. Jei ši bausmė paskirta kartu su viešaisiais darbais ar  bauda, taip pat pritaikius asmeniui atleidimą nuo bausmės, - jos atlikimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

52   straipsnis. Juridinio asmens veiklos apribojimas

1. Juridinio asmens veiklos apribojimas yra pagrindinė bausmė, skiriama juridiniams asmenims.  Apribodamas  juridinio asmens veiklą, teismas uždraudžia juridiniam asmeniui užsiimti tam tikra steigimo dokumentuose numatyta veikla ar įpareigoja uždaryti tam tikrą įmonės  padalinį.

2. Juridinio asmens veiklos apribojimas nustatomas nuo 1 iki 5 metų.

53 straipsnis. Juridinio asmens   likvidavimas

Juridinio asmens likvidavimas yra pagrindinė bausmė, skiriama juridiniams asmenims.  Priimdamas sprendimą likviduoti  juridinį asmenį, teismas įpareigoja įmonę nutraukti bet kokią steigimo dokumentuose numatytą įmonės ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti  visus įmonės  padalinius.

54  straipsnis. Nuosprendžio paskelbimas per spaudą, radiją ar televiziją

Nuosprendžio paskelbimas per spaudą, radiją ar televiziją yra papildoma bausmė, skiriama juridiniams asmenims.  Teismas, paskyręs juridiniam asmeniui bausmę, gali nutarti viešai paskelbti apie juridinio asmens nuteisimo faktą ir jam paskirtą bausmę.

VIII SKYRIUS

BAUDŽIAMOJO POVEIKIO PRIEMONĖS

55 straipsnis. Turto konfiskavimas

1. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, teismo privalomai skiriama sekančiais atvejais:

1) kai nusikalstamos veikos padarymui buvo suteikti  pinigai ar kiti materialią vertę turintys daiktai;

2) kai darant nusikalstamą veiką panaudoti pinigai ar kiti materialią vertę turintys daiktai;

3) dėl nusikalstamos veikos  asmuo turėjo  ar siekė turėti turtinę naudą.

2. Konfiskuojant turtą,  šio straipsnio 1 dalyje paminėtas turtas  bet kokiu pavidalu esantis pas kaltininką ar kitus asmenis priverstinai ir neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn.

3.  Kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantis ar jiems perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, nepriklausomai nuo tų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jei turtas buvo suteiktas nusikalstamos veikos padarymui, panaudotas darant nusikalstamą veiką ar turtas jiems buvo kaltininko padovanotas ar perleistas nepateisinamai pigiai arba, įgydami turtą, jie žinojo ar turėjo ir galėjo numanyti, jog jiems bet kuria forma perduotas turtas, pinigai ar už juos įgytas turtas, gautas iš nusikalstamos veiklos.

4.  Kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik patenkinus nukentėjusiojo turtinius reikalavimus.

5. Taikant turto konfiskavimą asmeniui, nuteistam už nusikaltimus nuosavybei (164, 165 ir 166 straipsnių 2 ir 3 dalys, 168, 169 ir 175 straipsnių 2 dalys), už nusikaltimus ūkininkavimo tvarkai ( 181 straipsnio 1 ir 2 dalys, 182 straipsnis, 184 ir 185 straipsnių 2 dalys, 186 straipsnio 1 dalis, 196 straipsnio 1 ir 2 dalyse), už nusikaltimus finansams ( 202, 203 straipsniai, 204 straipsnio 1 ir 2 dalys, 205 ir 206 straipsnių 1 dalys, 207 straipsnis, 209 straipsnio 2 dalis), kyšio priėmimą (213 straipsnio 1-3 dalys), nusikalstamą susivienijimą (250 straipsnis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimą ar prekybą jais (255-256 straipsniai), narkotinių ar psichotropinių medžiagų grobimą ar prekybą jais ( 265-266 straipsniai),  neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną (312 straipsnis), prekybą žmonėmis (327 straipsnis), viešnamių įsteigimą ir laikymą (329 straipsnis), vaiko pirkimą ar pardavimą (333 straipsnio 2 dalis) laikoma, kad visas per nusikalstamos veiklos laikotarpį ir dvejus metus po to įgytas ir pas kaltininką esantis ar kitiems asmenims perduotas turtas, yra  gautas iš nusikalstamos veiklos .

6. Skirdamas turto konfiskavimą, teismas turi nurodyti konfiskuojamo turto vertę pinigine išraiška arba išvardyti konfiskuojamus daiktus.

56  straipsnis.  Baudžiamojo poveikio priemonės, taikomos nepilnamečiams,     

atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, asmenims,

lygtinai  nuteistiems ir lygtinai atleistiems nuo bausmės prieš terminą   

1. Nepilnamečiams,  atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės  šio Kodekso 43 straipsnyje numatytais pagrindais, asmenims nuteistiems lygtinai šio Kodekso 71 straipsnyje numatytais pagrindais ir asmenims, lygtinai atleistiems nuo bausmės prieš terminą šio Kodekso 74 ar 75 straipsniuose numatytais pagrindais, teismas gali skirti šias baudžiamojo poveikio  priemones:

1) atlyginti nusikaltimu padarytą žalą;

2) atsiprašyti nukentėjusiojo;

3) teikti nukentėjusiajam pagalbą gydymosi laikotarpiu;

4) be įstaigos, prižiūrinčios baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą, sutikimo nekeisti darbo ar nuolatinės gyvenamosios vietos;

5) įsidarbinti, pradėti mokytis, tęsti mokslą ar įgyti specialybę;

6) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos;

7)  nebendrauti su teismo nurodytais asmenimis;

8) nesilankyti teismo nurodytose vietose;

9) būti gyvenamojoje vietoje teismo nustatytu paros laiku;

10) nevairuoti  transporto priemonės;

11) atlikti nemokamų darbų gydymo, socialinės rūpybos bei panašiose įstaigose ar organizacijose  nuo 20 iki 100 valandų.

2. Asmens elgesį kontroliuoja baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą prižiūrinčios įstaigos.

IX SKYRIUS

BAUSMĖS SKYRIMAS

57 straipsnis. Bendrieji bausmių skyrimo pradmenys už nusikaltimo                                                                           padarymą

1. Teismas skiria bausmę įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijos ribose, vadovaudamasis šio Kodekso bendrosios dalies nuostatomis.

2. Skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą, teismas atsižvelgia į:

1) padaryto nusikaltimo pavojingumą;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) nusikaltimo tikslą ir motyvą, jei jie nėra nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai ar atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės;

4) asmuo teisiamas pirmą kartą ar anksčiau jau yra teistas;

5) kaltininko asmenybę;

6) nusikalstamos veikos padarymo stadiją;

7) asmens dalyvavimo nusikaltimo padaryme formą;

8) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

58  straipsnis Bendrieji bausmės skyrimo pradmenys už baudžiamojo                                                   nusižengimo padarymą

1. Teismas skiria bausmę įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, sankcijos ribose, vadovaudamasis šio Kodekso bendrosios dalies nuostatomis.

2. Skirdamas bausmę už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, teismas atsižvelgia į šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes, tačiau jis nesusietas šio Kodekso 64 straipsnyje nustatytomis bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taisyklėmis.

59 straipsnis. Bausmės skyrimas asmeniui teisiamam pirmą kartą ar  esant

recidyvui arba   pavojingam recidyvui

1. Asmeniui, teisiamam pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai neskiria laisvės atėmimo bausmės, išskyrus atvejus, kai asmuo teisiamas dėl kelių nusikaltimų padarymo ( realioji sutaptis ar nusikaltimų pakartotinumas). Asmeniui, teisiamam pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą, teismas gali skirti laisvės atėmimo bausmę, jei byloje yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių arba teismas turi pakankamai svarių motyvų skirti laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas tokiais atvejais laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

2. Recidyvistui  už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. 

3. Pavojingam recidyvistui  už nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmė skiriama griežtesnė, negu įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytas bausmės vidurkis, nepriklausomai nuo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo. Kitokia, negu numatyta šioje dalyje bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio Kodekso 65 straipsnyje numatytais pagrindais.

60 straipsnis. Bausmės skyrimas už rengimąsi ar pasikėsinimą  padaryti                                               nusikalstamą veiką

1. Bausmė už rengimąsi padaryti nusikaltimą tais atvejais, kai rengimasis yra baudžiamas, taip pat už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skiriama, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, nusikalstamo ketinimo įvykdymo laipsnį, priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo pabaigta.

2. Bausmė už rengimąsi padaryti nusikaltimą skiriama minimalaus dydžio, įstatyme numatyto už padarytą nusikaltimą. Jei įstatymas numato kelių rūšių bausmes, paskirtoji bausmė negali viršyti teismo paskirtosios bausmės rūšies minimalaus dydžio, įstatyme numatyto už padarytą nusikaltimą.

3. Bausmė už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, skiriama atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, nusikalstamo ketinimo įvykdymo laipsnį ir  priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo pabaigta. Teismas neprivalo švelninti bausmės tuo pagrindu, kad kaltininkui nepavyko pabaigti nusikaltimo.

61 straipsnis. Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams

1. Bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama  atsižvelgiant į  bendrininkavimo rūšį, bendrininkavimo formą bei kaltininko dalyvavimo, padarant nusikalstamą veiką, pobūdį ir laipsnį.

2. Esant kitoms lygioms sąlygoms nusikaltimo organizatoriui paprastai skiriama griežtesnė bausmė, negu nusikaltimo vykdytojui. Nusikaltimo padėjėjui paprastai skiriama švelnesnė bausmė, negu nusikaltimo vykdytojui. Nusikaltimo kurstytojui  paprastai skiriama bausmė, tolygi bausmei, paskirtai nusikaltimo vykdytojui.

62 straipsnis. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

1) kaltininkas pilnai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ir jame dalyvavusius asmenis;

2) kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą;

3) kaltininkas iš karto po nusikaltimo padarymo suteikė nukentėjusiajam pagalbą ar kitais aktyviais veiksmais užkirto kelią sunkesnėms pasekmėms kilti

4) veika padaryta psichinės ar fizinės prievartos įtakoje, jei tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės;

5) veika padaryta dėl labai sunkios kaltininko materialios padėties arba asmens, esančio beviltiškoje padėtyje;   

6) veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo kaltė;

7) veika padaryta didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, įtakoje;      

8) veika padaryta nukentėjusiojo, esančio beviltiškoje padėtyje, prašymu, jei tai nepašalina baudžiamosios atsakomybės;

9) veika padaryta,  pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo,  profesinės ar ūkinės rizikos ar mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas;

10) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, tais atvejais, kai būtinosios ginties ribų peržengimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę;

11) veika padaryta prieš jo valią nugirdyto ar apsvaiginto asmens ;

2. Skiriant bausmę, negali būti atsižvelgiama į tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis ir panaudota kvalifikuojant veiką.

63 straipsnis. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės

1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) veika padaryta  bendrininkų grupės. Teismas, atsižvelgdamas į atskirų bendrininkų dalyvavimo, padarant nusikalstamą veiką, pobūdį ir laipsnį, gali jiems nepripažinti šios aplinkybės  atsakomybę sunkinančia aplinkybe ;

2) veika padaryta organizuotos grupės;

3) veika padaryta kankinant nukentėjusįjį ar pasityčiojant  iš jo;

4) veika padaryta prieš mažametį ar asmenį dėl ligos, invalidumo ar senatvės esantį bejėgiškumo būklėje;

5) veika padaryta, pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime;

6) veika padaryta prieš žinomai nėščią moterį;

7) veika sukėlė labai sunkias pasekmes;

8) veika nukentėjusiajam padaryta labai didelė žala;

9) veika padaryta  iš chuliganiškų paskatų.

2. Skiriant bausmę, negali būti atsižvelgiama į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis ir panaudota kvalifikuojant veiką.

64 straipsnis. Bausmės skyrimas , esant atsakomybę   lengvinančių ar (ir)                                                         atsakomybę sunkinančių aplinkybių

1. Esant šio kodekso 62 straipsnyje numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nesant šio Kodekso 63 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria:

1) bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimo bausme, kai įstatyme  alternatyviai numatytos kelių rūšių bausmės.

2) laisvės atėmimo bausmę, mažesnę negu įstatymo straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės  vidurkis, kai įstatymas numato tik  laisvės atėmimo  bausmę arba teismas nusprendė paskirti laisvės atėmimo bausmę šio Kodekso 59 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytais pagrindais.

2. Esant šio Kodekso 63 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nesant šio Kodekso 62 straipsnyje numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas skiria:

1) arešto ar laisvės atėmimo ar bausmę, kai įstatymo sankcijoje alternatyviai numatytos kelių rūšių bausmės.

2) laisvės atėmimo bausmę griežtesnę, negu įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis, jei įstatymo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę.

3. Esant atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas, priklausomai nuo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių kiekio bei reikšmingumo, skiria bausmę vadovaudamasis šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

4. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį minimalūs ir maksimalūs įstatymo sankcijoje numatyti bausmės dydžiai sudedami ir suma dalijama pusiau. Tais atvejais, kai įstatymo sankcija nenumato minimalaus bausmės dydžio už padarytą nusikaltimą, nustatant įstatymo sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį vadovaujamasi minimaliu bausmės dydžiu įstatymo numatytu tai bausmės rūšiai.

5. Skirdamas bausmę šiame straipsnyje numatytais pagrindais teismas pirmiausia vadovaujasi šio Kodekso  59 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir tik po to šio straipsnio  1-3 dalyse nustatytomis taisyklėmis.

6. Šiame straipsnyje numatytos taisyklės galioja tik skiriant bausmę už nusikaltimo padarymą.

65 straipsnis. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta bausmės  skyrimas

1. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu    asmuo,  padaręs  nusikaltimą,  pats savanoriškai atvyko ar pranešė apie jo padarytą nusikaltimą,  prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, tais atvejais, kai ji buvo padaryta, padėjo tardymui bei teismui išaiškinti nusikaltimą.

2. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taip pat jeigu:

1) bent iš dalies atlyginta nusikaltimu padaryta žala, jeigu ji  buvo padaryta ir byloje yra kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių;  

2) be to, kaltininko   išlaikomi asmenys serga sunkia liga ir nėra kam juos   prižiūrėti, arba kaltininkas  išlaiko mažamečius vaikus ir,  paskyrus įstatyme numatytą bausmę nebus kam jų prižiūrėti, arba kaltininko vaidmuo bendrininkų padarytame nusikaltime buvo antraeilis, arba nusikaltimas nutrūko rengimosi ar pasikėsinimo padaryti nusikaltimą  stadijoje.

3. Esant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms sąlygoms, teismas gali:

1) paskirti mažesnę bausmę, negu žemiausioji riba, įstatymo  numatyta už padarytą nusikaltimą, arba

2) paskirti  mažesnę bausmę, negu numatyta šio kodekso 59 straipsnio 3 dalyje, arba

3) paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta įstatyme  už padarytą nusikaltimą,  arba

4) neskirti papildomos bausmės tais atvejais, kai jos paskyrimas pagal įstatymą yra privalomas.

66 straipsnis. Bausmės skyrimas, padarius kelias nusikalstamas veikas

1. Padarius kelias nusikalstamas veikas, numatytas viename arba skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria subendrintą bausmę. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali  paskirtas pagrindines ir papildomas bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies  sudėti.

2. Apimant bausmes, griežtesnė bausmė apima švelnesnes, ir subendrintoji bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

3. Visiškai  sudedant bausmes, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

4. Iš dalies sudedant bausmes, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų , iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.

5.  Bausmių  apėmimą teismas gali taikyti tik esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai arba esant nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sutapčiai, arba jei padarytos nusikalstamos veikos žymiai skiriasi savo pavojingumu (priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal  šio Kodekso 12 straipsnį).

6. Skiriant bausmę šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, subendrintoji bausmė negali viršyti dvidešimties metų, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o paskyrus kitų rūšių bausmes, maksimalaus dydžio, įstatymo nustatyto tai bausmės rūšiai. Jei už vieną iš padarytų nusikaltimų teismas paskyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos, subendrintoji bausmė yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

7.  Negalima skirti tokios subendrintos pagrindinės ir papildomos bausmės rūšies, kuri nebuvo paskirta už atskiras nusikalstamas veikas.

8. Tuo atveju, kai priėmus nuosprendį nustatoma, kad nuteistasis prieš priimant nuosprendį byloje yra padaręs ir kitą ar kitus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, teismas paskiria  bausmę ar bausmes už veiką ar veikas, dėl kurių asmuo anksčiau nebuvo nuteistas ir vadovaudamasis šiame straipsnyje numatytomis nuostatomis subendrina ją ar jas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ar bausmėmis. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal pirmesnį nuosprendį.

9. Nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jei jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką.

67 straipsnis. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaroma nauja                                              nusikalstama veika

1. Jeigu nuteistasis, neatlikęs visos nuosprendžiu paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką; arba naują nusikalstamą veiką padaro asmuo, nuteistas lygtinai,  bausmės atidėjimo laikotarpiu; arba naują nusikalstamą veiką padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, neatliktosios bausmės laikotarpiu, teismas skiria bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, po to paskiria subendrintą bausmę. Subendrindamas bausmę, teismas gali visiškai ar iš dalies sudėti paskirtas pagrindines ar papildomas  bausmes.

2. Visiškai  sudėdamas bausmes, teismas prie bausmės, paskirtos naujuoju nuosprendžiu, prideda pagal pirmesnį nuosprendį neatliktą bausmę.  

3. Iš dalies sudėdamas bausmes, teismas prie bausmės, paskirtos naujuoju nuosprendžiu, iš dalies prideda neatliktą bausmę pagal pirmesnį nuosprendį.

4. Skiriant bausmę pagal kelis nuosprendžius, subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių  metų, jei paskirta laisvės atėmimo bausmė arba maksimalaus dydžio, nustatyto atitinkamai bausmės rūšiai , jei paskirta kita bausmė.  Jei už vieną iš padarytų nusikaltimų buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, subendrintoji bausmė nustatoma laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

68 straipsnis. Bausmių sudėjimo ir pakeitimo taisyklės

1. Sudedant paskirtąsias bausmes, taip pat vienas bausmes keičiant kitomis laikomasi šių taisyklių:

1) Viena laisvės atėmimo diena prilyginama:

a) vienai arešto dienai (1:1);

b) trims baudos dienpinigiams (1:3). 

2) Viena arešto diena prilyginama:

a) šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6);

b) trims baudos dienpinigiams  (1:3)

3) Vienas baudos diepinigis prilyginamas:

a) trims viešųjų darbų valandoms  (1:3)

2. Šio Kodekso 66  ir 67 straipsniuose numatytais atvejais švelnesnė bausmė  keičiama į griežtesnę. Jei šio kodekso 67 straipsnyje numatytais atvejais paskirtoji už naują nusikalstamą veiką bausmė yra švelnesnė, negu neatliktoji, subendrinant bausmes ji pagal šio straipsnio 1 dalyje numatytas taisykles keičiama į griežtesnę.

3. Teismas sudėdamas paskirtas bausmes turi teisę bausmių nekeisti ir paskirti dvi pagrindines bausmes, jei jų vykdymas yra suderinamas.

4. Keičiant bausmes šio kodekso 66 straipsnyje numatytais atvejais, negalimas dvigubas bausmių keitimas.

69 straipsnis. Kardomojo kalinimo įskaitymas, paskyrus bausmę

1. Jei bausmė skiriama asmeniui, kuriam iki nuosprendžio priėmimo buvo paskirtas kardomasis kalinimas, teismas privalo jį įskaityti į paskirtąją bausmę.

2. Viena kardomojo kalinimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo ar arešto dienai. Kardomasis kalinimas į paskirtąją bausmę įskaitomas pagal šio Kodekso 68 straipsnio taisykles.

70 straipsnis. Bausmės laiko skaičiavimas

Bausmės laikas skaičiuojamas dienomis, mėnesiais ir metais.

X SKYRIUS

ATLEIDIMAS NUO BAUSMĖS IR BAUSMĖS PAKEITIMAS

71 straipsnis. Lygtinis nuteisimas

1. Asmenį, pirmą kartą  teisiamą už nesunkų nusikaltimą, o nepilnametį - ir už sunkų nusikaltimą,  teismas gali nuteisti lygtinai, atidėdamas  paskirtosios bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Lygtinis nuteisimas gali būti skiriamas, jei byloje yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio Kodekso 62 straipsnyje bei nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio Kodekso 63 straipsnio 2-9 punktuose, ir teismas prieina išvados, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2. Nuteisdamas lygtinai ir  atidėdamas pagrindinės bausmės vykdymą, teismas gali atidėti ir paskirtos papildomos bausmės vykdymą. 

3. Turto konfiskavimo vykdymas negali būti atidedamas. 

4. Nuteisdamas lygtinai teismas paskiria nuteistajam  kelias baudžiamojo poveikio priemones, numatytas šio Kodekso 56 straipsnyje. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis turi įvykdyti ar vykdyti   baudžiamojo poveikio priemones:

5. Nuteistojo elgesį kontroliuoja lygtinį nuteisimą  prižiūrinčios įstaigos.

6. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) įvykdė teismo nustatytas baudžiamojo poveikio priemones, nepadarė pažeidimų, numatytų šio straipsnio 6 dalies 2 punkte, ir yra    pagrindo manyti, jog asmuo ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų, teismas, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui, galutinai atleidžia jį nuo bausmės;

2) be pateisinamų priežasčių neįvykdo ar nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, dėl ko jis buvo oficialiai įspėtas, arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar  padaro kitus panašaus pobūdžio teisės pažeidimus, už kuriuos jam du kartus  buvo taikytos administracinės nuobaudos, teismas, nuteistojo elgesį kontroliuojančios įstaigos teikimu, priima nutarimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, arba pratęsia bausmės vykdymo atidėjimo laiką iki vienerių metų.

3) jį pratęsus be pateisinamų priežasčių neįvykdo ar nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, dėl ko jis buvo oficialiai įspėtas, arba pažeidžia viešąją tvarką, girtauja ar  padaro kitą panašaus pobūdžio teisės pažeidimą, už kurį jam buvo taikyta administracinė nuobauda, teismas, nuteistojo elgesį kontroliuojančios įstaigos teikimu, priima nutarimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

72 straipsnis. Atleidimas nuo bausmės dėl ligos

1. Asmuo, padaręs nusikalstamą  veiką, gali būti atleidžiamas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negali atlikti bausmės. Šiuo atveju teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo.

2. Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo ar jam paskirta bausmė gali būti pakeičiama į švelnesnę. Sprendžiant klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktą bausmės laiką.

3. Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga psichine liga dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Atleisdamas tokį asmenį nuo bausmės, teismas išsprendžia klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Tokiam asmeniui pasveikus, jis gali būti siunčiamas toliau atlikti bausmę. Tokiu atveju laikas, per kurį buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, įskaitomas į laisvės atėmimo laiką dieną už dieną.

