Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

BAUDŽIAMASIS

KODEKSAS

 

 

1999 m.                                 d.  Nr.

 

Vilnius

 

 

 

BENROJI DALIS

 

 

I SKYRIUS

 

BENDRIEJI NUOSTATAI

 

 

1 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų paskirtis

 

1. Lietuvos baudžiamieji įstatymai turi tokią paskirtį:

1)  apibrėžti, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai bei jas uždrausti;

2) nustatyti bausmes ir kitas baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones už nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų padarymą;

3) nustatyti asmenų,  padariusių nusikalstamas veikas baudžiamosios atsakomybės sąlygas, taip pat sąlygas, kurioms esant tokie asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės.

 

2 straipsnis. Baudžiamosios atsakomybės pagrindai

 

1. Asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikaltimo padarymo metu.

2. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tas asmuo, kurio kaltai  padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

3. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės.

4. Bausmė, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik remiantis įstatymu.

5.Niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą.

6. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jei jos padarymo metu iš asmens galima buvo  reikalauti įstatymą atitinkančio elgesio.

II SKYRIUS

 

BAUDŽIAMŲJŲ ĮSTATYMŲ GALIOJIMAS

 

 

3 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laike

 

1. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato baudžiamieji įstatymai, galioję šios veikos padarymo metu. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

2. Baudžiamasis įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis nusikalstamą veiką padariusiojo asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką iki tokio įstatymo įsigaliojimo, taip pat atliekantiems bausmę, bei turintiems teistumą.

3. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

4. Medicinos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonės skiriamos tos, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas.

 

4 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas padarius nusikalstamą                                    veiką Lietuvos valstybės teritorijoje

 

1. Visi asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus.

2. Lietuvos valstybės teritoriją sudaro sausumos teritorija, gelmės valstybės sienų ribose, kontinentinis šelfas, teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų. Lietuvos valstybės teritorija taip pat laikomi orlaiviai, jūrų ar upių laivai su Lietuvos Respublikos vėliava ar Lietuvos Respublikos skiriamaisiais ženklais, jei jie nėra kitos valstybės teritorijoje. Karo laivai ar orlaiviai su Lietuvos Respublikos vėliava ar Lietuvos Respublikos skiriamaisiais ženklais yra Lietuvos valstybės teritorija nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.

3. Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra toji vieta, kurioje asmuo veikė, arba galėjo ir privalėjo veikti arba ta vieta, kurioje kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Bendrininkų nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta, kur ši veika buvo padaryta, o jeigu bendrininkas veikė kitoje vietoje - tai jo veikimo vieta.

4. Padarius tą pačią nusikalstamą veiką Lietuvos valstybės teritorijoje ir užsienyje, ji laikoma padaryta Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu Lietuvos Respublikos  teritorijoje ji buvo pradėta ar baigta, arba  jai užkirstas kelias.

5. Asmenų, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamosios atsakomybės klausimas, šiems asmenims padarius nusikalstamą veiką Lietuvos valstybės teritorijoje, sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir šiuo kodeksu.

 

 

 

 

 

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolatos Lietuvoje                                          gyvenančių asmenų  baudžiamoji atsakomybė už                                      nusikaltimus, padarytus užsienyje

 

Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatos Lietuvoje gyvenantys asmenys  už nusikaltimus, padarytus užsienyje, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus.

 

6 straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus                                             Lietuvos Respublikos interesams, padarytus užsienyje

 

Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus atsako, jeigu jie užsienyje padarė nusikaltimus Lietuvos valstybės saugumui, konstitucinei tvarkai ar ekonominiams interesams, Lietuvos Respublikos piliečiams ar įstaigoms.

 

7 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus, kuriuos nustato                                 tarptautinės sutartys

 

Asmenys, užsienyje padarę šiuos tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nepriklausomai nuo jų pilietybės ir gyvenamosios vietos, taip pat nusikaltimo padarymo vietos bei padarytos veikos baudžiamumo pagal nusikaltimo vietos įstatymus:

1) nusikaltimus žmonijai ir karo nusikaltimus (93-102);

2) netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba realizavimą (199 straipsnis);

3) pinigų plovimą (200 straipsnis);

4) teroro aktą  (233 straipsnis);

5) orlaivio užgrobimą (234  straipsnis);

6) žmogaus pagrobimą įkaitu (235 straipsnis);

7) neteisėtą elgesį su radioaktyviosiomis medžiagomis (242 ir 243 straipsniai);

8) nusikaltimus, susijusius su narkotikais ir stipriai veikiančiomis ar nuodingomis medžiagomis (245-252 straipsniai).

 

8 straipsnis. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus,                                     padarytus užsienyje

 

1. Asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimą, numatytą šio kodekso 5 ir  6 straipsniuose, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir yra baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikoje, tačiau abiejose šalyse šis nusikaltimas baudžiamas skirtingai, nusikaltusiam asmeniui taikomas įstatymas, numatantis švelnesnę bausmę.

2. Padarius nusikaltimus, numatytus šio kodekso 5, 6 ir 7 straipsniuose, asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikoje, jeigu jis:

1) atliko užsienyje teismo paskirtą bausmę;

2) buvo atleistas nuo visos ar dalies užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės atlikimo;

3) užsienio valstybės įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo išteisintas,atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje valstybėje numatytais teisiniais pagrindais.

 

9 straipsnis. Nusikaltėlių išdavimas 

 

1. Lietuvos Respublikos pilietis, padaręs nusikalstamą veiką, gali būti išduotas užsienio valstybei arba perduotas Tarptautiniam baudžiamajam Teismui  tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi.

2.Užsienio valstybių piliečiai, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikoje ar kitų valstybių teritorijoje, išduodami atitinkamoms valstybėms  arba perduodami Tarptautiniam baudžiamajam Teismui remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.

3. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai gali būti neišduodami:

1) jeigu jų veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nelaikomos nusikaltimais ar baudžiamaisiais nusižengimais;

2) jeigu nusikalstama  veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje;

3) jeigu asmuo persekiojamas už politinio pobūdžio nusikaltimą;

4) jeigu asmuo už padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas, išteisintas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės;

5) jeigu asmeniui už padarytą nusikaltimą kitoje valstybėje gali būti taikoma mirties bausmė;

6) jeigu suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai;

7) jeigu asmuo atleistas nuo bausmės pagal amnestijos įstatymą arba malonės tvarka;

8) jeigu yra kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatyti pagrindai.

4. Asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos  įstatymus  yra suteiktas prieglobstis, už nusikalstamas veikas, dėl kurių jie buvo persekiojami užsienyje, nebaudžiami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus ir neišduodami užsienio valstybėms, išskyrus atvejus, numatytus šio kodekso 7 straipsnyje.

 

 

III SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAS IR BAUDŽIAMASIS NUSIŽENGIMAS                                

 

10 straipsnis. Baudžiamajame įstatyme uždraustos nusikalstamos

veikos

 

1. Baudžiamajame įstatyme uždraustos nusikalstamos veikos  skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus.

 

 

 

 

11 straipsnis. Nusikaltimas

 

1. Nusikaltimas yra baudžiamajame įstatyme uždrausta, pavojinga, sulaukusio baudžiamajame įstatyme nustatytą amžių ir pakaltinamo arba ribotai pakaltinamo asmens kaltai padaryta nusikalstama veika, (veikimas ar neveikimas), už kurią įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę.

2. Nusikaltimas yra nesunkus, jei jis yra tyčinis ir už jį įstatyme numatyta maksimali bausmė neviršija šešerių metų laisvės atėmimo, arba jis yra neatsargus ir už jį įstatyme numatyta maksimali bausmė neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.

3. Nusikaltimas yra sunkus, jei jis yra tyčinis ir už jį įstatyme numatyta maksimali bausmė  viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo arba jis yra neatsargus ir už jį įstatyme numatyta maksimali bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo.

4. Nusikaltimas yra labai sunkus, jei jis yra tyčinis ir už jį įstatyme numatyta maksimali  bausmė  viršija dešimt metų laisvės atėmimo.

 

12 straipsnis. Baudžiamasis nusižengimas

 

Baudžiamasis nusižengimas yra baudžiamajame įstatyme uždrausta, pavojinga, sulaukusio baudžiamajame įstatyme nustatytą amžių ir pakaltinamo arba ribotai pakaltinamo asmens kaltai padaryta nusikalstama veika (veikimas ar neveikimas),  už kurią  įstatymas nenumato  laisvės atėmimo bausmės.

 

13   straipsnis. Amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius

įstatymus

 

1. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kurie iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo sulaukę aštuoniolika metų amžiaus, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 dalyje.

2. Asmenys, kurie nusikaltimo padarymo metu turėjo keturiolika metų, bet dar nebuvo sulaukę aštuoniolikos metų amžiaus, atsako pagal baudžiamuosius įstatymus už nusikaltimus žmogaus gyvybei (120-124 straipsniai), nusikaltimus žmogaus  sveikatai (125-134 straipsniai), nusikaltimus žmogaus laisvei (136-137 straipsniai), nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir seksualinei neliečiamybei (138-142 straipsniai), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei (172-183 straipsniai), nusikaltimus teisingumui (212-230 straipsniai), nusikaltimus visuomenės saugumui (232-237 straipsniai) nusikaltimus, susijusius su disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis (238-244 straipsniai), nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis (245-252 straipsniai), nusikaltimus viešajai tvarkai (274-276 straipsniai), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus mirusiojo atminimui (301-303 straipsniai).

 

14 straipsnis. Kaltės formos

 

1. Asmuo pripažįstamas kaltu nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo  padarymu, jei jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

2. Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo baudžiamas tik įstatyme numatytais atvejais, kai kyla baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės.

3. Pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo neatsako už veiką, kuri padaryta be kaltės.

 

15 straipsnis. Nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymas tyčia

 

1. Nusikaltimas  ir baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jei jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

2. Nusikaltimas  ir baudžiamasis nusižengimas  yra padarytas tiesiogine tyčia, jei jį padaręs asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

3. Nusikaltimas  ir baudžiamasis nusižengimas  yra padarytas tiesiogine tyčia ir tada, jei, jį padaręs asmuo, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė , kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti baudžiamajame  įstatyme numatyti padariniai ir  jų norėjo.

4. Nusikaltimas  ir baudžiamasis nusižengimas  yra  padarytas netiesiogine tyčia, jei jį padaręs asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė , kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti baudžiamajame įstatyme numatyti  padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido šiems padariniams kilti.

 

16 straipsnis. Nusikaltimo  ir baudžiamojo nusižengimo                                                               padarymas  dėl neatsargumo

 

1. Nusikaltimas  ir baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jei jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.

2. Nusikaltimas  ir baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo suvokė (numatė), kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti baudžiamųjų įstatymų numatytas pavojingus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

3. Nusikaltimas  ir baudžiamasis nusižengimas  yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai  jį padaręs asmuo nesuvokė (nenumatė), kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti baudžiamųjų įstatymų numatyti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai suvokti (numatyti).

4. Jei nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padaryti tyčia, o baudžiamųjų įstatymų numatyti pavojingi padariniai atsirado dėl neatsargumo, nusikalstama veika laikoma padaryta dėl neatsargumo.

 

17   straipsnis. Nepakaltinamumas

 

1. Asmuo yra nepakaltinamas, jei darydamas baudžiamuoju įstatymu draudžiamą veiką negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio arba savo veiksmų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichikos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.

2. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už padarytą  nusikalstamą veiką. Jam teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, numatytas šio kodekso 90 straipsnyje.

 

18   straipsnis. Ribotas pakaltinamumas

 

1. Asmuo yra pripažįstamas ribotai pakaltinamu, jei darydamas baudžiamuoju įstatymu draudžiamą veiką, jis  ne visiškai galėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar savo veiksmus valdyti dėl psichikos nukrypimų, kurie vis dėl to nėra pakankamu pagrindu pripažinti jį nepakaltinamu.

2. Asmuo, teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba nesunkų nusikaltimą atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau bausmė jam gali būti švelninama, remiantis šio kodekso 63 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant baudžiamojo poveikio priemones, numatytas šio kodekso 49  straipsnyje arba priverčiamąsias medicinos priemones, numatytas šio kodekso 90 straipsnyje.

3. Asmuo, teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau bausmė jam gali būti švelninama, remiantis šio kodekso 63 straipsniu.

 

19 straipsnis. Asmens atsakomybė už  nusikalstamą veiką, padarytą                                          fiziologinio alkoholinio, narkotinio ar toksinio

apsvaigimo būsenoje 

 

1. Asmuo, kuris, būdamas fiziologinio alkoholinio, narkotinio ar toksinio apsvaigimo būsenoje, padarė nusikalstamą veiką, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

2. Asmuo, kuris prieš savo valią nugirdytas ar apsvaigintas, dėl ko jis ne visiškai sugebėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmus, padarė baudžiamąjį nusižengimą arba nesunkų nusikaltimą, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

3. Asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje ir padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau bausmė jam gali būti švelninama, remiantis šio kodekso 63 straipsniu.

 

20 straipsnis. Faktinė klaida

 

1. Jeigu asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, nesuvokė kokio nors baudžiamųjų įstatymų numatyto nusikalstamos veikos požymio, arba klaidingai galvojo, kad iš tikrųjų yra kokios nors minėtų įstatymų numatytos aplinkybės, dėl kurių tokia veika būtų leidžiama, jis atsako faktinių aplinkybių suvokimo ribose.

2. Asmeniui, padariusiam tokią klaidą dėl neatsargumo, atsakomybė iškyla už nusikalstamos veikos padarymą dėl neatsargumo, jeigu už tokią neatsargią veiką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

 

21 straipsnis. Juridinė klaida

 

1. Baudžiamųjų įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.

2. Asmuo, kuris, darydamas nusikalstamą veiką, suklydo dėl baudžiamaisiais įstatymais nustatyto draudimo dėl to, kad jo nežinojo ar neteisingai jį suvokė ir tokios klaidos nebuvo galima išvengti, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

3. Asmeniui, kuris, darydamas nusikalstamą veiką, padarė juridinę klaidą, baudžiamoji atsakomybė iškyla už nusikalstamos veikos padarymą dėl neatsargumo, jei už tokią neatsargią veiką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

 

22 straipsnis. Įmonės baudžiamoji atsakomybė

 

1. Įmonė gali būti pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, jeigu ji sukėlė sunkius padarinius, numatytas šio kodekso 143, 159, 161, 178, 180, 186, 190, 192, 200-205, 207, 209, 236 237, 241, 243, 252, 253-261, 263-268, 305-307 straipsniuose, ir esant šioms sąlygoms:

1) fizinis asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, buvo įmonės darbuotojas; ir

2) fizinis asmuo nusikalstamą veiką padarė įmonės vadovo ar kolektyvinės vadovybės sprendimu  arba jų pritarimu; ir

3) fizinio asmens padaryta nusikalstama veika sudaro įmonei nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, arba įmonei suteiktų teisių viršijimą ar pažeidimą, arba įmonės interesais.

2. Įmonės patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pašalina asmens, veikusio įmonės interesais, baudžiamąją atsakomybę, išskyrus atvejį, kai šio asmens nusikalstamoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai.

3. Įmone pagal šį kodeksą pripažįstamos visų rūšių ūkinės, komercinės, kredito ir finansų įmonės, įstaigos, bendrovės, bendrijos, asociacijos, susivienijimai ir organizacijos.

 

 

IV SKYRIUS

 

NUSIKALSTAMOS VEIKOS PADARYMO STADIJOS IR FORMOS

 

 

23 straipsnis. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką

 

1. Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tyčinis veiksmas, kuriuo tiesiogiai pradedama daryti nusikalstamą veiką, jeigu ji nebuvo baigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios.

2. Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra ir tuomet, kai kaltininkas nesuvokia, kad jis savo veiksmų negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones.

3. Baudžiamoji atsakomybė už  pasikėsinimą atsiranda pagal šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą, bei šio straipsnio 1 arba 2 dalį. Bausmė už pasikėsinimą gali būti paskirta švelnesnė, negu numatyta už pabaigtą nusikalstamą veiką.

 

24 straipsnis. Savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką

 

1. Savanoriškas atsisakymas padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad gali ją pabaigti.

2. Asmuo, savo noru atsisakęs padaryti pradėtą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas. Jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus tik tuo atveju, jeigu padaryta veika sudaro kitą pabaigtą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

3. Kai nusikalstamos veikos padaryme dalyvauja keli asmenys, tai savanoriškai atsisakęs pabaigti nusikaltimą organizatorius ar kurstytojas pagal baudžiamuosius įstatymus neatsako, jeigu jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad būtų išvengta nusikalstamos veikos arba padarinių, kurias jis organizavo ar sukurstė. Taip pat neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus padėjėjas, jeigu jis savo noru iki nusikalstamos veikos darymo pradžios atsisakė teikti savo pagalbą, pranešdamas apie tai kitiems bendrininkams.

4. Asmuo, kuris bandė savanoriškai atsisakyti padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, tačiau veikos arba padarinių nepavyko išvengti, atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau bausmė jam gali būti švelninama, remiantis šio kodekso 63 straipsniu.

 

25 straipsnis. Bendrininkavimas

 

1. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje numatytą amžių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką.

2. Nusikalstamos veikos bendrininkais yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas.

3. Vykdytojas yra asmuo, kuris nusikalstamą veiką padaro pats arba panaudodamas nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje numatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, nesant kaltės jų veikoje. Jeigu nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

4. Organizatorius yra asmuo, subūręs bendrininkų grupę, organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jai vadovavęs ar koordinavęs jos narių veiklą arba  parengęs nusikalstamą veiką ar vadovavęs jos padarymui.

5. Kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti tam tikrą nusikalstamą veiką.

6. Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką, duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos padarymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar daiktus, įgytus nusikalstamu būdu, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti nusikalstamos veikos padarymo išdavoje pagamintus ar įgytus daiktus.

 

26 straipsnis. Bendrininkavimo formos

 

1. Nusikalstamai veikai padaryti keli asmenys gali būti susivieniję į bendrininkų grupę, organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą.

2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos padarymo stadijoje keli asmenys susivienija bendram nusikalstamos veikos padarymui.

3. Organizuota grupė yra tada, kai iki nusikalstamos veikos padarymo pradžios du ar daugiau asmenų susitaria bendrai padaryti nusikalstamą veiką kaip vykdytojai. Nusikalstama veika padaryta grupės  susitarusių asmenų pagal šio kodekso 64 straipsnį yra aplinkybė sunkinanti asmenų, dalyvavusių nusikalstamos veikos padaryme, atsakomybę.

4. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai  trys ar daugiau asmenų susivienija bendrai nusikalstamai veiklai - daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Atsakomybė už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir veiklą kyla pagal šio kodekso  232 straipsnį. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antivalstybinė organizacija ir antivalstybinė ginkluota grupė, atsakomybė už kurių organizavimą ir veiklą kyla pagal šio kodekso 113 straipsnį.

 

27 straipsnis. Bendrininkų baudžiamoji atsakomybė

 

1.  Bendrininkai neatsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurių neapėmė jų tyčia.

2. Jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako už pasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką.

3. Aplinkybės, kurios susijusios su konkrečiu bendrininku, šalinančios, lengvinančios arba sunkinančios baudžiamąją atsakomybę, netaikomos kitiems bendrininkams.

4. Organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas, tiesiogiai nedalyvavę nusikalstamos veikos padaryme,  atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 26 straipsnio 2 ar 3 dalį.

5. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nepriklausomai nuo jų vaidmens padarant nusikalstamą veiką, kurią apima jų tyčia, atsako kaip vykdytojai pagal šio kodekso 232 straipsnį.

 

28 straipsnis. Prisidėjimas prie nusikaltimo

 

Prisidėjimas prie nusikaltimo užtraukia baudžiamąją atsakomybę, jei jis pasireiškė iš anksto nepažadėtu nusikaltimo įrankių ar priemonių, nusikaltimo pėdsakų ar nusikalstamu būdu įgytų daiktų, taip pat nusikaltimą padariusio asmens slėpimu ar nepranešimu apie žinomą rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą, šio kodekso 218 ir 219 straipsniuose numatytais atvejais.

 

29 straipsnis. Nusikaltimų recidyvas

 

1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kada asmuo, pirmiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo numatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.Toks asmuo yra recidyvistas.

2. Nusikaltimų recidyvas  yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažįstamas pavojingu recidyvistu, jeigu:

1) turintis neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą padaro  naują labai sunkų  nusikaltimą;

2) būdamas recidyvistu, padaro naują  labai sunkų nusikaltimą;

3) būdamas  recidyvistu,  jei bent  vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą;

4) turintis tris teistumus už tyčinių sunkių nusikaltimų padarymą, padaro naują tyčinį sunkų nusikaltimą.

3. Asmuo gali būti pripažintas pavojingu  recidyvistu teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo nusikaltimo padaryme laipsnį ir kitas bylos aplinkybes. Teismo sprendimas turi būti motyvuotas nuosprendyje.

4. Sprendžiant asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, neatsižvelgiama į teistumą už nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas jaunesnis kaip aštuoniolikos metų amžiaus, neatsargius nusikaltimus, taip pat tuos, už kuriuos išnykęs ir panaikintas teistumas.

5. Asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, jeigu jo teistumas išnyksta arba panaikinamas.

 

 

V SKYRIUS

 

APLINKYBĖS, ŠALINANČIOS BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ

 

 

30 straipsnis. Būtinoji gintis

 

1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, kuris padarė veiką, formaliai atitinkančią baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau ši veika padaryta ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio, pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

2. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti nepriklausomai nuo to, ar jis turėjo galimybę išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

3. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, kai tiesiogine tyčia padaromas nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau neužtraukia baudžiamosios atsakomybės toks veikimas, kai būtinosios  ginties ribos buvo peržengtos dėl didelio sumišimo ar  išgąsčio, kurį sukėlė kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą.