73  straipsnis. Laisvės atėmimo bausmės pakeitimas švelnesne  bausme

1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme, neatliktoji bausmės dalis gali būti pakeista bauda, jeigu :

1) jis gerai elgėsi ir dirbo,  tuo atveju, jei jam buvo suteikta galimybė dirbti;

2) bent iš dalies atlygino dėl nusikalstamos veikos padarytą žalą tuo atveju, jei tokia buvo padaryta;

3) nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu rodo, jog  laisvės atėmimo bausmė gali būti pakeista bauda;

4) be to, nuteistasis atliko:

a) ne mažiau kaip trečdalį paskirtos bausmės už  nesunkų nusikaltimą, arba

b) ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės už  sunkų nusikaltimą, taip pat jei asmuo yra recidyvistas, arba

c) ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės už   labai sunkų nusikaltimą, arba

d) ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausmės asmeniui, nuteistam už labai sunkų nužudymą, už įkaitų paėmimą, teroro aktą ar nusikalstamą susivienijimą.

2. Esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, laisvės atėmimo bausmė pakeičiama bauda  santykiu , nustatytu  šio kodekso 68 straipsnyje. Tačiau baudos dydis negali viršyti maksimalaus dydžio, įstatymo numatyto šiai bausmės rūšiai.

3. Asmenims, nesumokėjusiems baudos per įstatymo ar teismo nustatytą laiką ar vengiantiems vykdyti baudą, teismas, įstaigos, kurios žinioje yra šios bausmės vykdymas teikimu, pakeičia baudą į neatliktą laisvės atėmimo laiką, laikydamasis šio kodekso 68 straipsnyje nustatytų sąlygų.

4. Laisvės atėmimo bausmės pakeitimas bauda netaikomas:

1) asmeniui, pripažintam  pavojingu recidyvistu;

2) asmeniui, kuriam anksčiau laisvės atėmimo bausmė buvo pakeista bauda, ir jis nesumokėjo baudos.

74 straipsnis. Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą

1. Asmuo, atliekantis  laisvės atėmimo bausmę,  lygtinai atleidžiamas nuo bausmės prieš terminą, jeigu:

1) visiškai ar iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą,  jei ji buvo padaryta;

2) įsipareigojo  gerai elgtis, vykdyti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, nedaryti naujų nusikaltimų, per neatliktosios bausmės laiką atlyginti likusią nusikaltimu padarytos žalos dalį, jei ji nebuvo pilnai atlygintą;

3)  be to, atliko:

a) ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės už  nesunkų nusikaltimą, arba

b) ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės už sunkų nusikaltimą, arba

c) ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausmės už labai  sunkų nusikaltimą, arba jei asmuo yra recidyvistas,

2. Atleidžiant prieš terminą nuo pagrindinės bausmės, asmuo gali būti atleidžiamas ir nuo papildomos bausmės.

3. Asmuo, visiškai atlikęs pagrindinę bausmę ar lygtinai atleistas nuo pagrindinės bausmės prieš terminą, gali būti lygtinai atleistas prieš terminą nuo papildomos bausmės, jei jis atliko ar įvykdė ne mažiau kaip pusę paskirtos papildomos bausmės.

4. Teismas, lygtinai atleisdamas asmenį nuo bausmės prieš terminą, gali paskirti vieną arba kelias baudžiamojo poveikio priemones, numatytas šio Kodekso  56 straipsnyje. Kartu teismas nustato laiką, per kurį asmuo turi įvykdyti ar vykdyti  baudžiamojo poveikio priemones. Šis laikas negali būti ilgesnis už neatliktosios bausmės laiką.

5. Nuteistojo elgesį kontroliuoja lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš terminą prižiūrinčios įstaigos.

6. Jeigu lygtinai atleistas nuo bausmės  prieš terminą asmuo be pateisinamų priežasčių neįvykdo ar nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, dėl ko jis buvo oficialiai įspėtas, arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar  padaro kitus panašaus pobūdžio teisės pažeidimus, už kuriuos jam du kartus  buvo taikytos administracinės nuobaudos, arba neatlygina žalos, kurią jis buvo įsipareigojęs atlyginti, teismas, nuteistojo elgesį kontroliuojančios įstaigos teikimu, priima nutarimą panaikinti lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš terminą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą, bet neatbūtą bausmės laiką.

7. Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą netaikomas:

1) asmeniui, pripažintam  pavojingu recidyvistu;

2) asmeniui, nuteistam iki gyvos galvos;

3) asmeniui, kuris  pirmiau lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, per neatliktosios bausmės dalies laiką padarė naują nusikaltimą.

75 straipsnis. Nepilnamečių lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą

1.  Asmuo, atliekantis  laisvės atėmimo bausmę, lygtinai atleidžiamas nuo bausmės prieš terminą, jeigu :

1) jis nusikaltimą padarė, būdamas nepilnamečiu,

2)  atliko:

a) ne mažiau kaip vieną trečdalį  paskirtos  bausmės  už nesunkų nusikaltimą, arba

b) ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės už sunkų nusikaltimą, arba

c) ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės už labai sunkų nusikaltimą

3)  be to, jis įsipareigojo  gerai elgtis, nedaryti naujų nusikaltimų, atlyginti padarytą žalą, jei ji nebuvo pilnai atlygintą.

2. Atleidžiant prieš terminą nuo pagrindinės bausmės, asmuo gali būti atleidžiamas ir nuo papildomos bausmės.

3. Asmuo, visiškai atlikęs pagrindinę bausmę ar lygtinai atleistas nuo pagrindinės bausmės prieš terminą, gali būti lygtinai atleistas prieš terminą nuo papildomosios bausmės, jei jis atliko ar įvykdė ne mažiau kaip pusę paskirtos papildomos bausmės.

4.  Teismas, lygtinai atleisdamas asmenį nuo bausmės prieš terminą, gali paskirti vieną arba kelias  baudžiamojo poveikio priemones,  numatytas šio kodekso  56 straipsnyje. Kartu teismas nustato laiką, per kurį asmuo turi įvykdyti ar vykdyti  baudžiamojo poveikio priemones. Šis laikas negali būti ilgesnis už neatliktosios bausmės laiką.

5. Nuteistojo elgesį kontroliuoja lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš terminą prižiūrinčios įstaigos.

6. Jeigu lygtinai atleistas nuo bausmės  prieš terminą asmuo be pateisinamų priežasčių neįvykdo ar nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, dėl ko jis buvo oficialiai įspėtas, arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar  padaro kitus panašaus pobūdžio teisės pažeidimus, už kuriuos jam du kartus  buvo taikytos administracinės nuobaudos, teismas, nuteistojo elgesį kontroliuojančios įstaigos teikimu, priima nutarimą panaikinti lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš terminą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą, bet neatbūtą bausmės laiką.

76  straipsnis.  Atleidimas nuo bausmės dėl Lietuvos Respublikos Prezidento

malonės

Asmuo, nuteistas už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu dėl malonės atleistas nuo bausmės arba paskirtoji bausmė gali būti pakeičiama švelnesne, arba gali būti sutrumpinamas paskirtos bausmės laikas ar mažinamas jos dydis

77   straipsnis.   Atleidimas nuo  bausmės  dėl amnestijos

Asmuo, nuteistas už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu dėl amnestijos atleistas nuo bausmės arba paskirtoji bausmė gali būti pakeičiama švelnesne, arba gali būti sutrumpinamas paskirtos bausmės laikas ar mažinamas jos dydis.

XI SKYRIUS

TEISTUMAS

78 straipsnis. Teistumas

1. Turinčiais teistumą laikomi asmenys, dėl kurių įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat dėl pripažinimo  pavojingu recidyvistu.

2. Pagal teistumo požymį gali būti varžomos tik tokios piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato baudžiamasis įstatymas.

3. Turinčiais teistumą laikomi:

1) asmenys, nuteisti už baudžiamąjį nusižengimą, -  pagrindinės ir papildomos bausmės atlikimo laikotarpiu, o taip pat 1 metus po  bausmės atlikimo;

2) asmenys, nuteisti lygtinai, - laikotarpį, kuriam paskirtosios bausmės vykdymas buvo  atidėtas;

3) asmenys, nuteisti už tyčinius ar neatsargius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - pagrindinės bei papildomos bausmės  atlikimo laikotarpiu, be to, po bausmės atlikimo:

a)  3 metus, jei jie nuteisti už nesunkų nusikaltimą, arba

b)  5 metus, jei jie nuteisti už sunkų nusikaltimą, arba

c)  8 metus, jei jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą  arba

d)  10 metų, jei jie yra pavojingi recidyvistai.

4. Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyti terminai skaičiuojami nuo pagrindinės bausmės atlikimo momento, o jei buvo paskirta ir papildoma bausmė, - atlikus pagrindinę ir papildomą bausmę.

5. Pasibaigus šiame straipsnyje nustatytiems terminams, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteisti.

6. Teismas, praėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

7. Jei asmuo, turintis teistumą, padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą,  teistumo išnykimo termino eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo išnykimo terminas už ankstesnę nusikalstamą veiką pradedamas skaičiuoti nuo pagrindinės ir papildomos bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo momento. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą  veiką tol, kol išnyks teistumas už sunkiausią iš jų.

XII  SKYRIUS

KITOS PASEKMĖS, ATSIRANDANČIOS DĖL PAVOJINGOS VEIKOS                                                            PADARYMO

79 straipsnis. Priverčiamosios medicinos priemonės,   taikomos asmenims,                                            pripažintiems nepakaltinamais arba po nusikaltimo padarymo                                       susirgusiems psichikos liga

1.   Asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, taip pat asmenims po nusikaltimo padarymo ar bausmės paskyrimo susirgusiems psichikos liga, atimančia galėjimą suprasti savo veiksmų esmę ar juos valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones:

1) ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;

2) stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;

3) stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;

4) stacionarinį stebėjimą ir gydymą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

2. Ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba jis gali tęsti šios rūšies gydymą, pagerėjus būklei, po stacionarinio gydymo.

3. Stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigose teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare.

4. Stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare

5. Stacionarinį stebėjimą ir gydymą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose  teismas taiko asmeniui,  kuris padarė veiką, susijusią su kėsinimusi į žmogaus gyvybę ar sveikatą,  dėl psichikos sutrikimo yra pavojingas aplinkiniams ir turi būti stebimas ir gydomas  specializuotame stacionare.

6. Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba kol išnyksta jo pavojingumas aplinkiniams. Teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius pagal gydymo įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų panaikinimo.

7.   Jeigu nėra būtino reikalo taikyti asmeniui priverčiamąsias medicinos priemones, taip pat jeigu teismas atleidžia jį nuo šių priemonių taikymo, jis gali būti teismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų rūpybai ir kartu jam gali  būti   nustatomas     medicininis stebėjimas.

80 straipsnis. Socialinės adaptacijos priemonės

1. Socialinės adaptacijos priemonės yra nuteistojo nukreipimas į socialinės adaptacijos įstaigą, siekiant paruošti nuteistąjį gyvenimui laisvės sąlygomis. Socialinės adaptacijos priemonė nėra kriminalinė bausmė.

2. Nukreipimas į socialinės adaptacijos įstaigą taikomas  recidyvistams, pavojingiems recidyvistams, taip pat asmenims, kurie penkis ir daugiau metų nepertraukiamai praleido pataisos namuose ar kalėjimuose atlikdami laisvės atėmimo bausmę, jeigu manoma, kad jų socialinė adaptacija laisvėje po bausmės atlikimo gali sukelti nepageidautinų pasekmių , dėl to, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu rodo, kad kriminalinės bausmės poveikis neturi įtakos nuteistojo požiūriui į įstatymų laikymąsi.

3. Nukreipimas į socialinės adaptacijos įstaigą šio straipsnio 2 dalyje numatytoms asmenų kategorijoms gali būti taikomas ir tuo atveju, jei jų socialinė adaptacija po bausmės atlikimo gali sukelti nepageidautinų pasekmių dėl to, jog nuteistasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, į kurią jis galėtų grįžti po bausmės atlikimo, ir, be to, nėra jam artimų asmenų, kurie galėtų padėti nuteistajam greičiau ir sėkmingai prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje sąlygų.

4. Nukreipia nuteistuosius į socialinės adaptacijos įstaigą teismas pagal bausmės vykdymo vietos administracijos argumentuotą teikimą. Su teikimu kreipiamasi likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki bausmės laiko pabaigos.

5. Buvimo socialinės adaptacijos įstaigoje laikas nuo 6 mėnesių iki 2 metų.

XIII SKYRIUS

BAUDŽIAMOJO ĮSTATYMO TAIKYMO SENATIS

81 straipsnis. Baudžiamosios atsakomybės senatis

1. Dėl asmens, padariusio baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu:

1) Praėję:

a) dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas,

b) ketveri metai, kai buvo padarytas nesunkus nusikaltimas,

c) aštuoneri metai, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas,

d) dvylika metų, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas,

e) penkiolika metų, kai buvo padarytas  tyčinis nužudymas, esant kvalifikuojančių požymių.

2) Per šio straipsnio pirmosios dalies pirmame punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo tardymo ar teismo

3) Per šio straipsnio pirmos dalies pirmame punkte nustatytą   laiką asmuo nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

2. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

3. Jei asmuo po nusikalstamos veikos padarymo pasislėpė nuo tardymo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas, jei nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų, o padarius  nužudymą, esant kvalifikuojančių požymių,- dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.

4. Jei asmuo, prieš sueinant šiame straipsnyje nurodytiems terminams, padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą  veiką pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

5. Nėra senaties nusikaltimams žmonijai ir karo nusikaltimams.

82 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis

1. Apkaltinamasis teismo nuosprendis nevykdomas, jeigu:

1) jis nebuvo įvykdytas:

a) per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą

b) per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė arba paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų,

c) per penkerius metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų,

d) per dešimt metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų,

e) per penkiolika metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija    dešimt metų ar paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

2) Per šio straipsnio pirmos dalies pirmame punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės;

3) Per šio straipsnio pirmos dalies pirmame punkte nustatytą  laiką nuteistasis nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

2. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

3. Jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Tokiu atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kai nuteistasis pats atvyko bausmės atlikti ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jei po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos praėjo 15 metų, o nuteisus laisvės atėmimu daugiau kaip 10 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos - 20 metų, ir senaties eiga nebuvo nutraukta dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

4. Jei nuteistasis, iki sueinant apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Tokiais atvejais apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai pradedami skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo momento.

5.Skirdamas bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi šio Kodekso 67 straipsnyje numatytomis taisyklėmis.

SPECIALIOJI DALIS

I SKYRIUS

NUSIKALTIMAI ŽMONIJAI

83 straipsnis.  Genocidas

1. Tas, kas siekiamas fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kuriai nors tautinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei dėl jų priklausomumo jai, kankino, žalojo jų narius, trikdė jų protinį vystymąsi, deportavo, kitaip sudarė jiems tokias gyvenimo sąlygas, kurios apspręstų visų jų ar dalies žūtį, prievarta perdavė jų vaikus į kitas grupes ar ribojo tokių žmonių gimstamumą, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų.

2. Tas, kas organizavo ar vadovavo veikų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje vykdymui ar žmonių žudynėms, siekiant fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių dėl jų priklausomumo tautinei, etninei, religinei, socialinei, politinei grupei, arba žudė tais pačiais tikslais, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkiolikos iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

84 straipsnis. Agresyvaus karo sukėlimas

Tas, kas sukėlė agresyvų karą prieš kitą valstybę ar vadovavo tokio karo veiksmams, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba iki    gyvos galvos.

85 straipsnis. Vieši raginimai sukelti agresyvų karą

Tas, kas viešai ragino sukelti agresyvų karą,-

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

86  straipsnis. Tautinė, etninė ar rasinė diskriminacija

Tas, kas ėmėsi teisinių ar kitokių priemonių, kuriomis trukdoma tautinei, etninei ar rasinei grupei dalyvauti politiniame, ekonominiame, socialiniame ar kultūriniame šalies gyvenime, panaikinamos ar suvaržomos šios grupės nario žmogaus teisės ar laisvės, neleidžiama jomis lygiai naudotis arba jas realizuoti, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

II skyrius

KARO NUSIKALTIMAI

87 straipsnis. Tarptautinės  teisės saugomų asmenų žudymas

Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto, okupacijos ar aneksijos metu, pažeisdamas tarptautinės  teisės normas, įsakė žudyti ar žudė: asmenis, kurie kapituliavo, sudėdami ginklus arba neturėdami kuo priešintis; sužeistuosius, ligonius ar žūvančio karo laivo jūreivius; karo belaisvius; okupuotos, aneksuotos, užgrobtos ar karo veiksmų teritorijoje buvusius civilius ar kitus asmenis, kuriems karo metu suteikiama tarptautinė apsauga, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvylikos iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

88 straipsnis. Okupuotos valstybės civilių trėmimas

Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos sąlygomis įsakė ar vykdė civilių gyventojų trėmimą (deportavimą) iš okupuotos ar aneksuotos teritorijos į okupavusios ar aneksavusios arba trečiosios šalies teritoriją, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

89 straipsnis. Tarptautinės  teisės saugomų asmenų  žalojimas, kankinimas ar

kitoks nežmoniškas elgesys su jais

Tas, kas karo ar tarptautinio ginkluoto konflikto metu, pažeisdamas tarptautinės teisės normas, sunkiai sužalojo ar susargdino arba kankino sužeistuosius, ligonius, žūvančio karo laivo jūreivius, karo belaisvius, civilius ar kitus tarptautinės teisės saugomus asmenis ar atliko su jais biologinį ar medicininį eksperimentą, neteisėtai paėmė persodinti jų organą ar audinį, neteisėtai ėmė jų kraują, išniekino nukautųjų palaikus arba kitaip nežmoniškai su jais elgėsi, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

90 straipsnis. Tarptautinės teisės normų dėl civilių gyventojų teisių ir  jų turto    

apsaugos karo metu pažeidimas

Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos sąlygomis, pažeisdamas tarptautinės teisės normas: prievarta išvarė iš gyvenamosios vietos ar perkeldino civilius gyventojus ar privertė pereiti į kitą tikėjimą; žagino moteris ar vertė jas užsiimti prostitucija; naudojo įbauginimo ir teroro priemones, ėmė įkaitus, taikė kolektyvines bausmes, neteisėtai uždarė į koncentracijos stovyklą, atskyrė vaikus nuo tėvų ar globėjų; sukėlė gyventojams bado ar mirties grėsmę; baudė kriminalinėmis bausmėmis be nepriklausomo ir bešališko teismo sprendimo arba be gynybos garantijų teisme; konfiskavo jų turtą ar vykdė didelio masto jo nusavinimą, nepateisinamą kariniu būtinumu; nustatė nepagrįstai dideles kontribucijas bei rekvizicijas, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki penkiolikos metų.

91 straipsnis. Draudžiama karo ataka

1. Tas, kas įsakė ar vykdė tarptautinės  teisės draudžiamą karo ataką prieš civilius, medicinos ar civilinės gynybos personalą, karo ar civilinę ligoninę, medicinos punktą, transporto priemonę, pervežančią sužeistuosius ar ligonius, tarptautinio  Raudonojo Kryžiaus Komiteto ar nacionalinės Raudonojo Kryžiaus ar Pusmėnulio draugijos personalą, jeigu šis personalas, ši ligoninė, medicinos punktas, ar transporto priemonė turėjo specialius tarptautinius skiriamuosius ženklus, arba karo ataką prieš neginamą gyvenvietę ar demilitarizuotą zoną, arba karo ataką nepasirenkant konkretaus taikinio ir žinant, kad ji gali sukelti civilių žūtį arba civilinio objekto sunaikinimą, arba prieš kombatantus, aiškiai pasitraukusius iš mūšio ir nesipriešinusius, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

2. Tas, kas įsakė ar vykdė karo ataką prieš didelį pavojų aplinkai ir žmonėms keliantį objektą – atominę elektrinę, užtvanką, nuodingųjų medžiagų saugyklą, ar kitą panašų objektą žinant, kad ji gali sukelti labai sunkius padarinius, arba karo ataką panaudojant masinio naikinimo ginklą, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

92 straipsnis. Civilių gyventojų ar karo belaisvių prievartinis panaudojimas

priešo ginkluotosiose pajėgose

Tas, kas karo, ginkluoto tarptautinio konflikto, okupacijos ar aneksijos metu, pažeisdamas tarptautinę teisę, vertė civilius gyventojus ar karo belaisvius tarnauti jų priešo ginkluotosiose pajėgose arba panaudojo juos kaip gyvąjį skydą karo operacijoje, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.

93  straipsnis. Saugomų objektų naikinimas ar nacionalinių vertybių

grobstymas

Tas, kas davė karo būtinumu nepateisinamą įsakymą naikinti arba naikino istorinius paminklus, kultūros ar religijos objektus, saugomus tarptautiniais susitarimais ar valstybės vidaus teisės aktais, arba grobstė nacionalines vertybes okupuotoje ar aneksuotoje teritorijoje ir padarė didelę žalą, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų.

94 straipsnis. Uždraustų karo priemonių naudojimas

Tas, kas pažeisdamas tarptautinių sutarčių ar visuotinai pripažintų tarptautinių papročių dėl karo vedimo priemonių ar būdų nuostatas, įsakė karo veiksmuose panaudoti arba panaudojo uždraustas karo priemones ar karo vedimo būdus, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

95 straipsnis. Marodieriavimas

Tas, kas įsakė grobti ar grobė turtą iš nukautųjų ar sužeistųjų kautynių lauke,-

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

96 straipsnis. Vilkinimas repatrijuoti karo belaisvius

Tas, kas sudarius taikos sutartį ar nutraukus karo veiksmus, nepateisinamai vilkino paleisti ar repatrijuoti karo belaisvius,-

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

97 straipsnis. Vilkinimas paleisti internuotus civilius ar kliudymas

repatrijuoti kitiems civiliams

Tas, kas nutraukus karo veiksmus, nepateisinamai vilkino paleisti internuotus civilius ar neleido kitiems civiliams, jiems pageidaujant, repatrijuoti į Tėvynę iš ginkluoto konflikto teritorijos,-

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

98 straipsnis.  Neteisėtas Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio ženklo,

Jungtinių Tautų emblemos panaudojimas

Tas, kas karo ar tarptautinio konflikto metu neteisėtai panaudojo Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio ženklą, Jungtinių Tautų emblemą ar kitą tarptautiniu mastu pripažintą ženklą,-

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

III    SKYRIUS

NUSIKALTIMAI KONSTITUCINEI SANTVARKAI

99  straipsnis. Valstybės perversmas

1. Tas, kas organizavo valstybės perversmą  ar dalyvavo sąmoksle, siekiant įvykdyti valstybės perversmą arba dalyvavo  valstybės perversme,-

baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki penkiolikos metų.

2. Tas, kas organizavo ar vykdė valstybės perversmą, siekiant atsisakyti Lietuvos valstybės suvereniteto ar prijungti Lietuvos valstybę prie kitos valstybės,-

baudžiamas    laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų.

3.Tas, kas  darydamas šio straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytas veikas, panaudojo ginkluotą jėgą,- 

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvylikos iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

100 straipsnis. Antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla

1. Tas, kas kūrė  organizacijas ar ginkluotas grupes, turinčias tikslą pakeisti valdžią Lietuvos Respublikoje prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai būdu arba atplėšti dalį Lietuvos Respublikos teritorijos ir įkurti ten atskirą valstybę ar prijungti ją prie kitos valstybės, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą,  taip pat tas kas dalyvavo tokių organizacijų ar grupių veikloje, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.

2. Tas, kas  dalyvaudamas šio straipsnio 1 dalyje numatytose organizacijose ar grupėse  vykdė sprogdinimus, padegimus, masinius apnuodijimus užpuldinėjo krašto apsaugos, policijos, muitinės postus ar  darbuotojus, užpuldinėjo gyventojus, skleidė epidemijas, epizootijas, taip pat darė kitokias veikas, siekiant  destabilizuoti politinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir  palengvinti pasiekti keliamus tikslus,-

baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki penkiolikos metų.

101 straipsnis. Vieši raginimai smurtu pakeisti Lietuvos Respublikos                                                         suverenitetą

Tas, kas viešai ragino smurtu panaikinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę  ar atskirti nuo Lietuvos Respublikos dalį teritorijos, pakeisti teisėtą valdžią , kurti šiais tikslais  ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos Respublikos suverenitetą,-

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.

IV SKYRIUS

NUSIKALTIMAI VALSTYBĖS SAUGUMUI IR VALSTYBĖS                                                                  INTERESAMS

102 straipsnis. Kėsinimasis į aukščiausiųjų Lietuvos valstybės pareigūnų                                                          gyvybę

Tas, kas  pasikėsino į Lietuvos Respublikos Prezidento , Seimo pirmininko ar Ministro pirmininko  gyvybę, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų.

103 straipsnis. Kėsinimasis į kitos valstybės  atstovo  gyvybę

Tas, kas  pasikėsino į kitos valstybės oficialaus atstovo, esančio Lietuvos Respublikoje gyvybę, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų.

104  straipsnis.  Išdavystė

Lietuvos Respublikos pilietis karo metu ar esant karinio konflikto su kita valstybe  grėsmei perėjęs į priešo pusę, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų.

105  straipsnis. Šnipinėjimas

Tas, kas veikdamas pagal kitos valstybės ar ja atstovaujančios organizacijos užduotį, rinko ar pagrobė žinias, kurios yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis,   taip pat  perdavė  tokias žinias kitai valstybei  ar jos organizacijai,-

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

106 straipsnis. Bendradarbiavimas su kitos valstybės organizacija

Tas, kas   padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai vykdyti veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos Respubliką , nesant šnipinėjimo požymių,-

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.

107 straipsnis. Kolaboravimas

Lietuvos Respublikos pilietis, kuris okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjo okupantui vykdyti veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos Respubliką, talkinęs okupacinės valdžios struktūroms slopinant Lietuvos gyventojų pasipriešinimą okupacijai,-

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.

108 straipsnis. Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais

Tas, kas  įgaliotas atstovauti Lietuvos Respublikai santykiuose su kita valstybe, kitos valstybės ar tarptautine organizacija, atliko veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės  interesams ir kurie padarė ar galėjo padaryti didelę žalą Lietuvos Respublikai,-

baudžiamas laisvės atėmimu  nuo trejų iki aštuonerių metų.

109  straipsnis.  Valstybės paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas

Tas, kas pagrobė, pirko ar kitaip neteisėtai įgijo Lietuvos Respublikos paslaptį sudarantį dokumentą, gaminį, darbą, kitą objektą ar tokio pobūdžio žinias, nesant bendradarbiavimo su kitos valstybės organizacija (šio Kodekso 106 straipsnis) požymių,-

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 

110 straipsnis. Valstybės  paslapties atskleidimas

Tas, kas atskleidė žinias, kurios yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis,  asmenims, kurie neturi teisės žinoti  minėtų žinių, jei tos žinios buvo jam patikėtos ryšium su tarnyba arba  tas žinias sužinojo dėl savo darbo pobūdžio, nesant bendradarbiavimo su kitos valstybės organizacija (šio Kodekso 106 straipsnis) požymių,-

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu  iki penkerių metų.

111 straipsnis.  Valstybės paslapties praradimas

Tas, kas sunaikino, sugadino ar prarado patikėtą jam dėl tarnybos ar darbo dokumentą, daiktą ar kitą dalyką, kurio turinys ar žinios apie kurį yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis,-

baudžiamas bauda ar areštu ar laisvės atėmimu iki ketverių metų.

112 straipsnis. Konflikto su kita valstybe kurstymas

1. Tas, kas viešais pasisakymais siekė išprovokuoti politinį ar karinį konfliktą su kita valstybe,-

baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas viešai ragino užsienio valstybę vykdyti agresijos aktą prieš Lietuvos valstybę,-

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

113  straipsnis. Grasinimai ar smurto veiksmai Seimo nario atžvilgiu

Tas, kas  terorizavo, grasino ar atliko smurto veiksmus Seimo nario atžvilgiu, siekiant priversti jį balsuoti grasinančiojo ar jo  atstovaujamos grupės naudai, priimant Seime įstatymą ar kitą teisės aktą,-

baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų.

114  straipsnis. Valstybės simbolių išniekinimas

Tas, kas nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip  išniekino Lietuvos Respublikos valstybės vėliavą, herbą ar istorinius Lietuvos valstybės simbolius - Gedimino (Gediminaičių) stulpus ar Vyčio Kryžių arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos Respublikos valstybės  himno,-

baudžiamas bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

115 straipsnis.  Kitos valstybės simbolių išniekinimas

Tas, kas nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino oficialiai iškabintą kitos valstybės  vėliavą  ar herbą, arba valstybių tarptautinės organizacijos vėliavą arba viešai pasityčiojo iš kitos valstybės  himno,-

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

116 straipsnis.  Veikos, kurios pripažįstamos nusikalstamomis, padarytos dėl

neatsargumo

Veikos, numatytos šio skyriaus  108 ( Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais), 110 (Valstybės  paslapties atskleidimas) ir 111 (Valstybės paslapties praradimas) straipsniuose pripažįstamos nusikalstamomis, jei jos padarytos ir esant neatsargiai kaltės formai.

V   skyrius

Nusikaltimai žmogaus gyvybei

117  straipsnis. Nužudymas

1. Tas, kas tyčia neteisėtai atėmė gyvybę kitam žmogui, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

2. Tas, kas nužudė  mažametį ar bejėgiškos būklės žmogų, du ar daugiau žmonių,  ypatingai žiauriai, kitų asmenų gyvybei pavojingu būdu, dėl savanaudiškų paskatų, dėl nukentėjusiojo  tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo, siekdamas nuslėpti  kitą  nusikaltimą arba siekdamas įgyti nukentėjusiojo organą transplantavimui, - 

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos.

118  straipsnis. Naujagimio nužudymas

Motina, nužudžiusi savo naujagimį gimdymo metu ar tuoj po gimdymo dėl gimdymo sukeltos afekto būsenos, -

baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

119  straipsnis. Nužudymas labai susijaudinus

Tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėtų ar įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų kaltininko ar jo artimųjų atžvilgiu, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

120 straipsnis. Nužudymas peržengiant būtinosios ginties ribas

Tas, kas nužudė žmogų gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, tačiau peržengė būtinosios ginties ribas, -  

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.  

121  straipsnis.  Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės

Tas, kas sukurstė žmogų nusižudyti arba žiauriu ar klastingu  elgesiu  privedė žmogų prie savižudybės, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

122  straipsnis. Neatsargus gyvybės atėmimas

1. Tas, kas atėmė gyvybę kitam žmogui dėl neatsargumo, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

2. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę dviem ar daugiau žmonių, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

VI SKYRIUS

NUSIKALTIMAI  ŽMOGAUS  SVEIKATAI

123  straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas

1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų ir dėl to nukentėjusysis neteko regėjimo, klausos, kalbos, vaisingumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar sunkia psichikos liga, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendrojo darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo veidas, -

baudžiamas  laisvės atėmimu  iki dešimties metų.

2. Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino mažametį ar bejėgiškos būklės žmogų, arba du ar daugiau žmonių, arba kitų asmenų gyvybei pavojingu būdu, arba žiauriai kankindamas nukentėjusįjį arba dėl nukentėjusiojo  tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo, arba siekdamas įgyti nukentėjusiojo organą transplantavimui, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų.

124  straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus

Tas, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėtų ar įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų kaltininko ar jo artimo asmens  atžvilgiu, -

baudžiamas  laisvės atėmimu iki penkerių metų.

125 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo

1. Tas, kas sunkiai sužalojo ar  susargdino žmogų dėl neatsargumo, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2. Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmones, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

126 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas

1.Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų ir dėl to nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendrojo darbingumo arba ilgai sirgo, bet nekilo padariniai, nurodyti šio Kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.          

2. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį ar bejėgiškos būklės žmogų ar du ar daugiau žmonių arba kankindamas nukentėjusįjį, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki  aštuonerių metų.

127  straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo

1. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar  susargdino žmogų dėl neatsargumo,-

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

128  straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas

1. Tas, kas  sukėlė  fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam laikui susargdino žmogų, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė  dviem ar daugiau žmonių arba mažamečiui arba kankindamas nukentėjusįjį, -

baudžiamas bauda arba areštu,  arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

129 straipsnis. Veikos, kurios gali būti pripažintos nusikalstamomis  tik esant                                       nukentėjusiojo pareiškimui

Veikos, numatytos šio skyriaus 125 straipsnio 1 dalyje  (Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo), 126 straipsnio 1 dalyje ( Nesunkus sveikatos sutrikdymas), 127  straipsnio 1 dalyje( Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo), 128  straipsnyje( Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas)   gali būti pripažintos nusikalstamomis veikomis ir dėl jų pradėtas baudžiamasis persekiojimas tik esant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimui arba prokuroro reikalavimu.

VII SKYRIUS

NUSIKALTIMAI, SUDARANTYS PAVOJŲ ŽMOGAUS GYVYBEI

AR SVEIKATAI

130    straipsnis. Grasinimas nužudyti arba žmogaus terorizavimas

1.Tas, kas grasino nužudyti arba sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, buvus pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas,-

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2.Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas kitokią prievartą,-

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

131  straipsnis. Neteisėtas abortas

1. Gydytojas, turintis teisę daryti aborto operaciją, padaręs abortą pacientei sutinkant, tačiau esant medicininei kontraindikacijai, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas neturėdamas teisės daryti aborto operaciją, padaro abortą nėščiai moteriai prašant, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

132  straipsnis. Privertimas moterį neteisėtai nutraukti nėštumą

Tas, kas privertė nėščią moterį neteisėtam abortui arba pačiai nutraukti nėštumą,-

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

133  straipsnis. Palikimas pavojingoje gyvybei  padėtyje

Tas, kas paliko be pagalbos žmogų, esantį pavojingoje gyvybei padėtyje, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju ir galimybę suteikti pagalbą, arba pats sudaręs pavojingą padėtį, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

134  straipsnis. Veika, kuri gali būti pripažinta nusikaltimu, tik esant                                                                nukentėjusiojo pareiškimui

Veika, numatyta šio skyriaus  130  straipsnyje (Grasinimas nužudyti arba žmogaus terorizavimas) gali būti pripažinta nusikaltimu ir dėl jos pradėtas baudžiamasis persekiojimas tik esant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimui arba prokuroro reikalavimu.

VIII  skyrius

Nusikaltimai  žmogaus laisvei

135  straipsnis. Žmogaus pagrobimas įkaitu

1. Tas, kas pagrobė ar laikė pagrobtą žmogų ir reikalavo iš valstybės, tarptautinės organizacijos, juridinio ar fizinio asmens atlikti kokį nors veiksmą ar susilaikyti nuo veiksmų, grasindamas už reikalavimo nevykdymą nužudyti, sužaloti ar toliau laikyti pagrobtąjį,-

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių  iki dešimties metų.

2. Tas, kas pagrobė įkaitais du ar daugiau žmonių,-

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvylikos metų.

136  straipsnis. Neteisėtas laisvės atėmimas

1. Tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę,-

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę patalpindamas jį į psichiatrijos įstaigą ne dėl ligos,-

baudžiamas areštu  arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

3. Tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, pavartodamas smurtą ar sukėlė pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, arba laikė nukentėjusįjį ilgiau kaip 48 valandas,-

baudžiamas laisvės atėmimu  iki penkerių metų.

137  straipsnis. Žmogaus veiksmų laisvės varžymas

Tas, kas  reikalavo žmogų atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą, tiesiogiai ar užuominomis grasindamas nukentėjusiajam ar jo artimiesiems smurtu, turto sunaikinimu ar sugadinimu arba kitaip šantažuodamas,-

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

138  straipsnis. Veikos, kurios gali būti pripažintos nusikalstamos,  tik esant                                         nukentėjusiojo  pareiškimui

Veikos, numatytos šio skyriaus 136 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas laisvės atėmimas) ir 137 straipsnyje (Žmogaus veiksmų laisvės varžymas), gali būti pripažintos nusikalstamomis veikomis ir dėl jų  pradėtas baudžiamasis persekiojimas tik esant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimui arba prokuroro reikalavimu.

IX  skyrius

Nusikaltimai žmogaus seksualiniam apsisprendimui

ir neliečiamybei

139  straipsnis. Išžaginimas

1. Tas, kas  lytiškai santykiavo prieš asmens valią pavartodamas fizinį smurtą, grasindamas tuoj pat jį pavartoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo  asmens būkle,-

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

2. Tas, kas išžagino nepilnametį asmenį ar veikdamas bendrininkų grupėje,-

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

3. Tas, kas išžagino mažametį asmenį, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvylikos metų.

140  straipsnis. Seksualinė prievarta

1. Tas, kas  tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiuoju  oraliniu, analiniu ar kitokiu būdu prieš jo valią, pavartodamas fizinį smurtą, grasindamas tuoj pat jį pavartoti ar  kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, -

baudžiamas laisvės atėmimu  iki penkerių metų.

2.  Tas, kas atliko veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje prieš nepilnametį asmenį ar veikdamas bendrininkų grupėje, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

3. Tas, kas  atliko veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje prieš mažametį asmenį, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.

141  straipsnis. Seksualinis išnaudojimas

1. Tas, kas privertė asmenį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą  su juo ar kitu asmeniu prieš nukentėjusiojo valią šantažuodamas ar pasinaudodamas asmens priklausomumu, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas atliko veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje prieš nepilnametį asmenį,-

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų.

142  straipsnis. Mažamečio tvirkinimas

Tas, kas  tvirkino mažametį asmenį, atlikdamas jo akivaizdoje seksualinius veiksmus arba kurstė tokį asmenį atlikti seksualinius veiksmus arba demonstravo pornografiją ar kitaip skatino mažamečio lytinį instinktą ,-

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

143  straipsnis. Veikos, kurios gali būti pripažintos nusikalstamos tik esant                                           nukentėjusiojo pareiškimui

Veikos, numatytos šio skyriaus 139  straipsnio 1 dalyje ( Išžaginimas), 140  straipsnio 1 dalyje ( Seksualinė prievarta), 141  straipsnio 1 dalyje (Seksualinis išnaudojimas) gali būti pripažintos nusikalstamomis ir dėl jų pradėtas baudžiamasis persekiojimas tik esant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimui arba prokuroro reikalavimu.

X   skyrius

Nusikaltimai   žmogaus gARbei    ir orumui

144  straipsnis. Šmeižimas

1. Tas, kas paskleidė apie žmogų melagingas žinias, galinčias sukelti panieką tam žmogui ar pakirsti pasitikėjimą juo arba jį pažeminti, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus padarė panaudodamas visuomenės informavimo priemones ar spaudinyje arba kaltindamas nusikaltimo padarymu, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

145  straipsnis. Įžeidimas

Tas, kas viešai ir užgauliai žodžiu, raštu ar veiksmu pažemino žmogų,-

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

146  straipsnis. Veikos, kurios gali būti pripažintos nusikalstamos tik esant                                                                                                             nukentėjusiojo   pareiškimui

Veikos, numatytos šio skyriaus 144  straipsnyje ( Šmeižimas) ir 145  straipsnyje  (Įžeidimas) gali būti pripažintos nusikalstamomis ir dėl jų pradėtas baudžiamasis persekiojimas tik esant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimui  arba prokuroro reikalavimu.

XI SKYRIUS

NUSIKALTIMAI  IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS                                         PRIVATAUS GYVENIMO NELIEČIAMUMUI

147 straipsnis. Žmogaus būsto neliečiamumo pažeidimas

1. Tas, kas neteisėtai įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar  kitą privačią gyvenamąją patalpą ar jos priklausinius be ten gyvenančio asmens sutikimo nakties metu ar panaudodamas apgaulę, smurtą ar būdamas ginkluotas,-

baudžiamas  viešaisiais darbais arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų     metų.

2. Tas, kas neteisėtai įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar  kitą privačią gyvenamąją patalpą ar jos priklausinius be ten  gyvenančio asmens sutikimo nesant požymių, numatytų šio straipsnio 1 dalyje, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

148  straipsnis. Susirašinėjimo, pranešimų ar telefoninių pokalbių  slaptumo                                        pažeidimas

Tas, kas neteisėtai pažeidė asmens susirašinėjimo ar pranešimų, siunčiamų paštu ar techninių priemonių pagalba slaptumą arba neteisėtai klausėsi telefoninių pokalbių ar naudojo kitas jų perėmimo formas, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų    metų.

149  straipsnis. Neteisėtas informacijos  apie asmens privatų gyvenimą rinkimas ar

atskleidimas

1. Tas, kas rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, neteisėtai panaudodamas  slapto pasiklausymo, garso ar vaizdo įrašymo priemones arba neteisėtai prieidamas prie informaciniame duomenų banke ar kitaip saugomos informacijos,-

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė ar panaudojo savo ar kitų asmenų naudai informaciją apie kito žmogaus privatų  gyvenimą, kurią jis gavo,  darydamas veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje ar šio Kodekso  148 straipsnyje,-

baudžiamas   viešaisiais darbais arba bauda, arba  laisvės atėmimu iki trejų metų.

150 straipsnis. Veikos, kurios gali būti pripažintos nusikalstamomis tik

esant nukentėjusiojo pareiškimui

Veikos, numatytos šio skyriaus  147 ( Žmogaus būsto neliečiamumo pažeidimas ) ir 149 (Informacijos apie asmens privatų  gyvenimą rinkimas ar atskleidimas) straipsniuose gali būti pripažintos nusikalstamomis ir dėl jų pradėtas baudžiamasis persekiojimas tik esant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimui   arba prokuroro reikalavimu.

XII  SKYRIUS

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENŲ

LYGIATEISIŠKUMUI IR SĄŽINĖS LAISVEI

151 straipsnis. Kurstymas prieš tautinę, etninę, rasinę ar religinę grupę

1. Tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemones tyčiojosi, piktavališkai niekino, skatino neapykantą arba kurstė diskriminuoti gyventojų grupę ar atskirą asmenį dėl jo tautinės, etninės, rasinės ar religinės priklausomybės, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas viešai kurstė  smurtauti ar naudoti kitas savivalės priemones prieš gyventojų grupę ar atskirą asmenį dėl jo tautinės, etninės, rasinės ar religinės priklausomybės, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

152 straipsnis. Neteisėtas įtraukimas į religinę organizaciją ar tikybinį

susivienijimą

Tas, kas prievarta, apgaule ar panašiu būdu įtraukė asmenį į religinę organizaciją ar tikybinį susivienijimą, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

153 straipsnis. Religijos, religinių organizacijų ir tikybinių susivienijimų         

koneveikimas

1. Tas, kas viešai žodžiu ar raštu, arba platindamas kūrinius koneveikė religiją ar valstybės pripažintas bažnyčias, religines organizacijas arba tikybinius susivienijimus, jeigu tai pažeidė visuomenės rimtį, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2.Tas, kas darydamas veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje nepažeidė visuomeninės rimties, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

154  straipsnis. Trukdymas atlikti religines apeigas ar tikybinio   susivienijimo

iškilmes

1. Tas, kas pavartodamas smurtą, sutrikdė valstybės pripažintos bažnyčios ar kitos religinės bendruomenės pamaldas ar kitas apeigas arba tikybinio susivienijimo iškilmes,-

baudžiamas bauda arba areštu,arba laisvės atėmimu iki trejų metų

2. Tas, kas triukšmaudamas ar panašiai veikdamas sutrikdė valstybės pripažintos bažnyčios ar kitos religinės bendruomenės pamaldas ar kitas apeigas arba tikybinio susivienijimo iškilmes, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir,-                                                                                                                                                                             

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

155 straipsnis. Veikos, kurios gali būti pripažintos nusikalstamomis       

tik esant  nukentėjusiojo pareiškimui

Veikos, numatytos šio skyriaus  151 (Kurstymas prieš tautinę, etninę, rasinę ar religinę grupę),  152 (Neteisėtas įtraukimas į religinę organizaciją ar tikybinį susivienijimą), 153 (Religijos, religinių organizacijų ir tikybinių susivienijimų koneveikimas),  154  (Trukdymas atlikti religines apeigas ar tikybinio   susivienijimo iškilmes) straipsniuose gali būti pripažintos nusikalstamomis ir dėl jų pradėtas baudžiamasis persekiojimas tik esant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimui  arba prokuroro reikalavimu.

XXIII SKYRIUS

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI PILIEČIŲ RINKIMŲ  

TEISĖMS IR  RINKIMŲ AR REFERENDUMŲ TVARKAI

156 straipsnis. Rinkiminės ar referendumo komisijos narių  terorizavimas ar

grasinimas jiems

Tas, kas terorizavo rinkiminės ar referendumo komisijos narį, grasino jam ar atliko jų atžvilgiu smurto veiksmus, siekiant priversti jį neteisingai suskaičiuoti rinkimų ar referendumo balsus,-

baudžiami laisvės atėmimu  iki šešerių metų.

157 straipsnis. Kliudymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise

Tas, kas kliudė Lietuvos Respublikos piliečiui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktu arba dalyvauti referendume, jeigu tai buvo daroma grasinant pavartoti fizinį smurtą prieš jį ar jo artimą žmogų, sunaikinti, sugadinti arba  sunaikinant jų turtą,  paperkant, arba apgaule, -                    

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki               ketverių  metų.