4. Tais atvejais, kai būtinosios ginties ribų peržengimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, bausmė gali būti švelninama, remiantis šio kodekso 63 straipsniu.

 

31 straipsnis. Padariusio nusikalstamą veiką asmens sulaikymas

 

1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, kai vejantis, stabdant, neleidžiant ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai vengiančiam sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaroma materialinė žala, lengvas sveikatos sutrikdymas, o sulaikant nusikaltimo vietoje asmenį, padariusį ar pasikėsinusį padaryti tyčinį nužudymą- sunkus sveikatos sutrikdymas, jei kitaip jo negalima buvo sulaikyti.

2. Atremiant nusikaltimą padariusiojo asmens pasipriešinimą taikomos taisyklės, nustatytos būtinajai ginčiai.

 

 

 

 

 

32 straipsnis. Profesinės pareigos vykdymas

 

1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už žalą, padarytą vykdant profesines pareigas, jei nebuvo viršyti įstatymų ar kitų teisės aktų numatyti įgaliojimai.

2. Tais atvejais, kai profesinės pareigos vykdymo įgaliojimų viršijimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, bausmė gali būti švelninama, remiantis šio kodekso    63 straipsniu.

 

33 straipsnis. Būtinasis reikalingumas

 

1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, padarytus siekiant pašalinti pavojų,  gresiantį sau, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažesnė, negu išvengtoji.

2. Asmuo, savo veiksmais sukėlęs pavojingą situaciją, gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, jeigu pavojinga situacija buvo sukelta dėl neatsargumo.

 

34 straipsnis. Užkirtimas kelio nusikalstamo susivienijimo ar

organizuotos grupės veiklai

 

1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, kuris dalyvavo nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose, vykdydamas teisėsaugos institucijų užduotį, jeigu neviršija užduoties ribų.

2. Tais atvejais, teisėsaugos institucijų užduoties ribų viršijimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, bausmė gali būti švelninama, remiantis šio kodekso 63 straipsniu.

3. Teisėsaugos institucija yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros įstaigos, taip pat operatyvinės veiklos subjektai.

 

35  straipsnis. Įsakymo vykdymas

 

1. Neatsako pagal  baudžiamuosius įstatymus  asmuo už žalą, padarytą vykdant teisėtą įsakymą ar potvarkį.

2. Asmuo, įvykdęs žinomai neteisėtą įsakymą ar potvarkį, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

3. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, atsisakęs vykdyti neteisėtą įsakymą ar potvarkį. Baudžiamojon atsakomybėn toks asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei faktiškai padarytoje veikoje yra kitos, baudžiamojo įstatymo numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

 

36 straipsnis. Pateisinama gamybinė ar ūkinė rizika

 

1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, kurie nors ir sukelia baudžiamųjų įstatymų numatytus padarinius, bet sudaro pateisinamą gamybinę ar ūkinę riziką visuomenei naudingam tikslui pasiekti.

2. Rizika laikoma pateisinama, jeigu padaryta veika atitinka šiuolaikines mokslo ir technikos žinias bei patyrimą, o nurodytas tikslas negalėjo būti pasiektas nesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavęs asmuo ėmėsi galimų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos teisės saugomus interesus.

 

37 straipsnis. Mokslinis eksperimentas

 

1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, kurie nors ir sukelia baudžiamojo įstatymo numatytus padarinius, bet padaryti vykdant mokslinį eksperimentą, jeigu jį atliekant buvo remtasi mokslo aprobuotomis metodikomis, sprendžiama problema turi išskirtinę mokslui reikšmę ir eksperimentatorius ėmėsi  galimų priemonių, kad būtų užkirsta žala teisės saugomiems interesams.

2. Mokslinis eksperimentas draudžiamas be jo dalyvio, kuris buvo informuotas apie galimas pasekmes, laisvo sutikimo.

3. Mokslinis eksperimentas negalimas su mažamečiu, psichikos ligoniu ar silpnapročiu, asmeniu, kuriam  atimta laisvė, ir nėščios moters vaisiumi.

 

 

VI SKYRIUS

 

BAUSMĖS

 

38 straipsnis. Bausmė ir jos paskirtis

 

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo kaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

2.  Bausmės paskirtis yra:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo;

2) nubausti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką;

3) atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti   naujas   nusikalstamas veikas;    

4) daryti poveikį, kad asmenys, atlikę bausmę, laikytųsi  valstybėje galiojančių įstatymų ir vėl nenusikalstų.

3. Teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, motyvuotai gali paskirti bausmę, kuri nenumatyta straipsnio sankcijoje, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

 

39 straipsnis. Bausmių rūšys pilnamečiams asmenims

 

1. Pilnamečiui asmeniui, padariusiam nusikaltimą, gali būti skiriamos tokios bausmės:

1) atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas;

2) viešieji darbai;

3) bauda;

4) laisvės apribojimas;

5) areštas;

6) terminuotas laisvės atėmimas;

7) laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

2. Pilnamečiui asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, gali būti paskiriamos tokios bausmės:

1) atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas;

2) viešieji darbai;

3)  bauda;

4) laisvės apribojimas;

5) areštas.

3. Asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama viena bausmė. Bauda šio kodekso 43 straipsnyje numatytais atvejais gali būti paskirta  kartu su kita bausme.

4. Šio kodekso 67 ir 68 straipsniuose numatytais atvejais gali būti skiriamos dvi bausmės.

5. Jeigu už kelis padarytus nusikaltimus paskiriamos daugiau negu dvi skirtingų rūšių bausmės, teismas, skirdamas galutinę bausmę, iš paskirtų bausmių palieka dvi bausmes, iš kurių - vieną griežčiausią, o kitą parenka savo nuožiūra.

6. Greta bausmės asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, gali būti skiriamos ne daugiau kaip dvi baudžiamojo poveikio priemonės (įskaitant turto konfiskavimą), numatytos šio kodekso  VII  skyriuje. Jeigu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirtos dvi bausmės, tai greta jų gali būti skiriama tik viena baudžiamojo poveikio priemonė (įskaitant turto konfiskavimą), numatyta šio kodekso VII skyriuje.

 

40 straipsnis Bausmių rūšys įmonėms

 

1. Įmonei už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos šios bausmės:

1)  bauda;

2) įmonės veiklos apribojimas.

2. Teismas, priėmęs sprendimą dėl bausmės, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, įmonei paskyrimo, gali taip pat nutarti paskelbti šį sprendimą per visuomenės informavimo priemones.

3. Įmonei už vieną nusikaltimą gali būti skiriama viena  bausmė.

4. Bausmės įmonei straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nenurodomos. Teismas, skirdamas bausmę įmonei, vadovaujasi bausmių sąrašu, numatytu šio straipsnio 1 dalyje.

 

41 straipsnis. Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą arba  užsiimti tam                                    tikra veikla

 

1. Teismas skiria atėmimą teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla straipsnio sankcijoje numatytais atvejais arba savo nuožiūra tais atvejais, kai nusikaltimas padaromas kaltininko darbinės ar profesinės veiklos sferoje arba piktnaudžiaujant jam suteikta teise, arba, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas prieina išvados, jog negalima palikti nuteistajam teisę dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

2. Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla gali būti skiriamas nuo vienerių iki penkerių metų. Šios bausmės laikas straipsnio sankcijoje nenustatomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

3. Jei atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla paskiriamas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, tai jis taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.

4. Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla neskiriamas kartu su laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

 

42 straipsnis. Viešieji darbai

 

1. Viešieji darbai yra teismo skiriami straipsnių sankcijose numatytais atvejais. Viešieji darbai skiriami tik teisiamajam  sutinkant.

2. Viešieji darbai nustatomi nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas viešaisiais darbais, įpareigojamas per teismo paskirtą  laiką neatlygintinai išdirbti  nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

3. Viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų laikas straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau jis negali būti didesnis nei 480 valandų, skiriant bausmę už nusikaltimą, ir 240 valandų, skiriant bausmę už baudžiamąjį nusižengimą.

4. Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su apskričių viršininkų administracijomis ir savivaldos vykdomosiomis institucijomis.

5. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti šiame straipsnyje nustatytų viešųjų darbų, teismas gali vietoje jų paskirti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, numatytą šio kodekso 54 straipsnyje.

6. Jeigu asmuo dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neatliko viešųjų darbų bausmės paskirto valandų skaičiaus, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką.

7. Jei asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo piktybiškai vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali pakeisti viešuosius darbus  bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami  bauda arba areštu pagal šio kodekso 43, 45 ir 69 straipsniuose nustatytas taisykles.

 

43 straipsnis.  Bauda

 

1. Bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama straipsnio sankcijoje bei šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.

2. Skiriant bausmę už turtinį nusikaltimą ar nusikaltimą, kuriuo buvo gauta ar siekiama turtinės naudos, teismas gali  greta laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos paskirti baudą.

3. Bauda skiriama skaičiuojant minimaliais darbo užmokesčio (MDU) dydžiais. Baudos dydis nustatomas:

1) už baudžiamąjį nusižengimą - nuo 5 iki 50 MDU dydžio;

2) už nesunkų nusikaltimą - nuo 10 iki 100 MDU dydžio;

3) už sunkų nusikaltimą - nuo 50 iki 250 MDU dydžio;

4) už labai sunkų nusikaltimą - 100 iki 500 MDU dydžio.

4. Įmonei baudos dydis nustatomas nuo 100 iki 1000 MDU dydžio.

5. Baudos, paskirtos su laisvės atėmimui arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos dydis negali viršyti 250 MDU dydžio.

4. Baudos dydis už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje nenustatomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.

 

 

 

44 straipsnis. Laisvės apribojimas

 

1. Laisvės apribojimas yra teismo skiriamas straipsnio sankcijoje numatytais atvejais.

2. Laisvės apribojimas gali būti skiriamas nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

3. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimu, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus draudimus ir įpareigojimus;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti apie draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

4. Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė,  gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus.

5. Teismas gali nustatyti tokius draudimus:

1) nesilankyti tam tikrose vietose;

2) nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

3) neturėti, nenaudoti, neįgyti, nesaugoti pas save ar neperduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrų  daiktų;

4) tam tikru laiku būti namuose.

6. Teismas gali paskirti tokius įpareigojimus:

1) atlyginti dalį ar visą nusikalstama veika padarytą žalą ar tokią žalą pašalinti savo darbu;

2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis;

3) nuteistajam sutikus, praeiti gydymo kursą nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos;

4) dirbti per teismo numatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką, be atlyginimo sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos ar kitose pagalbą teikiančiose institucijose iki 200 valandų.

7. Teismas gali vietoje dalies draudimų ar įpareigojimų, kurie numatyti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, paskirti teisiamojo prašymu jam kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai apribotų jo veiksmus ir darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

8. Teismo nustatytų nuteistajam draudimų ir apribojimų skaičius nenustatomas, tačiau jie turi būti paskirti taip, kad vienų vykdymas netrukdytų įvykdyti kitus, o visi kartu sudarytų protingai įgyvendinamą visumą.

9. Tais atvejais, kai nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti jam nustatytus įpareigojimus, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, nustatytus apribojimus gali pakeisti  įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, numatytą šio kodekso 54 straipsnyje.

10. Jeigu asmuo piktybiškai vengia vykdyti nustatytas pareigas, draudimus ar įpareigojimus, laisvės apribojimas yra keičiamas bauda arba areštu pagal šio kodekso 43, 44 ir 69 straipsniuose nustatytas taisykles arba traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal šio kodekso 227 straipsnį.

 

45 straipsnis. Areštas

 

1. Areštas yra teismo skiriamas straipsnio sankcijoje numatytais atvejais. Bausmės terminas  skaičiuojamas dienomis.

2. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas arešto namuose. Arešto metu nuteistasis laikomas griežto izoliavimo sąlygomis.

3.Areštas nustatomas už nusikaltimą nuo penkiolikos iki devyniasdešimties dienų, o už baudžiamąjį nusižengimą - nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių dienų.

4.Arešto laikas už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenustatomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.

5. Jei areštas paskirtas laikotarpiui iki keturiasdešimt penkių dienų, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jei asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ji teismo sprendimu gali būti pakeista į įprastinę arešto atlikimo tvarką.

6. Areštas netaikomas nėščioms moterims ir moterims, auginančioms vaiką iki vienerių metų ( iki trejų metų).

 

46 straipsnis. Terminuotas laisvės atėmimas

 

1. Terminuotas laisvės atėmimas yra teismo skiriamas straipsnio sankcijoje numatytais atvejais. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

2. Laisvės atėmimas nustatomas nuo vienerių metų iki dešimties metų, o už  labai sunkaus nusikaltimo padarymą, taip pat skiriant bausmę už kelių nusikaltimų padarymą pagal šio kodekso 67 straipsnį  iki dvidešimties metų.  Skiriant bausmę, kai neatlikus bausmės  padaromas naujas nusikaltimas, pagal šio kodekso 68 straipsnį laisvės atėmimas gali būti paskirtas iki dvidešimt penkerių metų.

3. Laisvės atėmimo bausmę  nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose.

 

47 straipsnis. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos

 

1. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos yra teismo skiriamas straipsnio sankcijoje numatytais atvejais.

2. Asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę atlieka  atskirai nuo kitų nuteistųjų.

3. Jeigu baudžiamasis įstatymas leidžia už nusikaltimą, kuris numato laisvės atėmimą iki gyvos galvos bausmę švelninti, tai sušvelninta laisvės atėmimo bausmė negali būti trumpesnė negu dvidešimt penkeri metai.

4. Malonės tvarka ar amnestijos aktu švelninant bausmę nuteistajam laisvės atėmimu iki gyvos galvos, sušvelninta laisvės atėmimo bausmė negali būti trumpesnė negu dvidešimt penkeri metai.

 

48   straipsnis Įmonės veiklos apribojimas

 

1. Teismas, skirdamas įmonės veiklos apribojimą, uždraudžia įmonei užsiimti tam tikra steigimo dokumentuose numatyta veikla ar įpareigoja uždaryti tam tikrą įmonės  padalinį.

2. Įmonės veiklos apribojimas nustatomas nuo vienerių iki penkerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

 

 

 

 

 

 

 

VII SKYRIUS

BAUDŽIAMOJO POVEIKIO PRIEMONĖS

 

 

49 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys

 

1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti realizuoti bausmės paskirtį.

2. Pilnamečiams asmenims baudžiamojo poveikio priemonės yra tokios:

1) viešųjų teisių atėmimas,

2) vairuotojo teisių atėmimas,

3) materialinės žalos pašalinimas,

4) nemokami darbai nuo 20 iki 100 valandų gydymo, socialinės rūpybos įstaigose, ar visuomeninėse organizacijose, kurios rūpinosi invalidais, nusenusiais ar kitokios pagalbos reikalingais žmonėmis,

5) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą,

6) turto konfiskavimas.

3. Greta bausmės, negali būti paskirtos daugiau kaip dvi (įskaitant turto konfiskavimą), baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose.

4. Atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti paskirtos daugiau negu dvi baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose. Tačiau visais atvejais paskiriant baudžiamojo poveikio priemonių skaičių turi būti atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes daryti pataisymo poveikį nuteistajam.

5. Įmonei greta bausmės gali būti paskirta viena baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta šio straipsnio 2 dalies 3 arba 5 punkte.

 

50 straipsnis. Viešųjų teisių atėmimas

 

1. Teismas skiria viešųjų teisių atėmimą tais atvejais, kai nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu padaryta žala valstybės valdžios ar savivaldos vykdomųjų institucijų ar visuomeninių institucijų veiklai, arba dėl padaryto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo tokia žala galėjo atsirasti.

2. Viešųjų teisių atėmimas apima atėmimą teisės būti išrinktam į valstybės valdžios ar savivaldos, įmonių ar visuomeninių institucijų renkamas pareigas, o taip pat atėmimą teisės būti paskirtam į valstybės tarnybą.

3. Teismas, skirdamas viešųjų teisių atėmimą, nurodo, kokią teisę jis atima. Viešosios teisės atėmimas gali būti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

 

51 straipsnis. Vairuotojo teisių atėmimas

 

1. Teismas skiria vairuotojo teisių atėmimą tais atvejais, kai buvo padarytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas transporto eismo saugumui ir asmuo ateityje vairuodamas transporto priemonę, gali sukelti pavojų visuomenės saugumui.

2. Teismas, skirdamas vairuotojo teisių atėmimą, gali uždrausti vairuoti bet kokias  mechanines transporto priemones arba tik kokią nors jų rūšį.

3. Vairuotojo teisių atėmimą teismas skiria nuo vienerių iki dešimties metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

4. Jeigu asmuo, kuriam atimtos vairuotojo teisės, pažeidė šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimą ir dėl to jam buvo taikyta kita šio kodekso 56 straipsnyje numatyta pasekmė, tai jos paskyrimas neatleidžia asmens nuo tolesnio vairuotojo teisių atėmimo, tačiau gali būti įskaityta į paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

 

52 straipsnis. Materialinės žalos pašalinimas

 

1. Teismas skiria materialinės žalos pašalinimą, kai nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu buvo padaryta žala nuosavybei ar gamtai.

2. Jeigu nuteistasis arba įmonė dėl objektyvių aplinkybių negali pats savo darbu pašalinti padarytą žalą, teismas gali paskirti visos ar dalies  žalos atlyginimą. Skiriant žalos atlyginimą, į jos dydį neįskaičiuojamos sumos, nukentėjusiojo arba įmonės gautos iš draudimo ar kitų institucijų patirtai žalai padengti. Paskirtas žalos atlyginimas turi būti sumokėtas per teismo nustatytą laiką.

 

53  straipsnis. Nemokami darbai

 

1. Teismas skiria nemokamus darbus gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose ar tose visuomeninėse arba nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitokios pagalbos reikalingais žmonėmis, kai nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu buvo padaryta žala žmogui.

2. Nemokami darbai skiriami nuteistajam sutikus.

3. Nemokamų darbų vietą, laiką ir sąlygas nustato bausmės vykdymo institucija.

 

54 straipsnis. Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą

 

Teismas gali paskirti įmoką  į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo fondą nuo 5 iki 25 minimalių darbo užmokesčių (MDU) dydžio. Įmoka turi būti sumokėta per teismo sprendimu nustatytą laikotarpį.

 

55 straipsnis. Turto konfiskavimas 

 

1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino turto, esančio bet kokiu pavidalu pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

2. Turto konfiskavimas yra taikomas tik tokiam turtui, kuris buvo nusikaltimo įrankiu, priemone ar nusikalstamos veikos rezultatu. Teismo privalomai konfiskuojami:

1) perduoti kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigai ar kiti materialią vertę turintys daiktai;

2) pinigai ar kiti materialią vertę turintys daiktai, panaudoti darant nusikalstamą veiką;

3) iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti materialią vertę turintys daiktai.

3. Kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo tų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jeigu:

1) turtas jiems buvo suteiktas nusikalstamai veikai daryti;

2) dėl jų nerūpestingumo kitiems asmenims perduotas turtas buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką;

3) įgydami turtą jie žinojo, jog šis turtas, pinigai ar už juos naujai įgytos vertybės yra gautos iš nusikalstamos veikos.

4. Teismas, tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitokių priežasčių dingęs ir dėl to jis negali būti paimamas natūra, išieško iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų pinigų sumą, atitinkančią konfiskuotino turto vertę.

5. Privalomas  turto konfiskavimas, numatytas šio straipsnio 2 dalyje, taikomas ir nepilnamečiams.

6. Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigine išraiška.

7. Konfiskuojant turtą, nurodytą šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, pirmiausiai patenkinami nukentėjusiojo turtiniai reikalavimai.

 

56 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės

pasekmės

 

1. Teismo paskirta bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta šio kodekso 49 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista bet kuria kita baudžiamojo poveikio priemone.

2. Teismas nuteistajam, kuriam už padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta tik baudžiamojo poveikio priemonė (išskyrus turto konfiskavimą), kurią piktybiškai vengiama įvykdyti, gali paskirti areštą. Šiuo atveju paskirtas areštas neatleidžia nuteistojo nuo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

3. Teismas nuteistajam, kuriam už padarytą nusikalstamą veiką kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurią piktybiškai vengiama įvykdyti, bausmę vykdančios institucijos teikimu  baudžiamojo poveikio priemonę gali pakeisti areštu arba patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal šio kodekso 228 straipsnį.

 

 

VIII SKYRIUS

 

BAUSMĖS SKYRIMAS

 

 

57 straipsnis. Bendrieji bausmių skyrimo pradmenys už nusikaltimo                                         padarymą

 

1. Teismas skiria bausmę  straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijos ribose, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą, teismas atsižvelgia į:

1) padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį; padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus;

3) kaltininko asmenybę;

4) nusikaltimo padarymo stadiją;

5) asmens dalyvavimo nusikaltimo padaryme formą;

6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

3. Asmeniui, pirmą kartą padariusiam nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Šiuo atveju skirdamas laisvės atėmimo bausmę,  teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

 

58  straipsnis. Bendrieji bausmės skyrimo pradmenys už baudžiamojo                          nusižengimo padarymą

 

1. Teismas skiria bausmę  straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą baudžiamąjį nusižengimą sankcijos ribose, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, teismas atsižvelgia į šio kodekso 57 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

 

59 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

 

1. Teismas greta bausmės gali paskirti  baudžiamojo poveikio priemones, laikydamasis šio kodekso VII skyriaus nuostatų.

2. Baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

 

60 straipsnis. Bausmės skyrimas už nusikaltimo padarymą recidyvistui,                                    pavojingam recidyvistui

 

1. Recidyvistui ir pavojingam recidyvistui už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, jei tokią bausmę numato straipsnio sankcija.