158 straipsnis. Rinkimų ar referendumo dokumento suklastojimas,

balsavimo slaptumo pažeidimas arba suklastoto

rinkimų ar referendumo dokumento panaudojimas

1. Tas, kas suklastojo rinkėjų sąrašą, piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašą, balsų skaičiavimo protokolą, rinkimų ar referendumo biuletenį arba panaudojo suklastotą rinkimų ar referendumo dokumentą, - 

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, jeigu dėl to rinkimai ar    referendumas buvo pripažinti negaliojančiais arba tai turėjo įtaką rinkimų ar referendumo rezultatams, -          

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

159 straipsnis. Neteisingas rinkimų balsų suskaičiavimas

1.Tas, kas žinomai neteisingai suskaičiavo ir užfiksavo rinkimų ar referendumo balsus,-                  

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje ir dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažintas negaliojančiais arba tai turėjo įtaką rinkimų ar referendumo rezultatams, - 

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

160 straipsnis. Poveikis į kompiuterinę techniką, apdorojančią

rinkimų ir referendumo duomenis

Tas, kas sudarė žinomai neteisingą kompiuterinę programą, įrašė į kompiuterio      atmintį klaidingus duomenis arba kitaip paveikė kompiuterinę informaciją ar jos apdorojimą tvarkant rinkimų ar referendumo duomenis, jeigu tai turėjo ar galėjo turėti  įtaką rinkimų ar referendumo rezultatams, -   

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba  areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

161 straipsnis. Rinkimų ar referendumo dokumentų sunaikinimas, sugadinimas 

pagrobimas arba paslėpimas

1. Tas, kas sunaikino, sugadino, pagrobė arba paslėpė rinkėjų ar referendumo dalyvių sąrašą, balsavimo biuletenį ar balsų skaičiavimo protokolą,-   

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas sunaikino, sugadino, pagrobė arba paslėpė rinkėjų ar referendumo dalyvių sąrašą, balsavimo biuletenį ar balsų skaičiavimo protokolą, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais arba tai turėjo įtaką rinkimų rezultatams, -                        

baudžiamas  areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

162 straipsnis. Netikrų rinkimų ar referendumo biuletenių pagaminimas

1.Tas, kas pagamino vieną tūkstantį ar daugiau netikrų rinkimų ar referendumo biuletenių, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų  metų.

2. Tas, kas pagamino mažiau tūkstančio netikrų rinkimų ar referendumo biuletenių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

XIV  SKYRIUS

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI

SOCIALINĖMS  ŽMOGAUS TEISĖMS

163 straipsnis. Teisės į darbą sąlygų, atitinkančių saugumo ir higienos                                                   reikalavimus pažeidimas

1. Tas, kas pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus dėl darbo saugos ar higienos, jeigu tai sukėlė nelaimingą atsitikimą žmonėms, avariją ar kitus sunkius padarinius, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio  1 dalyje, jeigu tai galėjo sukelti nelaimingą atsitikimą žmonėms, avariją ar kitokius sunkius padarinius, padarė  baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas bauda arba viešaisiais darbais, arba areštu.

164 straipsnis.  Kliudymas profesinių sąjungų veiklai

Tas, kas kliudė teisėtai profesinės sąjungos ar jos nario veiklai, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba  laisvės atėmimu iki dvejų metų.

165 straipsnis. Veikos, kurios pripažįstamos nusikalstamomis, padarytos dėl

neatsargumo

Veika, numatyta šio skyriaus 163 straipsnyje (Teisės į darbą sąlygų, atitinkančių saugumo ir higienos reikalavimus pažeidimas) pripažįstama nusikalstama, jei ji padaryta esant neatsargiai kaltės formai.

XV  skyrius

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai

nuosavybei

166 straipsnis.  Vagystė

1. Tas, kas slaptai ar atvirai pagrobė svetimą turtą, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė vagystę, įsibraudamas į patalpą ar saugyklą, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu  iki aštuonerių metų su bauda ar be baudos.

3. Tas, kas  slaptai ar atvirai pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba padarė vagystę organizuotoje grupėje, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų su bauda.

4. Tas, kas slaptai ar atvirai pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.        

167 straipsnis.  Plėšimas

1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, pavartodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj jį pavartoti, arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu nuo vienerių iki šešerių metų.

2. Tas, kas padarė plėšimą, įsibraudamas į patalpą ar saugyklą, arba pavartodamas nešaunamąjį ar dujinį ginklą arba peilį, taip pat kitus daiktus, specialiai pritaikytus žmogui sužaloti, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų su bauda ar be baudos.

3. Tas, kas šio straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytom sąlygom pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba padarė plėšimą, panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenis arba organizuotoje grupėje, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų su bauda.

168  straipsnis.  Turto prievartavimas

1. Tas, kas atvirai, maskuodamas paslaugų siūlymu ar kitokia forma, reikalavo perduoti svetimą turtą, mokėti duoklę, išpirką, perduoti teisę į turtą arba padaryti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti, tiesiogiai ar užuominomis grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ar jo artimuosius, sunaikinti ar sugadinti jų turtą, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2. Tas, kas prievartavo turtą pavartodamas fizinį smurtą, sunaikindamas ar sugadindamas turtą, atimdamas kitam laisvę arba panaudodamas kitokią prievartą,-

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų su bauda ar be baudos.

3.  Tas, kas  šio straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytom sąlygom prievartavo didelės vertės svetimą turtą arba organizuotoje grupėje, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų su bauda.

169  straipsnis.  Turto šantažas

Tas, kas reikalavo perduoti svetimą turtą, teisę į turtą ar padaryti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti, grasindamas nukentėjusiajam ar jo artimiesiems paskelbti žinias, žeminančias jų garbę ar orumą arba kitas žinias, kurių pagarsinimas nėra pageidautinas, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

170  straipsnis.  Sukčiavimas

1.  Tas, kas apgaule užvaldė ar įgijo teisę į svetimą turtą, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2.Tas,  kas apgaule užvaldė ar įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą arba sukčiavo organizuotoje grupėje, -

baudžiamas  laisvės atėmimu iki aštuonerių metų su bauda ar be baudos.

3. Tas, kas apgaule užvaldė ar įgijo teisę į nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

171  straipsnis. Turto pasisavinimas

1.  Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2.  Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį  didelės vertės svetimą turtą, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų su bauda ar be baudos.     

3.  Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį  nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

172  straipsnis.  Turto iššvaistymas

1.  Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų su bauda ar be baudos.

3. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje esantį nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

173  straipsnis.  Radinio pasisavinimas

Tas, kas pasisavino rastą lobį, kitą didelės vertės radinį ar  atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimą turtą, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

174  straipsnis.  Turtinės žalos padarymas apgaule arba

piktnaudžiaujant  pasitikėjimu

1. Tas, kas apgaule ar piktnaudžiaudamas pasitikėjimu padarė kitam  asmeniui turtinę žalą vengdamas atsiskaityti už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas arba vengdamas kitų mokėjimų, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2.  Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais padarė nedidelę žalą, padarė  baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

175  straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia

1.   Tas, kas tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2.  Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą padegdamas, sprogdindamas ar kitu visuotinai pavojingu būdu, arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą arba sunaikino ar sugadino turinčias mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę vertybes, arba sunaikino ar sugadino  didelės vertės svetimą turtą, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3. Tas, kas tyčia sunaikino ar sugadino nedidelės vertės turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

176  straipsnis.  Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo

Tas, kas sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą arba sunaikino ar sugadino turinčias mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę vertybes dėl neatsargumo, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

177 straipsnis.  Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas

1. Tas, kas įgijo arba realizavo turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2.  Tas, kas  įgijo ar realizavo didelės vertės turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu arba darė tai versliškai, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki šešerių metų su bauda ar be baudos.

3.  Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytom sąlygom įgijo ar realizavo nedidelės vertės turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

178 straipsnis. Sąvokų aiškinimas

1.Vagystė (166 straipsnis), plėšimas(167 straipsnis), turto prievartavimas(168 straipsnis), sukčiavimas(170 straipsnis), turto pasisavinimas(171 straipsnis), turto iššvaistymas(172 straipsnis), radinio pasisavinimas(173 straipsnis), tyčinis ar dėl neatsargumo turto sunaikinimas ar sugadinimas(175 ir 176 straipsniai), nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ar realizavimas(177 straipsnis) yra  didelės vertės turto, jei pagrobto, prievartaujamo, užvaldyto, pasisavinto, iššvaistyto  sunaikinto ar sugadinto, nusikalstamu būdu įgyto ar realizuoto turto vertė viršija 250 MGL arba asmuo siekė pagrobti, prievartauti, užvaldyti, pasisavinti, iššvaistyti, sunaikinti ar sugadinti, nusikalstamu būdu įgyti ar realizuoti didelės vertės turtą.

2. Vagystė, plėšimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas, turto iššvaistymas, tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ar realizavimas yra nedidelės vertės turto, jei pagrobto, užvaldyto, pasisavinto, iššvaistyto, sunaikinto ar sugadinto, įgyto ar realizuoto turto vertė neviršija 1 MGL ir asmuo siekė pagrobti, užvaldyti, pasisavinti, iššvaistyti, sunaikinti ar sugadinti, įgyti ar realizuoti nedidelės vertės turtą.

3. Sprendžiant  turto vertės dydžio klausimą, taip pat atsižvelgiama į pagrobto, prievartaujamo, užvaldyto, pasisavinto, iššvaistyto  sunaikinto ar sugadinto, nusikalstamu būdu įgyto ar realizuoto turto kiekį, svorį, dydį.

179 straipsnis.  Veikos, pripažįstamos nusikalstamomis, tik esant                                                            nukentėjusiojo pareiškimui

Veikos, numatytos šio skyriaus 166 straipsnio 1 ir 4 dalyse (Vagystė), 168  straipsnio 1 dalyje (  Turto prievartavimas)  169 straipsnyje (  Turto šantažas), 170  straipsnio 1 ir 3 dalyse (  Sukčiavimas),  174 straipsnyje  (Turtinės žalos padarymas apgaule arba  piktnaudžiaujant  pasitikėjimu), 175  straipsnio 1 ir 3 dalyse( Turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia) , 176  straipsnyje (Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo) laikomos nusikalstamomis ir dėl jų pradedamas baudžiamasis persekiojimas  tik esant nukentėjusiojo ar jo atstovaujamo asmens pareiškimui arba prokuroro reikalavimu.

180 straipsnis. Veikos, kurios pripažįstamos nusikalstamomis,   padarytos dėl neatsargumo

Veika , numatyta šio skyriaus 172  straipsnyje ( Turto iššvaistymas) pripažįstama nusikalstama, jei ji  padaryta ir esant neatsargiai  kaltės formai.

XVI SKYRIUS

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI

ŪKININKAVIMO TVARKAI

181 straipsnis. Vertimasis uždrausta komercine, ūkine, finansine ar profesine 

veikla ar veikla, kuriai reikalingas leidimas

1.Tas, kas  vertėsi  komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, kuriai reikalingas leidimas, neturėdamas leidimo ir stambiu mastu, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

2. Tas, kas  vertėsi įstatymais draudžiama komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.   

3. Tas, kas  vertėsi  komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neįsteigęs įmonės arba neturėdamas leidimo, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

182 straipsnis. Fiktyvios įmonės įsteigimas ir veikla

Tas, kas įsteigė ar vadovavo įmonei ar jos padaliniams, kurie naudojami kaip priedanga kitokiai, negu įmonės steigimo dokumentuose numatyta, be to, neteisėtai veiklai, -

baudžiamas  bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų su bauda ar be baudos

183 straipsnis. Kitos įmonės prekių ir paslaugų ženklo naudojimas

1. Tas, kas neturėdamas leidimo pagamintą prekę pažymėjo kitos įmonės prekių ir paslaugų ženklu ir pateikė ją realizuoti, -

baudžiamas  bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

2. Tas, kas esant šio straipsnio 1 dalyje numatytom sąlygom, kitos įmonės prekių ir paslaugų ženklu  pažymėjo didelį prekių kiekį arba pagamino prekes, kurių kokybė žymiai skyrėsi nuo prekių kokybės tos įmonės, kurios prekių ženklu buvo naudojamasi arba nukentėjusiajai įmonei buvo padaryta didelė žala, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

3.  Tas, kas  esant šio straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, kitos įmonės prekių ir paslaugų ženklu  pažymėjo ir pateikė realizuoti nedidelį prekių kiekį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

184 straipsnis. Falsifikuotų prekių gaminimas, laikymas ar   realizavimas

1. Tas, kas gamino,  gabeno,  laikė ar realizavo falsifikuotas prekes, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių  metų su bauda ar be baudos.

2. Tas, kas gamino, gabeno, laikė ar realizavo  didelį kiekį falsifikuotų prekių, -      

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų su bauda

3. Tas, kas gamino,  realizavo ar laikė, turėdamas tikslą realizuoti nedidelį falsifikuotų prekių kiekį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

185 straipsnis. Namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų  gaminimas,  gabenimas,

laikymas ar realizavimas

1.Tas, kas gamino, gabeno, laikė ar realizavo  namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus arba nedenatūruotą, denatūruotą ar techninį etilo alkoholį arba jiems gaminti aparatus, neturėdamas tam leidimo, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2.  Tas, kas gamino, gabeno, laikė ar realizavo didelį kiekį namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų arba nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, neturėdamas tam leidimo, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų su bauda ar be baudos.

3. Tas, kas gamino, gabeno, laikė ar realizavo namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų arba nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, turinčių pavojingų žmogaus sveikatai ar gyvybei medžiagų, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų su bauda.

4. Tas, kas gamino, gabeno, laikė ar realizavo nedidelį kiekį namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, arba nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, neturėdamas tam leidimo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytom sąlygom, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

186 straipsnis. Neteisėtas apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas ar

realizavimas

1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką laikė, gabeno ar realizavo didelį kiekį akcizais ar kitaip apmokestinamų prekių, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

2. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką laikė, gabeno ar realizavo nedidelį kiekį akcizais ar kitaip apmokestinamų prekių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

187 straipsnis. Vartotojų apgaulė

1. Tas, kas  apgavo vartotoją,  parduodamas  ne to pavadinimo, ne tos kokybės, ne to svorio, ne tos komplektacijos, ne tų matų prekes arba prekes, kurių realizavimo terminas yra  pasibaigęs ir tų faktų nepranešė pirkėjui , taip pat kas apgavo vartotoją,  atsiskaitant už parduotas prekes, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų  metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

2.  Tas, kas apgavo vartotoją  nedidelei sumai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

188 straipsnis. Apgaulingas pareiškimas apie įmonės veiklą

1. Tas, kas veikdamas įmonės vardu ar būdamas nepriklausomu auditoriumi, ataskaitoje, viešame pasisakyme ar publikacijoje pateikė melagingus duomenis ar išvadą apie įmonės komercinę, ūkinę, finansinę veiklą  ar turtą, jei dėl to buvo suklaidinti  kreditoriai, akcininkai, valstybinės  ar kitos įstaigos, įmonės ar asmenys dėl įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės ar turto ir jie patyrė didelę turtinę žalą, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, jei ji nepadarė kreditoriams, akcininkams, valstybinėms ar kitoms įstaigoms, įmonėms ar asmenims materialinės žalos ar padarė nedidelę materialinę žalą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

189  straipsnis.  Banko kredito ar paskolos gavimas apgaule

Tas, kas gavo banko kreditą ar paskolą, pateikęs apgaulingus duomenis apie savo ūkinę, komercinę , finansinę ar profesinę veiklą ar turtą, jei dėl to kreditorius patyrė turtinę žalą,-

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių  metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

190 straipsnis. Kredito  panaudojimas ne pagal paskirtį

Tas, kas gavęs kreditą (paskolą), iššvaistė ją azartiniams lošimams, savo ar kitų asmenų asmeninėms išlaidoms padengti ar kitu panašiu būdu ne pagal paskirtį panaudojo kreditą (paskolą), padarydamas kreditoriui, laiduotojui ar kitam asmeniui turtinės žalos,-

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

191 straipsnis. Tyčinis bankrotas

1. Tas, kas privedė įmonę prie bankroto  tyčia blogai ūkininkaudamas ir tuo padarė kreditoriui turtinės žalos, -

baudžiamas bauda  arba laisvės atėmimu iki ketverių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

2. Tas, kas darydamas veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, paslėpė, iššvaistė ar perleido tretiems asmenims turtą, kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų su bauda ar be baudos.

3. Tas, kas nepranešė apie įmonės nemokumą Įmonių bankroto įstatymo nustatytą tvarka, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

192 straipsnis. Skolininko nesąžiningumas ar apgaulė

1.  Tas, kas patekęs į sunkią ekonominę situaciją ar tapęs nemokiu  ir, esant akivaizdžiai bankroto grėsmei, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar pardavė nepateisinamai pigiai, turtą, kuris galėtų būti pateiktas skolai gražinti, ir tuo padarė turtinę žalą kreditoriui, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

2. Tas, kas patekęs į sunkią ekonominę situaciją ar tapęs nemokiu ir, esant akivaizdžiai bankroto grėsmei, nuslėpęs savo ekonominę padėtį, sudarė naują kontraktą prekėms pirkti, paėmė kreditą (paskolą) ar prisiėmė kitus finansinius įsipareigojimus, žinodamas jog negalės sumokėti už pirktas prekes, grąžinti skolą ar įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, arba melagingai pareiškė apie neegzistuojančias skolas ar jo žinioje esančio turto priklausomybę, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

193 straipsnis. Pramoninis šnipinėjimas

Tas, kas rinko įmonėje paslaptimi laikomą  informaciją apie joje vykdomus tyrimus, ruošiamus gamybai ar gaminamus pavyzdžius, naudojamą technologiją, ruošiamus susitarimus su kitais partneriais , neteisėtai patekęs prie informacijos šaltinių ar naudodamas specialius prietaisus informacijai rinkti, jei minėti veiksmai daromi, siekiant gautą informaciją perduoti kitiems asmenims ar įmonėms arba pasinaudoti ja pačiam savo ūkinėje veikloje, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.  

194 straipsnis. Pramoninės , komercinės  ar banko paslapties

paskelbimas

Tas, kas siekdamas gauti turtinę naudą, suteikė kitai įmonei ar asmeniui informaciją apie įmonės veiklą, laikoma  pramonine, komercine ar banko paslaptimi,  jei informaciją jis sužinojo ryšium su tarnyba šioje įmonėje, arba jei tokia veika padarė didelę turtinę žalą nukentėjusiajam,-

baudžiamas bauda arba  laisvės atėmimu iki trejų metų. 

195 straipsnis. Komercinis papirkimas

1. Tas, kas asmeniui, dirbančiam komercinėje, ūkinėje, finansinėje įmonėje ar užsiimančiam profesine veikla, davė pinigų, vertybių, kitokio turto ar paslaugų pavidalu niekuo nepagrįstą  atlyginimą,  kad šis priimtų palankius sprendimus ar atliktų duodančio tokį atlyginimą asmens naudai kitokius veiksmus, įeinančius į tokio asmens darbines ar profesines funkcijas ar susilaikytų nuo tokių veiksmų atlikimo, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas  šio straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis  davė niekuo nepagrįstą nedidelį atlyginimą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

3. Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, davęs niekuo nepagrįstą atlyginimą, jei jis savo noru iki baudžiamojo persekiojimo pradžios pareiškė apie tokio atlyginimo davimą arba jis buvo prievartautas duoti nepagrįstą atlyginimą.

196 straipsnis. Nepagrįsto atlyginimo priėmimas

1. Tas, kas dirbdamas komercinėje, ūkinėje, finansinėje įmonėje arba užsiimdamas profesine veikla, priimė  niekuo nepagrįstą atlyginimą už palankių sprendimų priėmimą ar atlikimą atlyginimą duodančio asmens naudai kitokių veiksmų, įeinančių į jo darbines ar profesines  funkcijas ar už susilaikymą nuo tokių veiksmų, -

baudžiamas  bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytom sąlygom priėmė stambų niekuo nepagrįstą atlyginimą arba nepagrįsto atlyginimo gavimas susijęs su prievartavimu duoti tokį atlyginimą, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu.

3.  Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytom sąlygom priimė nedidelį nepagrįstą atlyginimą , padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba  areštu. 

197 straipsnis. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu komercinėje, ūkinėje, finansinėje                                         ar profesinėje veikloje

1. Tas, kas paskirtas ar įgaliotas valdyti komercinę, ūkinę , finansinę įmonę ar atsakingas už atskiras jos veiklos sritis, arba užsiimantis profesine veikla,  tyčia ar dėl nusikalstamo pasitikėjimo atliko veiksmus, prieštaraujančius įmonės ar atstovaujamo asmens interesams,  jei minėtais veiksmais valstybei, tai ar kitai įmonei, klientui, pacientui  ar kitam atstovaujamam  asmeniui, padaryta didelė turtinė ar kitokia žala, -

baudžiamas bauda arba  laisvės atėmimu iki ketverių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

2. Tas, kas padaręs veiką, numatytą šio straipsnio pirmojoje dalyje padarė valstybei, tai ar kitai įmonei, klientui, pacientui  ar kitam atstovaujamam  asmeniui nedidelę turtinę ar kitokią žalą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

198 straipsnis.  Aplaidumas komercinėje, ūkinėje, finansinėje ar profesinėje

veikloje

1.  Tas, kas paskirtas ar įgaliotas valdyti komercinę, ūkinę,  finansinę įmonę ar atsakingas už atskiras jų veiklos sritis, arba užsiimantis profesine veikla, dėl nusikalstamo nerūpestingumo ar nusikalstamo pasitikėjimo netinkamai atliko pavestą darbą, ir padarė valstybei, tai ar kitai įmonei, klientui, pacientui  ar kitam atstovaujamam  asmeniui, didelę turtinę ar kitokią žalą, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu  iki trejų metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

2. Tas, kas padaręs veiką, numatytą šio straipsnio pirmojoje dalyje padarė valstybei, tai ar kitai įmonei, klientui, pacientui  ar kitam atstovaujamam  asmeniui, nedidelę turtinę ar kitokią žalą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

199 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

1. Šiame  skyriuje įmonė reiškia visų rūšių ūkines, komercines, finansines įmones, bendroves, įstaigas, organizacijas, asociacijas, susivienijimus ir visuomenines organizacijas.

2. Šio skyriaus 183 (Kitos įmonės prekių ir paslaugų ženklo naudojimas) ir 184 (Falsifikuotų prekių gaminimas, gabenimas, laikymas ar realizavimas), straipsniuose didelis kiekis yra tada, kai pažymėtų, gaminamų, gabenamų, laikomų ar realizuojamų prekių kiekis viršija 1000 vienetų, o nedidelis kiekis, kai pažymėtų, gaminamų, gabenamų, laikomų ar realizuojamų prekių kiekis neviršija 10 vienetų.

3. Šio skyriaus 185 straipsnio (Namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų  gaminimas,  gabenimas, laikymas ar realizavimas) 2 dalyje didelis kiekis yra tada, kai gaminama, gabenama, laikoma ar realizuojama 500 šimtai ir daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, arba nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio. 185 straipsnio 4 dalyje nedidelis kiekis yra tada, kai gaminama, gabenama, laikoma ar realizuojama iki 10 litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, arba nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio.