2. Pavojingam recidyvistui  už nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmė skiriama griežtesnė, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytas bausmės vidurkis.

3. Kitokia,  negu numatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 66 straipsnyje numatytais pagrindais.

 

61 straipsnis. Bausmės skyrimas už pasikėsinimą  padaryti nusikalstamą

veiką

 

Bausmė už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skiriama bendra tvarka atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, nusikalstamo ketinimo įvykdymo laipsnį ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo pabaigta.

 

62 straipsnis. Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams

 

Bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama  bendra tvarka atsižvelgiant į  bendrininkavimo rūšį, bendrininkavimo formą bei kaltininko dalyvavimo, padarant nusikalstamą veiką, pobūdį ir laipsnį.

 

63 straipsnis. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės

 

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ar padėjo išaiškinti nusikaltimą ar jame dalyvavusius asmenis;

2) kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą;

3) nusikalstama veika padaryta dėl sunkios kaltininko materialios padėties;

4) veika padaryta psichinės ar fizinės prievartos įtakoje, jei tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės;

5) veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys;

6) veika padaryta nukentėjusiojo, esančio beviltiškoje padėtyje, prašymu;

7) veika padaryta,  pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos ar mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas;

8) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, tais atvejais, kai būtinosios ginties ribų peržengimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę;

9) veika padaryta didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, įtakoje;

10) veiką padarė asmuo, pripažintas ribotai pakaltinamu;

11) veiką padarė prieš savo valią nugirdytas ar apsvaigintas asmuo;

12) nepavykęs savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką.

2. Skiriant bausmę negali būti atsižvelgiama į tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis ir panaudota kvalifikuojant veiką.

 

64 straipsnis. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės

 

1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) veika padaryta  bendrininkų grupės. Teismas, atsižvelgdamas į atskiro bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali jam nepripažinti šios aplinkybės  atsakomybę sunkinančia aplinkybe;

2) veika padaryta organizuotos grupės;

3) veika padaryta dėl chuliganiškų, savanaudiškų ar kitokių žemų paskatų;

4) veika padaryta, kankinant nukentėjusįjį ar pasityčiojant  iš jo;

5) veika  padaryta  prieš  mažametį;

6) veika padaryta prieš  asmenį  dėl  ligos,  invalidumo ar senatvės esantį bejėgiškumo būklėje, nesant jo prašymui;

7) veika padaryta prieš žinomai nėščią moterį;

8) veika padaryta pasinaudojant visuomenine ar asmenine nelaime;

9) veika padaryta girto asmens arba asmens, apsvaigusio nuo narkotikų, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Teismas, atsižvelgdamas į veikos pobūdį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia aplinkybe;

10) veika padaryta pakartotinai. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pobūdį bei jų padarymo laiką, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybe sunkinančia aplinkybe;

11) veika padaryta visuotinai pavojingu būdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus;

12) padaryta veika sukėlė sunkius padarinius.

2. Skiriant bausmę, negali būti atsižvelgiama į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis ir panaudota kvalifikuojant veiką.

 

65 straipsnis. Bausmės skyrimas , esant atsakomybę   lengvinančių ir                                         atsakomybę sunkinančių aplinkybių

 

1. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatytos tik lengvinančios atsakomybę aplinkybės, ar tik sunkinančios atsakomybę aplinkybės, ar  ir lengvinančios, ir sunkinančios atsakomybę aplinkybės.

2.  Teismas, skirdamas bausmę, privalo įvertinti kiekvienos atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės reikšmę nusikaltimo padarymui.

3. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, jų skaičių,  pobūdį bei tarpusavio santykį, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį,  taip pat skiriamos bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio.

4. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį minimalūs ir maksimalūs straipsnio sankcijoje numatyti bausmės dydžiai sudedami ir dalijama pusiau. Tais atvejais, kai straipsnio sankcija nenustato minimalaus bausmės dydžio už padarytą nusikaltimą, nustatant straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį vadovaujamasi minimaliu bausmės dydžiu, įstatymo nustatytu tai bausmės rūšiai.

5. Teismas, esant ypatingai lengvinančių atsakomybę aplinkybių, motyvuotai gali asmeniui, padariusiam nesunkų nusikaltimą (išskyrus smurtinį nusikaltimą), neskirti bausmės apsiribodamas vien baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu vadovaujantis šio kodekso 49 straipsnio 4 dalyje numatytomis taisyklėmis.

 

66 straipsnis Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės  skyrimas

 

1. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikaltimą paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu    asmuo,  padaręs  nusikaltimą,  pats savanoriškai atvyko ar pranešė apie jo padarytą nusikaltimą, ir prisipažino padaręs nusikaltimą, ir nuoširdžiai gailisi, ir atlygino padarytą turtinę žalą, tais atvejais, kai ji buvo padaryta, ir padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikaltimą.

2. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikaltimą paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taip pat jeigu  byloje yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta nusikaltimu padaryta turtinė žala ir:

1) nusikaltimą padarė nepilnametis; arba

2) nuteistojo išlaikomi asmenys serga sunkia liga ir nėra kam juos prižiūrėti; arba

3) nuteistasis išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl įstatyme numatytos bausmės paskyrimo nebus kam prižiūrėti; arba

4) nuteistojo vaidmuo bendrininkų padarytame nusikaltime buvo antraeilis; arba

5) nusikaltimas pagal šio kodekso 23 straipsnį nutrūko pasikėsinimo stadijoje.  

3. Esant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms sąlygoms, teismas gali:

1) paskirti mažesnę bausmę, negu žemiausioji riba, numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą; arba

2) paskirti  mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 60 straipsnio 2 dalyje; arba

3) paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą; arba

4) neskirti baudžiamojo poveikio arba auklėjamojo poveikio priemonės, išskyrus turto konfiskavimą.

 

67 straipsnis. Bausmės skyrimas, padarius kelias nusikalstamas veikas

 

1.   Padarius kelias nusikalstamas veikas, numatytas viename arba skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria subendrintą bausmę. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali  bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies  sudėti.

2.   Apimant bausmes, griežtesnė bausmė apima švelnesnes, ir subendrintoji bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

3.   Visiškai  sudedant bausmes, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

4.   Iš dalies sudedant bausmes, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų , iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.

5.   Bausmių  apėmimą teismas  taiko:

1) esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai;

2) jeigu padarytos nusikalstamos veikos žymiai skiriasi savo pavojingumu ir priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal  šio kodekso 11 straipsnį;

3) jei už vieną nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

6. Skiriant bausmę šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, subendrintoji bausmė negali viršyti dvidešimties metų, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o paskyrus kitų rūšių bausmes, - šio kodekso nustatyto tai bausmės rūšiai maksimalaus dydžio.

7.  Negalima skirti tokios subendrintos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės rūšies, kuri nebuvo paskirta už atskiras nusikalstamas veikas.

8.   Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai priėmus nuosprendį nustatoma, kad nuteistasis kaltas dar ir kitu nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, kurį jis yra padaręs prieš priimant nuosprendį pirmoje byloje. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal pirmesnį nuosprendį.

 

68 straipsnis. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaroma nauja                                  nusikalstama veika

 

1.  Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką; arba naują nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas buvo sąlyginai atidėtas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; arba naują nusikalstamą veiką padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, neatliktosios bausmės laikotarpiu, teismas paskiria bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, po to paskiria subendrintą bausmę. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

2.Visiškai  sudedant bausmes, prie bausmės, paskirtos naujuoju nuosprendžiu, pridedama visa neatliktosios bausmės dalis.

3. Iš dalies sudedant bausmes, prie bausmės, paskirtos naujuoju nuosprendžiu,  pridedama neatliktosios bausmės dalis. Jei neatliktosios bausmės dalis yra didesnė, tada prie jos pridedama dalis bausmės, paskirtos naujuoju nuosprendžiu. Tačiau bet kuriuo atveju paskirta galutinė bausmė turi būti didesnė už bausmę, paskirtą griežtesniuoju nuosprendžiu.

4. Skiriant bausmę šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, subendrintoji bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių  metų, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o paskyrus kitų rūšių bausmes - šio kodekso nustatyto tai bausmės rūšiai maksimalaus dydžio.

5. Jei už vieną iš padarytų nusikaltimų buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, apėmimo būdu subendrintoji bausmė yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

 

69 straipsnis. Bausmių sudėjimo ir pakeitimo taisyklės

 

1. Sudedant paskirtąsias bausmes, taip pat vienas bausmes keičiant kitomis bausmėmis taikomos šios taisyklės:

1) viena laisvės atėmimo diena prilyginama:

vienai arešto dienai (1:1);

vienai atidavimo į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą dienai (1:1);

dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2);

2) viena arešto diena prilyginama:

šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6);

dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2);

vienai atidavimo į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą dienai (1:1);

3) viena laisvės apribojimo diena prilyginama:

trims viešųjų darbų valandoms (1:3);

dviem baudos MDU dydžiams (1:2).

2. Teismas, subendrindamas bausmę šio kodekso 67 ir 68 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia į griežtesnę bausmę. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Draudžiamas dvigubas bausmių keitimas.

 

70 straipsnis. Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę

 

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 69 straipsnio taisykles, prilyginant vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną vienai laisvės atėmimo dienai..

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IX  SKYRIUS

 

ATLEIDIMAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS,

BAUSMĖS IR BAUSMĖS PAKEITIMAS

 

 

 

71 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės,

nusikalstamai veikai praradus pavojingumą

 

Asmuo, padaręs nusikalstamą  veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei teismas pripažįsta, jog iki bylos nagrinėjimo teisme nusikalstama veika prarado pavojingumą dėl aplinkybių pasikeitimo.

 

72 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės  kaltininkui

ir nukentėjusiajam susitaikius

 

1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą šio kodekso 127-130, 143, 144, 172, 173, 176-182, 194,195, 272 ir 273 straipsniuose, taip pat neatsargų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nukentėjusysis ir kaltininkas susitaikė ir savanoriškai susitarė dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

2. Negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais recidyvistas, pavojingas  recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės  kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

3. Jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, arba nevykdo susitarimo dėl žalos atlyginimo, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

4. Jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

 

73 straipsnis. Sąlyginis arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo                                           atidėjimas

 

1. Asmeniui,  nuteistam arešto bausme arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams už  nesunkų  nusikaltimą arba ne daugiau kaip šešeriems metams už nusikaltimą, padarytą dėl neatsargumo, teismas gali atidėti paskirtosios  bausmės vykdymą nuo vienerių  iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jei teismas prieina išvados, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2. Esant šio straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, atidėdamas  bausmės vykdymą, teismas gali atidėti ir kitų paskirtų bausmių vykdymą.

3. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelis iš šių įpareigojimų:

1) atlyginti nusikaltimu padarytą žalą;

2) atsiprašyti nukentėjusiojo;

3) teikti nukentėjusiajam pagalbą gydymosi laikotarpiu;

4) įsidarbinti (užsiregistruoti darbo biržoje) ar be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos;

5) pradėti mokytis, tęsti mokslą ar įgyti specialybę;

6) praeiti gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą;

7) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos;

8) atlikti neatlygintinai viešųjų darbų iki 300 valandų.

4. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti šio straipsnio 3 dalies 1-8 punktuose numatytus įpareigojimus. Nuteistojo elgesį kontroliuoja bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos.

5. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) įvykdė teismo nustatytus įpareigojimus, nepadarė pažeidimų, numatytų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte, ir yra    pagrindo manyti, jog asmuo ateityje laikysis įstatymų,nedarys naujų nusikaltimų, teismas, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui, galutinai atleidžia jį nuo bausmės;

2) be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar    padaro kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam du kartus  buvo taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas, nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu, priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

 

74 straipsnis. Atleidimas nuo bausmės dėl ligos

 

1. Asmuo, padaręs nusikalstamą  veiką, gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydomas liga, dėl kurios jis negali atlikti bausmę. Šiuo atveju teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį.

2. Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktą bausmės laiką.

3. Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga psichikos liga dėl kurios jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Atleisdamas tokį asmenį nuo bausmės, teismas išsprendžia klausimą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo. Tokiam asmeniui pasveikus, jis gali būti siunčiamas toliau atlikti bausmę. Tokiu atveju laikas, per kurį buvo taikomos priverčiamosios medicinos  priemonės, įskaitomas į laisvės atėmimo laiką diena už dieną.

 

 

 

75 straipsnis. Amnestija

 

1. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės atlikimo Lietuvos Respublikos Seimo priimtu amnestijos aktu.

2. Amnestijos pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato amnestijos aktas.

 

76 straipsnis. Malonė

 

Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, gali būti atleistas nuo bausmės atlikimo Respublikos Prezidentui patenkinus jo malonės prašymą.

 

 

 

X SKYRIUS

 

NEPILNAMEČIŲ BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS

YPATYBĖS

 

 

77 straipsnis.  Bausmių rūšys nepilnamečiams ir jų ypatybės

 

1. Nepilnamečiui, padariusiam nusikaltimą, gali būti skiriamos tokios bausmės:

1) viešieji darbai;

2) bauda;

3) areštas;

4) terminuotas laisvės atėmimas.

2. Viešųjų darbų darbo valandų laikas nepilnamečiams negali būti ilgesnis nei 240 valandų.

3. Bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar turinčiam savarankiškų pajamų nepilnamečiui. Baudos dydis nepilnamečiams nustatomas nuo 3 iki 50 MDU dydžio.

4. Areštas nepilnamečiams nustatomas nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų.

5. Terminuotas laisvės atėmimas nepilnamečiui gali būti skiriamas, jeigu teismas turi pagrindą manyti, kad kitų bausmių rūšių ar auklėjamojo poveikio priemonių  nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Skiriant laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiui, jos minimumas skaičiuojamas nuo pusės minimalaus bausmės dydžio, numatyto šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų.

6. Nepilnamečiui, pirmą kartą padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, skiriamos šio kodekso 78 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės.

7. Nepilnamečiui, padariusiam kelis baudžiamuosius nusižengimus, teismas skiria bausmę straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, sankcijos ribose, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

 

 

 

 

78 straipsnis. Auklėjamojo poveikio priemonės nepilnamečiams

 

1. Nepilnamečiui, padariusiam nesunkų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriamos tokios auklėjamojo poveikio priemonės:

1) įspėjimas;

2) materialinės žalos atlyginimas;

3) nemokami darbai;

4) atidavimas tėvų ar kitų asmenų ugdymui ir globai ;

5) elgesio apribojimas;

6) atidavimas į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą.

2. Auklėjamojo poveikio priemonėmis siekiama:

1) pataisyti nepilnametį ir jį ugdyti;

2) keisti jo gyvenimo būdą ir padėti jam integruotis į visuomenę;

3) sulaikyti jį nuo neteisėtų veikų padarymo.

3. Auklėjamojo poveikio priemones teismas skiria savo nuožiūra.

4. Už nusikaltimo padarymą nepilnamečiui kartu su bausme gali būti paskirta ir viena su bausme suderinama auklėjamojo poveikio priemonė, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą.

5. Teismas nepilnamečiui už baudžiamojo nusižengimo padarymą arba atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, gali paskirti ne daugiau kaip tris tarpusavyje suderinamas auklėjamojo poveikio priemones.

 

79 straipsnis.  Įspėjimas

 

1.Įspėjimas gali būti skiriamas nepilnamečiui kartu su bausme ar su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.

2.Konstatuodamas nepilnamečio kaltę, teismas įspėja jį raštu apie galimas auklėjamojo poveikio priemonių ar bausmės nevykdymo arba netinkamo vykdymo teisines pasekmes, taip pat apie teisines pasekmes dėl naujų baudžiamųjų nusižengimų ar nusikaltimų padarymo.

 

80 straipsnis.  Materialinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas

 

1. Teismas gali įpareigoti atlyginti materialinę žalą nepilnametį tik tuomet, kai jis turi lėšų, kuriomis disponuoja savarankiškai, arba padarytą žalą gali pašalinti savo darbu.

2. Materialinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas gali būti visiškas arba dalinis. Jis gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška priemonė arba skiriamas kartu su bausme, išskyrus terminuotą laisvės atėmimą, ar su kitomis tarpusavyje suderinamomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.

3. Paskirtas materialinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas savo darbu turi būti įvykdytas per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip šešių mėnesių, terminą.

 

81 straipsnis.  Nemokami darbai

 

1. Nemokami darbai skiriami nuo 20 iki 100 valandų gydymo, socialinės rūpybos įstaigose ar tose visuomeninėse arba nevyriausybinėse institucijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitokios pagalbos reikalingais žmonėmis.

2. Nemokami darbai gali būti skiriami nepilnamečiui kaip savarankiška poveikio priemonė arba skiriami kartu su bausme ar su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis jam sutikus nemokamai dirbti.

3. Nemokami darbai negali būti skiriami nepilnamečiui kartu su viešųjų darbų ar terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, o taip pat su atidavimo į specialią ugdymo ir drausmės įstaigą poveikio priemone.

 

82 straipsnis.  Atidavimas tėvų ar kitų asmenų ugdymui ir globai

 

1. Atidavimas tėvų ar kitų asmenų ugdymui ir globai nustatomas nuo šešių mėnesių iki trejų metų, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų.

2. Ši priemonė gali būti skiriama tais atvejais, kai:

1) tėvai ar kiti asmenys sutinka ugdyti bei globoti nepilnametį, patys nedaro neigiamos įtakos nepilnamečiui, turi galimybių sudaryti tinkamas jo asmenybės ugdymui sąlygas, o taip pat sutinka teikti būtiną informaciją šios priemonės vykdymą kontroliuojančioms institucijoms;

2) nepilnametis sutinka, kad jį ugdytų ir globotų nurodyti asmenys ir pasižada jų klausyti bei tinkamai elgtis.

3. Atidavimas tėvų ar kitų asmenų ugdymui ir globai gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška poveikio priemonė arba kartu su bausme ar su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Jis negali būti skiriamas nepilnamečiui kartu su terminuotu laisvės atėmimu arba su atidavimo į specialią ugdymo ir drausmės įstaigą poveikio priemone.

 

83 straipsnis. Elgesio apribojimas

 

1. Elgesio apribojimas nustatomas nuo trisdešimties dienų iki dvylikos mėnesių. Šios poveikio priemonės terminas skaičiuojamas dienomis ir mėnesiais.

3. Teismas nepilnametį gali  įpareigoti:

1) būti namuose nustatytu laiku;

2) mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;

3) įsisavinti tam tikras žinias ar draudimus (saugaus eismo, mokinio taisykles ir pan.);

4) gydytis nuo girtavimo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos (nepilnamečiui sutikus gydytis arba tėvų prašymu);

5) dalyvauti Vaiko teisių apsaugos bei kontroliuojančių baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą institucijų rengiamose reabilitacijos priemonėse.

3. Teismas nepilnamečiui gali  uždrausti:

1) žaisti azartinius žaidimus;

2) užsiimti tam tikra veikla ar dirbti tam tikrą darbą;

3) vairuoti motorinę transporto priemonę (motociklą, savaeigę mašiną ir pan.);

4) lankytis vietose, turinčiose neigiamos įtakos nepilnamečio elgesiui, arba bendrauti su žmonėmis, turinčiais jam neigiamos įtakos;

5) be kontroliuojančių šios priemonės vykdymą institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

4. Nepilnametis privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų ir draudimų vykdymą.

5. Nepilnamečio elgesio apribojimas gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška poveikio priemonė arba kartu su bausme ar su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Jis negali būti skiriamas kartu su terminuotu laisvės atėmimu arba su atidavimo į specialią ugdymo ir drausmės įstaigą poveikio priemone.

 

84 straipsnis.  Atidavimas į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą

 

1. Atidavimas į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą nustatomas nuo šešių mėnesių iki trejų metų, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų.

2. Konkretų buvimo specialioje auklėjimo ir drausmės įstaigoje laiką nustato teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio asmenybę, jo nusikalstamo elgesio pakartotinumą, anksčiau taikytas jam poveikio priemones ir kitas bylos aplinkybes.

3. Atidavimas į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška poveikio priemonė arba kartu su įspėjimu arba materialinės žalos atlyginimu.

 

85 straipsnis. Auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės

pasekmės

 

1. Jei nepilnametis, kuriam kartu  su bausme yra paskirta auklėjamojo  poveikio priemonė, jos nevykdo ar ją netinkamai vykdo ir dėl to jis buvo du kartus įspėtas, teismas, remdamasis kontroliuojančių šios priemonės vykdymą institucijų teikimu, gali pakeisti ją kita griežtesne auklėjamojo poveikio priemone.

2. Jei nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai vykdo ir dėl to jis buvo du kartus įspėtas, teismas, remdamasis kontroliuojančių šios priemonės vykdymą institucijų teikimu, gali pakeisti ją bet kuriomis kitomis griežtesnėmis auklėjamojo poveikio priemonėmis, išskyrus atidavimu į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą.

3. Jei nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai vykdo ir dėl to jis buvo du kartus įspėtas, teismas, remdamasis kontroliuojančių šių priemonių vykdymą institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis griežtesnėmis auklėjamojo poveikio priemonėmis arba atidavimu į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą.

 

86 straipsnis. Bausmės ir auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo                                       nepilnamečiams ypatybės

 

1. Teismas bausmę nepilnamečiui skiria straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, sankcijos ribose, vadovaudamasis bendrais bausmių ir auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytomis ypatybėmis.

2. Teismas, skirdamas bausmę, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonę nepilnamečiui, be šio kodekso 57 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių atsižvelgia ir į:

1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas;

2) jo sveikatos būklę, psichinį išsivystymą;

3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą;

4) elgesį po nusikaltimo padarymo.

3. Teismas, skirdamas auklėjamojo poveikio priemones kartu su bausme už kelis padarytus nusikaltimus, jas subendrina apėmimo būdu. Galutinėje bausmėje gali būti tiktai viena griežčiausia auklėjamojo poveikio priemonė.

4. Skiriant auklėjamojo poveikio priemones už kelis baudžiamuosius nusižengimus, vienarūšės poveikio priemonės subendrinamos apėmimo būdu. Skirtingos poveikio priemonės vykdomos atskirai. Jei teismas už skirtingus baudžiamuosius nusižengimus paskyrė nepilnamečiui daugiau nei tris skirtingas auklėjamojo poveikio priemones, tuomet jis savo nuožiūra nusprendžia, kurias tris iš paskirtųjų tarpusavyje suderintų poveikio priemonių nepilnametis privalo vykdyti.

6. Kai neatlikęs bausmės nepilnametis padaro naują nusikalstamą veiką, bausmė jam skiriama bendrais šio kodekso 68 straipsnyje numatytais pagrindais. Auklėjamojo poveikio priemonės skiriamos pagal šio straipsnio 4 dalies taisykles.

 

87 straipsnis. Sąlyginis arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo

atidėjimas nepilnamečiui

 

1. Nepilnamečiui, nuteistam arešto bausme arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams už tyčinį nusikaltimą arba ne daugiau kaip šešeriems metams už nusikaltimą, padarytą dėl neatsargumo, gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jeigu teismas prieina išvados, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realios bausmės atlikimo.

2. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas nepilnamečiui privalo paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir draudimus, numatytus šio kodekso 83 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

3. Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui pasibaigimo klausimas išsprendžiamas pagal šio kodekso 73 straipsnio 5 dalį.

 

88 straipsnis. Nepilnamečių atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės

 

1. Nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą, yra teismo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės, numatytos šio kodekso 78 straipsnyje.

2. Nepilnametis, pirmą kartą padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis:

1) pripažintas ribotai pakaltinamu; arba

2) pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikaltimą ir yra pagrindo manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų; arba

3) atsiprašė nukentėjusiojo ir bent iš dalies savo darbu ar turimomis lėšomis, kuriomis disponuoja savarankiškai, atlygino padarytą žalą.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nepilnamečiui teismas skiria auklėjamojo poveikio priemones, numatytas šio kodekso 78 straipsnyje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

XI SKYRIUS

 

TEISTUMAS IR KITOS TEISINĖS PASEKMĖS, ATSIRANDANČIOS DĖL NUSIKALSTAMOS ARBA PAVOJINGOS VEIKOS PADARYMO

 

 

89 straipsnis. Teistumas

 

1. Turinčiais teistumą laikomi asmenys, dėl kurių įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia, kvalifikuodamas naują nusikaltimą, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį  pavojingu recidyvistu.

2. Pagal teistumo požymį gali būti varžomos tik tokios piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai.

3. Turinčiais teistumą laikomi:

1) asmenys, nuteisti už baudžiamąjį nusižengimą -  bausmės atlikimo laikotarpiu, o taip pat 1 metus po  bausmės atlikimo;

2) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, - laikotarpį, kuriam buvo  atidėtas bausmės vykdymas;

3) asmenys, nuteisti už tyčinius ar neatsargius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę - bausmės  atlikimo laikotarpiu, be to, po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo:

trejus metus, jei jie nuteisti už nesunkų nusikaltimą;

penkerius metus, jei jie nuteisti už sunkų nusikaltimą;

aštuonerius metus, jei jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; 

dešimt metų, jei jie yra pavojingi recidyvistai.

4. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtų bausmių atlikimo momento.

5. Pasibaigus šiame straipsnyje nustatytiems terminams, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteisti.

6. Teismas, praėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

7. Jei asmuo, turintis teistumą, padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą,  teistumo išnykimo termino eiga nutraukiama. Šiuo atveju teistumo išnykimo terminas už ankstesnę nusikalstamą veiką pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo momento. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą  veiką tol, kol išnyks teistumas už sunkiausią iš jų.

 

90 straipsnis. Priverčiamosios medicinos priemonės,   taikomos

asmenims, pripažintiems ribotai pakaltinamais arba

nepakaltinamais arba po nusikalstamos veikos padarymo

susirgusiems psichikos liga

 

1.   Asmenims, teismo pripažintiems ribotai pakaltinamais arba nepakaltinamais, taip pat asmenims po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo susirgusiems psichine liga, atimančia galėjimą suvokti savo veiksmų esmę ar juos valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones:

1) atidavimą į psichiatrinę ligoninę bendro stebėjimo sąlygomis;

2) atidavimą į psichiatrinę ligoninę griežto stebėjimo sąlygomis.

2.  Atidavimą į psichiatrinę ligoninę bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos būklės reikia laikyti ligoninėje ir priverstinai gydyti.

3. Atidavimą į psichiatrinę ligoninę griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris padarė veiką, susijusią su kėsinimusi į žmogaus gyvybę ar sveikatą ir dėl psichinės būklės yra pavojingas aplinkiniams.

4. Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba kol tampa nepavojingu aplinkiniams. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal gydymo įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų panaikinimo.

5.   Jeigu nėra būtino reikalo taikyti asmeniui priverčiamąsias medicinos priemones, taip pat jeigu teismas atleidžia jį nuo šių priemonių taikymo, jis gali būti teismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų rūpybai ir kartu jam gali  būti   nustatomas     medicininis stebėjimas.

 

 

XII SKYRIUS

 

BAUDŽIAMOJO ĮSTATYMO TAIKYMO SENATIS

 

 

91 straipsnis. Baudžiamosios atsakomybės senatis

 

1. Dėl asmens padariusio nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu:

1) praėję:

dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas;

ketveri metai, kai buvo padarytas nesunkus nusikaltimas;

aštuoneri metai, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas;

dvylika metų, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas;

penkiolika metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu;

2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo tardymo ar teismo; ir

3) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą   laiką asmuo nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

2. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

3. Jei asmuo po nusikalstamos veikos padarymo pasislėpė nuo tardymo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta, padaręs nusikaltimą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas, jei nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų, o padarius  nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu- dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.

4. Jei asmuo, prieš sueinant šiame straipsnyje nurodytiems terminams, padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą  veiką pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

5. Nėra senaties genocido  ir agresijos nusikaltimui, nusikaltimams žmonijai  ir karo nusikaltimams, numatytiems šio kodekso 93-101 straipsniuose.

 

92 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis

 

1. Apkaltinamasis teismo nuosprendis nevykdomas, jeigu:

1) jis nebuvo įvykdytas:

per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą;

per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė arba    paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų;

per penkerius metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų;

per dešimt metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų;

per penkiolika metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija    dešimt metų ar paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;

2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės;

3) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą  laiką nuteistasis nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

2. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

3. Jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Tokiu atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kai nuteistasis pats atvyko bausmės atlikti ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jei po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o nuteisus laisvės atėmimu daugiau kaip dešimt metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos - dvidešimt metų, ir senaties eiga nebuvo nutraukta dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

4. Jei nuteistasis iki sueinant apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Tokiais atvejais apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai pradedami skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo momento.

5. Skirdamas bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi šio kodekso 68 straipsnyje numatytomis taisyklėmis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SPECIALIOJI DALIS

 

 

XIII SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI  ŽMONIJAI IR KARO NUSIKALTIMAI

 

 

93 straipsnis. Genocidas

 

Tas, kas siekdamas fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kuriai nors nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei dėl jų priklausomumo jai, organizavo, vadovavo ar dalyvavo jų žudynėse, kankinant, žalojant jų narius, trikdant jų protinį vystymąsi, deportuojant, kitaip sudarant jiems tokias gyvenimo sąlygas, kurios apspręstų visų jų ar dalies žūtį, prievarta perduodant jų vaikus į kitas grupes ar ribojant tokių žmonių grupių gimstamumą,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

 

931 straipsnis. Nusikaltimai žmonijai

 

Tas, kas tyčia, vykdydamas ar paremdamas valstybės ar organizacijos politiką, plačiu mastu arba sistemingai užpuldinėjant civilius asmenis padarė nužudymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą; sudarė tokia gyvenimo sąlygas, kurios apspręstų žmonių žūtį; vykdė prekybą žmonėmis; vykdė gyventojų deportavimą; kankino, žagino, įtraukė į seksualinę vergovę, vertė užsiimti prostitucija, priverstinai apvaisino ar sterilizavo; persekiojo bet kokią grupę ar bendriją dėl politinių, rasinių, nacionalinių, etninių, kultūrinių, religinių, lyties ar kitų motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė; vykdė žmonių sulaikymą, areštą ar kitokį laisvės atėmimą nepripažįstant tokio laisvės atėmimo ar nepranešant apie žmonių likimą arba buvimo vietą; vykdė apartheido politiką,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 

 

94 straipsnis.  Agresija

 

Tas, kas sukėlė agresyvų karą prieš kitą valstybę ar vadovavo tokio karo veiksmams,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

 

95 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų

žudymas

 

Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto, okupacijos ar aneksijos metu, pažeisdamas tarptautinės humanitarinės teisės normas, įsakė žudyti ar žudė: asmenis, kurie kapituliavo sudėdami ginklus arba neturėdami kuo priešintis; sužeistuosius, ligonius ar žūvančio karo laivo jūreivius; karo belaisvius; okupuotos, aneksuotos, užgrobtos ar karo veiksmų teritorijoje buvusius civilius ar kitus asmenis, kuriems karo metu suteikiama tarptautinė apsauga,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

 

96 straipsnis. Okupuotos valstybės civilių trėmimas

 

Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos sąlygomis įsakė ar vykdė civilių gyventojų trėmimą (deportavimą) iš okupuotos ar aneksuotos teritorijos į okupavusios ar aneksavusios arba trečiosios šalies teritoriją; įsakė ar vykdė okupavusios valstybės civilių gyventojų perkėlimą į okupuotos šalies teritoriją,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų.    

 

97 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės  saugomų asmenų                                             žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys

su jais

 

Tas, kas karo ar tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos sąlygomis, pažeisdamas tarptautinės humanitarinės teisės normas, sunkiai sužalojo ar susargdino arba kankino sužeistuosius, ligonius, žūvančio karo laivo jūreivius, karo belaisvius, civilius ar kitus tarptautinės humanitarinės teisės saugomus asmenis, atliko su jais biologinį ar medicininį eksperimentą, neteisėtai paėmė persodinti jų organą ar audinį, neteisėtai ėmė jų kraują, išniekino nukautųjų palaikus arba kitaip nežmoniškai su jais elgėsi, arba baudė kriminalinėmis bausmėmis be nepriklausomo ir bešališko teismo sprendimo ar be gynybos garantijų teisme,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

 

98 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių  ir                                           jų turto apsaugos karo metu pažeidimas

 

Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos sąlygomis, pažeisdamas tarptautinės humanitarinės teisės normas: prievarta išvarė iš gyvenamosios vietos ar perkeldino civilius gyventojus ar privertė pereiti į kitą tikėjimą; žagino moteris, įtraukė jas į seksualinę vergovę ar vertė jas užsiimti prostitucija; priverstinai sterilizavo arba apvaisino; naudojo įbauginimo ir teroro priemones; ėmė įkaitus; taikė kolektyvines bausmes; uždarė į koncentracijos stovyklą; atskyrė vaikus nuo tėvų ar globėjų; sukėlė jiems bado mirties grėsmę; baudė kriminalinėmis bausmėmis be nepriklausomo ir bešališko teismo sprendimo arba be gynybos garantijų teisme; konfiskavo jų turtą  ar vykdė didelio masto jo nusavinimą, nepateisinamą kariniu būtinumu; nustatė nepagrįstai  dideles kontribucijas bei rekvizicijas,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

 

99 straipsnis. Draudžiama karo ataka

 

1. Tas, kas įsakė ar vykdė tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamą karo ataką prieš civilius, medicinos ar civilinės gynybos personalą, karo ar civilinę ligoninę, medicinos punktą, transporto priemonę, pervežančią sužeistuosius ar ligonius, tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto ar nacionalinės Raudonojo Kryžiaus ar Pusmėnulio draugijos personalą, arba karo ataką prieš neginamą gyvenvietę  ar demilitarizuotą zoną, arba karo ataką nepasirenkant konkretaus taikinio ir žinant, kad ji gali sukelti civilių žūtį arba civilinio objekto sunaikinimą, arba prieš kombatantus, aiškiai pasitraukusius iš mūšio ir nesipriešinusius,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

2. Tas, kas įsakė ar vykdė prieštaraujančią tarptautinei  humanitarinei teisei karo ataką prieš didelį pavojų aplinkai ir žmonėms keliantį objektą - atominę elektrinę, užtvanką, nuodingųjų medžiagų saugyklą, ar kitą panašų objektą žinant, kad ji gali sukelti labai sunkius padarinius, arba karo ataką panaudojant masinio naikinimo ginklą,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

 

100 straipsnis. Civilių  ar karo belaisvių prievartinis panaudojimas

priešo ginkluotosiose pajėgose

 

Tas, kas karo, ginkluoto tarptautinio konflikto, okupacijos ar aneksijos metu, pažeisdamas tarptautinę humanitarinę teisę, vertė civilius  ar karo belaisvius tarnauti jų priešo ginkluotosiose pajėgose arba panaudojo juos kaip gyvąjį skydą karo operacijoje, arba ėmė ar verbavo vaikus iki 15 metų į ginkluotąsias pajėgas arba panaudojo juos dalyvaujant karo operacijoje,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

 

101 straipsnis. Saugomų objektų naikinimas ar nacionalinių vertybių

grobstymas

 

Tas, kas davė karo būtinumu nepateisinamą įsakymą naikinti arba naikino istorinius paminklus, kultūros, meno, švietimo, auklėjimo, mokslo ar religijos objektus, saugomus tarptautinėmis sutartimis ar valstybės vidaus teisės aktais, arba grobstė nacionalines vertybes okupuotoje ar aneksuotoje teritorijoje ir padarė didelę žalą,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų.

 

102 straipsnis.  Uždraustų karo priemonių naudojimas

 

Tas, kas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar visuotinai pripažintų tarptautinių papročių dėl karo vedimo priemonių ar būdų nuostatas, įsakė karo veiksmuose panaudoti arba panaudojo uždraustas karo priemones ar karo vedimo būdus,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

 

103 straipsnis. Marodieriavimas

 

Tas, kas įsakė grobti ar grobė turtą iš nukautųjų ar sužeistųjų kautynių lauke,

baudžiamas laisvės atėmimu  iki penkerių metų.

 

104 straipsnis. Vilkinimas repatrijuoti karo belaisvius

 

Tas, kas, sudarius taikos sutartį ar nutraukus  karo veiksmus, nepateisinamai vilkino paleisti ar repatrijuoti karo belaisvius,

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

 

105 straipsnis. Vilkinimas paleisti internuotus civilius ar

kliudymas repatrijuoti kitiems civiliams

 

Tas, kas nutraukus karo veiksmus, nepateisinamai vilkino paleisti internuotus civilius ar neleido kitiems civiliams, jiems pageidaujant, repatrijuoti į Tėvynę iš ginkluoto konflikto teritorijos,

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

 

106 straipsnis. Neteisėtas Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo

Pusmėnulio ženklo, Jungtinių Tautų emblemos

panaudojimas

 

1.Tas, kas taikos metu neteisėtai panaudojo Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio ženklą, Jungtinių Tautų emblemą ar kitą visuotinai pripažintą ženklą,     

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba bauda.

2. Tas, kas karo ar tarptautinio ginkluoto konflikto metu neteisėtai panaudojo Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio ženklą, Jungtinių Tautų emblemą ar kitą visuotinai pripažintą karo metu naudojamą ženklą,

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

 

 

XIV SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBEI

 

 

107 straipsnis. Valstybės perversmas

 

1. Tas, kas organizavo ar dalyvavo sąmoksle, siekiant įvykdyti valstybės perversmą, arba dalyvavo perversme,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

2. Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, dalyvavęs sąmoksle, numatytame šio straipsnio 1 dalyje, savanoriškai suteikęs svarbią informaciją valstybės institucijai apie rengiamą valstybės perversmą.

 

108 straipsnis.  Kėsinimasis į aukščiausių Lietuvos Respublikos

pareigūnų gyvybę

 

Tas, kas kėsinosi į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba Ministro Pirmininko gyvybę,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

 

109 straipsnis. Kėsinimasis į kitos valstybės atstovo gyvybę

 

Tas, kas kėsinosi į kitos valstybės atstovo, oficialiai esančio Lietuvos Respublikoje, gyvybę,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

110 straipsnis. Valstybės išdavimas

 

Lietuvos Respublikos pilietis, karo metu ar esant karo su kita valstybe grėsmei perėjęs į priešo pusę arba padėjęs priešui vykdyti veiklą prieš Lietuvos valstybę,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

 

111 straipsnis. Padėjimas kitai valstybei vykdyti veiklą,

priešišką Lietuvos Respublikai

 

1. Tas, kas taikos metu, nesant karo grėsmės padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai vykdyti veiklą, priešišką Lietuvos Respublikai - jos suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybos, ekonomikos galiai ar konstitucinei santvarkai,

baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

2. Tas, kas pagrobė, pirko ar kitaip rinko, turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba tokią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, arba, vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį,pagrobė ar rinko kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkiolikos metų.

3. Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris vykdė priešišką Lietuvos Respublikai veiklą, numatytą šio straipsnio 1 ar 2 dalyje, jeigu jis savo noru pranešė Lietuvos valdžios institucijai apie tokius savo neteisėtus veiksmus,  jeigu tie jo veiksmai nepadarė didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams.

 

112 straipsnis. Kolaboravimas

 

Lietuvos Respublikos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs okupacinės valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą okupacijai arba kitaip talkinęs okupantui vykdyti veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos Respubliką,

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

 

113 straipsnis. Antivalstybinės organizacijos ar ginkluotos grupės

kūrimas ir dalyvavimas jos veikloje

 

Tas, kas kūrė antivalstybinę organizaciją ar antivalstybinę ginkluotą grupę, turėdamas tikslą pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucija paremtą valstybės santvarką, apriboti suverenias Lietuvos valstybės galias, atskirti Lietuvos Respublikos teritorijos dalį arba dalyvavo tokios organizacijos ar grupės veikloje,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

 

114 straipsnis. Viešas raginimas smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos

suverenitetą

 

Tas, kas viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą - panaikinti jos nepriklausomybę, atskirti dalį jos teritorijos, nuversti teisėtą valdžią, kurti šiais tikslais ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę,

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

 

115 straipsnis. Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais

 

Tas, kas įgaliotas atstovauti Lietuvos Respubliką santykiuose su kita valstybe, kitos valstybės ar tarptautinėje organizacijoje, pasinaudodamas savo įgaliojimais padarė veiką, prieštaraujančią Lietuvos Respublikos interesams, kuri galėjo sukelti arba sukėlė didelę žalą Lietuvos Respublikos interesams,

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

 

116 straipsnis. Neteisėtas informacijos, esančios valstybės paslaptimi,

rinkimas

 

Tas, kas pagrobė, neteisėtai rinko, pirko ar pardavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba neteisėtai laikė dalykus, kurių turinys ar informacija apie kuriuos yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, nesant padėjimo užsienio valstybei vykdyti veiklą, priešišką Lietuvos Respublikai, požymių,

baudžiamas areštu arba  laisvės atėmimu iki penkerių metų.

 

117 straipsnis. Valstybės paslapties atskleidimas

 

Tas, kas  atskleidė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, jeigu tai padarė asmuo, kuriam ta informacija buvo patikėta arba kuris ją sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, nesant padėjimo užsienio valstybei vykdyti veiklą, priešišką Lietuvos Respublikai, požymių,

baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Veika, numatyta šio straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

 

118 straipsnis. Valstybės paslapties praradimas

 

1. Tas, kas sunaikino, sugadino ar prarado patikėtą jam dėl tarnybos ar darbo dokumentą, daiktą ar kitą dalyką, kurio turinys ar informacija apie kurį yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis,

baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki  dvejų metų.