4. Šio skyriaus 185 straipsnyje namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai- tai naminė degtinė, broga, nedenatūruoto, denatūruoto ar etilo alkoholio skiediniai ar kiti namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai.

5. Šio skyriaus 196 straipsnio 2 dalyje( Nepagrįsto atlyginimo priėmimas) nepagrįstas atlyginimas yra stambus tada, kai toks atlyginimas viršija 50 MGL.  Šio skyriaus 195 straipsnio 2 dalyje (Komercinis papirkimas) ir 196 straipsnio 3 dalyje ( Nepagrįsto atlyginimo priėmimas)   nepagrįstas atlyginimas laikomas nedideliu, kai toks atlyginimas neviršija 1 MGL dydžio.

200 straipsnis. Veikos, kurios pripažįstamos nusikalstamomis tik esant                                         nukentėjusiojo pareiškimui

Veikos, numatytos šio skyriaus 183 (Kitos įmonės prekių ir paslaugų ženklo naudojimas),              189  (Banko kredito ar paskolos gavimas apgaule), 190 (Kredito  panaudojimas ne pagal paskirtį), 191 (Tyčinis bankrotas), 192 (Skolininko nesąžiningumas ar apgaulė), 194 (Pramoninės , komercinės  ar banko paslapties paskelbimas),  197 (Piktnaudžiavimas pasitikėjimu komercinėje, ūkinėje, finansinėje ar profesinėje veikloje),   198 (Aplaidumas komercinėje, ūkinėje, finansinėje ar profesinėje veikloje) straipsniuose pripažįstamos nusikalstamomis ir dėl jų pradedamas baudžiamasis persekiojimas tik esant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimui    arba prokuroro reikalavimu.

201 straipsnis. Nusikaltimai, dėl kurių atsako juridiniai asmenys

Už nusikaltimus, numatytus šio skyriaus 181 (Vertimasis uždrausta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar veikla, kuriai reikalingas leidimas), 182 ( Fiktyvios įmonės įsteigimas ir veikla), 183 (Kitos įmonės prekių ir paslaugų ženklo naudojimas), 184 (Falsifikuotų prekių gaminimas, gabenimas, laikymas ar realizavimas), 185 ( Namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų  gaminimas, gabenimas, laikymas ar realizavimas), 186 (Neteisėtas apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas ar realizavimas), 187  (Vartotojų apgaulė), 189 ( Banko kredito ar paskolos gavimas apgaule), 190 ( Kredito  panaudojimas ne pagal paskirtį),  191 ( Tyčinis bankrotas), 192 (Skolininko nesąžiningumas ar apgaulė), 194 ( Pramoninės, komercinės  ar banko paslapties paskelbimas), 195 ( Komercinis papirkimas) straipsniuose atsako ir juridiniai asmenys.

XVII  SKYRIUS

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI FINANSAMS

202 straipsnis. Kontrabanda

1. Tas, kas gabeno į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos prekes, pinigus, meno ar kitokias vertybes arba kitus privalomus pateikti muitinei daiktus ne per muitines arba nors ir per  muitines, tačiau nepateikiant muitinės kontrolei, arba jei pagal tranzitinius dokumentus gabenamos prekės neišvežtos iš Lietuvos,-

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu  iki penkerių metų su bauda ar be baudos.

2. Tas, kas gabeno į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ar kitokias stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas ar prekursorius ne per muitines arba nors ir per muitines, tačiau nepateikiant muitinės kontrolei, -

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu nuo vienerių iki  septynerių metų su bauda

3. Tas, kas  šio straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytom sąlygom gabeno į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos didelę sumą pinigų, didelės vertės  prekių, meno ar kitokių vertybių ar kitų daiktų arba didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų, nuodingųjų ar kitokių stipriai veikiančių, psichotropinių  ar narkotinių medžiagas arba prekursorių,  -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų su bauda

4. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytom sąlygom  gabeno į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos nedidelę pinigų sumą, nedidelės vertės prekių, meno ar kitokių vertybių ar kitų daiktų, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

203 straipsnis. Pinigų išplovimas

Tas, kas vykdė finansines operacijas su nusikalstamu būdu įgytomis lėšomis,  naudojo tokias lėšas komercinei, ūkinei ar finansinei veiklai, ar melagingai nurodė jas kaip pelną iš teisėtos veiklos, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų su bauda.

204 straipsnis. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba

realizavimas

1. Tas, kas pagamino arba realizavo netikrus lito bilietus,  monetas ar kitos valstybės pinigus arba vertybinius popierius, esančius apyvartoje,  -       

baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

2. Tas, kas  pagamino  netikrus pinigus ar vertybinius popierius  versliškai arba pagamino, laikė  ar realizavo  juos dideliais kiekiais, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų su bauda ar be baudos.

3. Tas, kas žinotinai paleido apyvarton netikrus pinigus ar vertybinius popierius, kuriuos jis gavo kaip tikrus, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

205  straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas

1. Tas, kas įrašė į deklaraciją ar kitus pajamų  apyskaitos dokumentus neteisingus duomenis apie savo ar įmonės pajamas, pelną, turtą  ar jų naudojimą   ir pateikė juos valstybinei mokesčių inspekcijai, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

2.  Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, dėl neatsargumo arba išvengtų mokesčių suma neviršija trijų dienų asmens ar įmonės pajamų vidurkio už ataskaitinį laikotarpį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

206 straipsnis.  Mokesčių vengimas

1. Tas, kas teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė  valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijos apie savo ar įmonės pajamas, pelną ar turtą arba kitokio pajamų apyskaitos dokumento arba pateikęs šiuos dokumentus, laiku nesumokėjo mokesčių dėl priežasčių, nesusijusių su nemokumu po to, kai finansų organai raštu priminė apie pareigą pateikti deklaraciją ar kitokius pajamų apyskaitos dokumentus ir sumokėti mokesčius, -

baudžiamas bauda arba  laisvės atėmimu iki penkerių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

2. Tas, kas esant sąlygoms, numatytoms šio straipsnio 1 dalyje, nesumokėjo apskaičiuotų mokesčių iki 50 MGL, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.  

207  straipsnis. Apgaulingas apskaitos tvarkymas

Tas, kas apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę  apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino  apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės ar rezultatų arba įvertinti turto, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių  metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

208 straipsnis. Aplaidus apskaitos tvarkymas

Tas, kas užsiimdamas komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla nevedė teisės aktais nustatytos buhalterinės apskaitos arba  aplaidžiai tvarkė įmonės  buhalterinę apskaitą arba įstatymo nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu  dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos komercinės, ūkinės, finansinės būklės ar rezultatų arba įvertinti turto, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

209 straipsnis.  Netikrų pašto ženklų, važiavimo bilietų ar vertės ženklų                                    

gaminimas, gabenimas, laikymas ar realizavimas

1. Tas, kas pagamino, gabeno, laikė ar realizavo netikrus pašto ženklus, važiavimo bilietus, banderoles ar kitus specialius žymėjimo ženklus, -

baudžiamas bauda  arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą  veiką padarė  versliškai arba pagamino, laikė ar realizavo didelį kiekį netikrų pašto ženklų, važiavimo bilietų, banderolių ar kitų specialių  žymėjimo ženklų, -

baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų.

3.  Tas, kas pagamino ar realizavo nedidelį kiekį netikrų pašto ženklų, važiavimo bilietų, banderolių ar kitų specialių  žymėjimo ženklų, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

210 straipsnis.  Sąvokų išaiškinimas

1. Šio skyriaus 202 (Kontrabanda) straipsnio 3 dalyje didelė suma pinigų, didelės vertės  prekės, meno ar kitokių vertybės ar kiti daiktai yra tada, kai gabenamų  į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos pinigų suma ar prekių,  meno ar kitokių vertybių ar kitų daiktų vertė viršija 500 MGL.  Didelis kiekis šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų yra tada, kai gabenama 5 ir daugiau vienetų šaunamųjų ginklų, 50 ir daugiau vienetų šaudmenų,  0,4 kg ir daugiau sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų."

2. Šio skyriaus 202 straipsnio (Kontrabanda) 4 dalyje nedidelė pinigų suma, nedidelės vertės prekės, meno ar kitokios vertybės ar kiti daiktai yra tada, kai, gabenamų  į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos pinigų suma ar prekių,  meno ar kitokių vertybių ar kitų daiktų vertė viršija 10 MGL, tačiau neviršija   100  MGL.

3. Šio skyriaus 204 straipsnio (Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba realizavimas) 2 dalyje didelis kiekis yra tada, kai  pagamintų, laikytų ar realizuotų netikrų pinigų ar vertybinių popierių kiekis viršija 500 vienetų ar jų nominali vertė viršija 250 MGL.

4. Šio skyriaus 209 straipsnio 2 dalyje (Netikrų pašto ženklų, važiavimo bilietų ar vertės ženklų          gaminimas, gabenimas, laikymas ar realizavimas) didelis kiekis yra tada, kai pagamintų ar realizuotų netikrų pašto ženklų, važiavimo bilietų, banderolių ar kitų specialių  žymėjimo ženklų kiekis viršija 1000 vienetų, o nedidelis kiekis, kai pagamintų ar realizuotų netikrų pašto ženklų, važiavimo bilietų, banderolių ar kitų specialių  žymėjimo ženklų kiekis neviršija 10 vienetų.

211 straipsnis. Veikos, kurios pripažįstamos nusikalstamomis, padarytos dėl

neatsargumo

Veika, numatyta šio skyriaus 208 straipsnyje (Aplaidus apskaitos tvarkymas) pripažįstama nusikalstama, jei ji padaryta esant neatsargiai kaltės formai.

212 straipsnis. Nusikaltimai, dėl kurių padarymo atsako juridiniai asmenys

Už nusikaltimus, numatytus šio skyriaus  202 ( Kontrabanda), 203 ( Pinigų išplovimas ), 205 (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas),  206 ( Mokesčių vengimas),  207 (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir  208 (Aplaidus apskaitos tvarkymas)  straipsniuose atsako ir juridiniai asmenys.

XVIII    SKYRIUS

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI

VALSTYBĖS  TARNYBAI

213 straipsnis. Kyšio priėmimas

1. Valstybės tarnautojas priėmęs pinigų, vertybių, kitokio turto ar paslaugų pavidalu kyšį už palankių sprendimų priėmimą ar atlikimą kyšį duodančio ar kito asmens naudai kitokių veiksmų, įeinančių į jo tarnybos  pareigas ar už susilaikymą nuo tokių veiksmų,-

baudžiamas  laisvės atėmimu iki šešerių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.  

2. Valstybės pareigūnas priėmęs pinigų, vertybių, kitokio turto ar paslaugų pavidalu  kyšį už palankių sprendimų priėmimą ar atlikimą kyšį duodančio ar kito asmens naudai kitokių veiksmų, įeinančių į jo tarnybos pareigas ar už susilaikymą nuo tokių veiksmų, taip pat už veiksmus ar susilaikymą nuo veiksmų, kuriuos jis gali įtakoti dėl užimamų pareigų ar darbo,-

baudžiamas  laisvės atėmimu iki aštuonerių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu ar be tokios teisės atėmimo.

3. Valstybės tarnautojas ar pareigūnas šio straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytomis sąlygomis priėmęs stambų kyšį  arba kyšio priėmimas, susijęs su prievartavimu duoti kyšį, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu.

4. Valstybės tarnautojas ar pareigūnas šio straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytomis sąlygomis priėmęs nedidelį kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir,-

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba  areštu. 

214 straipsnis.  Dovanos priėmimas

Valstybės tarnautojas ar pareigūnas priėmęs dovaną už tai, kad jis priėmė palankų sprendimą ar atliko dovaną  duodančio asmens naudai tam tikrą veiksmą, įeinantį į  jo tarnybines  pareigas ar  susilaikė nuo tokio veiksmo, nesant išankstinio susitarimo,-

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu ar be tokios teisės atėmimo.

215 straipsnis.  Papirkimas

1. Tas, kas valstybės tarnautojui ar pareigūnui siūlė ar davė pinigų, vertybių, kitokio turto ar paslaugų pavidalu kyšį,  kad šis priimtų palankius sprendimus ar atliktų duodančio tokį kyšį  asmens naudai kitokius veiksmus, įeinančius į tokio asmens tarnybines  funkcijas ar susilaikytų nuo tokių veiksmų atlikimo, taip pat už veiksmus ar susilaikymą nuo veiksmų, kuriuos jis gali įtakoti dėl užimamų pareigų ar darbo, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių  metų.

2. Tas, kas  šio straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis  siūlė ar davė nedidelį kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

3. Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, davęs kyšį, jei jis iki baudžiamojo persekiojimo pradžios savo noru pareiškė apie papirkimą arba jeigu  jis  buvo prievartaujamas duoti kyšį.

216  straipsnis.  Piktnaudžiavimas  tarnyba

1. Valstybės tarnautojas ar pareigūnas, atlikęs veiksmus, prieštaraujančius tarnybos interesams,  jeigu tai buvo padaryta iš savanaudiškų paskatų arba  minėtais veiksmais  tyčia ar dėl nusikalstamo pasitikėjimo valstybei,  asmeniui  tai ar kitai įmonei padaryta  žala, -

baudžiamas bauda arba  laisvės atėmimu iki ketverių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu ar be tokios teisės atėmimo.

2. Valstybės tarnautojas ar pareigūnas, viršijęs įstatymo suteiktas jam tarnybos teises iš savanaudiškų paskatų arba padaręs didelę žalą valstybei, asmeniui, tai ar kitai įmonei, -     

baudžiamas bauda arba  laisvės atėmimu iki šešerių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu.

3. Valstybės tarnautojas ar pareigūnas padaręs veiką, numatytą šio straipsnio 1 arba 2 dalyse, jei dėl to valstybei, asmeniui, tai ar kitai įmonei padaryta didelė  žala, taip pat teisėsaugos ar teisminės valdžios pareigūnas padaręs veiką, numatytą šio straipsnio 1 ar 2  dalyse, -

baudžiamas bauda arba  laisvės atėmimu  iki aštuonerių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu.

217  straipsnis.  Aplaidumas tarnyboje

Valstybės tarnautojas ar pareigūnas dėl nusikalstamo nerūpestingumo ar nusikaltimo pasitikėjimo neatlikęs ar netinkamai atlikęs savo pareigas, jeigu dėl to valstybei, asmeniui, tai ar kitai įmonei  padaryta didelė  žala, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu  iki trejų metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu ar be tokios teisės atėmimo.

218 straipsnis. Tarnybinis suklastojimas

1. Valstybės tarnautojas ar pareigūnas, įrašęs į oficialų dokumentą melagingas žinias, surašęs ar išdavęs žinomai melagingą dokumentą arba suklastojęs valstybės įstaigos, įmonės ar organizacijos dokumentą, arba patvirtinęs žinomai suklastotą dokumentą antspaudu (spaudu) ar parašu, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu ar be tokios teisės atėmimo.

2. Valstybės tarnautojas ar pareigūnas suklastojęs itin svarbų dokumentą ar jei šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika, padarė didelę žalą valstybei, asmeniui, tai ar kitai įmonei, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu.

219 straipsnis. Tarnybos paslapties atskleidimas

Valstybės tarnautojas ar pareigūnas atskleidęs žinias, kurios yra tarnybos paslaptis, asmeniui, kuris neturi teisės žinoti minėtų žinių, jei tos žinios buvo jam patikėtos ryšium su tarnyba arba  tas žinias sužinojo dėl savo darbo pobūdžio, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu ar be tokios teisės atėmimo.

220  straipsnis.  Sąvokų išaiškinimas

1. Šio skyriaus 213 -219 straipsniuose valstybės  tarnautojas yra  asmuo,  kuris atlieka tam tikras pareigas (išskyrus technines ) valstybės įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ir kuriam atlyginimas mokamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, tačiau jis neturi valstybės pareigūno požymių, numatytų šio straipsnio 2 dalyje.

2. Šio skyriaus 213-219 straipsniuose valstybės pareigūnas yra valstybės tarnautojas, kuris dirba valstybės valdžios, valdymo, savivaldos, teisminės valdžios, teisėsaugos, krašto apsaugos, vidaus kariuomenės, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose,  turi valdžios atstovo statusą arba administracinius įgalinimus. 

3. Šio skyriaus 213-215 straipsniuose valstybės tarnautojas  taip pat yra asmuo, dirbantis  kitos valstybės ar tarptautinėje  organizacijoje ir  kuriam atlyginimas mokamas iš kitos valstybės, joje įregistruotos įmonės ar tarptautinės organizacijos lėšų.

4. Šio skyriaus 213 straipsnio 3 dalyje kyšio priėmimas laikomas stambiu,  jei pinigų, vertybių, kitokio turto ar paslaugų pavidalu suteikto turto vertė viršija 50 MGL dydžio sumą.  Šio skyriaus 213 straipsnio 4 dalyje kyšio priėmimas ir 215 straipsnio  2 dalyje  papirkimas laikomas nedideliu, jei pinigų, vertybių,  kitokio turto ar paslaugų pavidalu suteikto turto vertė neviršija 1 MLG dydžio sumą.

221 straipsnis.  Nusikaltimai, dėl kurių padarymo atsako juridiniai asmenys

1. Už nusikaltimą, numatytą šio skyriaus 215 (Papirkimas) straipsnyje atsako ir juridiniai asmenys.

XIX    SKYRIUS

Nusikaltimai   teisingumui

222  straipsnis.   Melagingas  pranešimas   apie  nusikaltimą

1. Tas, kas teisėsaugos įstaigai arba teismui pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus iš savanaudiškų paskatų arba dirbtinai sudarydamas įrodymus, arba pranešdamas apie nebūtą labai sunkų nusikaltimą, -

baudžiamas  bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

223  straipsnis.  Melagingas asmens  įskundimas

1. Tas, kas melagingai įskundė teisėsaugos įstaigai arba pareigūnui, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį  persekiojimą, asmenį, padarius nusikalstamą veiką, jeigu dėl to buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus iš savanaudiškų paskatų arba dirbtinai sudarydamas įrodymus, arba kaltindamas asmenį padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, -

baudžiamas  bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu  iki šešerių metų.

224 straipsnis.  Nusikaltimo  ar asmens, padariusio nusikaltimą, slėpimas

1. Tas, kas iš anksto nepažadėjęs, paslėpė, sunaikino ar sugadino padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo įrankius ar priemones, pėdsakus, nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat  dokumentus, turinčius įrodomąją reikšmę, arba slėpė nusikaltimą padariusį  asmenį, -

baudžiamas viešaisiais  darbais  arba bauda, arba laisvės atėmimu iki  trejų metų.

2. Už nusikaltimo slėpimą neatsako nusikaltimus padariusių asmenų  artimi giminaičiai ir šeimos nariai.

225  straipsnis. Nepranešimas apie nusikaltimą

1. Tas, kas nepranešė  teisėsaugos įstaigoms arba teismui be svarbios priežasties per kiek galima trumpesnį laiką apie jam žinomą rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą,-

baudžiamas  viešaisiais darbais  arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako nusikaltimus padariusių asmenų  artimi giminaičiai ir šeimos nariai.

226  straipsnis.  Kišimasis į teisėjo, prokuroro, tardytojo,  kvotėjo, advokato  ar

teismo antstolio veiklą

1. Tas, kas mėgino neteisėtais veiksmais paveikti teisėją, prokurorą, tardytoją, kvotėją ar advokatą, siekdamas sukliudyti šiems asmenims tinkamai atlikti savo pareigas baudžiamojoje, civilinėje ar administracinėje byloje ar teismo antstoliui vykdyti teismo sprendimą, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, grasindamas pavartoti  fizinį smurtą prieš teisėją, prokurorą, tardytoją, kvotėją, advokatą ar teismo antstolį , arba artimą jų giminaitį, taip pat grasindamas sunaikinti ar sugadinti jų turtą ar juos šantažuodamas, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

3. Tas, kas kišdamasis į teisėjo, prokuroro, tardytojo, kvotėjo, advokato ar teismo antstolio veiklą, pavartojo  fizinį smurtą prieš šiuos asmenis arba artimus jų  giminaičius, ar šeimos  narius, taip pat  sunaikino ar sugadino jų turtą, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

227  straipsnis.  Teismo ar teisėjo įžeidimas

Tas,  kas įžeidė teismą ar teisėją, nagrinėjant baudžiamąją, civilinę ar administracinę bylą, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

228 straipsnis. Poveikis liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui,                                                               specialistui  ar  vertėjui

1. Tas, kas mėgino paveikti liudytoją, nukentėjusįjį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad jie kvotos, parengtinio tardymo metu ar teisme duotų  melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus arba neteisingai išverstų, taip pat kas kliudė jiems pagal šaukimą atvykti pas kvotėją, tardytoją, prokurorą ar į teismą arba siekdamas paveikti nukentėjusįjį, valstybės institucijos ar juridinio asmens atstovą susitaikyti su kaltininku, jeigu tai buvo padaryta paperkant arba grasinant pavartoti  prieš šiuos asmenis  ar  artimuosius jų  giminaičius fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jų turtą, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, pavartodamas smurtą, -

baudžiamas laisvės atėmimu  iki penkerių metų.

229 straipsnis. Kėsinimasis į saugomą nuo nusikalstamo poveikio asmenį

Tas, kas pasikėsino į valstybės saugomo nuo nusikalstamo poveikio asmens ar jam artimų žmonių gyvybę, sveikatą ar turtą dėl jo bendradarbiavimo su teisingumo ar teisėsaugos institucijų pareigūnais, -

baudžiamas  laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos  metų.

230 straipsnis.  Melagingi  parodymai, išvados ir  vertimai

1. Tas, kas parengtinio tyrimo metu ar teisme, būdamas liudytoju ar nukentėjusiuoju, davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu, davė melagingą išvadą ar paaiškinimą, taip pat , būdamas vertėju, žinomai neteisingai išvertė, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas,  kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, iš savanaudiškų paskatų, arba kaltinant asmenį padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba laisvės atėmimu  iki šešerių metų.

3. Nukentėjusysis ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymą jis turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo supažindintas su šia teise.

231 straipsnis.  Nepranešimas apie  nekaltumo įrodymą

Tas, kas žinodamas įrodymą, patvirtinantį esančio suėmime ar atliekančio laisvės atėmimo bausmę asmens nekaltumą, per kiek galima trumpesnį laiką nepranešė apie tai teisėsaugos  įstaigoms ar teismui, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

232  straipsnis.  Kvotos ar  parengtinio tardymo duomenų paskelbimas   be

leidimo

Tas, kas iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje be prokuroro, tardytojo ar kvotėjo leidimo viešai paskelbė kvotos ar parengtinio tardymo neskelbtinus  duomenis, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

233 straipsnis.  Teismo įpareigojimų pažeidimas

Tas, kas piktybiškai  pažeidinėjo teismo įpareigojimą ar įpareigojimus, paskirtus jam pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

234 straipsnis. Laisvės atėmimo įstaigų darbo dezorganizavimas

1. Sulaikytas, suimtasis ar asmuo, atliekantis laisvės atėmimo ar arešto bausmę, terorizavęs kitą asmenį ar asmenis, laikomus areštinėse ar laisvės atėmimo vietose, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2. Sulaikytas, suimtas ar asmuo, atliekantis arešto ar laisvės atėmimo bausmę, organizavęs kitų, laikomų laisvės atėmimo vietose, asmenų riaušes, kurių metu buvo sužaloti ar žuvo žmonės arba buvo padaryta didelė turtinė žala, taip pat aktyviai dalyvavęs tokiose riaušėse, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos  metų.