2. Veika, numatyta šio  straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikaltimu ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

 

119 straipsnis. Valstybės simbolių išniekinimas

 

1. Tas, kas nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos Respublikos valstybės vėliavą, herbą arba istorinį Lietuvos valstybės simbolį Gedimino (Gediminaičių) stulpus ar Vyčio Kryžių, arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos Respublikos valstybės himno,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino oficialiai iškabintą užsienio valstybės herbą ar vėliavą arba tarptautinės organizacijos vėliavą,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

 

XV skyrius

 

Nusikaltimai žmogaus gyvybEI

 

 

120 straipsnis. Nužudymas

 

1. Tas, kas tyčia neteisėtai atėmė gyvybę kitam žmogui -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

2. Tas, kas nužudė: mažametį; bejėgiškos būklės žmogų; du ar daugiau žmonių; kankindamas nukentėjusįjį; kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; dėl savanaudiškų paskatų; dėl nukentėjusiojo tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; arba siekdamas įgyti nukentėjusiojo organą transplantavimui,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

 

121 straipsnis. Nužudymas labai susijaudinus

 

Tas, kas nužudė žmogų staiga labai  susijaudinęs dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų ar įžeidžiančio poelgio kaltininko ar jo artimo asmens atžvilgiu,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

 

122 straipsnis. Naujagimio nužudymas

 

Motina, nužudžiusi savo naujagimį jį gimdydama ar tuoj po gimdymo, arba būdama ribotai pakaltinama,

baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

 

123 straipsnis. Neatsargus gyvybės atėmimas

 

Tas, kas atėmė gyvybę kitam žmogui dėl neatsargumo,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

 

124 straipsnis. Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės

 

Tas, kas sukurstė žmogų nusižudyti, arba žiauriu ar klastingu elgesiu privedė žmogų prie savižudybės,

baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

 

 

 

 

 

 

XVI skyrius

 

Nusikaltimai žmogaus sveikatAI

 

 

125 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas

 

1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų ir dėl to nukentėjusysis neteko regėjimo, klausos, kalbos, vaisingumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar sunkia psichikos liga, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendrojo darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kūnas,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

2. Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino mažametį arba bejėgiškos būklės  žmogų, arba kankindamas nukentėjusįjį, arba jeigu tai padarė dėl nukentėjusiojo tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo, arba siekdamas įgyti nukentėjusiojo organą transplantavimui,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų.

 

126 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus

 

Tas, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų ar įžeidžiančio poelgio kaltininko ar jo artimo asmens atžvilgiu,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu  iki ketverių metų.

 

127 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo

 

1. Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl neatsargumo,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Dėl veikos, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas esant nukentėjusiojo skundui.

 

128 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas

 

1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų ir dėl to nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendrojo darbingumo arba ilgai sirgo, bet nekilo padariniai, nurodyti šio kodekso 124 straipsnio 1 dalyje,

baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas nesunkiai sutrikdė mažamečio sveikatą arba kankindamas nukentėjusįjį,

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

3. Dėl veikos, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas esant nukentėjusiojo skundui.

 

 

 

 

 

129 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo

 

1. Tas, kas nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl neatsargumo,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Dėl veikos, numatytos  šio straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas esant nukentėjusiojo skundui.

 

130 straipsnis. Mušimas ir kiti smurto veiksmai

 

1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam laikui susargdino žmogų,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečio atžvilgiu arba  kankindamas nukentėjusįjį,

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Dėl veikų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas esant nukentėjusiojo skundui.

 

131 straipsnis. Neteisėtas abortas

 

1. Gydytojas, turintis teisę daryti aborto operacijas, padaręs abortą pacientei prašant, tačiau esant medicininei kontraindikacijai,

baudžiamas viešaisiais darbais arba atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą  ar eiti tam tikras pareigas, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas, neturėdamas teisės daryti aborto operacijas, nutraukė nėštumą nėščiajai prašant,

baudžiamas areštu arba  laisvės atėmimu iki trejų metų.

 

132 straipsnis. Privertimas moterį neteisėtam abortui ar pačiai

nutraukti savo nėštumą

 

Tas, kas privertė nėščią moterį neteisėtam abortui arba  pačiai nutraukti savo nėštumą,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba  areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

133 straipsnis. Palikimas pavojingoje gyvybei padėtyje

 

1. Tas, kas nepagelbėjo žmogui, buvusiam pavojingoje gyvybei padėtyje, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju ir galimybę suteikti jam pirmąją pagalbą, arba pats sudaręs tą pavojingą padėtį,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

134 straipsnis. Grasinimas nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą

 

1. Tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, buvus pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą,

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

3. Dėl veikų, numatytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas esant nukentėjusiojo skundui.

 

135 straipsnis. Sąvokų aiškinimas

 

Šio skyriaus 125, 128 ir 130 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibrėžia sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

 

 

 

XVII skyrius

 

Nusikaltimai žmogaus laisvEI

 

 

136 straipsnis. Neteisėtas laisvės atėmimas

 

1. Tas, kas pagrobė žmogų ar neteisėtai laikė prieš jo valią, nesant žmogaus pagrobimo įkaitu požymių,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę patalpindamas jį į psichiatrijos ligoninę ne dėl ligos,

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

 

137 straipsnis. Žmogaus veiksmų laisvės varžymas

 

1.Tas, kas reikalavo žmogų atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą, tiesiogiai arba užuominomis grasindamas nukentėjusiajam ar jo artimiesiems smurtu ar panaudodamas kitokią psichinę prievartą,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Dėl veikos, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas esant nukentėjusiojo skundui.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

XVIII SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI

ŽMOGAUS SEKSUALINIO APSISPRENDIMO

LAISVEI IR NELIEČIAMUMUI

 

 

138 straipsnis. Išžaginimas

 

1. Tas, kas prieš žmogaus valią su juo lytiškai santykiavo, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj smurtauti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų.

2. Tas, kas išžagino nepilnametį asmenį,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

3. Tas, kas išžagino mažametį asmenį,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

4. Dėl veikos, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas esant nukentėjusiojo skundui.

 

139 straipsnis. Seksualinė prievarta

 

1. Tas, kas prieš žmogaus valią su juo tenkino savo lytinę aistrą analiniu, oraliniu ar kitokiu (inter femore) būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj smurtauti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2. Tas, kas atliko veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje, nepilnamečio asmens atžvilgiu,

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3. Tas, kas atliko veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje mažamečio  asmens atžvilgiu,

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvylikos  metų.

4. Dėl veikų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas esant nukentėjusiojo skundui.

 

140 straipsnis. Seksualinis išnaudojimas

 

1. Tas, kas, panaudodamas grasinimus, šantažą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar trečiuoju asmeniu,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas atliko veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje, nepilnamečio atžvilgiu,

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

3. Dėl veikų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas esant nukentėjusiojo skundui.

 

141 straipsnis. Seksualinis priekabiavimas

 

1. Tas, kas, siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo, vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie žmogaus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

2. Dėl veikų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas esant nukentėjusiojo skundui.

 

142 straipsnis. Mažamečio tvirkinimas

 

1. Tas, kas mažamečio asmens akivaizdoje atliko seksualinius veiksmus arba kurstė tokį asmenį seksualiniams veiksmams,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas mažamečiam asmeniui demonstravo pornografiją ar kitaip intelektualiai tvirkino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas laisvės apribojimu arba bauda, arba areštu.

 

 

XIX SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI

ASMENS GARBEI IR ORUMUI

 

 

143 straipsnis.  Šmeižimas

 

1. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų  ar žmonių grupę melagingas žinias, galinčias sukelti panieką tam asmeniui ar asmenims arba pakirsti pasitikėjimą jais, arba pažeminti,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus padarė panaudodamas visuomenės informavimo priemonę arba spaudinyje,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Dėl veikų, numatytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas esant nukentėjusiojo skundui.

4. Už veikas, numatytas šio straipsnio 2 dalyje, atsako ir įmonės.

 

144 straipsnis. Įžeidimas

 

1. Tas, kas viešai ir užgauliai veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino žmogų, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda arba areštu.

2. Dėl veikų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas esant nukentėjusiojo skundui.

 

 

 

XX SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI

VAIKUI IR ŠEIMAI

 

 

145 straipsnis. Vaiko pagrobimas

 

1. Tas, kas dėl žemų paskatų pagrobė svetimą mažametį vaiką,

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki dešimties metų.

2. Tėvas, motina ar artimas giminaitis, kuris pagrobė savo ar savo artimųjų mažametį vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

 

146 straipsnis. Vaiko pirkimas arba pardavimas

 

1.Tas, kas pardavė mažametį vaiką, taip pat tas, kas pirko tokį vaiką,

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas vertėsi prekyba mažamečiais vaikais,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

 

147 straipsnis. Vaiko palikimas arba pametimas

 

Tėvas ar motina, kuris paliko negalintį pasirūpinti savimi mažametį vaiką be būtinos priežiūros, norėdamas juo atsikratyti,

baudžiamas  viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

 

148 straipsnis. Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką

 

Tas, kas įtikinėjimu, prašymu, papirkimu, grasinimu, apgaulės ar kitokiu būdu įtraukė mažametį ar nepilnametį į  nusikalstamą veiką, 

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

 

149 straipsnis. Lenkimas vaiką vartoti kvaišinančias medžiagas

 

Tas, kas padėjo mažamečiui ar nepilnamečiui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip pratino vartoti kvaišinančias medžiagas (išskyrus narkotines ar psichotropines),

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

 

150 straipsnis. Lenkimas vaiką girtauti

 

Tas, kas vertė, lenkė ar kitaip pratino mažametį ar nepilnametį vartoti alkoholinius gėrimus arba nugirdė,

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

151 straipsnis. Vaiko išnaudojimas pornografijai

 

Tas, kas panaudojo mažametį ar nepilnametį vaiką gaminant pornografinio turinio produkciją,

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

 

152 straipsnis. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo teisėmis                                            ar pareigomis

 

Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgam laikui be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku,

baudžiamas  bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

 

153 straipsnis. Vengimas išlaikyti vaiką

 

Tas, kas vengė pareigos pagal įstatymą išlaikyti vaiką ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui po to, kai vaiko teisių apsaugos tarnyba įspėjo jį dėl tokios pareigos vykdymo, arba pagal teismo sprendimą vengė mokėti lėšas vaikui išlaikyti,

baudžiamas  viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

154 straipsnis. Kraujomaiša

 

Tas, kas lytiškai santykiavo su artimu pagal tiesioginę (tiesiąją) giminystės liniją asmeniu, arba su broliu ar seserimi, jeigu dėl to gimė nesveikas vaikas,

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

155 straipsnis. Įvaikinimo paslapties atskleidimas

 

Tas, kas neteisėtai prieš įtėvių ar įvaikio valią atskleidė įvaikinimo paslaptį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

XXI SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI ASMENS PRIVATAUS GYVENIMO

NELIEČIAMUMUI

 

 

156 straipsnis. Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas

 

1. Tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudojęs apgaulę ar smurtą įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar  kitą gyvenamąją patalpą ar jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją,

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba  laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Dėl veikų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas esant nukentėjusiojo skundui.

 

157 straipsnis. Neteisėtas susirašinėjimo, kitokių pranešimų, siuntų ar                             pokalbių telefonu slaptumo pažeidimas

 

Tas, kas neteisėtai pažeidė asmens susirašinėjimo ar kitokių pranešimų, siuntų, siunčiamų paštu ar techninių priemonių pagalba, slaptumą arba klausėsi  pokalbių telefonu ar naudojo kitas jų perėmimo formas,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

158 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie privatų asmens

gyvenimą rinkimas

 

Tas, kas rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, neteisėtai panaudodamas  pasiklausymo, garso ar vaizdo įrašymo priemones arba neteisėtai pasinaudodamas  informaciniame duomenų banke esančia ar kitaip saugoma informacija,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

159 straipsnis. Neteisėtas  informacijos apie asmens privatų

gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas

 

1. Tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė ar panaudojo savo ar kitų asmenų naudai informaciją apie kito žmogaus privatų  gyvenimą, kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba kurią surinko darydamas veiką, numatytą šio kodekso 156 straipsnyje,

baudžiamas   viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba  areštu, arba  laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Dėl veikų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas esant nukentėjusiojo skundui.

3. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsako ir įmonės.

 

 

 

XXII SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI

ASMENS LYGIATEISIŠKUMUI IR SĄŽINĖS LAISVEI

 

 

160 straipsnis. Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės,

religijos ar kitos grupinės priklausomybės

 

Tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta gyventojų grupei ar jos nariui dėl jų tautybės, rasės, lyties, seksualinės orientacijos, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės  sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje ar darbo veikloje arba suvaržyti tokios gyventojų grupės ar grupės nario žmogaus teises ar laisves,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

 

161 straipsnis. Kurstymas prieš tautinę, rasinę, etninę, religinę ar                                                   kitokią gyventojų grupę

 

1. Tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemonę tyčiojosi, piktavališkai niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti gyventojų grupę ar atskirą asmenį dėl jų tautinės, rasinės, etninės, religinės ar kitokios grupinės priklausomybės,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su gyventojų grupe ar atskiru asmeniu dėl jų tautinės, rasinės, etninės, religinės ar kitokios grupinės priklausomybės, arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba  areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

3. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsako ir įmonės.

 

162 straipsnis. Trukdymas atlikti religines apeigas ar tikybinio

susivienijimo iškilmes

 

Tas, kas smurto veiksmais, triukšmaudamas ar panašiai veikdamas sutrikdė valstybės pripažintos bažnyčios ar kitos religinės bendruomenės pamaldas ar kitas apeigas arba tikybinio susivienijimo iškilmes, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.      

 

163 straipsnis. Neteisėtas įtraukimas į religinę organizaciją ar tikybinį

susivienijimą

 

Tas, kas prievarta, klasta ar panašiu būdu įtraukė asmenį į religinę organizaciją ar tikybinį susivienijimą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

 

XXIII SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI

PILIEČIŲ RINKIMŲ TEISĖMS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS

PREZIDENTO, SEIMO BEI SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ AR REFERENDUMŲ TVARKAI

 

 

164 straipsnis. Kliudymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo

teise

 

Tas, kas kliudė Lietuvos Respublikos piliečiui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktu arba dalyvauti referendume, jeigu tai buvo daroma grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš jį ar jo artimą žmogų arba grasinant sunaikinti ar sugadinti jų turtą ar kitaip šantažuojant, arba paperkant, arba apgaulės būdu,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

 

165 straipsnis. Rinkimų ar referendumo dokumento suklastojimas,

balsavimo slaptumo pažeidimas arba suklastoto

rinkimų ar referendumo dokumento panaudojimas

 

1. Tas, kas suklastojo rinkėjų sąrašą, piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašą, balsų skaičiavimo protokolą, rinkimų ar referendumo biuletenį arba panaudojo suklastotą rinkimų ar referendumo dokumentą,

baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais arba tai turėjo reikšmingą įtaką rinkimų ar referendumo rezultatams,

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

 

166 straipsnis. Neteisingas rinkimų balsų suskaičiavimas

 

1. Tas, kas neteisingai suskaičiavo ir užfiksavo rinkimų ar referendumo balsus,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba  areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje ir dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais arba tai turėjo reikšmingą įtaką rinkimų ar referendumo rezultatams,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

 

167 straipsnis. Rinkimų ar referendumo dokumentų sunaikinimas,

sugadinimas, pagrobimas arba paslėpimas            

 

Tas, kas sunaikino, sugadino, pagrobė arba paslėpė rinkėjų ar referendumo dalyvių sąrašą, balsavimo biuletenį ar balsų skaičiavimo protokolą, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais arba tai turėjo reikšmingą įtaką rinkimų rezultatams,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba  areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

 

168 straipsnis. Netikrų rinkimų ar referendumo biuletenių pagaminimas

 

1. Tas, kas pagamino vieną tūkstantį ar daugiau netikrų rinkimų ar referendumo biuletenių,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas pagamino mažiau tūkstančio netikrų rinkimų ar referendumo biuletenių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

 

 

XXIV SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI

ASMENS SOCIALINĖMS TEISĖMS

 

 

169 straipsnis.  Saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų

pažeidimas

 

1. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs įstatymo ar kito teisės akto reikalavimą dėl saugos ar sveikatos apsaugos darbe, jeigu tai sukėlė nelaimingą atsitikimą žmogui, avariją ar kitus sunkius padarinius,

baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, padaręs veiką, numatytą šio straipsnio  1 dalyje, jeigu tai tik galėjo sukelti nelaimingą atsitikimą žmonėms, avariją ar kitokius sunkius padarinius, padarė  baudžiamąjį nusižengimą, ir

baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

3. Baudžiamoji atsakomybė už veikas, numatytas šio straipsnio 1  dalyje, iškyla, kai padarinių atžvilgiu buvo neatsargi kaltė, nors pažeidimas gali būti ir tyčinis.

 

170 straipsnis. Kliudymas profesinių sąjungų veiklai

 

Tas, kas kliudė teisėtai profesinės sąjungos ar jos nario veiklai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas atėmimu teisės užimti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba bauda, arba laisvės apribojimu.

 

171 straipsnis. Darbo įstatymų pažeidimas

 

Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, atleidęs darbuotoją iš darbo šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeisdamas darbo įstatymus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas arba bauda, arba laisvės apribojimu.

XXV skyrius

 

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai

nuosavyBEI

 

 

172 straipsnis.  Vagystė

 

1. Tas, kas slaptai  pagrobė svetimą turtą,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba  laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas slaptai pavogė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą ar saugomą teritoriją,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

3. Tas, kas  slaptai pavogė didelės vertės svetimą turtą,

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

4. Tas, kas slaptai pavogė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba  areštu.

 

173 straipsnis. Atviras turto pagrobimas

 

1. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą ar saugomą teritoriją,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

3. Tas, kas atvirai pagrobė didelės vertės svetimą turtą,

baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

 

174 straipsnis.  Plėšimas

 

1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj smurtauti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu  iki šešerių metų.

2. Tas, kas padarė plėšimą įsibraudamas į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar daiktą, tinkamą žmogui sužaloti,

baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

3. Tas, kas padarė plėšimą panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį, arba pagrobė didelės vertės turtą,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

 

175 straipsnis.  Turto prievartavimas

 

Tas, kas atvirai, maskuodamas paslaugų siūlymu ar kitokia forma reikalavo svetimo turto,  turtinės teisės  arba padaryti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar susilaikyti nuo jų, tiesiogiai ar užuominomis grasindamas fiziniu smurtu prieš nukentėjusįjį ar jo artimą asmenį, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų

2.  Tas, kas, prievartaudamas turtą, pavartojo fizinį smurtą, naikino ar gadino turtą arba pavartojo kitokią fizinę prievartą,

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3.  Tas, kas prievartavo didelės vertės turtą,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

 

176 straipsnis.  Sukčiavimas

 

1.  Tas, kas apgaule užvaldė ar įgijo turtinę teisę į svetimą turtą, arba išvengė turtinės prievolės,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2.  Tas,  kas  apgaule užvaldė ar įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą, arba išvengė tokios vertės turtinės prievolės,

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3.  Tas,  kas  apgaule užvaldė ar įgijo turtinę teisę į nedidelės vertės svetimą turtą, arba išvengė tokios vertės turtinės prievolės, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

 

177 straipsnis. Turto pasisavinimas

 

1.  Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą, ar turtinę teisę,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2.  Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, ar turtinę teisę

baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.       

3.  Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda arba areštu.

 

178 straipsnis.  Turto iššvaistymas

 

1.  Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą, ar turtinę teisę,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba  laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2.  Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, ar turtinę teisę,

baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

3. Veikos, numatytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pripažįstamos nusikalstamomis ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.

4. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsako ir įmonės.

 

 

 

179 straipsnis.  Radinio pasisavinimas

 

Tas, kas pasisavino rastą lobį, kitą didelės vertės radinį  ar  atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

 

180 straipsnis.  Turtinės žalos padarymas apgaule ar

piktnaudžiaujant  pasitikėjimu

 

1. Tas, kas apgaule ar piktnaudžiaudamas pasitikėjimu vengė atsiskaityti už atliktus darbus,  gautas prekes, suteiktas paslaugas ar privalomų mokėjimų ir dėl to padarė turtinę žalą valstybei ar kitam asmeniui,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

2. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsako ir įmonės.

 

181 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas

 

1.   Tas, kas  sunaikino ar sugadino svetimą turtą,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2.  Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, dėl ko galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar turinčias mokslinę, istorinę, kultūrinę reikšmę vertybes,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

 

182 straipsnis.  Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl

neatsargumo

 

Tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelę turtinę žalą nukentėjusiajam arba sunaikino ar sugadino turinčias didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę vertybes,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

183 straipsnis.  Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba                                                                      realizavimas

 

Tas, kas įgijo arba realizavo turtą, žinodamas, kad tas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

184 straipsnis. Turto vertės išaiškinimas

 

Šiame skyriuje numatytas turtas yra  didelės vertės, kai jo vertė viršija 100 MDU sumą, o nedidelės vertės - kai turto vertė neviršija 1 MDU sumą.

 

XXVI SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI

EKONOMIKAI IR VERSLO TVARKAI

 

 

185 straipsnis.  Kontrabanda

 

1. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, per muitinę gabendamas prekes, pinigus, meno vertybes ar kitus privalomus pateikti muitinei dalykus, nepateikė jų muitinei arba panaudojo suklastotą muitinės deklaraciją ar kitus dokumentus, arba gabeno kitų pavadinimų prekes ar daiktus, nei nurodyti muitinės deklaracijoje ar kituose dokumentuose, arba kitaip išvengė muitinės kontrolės,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną aplenkdamas muitinę gabeno prekes, pinigus, meno vertybes ar kitus privalomus pateikti muitinės kontrolei dalykus,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

3. Tas, kas šio straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą veiką padarė gabendamas didelės vertės kontrabandos dalykus, kurių vertė viršija 100 MDU vertę,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.

4. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip išvengdamas muitinės kontrolės arba neturėdamas leidimo gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyvias ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas ar prekursorius,

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

5. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė gabendamas nedidelės vertės kontrabandą (kurios vertė nesiekė 10 MDU sumos), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

 

186 straipsnis. Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš

Lietuvos Respublikos

 

1. Tas, kas gabendamas prekes tranzitu per Lietuvos Respubliką ar gabendamas prekes eksportuoti iš Lietuvos Respublikos, neteisėtai nukrypo nuo muitinės nustatyto jų gabenimo maršruto, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

2. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos,

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

3. Tas, kas šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padarė neišveždamas didelės vertės prekių ar produkcijos (kurios vertė viršija 100 MDU sumą),

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki septynerių metų.

4. Tas, kas šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padarė neišveždamas nedidelės vertės prekių ar produkcijos (kurios vertė nesiekė 10 MDU sumos), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba  areštu.

5. Už veikas, numatytas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, atsako ir  įmonės.

 

187 straipsnis. Spirito ir jo skiedinių (mišinių) gaminimas, laikymas,                                             gabenimas ar realizavimas neturint leidimo

 

1. Tas, kas neteisėtai pagamino daugiau kaip penkis litrus nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ar jų skiedinių (mišinių), arba tiek  tokių alkoholio produktų laikė, gabeno, pardavė ar kitaip realizavo neturėdamas leidimo,

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas neteisėtai pagamino, laikė, gabeno, pardavė ar kitaip realizavo penkiasdešimt arba daugiau litrų nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ar jų skiedinių (mišinių),

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

 

188 straipsnis. Namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų arba aparatų

jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar

realizavimas

 

1. Tas, kas gamino, laikė, gabeno, pardavė ar kitaip realizavo naminę degtinę, brogą ar kitus namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus arba aparatus jiems gaminti,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas pagamino, laikė, gabeno, pardavė ar kitaip realizavo penkiasdešimt arba daugiau litrų namų gamybos degtinės, brogos ar kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų,

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

3. Tas, kas pagamino, laikė, gabeno, pardavė ar kitaip realizavo mažiau nei penkis litrus naminės degtinės, brogos ar kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu.

 

189 straipsnis. Neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių laikymas,

gabenimas ar realizavimas

 

1. Tas, kas, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė, gabeno ar realizavo didelį kiekį akcizais apmokestinamų prekių,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė, gabeno ar realizavo nedidelį kiekį akcizais apmokestinamų prekių,  padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

 

 

 

 

 

 

190 straipsnis. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar                                             profesine veikla

 

1. Tas, kas  vertėsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla stambiu mastu neįsteigęs įmonės ar neturėdamas licencijos tokiai veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas),

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla,

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsako ir įmonės.

 

191 straipsnis. Neteisėta įmonės veikla

 

Tas, kas vadovo įmonei ar jos padaliniui, kuris naudojamas kaip priedanga įmonės steigimo dokumentuose  nenumatytai veiklai, jeigu ta veikla buvo vykdoma stambiu mastu arba draudžiama,

baudžiamas  atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas  arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

 

192 straipsnis. Kitos įmonės prekių ar paslaugų ženklo naudojimas

 

1. Tas, kas, neturėdamas leidimo, kitos įmonės prekių ar paslaugų ženklu  pažymėjo didelį prekių kiekį ir pateikė jas realizuoti, arba  įmonei, kurios prekės ar paslaugų ženklu pasinaudota, buvo padaryta didelė žala,

baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2.  Tas, kas neturėdamas leidimo, kitos įmonės prekių ar paslaugų ženklu  pažymėjo ir pateikė realizuoti nedidelį prekių kiekį, arba įmonei, kurios prekės ar paslaugų ženklu pasinaudota, buvo padaryta žala, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas  atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas, arba viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu.

3. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsako ir  įmonės.

 

193 straipsnis. Apgaulingas pareiškimas apie įmonės veiklą

 

Tas, kas įmonės vardu oficialioje ataskaitoje ar paraiškoje pateikė apgaulingus duomenis apie įmonės veiklą  ar turtą, ir tuo pareiškimu  suklaidino valstybės instituciją, kreditorių, akcininką, kitą įmonę ar asmenį, kuris dėl to patyrė didelę turtinę žalą,

baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

194 straipsnis. Kredito panaudojimas ne pagal paskirtį

 

Tas, kas gavęs kreditą, panaudojo jį ne pagal paskirtį, negrąžino jo nustatytu laiku, tuo padarydamas kreditoriui ar laiduotojui didelę turtinę žalą,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

195 straipsnis Skolininko nesąžiningumas ar apgaulė

 

1.  Tas, kas, būdamas sunkioje ekonominėje padėtyje ar tapęs nemokiu, esant akivaizdžiai bankroto grėsmei, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar  nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skolai grąžinti, ir padarė didelę turtinę žalą kreditoriui,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas būdamas sunkioje ekonominėje padėtyje ar tapęs nemokiu, esant akivaizdžiai bankroto grėsmei, nuslėpęs savo ekonominę padėtį sudarė naują kontraktą prekėms pirkti   arba, pateikęs melagingus duomenis apie savo skolininką ar savo žinioje esančio turto priklausomybę, paėmė kreditą,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

 

1951 straipsnis. Įmonės privedimas prie bankroto

 

1. Tas, kas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepranešė apie įmonės nemokumą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba areštu.

2. Tas, kas privedė įmonę prie bankroto sąmoningai to siekdamas, arba paslėpė, iššvaistė ar perdavė tretiesiems asmenims bankrutuojančios įmonės turtą, kuris galėjo būti panaudotas įmonės skoloms padengti,

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

 

196 straipsnis. Ekonominis šnipinėjimas

 

Tas, kas rinko įmonės paslaptimi ar neskelbtinomis laikomas žinias apie joje vykdomus tyrimus, ruošiamus gamybai ar gaminamus pavyzdžius, naudojamą technologiją, ruošiamus susitarimus su kitais partneriais arba kitą ekonominę informaciją, jeigu tai buvo daroma neteisėtai naudojantis saugoma informacija ar panaudojant specialią įrangą informacijai rinkti ir turint tikslą taip surinktą informaciją perduoti kitai įmonei ar asmeniui  arba panaudoti ją  savo versle,

baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

197 straipsnis. Ekonominės paslapties atskleidimas

 

1. Tas, kas atskleidė arba suteikė kitai įmonei ar asmeniui apie įmonę informaciją, laikomą ekonomine paslaptimi,  jeigu tai padarė asmuo, kuriam ta informacija buvo patikėta arba kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ir jeigu ta  veika padarė didelę materialią  žalą nukentėjusiajam,

baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas arba viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba  laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

198 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

 

Šio skyriaus 192, 193, 195 ir 197 straipsniuose nurodyta didelė materiali žala yra, kai padarytoji žala viršija 50 MDU vertę.

 

XXVII SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI FINANSŲ

SISTEMAI

 

 

199 straipsnis. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas,                                              laikymas arba realizavimas

 

1. Tas, kas pagamino arba realizavo netikrus lito bilietus,  monetas ar kitos valstybės pinigus, esančius apyvartoje, arba vertybinius popierius, esančius Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje,      

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas  pagamino, laikė arba realizavo didelį kiekį ar didelės vertės netikrų lito bilietų, monetų ar kitos valstybės pinigų, esančių apyvartoje arba vertybinių popierių, esančių Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.

3. Tas, kas realizavo žinotinai netikrus lito bilietus, monetas ar kitos valstybės pinigus, esančius apyvartoje arba vertybinius popierius, esančius Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje, kuriuos jis gavo kaip tikrus,

baudžiamas bauda  arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 

 

200 straipsnis. Nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimas

 

1. Tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens nusikalstamu būdu įgytus pinigus, turtą ar kitas lėšas, atliko su tomis lėšomis finansines operacijas ar  naudojo jas ūkinėje,  komercinėje veikloje, ar melagingai nurodė, kad jos gautos kaip pelnas iš teisėtos veiklos,

baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

2. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsako ir įmonės.

 

201 straipsnis. Neteisėtos operacijos su pinigais ar vertybiniais                                                      popieriais                                                 

 

1. Tas, kas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos  įstatymus, pervedė pinigus, pelną ar  kapitalą  į kitą valstybę, jeigu tokio pervedimo mastas neviršijo 100 MDU vertę, padarė baudžiamąjį nusižengimą, ir

baudžiamas laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, jeigu tokio pervedimo mastas viršijo 100 MDU vertę,

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

3.  Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyje, atsako ir įmonės.

 

202 straipsnis Mokesčių vengimas

 

1. Tas, kas teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku nepateikė  valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijos apie savo ar įmonės pajamas, pelną ar turtą po to, kai valstybės institucija raštu priminė apie pareigą pateikti deklaraciją,

baudžiamas bauda arba  laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas, pateikęs deklaraciją, laiku nesumokėjo pagal ją apskaičiuotų mokesčių ir po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie  pareigą sumokėti mokesčius, to nepadarė,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

3. Tas, kas, padaręs veiką, numatytą šio straipsnio 2 dalyje, nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 200 MDU dydžio mokesčių,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų.

4. Tas, kas, padaręs veiką, numatytą šio straipsnio 2 dalyje, nesumokėjo jam apskaičiuotų ne daugiau kaip 50 MDU dydžio mokesčių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda arba laisvės apribojimu.

5. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse, atsako ir įmonės.

 

203 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną                                                     ar turtą pateikimas

 

1. Tas, kas, turėdamas tikslą išvengti mokesčių ar juos sumažinti, įrašė į pajamų  apskaitos dokumentą  neteisingus duomenis apie savo ar įmonės pajamas, pelną, turtą  ar jų naudojimą   ir pateikė juos atitinkamai valstybės institucijai,

baudžiamas atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki  trejų metų.

2.  Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma neviršijo asmens ar įmonės trijų dienų pajamų vidurkio per ataskaitinį laikotarpį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda arba laisvės apribojimu.

3. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsako ir įmonės.

 

204 straipsnis Apgaulingas apskaitos tvarkymas

 

1. Tas, kas apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę  apskaitą   arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima buvo  visiškai ar iš dalies  nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti turtą,

baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsako ir įmonės.

 

205 straipsnis. Aplaidus apskaitos tvarkymas

 

1. Tas, kas, turėdamas pareigą, nevedė teisės aktais reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba  aplaidžiai tvarkė įmonės  buhalterinę apskaitą, arba įstatymo nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu  dėl to negalima buvo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės,  komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti turto,

baudžiamas atėmimu teisės  dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Už veikas, numatytas šio kodekso 1 dalyje, atsako ir įmonės.

 

 

 

206 straipsnis.  Netikrų pašto ženklų, važiavimo bilietų

ar specialių prekių žymėjimo ženklų pagaminimas

 

1. Tas, kas pagamino, laikė ar realizavo netikrus pašto ženklus, važiavimo bilietus, banderoles ar kitus  specialius prekių žymėjimo ženklus,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas pagamino, laikė ar realizavo didelį kiekį ar didelės vertės netikrų pašto ženklų, važiavimo bilietų, banderolių  ar kitų specialių prekių žymėjimo ženklų,

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

 

 

 

XXVIII SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALSTYBĖS                                                 TARNYBAI IR VIEŠIESIEMS INTERESAMS

 

 

207 straipsnis. Kyšininkavimas

 

1. Tas, kas, pasinaudodamas savo tarnybos padėtimi arba įgaliojimais vykdyti  viešąsias funkcijas, kyšininkavo - priėmė neteisėtą turtinę ar asmeninę naudą arba pažadėjo ar susitarė su papirkėju tokią naudą priimti, arba reikalavo ar provokavo suteikti tokią naudą už atitinkamą veikimą ar neveikimą vykdant savo įgaliojimus,

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, priimdamas, pažadėdamas,  susitardamas priimti arba reikalaudamas ar provokuodamas suteikti didelės vertės (viršijančios 100 MDU sumą) turtinę naudą, taip pat tas, kas kyšininkavo už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant savo įgaliojimus,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

3. Tas, kas atliko veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, priimdamas, pažadėdamas ar susitardamas priimti nedidelės vertės turtinę (neviršijančią 1 MDU) ar kitokią nedidelę asmeninę naudą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas atėmimu.

4. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsako ir įmonės.

 

208 straipsnis. Tarpininko kyšininkavimas

 

1. Tas, kas, pasinaudodamas savo padėtimi visuomenėje, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės institucijai, savivaldybei, jų tarnautojui ar asmeniui, vykdančiam viešąsias funkcijas, mainais už neteisėtą turtinę ar kitokią asmeninę naudą ar pažadą tokią naudą suteikti, pažadėjo paveikti instituciją, valstybės tarnautoją ar asmenį jam prilygintą, kad reikalas, kuriuo suinteresuotas papirkėjas, būtų sutvarkytas taip, kaip jis pageidauja,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, už nedidelės vertės turtinę ar kitokią nedidelę asmeninę naudą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba areštu.

 

209 straipsnis.  Papirkimas

 

1. Tas, kas pasiūlė, pažadėjo suteikti arba suteikė neteisėtą turtinę ar asmeninę naudą valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant savo įgaliojimus, arba tarpininkui, siekdamas tų pačių rezultatų,

baudžiamas laisvės apribojimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas  padarė veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje, siūlydamas, pažadėdamas suteikti arba suteikdamas didelės vertės turtinę naudą (viršijančią  200 MDU sumą), arba tokius veiksmus padarė siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos jam vykdant savo įgaliojimus,

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

3. Tas, kas atliko veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje, pasiūlydamas, pažadėdamas arba suteikdamas ne labai didelės vertės turtinę naudą (neviršijančią 2 MDU sumos) ar kitokią asmeninę naudą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas laisvės apribojimu arba bauda, arba areštu.

4. Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą asmuo, jeigu neteisėtos turtinės ar kitokios asmeninės naudos iš jo buvo reikalaujama, provokuojama ir kyšis buvo duotas ar pažadėtas su atitinkamos teisėsaugos institucijos žinia.

4. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsako ir įmonės.

 

210 straipsnis.  Piktnaudžiavimas įgaliojimais

 

1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, viršijęs savo įgaliojimus arba sąmoningai neatlikęs ar netinkamai atlikęs pareigas, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, juridinis ar fizinis asmuo,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (nesant kyšininkavimo požymių),

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

 

2101 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas

 

Valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo dėl neatsargumo neatlikęs ar netinkamai atlikęs savo pareigas, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą,

baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

211 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

 

1. Pagal šį skyrių valstybės tarnautojas yra asmuo, turintis Valstybės tarnybos įstatyme nurodytą statusą, įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytus viešojo administravimo įgaliojimus ir pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje.            

2. Valstybės tarnautojui pagal šį skyrių prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus ir pareigas kitos valstybės institucijoje, tarptautinėje organizacijoje ar tarptautinėse teisminėse institucijose.

 

3. Valstybės tarnautojui pagal šį  skyrių prilyginami asmenys, dirbantys bet kurioje valstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, politinėje ar visuomeninėje institucijoje, ar užsiimantys profesine veikla, ir vykdantys viešąsias funkcijas, bei turintys atitinkamus  viešojo administravimo įgaliojimus ir pareigas.

 

 

 

XXIX SKYRIUS

 

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai  teisingumui

 

 

212 straipsnis.  Kliudymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo                                                pareigūnui, advokato ar teismo antstolio veiklai

 

1. Tas, kas bet kuriuo būdu kliudė Tarptautinio baudžiamojo teismo pareigūnui,  teisėjui, prokurorui,  ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar advokatui atlikti savo pareigas tiriant baudžiamąją, civilinę ar administracinę bylą arba antstoliui vykdyti teismo sprendimą,

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje pavartodamas fizinį ar psichinį smurtą, arba kitokią psichinę prievartą,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

 

213 straipsnis.  Teismo ar teisėjo įžeidimas

 

Tas,  kas įžeidė teismą ar teisėją nagrinėjant baudžiamąją, civilinę ar administracinę bylą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba areštu.

 

214 straipsnis. Poveikis liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui,

specialistui ar vertėjui       

 

1. Tas, kas, bet kuriuo būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusįjį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad jie ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų  melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba kliudė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą,

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, pavartodamas  fizinį ar psichinį smurtą arba kitokią psichinę prievartą,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

 

215 straipsnis.  Poveikis nukentėjusiajam susitaikyti su kaltininku

 

Tas, kas siekė paveikti nukentėjusįjį, valstybės ar juridinio asmens atstovą susitaikyti su kaltininku, jeigu tai padaryta pavartojant fizinį ar psichinį smurtą, ar kitokią psichinę prievartą,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

216 straipsnis.  Melagingi  parodymai, išvados ir  vertimai

 

1.Tas, kas ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, būdamas liudytoju ar nukentėjusiuoju, davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu, davė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba, būdamas vertėju, melagingai ar sąmoningai neteisingai išvertė,

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas,  kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, kaltindamas asmenį padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą,

baudžiamas bauda  arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu  iki trejų metų.

3. Nukentėjusysis ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymą jis turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo supažindintas su šia teise.

 

217 straipsnis.  Melagingas įskundimas ar pranešimas apie

nebūtą nusikaltimą

 

1. Tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, asmenį padarius nusikalstamą veiką, jeigu dėl to buvo pradėtas nekalto asmens persekiojimas, arba pranešė apie žinomai nebūtą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir dirbtinai sudarė įrodymus melagingam įskundimui ar pranešimui pagrįsti,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

3. Teisėsaugos įstaiga yra policija, kitos kvotos įstaigos, tardymo ir prokuratūros įstaigos, taip pat teismas.

 

218 straipsnis.  Nusikaltimo  ar asmens, padariusio nusikaltimą,                                                    slėpimas

 

1. Tas, kas iš anksto nepažadėjęs paslėpė, sunaikino ar sugadino kito asmens padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, įrankius ar priemones,  nusikalstamu būdu įgytus daiktus, kitus dalykus, susijusius su slepiamu nusikaltimu, turinčius įrodomąją reikšmę, arba slėpė nusikaltimą padariusį  asmenį,

baudžiamas viešaisiais  darbais  arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Neatsako pagal šį straipsnį  slepiamą  nusikaltimą padariusio asmens  artimi giminaičiai ir šeimos nariai.

 

219 straipsnis. Nepranešimas apie nusikaltimą

 

1. Tas, kas be svarbios priežasties nepranešė  teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą,

baudžiamas  viešaisiais darbais  arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens  artimi giminaičiai ir šeimos nariai.

 

220 straipsnis. Laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimas

 

1. Tas, kas, būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, terorizavo kitą asmenį ar asmenis, laikomus laisvės atėmimo vietoje,

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2. Tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, organizavo kitų, laikomų laisvės atėmimo vietoje, asmenų riaušes, kurių metu buvo sunkiai  sužalotas ar žuvo žmogus arba buvo padaryta didelė materiali žala, taip pat, kas aktyviai dalyvavo tokiose riaušėse,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.

 

221 straipsnis.  Kalinio išlaisvinimas

 

1. Tas, kas, panaudodamas smurtą prieš sargybą arba piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ar apgaulės būdu išlaisvino sulaikytą, suimtą ar atliekantį arešto ar laisvės atėmimo bausmę asmenį,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas padarė veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje, išlaisvindamas asmenį, padariusį labai sunkų nusikaltimą,

baudžiamas laisvės  atėmimu nuo dvejų iki  septynerių metų.

 

222 straipsnis.  Kalinio  pabėgimas

 

1.Tas, kas, būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pabėgo iš jo laikymo vietos,

baudžiamas laisvės atėmimu iki  trejų metų.

2. Tas, kas padarė veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje, pavartodamas smurtą prieš sargybą ar kitus asmenis arba padarydamas didelę materialią žalą jo laikymo įstaigai,

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

 

223 straipsnis.  Vengimas atlikti arešto, laisvės   atėmimo  bausmę                                                 arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą

 

1. Tas, kas, būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme,  tačiau dar nesuimtas, arba, būdamas laikinai išleistas iš arešto ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos, vengė atlikti paskirtąją bausmę arba be svarbios priežasties negrįžo į kardomojo kalinimo vietą,

baudžiamas  bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

224 straipsnis.  Teismo įpareigojimų pažeidimas

 

Tas, kas daugiau kaip du kartus pažeidė teismo įpareigojimą, paskirtą jam pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą,

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.

225 straipsnis. Aprašyto ar areštuoto turto, arba turto, kuriam

nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas,

iššvaistymas ar paslėpimas           

 

Tas, kas iššvaistė arba paslėpė savo, bet aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą, arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

 

226 straipsnis.  Ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimas be leidimo

 

Tas, kas iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje be teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo atskleidė neskelbtinus ikiteisminio tyrimo duomenis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

 

227 straipsnis. Laisvės apribojimo pažeidimas

 

1. Nuteistasis, pažeidęs teismo pagal šio kodekso 44 straipsnį paskirtą laisvės apribojimą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu,  arba areštu.

 

228 straipsnis.  Teismo paskirto baudžiamojo poveikio priemonės

nevykdymas

 

Asmuo, kuriam už nusikalstamą veiką buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (išskyrus turto konfiskavimą), kurios jis nevykdė, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba areštu.

 

229 straipsnis.  Bausmės, paskirtos įmonei,  nevykdymas

 

Įmonės darbuotojas, atsakingas už šiai įmonei paskirtos bausmės vykdymą, jos nevykdęs, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

 

230 straipsnis.  Teismo sprendimo,  nesusijusio su  bausme,                                                            nevykdymas

 

Įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas ar kitas darbuotojas, atsakingas už baudžiamosios, administracinės  ar civilinės bylos teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, vykdymą,  nevykdęs teismo sprendimo, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu,  arba areštu.

 

 

231 straipsnis.  Sąvokų  išaiškinimas

 

1.Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, senoliai ir vaikaičiai.

2. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su juo gyvenantis faktinėje santuokoje, sutuoktinio tėvai.

 

 

XXX SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI VISUOMENĖS SAUGUMUI

 

 

232 straipsnis. Nusikalstamas susivienijimas

 

1. Tas, kas organizavo susivienijimą, susidedantį iš trijų ar daugiau asmenų,  bendrai nusikalstamai veiklai - daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, arba vadovavo tokiam susivienijimui ar dalyvavo jo veikloje,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.