235  straipsnis.  Kalinio išlaisvinimas

1. Tas, kas pavartodamas smurtą arba apgaule, išlaisvino sulaikytą, suimtą ar atliekantį arešto ar laisvės atėmimo bausmę asmenį, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas padarė veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje, išlaisvindamas asmenį, padariusį labai sunkų nusikaltimą, -

baudžiamas laisvės  atėmimu nuo dvejų iki  septynerių metų.

236  straipsnis.  Kalinio  pabėgimas

1. Sulaikytas, suimtasis ar asmuo, atliekantis arešto ar laisvės atėmimo bausmę, pabėgęs iš jo laikymo vietos, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki  trejų metų.

2. Sulaikytas, suimtasis ar asmuo, atliekantis arešto ar laisvės atėmimo bausmę, padaręs veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje, pavartodamas smurtą prieš sargybą ar kitus asmenis arba padarydamas didelę turtinę žalą jo laikymo įstaigai, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki šešerių metų.

237  straipsnis.  Vengimas atlikti arešto, laisvės   atėmimo  bausmę arba sugrįžti į   

kardomojo kalinimo vietą

Nuteistasis arešto ar laisvės atėmimo bausme,  tačiau dar nesuimtas, arba, nuteistasis trumpam laikui išleistas iš arešto, laisvės atėmimo arba kardomojo kalinimo vietos, vengęs atlikti arešto ar laisvės atėmimo bausmę arba be svarbios priežasties negrįžęs į kardomojo kalinimo vietą, -

baudžiamas  bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

238  straipsnis.  Aprašyto turto, taip pat  areštuoto, arba turto, kuriam                                     taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas,

iššvaistymas ar paslėpimas

Tas, kas iššvaistė ar paslėpė jam patikėtą aprašytą turtą, taip pat  areštuotą turtą arba turtą,  kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, -

baudžiamas viešaisiais darbais  arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

239 straipsnis.  Atėmimo  teisės  dirbti tam tikrą  darbą, užsiimti  tam tikra          

veikla  ar specialios teisės atėmimo nevykdymas

Tas, kas būdamas įpareigotas vykdyti teismo paskirtą bausmę dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimą, jos nevykdė,-

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba  laisvės atėmimu iki dvejų metų.

240 straipsnis.  Bausmės, paskirtos juridiniam  asmeniui, nevykdymas

Juridinio asmens darbuotojas, atsakingas už  juridiniam  asmeniui baudžiamojoje byloje paskirtos bausmės vykdymą, jos nevykdęs, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės  atėmimu iki  dvejų metų.

241  straipsnis.  Teismo sprendimų,  nesusijusių su  bausmėmis,  nevykdymas

Tas, kas būdamas įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovu ar kitu, atsakingu už teismo sprendimų  baudžiamosiose ar civilinėse bylose, nesusijusių su bausmėmis, vykdymą, darbuotoju, piktybiškai nevykdo paminėtų teismo sprendimų, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 

242  straipsnis.  Sąvokų  išaiškinimas

1.Artimieji giminaičiai reiškia tėvus (įtėvius), vaikus (įvaikius), brolius, seseris, senolius, vaikaičius.

2. Nusikaltimus padariusių asmenų šeimos nariais laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, aiškiai su juo gyvenantis faktinėje santuokoje.

3. Teisėsaugos įstaigos šio skyriaus prasme yra policija, kitos kvotos įstaigos, taip pat tardymo ir prokuratūros įstaigos. 

XX  SKYRIUS 

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALSTYBĖS                

PAREIGŪNO AR TARNAUTOJO  VEIKLAI

243  straipsnis. Valstybės pareigūno ar tarnautojo įžeidimas

Tas, kas viešai įžeidė valstybės pareigūną, dėl jam pavestų pareigų vykdymo  ar valstybės tarnautoją, dėl jam pavesto darbo atlikimo, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

244  straipsnis. Grasinimas valstybės pareigūnui ar tarnautojui

1. Tas, kas reikalavo iš valstybės pareigūno ar tarnautojo nutraukti tarnybos veiksmus arba atlikti tarnybos veiksmus savo ar kitų asmenų naudai, grasindamas pavartoti smurtą prieš jį, jo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, taip pat paskelbti žeminančias jo garbę žinias, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas   padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, pavartodamas smurtą, ar  privertė valstybės pareigūną ar tarnautoją padaryti neteisėtus veiksmus,-

baudžiamas  bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu nuo vienerių iki šešerių metų.

245 straipsnis. Pasipriešinimas valstybės pareigūnui

1. Tas, kas pasipriešino valstybės pareigūnui, vykdančiam tarnybos pareigas, pavartodamas fizinį smurtą arba grasindamas tuoj pat jį pavartoti, -  

baudžiamas viešaisiais darbais arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas pasipriešino valstybės pareigūnui, vykdančiam tarnybines pareigas, ginklu ar panaudodamas kitas priemones, pritaikytas kūnui žaloti, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu nuo vienerių iki šešerių metų.

3. Tas, kas piktybiškai nepakluso teisėtiems valstybės pareigūno teisėtiems reikalavimams, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

246 straipsnis.  Kišimasis į valstybės pareigūno ar tarnautojo veiklą

Politinės partijos, asociacijos, tautinės bendrijos ar kitų visuomeninių formučių vadovas ar aktyvus  narys, viršydamas įstatymo suteiktas jam teises ir įgaliojimus, kišęsis  į valstybės pareigūno ar tarnautojo atliekamą darbą ir tuo privertęs jį savo ar kitų asmenų  naudai padaryti neteisėtus veiksmus arba atsisakyti teisėtų veiksmų, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

247 straipsnis. Valstybės pareigūno  vardo pasisavinimas

Tas, kas pasisavino valstybės pareigūno vardą ir padarė neteisėtus veiksmus, -

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

XXI SKYRIUS

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VISUOMENĖS           

SAUGUMUI

248 straipsnis. Orlaivio užgrobimas

1. Tas, kas  pavartodamas ar grasindamas pavartoti smurtą, pavojingą orlaivio įgulos ar keleivių gyvybei ar sveikatai, užgrobė orlaivį, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, pavartodamas šaunamąjį ginklą, sprogmenis, sprogstamąsias ar kitas pavojingas orlaivio įgulos ar keleivių gyvybei ar sveikatai medžiagas, -

baudžiamas  laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.

3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytus veiksmus, jei tai sukėlė aviacijos įvykį, įgulos nario ar keleivio sunkų sveikatos sutrikdymą ar kitus sunkius padarinius,-

baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų.

249 straipsnis. Laivo ar kitos viešojo naudojimo transporto priemonės                                                              užgrobimas

1. Tas, kas grasindamas pavartoti smurtą civilinio jūros ar vidaus vandenų laivo įgulai ar kitos  viešojo naudojimo transporto priemonės vairuotojui ar kitam asmeniui, kuris yra šios transporto priemonės viduje, užgrobia tą transporto priemonę, -

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas padarydamas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus pavartojo ginklą, sprogmenis, sprogstamąsias ar kitas pavojingas transporto priemonėse esančių žmonių gyvybei ar sveikatai priemones, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

3. Tas, kas padarydamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus sukėlė avariją, katastrofą ar kitas sunkias pasekmes, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvylikos metų.

250 straipsnis. Nusikalstamas susivienijimas

1. Tas, kas organizavo susivienijimą, susidedantį iš trijų ar daugiau asmenų, iš anksto susitarusių bendrai nusikalstamai veiklai, jei jis turi vadovą ar vadovus, ir kiekvienas susivienijimo narys, darant nusikaltimą, atlieka atskirą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį, taip pat kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ar vadovavo jam, -

baudžiamas nuo penkerių iki dešimties metų su bauda.

2. Tas, kas padarė veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje, kai susivienijimas buvo ginkluotas šaunamuoju ginklu, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų su bauda.

3. Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris būdamas antraeiliu nusikalstamo susivienijimo nariu, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo daromose nusikaltimuose, tačiau teisėsaugos institucijoms suteikė vertingos informacijos, kurios pagrindu buvo užkirstas kelias nusikalstamo susivienijimo veiklai arba jo nariai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

251 straipsnis.  Teroro aktas

1. Tas, kas viešojoje ar kitoje žmonių susibūrimo vietoje padėjo sprogmenis, siekdamas sukelti sprogimą  ar sukėlė sprogimą ar padegimą, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

2. Tas, kas padarė veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje, jei dėl to buvo sunaikinti ar sugadinti statiniai, juose buvusi įranga arba transporto priemonės, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

3. Tas, kas padarė veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje organizuotoje grupėje arba, jei tai sukėlė žmonėms sveikatos sutrikdymus, taip pat sprogdinimas ar padegimas,nukreiptas prieš valstybės valdžios ar valdymo instituciją ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią įmonę ar įrenginį, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki aštuoniolikos metų.

252 straipsnis. Gaisro sukėlimas

Tas, kas pažeidė priešgaisrinio saugumo taisykles ir  sukėlė gaisrą, jei dėl to buvo sužalotas ar žuvo žmogus ar padaryta nukentėjusiajam turtinė žala, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

253 straipsnis. Įrenginių, tiekiančių gyventojams komunalines ar ryšių                                   paslaugas, sugadinimas

1. Tas, kas sugadino įrenginius, tiekiančius elektrą, dujas, vandenį, šilumą ar ryšių paslaugas ir dėl to sutriko šių paslaugų tiekimas, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu penkerių metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė dėl neatsargumo, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. 

254 straipsnis. Veikos, kurios pripažįstamos nusikaltimais, padarytos dėl neatsargumo

Veika, numatyta šio skyriaus 252 (Gaisro sukėlimas) straipsnyje pripažįstama nusikalstama, jei ji padaryta   esant neatsargiai kaltės formai.

XXII SKYRIUS

NUSIKALTIMAI SUSIJĘ SU  ŠAUNAMAISIAIS GINKLAIS, ŠAUDMENIMIS, SPROGMENIMIS, SPROGSTAMOSIOMIS AR        

RADIOAKTYVIOMIS    MEDŽIAGOMIS

255 straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų      

medžiagų  pagrobimas

1. Tas, kas slaptai ar atvirai pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, -

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

2. Tas, kas pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas pavartodamas fizinį smurtą ar grasinimus, kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, ar pagrobė juos iš saugomų objektų arba pagrobė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, -

baudžiamas  laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų su bauda ar be baudos.

256 straipsnis. Prekyba ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar 

sprogstamosiomis  medžiagomis

1. Tas, kas neturėdamas nustatyto leidimo pardavinėjo ar kitaip realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas,-

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu nuo dvejų iki  aštuonerių metų su bauda ar be baudos.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus versliškai, organizuotoje grupėje arba pardavinėjo ar kitaip realizavo didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų su bauda.

257 straipsnis. Neteisėtas šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų   

medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar

nešiojimas

1. Tas, kas neturėdamas nustatyto leidimo gamino, įgijo, laikė, gabeno ar nešiojo  šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2. Tas, kas neturėdamas nustatyto leidimo gamino, įgijo, laikė, gabeno ar nešiojo didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

258 straipsnis. Nerūpestingas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų    ar

sprogstamųjų medžiagų laikymas

1. Tas, kas nerūpestingai laikė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, sudaręs sąlygas kitam asmeniui juos neteisėtai panaudoti, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatą veiką ir dėl to kilo žmogaus mirtis, sunaikintas turtas ar kilo kitokie sunkūs padariniai, -

baudžiamas  laisvės atėmimu iki penkerių  metų.

259 straipsnis. Šaunamųjų ginklų, sprogstamųjų medžiagų,  sprogmenų ar

šaudmenų laikymo ar pervežimo taisyklių pažeidimas

1. Tas, kas pažeidė šaunamųjų ginklų, sprogstamųjų medžiagų, sprogmenų ar šaudmenų laikymo, naudojimo ar pervežimo taisykles ir dėl to kilo pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir dėl to buvo sunkiai sužalotas ar žuvo žmogus ar buvo padaryta didelė turtinė žala, -

baudžiamas  laisvės atėmimu  iki aštuonerių metų.

260 straipsnis. Radioaktyvių medžiagų grobimas ir neteisėtas radioaktyviųjų 

medžiagų įgijimas, laikymas ar  naudojimas

1.   Tas, kas pagrobė ar kitaip neteisėtai įgijo, laikė, panaudojo ar suardė bet kokiu

pavidalu ir bet kurioje fizinėje būsenoje esančias radioaktyvias medžiagas, -

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir dėl to buvo sunkiai sužalotas ar žuvo žmogus ar buvo padaryta didelė turtinė žala, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

261 straipsnis. Radioaktyviųjų medžiagų laikymo ar naudojimo taisyklių         

pažeidimas

1.Tas, kas pažeidė radioaktyviųjų medžiagų (jonizuoto spinduliavimo šaltinių, radioaktyvių ar branduolinių medžiagų, bet kurioje fizinėje būsenoje ar kitokiu pavidalu esančių įrenginyje, gamyboje ar bet kur kitur) laikymo, naudojimo, pervežimo taisykles, jeigu dėl to kilo pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, ar galėjo kilti kiti sunkūs padariniai, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, ir dėl to buvo sunkiai sužalotas ar žuvo žmogus ar buvo padaryta didelė turtinė žala, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

262 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

Šio skyriaus       255(Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų    medžiagų  pagrobimas) straipsnio 2 dalyje, 256 ( Prekyba ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar  sprogstamosiomis  medžiagomis),  straipsnio 2 dalyje ir 257  (Neteisėtas šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų  medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar   nešiojimas) straipsnio 2 dalyje didelis kiekis yra  5 ir daugiau vienetai šaunamųjų ginklų, 50 ir daugiau vienetų šaudmenų,  0,4  kilogramo ir daugiau sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.

263 straipsnis. Veikos, kurios pripažįstamos nusikaltimais, padarytos

dėl            neatsargumo

Veikos, numatytos šio skyriaus 258 (Nerūpestingas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų  ar sprogstamųjų medžiagų laikymas),  259  (Sprogstamųjų medžiagų,  sprogmenų ar šaudmenų laikymo ar pervežimo taisyklių pažeidimas), 261 (Radioaktyviųjų medžiagų laikymo ar naudojimo taisyklių pažeidimas)   straipsniuose pripažįstamos nusikaltimais, jei jos padarytos esant neatsargiai kaltės formai.

264 straipsnis. Nusikaltimai, dėl kurių padarymo atsako juridiniai asmenys

Už nusikaltimus, numatytus šio skyriaus 258, (Nerūpestingas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų  ar             sprogstamųjų medžiagų laikymas),  259 (Sprogstamųjų medžiagų,  sprogmenų ar šaudmenų laikymo ar pervežimo taisyklių pažeidimas), 260  (Radioaktyvių medžiagų grobimas ir neteisėtas radioaktyviųjų medžiagų įgijimas, laikymas ar  naudojimas), 261 (Radioaktyviųjų medžiagų laikymo ar naudojimo taisyklių pažeidimas) straipsniuose  atsako ir juridiniai asmenys.

XXIII SKYRIUS

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI,   SUSIJĘ   SU            

NARKOTINĖMIS, PSICHOTROPINĖMIS, APKVAIŠINANČIOMIS, 

NUODINGOMIS  AR STIPRIAI VEIKIANČIOMIS MEDŽIAGOMIS

265 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų grobimas

1. Tas, kas rinko  augalus ar jų dalis, turinčias narkotinių medžiagų, be tų augalų savininkų žinios, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2.Tas, kas slaptai ar atvirai pagrobė narkotines ar psichotropines medžiagas,-            baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų su bauda ar be baudos.

3. Tas, kas pagrobė narkotines ar psichotropines medžiagas, pavartodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį pavartoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, arba pagrobė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų su bauda.

266 straipsnis. Prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis

1. Tas, kas neturėdamas nustatyto leidimo pardavinėjo ar kitaip realizavo narkotines ar psichotropines medžiagas, -

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu nuo dvejų iki  aštuonerių metų su bauda ar be baudos.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus versliškai, organizuotoje grupėje arba pardavinėjo ar kitaip realizavo didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų su bauda.

3. Tas, kas pardavė ar kitaip realizavo narkotines ar psichotropines medžiagas, vaikui, -

baudžiamas  laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų su bauda .

267 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas,

perdirbimas, įgijimas, laikymas ,gabenimas ar siuntimas

1. Tas, kas neturėdamas nustatyto leidimo gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar  siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, -

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2. Tas, kas pagamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

3.  Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikų, numatytų šiame straipsnyje padarymo asmuo, savanoriškai kreipęsis į gydymo įstaigą dėl medicinos pagalbos nuo narkomanijos arba savanoriškai atidavęs narkotines ar psichotropines medžiagas, kurias jis neturėdamas leidimo įgijo, gamino, gabeno ar siuntė.

268 straipsnis. Įrenginių narkotinėms ar psichotropinėms priemonėms  gaminti ar

perdirbti gamyba, laikymas ar realizavimas

1. Tas, kas gamino, įgijo, gabeno, laikė ar realizavo įrenginį narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti ar perdirbti arba pritaikė kitokią paskirtį turintį įrenginį tiems patiems tikslams, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, savanoriškai perdavęs teisėsaugos institucijoms pagamintus, įgytus ar laikomus narkotinėms ar psichotropinėms priemonėms gaminti ar perdirbti įrenginius.

269 straipsnis. Lenkimas ar sąlygų sudarymas vartoti narkotines ar  psichotropines

priemones ar apkvaišinančias medžiagas

1.Tas, kas organizavo ar suteikė patalpas narkotinėms, psichotropinėms ar apkvaišinančioms medžiagoms vartoti ar lenkė vartoti šias medžiagas, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2.Tas, kas lenkė vaiką  vartoti narkotines, psichotropines ar apkvaišinančias medžiagas, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų  iki penkiolikos metų.

270 straipsnis. Neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas

1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų, turinčių narkotinių medžiagų augalų, kurie gali būti panaudoti kaip žaliava narkotinėms medžiagoms gaminti, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką augino nedidelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų, turinčių narkotinių medžiagų augalų, kurie gali būti panaudoti kaip žaliava narkotinėms medžiagoms gaminti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

271 straipsnis. Stipriai veikiančių ar nuodingų medžiagų gaminimas, įgijimas,

laikymo, gabenimas ar  realizavimas

1.Tas, kas neturėdamas nustatyto leidimo gamino, įgijo, laikė, gabeno ar realizavo  stipriai veikiančias ar nuodingas medžiagas, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir dėl to buvo sunkiai sužalotas ar žuvo žmogus, padarytas sunkus sveikatos trikdymas ar padaryta nukentėjusiajam didelė turtinė žala, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

272 straipsnis. Narkotinių, psichotropinių, stipriai veikiančių ar nuodingų

medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, apskaitos, išdavimo,

gabenimo, siuntimo ar  realizavimo taisyklių  pažeidimas

1. Tas, kas pažeidė narkotinių, psichotropinių, stipriai veikiančių ar nuodingų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, apskaitos, išdavimo, gabenimo, siuntimo ar  realizavimo taisykles, jei tai sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jas įsigyti,-

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2.Tas, kas pažeidė narkotinių, psichotropinių, stipriai veikiančių ar nuodingų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, apskaitos, išdavimo, gabenimo, siuntimo ar  realizavimo taisykles, padarė baudžiamąjį nusižengimą, ir-

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu

273 straipsnis. Veikos, kurios pripažįstamos nusikaltimais, padarytos dėl

neatsargumo

Veika, numatyta šio skyriaus 272 straipsnyje ( Narkotinių, psichotropinių, stipriai veikiančių ar nuodingų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, apskaitos, išdavimo, gabenimo, siuntimo ar  realizavimo taisyklių  pažeidimas)  pripažįstama nusikalstama, jei ji padaryta  ir  esant neatsargiai kaltės formai.

274 straipsnis. Nusikaltimai, dėl kurių padarymo atsako juridiniai asmenys

Už nusikaltimą numatytą šio skyriaus 272 straipsnyje ( Narkotinių, psichotropinių, stipriai veikiančių ar nuodingų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, apskaitos, išdavimo, gabenimo, siuntimo ar  realizavimo taisyklių  pažeidimas)  atsako ir juridiniai asmenys.

XXIV SKYRIUS

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI   ŽMONIŲ                                                                                SVEIKATAI

275 straipsnis. Darbo tvarkos su mikroorganizmais ir kitais biologinio  teršimo 

šaltiniais pažeidimai

1. Tas, kas pažeidė mikroorganizmų ir kitų biologinio teršimo šaltinių apskaitos, kūrimo, dauginimo, įvežimo, pervežimo, naudojimo, saugojimo ir nukenksminimo tvarką ir  sukėlė epidemiją ar padarė žalą augmenijai ar gyvūnijai, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, dėl kurios žuvo žmogus, ar veikos padarymo vieta buvo paskelbta ekologinės nelaimės zona, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu  iki dešimties metų.

3. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje jei tai sukėlė pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai,  augmenijai ar gyvūnijai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

276 straipsnis. Neteisėtas pavojingų ar radioaktyvių atliekų įvežimas  į Lietuvos

Respubliką

1. Tas, kas neteisėtai įvežė į Lietuvos Respubliką pavojingas ar radioaktyvias atliekas, turėdamas tikslą jas laikyti ar nukenksminti, ir dėl to  padarė  žalą žmogaus sveikatai ar gamtinei aplinkai, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, dėl kurių žuvo žmogus ar du ar daugiau žmonių buvo susargdinti, ar veiksmų padarymo zona buvo paskelbta ekologinės nelaimės zona, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu  iki dešimties metų.

3. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, jei tai sukėlė pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai,  augmenijai ar gyvūnijai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

277 straipsnis. Pavojingų ir radioaktyvių medžiagų atliekų laikymo

ir utilizacijos taisyklių pažeidimas

1. Tas, kas pažeidė nustatytas pavojingų ar radioaktyvių medžiagų atliekų laikymo ar utilizacijos taisykles, jei dėl to  kilo  sunkūs padariniai, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba areštu, arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jei tai sukėlė pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, padarė  žalą gyvūnijai ar augmenijai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

278 straipsnis. Neteisėta farmacinė veikla

1. Tas, kas be leidimo arba apgaule arba kitokiais neteisėtais būdais gavęs leidimą, gamino vaistus ar vaistines medžiagas, juos tiekė, laikė turėdamas tikslą realizuoti ar realizavo gyventojams ar įmonėms, jeigu tai sukėlė žmogaus sveikatos sutrikimą ar mirtį, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

279 straipsnis. Kenksmingų žmonių sveikatai produktų gamyba ar prekyba

1. Tas, kas gamino medikamentus, maisto produktus ar gėrimus iš aiškiai netinkamos žaliavos ar kenksmingus žmonių sveikatai arba prekiavo tokiais produktais, jeigu tai sukėlė žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą ar mirtį, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, jei tokių produktų vartojimas galėjo sukelti žmonių apsinuodijimą ar kitas sunkias pasekmes, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

280 straipsnis. Kovos su epidemijomis ar užkrečiamomis ligomis taisyklių

pažeidimas

1. Tas, kas pažeidė teisės aktų, užkirsti kelią epideminėms ar kitoms užkrečiamoms ligoms arba kovoti su jomis reikalavimus, jeigu tai sukėlė epidemiją, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas užkrėtė kitą asmenį pavojinga infekcine liga, jeigu sveikatos apsaugos organai informavo apie jo ligą ir įspėjo dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su kitais žmonėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

281 straipsnis. Epizotijų ar augalų ligų sukėlimas

Tas, kas pažeidė veterinarijos ar kovos su augalų ligomis ar kenkėjais taisykles ir   sukėlė gyvulių ar augalų ligų išplitimą, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių.

282 straipsnis. Veikos, kurios pripažįstamos nusikalstamomis, padarytos dėl

neatsargumo

Veikos, numatytos šio skyriaus 275 ( Darbo tvarkos su mikroorganizmais ir kitais biologinio  teršimo  šaltiniais pažeidimai), 277 ( Pavojingų ir radioaktyvių medžiagų atliekų laikymo ir utilizacijos taisyklių pažeidimas), 279 (Kenksmingų žmonių sveikatai produktų gamyba ar prekyba), 280 ( Kovos su epidemijomis ar užkrečiamomis ligomis taisyklių pažeidimas),  281 ( Epizotijų ar augalų ligų sukėlimas) straipsniuose pripažįstamos nusikalstamomis, jei jos padarytos ir esant neatsargiai kaltės formai.

283 straipsnis. Nusikaltimai, dėl kurių padarymo atsako juridiniai asmenys

Už nusikaltimus, numatytus šio skyriaus 275 ( Darbo tvarkos su mikroorganizmais ir kitais biologinio  teršimo  šaltiniais pažeidimas),             276 (Neteisėtas pavojingų ar radioaktyvių atliekų įvežimas  į Lietuvos Respubliką), 277 ( Pavojingų ir radioaktyvių medžiagų atliekų laikymo ir utilizacijos taisyklių pažeidimas), 279 (Kenksmingų žmonių sveikatai produktų gamyba ar prekyba), 280 ( Kovos su epidemijomis ar užkrečiamomis ligomis taisyklių pažeidimas),  281 ( Epizotijų ar augalų ligų sukėlimas) straipsniuose atsako ir juridiniai asmenys.

XXV    SKYRIUS

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI GAMTAI

284 straipsnis.   Jūros ar vidaus vandenų  teršimas

1. Tas, kas išmetė jas į jūrą  ar  vidaus vandenis radioaktyvias ar kitas kenksmingas medžiagas  ar šių  medžiagų atliekas, -

baudžiamas bauda arba areštu,  arba laisvės atėmimu  iki trejų metų.

2. Tas , kas darydamas veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, užteršė jūrą ar vidaus vandenis ar padarė didelę žalą vandens gyvūnijai, vandens augmenijai arba sukėlė kitas sunkias pasekmes, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu  iki šešerių metų.

285 straipsnis. Vandens gyvūnų naikinimas

Tas , kas sprogdinimu ar kitokiu neleistinus būdu ar priemonėmis sunaikino didelį kiekį žuvų ar kitokių vandens gyvūnų ar padarė didelę žalą vandens faunai,-

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu  iki trejų metų.

286 straipsnis.Vandens naudojimo ir apsaugos taisyklių pažeidimas

Tas , kas pažeidė paviršinio ir požeminio vandens naudojimo ir apsaugos taisykles  ir dėl to buvo užterštas ar išseko vandens telkinys, -

baudžiamas bauda arba areštu , arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

287 straipsnis. Atmosferos užteršimas

1. Tas, kas pažeidė įrenginio ar kito objekto eksploatavimo tvarką  ir užteršė orą, -

baudžiamas viešaisiais darbais  arba bauda , arba laisvės atėmimu  iki trejų metų.

2. Tas , kas padarė šio straipsnio 1 dalyje  numatytą  veiką , dėl ko buvo padaryta didelė žalą gamtai  arba kilo grėsmė žmonių sveikatai, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių  metų.

3. Tas , kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą   veiką nežymiai užteršė orą , padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

288 straipsnis. Dirvožemio ar kitokio žemės paviršiaus   sunaikinimas  ar

užteršimas

1.Tas, kas sunaikino arba užteršė dirvožemį ar kitą žemės paviršių kenksmingomis medžiagomis, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda,  arba laisvės atėmimu iki trejų    metų.

2.Tas , kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, sukėlusią didelę žalą žemės ūkiui , gyvūnijai , augmenijai arba grėsmę žmonių sveikatai, -

baudžiamas bauda  arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

3.Tas , kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, nežymiai užteršė dirvožemį ar kitokį žemės paviršių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

289 straipsnis. Ypatingai saugojamų gamtos kompleksų sunaikinimas

ar            sužalojimas

Tas, kas sunaikino ar žymiai sužalojo ypatingai  saugomą gamtos kompleksą, -

baudžiamas bauda arba areštu , arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

290 straipsnis. Ūkinės ar kitokios veiklos objektų, neigiamai                           

veikiančios aplinką, projektavimas, statyba ar rekonstrukcija

1. Tas, kas pažeidė nustatytą tvarką projektuodamas, rekonstruodamas ar plėsdamas ūkinės ar kitokios veiklos objektus, neigiamai veikiančius aplinką, jeigu tai padarė žalą žmogaus sveikatai ar gamtinei aplinkai, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, dėl kurios žuvo žmogus, ar veikos vieta buvo apskelbta ekologinės nelaimės zona, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu  iki aštuonerių metų.

3.Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, jeigu tai sukėlė pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai,  ar gamtinei aplinkai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

291 straipsnis. Neteisėtas medžiojimas

Tas , kas medžiojo žvėris ar paukščius , kuriuos medžioti yra visiškai uždrausta, -

baudžiamas bauda arba areštu,  arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

292 straipsnis. Neteisėtas miško kirtimas ar miško ir pelkių naikinimas

Tas , kas neturėdamas nustatyto leidimo, iškirto ar kitaip išnaikino mišką ar pelkes ir dėl to kilo pavojus miško ar  pelkių  gyvūnijai ar augmenijai išnykti, -

baudžiamas bauda arba areštu , arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

293 straipsnis. Retų ir nykstančių vandens gyvūnų žvejyba ir gaudymas

Tas , kas neteisėtai žvejojo retų rūšių žuvis arba gaudė vertingų rūšių retus ar nykstančius vandens gyvūnus, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda,  arba laisvės atėmimu iki trejų    metų.

294 straipsnis. Gelmių naudojimo ir apsaugos taisyklių pažeidimas

Tas , kas pažeidė gelmių naudojimo ir apsaugos taisykles,  geologiškai tirdamas gelmes, eksploatuodamas naudingas iškasenas, vandens ir kitų gelmių išteklius, statydamas ar eksploatuodamas požeminius įrenginius, jei tuo sukėlė vandens ar dirvožemio užteršimą  arba sumažino naudingųjų iškasenų vertę, -

baudžiamas  bauda arba  areštu,  arba laisvės atėmimu iki trejų metų.                               

295 straipsnis. Veikos, kurios pripažįstamos nusikalstamomis, padarytos dėl                                        neatsargumo

1. Veikos, numatytos šio skyriaus  286 (Vandens naudojimo ir apsaugos taisyklių pažeidimas),      287 ( Atmosferos užteršimas),  288 (Dirvožemio ar kitokio žemės paviršiaus   sunaikinimas  ar užteršimas), 289 (Ypatingai saugojamų gamtos kompleksų sunaikinimas ar sužalojimas), 290 (Ūkinės ar kitokios veiklos objektų, neigiamai veikiančios aplinką, projektavimas, statyba ar rekonstrukcija), 294 (Gelmių naudojimo ir apsaugos taisyklių pažeidimas) straipsniuose pripažįstamos nusikalstamomis, jei jos padarytos ir esant neatsargiai kaltės formai.

296 straipsnis. Nusikaltimai, dėl kurių padarymo atsako juridiniai asmenys

Už nusikaltimus, numatytus šio skyriaus        284 (Jūros ar vidaus vandenų  teršimas), 286 (Vandens naudojimo ir apsaugos taisyklių pažeidimas), 287 (Atmosferos užteršimas),  288 (Dirvožemio ar kitokio žemės paviršiaus   sunaikinimas  ar užteršimas), 289 (Ypatingai saugojamų gamtos kompleksų sunaikinimas ar sužalojimas), 290 (Ūkinės ar kitokios veiklos objektų, neigiamai veikiančios aplinką, projektavimas, statyba ar rekonstrukcija), 292 (Neteisėtas miško kirtimas ar miško ir pelkių naikinimas), 293 ( Retų ir nykstančių vandens gyvūnų žvejyba ir gaudymas),  294 (Gelmių naudojimo ir apsaugos taisyklių pažeidimas) straipsniuose  atsako ir juridiniai asmenys.

XXVI  SKYRIUS

NUSIKALTIMAI  IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI TRANSPORTO  

EISMO SAUGUMUI

297 straipsnis. Geležinkelio, vandens ar oro transporto eismo saugumo ar     

transporto priemonių eksploatacijos taisyklių pažeidimas

1. Tas, kas pažeidė geležinkelių, vandens arba oro transporto  eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatacijos taisykles ir sukėlė avariją, dėl kurios buvo padaryta didelė materialinė žala ar nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

2. Tas, kas pažeidė geležinkelių, vandens arba oro transporto  eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatacijos taisykles ir sukėlė sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą  ar mirtį, -

baudžiamas  laisvės atėmimu  iki dešimties metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu.

3. Tas, kas pažeidė geležinkelių, vandens arba oro transporto  eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatacijos taisykles ir sukėlė avarijos grėsmę ar pastatė pavojun žmonių sveikatą ar gyvybę, arba sukėlė avariją, dėl kurios buvo padaryta nedidelė materialinė žala ar nežymus žmogaus sveikatos sutrikdymas, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

298 straipsnis.  Netinkamas transporto, ryšių priemonių ar kelių remontas

1. Tas, kas netinkamai atliko kelių, geležinkelio, vandens ar oro transporto priemonių, signalizacijos ar ryšių priemonių ar kelių remontą ir tuo sukėlė avariją, dėl kurios buvo padaryta didelė materialinė žala ar  nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu  iki penkerių   metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

2. Tas, kas netinkamai atliko kelių, geležinkelio, vandens ar oro transporto priemonių, signalizacijos ar ryšių priemonių ar kelių remontą , dėl ko kilo sunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas  ar mirtis, -

baudžiamas  laisvės atėmimu iki dešimties metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu.

3. Tas, kas netinkamai atliko kelių, geležinkelio, vandens ar oro transporto priemonių, signalizacijos ar ryšių priemonių ar kelių remontą , dėl ko kilo avarijos grėsmė ar  pavojus  žmogaus sveikatai ar gyvybei, arba kilo avarija, dėl kurios buvo padaryta nedidelė materialinė žala ar nežymus žmogaus sveikatos sutrikdymas, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

299 straipsnis.  Susisiekimo kelių ar transporto priemonių

sugadinimas

1. Tas, kas išardė ar sugadino susisiekimo kelią ar transporto priemonę, juose esantį įrenginį, ryšių ar signalizacijos priemonę, jeigu tai sukėlė pavojų eismo saugumui ar žmonių sveikatai ar gyvybei, -

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jei dėl to įvyko avarija, dėl kurios buvo padaryta didelė materialinė žala arba žuvo ar buvo sunkiai sužalotas žmogus, -

baudžiamas   laisvės atėmimu iki dešimties metų.

300 straipsnis. Transporto priemones vairuojančių  asmenų  kelių

eismo taisyklių pažeidimas

1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę  pažeidė kelių eismo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ir sukėlė nukentėjusiajam  sunkų sveikatos sutrikdymą, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu arba be tokios teisės atėmimo.

2. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, grubiai  pažeidė kelių eismo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ir sukėlė nukentėjusiajam  sunkų sveikatos sutrikdymą, -

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu.

3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę  pažeidė kelių eismo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį, -

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki dešimties metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu.

4. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę  grubiai pažeidė kelių eismo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį, -

baudžiamas laisvės atėmimu  nuo trejų iki dvylikos metų su atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimu.

5. Tas kas vairuodamas kelių transporto priemonę, grubiai  pažeidė kelių eismo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ir sukėlė nukentėjusiajam  nesunkų sveikatos sutrikdymą ar padarė žymią materialią žalą, padarė baudžiamąjį nusižengimą, ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu

301 straipsnis.  Pėsčiojo, dviratininko ar kito eismo dalyvio kelių eismo    

taisyklių  pažeidimas

1. Pėstysis, dviratininkas, važnyčiotojas ar kitas asmuo, nevairuojantis transporto priemonės, pažeidęs kelių eismo  taisykles ir sukėlęs  nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų .

2. Pėstysis, dviratininkas, važnyčiotojas ar kitas asmuo, nevairuojantis transporto priemonės, pažeidęs kelių eismo taisykles ir sukėlęs  nukentėjusiojo mirtį, -,

baudžiamas  areštu  arba  laisvės atėmimu iki dešimties metų.

3. Pėstysis, dviratininkas, važnyčiotojas ar kitas asmuo, nevairuojantis transporto priemonės, pažeidęs kelių eismo  taisykles ir sukėlęs  nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarė baudžiamąjį nusižengimą, ir-         

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu

302 straipsnis.  Savavališkas be reikalo traukinio  sustabdymas

1. Tas, kas savavališkai be reikalo stabdė traukinį stabdymo kranu, jeigu dėl to kilo žmogaus mirtis ar buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2. Tas, kas savavališkai be reikalo stabdė traukinį stabdymo kranu, jeigu dėl to buvo pažeistas normalus traukinių eismas ar kilo grėsmė žmonių gyvybei ar sveikatai ar kilo lengvas žmogaus sveikatos sutrikdymas, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

303 straipsnis.  Sąvokų išaiškinimas

1. Šio skyriaus 300 ir 301 straipsniuose kelių transporto priemonės yra  visų rūšių automobiliai, traktoriai ir kitokios savaeigės mašinos, troleibusai, taip pat motociklai bei mopedai.

2. Šio skyriaus 300 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse grubus kelių eismo  taisyklių pažeidimas yra tada, kai  nustatytas greitis viršijamas daugiau kaip 30 kilometrų per valandą; kai transporto priemonę vairuoja neblaivus vairuotojas ir alkoholio koncentracija jo kraujyje ar kituose skysčiuose viršija 1.5 promilės; kai važiuojama esant draudžiamam šviesoforo signalui ar reguliuotojo gestui; kai lenkiama išvažiuojant į priešingą eismo juostą, jei kelio ženklai ar kelių ženklinimas tai draudžia; kai nesustojama prieš pėsčiųjų perėją, jei to reikalauja taisyklės; kai stovima neapšviestame kelio ruože tamsiu metu arba esant blogam matomumui be šviesų ar avarinės šviesos signalizacijos ar avarinio sustojimo ženklo; kai važiuojama per geležinkelį tam neskirtose vietose arba įvažiuojama į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui.  

3. Grubus transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas yra tada, kai  važiuojama su neveikiančia ar blogai veikiančia stabdžių sistema,  kai važiuojama tamsiu metu ar esant blogam matomumui su neveikiančiais išoriniais šviesos prietaisais.

4. Šio skyriaus 300 straipsnio 5 dalyje žymi materialinė žala yra tada, kai nukentėjusiojo asmens transporto priemonei padaryta žala viršija vieną trečdalį jos vertės, bet ne mažiau kaip 10 MGL.

304 straipsnis. Veikos, kurios pripažįstamos nusikaltimais, padarytos

dėl neatsargumo

Veikos, numatytos šio skyriaus 297 (Geležinkelio, vandens ar oro transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatacijos taisyklių pažeidimas), 298 (Netinkamas transporto, ryšių priemonių ar kelių remontas), 300 (Transporto priemones vairuojančių  asmenų  kelių eismo  taisyklių pažeidimas) ir 301  (Pėsčiojo, dviratininko ar kito eismo dalyvio kelių eismo taisyklių  pažeidimas) straipsniuose pripažįstamos nusikaltimais, jei jos padarytos  tik  esant neatsargiai kaltės formai.

305 straipsnis.  Nusikaltimai, dėl kurių atsako juridiniai asmenys

Už nusikaltimus, numatytus šio skyriaus 297 (Geležinkelio, vandens ar oro transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatacijos taisyklių pažeidimas) ir 298 straipsniuose (Netinkamas transporto, ryšių priemonių ar kelių remontas) atsako ir juridiniai asmenys.

XXVII  SKYRIUS

NUSIKALTIMAI  IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VIEŠAJAI  TVARKAI

306 straipsnis.  Riaušės

1. Tas, kas organizavo ar išprovokavo žmonių sambūrį, siekiant pažeisti viešąją tvarką ar nepaklusti valdžios institucijų sprendimams ar priversti valstybės ar visuomenės instituciją įvykdyti  kokią nors priemonę ar atsisakyti jos, jei riaušės buvo lydimos smurto panaudojimo, padeginėjimu, griovimu ar kitokiu turto naikinimu, taip pat tas, kas riaušių metu smurtavo, niokojo turtą, padeginėjo, laužė, griovė ar kitokiu būdu naikino turtą, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

2. Tas, kas darydamas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, nepakluso policijos ar kitų valdžios atstovų teisėtiems reikalavimams arba panaudojo šaunamąjį ginklą, sprogmenis ar sprogstamas medžiagas, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

307 straipsnis. Viešas raginimas daryti nusikaltimus

Tas, kas viešai ragino daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

308  straipsnis.  Chuliganizmas

1. Tas, kas viešoje vietoje iš chuliganiškų paskatų smurtavo prieš ten esantį žmogų arba sugadino ar sunaikino turtą arba sutrikdė visuomeninę rimtį arba tvarką, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas darydamas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, panaudojo ginklą ar kitus daiktus, pritaikytus žmogui žaloti arba nesunkiai sužalojo žmogų, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

3. Tas, kas viešoje vietoje iš chuliganiškų paskatų panaudojo psichinį smurtą prieš ten esantį žmogų ir sutrikdė visuomeninę rimtį arba tvarką, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

309 straipsnis. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį ar ištikusį                                           pavojų

Tas, kas melagingai pranešė specialioms tarnyboms žinią apie gresiantį visuomenei pavojų arba didelę nelaimę, jei dėl to buvo bereikalingai iškviestos atitinkamos tarnybos arba tai sukėlė žmonių sumaištį, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

310 straipsnis. Azartinių lošimų organizavimas

Tas, kas pasipelnymo tikslu viešoje vietoje organizavo ar vadovavo azartiniams lošimams, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

311 straipsnis. Vandalizmas

Tas, kas iš chuliganiškų paskatų sugadino, sunaikino ar išniekino istorijos ar gamtos paminklus, kultūrines ar kitas vertybes, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

XXVIII  SKYRIUS 

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALDYMO                                                                     TVARKAI

312 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną

1. Tas, kas neteisėtai  gabeno  žmogų   per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ar gabeno per Lietuvos teritoriją žmogų, neteisėtai perėjusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną arba slėpė jį, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų su bauda ar be baudos.

2. Tas, kas  organizavo ar vadovavo neteisėtam žmonių  gabenimui  per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ar žmonių, neteisėtai perėjusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabenimui per Lietuvos teritoriją ar jų slėpimui, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvylikos metų su bauda.

313  straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas

1. Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, -

baudžiamas  bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Neatsako pagal šį straipsnį  užsienietis, neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką siekdamas pasinaudoti prieglobsčio teise Lietuvos valstybėje.

314 straipsnis. Neteisėtas informacijos rinkimas

1. Tas, kas neteisėtai įrengė įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje specialias pasiklausymo, vaizdo ar garso įrašymo priemones, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų    metų.

2. Tas, kas rinko informaciją apie valstybės, savivaldybės institucijų, politinių partijų ar visuomeninių organizacijų veiklą, neteisėtai panaudodamas slapto pasiklausymo ar kitokią specialią techniką, garso ar vaizdo įrašymo priemones, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas viešai paskleidė informaciją, kurią jis surinko, darydamas veiką, numatytą šio straipsnio 1 ar 2 dalyse, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

315 straipsnis.  Savavaldžiavimas

1. Tas, kas nesilaikydamas  įstatymų  nustatytos  tvarkos, savavališkai  vykdė  ginčijamas arba pripažįstamas bet nerealizuotas savo ar kito asmens tikras arba tariamas teises ir tuo padarė didelę žalą asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos teisėms ar teisėtiems interesams, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2 . Tas, kas savavaldžiavo pavartodamas  fizinį smurtą ar grasindamas jį pavartoti  arba sunaikindamas ar sugadindamas turtą, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu  iki penkerių metų.

316  straipsnis. Tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas

Tas, kas pagrobė, pirko ar kitaip neteisėtai įgijo tarnybos paslaptį sudarantį daiktą ar tokio pobūdžio žinias, nesant bendradarbiavimo su kitos valstybės organizacija (šio Kodekso 106 straipsnis) požymių, -

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 

317  straipsnis. Tarptautinių skridimų taisyklių pažeidimas

Tas, kas atskrido į Lietuvos Respubliką ar išskrido iš Lietuvos Respublikos be nustatyto leidimo, nesilaikė leidime nurodytų maršrutų, nutūpimo vietų, oro vartų, skridimo aukščio, o taip pat pažeidė kitas tarptautines skridimo taisykles, -

baudžiamas  bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

318 straipsnis.  Statybos taisyklių pažeidimas     

Tas, kas statė ar perstatė namą, ūkinį, buitinį pastatą ar kitokį įrenginį neturėdamas nustatyto leidimo ar reikiamai patvirtinto projekto, taip pat statybos metu savavališkai pakeitė patvirtintą projektą ar pagrindines statybos taisykles, jeigu dėl to buvo  sunaikintos kultūros vertybės, sunkiai sužalotas žmogus arba atsirado kitos sunkios pasekmės, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

319  straipsnis. Neteisėtas žemėnaudos riboženklių pakeitimas

Tas, kas pašalino, nukėlė, perdarė ar neteisingai pastatė žemėnaudos riboženklį ir tuo užgrobė žemę ar padarė kitą žalą asmeniui arba valstybei, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki  dvejų metų. 

320  straipsnis. Nesuteikimas pagalbos, susidūrus laivams

Tas, kas būdamas laivo kapitonu, susidūrusio vandens kelyje su kitu laivu, nesiėmė reikiamų priemonių suteikti tam kitam laivui pagalbą, kiek šių priemonių buvo galima imtis, nesudarant rimto pavojaus savo laivui, jo įgulai ar keleiviams, nepranešė kitam laivui, susidūrusiam su jo laivu vandens kelyje, savo laivo pavadinimo ir uosto, kuriame jis įregistruotas, taip pat savo išvykimo ar paskirtos vietos, nors buvo galima šias žinias pranešti, -

baudžiamas  bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

321 straipsnis. Veikos, kurios gali būti pripažintos nusikalstamos,  tik esant                                          nukentėjusiojo  pareiškimui

Veikos, numatytos šio skyriaus 315 ( Savavaldžiavimas ) ir  319 (Neteisėtas žemėnaudos riboženklių pakeitimas) straipsniuose gali būti pripažintos nusikalstamomis veikomis ir dėl jų pradėtas baudžiamasis persekiojimas tik esant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimui arba prokuroro reikalavimu.

XXIX SKYRIUS

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI SUSIJĘ SU DOKUMENTAIS   

AR  MATAVIMO PRIEMONĖMIS

322 straipsnis. Antspaudo, štampo ar dokumento pagrobimas ar panaudojimas

Tas, kas pagrobė antspaudą, štampą, blanką ar svarbų dokumentą, arba pasinaudojo žinomai pagrobtu antspaudu, štampu ar svarbiu dokumentu,-

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

323 straipsnis. Antspaudo, štampo, blanko ar dokumento suklastojimas

1. Tas, kas suklastojo tikrą ar pagamino netikrą įstaigos, įmonės, organizacijos  antspaudą, štampą, blanką, taip pat testamentą, vekselį, čekį, pasą, santuokos ar gimimo liudijimą, arba kitokį svarbų dokumentą ar pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu, štampu, blanku, ar kitu dokumentu, arba juos realizavo, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2.Tas, kas suklastojo itin svarbų dokumentą ar šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus darė versliškai arba tokiais veiksmais sutrikdė įstaigos, įmonės, organizacijos  veiklą arba dėl to atsirado kitokia didelė žala fiziniam ar juridiniam asmeniui, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu nuo vienerių iki šešerių metų.

324 straipsnis. Antspaudo, štampo ar dokumento sunaikinimas arba paslėpimas

Tas, kas paslėpė ar sunaikino įmonės, įstaigos, organizacijos  antspaudą, štampą ar dokumentą, taip pat testamentą, vekselį, čekį, pasą, santuokos ar gimimo liudijimą arba kitokį svarbų dokumentą, ir tokiais veiksmais sutrikdė įstaigos, įmonės, organizacijos  veiklą ar padarė  žalą fiziniam ar juridiniam asmeniui, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų     metų.

325 straipsnis. Matavimo priemonių išleidimas, jų naudojimas be 

valstybinės metrologinės kontrolės ar jų parametrų pakeitimas

1. Tas, kas išleido į apyvartą arba naudojo matavimo priemones, kurioms taikoma valstybinė metrologinė kontrolė, be patikros, kalibravimo įspaudo ar kitokio kontrolės rezultatų įforminimo arba pakeitė matavimo priemonių parametrus po valstybinės metrologinės kontrolės, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala arba atsirado kitokių sunkių padarinių, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas,  kas padarė veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje, jei tai nepadarė didelės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

326 straipsnis. Valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo įspaudo pagrobimas,                             suklastojimas, realizavimas ar netikro įspaudo panaudojimas

Tas, kas pagrobė, neteisėtai perdirbo, pagamino arba realizavo valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo įspaudą arba panaudojo netikrą įspaudą, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

XXX SKYRIUS

NUSIKALTIMAI  SUSIJĘ SU PROSTITUCIJA AR

PORNOGRAFIJA  

327 straipsnis.  Prekyba žmonėmis

1.Tas, kas pardavė ar kitaip perleido arba įgijo asmenį, tikslu jį seksualiai išnaudoti ar  priversti užsiimti prostitucija, -

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų su bauda ar be baudos.

2. Tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijos  verslui arba užsiiminėjo asmenų gabenimu prostitucijai į Lietuvą arba  už Lietuvos ribų, -

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų su bauda.

328  straipsnis. Sąvadavimas prostitucijai

1. Tas, kas sąvadavo asmenį prostitucijai, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas sąvadavo prostitucijai materialiai, tarnybiškai ar kitaip priklausomą ar patikėtą jo globai asmenį arba psichikos ligonį, taip pat sąvadavimui panaudojo apgaulę ar smurtą, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

329 straipsnis. Viešnamių įsteigimas ir laikymas

Tas, kas neteisėtai įsteigė ar vadovavo įstaigai, kurioje asmenys verčiasi prostitucija,  gavo pajamas iš asmenų, besiverčiančių prostitucija arba kitaip panaudojo kito asmens prostituciją savanaudiškiems tikslams, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų su bauda ar be baudos.

330 straipsnis. Viešas pornografinių daiktų demonstravimas ar reklamavimas

Tas, kas neteisėtai viešai demonstravo ar reklamavo pornografinio pobūdžio daiktus, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

331  straipsnis. Sąvokos išaiškinimas

Šio skyriaus 328 straipsnyje sąvadavimas yra įtikinėjimas, suviliojimas ar kitoks palenkimas arba suvedimas asmenų nesantuokiniams lytiniams santykiams, tvirkinamiesiems veiksmams ar kitokiam lytinės aistros tenkinimui dėl savanaudiškų paskatų.

XXXI Skyrius

Nusikaltimai ir BAUDŽIAMIEJI nusižengimai vaikui ir šeimai

332 straipsnis. Vaiko pagrobimas arba sukeitimas vaikų

1. Tas, kas pagrobė svetimą mažametį vaiką arba sukeitė naujagimius vaikus, -

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

2. Tėvas ar motina, kuris pagrobė savo vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

333  straipsnis. Vaiko pirkimas arba pardavimas

1.Tas, kas pirko arba pardavė vaiką, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų    metų.

2. Tas, kas vertėsi prekyba vaikais, -

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų su bauda.

334  straipsnis. Vaiko palikimas arba pametimas

Tėvas ar motina, kurie paliko ar pametė mažametį ar negalintį pasirūpinti savimi vaiką be būtinos priežiūros ir pagalbos, norėdami juo atsikratyti, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

335 straipsnis. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo teisėmis ir                                                   pareigomis

1.Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo teisėmis ir pareigomis žiauriai fiziškai ar psichiškai kankindamas ar gniuždydamas vaiką, palikdamas jį be būtinos globos ar rūpybos arba kitaip neteisėtai elgdamasis su vaiku, jeigu dėl to vaikui buvo padaryta didelė moralinė ar fizinė žala, -

baudžiamas  bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tėvas, motina, globėjas ar rūpintojas, kuris neteisėtai pasisavino ar iššvaistė vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą arba paliko vaiką be gyvenamojo būsto, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

336 straipsnis. Vengimas išlaikyti vaiką

Tas, kas vengė pareigos pagal įstatymą išlaikyti vaiką arba pagal teismo sprendimą mokėti lėšas ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, po to, kai vaiko teisių apsaugos tarnybos įspėjo jį dėl tokios pareigos vykdymo, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų     metų.

337 straipsnis. Vengimas išlaikyti nedarbingus tėvus, kitus šeimos narius ar                                          artimus giminaičius

Tas, kas vengė pareigos pagal įstatymą išlaikyti nedarbingus tėvus, sutuoktinį, kitą šeimos narį ar artimą giminaitį arba pagal teismo sprendimą tokiam asmeniui mokėti lėšas ar teikti būtiną materialinę paramą, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų     metų.

338  straipsnis. Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką

Tas, kas įtikinėjimu, prašymu, papirkimu, grasinimu, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į  nusikalstamą veiką, - 

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

339  straipsnis. Vaiko įtraukimas į girtavimą

Tas, kas nugirdė vaiką, vertė, lenkė ar kitaip pratino jį vartoti alkoholinius gėrimus, - 

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų    metų.

340 straipsnis. Vaiko įtraukimas į prostituciją ar kitokį seksualinį išnaudojimą

Tas, kas sąvadavo vaiką prostitucijai arba  įtikinėjimu, prašymu, papirkimu, grasinimu, apgaulės ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į prostituciją, -

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

341 straipsnis. Vaiko išnaudojimas pornografijai ar erotikai

1. Tas, kas panaudojo vaiką, neturintį 16 metų, pornografijai, taip pat gaminant ar platinant pornografinius leidinius ar kitokius pornografinio pobūdžio dalykus, -

baudžiamas  bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas panaudojo vaiką, neturintį 16 metų, erotikai, taip pat gaminant ar platinant erotinius leidinius ar kitokius erotinio pobūdžio dalykus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

342 straipsnis. Įvaikinimo paslapties atskleidimas

Tas, kas prieš įtėvių ar įvaikio valią atskleidė įvaikinimo paslaptį, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

343 straipsnis. Kraujomaiša

1. Tas, kas lytiškai santykiavo su artimu pagal tiesioginę (tiesiąją) giminystės liniją asmeniu, taip pat su tikruoju broliu ar seserimi, jeigu dėl to gimė nesveikas vaikas, -

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą  veiką, nesukėlusią nurodytų pasekmių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

344 straipsnis. Vaiko samprata

1. “Vaikas” šiame skyriuje yra žmogus, neturintis 18 metų amžiaus, išskyrus šio straipsnio antroje dalyje numatytas išimtis.

2. Šio skyriaus   332 (Vaiko pagrobimas arba sukeitimas vaikų) straipsnio 1 dalyje “mažametis vaikas” yra vaikas iki  14 metų  amžiaus, “naujagimis vaikas” - vaikas, esantis gimdymo įstaigoje.

XXXII    SKYRIUS

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI

MIRUSIOJO    ATMINIMUI

345  straipsnis. Mirusiojo atminimo paniekinimas

1. Tas, kas  siekdamas paniekinti mirusįjį, sutrikdė laidotuvių rimtį ir tvarką, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, sukėlusius žmonių panieką ar pakirtusius pagarbą jam, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

346 straipsnis. Lavono išniekinimas

1. Tas, kas paėmė lavoną ar jo kūno dalį prieš asmens, turinčio įgaliojimus jį palaidoti, valią arba tyčiojosi iš žmogaus lavono, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų    metų.

2.Tas, kas kapinėse neteisėtai iškasė karstą ir išėmė iš karsto mirusiojo palaikus arba paėmė ten esančius daiktus, -

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

347 straipsnis.  Kapo išniekinimas

1.Tas, kas suardė kapą ar sužalojo paminklą arba kitaip išniekino kapą, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų      metų.

2. Tas, kas  ištrypė kapą arba pasisavino ant jo padėtus daiktus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

348 straipsnis. Veikos, kurios gali būti pripažintos nusikalstamos,  tik esant                                          nukentėjusiojo  pareiškimui

Veikos, numatytos šio skyriaus 345 (Mirusiojo atminimo paniekinimas),  346 (Lavono išniekinimas), 347 (Kapo išniekinimas) gali būti pripažįstamos nusikalstamomis ir dėl jų pradedamas baudžiamasis persekiojimas tik esant nukentėjusiojo ar jo atstovaujamo asmens pareiškimui arba prokuroro reikalavimu.

XXXIII   SKYRIUS

NUSIKALTIMAI INFORMATIKAI

349 straipsnis.  Kompiuterinės ar kitaip saugomos informacijos sunaikinimas               

ar pakeitimas

1.Tas, kas  sunaikino, sugadino ar pakeitė kompiuterio atmintyje, duomenų laikmenose ar kitaip saugomą informaciją, tuo padarydamas valstybei, asmeniui ar  įmonei  žalą, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais  padarė nukentėjusiajam didelę žalą arba dėl to sutriko kompiuterinio tinklo, duomenų banko, informacinės sistemos ar įmonės darbas arba dėl to neįmanoma atstatyti prarastos svarbios informacijos, -

baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių  metų.

350 straipsnis. Kompiuterinės programos  sunaikinimas ar pakeitimas

1. Tas, kas  sunaikino, sugadino ar pakeitė kompiuteryje esančią  programą ar įvedė į kompiuterį ar kompiuterinį tinklą programą, kuri sutrikdė ar pakeitė kompiuterinio tinklo, duomenų banko ar informacinės sistemos darbą, tuo padarydamas valstybei, asmeniui ar įmonei žalą, -

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas  šio straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais  padarė nukentėjusiajam didelę žalą arba dėl to sutriko įmonės darbas arba dėl to neįmanoma atstatyti  prarastos svarbios informacijos, -

baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

351 straipsnis. Informacijos vagystė

1. Tas, kas pasisavino informaciją apie žmogaus sveikatą, teistumą, finansinę padėtį ar kitokią informaciją, apie juridinį ar fizinį asmenį, jeigu informacija yra  duomenų banke ar kitaip saugoma ir jei asmuo neteisėtai priėjo prie informacijos šaltinio, -

baudžiamas bauda arba  laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas viešai paskleidė, pagarsino, platino ar kitaip panaudojo informaciją, kurią  gavo padarydamas veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

352  straipsnis. Veikos, kurios pripažįstamos nusikaltimais tik esant                                                                   nukentėjusiojo pareiškimui

Veikos, numatytos šio skyriaus           349 (Kompiuterinės ar kitaip saugomos informacijos sunaikinimas  ar pakeitimas),     350 (Kompiuterinės programos  sunaikinimas ar pakeitimas)             ir 351 (Informacijos vagystė) straipsnio 2 dalyje gali būti pripažįstamos nusikaltimais ir dėl jų pradedamas baudžiamasis persekiojimas tik esant nukentėjusiojo ar jo atstovaujamo asmens pareiškimui arba prokuroro reikalavimu.

XXXIV   SKYRIUS

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI INTELEKTINEI

NUOSAVYBEI

353 straipsnis.  Autorinių teisių pažeidimas

1. Tas, kas pažeidė kūrinio autoriaus ar režisieriaus, artisto arba garso ar vaizdo įrašų gamintojo teises ir tuo padarė jiems turtinę žalą,-

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda,  arba laisvės atėmimu iki trejų   metų.

2. Tas, kas pažeidė kūrinio autoriaus ar režisieriaus, artisto arba garso ar vaizdo įrašų gamintojo teises, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

354 straipsnis. Autorystės teisių pasisavinimas

1. Tas, kas savo vardu paskelbė svetimą  kūrinį, kuriam taikoma autorinė teisė ar jo dalį, taip pat išradimą, -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų     metų.

2. Tas, kas pasinaudodamas tarnybine padėtimi, grasinimais ar kitokiu būdu privertė mokslo, meno ar kitokio kūrinio, išradimo arba atradimo autorių pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi ar jo teisių perėmėju arba atsisakyti  autorystės teisių, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

355 straipsnis. Neteisėtas kompiuterinės programos ar duomenų bazės                                                             naudojimas  ar platinimas

1.Tas, kas be autoriaus ar jo įgaliotų asmenų leidimo  naudojo ar platino kompiuterio programą ar duomenų bazę ir tuo padarė jiems turtinę žalą, -

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų  metų.

2.  Tas, kas be autoriaus ar jo įgaliotų asmenų leidimo  naudojo ar platino kompiuterio programą ar duomenų bazę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir -

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

356 straipsnis. Veikos, kurios pripažįstamos nusikalstamomis tik esant    

nukentėjusiojo pareiškimui

Veikos, numatytos šio skyriaus 353( Autorinių teisių pažeidimas), 354 (Autorystės teisių pasisavinimas),  355 (Neteisėtas kompiuterinės programos ar duomenų bazės naudojimas  ar platinimas) straipsniuose gali būti pripažįstamos nusikalstamomis ir dėl jų pradedamas baudžiamasis persekiojimas tik esant nukentėjusiojo ar jo atstovaujamo asmens pareiškimui arba prokuroro reikalavimu.

357  straipsnis.  Nusikaltimai, dėl kurių padarymo atsako juridiniai asmenys

Už nusikaltimus, numatytas šio skyriaus 353 ( Autorinių teisių pažeidimas), 355 (Neteisėtas kompiuterinės programos ar duomenų bazės naudojimas  ar platinimas) straipsniuose atsako ir juridiniai asmenys.

XXXV    skyrius        

Nusikaltimai IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI krašto

apsaugos  tarnybai

358 straipsnis. Vengimas šaukimo į pradinę privalomąją  krašto apsaugos tarnybą

1. Šauktinis, vengęs eilinio šaukimo į pradinę privalomąją  karo tarnybą susižalodamas, simuliuodamas ligą, suklastodamas dokumentus ar panaudodamas kitokią apgaulę, -

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Šauktinis, vengęs eilinio šaukimo į pradinę privalomąją karo tarnybą, nesant požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas  bauda arba areštu.

359 straipsnis. Vengimas mobilizacinio šaukimo

Šauktinis arba atsargos  karys, vengęs mobilizacinio šaukimo į karo tarnybą, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

360 straipsnis. Vengimas šaukimo į mokomąsias pratybas

Atsargos karys, vengęs šaukimo į mokomąsias pratybas, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir, -

baudžiamas bauda arba areštu.

361 straipsnis. Įsakymo nevykdymas

1. Karys, neįvykdęs vado įsakymo  ar atsisakęs jį įvykdyti, arba kitaip išreiškęs, kad nepaklūsta vado įsakymui, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Karys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką karo padėties ar kovos užduoties vykdymo metu, arba, jei tai  sukėlė sunkius padarinius, -

baudžiamas laisvės atėmimu  iki šešerių metų.

362 straipsnis. Grasinimas ar smurtas prieš vadą

1. Karys, grasinęs  smurtu  savo vadui dėl jo  karo tarnybos pareigų vykdymo, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Karys, panaudojęs fizinį smurtą prieš vadą dėl jo karo tarnybos pareigų vykdymo, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

3. Karys, padaręs šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytą veiką karo padėties ar kovos užduoties vykdymo metu arba jeigu tai sukėlė sunkius padarinius, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

363 straipsnis. Smurto veiksmai prieš pavaldinį

1. Vadas, eidamas karo tarnybos pareigas, panaudojęs fizinį smurtą prieš pavaldų karį, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu  iki trejų metų.

2. Vadas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jei dėl to kilo sunkūs padariniai, -

baudžiamas laisvės atėmimu  iki aštuonerių metų.

364 straipsnis. Kario terorizavimas

1. Karys, neteisėtais reikalavimais elgtis pagal jo nurodymą ir grasinimais padaryti žalą, žeminęs ar šantažavęs kitą karį, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Karys, žeminęs ar terorizavęs kitą karį panaudodamas fizinį smurtą ar ginklą, -

baudžiamas laisvės atėmimu  iki penkerių metų.

3. Karys, padaręs šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytą veiką, jeigu ji sukėlė sunkius padarinius, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

365 straipsnis. Neteisėtas įsakymas ir jo vykdymas

Karys, davęs aiškiai neteisėtą įsakymą  arba vertęs kitą karį  vykdyti tokį įsakymą, taip pat karys, įvykdęs aiškiai neteisėtą įsakymą, jeigu tai sukėlė sunkius padarinius, -

baudžiami laisvės atėmimu  iki aštuonerių metų.

366 straipsnis. Savavališkas pasišalinimas

Karys, savavališkai pasišalinęs iš dalinio ar tarnybos vietos arba be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku neatvykęs į dalinį ar tarnybos vietą, jei pasišalinimas truko ilgiau kaip tris paras, bet ne ilgiau kaip dešimt parų, arba nors ir trumpiau kaip tris paras, bet ilgiau kaip vieną parą ir tai buvo padaryta pakartotinai per šešis mėnesius, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

367 straipsnis. Dezertyravimas

1. Privalomosios karo tarnybos karys, pasišalinęs iš dalinio ar tarnybos vietos,  arba neatvykęs  į dalinį ar tarnybos vietą, jeigu pasišalinimas truko ilgiau kaip dešimt parų, arba, nepriklausomai nuo pasišalinimo trukmės, jeigu tai buvo padaryta turint tikslą išvengti karo tarnybos, -

baudžiamas laisvės atėmimu  iki penkerių metų.

2.  Karys, pasišalinęs iš dalinio ar tarnybos vietos arba be pateisinamos priežasties neatvykęs į dalinį ar tarnybos vietą karo padėties ar kovos užduoties vykdymo metu, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3. Privalomosios karo tarnybos karys, ne karo padėties ar kovos užduoties vykdymo metu pirmą kartą dezertyravęs, jeigu jis tai padarė susiklosčius nepalankioms aplinkybėms ir savo noru grįžo į dalinį nepraėjus dešimčiai parų nuo pasišalinimo, nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas.

368 straipsnis. Krašto apsaugos turto praradimas

Karys, dėl aplaidumo praradęs jam patikėtą   tarnybos reikalams ginklą,   šaudmenis, transporto priemonę ar kitą karo techniką, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

369 straipsnis. Sargybų tarnybos taisyklių pažeidimas

Karys, pažeidęs sargybų tarnybos taisykles ar sargybų tarnybos tvarką nustatančių įsakymų bei potvarkių (instrukcijų, postų grafikų ir pan.) reikalavimus karo padėties ar kovos užduoties vykdymo metu, arba jeigu tai sukėlė sunkius padarinius, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

370 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos taisyklių pažeidimas

Karys, atliekantis Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybą, pažeidęs šios tarnybos taisykles, jeigu tai sukėlė sunkius padarinius, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

371 straipsnis. Budėjimo tarnybos taisyklių pažeidimas

Karys, pažeidęs vidaus tarnybos statuto taisykles, atlikdamas pavestą tarnybą dalinyje (išskyrus sargybą), jei tai sukėlė sunkius padarinius, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

372 straipsnis. Žūvančio karo laivo palikimas

Karo laivo vadas, palikęs žūvantį karo laivą neįvykdęs visų savo pareigų, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

373 straipsnis. Karo dalinio vėliavos praradimas ar išniekinimas

Karys,   praradęs dalinio vėliavą ar ją išniekinęs, -

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

374 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

1. Karys yra Lietuvos Respublikos pilietis, krašto apsaugos ar vidaus reikalų sistemoje atliekantis privalomąją (pradinę ar aktyviajame rezerve), profesinę arba savanorių karo tarnybą (karys savanoris – karo mokymų, pratybų ar specialiųjų užduočių vykdymo metu).

2. Šauktinis yra karo prievolininkas nuo 19 iki 27 metų, neatlikęs privalomosios karo tarnybos ir nuo jos neatleistas Karo prievolės įstatyme nustatyta tvarka.

3. Karys padaręs nusikalstamas veikas, numatytas kituose šio Kodekso skyriuose, nors  jos padarytos einant krašto apsaugos tarnybą,  atsako bendrais pagrindais.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos įstatymą priimtu

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Teikia: Aloyzas Sakalas