2. Tas, kas organizavo susivienijimą, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, ginkluotą šaunamuoju ginklu, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, arba vadovavo tokiam susivienijimui ar dalyvavo tokio susivienijimo veikloje,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

3. Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris dalyvavo nusikalstamo susivienijimo, numatyto šio straipsnio 1 ar 2 dalyje daromuose nusikaltimuose arba priklausė tokiam susivienijimui, tačiau prisipažinęs teisėsaugos institucijai suteikė vertingą informaciją, įgalinančią užkirsti kelią nusikalstamo susivienijimo veiklai arba patraukti baudžiamojon atsakomybėn jos narius. Neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tokio susivienijimo organizatorius, asmuo, dalyvavęs darant nužudymą, arba asmuo, kuriam jau buvo taikytas toks atleidimas nuo atsakomybės.

 

233 straipsnis  Teroro aktas

 

1. Tas, kas sukėlė sprogimą, padegimą, radioaktyvių ar cheminių kenksmingų medžiagų ar bakterijų pasklidimą, pavojingą daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių  iki penkiolikos metų.

2. Tas, kas padarė veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje, jei teroro aktas įvykdytas prieš strateginę reikšmę turintį objektą arba dėl to buvo sunkiai sutrikdyta žmonių sveikata arba žuvo bent vienas žmogus,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

 

234 straipsnis. Orlaivio užgrobimas

 

1. Tas, kas užgrobė orlaivį,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas užgrobė orlaivį panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas smurtauti,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.

3. Tas, kas užgrobė orlaivį panaudodamas šaunamąjį ginklą, sprogmenį ar kitą pavojingą orlaivio įgulos ar keleivių gyvybei ar sveikatai priemonę,

baudžiamas  laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.

4. Tas, kas užgrobė orlaivį, jei tai sukėlė incidentą, avariją ar kitus labai sunkius padarinius,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

 

235 straipsnis. Žmogaus pagrobimas įkaitu

 

Tas, kas pagrobė ar laikė pagrobtą žmogų ir reikalavo iš tarptautinės organizacijos, valstybės ar jos institucijos už jo paleidimą atlikti kokį nors veiksmą ar susilaikyti nuo veiksmų, taip pat tas, kas pagrobęs žmogų, grasino tuoj jį nužudyti, reikalaudamas sudaryti sąlygas išvengti sulaikymo,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų.

 

236 straipsnis. Priešgaisrinio saugumo taisyklių pažeidimas

 

1. Tas, kas pažeidė priešgaisrinio saugumo taisykles, jeigu dėl to kilo gaisras, kuriame žuvo ar buvo sunkiai sužalotas bent vienas žmogus, arba kuris padarė didelę materialią žalą,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

2. Baudžiamoji atsakomybė už veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, kyla pagal šį straipsnį, kai padarinių atžvilgiu buvo neatsargumas, nors nurodytos taisyklės galėjo būti pažeistos ir tyčia.

3. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsako ir įmonės.

 

237 straipsnis. Statybos, kalnakasybos darbų ar darbo savaeigėmis                                             mašinomis saugumo taisyklių pažeidimas

 

1. Tas, kas, vykdydamas statybos ar kalnakasybos darbus, arba dirbdamas savaeige mašina, pažeidė šių darbų saugumo taisykles ir dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba padaryta didelė materiali žala,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

2. Baudžiamoji atsakomybė už veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, iškyla pagal šį straipsnį, kai  padarinių atžvilgiu buvo neatsargumas, nors nurodytos taisyklės galėjo būti pažeistos ir tyčia.

3. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsako ir įmonės.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

XXXI SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI VISUOMENĖS SAUGUMUI, SUSIJĘ SU DISPONAVIMU GINKLAIS, ŠAUDMENIMIS, SPROGMENIMIS,

SPROGSTAMOSIOMIS AR RADIOAKTYVIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS

 

 

238 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais,

šaudmenimis,  sprogmenimis ar sprogstamosiomis

medžiagomis

 

1. Tas, kas, neturėdamas  leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenį ar sprogstamąsias medžiagas,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas, neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo daugiau kaip du vienetus šaunamųjų ginklų, daugiau kaip penkiasdešimt vienetų šaudmenų arba daugiau kaip 0,1 kilogramo sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.

 

239 straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar                                                         sprogstamųjų medžiagų pagrobimas

 

1. Tas, kas slaptai ar atvirai pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

2. Tas, kas pavartojęs fizinį ar psichinį smurtą pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas arba bet kuriuo būdu pagrobė daugiau kaip du vienetus šaunamųjų ginklų, daugiau kaip penkiasdešimt vienetų šaudmenų arba daugiau kaip 0,1 kilogramo sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dešimties metų.

 

240 straipsnis. Nerūpestingas šaunamojo ginklo, šaudmenų,                                                        sprogmenų  ar sprogstamųjų medžiagų laikymas

 

1. Tas, kas nerūpestingai laikė teisėtai turėtą šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir taip sudarė sąlygas kitam asmeniui jį neteisėtai panaudoti,

baudžiamas bauda  arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir dėl to kilo sunkūs padariniai,

baudžiamas  laisvės atėmimu iki ketverių  metų.

3. Baudžiamoji atsakomybė už veikas, numatytas šiame straipsnyje, iškyla, kai padarinių atžvilgiu buvo neatsargumas, nors nurodytos taisyklės gali būti pažeistos ir tyčia.

 

 

 

 

 

241 straipsnis. Sprogstamųjų medžiagų, sprogmenų ar šaudmenų

laikymo ar gabenimo taisyklių pažeidimas

 

1. Tas, kas pažeidė sprogstamųjų medžiagų, sprogmenų ar šaudmenų laikymo ar gabenimo taisykles, jeigu tai galėjo sukelti sunkius padarinius,

baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir dėl to kilo sunkūs padariniai,

baudžiamas  laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3. Baudžiamoji atsakomybė už veiką, numatytą šiame straipsnyje, iškyla, kai padarinių atžvilgiu buvo neatsargumas, nors nurodytos taisyklės gali būti pažeistos ir tyčia.

4. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsako ir  įmonės.

 

242 straipsnis. Neteisėtas radioaktyviųjų medžiagų įgijimas, laikymas

ar naudojimas

 

1. Tas, kas pagrobė ar kitaip neteisėtai įgijo, laikė, panaudojo ar suardė bet kokiame pavidale ir bet kurioje fizinėje būsenoje buvusias radioaktyviąsias medžiagas (jonizuoto spinduliavimo šaltinius, radioaktyviąsias ar branduolines medžiagas),

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas ir dėl to kilo sunkūs padariniai,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

 

243 straipsnis. Teisėto disponavimo radioaktyviosiomis

medžiagomis taisyklių pažeidimas

 

1.Tas, kas pažeidė radioaktyviųjų medžiagų (jonizuoto spinduliavimo šaltinių, radioaktyviųjų ar branduolinių medžiagų, bet kurioje fizinėje būsenoje ar kitokiu pavidalu esančių įrenginyje, gamyboje ar bet kur kitur) laikymo, naudojimo, gabenimo taisykles, jeigu tai galėjo  sukelti  sunkius padarinius,

baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, ir dėl to kilo sunkūs padariniai,

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

3. Baudžiamoji atsakomybė už veiką, numatytą šiame straipsnyje,  iškyla, kai padarinių atžvilgiu buvo neatsargumas, nors nurodytos taisyklės gali būti pažeistos ir tyčia.

4. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsako ir įmonės.

 

244 straipsnis. Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu

 

1. Tas, kas neteisėtai gamino, turėdamas tikslą realizuoti, arba realizavo nešaunamąjį ginklą ar kitokį įtaisą, pritaikytą žmonėms žaloti,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį daiktą, pritaikytą žmogui žaloti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba areštu.

 

 

XXXII SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI VISUOMENĖS SAUGUMUI, SUSIJĘ SU DISPONAVIMU

NARKOTINĖMIS   AR PSICHOTROPINĖMIS,  NUODINGOSIOMIS

AR STIPRIAI VEIKIANČIOMIS MEDŽIAGOMIS

 

 

245 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis                                  medžiagomis be tikslo jas platinti

 

1. Tas, kas, neturėdamas  leidimo, iš augalų ar chemikalų gamino ar perdirbo narkotines ar psichotropines medžiagas arba įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas ar jų žaliavą neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti,

baudžiamas  viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Asmuo, savanoriškai kreipęsis į gydymo įstaigą dėl medicinos pagalbos nuo narkomanijos, arba savanoriškai atidavęs narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų pasigaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ir siuntimą.

3. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra narkotizuojančios priemonės, kurios pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos tvirtinamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus.

 

246 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis                                   medžiagomis turint tikslą jas platinti

 

1. Tas, kas, neturėdamas leidimo, iš augalų ar chemikalų gamino ar perdirbo narkotines ar psichotropines medžiagas, arba įgijo, laikė, gabeno ar siuntė jas turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

2. Tas, kas, neturėdamas leidimo, pagamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba pardavė ar kitaip išplatino šių medžiagų didelį kiekį,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų.

 

247 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pagrobimas

 

1.Tas, kas slaptai ar atvirai pagrobė narkotines ar psichotropines medžiagas,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas pagrobė narkotines ar psichotropines medžiagas pavartodamas fizinį ar psichinį smurtą,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.    

3. Tas, kas pagrobė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.

4. Tas, kas rinko augalus ar jų dalis, turinčius narkotinių medžiagų, be tų augalų savininko žinios, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba areštu.

 

248 straipsnis. Lenkimas ar sąlygų sudarymas vartoti narkotines ar                                             psichotropines medžiagas

 

1. Tas, kas įkalbinėjo, skatino, vertė žmogų ne gydymo tikslu vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, davė jų, organizavo tokių medžiagų vartojimą ar kitaip lenkė jas vartoti,

baudžiamas areštu arba  laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas lenkė vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnametį,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo  trejų iki dešimties metų.

 

249 straipsnis. Neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas

 

Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką, augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų augalų, kurie naudojami kaip žaliava narkotinėms medžiagoms išgauti,

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu,  arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

250 straipsnis. Neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos prekursoriais

 

Tas, kas neteisėtai  gamino, įgijo, laikė, gabeno siuntė arba pardavė ar kitaip realizavo pirmos kategorijos prekursorius,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės  atėmimu iki ketverių metų.

 

251 straipsnis. Neteisėtas disponavimas stipriai veikiančiomis ar                                                   nuodingomis medžiagomis

 

1. Tas, kas, neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno, realizavo stipriai veikiančias ar nuodingąsias medžiagas,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno ar realizavo nuodingąsias chemines medžiagas, naudojamas kaip cheminis ginklas, chemines medžiagas ar jų pirmtakus cheminio ginklo gamybai ar kitiems Cheminio ginklo uždraudimo įstatymo draudžiamiems tikslams,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

 

252 straipsnis. Teisėto disponavimo narkotinėmis,

psichotropinėmis, stipriai veikiančiomis ar

nuodingosiomis medžiagomis taisyklių pažeidimas

 

1. Tas, kas pažeidė narkotinių, psichotropinių, stipriai veikiančių ar nuodingųjų medžiagų gaminimo, laikymo, apskaitos, išdavimo, gabenimo ar siuntimo taisykles, jeigu dėl to tos medžiagos buvo pagrobtos arba kitaip tapo nelegalios apyvartos dalyku,

baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Baudžiamoji atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį, iškyla kai padarinių atžvilgiu buvo neatsargumas, nors nurodytos taisyklės gali būti pažeistos ir tyčia.

3. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsako ir įmonės.

 

 

XXXIII SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI APLINKAI

IR ŽMONIŲ SVEIKATAI

 

 

253 straipsnis. Jūros ar vidaus vandenų teršimas

 

1. Tas, kas išmetė į jūrą ar vidaus vandenis radioaktyviąsias ar kitas kenksmingas medžiagas ar atliekas su tokiomis medžiagomis, jeigu  dėl to buvo padaryta didelė žala vandens gyvūnijai, augmenijai ar kilo kiti sunkūs padariniai,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2. Tas, kas išmetė į jūrą ar vidaus vandenis radioaktyviąsias ar  kitas kenksmingas  medžiagas  ar atliekas su tokiomis  medžiagomis, jei tai nesukėlė padarinių, numatytų šio straipsnio 1 dalyje, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

3. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsako ir įmonės.

 

254 straipsnis. Vandens gyvūnų naikinimas

 

1. Tas, kas neleistinu būdu ar priemonėmis naikino  žuvis ar kitus vandens gyvūnus vandens telkinyje ir padarė didelę žalą vandenų faunai,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Už veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, atsako ir įmonės.

 

255 straipsnis.Vandens naudojimo ir apsaugos taisyklių pažeidimas

 

1. Tas, kas pažeidė paviršinio ar požeminio vandens naudojimo ar apsaugos taisykles  ir dėl to buvo užterštas ar išseko vandens telkinys,

baudžiamas bauda arba areštu , arba laisvės atėmimu iki dvejų         metų.

2. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsakomybė iškyla esant  ir neatsargiai kaltei.

3. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsako ir įmonės.

 

256 straipsnis. Atmosferos užteršimas

 

1. Tas, kas pažeidė objekto ar įrenginio eksploatavimo  taisykles  ir dėl to buvo žymiai užterštas oras ir padaryta didelė žala aplinkai arba kilo grėsmė žmonių sveikatai,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu,  arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas pažeidė objekto ar įrenginio eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to buvo žymiai užterštas oras, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

3. Veikos, numatytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pripažįstamos nusikalstamomis esant ir neatsargiai kaltei.

4. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsako ir įmonės.

 

257 straipsnis. Dirvožemio ar kito žemės paviršiaus   sunaikinimas                                               ar užteršimas

 

1. Tas, kas sunaikino ar užteršė dirvožemį ar kitą žemės paviršių kenksmingomis medžiagomis, jeigu tai sukėlė didelę žalą žemės ūkiui , gyvūnijai , augmenijai arba grėsmę žmonių sveikatai ,

baudžiamas bauda  arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas užteršė dirvožemį ar kitą žemės paviršių kenksmingomis medžiagomis, bet dėl to nekilo šio straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

3. Veikos, numatytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pripažįstamos nusikalstamomis esant ir neatsargiai kaltei.

4. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsako ir įmonės.

 

258 straipsnis. Darbo su mikroorganizmais ir kitais biologinio

teršimo šaltiniais taisyklių pažeidimas

 

1. Tas, kas pažeidė mikroorganizmų ar kitų biologinio teršimo šaltinių kūrimo, dauginimo, įvežimo, pervežimo, naudojimo, saugojimo ar nukenksminimo taisykles ir dėl to kilo epidemija arba buvo padaryta didelė žala augmenijai ar gyvūnijai,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir dėl to vietovė buvo paskelbta ekologinės nelaimės zona,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

3. Veikos, numatytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pripažįstamos nusikalstamomis, esant ir neatsargiai kaltei.

4. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsako ir įmonės.

 

259 straipsnis. Netinkamas objektų, kurių veikla neigiamai veikia                                                aplinką, projektavimas, statyba ar rekonstravimas

 

1. Tas, kas pažeidė nustatytą tvarką projektuodamas, statydamas ar rekonstruodamas ūkinės ar kitokios veiklos objektą, kuris neigiamai gali paveikti aplinką, jeigu dėl to buvo padaryta žala aplinkai ar žmonių sveikatai,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu,  arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir dėl to vietovė buvo paskelbta ekologinės nelaimės zona,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

3. Veikos, numatytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pripažįstamos nusikalstamomis esant ir neatsargiai kaltei.

4. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsako ir įmonės.

 

260 straipsnis. Žemės gelmių naudojimo ar apsaugos taisyklių                                                      pažeidimas

 

1. Tas, kas pažeidė žemės gelmių naudojimo ar apsaugos taisykles naudodamas žemės gelmes arba statydamas ar eksploatuodamas požeminius įrenginius, jeigu dėl to buvo užterštas dirvožemis ar žemės gelmės, sumažėjo jų naudingieji ištekliai, pablogėjo jų kokybė, vertingosios savybės, arba pablogėjo jų naudojimo sąlygos,

baudžiamas  bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu  arba laisvės atėmimu iki trejų metų.          

2. Veikos, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, pripažįstamos nusikalstamomis esant ir neatsargiai kaltei.

3. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsako ir įmonės.

 

261 straipsnis. Ypatingai saugomo gamtos komplekso ar paminklo

sunaikinimas ar suniokojimas

 

1. Tas, kas sunaikino ar žymiai suniokojo ypatingai saugomą gamtos kompleksą - valstybinį parką, rezervatą, draustinį, saugomą kraštovaizdžio objektą, gydymo sveikatingumo, sanatorinę-kurortinę vietovę arba gamtos paminklą,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Baudžiamoji atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį iškyla esant neatsargiai kaltei.

3. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsako ir įmonės.

 

262 straipsnis. Neteisėtas medžiojimas

 

1. Tas, kas medžiojo laukinius žvėris ar paukščius uždraustu laiku ar draudžiamomis priemonėmis ir padarė didelę žalą gyvūnijai, arba medžiojo žvėris ar paukščius, kuriuos medžioti visiškai uždrausta,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

263 straipsnis. Retų ar nykstančių vandens gyvūnų gaudymas

 

1. Tas, kas neteisėtai žvejojo retų rūšių žuvis arba gaudė vertingų rūšių retus ar nykstančius vandens gyvūnus,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda,  arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsako ir įmonės.

 

 

264 straipsnis. Neteisėtas miško kirtimas ar miško pelkių naikinimas

 

1. Tas, kas, neturėdamas leidimo, iškirto ar kitaip išnaikino didesnį nei 1 hektaro savo miško plotą, arba nusausino miško pelkę,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsako ir įmonės.

 

265 straipsnis. Epizootijų ar augalų ligų sukėlimas

 

1. Tas, kas pažeidė veterinarijos ar kovos su augalų ligomis ar kenkėjais taisykles ir dėl to išplito gyvulių ar augalų liga, padariusi didelę žalą,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsakomybė iškyla esant neatsargiai kaltei.

3. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsako ir įmonės.

 

266 straipsnis. Neteisėta farmacinė veikla

 

1. Tas, kas, neturėdamas leidimo, pagamino vaistus ar vaistines medžiagas,  turėdamas tikslą jas realizuoti, jeigu jų vartojimas galėjo sukelti pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei, taip pat tas, kas tokius vaistus ar vaistines medžiagas  realizavo,

baudžiamas  bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas, neturėdamas leidimo, pagamino vaistus ar vaistines medžiagas, turėdamas tikslą jas realizuoti, taip pat tas, kas tokius farmacinius produktus realizavo, jeigu dėl jų vartojimo mirė žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata,

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsakomybė iškyla padarinių atžvilgiu esant neatsargiai kaltei.

4. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsako ir įmonės.

 

267 straipsnis. Kenksmingų žmonių sveikatai produktų gamyba ar

prekyba tokiais produktais

 

1. Tas, kas pagamino maisto produktus ar gėrimus, turėdamas tikslą juos realizuoti, iš aiškiai netinkamos, kenksmingos žmogaus sveikatai ar gyvybei medžiagos arba su kenksmingais priedais, taip pat tas, kas tokius produktus pardavė ar kitaip realizavo,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas pagamino maisto produktus ar gėrimus, turėdamas tikslą juos realizuoti, iš aiškiai netinkamos, kenksmingos žmogaus sveikatai ar gyvybei medžiagos arba su kenksmingais priedais, taip pat tas, kas tokius produktus pardavė ar kitaip realizavo, jeigu dėl jų vartojimo mirė žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata,

baudžiamas  laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsakomybė iškyla padarinių atžvilgiu esant neatsargiai kaltei.

4. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsako ir įmonės.

 

268 straipsnis. Kovos su epidemijomis ar užkrečiamomis ligomis                                                  taisyklių pažeidimas

 

1. Tas, kas pažeidė teisės aktų dėl žmonių sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles,  jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija,

baudžiamas bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų

2. Tas, kas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

3. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsakomybė iškyla padarinių atžvilgiu esant  neatsargiai kaltei.

4. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsako ir įmonės.

 

 

XXXIV SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI  TRANSPORTO EISMO SAUGUMUI

 

 

269 straipsnis.   Geležinkelio, vandens ar oro transporto eismo                                                       saugumo, transporto priemonių ar kelių, jų                                                    įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimas

 

1.  Tas, kas pažeidė geležinkelio, vandens arba oro transporto  eismo saugumo ar šių transporto priemonių eksploatavimo taisykles arba blogai atliko šių transporto priemonių, kelių signalizacijos ar ryšių įrenginių priežiūrą ar remontą, jeigu dėl to kilo transporto avarija, kurioje buvo sunkiai sužalotas bent vienas žmogus arba padaryta didelė materiali žala, -

baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas padarė pažeidimą, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, jeigu dėl to kilo transporto avarija ar katastrofa, kurioje žuvo bent vienas žmogus arba buvo sunkiai sužaloti žmonės, arba padaryta labai didelė materiali žala,

baudžiamas  laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.

3. Tas, kas padarė pažeidimą, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, jeigu dėl to sunkių padarinių nebuvo, bet kilo reali transporto avarijos ar katastrofos grėsmė, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas, arba bauda, arba areštu.

4. Veikos, numatytos šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, sudaro šį  nusikaltimą padarinių atžvilgiu esant neatsargiai kaltei.

 

 

 

 

270 straipsnis. Tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimas

 

Orlaivio ar kito skraidymo įrenginio ekipažo narys, pažeidęs tarptautinių skrydžių taisykles įskrisdamas į Lietuvos Respubliką arba išskrisdamas iš Lietuvos Respublikos,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

271 straipsnis. Susisiekimo kelių ar transporto priemonių

sugadinimas

 

1. Tas, kas išardė ar sugadino susisiekimo kelią ar transporto priemonę, juose esantį įrenginį, ryšių ar signalizacijos priemonę, jeigu tai sukėlė pavojų eismo saugumui, sunkiems padariniams atsirasti,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, jeigu dėl to įvyko transporto avarija ar katastrofa, kurioje  žuvo ar buvo sunkiai sužalotas bent vienas žmogus, arba padaryta didelė materiali žala,

baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

3. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsakomybė iškyla padarinių atžvilgiu esant neatsargiai kaltei.

 

272 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto

priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas

 

1. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu tas pažeidimas sukėlė avariją, dėl kurios buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba padaryta didelė materiali žala nukentėjusiajam,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu tas pažeidimas sukėlė avariją, dėl kurios buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 2 dalyje, būdamas neblaivus,

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

4. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu tas pažeidimas sukėlė avariją, dėl kurios žuvo žmogus,

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

5. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 4 dalyje, būdamas neblaivus,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.

6. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, nors ir nepažeidė kitų taisyklių ir nesukėlė jokių žalingų padarinių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba areštu.

7. Baudžiamoji atsakomybė už veikas, numatytas šio straipsnio 1-5 dalyse iškyla pagal šį straipsnį, kai padariniai kilo dėl neatsargumo, nors kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės galėjo būti pažeistos ir tyčia.

8. Neblaiviu laikomas asmuo, kurio kraujyje buvo 0,4 ir daugiau promilių alkoholio.

9. Šiame straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra visų rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės.

 

273 straipsnis. Transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių                                                     pažeidimas

 

1. Tas, kas nevairuodamas transporto priemonės sutrikdė transporto eismo tvarką, jeigu tai sukėlė bet kurios transporto rūšies avariją, dėl kurios žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Baudžiamoji atsakomybė už veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, iškyla padarini atžvilgiu esant neatsargiai kaltei, nors pažeidimas galėjo būti padarytas ir tyčia.

 

 

XXXV SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI  VIEŠAJAI  TVARKAI

 

 

274 straipsnis. Riaušės

 

1. Tas, kas organizavo ar išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, taip pat tas, kas riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas, darydamas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, panaudojo šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, arba pasipriešino policijos ar kitam valdžios atstovui,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

 

275 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas

 

1. Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, tyčiojimusi, arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomeninę rimtį ar tvarką,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriais veiksmais trikdė visuomenės rimtį arba tvarką, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

 

 

 

 

 

 

276 straipsnis. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį

pavojų ar ištikusią nelaimę

 

Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie gresiantį visuomenei pavojų arba didelę nelaimę, jei dėl to kilo žmonių sumaištis arba be reikalo buvo iškviestos atitinkamos tarnybos,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

 

 

 

XXXVI SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALSTYBĖS

TARNAUTOJO AR ASMENS, VYKDANČIO VIEŠĄSIAS FUNKCIJAS,

VEIKLAI

 

 

277  straipsnis. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar asmeniui,

vykdančiam viešąsias funkcijas

 

1. Tas, kas pasipriešino valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, vykdančiam savo pareigas, pavartodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj smurtauti,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, panaudojęs ginklą ar kitą priemonę, įgalinančią sužaloti,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

3. Tas, kas pasyviai pasipriešino nepaklusdamas teisėtam valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens reikalavimui, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda.

 

278 straipsnis. Grasinimas valstybės tarnautojui ar asmeniui,

vykdančiam viešąsias funkcijas

 

Tas, kas reikalavo iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens nevykdyti savo pareigų arba atlikti veiksmus kaltininko ar kitų asmenų naudai, grasindamas smurtauti ar šantažuodamas,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

 

279 straipsnis. Kišimasis į valstybės tarnautojo ar asmens, vykdančio

viešąsias funkcijas, veiklą

 

1. Valstybės tarnautojas, visuomenės veikėjas, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, pasinaudodamas savo įtaka, tačiau viršydamas įstatymais jam suteiktas teises ir įgaliojimus, kišęsis į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ar atlikti neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

280 straipsnis. Valstybės tarnautojo ar asmens, vykdančio viešąsias

funkcijas, vardo pasisavinimas

 

Tas, kas pasisavino valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardą ir padarė neteisėtus veiksmus,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

281 straipsnis. Valstybės tarnautojo ar asmens, vykdančio viešąsias

funkcijas, įžeidimas

 

Tas, kas įžeidė valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį jiems vykdant savo pareigas, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba areštu.

 

 

 

XXXVI SKYRIUS 

 

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALDYMO                                                                       TVARKAI

 

 

282 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas

 

1. Tas , kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną ,

baudžiamas  bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Neatsako pagal šio straipsnio 1 dalį  užsienietis, kuris neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną siekdamas pasinaudoti prieglobsčio teise Lietuvoje.

3. Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį ir įstatymuose bei Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka deportuojamas į šalį, iš kurios neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną arba į šalį, kurios pilietis yra, užsienietis, kuris tai padarė siekdamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją šalį.

 

283 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną

 

1. Tas, kas neteisėtai gabeno žmogų ar  žmones per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, slėpė neteisėtai perėjusius valstybės sieną žmones arba juos gabeno Lietuvos teritorija,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2. Tas, kas  organizavo neteisėtą žmonių  gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ar organizavo neteisėtai perėjusių valstybės sieną žmonių slėpimą ar  gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dešimties metų.

284 straipsnis.   Savavaldžiavimas

 

1. Tas, kas, nesilaikydamas  įstatymų  nustatytos  tvarkos, savavališkai  vykdė  ginčijamą arba pripažįstamą bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir  padarė didelę žalą asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos teisėms ar teisėtiems interesams,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas savavaldžiavo panaudodamas  psichinį smurtą ar kitokią psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį ar jo artimą asmenį  arba sunaikinti,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu  iki penkerių metų.

 

285 straipsnis. Neteisėtas specialiosios technikos įrengimas ar

panaudojimas informacijai rinkti

 

Tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo specialiąją techniką žmogui sekti, informacijai rinkti apie valstybės, savivaldos instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę partiją, visuomeninę organizaciją ar jų narį, juridinį ar fizinį asmenį (nesant nusikaltimo valstybės tarnybai požymių),

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu  iki penkerių metų.

 

286 straipsnis. Tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas jos

įgijimas, sužinojimas

 

Tas, kas pagrobė, pirko ar kitaip neteisėtai įgijo tarnybos paslaptį sudarantį dalyką ar neteisėtai veikdamas sužinojo tokio pobūdžio informaciją, arba perdavė taip įgytą informaciją trečiam asmeniui, nesant padėjimo užsienio valstybei vykdyti veiklą, priešišką Lietuvos Respublikai, požymių,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

287 straipsnis. Tarnybos paslapties atskleidimas

 

1. Tas, kas atskleidė informaciją, esančią tarnybos paslaptimi, kuri jam buvo patikėta ar kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, nesant padėjimo užsienio valstybei vykdyti veiklą, priešišką Lietuvos Respublikai, požymių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas arba bauda, arba laisvės apribojimu.

2. Baudžiamoji atsakomybė už veikas, numatytas šiame straipsnyje, iškyla ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.

 

288 straipsnis. Neteisėtas žemėnaudos riboženklių pakeitimas

 

Tas, kas, siekdamas užgrobti svetimą žemę, pašalino, nukėlė, perdarė ar neteisingai pastatė žemėnaudos riboženklį, geodezinį, geologinį ar geofizinį ženklą,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 

 

289 straipsnis. Nesuteikimas pagalbos susidūrus laivams vandens                                                 kelyje

 

Laivo kapitonas, nesuteikęs pagalbos vandens kelyje susidūrus laivams, jeigu pagalbą galėjo suteikti be rimto pavojaus savo laivui, jo įgulai ir keleiviams,

baudžiamas  bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

290 straipsnis. Mobilizuotinos technikos nepristatymas

 

Tas, kas gavęs mobilizacinę paskyrą pristatyti į rekvizuojamos technikos surinkimo punktą transporto priemonę ar kitą techniką, nustatytu laiku be pateisinamos priežasties jos nepristatė, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

 

 

XXXVII SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALDYMO TVARKAI, SUSIJĘ SU DOKUMENTŲ AR MATAVIMO PRIEMONIŲ KLASTOJIMU

 

 

291 straipsnis. Oficialaus dokumento suklastojimas ar suklastoto

oficialaus dokumento panaudojimas arba realizavimas

 

1. Tas, kas surašė suklastotą oficialų dokumentą, patvirtino tokį dokumentą antspaudu (spaudu) ir (ar) parašu, į oficialų dokumentą įrašė melagingą informaciją ar kitaip suklastojo oficialų dokumentą arba tokį dokumentą panaudojo ar realizavo,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas suklastojo muitinės deklaraciją dėl didelės vertės gabenamo krovinio, didelės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinantį ar kitą itin svarbų oficialų dokumentą,

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

 

292 straipsnis. Antspaudo, štampo ar blanko suklastojimas

 

1. Tas, kas suklastojo tikrą ar pagamino netikrą įstaigos, įmonės, organizacijos  antspaudą, štampą ar blanką, ar pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu, štampu ar blanku arba jį realizavo,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2.Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus darė versliškai arba dėl to buvo sutrikdyta įstaigos, įmonės, organizacijos  veikla arba padaryta didelė žala valstybei ar asmeniui,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

 

293 straipsnis. Antspaudo, štampo ar oficialaus dokumento                                                         pagrobimas, pagrobto panaudojimas

 

Tas, kas pagrobė antspaudą, štampą, blanką ar oficialų dokumentą, arba pasinaudojo žinomai pagrobtu antspaudu, štampu, blanku ar oficialiu dokumentu,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

 

294 straipsnis. Antspaudo, štampo ar oficialaus dokumento                                                          sunaikinimas arba paslėpimas

 

Tas, kas paslėpė ar sunaikino įmonės, įstaigos, organizacijos  antspaudą, štampą arba testamentą, vekselį, čekį, pasą, santuokos ar gimimo liudijimą ar kitą oficialų dokumentą ir dėl to valstybei ar asmeniui buvo padaryta didelė žala,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

295 straipsnis. Melagingų žinių pateikimas, siekiant įgyti oficialų

dokumentą

 

Tas, kas, siekdamas gauti oficialų dokumentą ar suklastoto  oficialaus dokumento tikrumo patvirtinimą, pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingas žinias, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

 

296 straipsnis. Matavimo priemonių išleidimas, jų naudojimas be                                                 valstybinės metrologinės kontrolės ar jų parametrų                                                pakeitimas

 

Tas, kas išleido į apyvartą arba naudojo matavimo priemonę, kuriai taikoma valstybinė metrologinė kontrolė, be patikros, kalibravimo įspaudo ar kitokio kontrolės rezultatų įforminimo arba pakeitė matavimo priemonės parametrus po valstybinės metrologinės kontrolės, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei ar asmeniui,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

297 straipsnis. Valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo įspaudo                                                pagrobimas, suklastojimas, realizavimas ar netikro                                                įspaudo panaudojimas

 

Tas, kas pagrobė, neteisėtai perdirbo, pagamino arba realizavo valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo įspaudą arba panaudojo netikrą įspaudą,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

 

XXXIX  SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI  IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI DOROVEI

 

 

298 straipsnis.  Pelnymasis iš kitų asmenų prostitucijos

 

1.Tas, kas įsteigė ar vadovavo viešnamiui  arba turėjo pajamas iš viešnamio veiklos, arba sąvadavo prostitucijai ar kitaip naudojo kito asmens prostituciją savanaudiškais tikslais,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas pardavė ar kitaip perleido arba įgijo asmenį, turėdamas tikslą jį seksualiai išnaudoti, gauti turtinę ar kitokią asmeninę naudą, arba gabeno asmenį prostitucijos verslui į Lietuvą ar iš Lietuvos,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.

 

299 straipsnis. Įtraukimas į prostituciją

 

1. Tas, kas įtraukė asmenį į prostituciją,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas įtraukė į prostituciją materialiai, tarnybiškai ar kitaip priklausomą asmenį, arba įtraukė į prostituciją asmenį panaudodamas fizinę ar psichinę prievartą, šantažą ar apgaulę, arba bet kuriuo būdu įtraukė į prostituciją nepilnametį,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų  iki septynerių metų.

 

300 straipsnis. Pornografinio turinio produkcijos gaminimas,

platinimas, viešas demonstravimas

 

1. Tas, kas pagamino ar įsigijo, turėdamas tikslą platinti arba platino pornografinio turinio produkciją,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2.Tas, kas viešai demonstravo ar reklamavo pornografinio turinio dalykus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

 

 

XL SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI MIRUSIOJO               ATMINIMUI

 

 

301 straipsnis. Lavono išniekinimas

 

1. Tas, kas paėmė lavoną ar jo kūno dalį prieš asmens, turinčio įgaliojimus jį palaidoti, valią arba tyčiojosi iš žmogaus lavono,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2.Tas, kas neteisėtai atkasė kapą ir išniekino mirusiojo palaikus arba paėmė ten buvusius daiktus,

baudžiamas  areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

302 straipsnis.  Kapo išniekinimas

 

Tas, kas suardė kapą ar suniokojo paminklą arba kitaip išniekino kapą,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

 

303 straipsnis. Mirusiojo atminimo paniekinimas

 

1. Tas, kas, siekdamas paniekinti mirusįjį, ar jo artimuosius, sutrikdė laidotuvių rimtį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu,  arba areštu.

2. Tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius sukelti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jam, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

 

 

XLI SKYRIUS

 

NUSIKALTIMAI   INTELEKTINEI NUOSAVYBEI

 

 

304 straipsnis. Autorystės pasisavinimas

 

1. Tas, kas savo vardu paskelbė svetimą literatūros, mokslo, meno ar kitokį  kūrinį ar jo dalį, arba išradimą,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas, pasinaudodamas tarnybos padėtimi, grasinimais ar panašiu būdu privertė literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio, išradimo arba atradimo autorių pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi arba atsisakyti  autorystės teisių,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

 

305 straipsnis.  Autoriaus teisių pažeidimas

 

1. Tas, kas be autoriaus ar jo atstovo leidimo viešai paskelbė ar platino literatūros, mokslo, meno ar kitokį kūrinį ar jo dalį arba svetimą išradimą,

baudžiamas  viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Už veikas, numatytas šiame straipsnyje, atsako ir įmonės.

 

306 straipsnis. Neteisėtas kompiuterinės programos ar duomenų bazės                                        platinimas

 

1. Tas, kas be autoriaus ar jo atstovo leidimo platino svetimą kompiuterinę programą ar duomenų bazę,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Už veikas, numatytas šiame straipsnyje, atsako ir įmonės.

 

 

307 straipsnis. Atlikėjo, fonogramos gamintojo ar transliuojančios

įmonės intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas

 

1. Tas, kas be atlikėjo, fonogramos gamintojo ar transliuojančios įmonės sutikimo komercijos tikslais atgamino ar platino atlikimo, fonogramos ar transliuojančios įmonės programos įrašą,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Už veikas, numatytas šiame straipsnyje, atsako ir įmonės.

 

 

 

XLII skyrius

 

Nusikaltimai IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI

krašto apsaugos tarnybAI

 

 

308 straipsnis.  Vengimas šaukimo į privalomąją karo  tarnybą

 

1. Tas, kas vengė eilinio šaukimo į privalomąją karo tarnybą susižalodamas, simuliuodamas ligą, suklastodamas dokumentus ar panaudodamas kitokią apgaulę,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu  iki trejų metų.

2. Tas, kas vengė eilinio šaukimo į privalomąją karo tarnybą karo padėties metu,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.

3. Tas, kas vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, nesant požymių, nurodytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba areštu.

 

309 straipsnis. Vengimas atlikti karo tarnybą

 

1. Karys, vengęs atlikti tikrąją karo tarnybą, susižalodamas, simuliuodamas ligą, suklastodamas dokumentus ar panaudodamas kitokią apgaulę,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkerių metų.

2. Karys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką karo padėties ar kovos užduoties vykdymo metu, arba jei tai sukėlė sunkius padarinius,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.

 

310 straipsnis. Įsakymo nevykdymas

 

1. Karys, neįvykdęs  vado įsakymo  ar atsisakęs jį vykdyti, arba kitaip išreiškęs, kad nepaklūsta vado įsakymui,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Karys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką karo padėties ar kovos užduoties vykdymo metu, arba jei tai  sukėlė sunkius padarinius,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

3.Karys, neįvykdęs aiškiai neteisėto vado įsakymo,  baudžiamąja tvarka neatsako.

 

311 straipsnis. Grasinimas ar smurtas prieš vadą

 

1. Karys, grasinęs  smurtu  savo vadui dėl jo  karo tarnybos pareigų vykdymo,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Karys, panaudojęs fizinį smurtą prieš  vadą dėl jo  karo tarnybos pareigų vykdymo,

baudžiamas laisvės atėmimu  iki trejų metų.

3. Karys, padaręs šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytą veiką karo padėties ar kovos užduoties vykdymo metu arba jeigu tai sukėlė sunkius padarinius,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.

 

312 straipsnis. Smurto veiksmai prieš pavaldinį

 

1. Vadas, eidamas karo tarnybos pareigas, panaudojęs fizinį smurtą  prieš pavaldų karį,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu  iki dvejų metų.

2. Vadas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jei dėl to kilo sunkūs padariniai,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.

 

313 straipsnis. Kario terorizavimas

 

1. Karys,  neteisėtais reikalavimais elgtis pagal jo nurodymą ar panaudodamas psichinę prievartą žeminęs kitą karį,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Karys, žeminęs ar terorizavęs kitą karį panaudodamas fizinį smurtą ar ginklą,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų.

3. Karys, padaręs šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytą veiką, jeigu ji sukėlė sunkius padarinius,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.

 

314 straipsnis. Neteisėtas įsakymas ir jo vykdymas

 

Karys, davęs aiškiai neteisėtą įsakymą  arba vertęs kitą karį  vykdyti tokį įsakymą, taip pat karys, įvykdęs aiškiai neteisėtą įsakymą, jeigu tai sukėlė sunkius padarinius,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.

 

315 straipsnis. Savavališkas pasišalinimas

 

1. Karys, savavališkai pasišalinęs iš dalinio ar tarnybos vietos arba be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku neatvykęs į dalinį ar tarnybos vietą, jei pasišalinimas truko ilgiau kaip tris paras, bet ne ilgiau kaip dešimt parų,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Karys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką karo padėties ar kovos užduoties vykdymo metu,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

 

316 straipsnis. Dezertyravimas

 

1. Karys, savavališkai pasišalinęs iš dalinio ar tarnybos vietos,  arba neatvykęs  į dalinį ar tarnybos vietą, jeigu pasišalinimas truko ilgiau kaip dešimt parų, arba, nepriklausomai nuo pasišalinimo trukmės, jeigu tai buvo padaryta turint tikslą išvengti karo tarnybos,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkerių metų.

2. Karys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką karo padėties ar kovos užduoties vykdymo metu,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.

 

317 straipsnis. Krašto apsaugos turto praradimas

 

1. Karys, dėl aplaidumo praradęs jam patikėtą   tarnybos reikalams ginklą,   šaudmenis, transporto priemonę ar kitą karo techniką,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

 

318 straipsnis. Sargybų tarnybos taisyklių pažeidimas

 

1. Karys,  pažeidęs sargybų tarnybos taisykles ar sargybų tarnybos tvarką nustatančių įsakymų bei potvarkių (instrukcijų, postų grafikų ir pan.) reikalavimus karo padėties ar kovos užduoties vykdymo metu, arba jeigu tai sukėlė sunkius padarinius,

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

 

319 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos taisyklių                                                          pažeidimas

 

1. Karys, atliekantis Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybą, pažeidęs šios tarnybos  taisykles, jeigu tai sukėlė sunkius padarinius,

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Baudžiamoji atsakomybė už veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje iškyla, kai padarinių atžvilgiu buvo neatsargumas, nors taisyklės gali būti pažeistos ir tyčia.

 

320 straipsnis. Budėjimo tarnybos  taisyklių pažeidimas

 

1. Karys, pažeidęs budėjimo tarnybos taisykles ar budėjimo tarnybos tvarką nustatančių įsakymų bei potvarkių (instrukcijų, postų grafikų ir pan.) reikalavimus, atlikdamas pavestą tarnybą dalinyje (išskyrus sargybą), jei tai sukėlė sunkius padarinius,

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Baudžiamoji atsakomybė už veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje iškyla, kai padarinių atžvilgiu buvo neatsargumas, nors taisyklės gali būti pažeistos ir tyčia.

 

321 straipsnis. Žūvančio karo laivo palikimas

 

Karo laivo vadas, palikęs žūvantį karo laivą neįvykdęs visų savo pareigų,

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

 

322 straipsnis. Karo dalinio vėliavos praradimas ar išniekinimas

 

1. Karys,   praradęs dalinio vėliavą ar ją išniekinęs,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

 

 

 

323 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

 

1. Karys yra Lietuvos Respublikos pilietis, krašto apsaugos ar vidaus reikalų sistemoje atliekantis privalomąją (pradinę ar aktyviajame rezerve), profesinę arba savanorių karo tarnybą (karys savanoris - karo mokymų, pratybų ar specialiųjų užduočių vykdymo metu).

2. Karys, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas kituose šio kodekso skyriuose, nors jos padarytos einant krašto apsaugos tarnybą, atsako bendrais pagrindais.

 

 

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS