Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUDŽIAMASIS
KODEKSAS
1999 m. d. Nr.
Vilnius
BENROJI DALIS
I SKYRIUS
BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų paskirtis
1. Lietuvos baudžiamieji įstatymai turi tokią paskirtį:
2) nustatyti bausmes ir kitas baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones už nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų padarymą;
2 straipsnis. Baudžiamosios atsakomybės pagrindai
1. Asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikaltimo padarymo metu.
2. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tas asmuo, kurio kaltai padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
4. Bausmė, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik remiantis įstatymu.
II SKYRIUS
BAUDŽIAMŲJŲ ĮSTATYMŲ GALIOJIMAS
3 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laike
1. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato baudžiamieji įstatymai, galioję šios veikos padarymo metu. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.
2. Baudžiamasis įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis nusikalstamą veiką padariusiojo asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką iki tokio įstatymo įsigaliojimo, taip pat atliekantiems bausmę, bei turintiems teistumą.
3. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.
4 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas padarius nusikalstamą veiką Lietuvos valstybės teritorijoje
1. Visi asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus.
2. Lietuvos valstybės teritoriją sudaro sausumos teritorija, gelmės valstybės sienų ribose, kontinentinis šelfas, teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų. Lietuvos valstybės teritorija taip pat laikomi orlaiviai, jūrų ar upių laivai su Lietuvos Respublikos vėliava ar Lietuvos Respublikos skiriamaisiais ženklais, jei jie nėra kitos valstybės teritorijoje. Karo laivai ar orlaiviai su Lietuvos Respublikos vėliava ar Lietuvos Respublikos skiriamaisiais ženklais yra Lietuvos valstybės teritorija nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.
3. Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra toji vieta, kurioje asmuo veikė, arba galėjo ir privalėjo veikti arba ta vieta, kurioje kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Bendrininkų nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta, kur ši veika buvo padaryta, o jeigu bendrininkas veikė kitoje vietoje - tai jo veikimo vieta.
4. Padarius tą pačią nusikalstamą veiką Lietuvos valstybės teritorijoje ir užsienyje, ji laikoma padaryta Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu Lietuvos Respublikos teritorijoje ji buvo pradėta ar baigta, arba jai užkirstas kelias.
5. Asmenų, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamosios atsakomybės klausimas, šiems asmenims padarius nusikalstamą veiką Lietuvos valstybės teritorijoje, sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir šiuo kodeksu.
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolatos Lietuvoje gyvenančių asmenų baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus, padarytus užsienyje
6 straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus Lietuvos Respublikos interesams, padarytus užsienyje
Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus atsako, jeigu jie užsienyje padarė nusikaltimus Lietuvos valstybės saugumui, konstitucinei tvarkai ar ekonominiams interesams, Lietuvos Respublikos piliečiams ar įstaigoms.
7 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus, kuriuos nustato tarptautinės sutartys
Asmenys, užsienyje padarę šiuos tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nepriklausomai nuo jų pilietybės ir gyvenamosios vietos, taip pat nusikaltimo padarymo vietos bei padarytos veikos baudžiamumo pagal nusikaltimo vietos įstatymus:
8 straipsnis. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, padarytus užsienyje
1. Asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimą, numatytą šio kodekso 5 ir 6 straipsniuose, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir yra baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikoje, tačiau abiejose šalyse šis nusikaltimas baudžiamas skirtingai, nusikaltusiam asmeniui taikomas įstatymas, numatantis švelnesnę bausmę.
2. Padarius nusikaltimus, numatytus šio kodekso 5, 6 ir 7 straipsniuose, asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikoje, jeigu jis:
9 straipsnis. Nusikaltėlių išdavimas
1. Lietuvos Respublikos pilietis, padaręs nusikalstamą veiką, gali būti išduotas užsienio valstybei arba perduotas Tarptautiniam baudžiamajam Teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi.
2.Užsienio valstybių piliečiai, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikoje ar kitų valstybių teritorijoje, išduodami atitinkamoms valstybėms arba perduodami Tarptautiniam baudžiamajam Teismui remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.
3. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai gali būti neišduodami:
1) jeigu jų veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nelaikomos nusikaltimais ar baudžiamaisiais nusižengimais;
4) jeigu asmuo už padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas, išteisintas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės;
6) jeigu suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai;
4. Asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra suteiktas prieglobstis, už nusikalstamas veikas, dėl kurių jie buvo persekiojami užsienyje, nebaudžiami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus ir neišduodami užsienio valstybėms, išskyrus atvejus, numatytus šio kodekso 7 straipsnyje.
III SKYRIUS
NUSIKALTIMAS IR BAUDŽIAMASIS NUSIŽENGIMAS
10 straipsnis. Baudžiamajame įstatyme uždraustos nusikalstamos
veikos
11 straipsnis. Nusikaltimas
1. Nusikaltimas yra baudžiamajame įstatyme uždrausta, pavojinga, sulaukusio baudžiamajame įstatyme nustatytą amžių ir pakaltinamo arba ribotai pakaltinamo asmens kaltai padaryta nusikalstama veika, (veikimas ar neveikimas), už kurią įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę.
2. Nusikaltimas yra nesunkus, jei jis yra tyčinis ir už jį įstatyme numatyta maksimali bausmė neviršija šešerių metų laisvės atėmimo, arba jis yra neatsargus ir už jį įstatyme numatyta maksimali bausmė neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.
3. Nusikaltimas yra sunkus, jei jis yra tyčinis ir už jį įstatyme numatyta maksimali bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo arba jis yra neatsargus ir už jį įstatyme numatyta maksimali bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo.
12 straipsnis. Baudžiamasis nusižengimas
13 straipsnis. Amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius
įstatymus
1. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kurie iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo sulaukę aštuoniolika metų amžiaus, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 dalyje.
2. Asmenys, kurie nusikaltimo padarymo metu turėjo keturiolika metų, bet dar nebuvo sulaukę aštuoniolikos metų amžiaus, atsako pagal baudžiamuosius įstatymus už nusikaltimus žmogaus gyvybei (120-124 straipsniai), nusikaltimus žmogaus sveikatai (125-134 straipsniai), nusikaltimus žmogaus laisvei (136-137 straipsniai), nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir seksualinei neliečiamybei (138-142 straipsniai), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei (172-183 straipsniai), nusikaltimus teisingumui (212-230 straipsniai), nusikaltimus visuomenės saugumui (232-237 straipsniai) nusikaltimus, susijusius su disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis (238-244 straipsniai), nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis (245-252 straipsniai), nusikaltimus viešajai tvarkai (274-276 straipsniai), nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus mirusiojo atminimui (301-303 straipsniai).
14 straipsnis. Kaltės formos
1. Asmuo pripažįstamas kaltu nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymu, jei jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo.
2. Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo baudžiamas tik įstatyme numatytais atvejais, kai kyla baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės.
15 straipsnis. Nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymas tyčia
1. Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jei jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
2. Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei jį padaręs asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.
3. Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia ir tada, jei, jį padaręs asmuo, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė , kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo.
4. Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei jį padaręs asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė , kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido šiems padariniams kilti.
16 straipsnis. Nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymas dėl neatsargumo
1. Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jei jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.
2. Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo suvokė (numatė), kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti baudžiamųjų įstatymų numatytas pavojingus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.
3. Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai jį padaręs asmuo nesuvokė (nenumatė), kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti baudžiamųjų įstatymų numatyti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai suvokti (numatyti).
17 straipsnis. Nepakaltinamumas
1. Asmuo yra nepakaltinamas, jei darydamas baudžiamuoju įstatymu draudžiamą veiką negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio arba savo veiksmų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichikos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.
18 straipsnis. Ribotas pakaltinamumas
1. Asmuo yra pripažįstamas ribotai pakaltinamu, jei darydamas baudžiamuoju įstatymu draudžiamą veiką, jis ne visiškai galėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar savo veiksmus valdyti dėl psichikos nukrypimų, kurie vis dėl to nėra pakankamu pagrindu pripažinti jį nepakaltinamu.
2. Asmuo, teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba nesunkų nusikaltimą atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau bausmė jam gali būti švelninama, remiantis šio kodekso 63 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant baudžiamojo poveikio priemones, numatytas šio kodekso 49 straipsnyje arba priverčiamąsias medicinos priemones, numatytas šio kodekso 90 straipsnyje.
19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą fiziologinio alkoholinio, narkotinio ar toksinio
apsvaigimo būsenoje
1. Asmuo, kuris, būdamas fiziologinio alkoholinio, narkotinio ar toksinio apsvaigimo būsenoje, padarė nusikalstamą veiką, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.
2. Asmuo, kuris prieš savo valią nugirdytas ar apsvaigintas, dėl ko jis ne visiškai sugebėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmus, padarė baudžiamąjį nusižengimą arba nesunkų nusikaltimą, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
20 straipsnis. Faktinė klaida
1. Jeigu asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, nesuvokė kokio nors baudžiamųjų įstatymų numatyto nusikalstamos veikos požymio, arba klaidingai galvojo, kad iš tikrųjų yra kokios nors minėtų įstatymų numatytos aplinkybės, dėl kurių tokia veika būtų leidžiama, jis atsako faktinių aplinkybių suvokimo ribose.
21 straipsnis. Juridinė klaida
1. Baudžiamųjų įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.
2. Asmuo, kuris, darydamas nusikalstamą veiką, suklydo dėl baudžiamaisiais įstatymais nustatyto draudimo dėl to, kad jo nežinojo ar neteisingai jį suvokė ir tokios klaidos nebuvo galima išvengti, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
22 straipsnis. Įmonės baudžiamoji atsakomybė
1. Įmonė gali būti pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, jeigu ji sukėlė sunkius padarinius, numatytas šio kodekso 143, 159, 161, 178, 180, 186, 190, 192, 200-205, 207, 209, 236 237, 241, 243, 252, 253-261, 263-268, 305-307 straipsniuose, ir esant šioms sąlygoms:
2) fizinis asmuo nusikalstamą veiką padarė įmonės vadovo ar kolektyvinės vadovybės sprendimu arba jų pritarimu; ir
2. Įmonės patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pašalina asmens, veikusio įmonės interesais, baudžiamąją atsakomybę, išskyrus atvejį, kai šio asmens nusikalstamoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai.
IV SKYRIUS
NUSIKALSTAMOS VEIKOS PADARYMO STADIJOS IR FORMOS
23 straipsnis. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką
1. Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tyčinis veiksmas, kuriuo tiesiogiai pradedama daryti nusikalstamą veiką, jeigu ji nebuvo baigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios.
2. Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra ir tuomet, kai kaltininkas nesuvokia, kad jis savo veiksmų negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones.
24 straipsnis. Savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką
1. Savanoriškas atsisakymas padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad gali ją pabaigti.
2. Asmuo, savo noru atsisakęs padaryti pradėtą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas. Jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus tik tuo atveju, jeigu padaryta veika sudaro kitą pabaigtą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.
3. Kai nusikalstamos veikos padaryme dalyvauja keli asmenys, tai savanoriškai atsisakęs pabaigti nusikaltimą organizatorius ar kurstytojas pagal baudžiamuosius įstatymus neatsako, jeigu jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad būtų išvengta nusikalstamos veikos arba padarinių, kurias jis organizavo ar sukurstė. Taip pat neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus padėjėjas, jeigu jis savo noru iki nusikalstamos veikos darymo pradžios atsisakė teikti savo pagalbą, pranešdamas apie tai kitiems bendrininkams.
25 straipsnis. Bendrininkavimas
1. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje numatytą amžių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką.
3. Vykdytojas yra asmuo, kuris nusikalstamą veiką padaro pats arba panaudodamas nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje numatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, nesant kaltės jų veikoje. Jeigu nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).
4. Organizatorius yra asmuo, subūręs bendrininkų grupę, organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jai vadovavęs ar koordinavęs jos narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar vadovavęs jos padarymui.
6. Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką, duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos padarymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar daiktus, įgytus nusikalstamu būdu, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti nusikalstamos veikos padarymo išdavoje pagamintus ar įgytus daiktus.
26 straipsnis. Bendrininkavimo formos
1. Nusikalstamai veikai padaryti keli asmenys gali būti susivieniję į bendrininkų grupę, organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą.
2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos padarymo stadijoje keli asmenys susivienija bendram nusikalstamos veikos padarymui.
3. Organizuota grupė yra tada, kai iki nusikalstamos veikos padarymo pradžios du ar daugiau asmenų susitaria bendrai padaryti nusikalstamą veiką kaip vykdytojai. Nusikalstama veika padaryta grupės susitarusių asmenų pagal šio kodekso 64 straipsnį yra aplinkybė sunkinanti asmenų, dalyvavusių nusikalstamos veikos padaryme, atsakomybę.
4. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai trys ar daugiau asmenų susivienija bendrai nusikalstamai veiklai - daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Atsakomybė už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir veiklą kyla pagal šio kodekso 232 straipsnį. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antivalstybinė organizacija ir antivalstybinė ginkluota grupė, atsakomybė už kurių organizavimą ir veiklą kyla pagal šio kodekso 113 straipsnį.
27 straipsnis. Bendrininkų baudžiamoji atsakomybė
2. Jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako už pasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką.
3. Aplinkybės, kurios susijusios su konkrečiu bendrininku, šalinančios, lengvinančios arba sunkinančios baudžiamąją atsakomybę, netaikomos kitiems bendrininkams.
4. Organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas, tiesiogiai nedalyvavę nusikalstamos veikos padaryme, atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 26 straipsnio 2 ar 3 dalį.
28 straipsnis. Prisidėjimas prie nusikaltimo
Prisidėjimas prie nusikaltimo užtraukia baudžiamąją atsakomybę, jei jis pasireiškė iš anksto nepažadėtu nusikaltimo įrankių ar priemonių, nusikaltimo pėdsakų ar nusikalstamu būdu įgytų daiktų, taip pat nusikaltimą padariusio asmens slėpimu ar nepranešimu apie žinomą rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą, šio kodekso 218 ir 219 straipsniuose numatytais atvejais.
29 straipsnis. Nusikaltimų recidyvas
1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kada asmuo, pirmiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo numatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.Toks asmuo yra recidyvistas.
2. Nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažįstamas pavojingu recidyvistu, jeigu:
3) būdamas recidyvistu, jei bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą;
3. Asmuo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo nusikaltimo padaryme laipsnį ir kitas bylos aplinkybes. Teismo sprendimas turi būti motyvuotas nuosprendyje.
4. Sprendžiant asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, neatsižvelgiama į teistumą už nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas jaunesnis kaip aštuoniolikos metų amžiaus, neatsargius nusikaltimus, taip pat tuos, už kuriuos išnykęs ir panaikintas teistumas.
V SKYRIUS
APLINKYBĖS, ŠALINANČIOS BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ
30 straipsnis. Būtinoji gintis
1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, kuris padarė veiką, formaliai atitinkančią baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau ši veika padaryta ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio, pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.
2. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti nepriklausomai nuo to, ar jis turėjo galimybę išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.
3. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, kai tiesiogine tyčia padaromas nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau neužtraukia baudžiamosios atsakomybės toks veikimas, kai būtinosios ginties ribos buvo peržengtos dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą.
31 straipsnis. Padariusio nusikalstamą veiką asmens sulaikymas
1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, kai vejantis, stabdant, neleidžiant ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai vengiančiam sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaroma materialinė žala, lengvas sveikatos sutrikdymas, o sulaikant nusikaltimo vietoje asmenį, padariusį ar pasikėsinusį padaryti tyčinį nužudymą- sunkus sveikatos sutrikdymas, jei kitaip jo negalima buvo sulaikyti.
32 straipsnis. Profesinės pareigos vykdymas
1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už žalą, padarytą vykdant profesines pareigas, jei nebuvo viršyti įstatymų ar kitų teisės aktų numatyti įgaliojimai.
33 straipsnis. Būtinasis reikalingumas
1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, padarytus siekiant pašalinti pavojų, gresiantį sau, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažesnė, negu išvengtoji.
34 straipsnis. Užkirtimas kelio nusikalstamo susivienijimo ar
organizuotos grupės veiklai
1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, kuris dalyvavo nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose, vykdydamas teisėsaugos institucijų užduotį, jeigu neviršija užduoties ribų.
2. Tais atvejais, teisėsaugos institucijų užduoties ribų viršijimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, bausmė gali būti švelninama, remiantis šio kodekso 63 straipsniu.
35 straipsnis. Įsakymo vykdymas
1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už žalą, padarytą vykdant teisėtą įsakymą ar potvarkį.
36 straipsnis. Pateisinama gamybinė ar ūkinė rizika
1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, kurie nors ir sukelia baudžiamųjų įstatymų numatytus padarinius, bet sudaro pateisinamą gamybinę ar ūkinę riziką visuomenei naudingam tikslui pasiekti.
37 straipsnis. Mokslinis eksperimentas
1. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, kurie nors ir sukelia baudžiamojo įstatymo numatytus padarinius, bet padaryti vykdant mokslinį eksperimentą, jeigu jį atliekant buvo remtasi mokslo aprobuotomis metodikomis, sprendžiama problema turi išskirtinę mokslui reikšmę ir eksperimentatorius ėmėsi galimų priemonių, kad būtų užkirsta žala teisės saugomiems interesams.
2. Mokslinis eksperimentas draudžiamas be jo dalyvio, kuris buvo informuotas apie galimas pasekmes, laisvo sutikimo.
VI SKYRIUS
BAUSMĖS
38 straipsnis. Bausmė ir jos paskirtis
1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo kaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.
2. Bausmės paskirtis yra:
39 straipsnis. Bausmių rūšys pilnamečiams asmenims
1. Pilnamečiui asmeniui, padariusiam nusikaltimą, gali būti skiriamos tokios bausmės:
2. Pilnamečiui asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, gali būti paskiriamos tokios bausmės:
3. Asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama viena bausmė. Bauda šio kodekso 43 straipsnyje numatytais atvejais gali būti paskirta kartu su kita bausme.
5. Jeigu už kelis padarytus nusikaltimus paskiriamos daugiau negu dvi skirtingų rūšių bausmės, teismas, skirdamas galutinę bausmę, iš paskirtų bausmių palieka dvi bausmes, iš kurių - vieną griežčiausią, o kitą parenka savo nuožiūra.
6. Greta bausmės asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, gali būti skiriamos ne daugiau kaip dvi baudžiamojo poveikio priemonės (įskaitant turto konfiskavimą), numatytos šio kodekso VII skyriuje. Jeigu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirtos dvi bausmės, tai greta jų gali būti skiriama tik viena baudžiamojo poveikio priemonė (įskaitant turto konfiskavimą), numatyta šio kodekso VII skyriuje.
40 straipsnis Bausmių rūšys įmonėms
1. Įmonei už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos šios bausmės:
2. Teismas, priėmęs sprendimą dėl bausmės, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, įmonei paskyrimo, gali taip pat nutarti paskelbti šį sprendimą per visuomenės informavimo priemones.
41 straipsnis. Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla
1. Teismas skiria atėmimą teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla straipsnio sankcijoje numatytais atvejais arba savo nuožiūra tais atvejais, kai nusikaltimas padaromas kaltininko darbinės ar profesinės veiklos sferoje arba piktnaudžiaujant jam suteikta teise, arba, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas prieina išvados, jog negalima palikti nuteistajam teisę dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.
2. Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla gali būti skiriamas nuo vienerių iki penkerių metų. Šios bausmės laikas straipsnio sankcijoje nenustatomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.
3. Jei atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla paskiriamas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, tai jis taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.
42 straipsnis. Viešieji darbai
1. Viešieji darbai yra teismo skiriami straipsnių sankcijose numatytais atvejais. Viešieji darbai skiriami tik teisiamajam sutinkant.
2. Viešieji darbai nustatomi nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas viešaisiais darbais, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai išdirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
3. Viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų laikas straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau jis negali būti didesnis nei 480 valandų, skiriant bausmę už nusikaltimą, ir 240 valandų, skiriant bausmę už baudžiamąjį nusižengimą.
4. Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su apskričių viršininkų administracijomis ir savivaldos vykdomosiomis institucijomis.
5. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti šiame straipsnyje nustatytų viešųjų darbų, teismas gali vietoje jų paskirti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, numatytą šio kodekso 54 straipsnyje.
6. Jeigu asmuo dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neatliko viešųjų darbų bausmės paskirto valandų skaičiaus, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką.
7. Jei asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo piktybiškai vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal šio kodekso 43, 45 ir 69 straipsniuose nustatytas taisykles.
43 straipsnis. Bauda
1. Bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama straipsnio sankcijoje bei šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.
2. Skiriant bausmę už turtinį nusikaltimą ar nusikaltimą, kuriuo buvo gauta ar siekiama turtinės naudos, teismas gali greta laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos paskirti baudą.
3. Bauda skiriama skaičiuojant minimaliais darbo užmokesčio (MDU) dydžiais. Baudos dydis nustatomas:
5. Baudos, paskirtos su laisvės atėmimui arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos dydis negali viršyti 250 MDU dydžio.
44 straipsnis. Laisvės apribojimas
2. Laisvės apribojimas gali būti skiriamas nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.
3. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimu, privalo:
4. Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus.
5. Teismas gali nustatyti tokius draudimus:
3) neturėti, nenaudoti, neįgyti, nesaugoti pas save ar neperduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrų daiktų;
6. Teismas gali paskirti tokius įpareigojimus:
3) nuteistajam sutikus, praeiti gydymo kursą nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos;
7. Teismas gali vietoje dalies draudimų ar įpareigojimų, kurie numatyti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, paskirti teisiamojo prašymu jam kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai apribotų jo veiksmus ir darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
8. Teismo nustatytų nuteistajam draudimų ir apribojimų skaičius nenustatomas, tačiau jie turi būti paskirti taip, kad vienų vykdymas netrukdytų įvykdyti kitus, o visi kartu sudarytų protingai įgyvendinamą visumą.
9. Tais atvejais, kai nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti jam nustatytus įpareigojimus, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, nustatytus apribojimus gali pakeisti įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, numatytą šio kodekso 54 straipsnyje.
45 straipsnis. Areštas
1. Areštas yra teismo skiriamas straipsnio sankcijoje numatytais atvejais. Bausmės terminas skaičiuojamas dienomis.
2. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas arešto namuose. Arešto metu nuteistasis laikomas griežto izoliavimo sąlygomis.
3.Areštas nustatomas už nusikaltimą nuo penkiolikos iki devyniasdešimties dienų, o už baudžiamąjį nusižengimą - nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių dienų.
4.Arešto laikas už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenustatomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.
5. Jei areštas paskirtas laikotarpiui iki keturiasdešimt penkių dienų, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jei asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ji teismo sprendimu gali būti pakeista į įprastinę arešto atlikimo tvarką.
46 straipsnis. Terminuotas laisvės atėmimas
1. Terminuotas laisvės atėmimas yra teismo skiriamas straipsnio sankcijoje numatytais atvejais. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.
2. Laisvės atėmimas nustatomas nuo vienerių metų iki dešimties metų, o už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, taip pat skiriant bausmę už kelių nusikaltimų padarymą pagal šio kodekso 67 straipsnį iki dvidešimties metų. Skiriant bausmę, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, pagal šio kodekso 68 straipsnį laisvės atėmimas gali būti paskirtas iki dvidešimt penkerių metų.
47 straipsnis. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos
1. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos yra teismo skiriamas straipsnio sankcijoje numatytais atvejais.
3. Jeigu baudžiamasis įstatymas leidžia už nusikaltimą, kuris numato laisvės atėmimą iki gyvos galvos bausmę švelninti, tai sušvelninta laisvės atėmimo bausmė negali būti trumpesnė negu dvidešimt penkeri metai.
48 straipsnis Įmonės veiklos apribojimas
1. Teismas, skirdamas įmonės veiklos apribojimą, uždraudžia įmonei užsiimti tam tikra steigimo dokumentuose numatyta veikla ar įpareigoja uždaryti tam tikrą įmonės padalinį.
VII SKYRIUS
BAUDŽIAMOJO POVEIKIO PRIEMONĖS
49 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys
2. Pilnamečiams asmenims baudžiamojo poveikio priemonės yra tokios:
4) nemokami darbai nuo 20 iki 100 valandų gydymo, socialinės rūpybos įstaigose, ar visuomeninėse organizacijose, kurios rūpinosi invalidais, nusenusiais ar kitokios pagalbos reikalingais žmonėmis,
3. Greta bausmės, negali būti paskirtos daugiau kaip dvi (įskaitant turto konfiskavimą), baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose.
4. Atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti paskirtos daugiau negu dvi baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose. Tačiau visais atvejais paskiriant baudžiamojo poveikio priemonių skaičių turi būti atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes daryti pataisymo poveikį nuteistajam.
50 straipsnis. Viešųjų teisių atėmimas
1. Teismas skiria viešųjų teisių atėmimą tais atvejais, kai nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu padaryta žala valstybės valdžios ar savivaldos vykdomųjų institucijų ar visuomeninių institucijų veiklai, arba dėl padaryto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo tokia žala galėjo atsirasti.
2. Viešųjų teisių atėmimas apima atėmimą teisės būti išrinktam į valstybės valdžios ar savivaldos, įmonių ar visuomeninių institucijų renkamas pareigas, o taip pat atėmimą teisės būti paskirtam į valstybės tarnybą.
51 straipsnis. Vairuotojo teisių atėmimas
1. Teismas skiria vairuotojo teisių atėmimą tais atvejais, kai buvo padarytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas transporto eismo saugumui ir asmuo ateityje vairuodamas transporto priemonę, gali sukelti pavojų visuomenės saugumui.
2. Teismas, skirdamas vairuotojo teisių atėmimą, gali uždrausti vairuoti bet kokias mechanines transporto priemones arba tik kokią nors jų rūšį.
3. Vairuotojo teisių atėmimą teismas skiria nuo vienerių iki dešimties metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.
4. Jeigu asmuo, kuriam atimtos vairuotojo teisės, pažeidė šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimą ir dėl to jam buvo taikyta kita šio kodekso 56 straipsnyje numatyta pasekmė, tai jos paskyrimas neatleidžia asmens nuo tolesnio vairuotojo teisių atėmimo, tačiau gali būti įskaityta į paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą.
52 straipsnis. Materialinės žalos pašalinimas
1. Teismas skiria materialinės žalos pašalinimą, kai nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu buvo padaryta žala nuosavybei ar gamtai.
2. Jeigu nuteistasis arba įmonė dėl objektyvių aplinkybių negali pats savo darbu pašalinti padarytą žalą, teismas gali paskirti visos ar dalies žalos atlyginimą. Skiriant žalos atlyginimą, į jos dydį neįskaičiuojamos sumos, nukentėjusiojo arba įmonės gautos iš draudimo ar kitų institucijų patirtai žalai padengti. Paskirtas žalos atlyginimas turi būti sumokėtas per teismo nustatytą laiką.
53 straipsnis. Nemokami darbai
1. Teismas skiria nemokamus darbus gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose ar tose visuomeninėse arba nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitokios pagalbos reikalingais žmonėmis, kai nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu buvo padaryta žala žmogui.
54 straipsnis. Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą
55 straipsnis. Turto konfiskavimas
1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino turto, esančio bet kokiu pavidalu pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
2. Turto konfiskavimas yra taikomas tik tokiam turtui, kuris buvo nusikaltimo įrankiu, priemone ar nusikalstamos veikos rezultatu. Teismo privalomai konfiskuojami:
1) perduoti kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigai ar kiti materialią vertę turintys daiktai;
3. Kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo tų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jeigu:
2) dėl jų nerūpestingumo kitiems asmenims perduotas turtas buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką;
4. Teismas, tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitokių priežasčių dingęs ir dėl to jis negali būti paimamas natūra, išieško iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų pinigų sumą, atitinkančią konfiskuotino turto vertę.
6. Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigine išraiška.
56 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės
pasekmės
1. Teismo paskirta bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta šio kodekso 49 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista bet kuria kita baudžiamojo poveikio priemone.
2. Teismas nuteistajam, kuriam už padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta tik baudžiamojo poveikio priemonė (išskyrus turto konfiskavimą), kurią piktybiškai vengiama įvykdyti, gali paskirti areštą. Šiuo atveju paskirtas areštas neatleidžia nuteistojo nuo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.
3. Teismas nuteistajam, kuriam už padarytą nusikalstamą veiką kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurią piktybiškai vengiama įvykdyti, bausmę vykdančios institucijos teikimu baudžiamojo poveikio priemonę gali pakeisti areštu arba patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal šio kodekso 228 straipsnį.
VIII SKYRIUS
BAUSMĖS SKYRIMAS
57 straipsnis. Bendrieji bausmių skyrimo pradmenys už nusikaltimo padarymą
1. Teismas skiria bausmę straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijos ribose, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
2. Skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą, teismas atsižvelgia į:
58 straipsnis. Bendrieji bausmės skyrimo pradmenys už baudžiamojo nusižengimo padarymą
1. Teismas skiria bausmę straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą baudžiamąjį nusižengimą sankcijos ribose, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
59 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas
1. Teismas greta bausmės gali paskirti baudžiamojo poveikio priemones, laikydamasis šio kodekso VII skyriaus nuostatų.
60 straipsnis. Bausmės skyrimas už nusikaltimo padarymą recidyvistui, pavojingam recidyvistui
1. Recidyvistui ir pavojingam recidyvistui už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, jei tokią bausmę numato straipsnio sankcija.
2. Pavojingam recidyvistui už nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmė skiriama griežtesnė, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytas bausmės vidurkis.
61 straipsnis. Bausmės skyrimas už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą
veiką
62 straipsnis. Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams
63 straipsnis. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ar padėjo išaiškinti nusikaltimą ar jame dalyvavusius asmenis;
4) veika padaryta psichinės ar fizinės prievartos įtakoje, jei tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės;
7) veika padaryta, pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos ar mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas;
8) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, tais atvejais, kai būtinosios ginties ribų peržengimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę;
64 straipsnis. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) veika padaryta bendrininkų grupės. Teismas, atsižvelgdamas į atskiro bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali jam nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia aplinkybe;
6) veika padaryta prieš asmenį dėl ligos, invalidumo ar senatvės esantį bejėgiškumo būklėje, nesant jo prašymui;
9) veika padaryta girto asmens arba asmens, apsvaigusio nuo narkotikų, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Teismas, atsižvelgdamas į veikos pobūdį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia aplinkybe;
10) veika padaryta pakartotinai. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pobūdį bei jų padarymo laiką, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybe sunkinančia aplinkybe;
11) veika padaryta visuotinai pavojingu būdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus;
65 straipsnis. Bausmės skyrimas , esant atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių
1. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatytos tik lengvinančios atsakomybę aplinkybės, ar tik sunkinančios atsakomybę aplinkybės, ar ir lengvinančios, ir sunkinančios atsakomybę aplinkybės.
2. Teismas, skirdamas bausmę, privalo įvertinti kiekvienos atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės reikšmę nusikaltimo padarymui.
3. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį bei tarpusavio santykį, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio.
4. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį minimalūs ir maksimalūs straipsnio sankcijoje numatyti bausmės dydžiai sudedami ir dalijama pusiau. Tais atvejais, kai straipsnio sankcija nenustato minimalaus bausmės dydžio už padarytą nusikaltimą, nustatant straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį vadovaujamasi minimaliu bausmės dydžiu, įstatymo nustatytu tai bausmės rūšiai.
5. Teismas, esant ypatingai lengvinančių atsakomybę aplinkybių, motyvuotai gali asmeniui, padariusiam nesunkų nusikaltimą (išskyrus smurtinį nusikaltimą), neskirti bausmės apsiribodamas vien baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu vadovaujantis šio kodekso 49 straipsnio 4 dalyje numatytomis taisyklėmis.
66 straipsnis Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas
1. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikaltimą paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą, pats savanoriškai atvyko ar pranešė apie jo padarytą nusikaltimą, ir prisipažino padaręs nusikaltimą, ir nuoširdžiai gailisi, ir atlygino padarytą turtinę žalą, tais atvejais, kai ji buvo padaryta, ir padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikaltimą.
2. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikaltimą paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taip pat jeigu byloje yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta nusikaltimu padaryta turtinė žala ir:
3) nuteistasis išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl įstatyme numatytos bausmės paskyrimo nebus kam prižiūrėti; arba
3. Esant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms sąlygoms, teismas gali:
1) paskirti mažesnę bausmę, negu žemiausioji riba, numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą; arba
3) paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą; arba
67 straipsnis. Bausmės skyrimas, padarius kelias nusikalstamas veikas
1. Padarius kelias nusikalstamas veikas, numatytas viename arba skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria subendrintą bausmę. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti.
2. Apimant bausmes, griežtesnė bausmė apima švelnesnes, ir subendrintoji bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.
3. Visiškai sudedant bausmes, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.
4. Iš dalies sudedant bausmes, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų , iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.
5. Bausmių apėmimą teismas taiko:
2) jeigu padarytos nusikalstamos veikos žymiai skiriasi savo pavojingumu ir priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal šio kodekso 11 straipsnį;
6. Skiriant bausmę šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, subendrintoji bausmė negali viršyti dvidešimties metų, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o paskyrus kitų rūšių bausmes, - šio kodekso nustatyto tai bausmės rūšiai maksimalaus dydžio.
7. Negalima skirti tokios subendrintos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės rūšies, kuri nebuvo paskirta už atskiras nusikalstamas veikas.
8. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai priėmus nuosprendį nustatoma, kad nuteistasis kaltas dar ir kitu nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, kurį jis yra padaręs prieš priimant nuosprendį pirmoje byloje. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal pirmesnį nuosprendį.
68 straipsnis. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika
1. Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką; arba naują nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas buvo sąlyginai atidėtas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; arba naują nusikalstamą veiką padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, neatliktosios bausmės laikotarpiu, teismas paskiria bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, po to paskiria subendrintą bausmę. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.
2.Visiškai sudedant bausmes, prie bausmės, paskirtos naujuoju nuosprendžiu, pridedama visa neatliktosios bausmės dalis.
3. Iš dalies sudedant bausmes, prie bausmės, paskirtos naujuoju nuosprendžiu, pridedama neatliktosios bausmės dalis. Jei neatliktosios bausmės dalis yra didesnė, tada prie jos pridedama dalis bausmės, paskirtos naujuoju nuosprendžiu. Tačiau bet kuriuo atveju paskirta galutinė bausmė turi būti didesnė už bausmę, paskirtą griežtesniuoju nuosprendžiu.
4. Skiriant bausmę šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, subendrintoji bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių metų, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o paskyrus kitų rūšių bausmes - šio kodekso nustatyto tai bausmės rūšiai maksimalaus dydžio.
69 straipsnis. Bausmių sudėjimo ir pakeitimo taisyklės
1. Sudedant paskirtąsias bausmes, taip pat vienas bausmes keičiant kitomis bausmėmis taikomos šios taisyklės:
70 straipsnis. Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę
1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
IX SKYRIUS
ATLEIDIMAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS,
BAUSMĖS IR BAUSMĖS PAKEITIMAS
71 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės,
nusikalstamai veikai praradus pavojingumą
72 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui
ir nukentėjusiajam susitaikius
1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą šio kodekso 127-130, 143, 144, 172, 173, 176-182, 194,195, 272 ir 273 straipsniuose, taip pat neatsargų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nukentėjusysis ir kaltininkas susitaikė ir savanoriškai susitarė dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
2. Negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
3. Jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, arba nevykdo susitarimo dėl žalos atlyginimo, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
4. Jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
73 straipsnis. Sąlyginis arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas
1. Asmeniui, nuteistam arešto bausme arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams už nesunkų nusikaltimą arba ne daugiau kaip šešeriems metams už nusikaltimą, padarytą dėl neatsargumo, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jei teismas prieina išvados, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
2. Esant šio straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas gali atidėti ir kitų paskirtų bausmių vykdymą.
3. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelis iš šių įpareigojimų:
4. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti šio straipsnio 3 dalies 1-8 punktuose numatytus įpareigojimus. Nuteistojo elgesį kontroliuoja bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos.
5. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
1) įvykdė teismo nustatytus įpareigojimus, nepadarė pažeidimų, numatytų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte, ir yra pagrindo manyti, jog asmuo ateityje laikysis įstatymų,nedarys naujų nusikaltimų, teismas, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui, galutinai atleidžia jį nuo bausmės;
2) be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam du kartus buvo taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas, nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu, priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.
74 straipsnis. Atleidimas nuo bausmės dėl ligos
1. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydomas liga, dėl kurios jis negali atlikti bausmę. Šiuo atveju teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį.
2. Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktą bausmės laiką.
3. Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga psichikos liga dėl kurios jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Atleisdamas tokį asmenį nuo bausmės, teismas išsprendžia klausimą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo. Tokiam asmeniui pasveikus, jis gali būti siunčiamas toliau atlikti bausmę. Tokiu atveju laikas, per kurį buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, įskaitomas į laisvės atėmimo laiką diena už dieną.
75 straipsnis. Amnestija
1. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės atlikimo Lietuvos Respublikos Seimo priimtu amnestijos aktu.
X SKYRIUS
NEPILNAMEČIŲ BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS
YPATYBĖS
77 straipsnis. Bausmių rūšys nepilnamečiams ir jų ypatybės
1. Nepilnamečiui, padariusiam nusikaltimą, gali būti skiriamos tokios bausmės:
3. Bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar turinčiam savarankiškų pajamų nepilnamečiui. Baudos dydis nepilnamečiams nustatomas nuo 3 iki 50 MDU dydžio.
5. Terminuotas laisvės atėmimas nepilnamečiui gali būti skiriamas, jeigu teismas turi pagrindą manyti, kad kitų bausmių rūšių ar auklėjamojo poveikio priemonių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Skiriant laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiui, jos minimumas skaičiuojamas nuo pusės minimalaus bausmės dydžio, numatyto šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų.
6. Nepilnamečiui, pirmą kartą padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, skiriamos šio kodekso 78 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės.
78 straipsnis. Auklėjamojo poveikio priemonės nepilnamečiams
1. Nepilnamečiui, padariusiam nesunkų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriamos tokios auklėjamojo poveikio priemonės:
2. Auklėjamojo poveikio priemonėmis siekiama:
4. Už nusikaltimo padarymą nepilnamečiui kartu su bausme gali būti paskirta ir viena su bausme suderinama auklėjamojo poveikio priemonė, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą.
79 straipsnis. Įspėjimas
1.Įspėjimas gali būti skiriamas nepilnamečiui kartu su bausme ar su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.
80 straipsnis. Materialinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas
1. Teismas gali įpareigoti atlyginti materialinę žalą nepilnametį tik tuomet, kai jis turi lėšų, kuriomis disponuoja savarankiškai, arba padarytą žalą gali pašalinti savo darbu.
2. Materialinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas gali būti visiškas arba dalinis. Jis gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška priemonė arba skiriamas kartu su bausme, išskyrus terminuotą laisvės atėmimą, ar su kitomis tarpusavyje suderinamomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.
81 straipsnis. Nemokami darbai
1. Nemokami darbai skiriami nuo 20 iki 100 valandų gydymo, socialinės rūpybos įstaigose ar tose visuomeninėse arba nevyriausybinėse institucijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitokios pagalbos reikalingais žmonėmis.
2. Nemokami darbai gali būti skiriami nepilnamečiui kaip savarankiška poveikio priemonė arba skiriami kartu su bausme ar su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis jam sutikus nemokamai dirbti.
82 straipsnis. Atidavimas tėvų ar kitų asmenų ugdymui ir globai
1. Atidavimas tėvų ar kitų asmenų ugdymui ir globai nustatomas nuo šešių mėnesių iki trejų metų, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų.
2. Ši priemonė gali būti skiriama tais atvejais, kai:
1) tėvai ar kiti asmenys sutinka ugdyti bei globoti nepilnametį, patys nedaro neigiamos įtakos nepilnamečiui, turi galimybių sudaryti tinkamas jo asmenybės ugdymui sąlygas, o taip pat sutinka teikti būtiną informaciją šios priemonės vykdymą kontroliuojančioms institucijoms;
3. Atidavimas tėvų ar kitų asmenų ugdymui ir globai gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška poveikio priemonė arba kartu su bausme ar su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Jis negali būti skiriamas nepilnamečiui kartu su terminuotu laisvės atėmimu arba su atidavimo į specialią ugdymo ir drausmės įstaigą poveikio priemone.
83 straipsnis. Elgesio apribojimas
1. Elgesio apribojimas nustatomas nuo trisdešimties dienų iki dvylikos mėnesių. Šios poveikio priemonės terminas skaičiuojamas dienomis ir mėnesiais.
3. Teismas nepilnametį gali įpareigoti:
4) gydytis nuo girtavimo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos (nepilnamečiui sutikus gydytis arba tėvų prašymu);
3. Teismas nepilnamečiui gali uždrausti:
4) lankytis vietose, turinčiose neigiamos įtakos nepilnamečio elgesiui, arba bendrauti su žmonėmis, turinčiais jam neigiamos įtakos;
5. Nepilnamečio elgesio apribojimas gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška poveikio priemonė arba kartu su bausme ar su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Jis negali būti skiriamas kartu su terminuotu laisvės atėmimu arba su atidavimo į specialią ugdymo ir drausmės įstaigą poveikio priemone.
84 straipsnis. Atidavimas į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą
1. Atidavimas į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą nustatomas nuo šešių mėnesių iki trejų metų, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų.
2. Konkretų buvimo specialioje auklėjimo ir drausmės įstaigoje laiką nustato teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio asmenybę, jo nusikalstamo elgesio pakartotinumą, anksčiau taikytas jam poveikio priemones ir kitas bylos aplinkybes.
85 straipsnis. Auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės
pasekmės
1. Jei nepilnametis, kuriam kartu su bausme yra paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar ją netinkamai vykdo ir dėl to jis buvo du kartus įspėtas, teismas, remdamasis kontroliuojančių šios priemonės vykdymą institucijų teikimu, gali pakeisti ją kita griežtesne auklėjamojo poveikio priemone.
2. Jei nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai vykdo ir dėl to jis buvo du kartus įspėtas, teismas, remdamasis kontroliuojančių šios priemonės vykdymą institucijų teikimu, gali pakeisti ją bet kuriomis kitomis griežtesnėmis auklėjamojo poveikio priemonėmis, išskyrus atidavimu į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą.
3. Jei nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai vykdo ir dėl to jis buvo du kartus įspėtas, teismas, remdamasis kontroliuojančių šių priemonių vykdymą institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis griežtesnėmis auklėjamojo poveikio priemonėmis arba atidavimu į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą.
86 straipsnis. Bausmės ir auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo nepilnamečiams ypatybės
1. Teismas bausmę nepilnamečiui skiria straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, sankcijos ribose, vadovaudamasis bendrais bausmių ir auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytomis ypatybėmis.
2. Teismas, skirdamas bausmę, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonę nepilnamečiui, be šio kodekso 57 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių atsižvelgia ir į:
3. Teismas, skirdamas auklėjamojo poveikio priemones kartu su bausme už kelis padarytus nusikaltimus, jas subendrina apėmimo būdu. Galutinėje bausmėje gali būti tiktai viena griežčiausia auklėjamojo poveikio priemonė.
4. Skiriant auklėjamojo poveikio priemones už kelis baudžiamuosius nusižengimus, vienarūšės poveikio priemonės subendrinamos apėmimo būdu. Skirtingos poveikio priemonės vykdomos atskirai. Jei teismas už skirtingus baudžiamuosius nusižengimus paskyrė nepilnamečiui daugiau nei tris skirtingas auklėjamojo poveikio priemones, tuomet jis savo nuožiūra nusprendžia, kurias tris iš paskirtųjų tarpusavyje suderintų poveikio priemonių nepilnametis privalo vykdyti.
87 straipsnis. Sąlyginis arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo
atidėjimas nepilnamečiui
1. Nepilnamečiui, nuteistam arešto bausme arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams už tyčinį nusikaltimą arba ne daugiau kaip šešeriems metams už nusikaltimą, padarytą dėl neatsargumo, gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jeigu teismas prieina išvados, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realios bausmės atlikimo.
2. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas nepilnamečiui privalo paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir draudimus, numatytus šio kodekso 83 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
88 straipsnis. Nepilnamečių atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės
1. Nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą, yra teismo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės, numatytos šio kodekso 78 straipsnyje.
2. Nepilnametis, pirmą kartą padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis:
2) pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikaltimą ir yra pagrindo manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų; arba
XI SKYRIUS
TEISTUMAS IR KITOS TEISINĖS PASEKMĖS, ATSIRANDANČIOS DĖL NUSIKALSTAMOS ARBA PAVOJINGOS VEIKOS PADARYMO
89 straipsnis. Teistumas
1. Turinčiais teistumą laikomi asmenys, dėl kurių įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia, kvalifikuodamas naują nusikaltimą, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu.
2. Pagal teistumo požymį gali būti varžomos tik tokios piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai.
3. Turinčiais teistumą laikomi:
1) asmenys, nuteisti už baudžiamąjį nusižengimą - bausmės atlikimo laikotarpiu, o taip pat 1 metus po bausmės atlikimo;
2) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, - laikotarpį, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas;
3) asmenys, nuteisti už tyčinius ar neatsargius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę - bausmės atlikimo laikotarpiu, be to, po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo:
4. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtų bausmių atlikimo momento.
5. Pasibaigus šiame straipsnyje nustatytiems terminams, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteisti.
6. Teismas, praėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.
7. Jei asmuo, turintis teistumą, padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo termino eiga nutraukiama. Šiuo atveju teistumo išnykimo terminas už ankstesnę nusikalstamą veiką pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo momento. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyks teistumas už sunkiausią iš jų.
90 straipsnis. Priverčiamosios medicinos priemonės, taikomos
asmenims, pripažintiems ribotai pakaltinamais arba
nepakaltinamais arba po nusikalstamos veikos padarymo
susirgusiems psichikos liga
1. Asmenims, teismo pripažintiems ribotai pakaltinamais arba nepakaltinamais, taip pat asmenims po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo susirgusiems psichine liga, atimančia galėjimą suvokti savo veiksmų esmę ar juos valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones:
2. Atidavimą į psichiatrinę ligoninę bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos būklės reikia laikyti ligoninėje ir priverstinai gydyti.
3. Atidavimą į psichiatrinę ligoninę griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris padarė veiką, susijusią su kėsinimusi į žmogaus gyvybę ar sveikatą ir dėl psichinės būklės yra pavojingas aplinkiniams.
4. Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba kol tampa nepavojingu aplinkiniams. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal gydymo įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų panaikinimo.
XII SKYRIUS
BAUDŽIAMOJO ĮSTATYMO TAIKYMO SENATIS
91 straipsnis. Baudžiamosios atsakomybės senatis
1. Dėl asmens padariusio nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu:
2. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.
3. Jei asmuo po nusikalstamos veikos padarymo pasislėpė nuo tardymo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta, padaręs nusikaltimą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas, jei nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų, o padarius nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu- dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.
4. Jei asmuo, prieš sueinant šiame straipsnyje nurodytiems terminams, padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
92 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis
1. Apkaltinamasis teismo nuosprendis nevykdomas, jeigu:
per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė arba paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų;
per penkiolika metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų ar paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;
2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės;
2. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
3. Jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Tokiu atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kai nuteistasis pats atvyko bausmės atlikti ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jei po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o nuteisus laisvės atėmimu daugiau kaip dešimt metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos - dvidešimt metų, ir senaties eiga nebuvo nutraukta dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.
4. Jei nuteistasis iki sueinant apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Tokiais atvejais apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai pradedami skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo momento.
SPECIALIOJI DALIS
XIII SKYRIUS
NUSIKALTIMAI ŽMONIJAI IR KARO NUSIKALTIMAI
93 straipsnis. Genocidas
Tas, kas siekdamas fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kuriai nors nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei dėl jų priklausomumo jai, organizavo, vadovavo ar dalyvavo jų žudynėse, kankinant, žalojant jų narius, trikdant jų protinį vystymąsi, deportuojant, kitaip sudarant jiems tokias gyvenimo sąlygas, kurios apspręstų visų jų ar dalies žūtį, prievarta perduodant jų vaikus į kitas grupes ar ribojant tokių žmonių grupių gimstamumą,
931 straipsnis. Nusikaltimai žmonijai
Tas, kas tyčia, vykdydamas ar paremdamas valstybės ar organizacijos politiką, plačiu mastu arba sistemingai užpuldinėjant civilius asmenis padarė nužudymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą; sudarė tokia gyvenimo sąlygas, kurios apspręstų žmonių žūtį; vykdė prekybą žmonėmis; vykdė gyventojų deportavimą; kankino, žagino, įtraukė į seksualinę vergovę, vertė užsiimti prostitucija, priverstinai apvaisino ar sterilizavo; persekiojo bet kokią grupę ar bendriją dėl politinių, rasinių, nacionalinių, etninių, kultūrinių, religinių, lyties ar kitų motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė; vykdė žmonių sulaikymą, areštą ar kitokį laisvės atėmimą nepripažįstant tokio laisvės atėmimo ar nepranešant apie žmonių likimą arba buvimo vietą; vykdė apartheido politiką,
94 straipsnis. Agresija
95 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų
žudymas
Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto, okupacijos ar aneksijos metu, pažeisdamas tarptautinės humanitarinės teisės normas, įsakė žudyti ar žudė: asmenis, kurie kapituliavo sudėdami ginklus arba neturėdami kuo priešintis; sužeistuosius, ligonius ar žūvančio karo laivo jūreivius; karo belaisvius; okupuotos, aneksuotos, užgrobtos ar karo veiksmų teritorijoje buvusius civilius ar kitus asmenis, kuriems karo metu suteikiama tarptautinė apsauga,
96 straipsnis. Okupuotos valstybės civilių trėmimas
Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos sąlygomis įsakė ar vykdė civilių gyventojų trėmimą (deportavimą) iš okupuotos ar aneksuotos teritorijos į okupavusios ar aneksavusios arba trečiosios šalies teritoriją; įsakė ar vykdė okupavusios valstybės civilių gyventojų perkėlimą į okupuotos šalies teritoriją,
97 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys
su jais
Tas, kas karo ar tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos sąlygomis, pažeisdamas tarptautinės humanitarinės teisės normas, sunkiai sužalojo ar susargdino arba kankino sužeistuosius, ligonius, žūvančio karo laivo jūreivius, karo belaisvius, civilius ar kitus tarptautinės humanitarinės teisės saugomus asmenis, atliko su jais biologinį ar medicininį eksperimentą, neteisėtai paėmė persodinti jų organą ar audinį, neteisėtai ėmė jų kraują, išniekino nukautųjų palaikus arba kitaip nežmoniškai su jais elgėsi, arba baudė kriminalinėmis bausmėmis be nepriklausomo ir bešališko teismo sprendimo ar be gynybos garantijų teisme,
98 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų turto apsaugos karo metu pažeidimas
Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos sąlygomis, pažeisdamas tarptautinės humanitarinės teisės normas: prievarta išvarė iš gyvenamosios vietos ar perkeldino civilius gyventojus ar privertė pereiti į kitą tikėjimą; žagino moteris, įtraukė jas į seksualinę vergovę ar vertė jas užsiimti prostitucija; priverstinai sterilizavo arba apvaisino; naudojo įbauginimo ir teroro priemones; ėmė įkaitus; taikė kolektyvines bausmes; uždarė į koncentracijos stovyklą; atskyrė vaikus nuo tėvų ar globėjų; sukėlė jiems bado mirties grėsmę; baudė kriminalinėmis bausmėmis be nepriklausomo ir bešališko teismo sprendimo arba be gynybos garantijų teisme; konfiskavo jų turtą ar vykdė didelio masto jo nusavinimą, nepateisinamą kariniu būtinumu; nustatė nepagrįstai dideles kontribucijas bei rekvizicijas,
99 straipsnis. Draudžiama karo ataka
1. Tas, kas įsakė ar vykdė tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamą karo ataką prieš civilius, medicinos ar civilinės gynybos personalą, karo ar civilinę ligoninę, medicinos punktą, transporto priemonę, pervežančią sužeistuosius ar ligonius, tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto ar nacionalinės Raudonojo Kryžiaus ar Pusmėnulio draugijos personalą, arba karo ataką prieš neginamą gyvenvietę ar demilitarizuotą zoną, arba karo ataką nepasirenkant konkretaus taikinio ir žinant, kad ji gali sukelti civilių žūtį arba civilinio objekto sunaikinimą, arba prieš kombatantus, aiškiai pasitraukusius iš mūšio ir nesipriešinusius,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.
2. Tas, kas įsakė ar vykdė prieštaraujančią tarptautinei humanitarinei teisei karo ataką prieš didelį pavojų aplinkai ir žmonėms keliantį objektą - atominę elektrinę, užtvanką, nuodingųjų medžiagų saugyklą, ar kitą panašų objektą žinant, kad ji gali sukelti labai sunkius padarinius, arba karo ataką panaudojant masinio naikinimo ginklą,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
100 straipsnis. Civilių ar karo belaisvių prievartinis panaudojimas
priešo ginkluotosiose pajėgose
Tas, kas karo, ginkluoto tarptautinio konflikto, okupacijos ar aneksijos metu, pažeisdamas tarptautinę humanitarinę teisę, vertė civilius ar karo belaisvius tarnauti jų priešo ginkluotosiose pajėgose arba panaudojo juos kaip gyvąjį skydą karo operacijoje, arba ėmė ar verbavo vaikus iki 15 metų į ginkluotąsias pajėgas arba panaudojo juos dalyvaujant karo operacijoje,
101 straipsnis. Saugomų objektų naikinimas ar nacionalinių vertybių
grobstymas
Tas, kas davė karo būtinumu nepateisinamą įsakymą naikinti arba naikino istorinius paminklus, kultūros, meno, švietimo, auklėjimo, mokslo ar religijos objektus, saugomus tarptautinėmis sutartimis ar valstybės vidaus teisės aktais, arba grobstė nacionalines vertybes okupuotoje ar aneksuotoje teritorijoje ir padarė didelę žalą,
102 straipsnis. Uždraustų karo priemonių naudojimas
Tas, kas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar visuotinai pripažintų tarptautinių papročių dėl karo vedimo priemonių ar būdų nuostatas, įsakė karo veiksmuose panaudoti arba panaudojo uždraustas karo priemones ar karo vedimo būdus,
103 straipsnis. Marodieriavimas
104 straipsnis. Vilkinimas repatrijuoti karo belaisvius
Tas, kas, sudarius taikos sutartį ar nutraukus karo veiksmus, nepateisinamai vilkino paleisti ar repatrijuoti karo belaisvius,
105 straipsnis. Vilkinimas paleisti internuotus civilius ar
kliudymas repatrijuoti kitiems civiliams
Tas, kas nutraukus karo veiksmus, nepateisinamai vilkino paleisti internuotus civilius ar neleido kitiems civiliams, jiems pageidaujant, repatrijuoti į Tėvynę iš ginkluoto konflikto teritorijos,
106 straipsnis. Neteisėtas Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo
Pusmėnulio ženklo, Jungtinių Tautų emblemos
panaudojimas
1.Tas, kas taikos metu neteisėtai panaudojo Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio ženklą, Jungtinių Tautų emblemą ar kitą visuotinai pripažintą ženklą,
baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba bauda.
XIV SKYRIUS
NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBEI
107 straipsnis. Valstybės perversmas
1. Tas, kas organizavo ar dalyvavo sąmoksle, siekiant įvykdyti valstybės perversmą, arba dalyvavo perversme,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
108 straipsnis. Kėsinimasis į aukščiausių Lietuvos Respublikos
pareigūnų gyvybę
Tas, kas kėsinosi į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba Ministro Pirmininko gyvybę,
109 straipsnis. Kėsinimasis į kitos valstybės atstovo gyvybę
110 straipsnis. Valstybės išdavimas
Lietuvos Respublikos pilietis, karo metu ar esant karo su kita valstybe grėsmei perėjęs į priešo pusę arba padėjęs priešui vykdyti veiklą prieš Lietuvos valstybę,
111 straipsnis. Padėjimas kitai valstybei vykdyti veiklą,
priešišką Lietuvos Respublikai
1. Tas, kas taikos metu, nesant karo grėsmės padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai vykdyti veiklą, priešišką Lietuvos Respublikai - jos suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybos, ekonomikos galiai ar konstitucinei santvarkai,
baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
2. Tas, kas pagrobė, pirko ar kitaip rinko, turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba tokią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, arba, vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį,pagrobė ar rinko kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkiolikos metų.
3. Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris vykdė priešišką Lietuvos Respublikai veiklą, numatytą šio straipsnio 1 ar 2 dalyje, jeigu jis savo noru pranešė Lietuvos valdžios institucijai apie tokius savo neteisėtus veiksmus, jeigu tie jo veiksmai nepadarė didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams.
112 straipsnis. Kolaboravimas
Lietuvos Respublikos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs okupacinės valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą okupacijai arba kitaip talkinęs okupantui vykdyti veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos Respubliką,
113 straipsnis. Antivalstybinės organizacijos ar ginkluotos grupės
kūrimas ir dalyvavimas jos veikloje
Tas, kas kūrė antivalstybinę organizaciją ar antivalstybinę ginkluotą grupę, turėdamas tikslą pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucija paremtą valstybės santvarką, apriboti suverenias Lietuvos valstybės galias, atskirti Lietuvos Respublikos teritorijos dalį arba dalyvavo tokios organizacijos ar grupės veikloje,
114 straipsnis. Viešas raginimas smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos
suverenitetą
Tas, kas viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą - panaikinti jos nepriklausomybę, atskirti dalį jos teritorijos, nuversti teisėtą valdžią, kurti šiais tikslais ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę,
115 straipsnis. Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais
Tas, kas įgaliotas atstovauti Lietuvos Respubliką santykiuose su kita valstybe, kitos valstybės ar tarptautinėje organizacijoje, pasinaudodamas savo įgaliojimais padarė veiką, prieštaraujančią Lietuvos Respublikos interesams, kuri galėjo sukelti arba sukėlė didelę žalą Lietuvos Respublikos interesams,
116 straipsnis. Neteisėtas informacijos, esančios valstybės paslaptimi,
rinkimas
Tas, kas pagrobė, neteisėtai rinko, pirko ar pardavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba neteisėtai laikė dalykus, kurių turinys ar informacija apie kuriuos yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, nesant padėjimo užsienio valstybei vykdyti veiklą, priešišką Lietuvos Respublikai, požymių,
117 straipsnis. Valstybės paslapties atskleidimas
Tas, kas atskleidė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, jeigu tai padarė asmuo, kuriam ta informacija buvo patikėta arba kuris ją sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, nesant padėjimo užsienio valstybei vykdyti veiklą, priešišką Lietuvos Respublikai, požymių,
baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
118 straipsnis. Valstybės paslapties praradimas
1. Tas, kas sunaikino, sugadino ar prarado patikėtą jam dėl tarnybos ar darbo dokumentą, daiktą ar kitą dalyką, kurio turinys ar informacija apie kurį yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis,
baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
119 straipsnis. Valstybės simbolių išniekinimas
1. Tas, kas nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos Respublikos valstybės vėliavą, herbą arba istorinį Lietuvos valstybės simbolį Gedimino (Gediminaičių) stulpus ar Vyčio Kryžių, arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos Respublikos valstybės himno,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
XV skyrius
Nusikaltimai žmogaus gyvybEI
120 straipsnis. Nužudymas
1. Tas, kas tyčia neteisėtai atėmė gyvybę kitam žmogui -
baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.
2. Tas, kas nužudė: mažametį; bejėgiškos būklės žmogų; du ar daugiau žmonių; kankindamas nukentėjusįjį; kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; dėl savanaudiškų paskatų; dėl nukentėjusiojo tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; arba siekdamas įgyti nukentėjusiojo organą transplantavimui,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
121 straipsnis. Nužudymas labai susijaudinus
Tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų ar įžeidžiančio poelgio kaltininko ar jo artimo asmens atžvilgiu,
122 straipsnis. Naujagimio nužudymas
123 straipsnis. Neatsargus gyvybės atėmimas
XVI skyrius
Nusikaltimai žmogaus sveikatAI
125 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas
1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų ir dėl to nukentėjusysis neteko regėjimo, klausos, kalbos, vaisingumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar sunkia psichikos liga, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendrojo darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kūnas,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.
2. Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino mažametį arba bejėgiškos būklės žmogų, arba kankindamas nukentėjusįjį, arba jeigu tai padarė dėl nukentėjusiojo tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo, arba siekdamas įgyti nukentėjusiojo organą transplantavimui,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų.
126 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus
Tas, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų ar įžeidžiančio poelgio kaltininko ar jo artimo asmens atžvilgiu,
127 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo
1. Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl neatsargumo,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
128 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas
1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų ir dėl to nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendrojo darbingumo arba ilgai sirgo, bet nekilo padariniai, nurodyti šio kodekso 124 straipsnio 1 dalyje,
baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas nesunkiai sutrikdė mažamečio sveikatą arba kankindamas nukentėjusįjį,
baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
129 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo
1. Tas, kas nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl neatsargumo,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
130 straipsnis. Mušimas ir kiti smurto veiksmai
1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam laikui susargdino žmogų,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečio atžvilgiu arba kankindamas nukentėjusįjį,
baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.
131 straipsnis. Neteisėtas abortas
1. Gydytojas, turintis teisę daryti aborto operacijas, padaręs abortą pacientei prašant, tačiau esant medicininei kontraindikacijai,
baudžiamas viešaisiais darbais arba atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
132 straipsnis. Privertimas moterį neteisėtam abortui ar pačiai
nutraukti savo nėštumą
133 straipsnis. Palikimas pavojingoje gyvybei padėtyje
134 straipsnis. Grasinimas nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą
1. Tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, buvus pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą,
baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
XVII skyrius
Nusikaltimai žmogaus laisvEI
136 straipsnis. Neteisėtas laisvės atėmimas
1. Tas, kas pagrobė žmogų ar neteisėtai laikė prieš jo valią, nesant žmogaus pagrobimo įkaitu požymių,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
137 straipsnis. Žmogaus veiksmų laisvės varžymas
1.Tas, kas reikalavo žmogų atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą, tiesiogiai arba užuominomis grasindamas nukentėjusiajam ar jo artimiesiems smurtu ar panaudodamas kitokią psichinę prievartą,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
XVIII SKYRIUS
NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI
ŽMOGAUS SEKSUALINIO APSISPRENDIMO
LAISVEI IR NELIEČIAMUMUI
138 straipsnis. Išžaginimas
1. Tas, kas prieš žmogaus valią su juo lytiškai santykiavo, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj smurtauti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų.
139 straipsnis. Seksualinė prievarta
1. Tas, kas prieš žmogaus valią su juo tenkino savo lytinę aistrą analiniu, oraliniu ar kitokiu (inter femore) būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj smurtauti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
2. Tas, kas atliko veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje, nepilnamečio asmens atžvilgiu,
baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
3. Tas, kas atliko veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje mažamečio asmens atžvilgiu,
baudžiamas laisvės atėmimu iki dvylikos metų.
140 straipsnis. Seksualinis išnaudojimas
1. Tas, kas, panaudodamas grasinimus, šantažą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar trečiuoju asmeniu,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas atliko veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje, nepilnamečio atžvilgiu,
baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
141 straipsnis. Seksualinis priekabiavimas
1. Tas, kas, siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo, vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie žmogaus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
142 straipsnis. Mažamečio tvirkinimas
1. Tas, kas mažamečio asmens akivaizdoje atliko seksualinius veiksmus arba kurstė tokį asmenį seksualiniams veiksmams,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
XIX SKYRIUS
NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI
ASMENS GARBEI IR ORUMUI
143 straipsnis. Šmeižimas
1. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų ar žmonių grupę melagingas žinias, galinčias sukelti panieką tam asmeniui ar asmenims arba pakirsti pasitikėjimą jais, arba pažeminti,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus padarė panaudodamas visuomenės informavimo priemonę arba spaudinyje,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Dėl veikų, numatytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas esant nukentėjusiojo skundui.
144 straipsnis. Įžeidimas
1. Tas, kas viešai ir užgauliai veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino žmogų, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda arba areštu.
XX SKYRIUS
NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI
VAIKUI IR ŠEIMAI
145 straipsnis. Vaiko pagrobimas
1. Tas, kas dėl žemų paskatų pagrobė svetimą mažametį vaiką,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dešimties metų.
146 straipsnis. Vaiko pirkimas arba pardavimas
1.Tas, kas pardavė mažametį vaiką, taip pat tas, kas pirko tokį vaiką,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
147 straipsnis. Vaiko palikimas arba pametimas
Tėvas ar motina, kuris paliko negalintį pasirūpinti savimi mažametį vaiką be būtinos priežiūros, norėdamas juo atsikratyti,
148 straipsnis. Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką
Tas, kas įtikinėjimu, prašymu, papirkimu, grasinimu, apgaulės ar kitokiu būdu įtraukė mažametį ar nepilnametį į nusikalstamą veiką,
149 straipsnis. Lenkimas vaiką vartoti kvaišinančias medžiagas
Tas, kas padėjo mažamečiui ar nepilnamečiui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip pratino vartoti kvaišinančias medžiagas (išskyrus narkotines ar psichotropines),
150 straipsnis. Lenkimas vaiką girtauti
Tas, kas vertė, lenkė ar kitaip pratino mažametį ar nepilnametį vartoti alkoholinius gėrimus arba nugirdė,
151 straipsnis. Vaiko išnaudojimas pornografijai
152 straipsnis. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo teisėmis ar pareigomis
Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgam laikui be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku,
153 straipsnis. Vengimas išlaikyti vaiką
Tas, kas vengė pareigos pagal įstatymą išlaikyti vaiką ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui po to, kai vaiko teisių apsaugos tarnyba įspėjo jį dėl tokios pareigos vykdymo, arba pagal teismo sprendimą vengė mokėti lėšas vaikui išlaikyti,
154 straipsnis. Kraujomaiša
Tas, kas lytiškai santykiavo su artimu pagal tiesioginę (tiesiąją) giminystės liniją asmeniu, arba su broliu ar seserimi, jeigu dėl to gimė nesveikas vaikas,
XXI SKYRIUS
NUSIKALTIMAI ASMENS PRIVATAUS GYVENIMO
NELIEČIAMUMUI
156 straipsnis. Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas
1. Tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudojęs apgaulę ar smurtą įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą ar jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
157 straipsnis. Neteisėtas susirašinėjimo, kitokių pranešimų, siuntų ar pokalbių telefonu slaptumo pažeidimas
Tas, kas neteisėtai pažeidė asmens susirašinėjimo ar kitokių pranešimų, siuntų, siunčiamų paštu ar techninių priemonių pagalba, slaptumą arba klausėsi pokalbių telefonu ar naudojo kitas jų perėmimo formas,
158 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie privatų asmens
gyvenimą rinkimas
Tas, kas rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, neteisėtai panaudodamas pasiklausymo, garso ar vaizdo įrašymo priemones arba neteisėtai pasinaudodamas informaciniame duomenų banke esančia ar kitaip saugoma informacija,
159 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie asmens privatų
gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas
1. Tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė ar panaudojo savo ar kitų asmenų naudai informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba kurią surinko darydamas veiką, numatytą šio kodekso 156 straipsnyje,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Dėl veikų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas esant nukentėjusiojo skundui.
XXII SKYRIUS
NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI
ASMENS LYGIATEISIŠKUMUI IR SĄŽINĖS LAISVEI
160 straipsnis. Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės,
religijos ar kitos grupinės priklausomybės
Tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta gyventojų grupei ar jos nariui dėl jų tautybės, rasės, lyties, seksualinės orientacijos, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje ar darbo veikloje arba suvaržyti tokios gyventojų grupės ar grupės nario žmogaus teises ar laisves,
161 straipsnis. Kurstymas prieš tautinę, rasinę, etninę, religinę ar kitokią gyventojų grupę
1. Tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemonę tyčiojosi, piktavališkai niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti gyventojų grupę ar atskirą asmenį dėl jų tautinės, rasinės, etninės, religinės ar kitokios grupinės priklausomybės,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su gyventojų grupe ar atskiru asmeniu dėl jų tautinės, rasinės, etninės, religinės ar kitokios grupinės priklausomybės, arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
162 straipsnis. Trukdymas atlikti religines apeigas ar tikybinio
susivienijimo iškilmes
Tas, kas smurto veiksmais, triukšmaudamas ar panašiai veikdamas sutrikdė valstybės pripažintos bažnyčios ar kitos religinės bendruomenės pamaldas ar kitas apeigas arba tikybinio susivienijimo iškilmes, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
163 straipsnis. Neteisėtas įtraukimas į religinę organizaciją ar tikybinį
susivienijimą
Tas, kas prievarta, klasta ar panašiu būdu įtraukė asmenį į religinę organizaciją ar tikybinį susivienijimą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
XXIII SKYRIUS
NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI
PILIEČIŲ RINKIMŲ TEISĖMS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
PREZIDENTO, SEIMO BEI SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ AR REFERENDUMŲ TVARKAI
164 straipsnis. Kliudymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo
teise
Tas, kas kliudė Lietuvos Respublikos piliečiui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktu arba dalyvauti referendume, jeigu tai buvo daroma grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš jį ar jo artimą žmogų arba grasinant sunaikinti ar sugadinti jų turtą ar kitaip šantažuojant, arba paperkant, arba apgaulės būdu,
165 straipsnis. Rinkimų ar referendumo dokumento suklastojimas,
balsavimo slaptumo pažeidimas arba suklastoto
rinkimų ar referendumo dokumento panaudojimas
1. Tas, kas suklastojo rinkėjų sąrašą, piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašą, balsų skaičiavimo protokolą, rinkimų ar referendumo biuletenį arba panaudojo suklastotą rinkimų ar referendumo dokumentą,
baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
166 straipsnis. Neteisingas rinkimų balsų suskaičiavimas
1. Tas, kas neteisingai suskaičiavo ir užfiksavo rinkimų ar referendumo balsus,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
167 straipsnis. Rinkimų ar referendumo dokumentų sunaikinimas,
sugadinimas, pagrobimas arba paslėpimas
Tas, kas sunaikino, sugadino, pagrobė arba paslėpė rinkėjų ar referendumo dalyvių sąrašą, balsavimo biuletenį ar balsų skaičiavimo protokolą, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais arba tai turėjo reikšmingą įtaką rinkimų rezultatams,
168 straipsnis. Netikrų rinkimų ar referendumo biuletenių pagaminimas
1. Tas, kas pagamino vieną tūkstantį ar daugiau netikrų rinkimų ar referendumo biuletenių,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
XXIV SKYRIUS
NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI
ASMENS SOCIALINĖMS TEISĖMS
169 straipsnis. Saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų
pažeidimas
1. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs įstatymo ar kito teisės akto reikalavimą dėl saugos ar sveikatos apsaugos darbe, jeigu tai sukėlė nelaimingą atsitikimą žmogui, avariją ar kitus sunkius padarinius,
baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
2. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, padaręs veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, jeigu tai tik galėjo sukelti nelaimingą atsitikimą žmonėms, avariją ar kitokius sunkius padarinius, padarė baudžiamąjį nusižengimą, ir
baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
170 straipsnis. Kliudymas profesinių sąjungų veiklai
Tas, kas kliudė teisėtai profesinės sąjungos ar jos nario veiklai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
171 straipsnis. Darbo įstatymų pažeidimas
Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, atleidęs darbuotoją iš darbo šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeisdamas darbo įstatymus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
XXV skyrius
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai
nuosavyBEI
172 straipsnis. Vagystė
1. Tas, kas slaptai pagrobė svetimą turtą,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas slaptai pavogė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą ar saugomą teritoriją,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
3. Tas, kas slaptai pavogė didelės vertės svetimą turtą,
baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.
173 straipsnis. Atviras turto pagrobimas
1. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą ar saugomą teritoriją,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
174 straipsnis. Plėšimas
1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj smurtauti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
2. Tas, kas padarė plėšimą įsibraudamas į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar daiktą, tinkamą žmogui sužaloti,
baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
175 straipsnis. Turto prievartavimas
Tas, kas atvirai, maskuodamas paslaugų siūlymu ar kitokia forma reikalavo svetimo turto, turtinės teisės arba padaryti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar susilaikyti nuo jų, tiesiogiai ar užuominomis grasindamas fiziniu smurtu prieš nukentėjusįjį ar jo artimą asmenį, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą,
2. Tas, kas, prievartaudamas turtą, pavartojo fizinį smurtą, naikino ar gadino turtą arba pavartojo kitokią fizinę prievartą,
baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
176 straipsnis. Sukčiavimas
1. Tas, kas apgaule užvaldė ar įgijo turtinę teisę į svetimą turtą, arba išvengė turtinės prievolės,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas apgaule užvaldė ar įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą, arba išvengė tokios vertės turtinės prievolės,
baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
177 straipsnis. Turto pasisavinimas
1. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą, ar turtinę teisę,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, ar turtinę teisę
baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.
178 straipsnis. Turto iššvaistymas
1. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą, ar turtinę teisę,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, ar turtinę teisę,
baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
3. Veikos, numatytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pripažįstamos nusikalstamomis ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.
179 straipsnis. Radinio pasisavinimas
Tas, kas pasisavino rastą lobį, kitą didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
180 straipsnis. Turtinės žalos padarymas apgaule ar
piktnaudžiaujant pasitikėjimu
1. Tas, kas apgaule ar piktnaudžiaudamas pasitikėjimu vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar privalomų mokėjimų ir dėl to padarė turtinę žalą valstybei ar kitam asmeniui,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
181 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas
1. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, dėl ko galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar turinčias mokslinę, istorinę, kultūrinę reikšmę vertybes,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
182 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl
neatsargumo
Tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelę turtinę žalą nukentėjusiajam arba sunaikino ar sugadino turinčias didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę vertybes,
183 straipsnis. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas
XXVI SKYRIUS
NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI
EKONOMIKAI IR VERSLO TVARKAI
185 straipsnis. Kontrabanda
1. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, per muitinę gabendamas prekes, pinigus, meno vertybes ar kitus privalomus pateikti muitinei dalykus, nepateikė jų muitinei arba panaudojo suklastotą muitinės deklaraciją ar kitus dokumentus, arba gabeno kitų pavadinimų prekes ar daiktus, nei nurodyti muitinės deklaracijoje ar kituose dokumentuose, arba kitaip išvengė muitinės kontrolės,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną aplenkdamas muitinę gabeno prekes, pinigus, meno vertybes ar kitus privalomus pateikti muitinės kontrolei dalykus,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
3. Tas, kas šio straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą veiką padarė gabendamas didelės vertės kontrabandos dalykus, kurių vertė viršija 100 MDU vertę,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.
4. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip išvengdamas muitinės kontrolės arba neturėdamas leidimo gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyvias ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas ar prekursorius,
baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
186 straipsnis. Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš
Lietuvos Respublikos
1. Tas, kas gabendamas prekes tranzitu per Lietuvos Respubliką ar gabendamas prekes eksportuoti iš Lietuvos Respublikos, neteisėtai nukrypo nuo muitinės nustatyto jų gabenimo maršruto, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
2. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos,
baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
3. Tas, kas šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padarė neišveždamas didelės vertės prekių ar produkcijos (kurios vertė viršija 100 MDU sumą),
baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki septynerių metų.
4. Tas, kas šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padarė neišveždamas nedidelės vertės prekių ar produkcijos (kurios vertė nesiekė 10 MDU sumos), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
187 straipsnis. Spirito ir jo skiedinių (mišinių) gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas neturint leidimo
1. Tas, kas neteisėtai pagamino daugiau kaip penkis litrus nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ar jų skiedinių (mišinių), arba tiek tokių alkoholio produktų laikė, gabeno, pardavė ar kitaip realizavo neturėdamas leidimo,
baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.
188 straipsnis. Namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų arba aparatų
jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar
realizavimas
1. Tas, kas gamino, laikė, gabeno, pardavė ar kitaip realizavo naminę degtinę, brogą ar kitus namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus arba aparatus jiems gaminti,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas pagamino, laikė, gabeno, pardavė ar kitaip realizavo penkiasdešimt arba daugiau litrų namų gamybos degtinės, brogos ar kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų,
baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.
189 straipsnis. Neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių laikymas,
gabenimas ar realizavimas
1. Tas, kas, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė, gabeno ar realizavo didelį kiekį akcizais apmokestinamų prekių,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
190 straipsnis. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla
1. Tas, kas vertėsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla stambiu mastu neįsteigęs įmonės ar neturėdamas licencijos tokiai veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas),
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla,
baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.
191 straipsnis. Neteisėta įmonės veikla
Tas, kas vadovo įmonei ar jos padaliniui, kuris naudojamas kaip priedanga įmonės steigimo dokumentuose nenumatytai veiklai, jeigu ta veikla buvo vykdoma stambiu mastu arba draudžiama,
192 straipsnis. Kitos įmonės prekių ar paslaugų ženklo naudojimas
1. Tas, kas, neturėdamas leidimo, kitos įmonės prekių ar paslaugų ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ir pateikė jas realizuoti, arba įmonei, kurios prekės ar paslaugų ženklu pasinaudota, buvo padaryta didelė žala,
baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas neturėdamas leidimo, kitos įmonės prekių ar paslaugų ženklu pažymėjo ir pateikė realizuoti nedidelį prekių kiekį, arba įmonei, kurios prekės ar paslaugų ženklu pasinaudota, buvo padaryta žala, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas, arba viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu.
193 straipsnis. Apgaulingas pareiškimas apie įmonės veiklą
Tas, kas įmonės vardu oficialioje ataskaitoje ar paraiškoje pateikė apgaulingus duomenis apie įmonės veiklą ar turtą, ir tuo pareiškimu suklaidino valstybės instituciją, kreditorių, akcininką, kitą įmonę ar asmenį, kuris dėl to patyrė didelę turtinę žalą,
194 straipsnis. Kredito panaudojimas ne pagal paskirtį
Tas, kas gavęs kreditą, panaudojo jį ne pagal paskirtį, negrąžino jo nustatytu laiku, tuo padarydamas kreditoriui ar laiduotojui didelę turtinę žalą,
195 straipsnis Skolininko nesąžiningumas ar apgaulė
1. Tas, kas, būdamas sunkioje ekonominėje padėtyje ar tapęs nemokiu, esant akivaizdžiai bankroto grėsmei, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skolai grąžinti, ir padarė didelę turtinę žalą kreditoriui,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas būdamas sunkioje ekonominėje padėtyje ar tapęs nemokiu, esant akivaizdžiai bankroto grėsmei, nuslėpęs savo ekonominę padėtį sudarė naują kontraktą prekėms pirkti arba, pateikęs melagingus duomenis apie savo skolininką ar savo žinioje esančio turto priklausomybę, paėmė kreditą,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
1951 straipsnis. Įmonės privedimas prie bankroto
1. Tas, kas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepranešė apie įmonės nemokumą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas bauda arba areštu.
196 straipsnis. Ekonominis šnipinėjimas
Tas, kas rinko įmonės paslaptimi ar neskelbtinomis laikomas žinias apie joje vykdomus tyrimus, ruošiamus gamybai ar gaminamus pavyzdžius, naudojamą technologiją, ruošiamus susitarimus su kitais partneriais arba kitą ekonominę informaciją, jeigu tai buvo daroma neteisėtai naudojantis saugoma informacija ar panaudojant specialią įrangą informacijai rinkti ir turint tikslą taip surinktą informaciją perduoti kitai įmonei ar asmeniui arba panaudoti ją savo versle,
197 straipsnis. Ekonominės paslapties atskleidimas
1. Tas, kas atskleidė arba suteikė kitai įmonei ar asmeniui apie įmonę informaciją, laikomą ekonomine paslaptimi, jeigu tai padarė asmuo, kuriam ta informacija buvo patikėta arba kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ir jeigu ta veika padarė didelę materialią žalą nukentėjusiajam,
baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas arba viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
XXVII SKYRIUS
NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI FINANSŲ
SISTEMAI
199 straipsnis. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba realizavimas
1. Tas, kas pagamino arba realizavo netikrus lito bilietus, monetas ar kitos valstybės pinigus, esančius apyvartoje, arba vertybinius popierius, esančius Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
2. Tas, kas pagamino, laikė arba realizavo didelį kiekį ar didelės vertės netikrų lito bilietų, monetų ar kitos valstybės pinigų, esančių apyvartoje arba vertybinių popierių, esančių Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.
3. Tas, kas realizavo žinotinai netikrus lito bilietus, monetas ar kitos valstybės pinigus, esančius apyvartoje arba vertybinius popierius, esančius Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje, kuriuos jis gavo kaip tikrus,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
200 straipsnis. Nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimas
1. Tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens nusikalstamu būdu įgytus pinigus, turtą ar kitas lėšas, atliko su tomis lėšomis finansines operacijas ar naudojo jas ūkinėje, komercinėje veikloje, ar melagingai nurodė, kad jos gautos kaip pelnas iš teisėtos veiklos,
baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
201 straipsnis. Neteisėtos operacijos su pinigais ar vertybiniais popieriais
1. Tas, kas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus, pervedė pinigus, pelną ar kapitalą į kitą valstybę, jeigu tokio pervedimo mastas neviršijo 100 MDU vertę, padarė baudžiamąjį nusižengimą, ir
baudžiamas laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.
2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, jeigu tokio pervedimo mastas viršijo 100 MDU vertę,
baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
202 straipsnis Mokesčių vengimas
1. Tas, kas teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku nepateikė valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijos apie savo ar įmonės pajamas, pelną ar turtą po to, kai valstybės institucija raštu priminė apie pareigą pateikti deklaraciją,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas, pateikęs deklaraciją, laiku nesumokėjo pagal ją apskaičiuotų mokesčių ir po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, to nepadarė,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
3. Tas, kas, padaręs veiką, numatytą šio straipsnio 2 dalyje, nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 200 MDU dydžio mokesčių,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų.
4. Tas, kas, padaręs veiką, numatytą šio straipsnio 2 dalyje, nesumokėjo jam apskaičiuotų ne daugiau kaip 50 MDU dydžio mokesčių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda arba laisvės apribojimu.
203 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas
1. Tas, kas, turėdamas tikslą išvengti mokesčių ar juos sumažinti, įrašė į pajamų apskaitos dokumentą neteisingus duomenis apie savo ar įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos atitinkamai valstybės institucijai,
baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma neviršijo asmens ar įmonės trijų dienų pajamų vidurkio per ataskaitinį laikotarpį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda arba laisvės apribojimu.
204 straipsnis Apgaulingas apskaitos tvarkymas
1. Tas, kas apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima buvo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti turtą,
baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
205 straipsnis. Aplaidus apskaitos tvarkymas
1. Tas, kas, turėdamas pareigą, nevedė teisės aktais reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, arba įstatymo nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima buvo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti turto,
baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
206 straipsnis. Netikrų pašto ženklų, važiavimo bilietų
ar specialių prekių žymėjimo ženklų pagaminimas
1. Tas, kas pagamino, laikė ar realizavo netikrus pašto ženklus, važiavimo bilietus, banderoles ar kitus specialius prekių žymėjimo ženklus,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
XXVIII SKYRIUS
NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALSTYBĖS TARNYBAI IR VIEŠIESIEMS INTERESAMS
207 straipsnis. Kyšininkavimas
1. Tas, kas, pasinaudodamas savo tarnybos padėtimi arba įgaliojimais vykdyti viešąsias funkcijas, kyšininkavo - priėmė neteisėtą turtinę ar asmeninę naudą arba pažadėjo ar susitarė su papirkėju tokią naudą priimti, arba reikalavo ar provokavo suteikti tokią naudą už atitinkamą veikimą ar neveikimą vykdant savo įgaliojimus,
baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, priimdamas, pažadėdamas, susitardamas priimti arba reikalaudamas ar provokuodamas suteikti didelės vertės (viršijančios 100 MDU sumą) turtinę naudą, taip pat tas, kas kyšininkavo už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant savo įgaliojimus,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
3. Tas, kas atliko veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, priimdamas, pažadėdamas ar susitardamas priimti nedidelės vertės turtinę (neviršijančią 1 MDU) ar kitokią nedidelę asmeninę naudą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas atėmimu.
208 straipsnis. Tarpininko kyšininkavimas
1. Tas, kas, pasinaudodamas savo padėtimi visuomenėje, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės institucijai, savivaldybei, jų tarnautojui ar asmeniui, vykdančiam viešąsias funkcijas, mainais už neteisėtą turtinę ar kitokią asmeninę naudą ar pažadą tokią naudą suteikti, pažadėjo paveikti instituciją, valstybės tarnautoją ar asmenį jam prilygintą, kad reikalas, kuriuo suinteresuotas papirkėjas, būtų sutvarkytas taip, kaip jis pageidauja,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
209 straipsnis. Papirkimas
1. Tas, kas pasiūlė, pažadėjo suteikti arba suteikė neteisėtą turtinę ar asmeninę naudą valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant savo įgaliojimus, arba tarpininkui, siekdamas tų pačių rezultatų,
baudžiamas laisvės apribojimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas padarė veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje, siūlydamas, pažadėdamas suteikti arba suteikdamas didelės vertės turtinę naudą (viršijančią 200 MDU sumą), arba tokius veiksmus padarė siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos jam vykdant savo įgaliojimus,
baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
3. Tas, kas atliko veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje, pasiūlydamas, pažadėdamas arba suteikdamas ne labai didelės vertės turtinę naudą (neviršijančią 2 MDU sumos) ar kitokią asmeninę naudą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas laisvės apribojimu arba bauda, arba areštu.
4. Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą asmuo, jeigu neteisėtos turtinės ar kitokios asmeninės naudos iš jo buvo reikalaujama, provokuojama ir kyšis buvo duotas ar pažadėtas su atitinkamos teisėsaugos institucijos žinia.
210 straipsnis. Piktnaudžiavimas įgaliojimais
1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, viršijęs savo įgaliojimus arba sąmoningai neatlikęs ar netinkamai atlikęs pareigas, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, juridinis ar fizinis asmuo,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2101 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas
Valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo dėl neatsargumo neatlikęs ar netinkamai atlikęs savo pareigas, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą,
211 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas
1. Pagal šį skyrių valstybės tarnautojas yra asmuo, turintis Valstybės tarnybos įstatyme nurodytą statusą, įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytus viešojo administravimo įgaliojimus ir pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje.
2. Valstybės tarnautojui pagal šį skyrių prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus ir pareigas kitos valstybės institucijoje, tarptautinėje organizacijoje ar tarptautinėse teisminėse institucijose.
3. Valstybės tarnautojui pagal šį skyrių prilyginami asmenys, dirbantys bet kurioje valstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, politinėje ar visuomeninėje institucijoje, ar užsiimantys profesine veikla, ir vykdantys viešąsias funkcijas, bei turintys atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus ir pareigas.
XXIX SKYRIUS
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui
212 straipsnis. Kliudymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokato ar teismo antstolio veiklai
1. Tas, kas bet kuriuo būdu kliudė Tarptautinio baudžiamojo teismo pareigūnui, teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar advokatui atlikti savo pareigas tiriant baudžiamąją, civilinę ar administracinę bylą arba antstoliui vykdyti teismo sprendimą,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
213 straipsnis. Teismo ar teisėjo įžeidimas
Tas, kas įžeidė teismą ar teisėją nagrinėjant baudžiamąją, civilinę ar administracinę bylą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
214 straipsnis. Poveikis liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui,
specialistui ar vertėjui
1. Tas, kas, bet kuriuo būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusįjį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad jie ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba kliudė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
215 straipsnis. Poveikis nukentėjusiajam susitaikyti su kaltininku
Tas, kas siekė paveikti nukentėjusįjį, valstybės ar juridinio asmens atstovą susitaikyti su kaltininku, jeigu tai padaryta pavartojant fizinį ar psichinį smurtą, ar kitokią psichinę prievartą,
216 straipsnis. Melagingi parodymai, išvados ir vertimai
1.Tas, kas ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, būdamas liudytoju ar nukentėjusiuoju, davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu, davė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba, būdamas vertėju, melagingai ar sąmoningai neteisingai išvertė,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, kaltindamas asmenį padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
217 straipsnis. Melagingas įskundimas ar pranešimas apie
nebūtą nusikaltimą
1. Tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, asmenį padarius nusikalstamą veiką, jeigu dėl to buvo pradėtas nekalto asmens persekiojimas, arba pranešė apie žinomai nebūtą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir dirbtinai sudarė įrodymus melagingam įskundimui ar pranešimui pagrįsti,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
218 straipsnis. Nusikaltimo ar asmens, padariusio nusikaltimą, slėpimas
1. Tas, kas iš anksto nepažadėjęs paslėpė, sunaikino ar sugadino kito asmens padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, įrankius ar priemones, nusikalstamu būdu įgytus daiktus, kitus dalykus, susijusius su slepiamu nusikaltimu, turinčius įrodomąją reikšmę, arba slėpė nusikaltimą padariusį asmenį,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
219 straipsnis. Nepranešimas apie nusikaltimą
1. Tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
220 straipsnis. Laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimas
1. Tas, kas, būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, terorizavo kitą asmenį ar asmenis, laikomus laisvės atėmimo vietoje,
baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.
2. Tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, organizavo kitų, laikomų laisvės atėmimo vietoje, asmenų riaušes, kurių metu buvo sunkiai sužalotas ar žuvo žmogus arba buvo padaryta didelė materiali žala, taip pat, kas aktyviai dalyvavo tokiose riaušėse,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.
221 straipsnis. Kalinio išlaisvinimas
1. Tas, kas, panaudodamas smurtą prieš sargybą arba piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ar apgaulės būdu išlaisvino sulaikytą, suimtą ar atliekantį arešto ar laisvės atėmimo bausmę asmenį,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
222 straipsnis. Kalinio pabėgimas
1.Tas, kas, būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pabėgo iš jo laikymo vietos,
baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.
223 straipsnis. Vengimas atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą
1. Tas, kas, būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas, arba, būdamas laikinai išleistas iš arešto ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos, vengė atlikti paskirtąją bausmę arba be svarbios priežasties negrįžo į kardomojo kalinimo vietą,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
224 straipsnis. Teismo įpareigojimų pažeidimas
Tas, kas daugiau kaip du kartus pažeidė teismo įpareigojimą, paskirtą jam pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą,
225 straipsnis. Aprašyto ar areštuoto turto, arba turto, kuriam
nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas,
iššvaistymas ar paslėpimas
Tas, kas iššvaistė arba paslėpė savo, bet aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą, arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
226 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimas be leidimo
Tas, kas iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje be teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo atskleidė neskelbtinus ikiteisminio tyrimo duomenis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
227 straipsnis. Laisvės apribojimo pažeidimas
228 straipsnis. Teismo paskirto baudžiamojo poveikio priemonės
nevykdymas
Asmuo, kuriam už nusikalstamą veiką buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (išskyrus turto konfiskavimą), kurios jis nevykdė, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
229 straipsnis. Bausmės, paskirtos įmonei, nevykdymas
Įmonės darbuotojas, atsakingas už šiai įmonei paskirtos bausmės vykdymą, jos nevykdęs, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
230 straipsnis. Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas
Įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas ar kitas darbuotojas, atsakingas už baudžiamosios, administracinės ar civilinės bylos teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, vykdymą, nevykdęs teismo sprendimo, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
231 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas
1.Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, senoliai ir vaikaičiai.
XXX SKYRIUS
NUSIKALTIMAI VISUOMENĖS SAUGUMUI
232 straipsnis. Nusikalstamas susivienijimas
1. Tas, kas organizavo susivienijimą, susidedantį iš trijų ar daugiau asmenų, bendrai nusikalstamai veiklai - daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, arba vadovavo tokiam susivienijimui ar dalyvavo jo veikloje,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.
2. Tas, kas organizavo susivienijimą, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, ginkluotą šaunamuoju ginklu, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, arba vadovavo tokiam susivienijimui ar dalyvavo tokio susivienijimo veikloje,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
3. Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris dalyvavo nusikalstamo susivienijimo, numatyto šio straipsnio 1 ar 2 dalyje daromuose nusikaltimuose arba priklausė tokiam susivienijimui, tačiau prisipažinęs teisėsaugos institucijai suteikė vertingą informaciją, įgalinančią užkirsti kelią nusikalstamo susivienijimo veiklai arba patraukti baudžiamojon atsakomybėn jos narius. Neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tokio susivienijimo organizatorius, asmuo, dalyvavęs darant nužudymą, arba asmuo, kuriam jau buvo taikytas toks atleidimas nuo atsakomybės.
233 straipsnis Teroro aktas
1. Tas, kas sukėlė sprogimą, padegimą, radioaktyvių ar cheminių kenksmingų medžiagų ar bakterijų pasklidimą, pavojingą daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.
2. Tas, kas padarė veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje, jei teroro aktas įvykdytas prieš strateginę reikšmę turintį objektą arba dėl to buvo sunkiai sutrikdyta žmonių sveikata arba žuvo bent vienas žmogus,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
234 straipsnis. Orlaivio užgrobimas
2. Tas, kas užgrobė orlaivį panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas smurtauti,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.
3. Tas, kas užgrobė orlaivį panaudodamas šaunamąjį ginklą, sprogmenį ar kitą pavojingą orlaivio įgulos ar keleivių gyvybei ar sveikatai priemonę,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.
235 straipsnis. Žmogaus pagrobimas įkaitu
Tas, kas pagrobė ar laikė pagrobtą žmogų ir reikalavo iš tarptautinės organizacijos, valstybės ar jos institucijos už jo paleidimą atlikti kokį nors veiksmą ar susilaikyti nuo veiksmų, taip pat tas, kas pagrobęs žmogų, grasino tuoj jį nužudyti, reikalaudamas sudaryti sąlygas išvengti sulaikymo,
236 straipsnis. Priešgaisrinio saugumo taisyklių pažeidimas
1. Tas, kas pažeidė priešgaisrinio saugumo taisykles, jeigu dėl to kilo gaisras, kuriame žuvo ar buvo sunkiai sužalotas bent vienas žmogus, arba kuris padarė didelę materialią žalą,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
2. Baudžiamoji atsakomybė už veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, kyla pagal šį straipsnį, kai padarinių atžvilgiu buvo neatsargumas, nors nurodytos taisyklės galėjo būti pažeistos ir tyčia.
237 straipsnis. Statybos, kalnakasybos darbų ar darbo savaeigėmis mašinomis saugumo taisyklių pažeidimas
1. Tas, kas, vykdydamas statybos ar kalnakasybos darbus, arba dirbdamas savaeige mašina, pažeidė šių darbų saugumo taisykles ir dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba padaryta didelė materiali žala,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
2. Baudžiamoji atsakomybė už veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, iškyla pagal šį straipsnį, kai padarinių atžvilgiu buvo neatsargumas, nors nurodytos taisyklės galėjo būti pažeistos ir tyčia.
XXXI SKYRIUS
NUSIKALTIMAI VISUOMENĖS SAUGUMUI, SUSIJĘ SU DISPONAVIMU GINKLAIS, ŠAUDMENIMIS, SPROGMENIMIS,
SPROGSTAMOSIOMIS AR RADIOAKTYVIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS
238 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais,
šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis
medžiagomis
1. Tas, kas, neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenį ar sprogstamąsias medžiagas,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
2. Tas, kas, neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo daugiau kaip du vienetus šaunamųjų ginklų, daugiau kaip penkiasdešimt vienetų šaudmenų arba daugiau kaip 0,1 kilogramo sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.
239 straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimas
1. Tas, kas slaptai ar atvirai pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
2. Tas, kas pavartojęs fizinį ar psichinį smurtą pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas arba bet kuriuo būdu pagrobė daugiau kaip du vienetus šaunamųjų ginklų, daugiau kaip penkiasdešimt vienetų šaudmenų arba daugiau kaip 0,1 kilogramo sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dešimties metų.
240 straipsnis. Nerūpestingas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas
1. Tas, kas nerūpestingai laikė teisėtai turėtą šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir taip sudarė sąlygas kitam asmeniui jį neteisėtai panaudoti,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir dėl to kilo sunkūs padariniai,
baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
241 straipsnis. Sprogstamųjų medžiagų, sprogmenų ar šaudmenų
laikymo ar gabenimo taisyklių pažeidimas
1. Tas, kas pažeidė sprogstamųjų medžiagų, sprogmenų ar šaudmenų laikymo ar gabenimo taisykles, jeigu tai galėjo sukelti sunkius padarinius,
baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir dėl to kilo sunkūs padariniai,
baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
3. Baudžiamoji atsakomybė už veiką, numatytą šiame straipsnyje, iškyla, kai padarinių atžvilgiu buvo neatsargumas, nors nurodytos taisyklės gali būti pažeistos ir tyčia.
242 straipsnis. Neteisėtas radioaktyviųjų medžiagų įgijimas, laikymas
ar naudojimas
1. Tas, kas pagrobė ar kitaip neteisėtai įgijo, laikė, panaudojo ar suardė bet kokiame pavidale ir bet kurioje fizinėje būsenoje buvusias radioaktyviąsias medžiagas (jonizuoto spinduliavimo šaltinius, radioaktyviąsias ar branduolines medžiagas),
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų
243 straipsnis. Teisėto disponavimo radioaktyviosiomis
medžiagomis taisyklių pažeidimas
1.Tas, kas pažeidė radioaktyviųjų medžiagų (jonizuoto spinduliavimo šaltinių, radioaktyviųjų ar branduolinių medžiagų, bet kurioje fizinėje būsenoje ar kitokiu pavidalu esančių įrenginyje, gamyboje ar bet kur kitur) laikymo, naudojimo, gabenimo taisykles, jeigu tai galėjo sukelti sunkius padarinius,
baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, ir dėl to kilo sunkūs padariniai,
baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.
3. Baudžiamoji atsakomybė už veiką, numatytą šiame straipsnyje, iškyla, kai padarinių atžvilgiu buvo neatsargumas, nors nurodytos taisyklės gali būti pažeistos ir tyčia.
244 straipsnis. Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu
1. Tas, kas neteisėtai gamino, turėdamas tikslą realizuoti, arba realizavo nešaunamąjį ginklą ar kitokį įtaisą, pritaikytą žmonėms žaloti,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
XXXII SKYRIUS
NUSIKALTIMAI VISUOMENĖS SAUGUMUI, SUSIJĘ SU DISPONAVIMU
NARKOTINĖMIS AR PSICHOTROPINĖMIS, NUODINGOSIOMIS
AR STIPRIAI VEIKIANČIOMIS MEDŽIAGOMIS
245 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti
1. Tas, kas, neturėdamas leidimo, iš augalų ar chemikalų gamino ar perdirbo narkotines ar psichotropines medžiagas arba įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas ar jų žaliavą neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Asmuo, savanoriškai kreipęsis į gydymo įstaigą dėl medicinos pagalbos nuo narkomanijos, arba savanoriškai atidavęs narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų pasigaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ir siuntimą.
246 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti
1. Tas, kas, neturėdamas leidimo, iš augalų ar chemikalų gamino ar perdirbo narkotines ar psichotropines medžiagas, arba įgijo, laikė, gabeno ar siuntė jas turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
247 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pagrobimas
1.Tas, kas slaptai ar atvirai pagrobė narkotines ar psichotropines medžiagas,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
2. Tas, kas pagrobė narkotines ar psichotropines medžiagas pavartodamas fizinį ar psichinį smurtą,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.
3. Tas, kas pagrobė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.
248 straipsnis. Lenkimas ar sąlygų sudarymas vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas
1. Tas, kas įkalbinėjo, skatino, vertė žmogų ne gydymo tikslu vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, davė jų, organizavo tokių medžiagų vartojimą ar kitaip lenkė jas vartoti,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
249 straipsnis. Neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas
Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką, augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų augalų, kurie naudojami kaip žaliava narkotinėms medžiagoms išgauti,
250 straipsnis. Neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos prekursoriais
Tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno siuntė arba pardavė ar kitaip realizavo pirmos kategorijos prekursorius,
251 straipsnis. Neteisėtas disponavimas stipriai veikiančiomis ar nuodingomis medžiagomis
1. Tas, kas, neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno, realizavo stipriai veikiančias ar nuodingąsias medžiagas,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno ar realizavo nuodingąsias chemines medžiagas, naudojamas kaip cheminis ginklas, chemines medžiagas ar jų pirmtakus cheminio ginklo gamybai ar kitiems Cheminio ginklo uždraudimo įstatymo draudžiamiems tikslams,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
252 straipsnis. Teisėto disponavimo narkotinėmis,
psichotropinėmis, stipriai veikiančiomis ar
nuodingosiomis medžiagomis taisyklių pažeidimas
1. Tas, kas pažeidė narkotinių, psichotropinių, stipriai veikiančių ar nuodingųjų medžiagų gaminimo, laikymo, apskaitos, išdavimo, gabenimo ar siuntimo taisykles, jeigu dėl to tos medžiagos buvo pagrobtos arba kitaip tapo nelegalios apyvartos dalyku,
baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Baudžiamoji atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį, iškyla kai padarinių atžvilgiu buvo neatsargumas, nors nurodytos taisyklės gali būti pažeistos ir tyčia.
XXXIII SKYRIUS
NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI APLINKAI
IR ŽMONIŲ SVEIKATAI
253 straipsnis. Jūros ar vidaus vandenų teršimas
1. Tas, kas išmetė į jūrą ar vidaus vandenis radioaktyviąsias ar kitas kenksmingas medžiagas ar atliekas su tokiomis medžiagomis, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala vandens gyvūnijai, augmenijai ar kilo kiti sunkūs padariniai,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
2. Tas, kas išmetė į jūrą ar vidaus vandenis radioaktyviąsias ar kitas kenksmingas medžiagas ar atliekas su tokiomis medžiagomis, jei tai nesukėlė padarinių, numatytų šio straipsnio 1 dalyje, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
254 straipsnis. Vandens gyvūnų naikinimas
1. Tas, kas neleistinu būdu ar priemonėmis naikino žuvis ar kitus vandens gyvūnus vandens telkinyje ir padarė didelę žalą vandenų faunai,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
255 straipsnis.Vandens naudojimo ir apsaugos taisyklių pažeidimas
1. Tas, kas pažeidė paviršinio ar požeminio vandens naudojimo ar apsaugos taisykles ir dėl to buvo užterštas ar išseko vandens telkinys,
baudžiamas bauda arba areštu , arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
256 straipsnis. Atmosferos užteršimas
1. Tas, kas pažeidė objekto ar įrenginio eksploatavimo taisykles ir dėl to buvo žymiai užterštas oras ir padaryta didelė žala aplinkai arba kilo grėsmė žmonių sveikatai,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
2. Tas, kas pažeidė objekto ar įrenginio eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to buvo žymiai užterštas oras, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
3. Veikos, numatytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pripažįstamos nusikalstamomis esant ir neatsargiai kaltei.
257 straipsnis. Dirvožemio ar kito žemės paviršiaus sunaikinimas ar užteršimas
1. Tas, kas sunaikino ar užteršė dirvožemį ar kitą žemės paviršių kenksmingomis medžiagomis, jeigu tai sukėlė didelę žalą žemės ūkiui , gyvūnijai , augmenijai arba grėsmę žmonių sveikatai ,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas užteršė dirvožemį ar kitą žemės paviršių kenksmingomis medžiagomis, bet dėl to nekilo šio straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
3. Veikos, numatytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pripažįstamos nusikalstamomis esant ir neatsargiai kaltei.
258 straipsnis. Darbo su mikroorganizmais ir kitais biologinio
teršimo šaltiniais taisyklių pažeidimas
1. Tas, kas pažeidė mikroorganizmų ar kitų biologinio teršimo šaltinių kūrimo, dauginimo, įvežimo, pervežimo, naudojimo, saugojimo ar nukenksminimo taisykles ir dėl to kilo epidemija arba buvo padaryta didelė žala augmenijai ar gyvūnijai,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir dėl to vietovė buvo paskelbta ekologinės nelaimės zona,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
3. Veikos, numatytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pripažįstamos nusikalstamomis, esant ir neatsargiai kaltei.
259 straipsnis. Netinkamas objektų, kurių veikla neigiamai veikia aplinką, projektavimas, statyba ar rekonstravimas
1. Tas, kas pažeidė nustatytą tvarką projektuodamas, statydamas ar rekonstruodamas ūkinės ar kitokios veiklos objektą, kuris neigiamai gali paveikti aplinką, jeigu dėl to buvo padaryta žala aplinkai ar žmonių sveikatai,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir dėl to vietovė buvo paskelbta ekologinės nelaimės zona,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
3. Veikos, numatytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pripažįstamos nusikalstamomis esant ir neatsargiai kaltei.
260 straipsnis. Žemės gelmių naudojimo ar apsaugos taisyklių pažeidimas
1. Tas, kas pažeidė žemės gelmių naudojimo ar apsaugos taisykles naudodamas žemės gelmes arba statydamas ar eksploatuodamas požeminius įrenginius, jeigu dėl to buvo užterštas dirvožemis ar žemės gelmės, sumažėjo jų naudingieji ištekliai, pablogėjo jų kokybė, vertingosios savybės, arba pablogėjo jų naudojimo sąlygos,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Veikos, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, pripažįstamos nusikalstamomis esant ir neatsargiai kaltei.
261 straipsnis. Ypatingai saugomo gamtos komplekso ar paminklo
sunaikinimas ar suniokojimas
1. Tas, kas sunaikino ar žymiai suniokojo ypatingai saugomą gamtos kompleksą - valstybinį parką, rezervatą, draustinį, saugomą kraštovaizdžio objektą, gydymo sveikatingumo, sanatorinę-kurortinę vietovę arba gamtos paminklą,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
262 straipsnis. Neteisėtas medžiojimas
263 straipsnis. Retų ar nykstančių vandens gyvūnų gaudymas
1. Tas, kas neteisėtai žvejojo retų rūšių žuvis arba gaudė vertingų rūšių retus ar nykstančius vandens gyvūnus,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
264 straipsnis. Neteisėtas miško kirtimas ar miško pelkių naikinimas
1. Tas, kas, neturėdamas leidimo, iškirto ar kitaip išnaikino didesnį nei 1 hektaro savo miško plotą, arba nusausino miško pelkę,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
265 straipsnis. Epizootijų ar augalų ligų sukėlimas
1. Tas, kas pažeidė veterinarijos ar kovos su augalų ligomis ar kenkėjais taisykles ir dėl to išplito gyvulių ar augalų liga, padariusi didelę žalą,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
266 straipsnis. Neteisėta farmacinė veikla
1. Tas, kas, neturėdamas leidimo, pagamino vaistus ar vaistines medžiagas, turėdamas tikslą jas realizuoti, jeigu jų vartojimas galėjo sukelti pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei, taip pat tas, kas tokius vaistus ar vaistines medžiagas realizavo,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas, neturėdamas leidimo, pagamino vaistus ar vaistines medžiagas, turėdamas tikslą jas realizuoti, taip pat tas, kas tokius farmacinius produktus realizavo, jeigu dėl jų vartojimo mirė žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata,
baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
3. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsakomybė iškyla padarinių atžvilgiu esant neatsargiai kaltei.
267 straipsnis. Kenksmingų žmonių sveikatai produktų gamyba ar
prekyba tokiais produktais
1. Tas, kas pagamino maisto produktus ar gėrimus, turėdamas tikslą juos realizuoti, iš aiškiai netinkamos, kenksmingos žmogaus sveikatai ar gyvybei medžiagos arba su kenksmingais priedais, taip pat tas, kas tokius produktus pardavė ar kitaip realizavo,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas pagamino maisto produktus ar gėrimus, turėdamas tikslą juos realizuoti, iš aiškiai netinkamos, kenksmingos žmogaus sveikatai ar gyvybei medžiagos arba su kenksmingais priedais, taip pat tas, kas tokius produktus pardavė ar kitaip realizavo, jeigu dėl jų vartojimo mirė žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata,
baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
3. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsakomybė iškyla padarinių atžvilgiu esant neatsargiai kaltei.
268 straipsnis. Kovos su epidemijomis ar užkrečiamomis ligomis taisyklių pažeidimas
1. Tas, kas pažeidė teisės aktų dėl žmonių sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija,
baudžiamas bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų
2. Tas, kas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
3. Už veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsakomybė iškyla padarinių atžvilgiu esant neatsargiai kaltei.
XXXIV SKYRIUS
NUSIKALTIMAI TRANSPORTO EISMO SAUGUMUI
269 straipsnis. Geležinkelio, vandens ar oro transporto eismo saugumo, transporto priemonių ar kelių, jų įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
1. Tas, kas pažeidė geležinkelio, vandens arba oro transporto eismo saugumo ar šių transporto priemonių eksploatavimo taisykles arba blogai atliko šių transporto priemonių, kelių signalizacijos ar ryšių įrenginių priežiūrą ar remontą, jeigu dėl to kilo transporto avarija, kurioje buvo sunkiai sužalotas bent vienas žmogus arba padaryta didelė materiali žala, -
baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
2. Tas, kas padarė pažeidimą, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, jeigu dėl to kilo transporto avarija ar katastrofa, kurioje žuvo bent vienas žmogus arba buvo sunkiai sužaloti žmonės, arba padaryta labai didelė materiali žala,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.
3. Tas, kas padarė pažeidimą, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, jeigu dėl to sunkių padarinių nebuvo, bet kilo reali transporto avarijos ar katastrofos grėsmė, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas, arba bauda, arba areštu.
270 straipsnis. Tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimas
Orlaivio ar kito skraidymo įrenginio ekipažo narys, pažeidęs tarptautinių skrydžių taisykles įskrisdamas į Lietuvos Respubliką arba išskrisdamas iš Lietuvos Respublikos,
271 straipsnis. Susisiekimo kelių ar transporto priemonių
sugadinimas
1. Tas, kas išardė ar sugadino susisiekimo kelią ar transporto priemonę, juose esantį įrenginį, ryšių ar signalizacijos priemonę, jeigu tai sukėlė pavojų eismo saugumui, sunkiems padariniams atsirasti,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, jeigu dėl to įvyko transporto avarija ar katastrofa, kurioje žuvo ar buvo sunkiai sužalotas bent vienas žmogus, arba padaryta didelė materiali žala,
baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.
272 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto
priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
1. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu tas pažeidimas sukėlė avariją, dėl kurios buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba padaryta didelė materiali žala nukentėjusiajam,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu tas pažeidimas sukėlė avariją, dėl kurios buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 2 dalyje, būdamas neblaivus,
baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
4. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu tas pažeidimas sukėlė avariją, dėl kurios žuvo žmogus,
baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
5. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 4 dalyje, būdamas neblaivus,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.
6. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, nors ir nepažeidė kitų taisyklių ir nesukėlė jokių žalingų padarinių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas bauda arba areštu.
7. Baudžiamoji atsakomybė už veikas, numatytas šio straipsnio 1-5 dalyse iškyla pagal šį straipsnį, kai padariniai kilo dėl neatsargumo, nors kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės galėjo būti pažeistos ir tyčia.
273 straipsnis. Transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimas
1. Tas, kas nevairuodamas transporto priemonės sutrikdė transporto eismo tvarką, jeigu tai sukėlė bet kurios transporto rūšies avariją, dėl kurios žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
XXXV SKYRIUS
NUSIKALTIMAI VIEŠAJAI TVARKAI
274 straipsnis. Riaušės
1. Tas, kas organizavo ar išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, taip pat tas, kas riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
275 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas
1. Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, tyčiojimusi, arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomeninę rimtį ar tvarką,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
276 straipsnis. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį
pavojų ar ištikusią nelaimę
Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie gresiantį visuomenei pavojų arba didelę nelaimę, jei dėl to kilo žmonių sumaištis arba be reikalo buvo iškviestos atitinkamos tarnybos,
XXXVI SKYRIUS
NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALSTYBĖS
TARNAUTOJO AR ASMENS, VYKDANČIO VIEŠĄSIAS FUNKCIJAS,
VEIKLAI
277 straipsnis. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar asmeniui,
vykdančiam viešąsias funkcijas
1. Tas, kas pasipriešino valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, vykdančiam savo pareigas, pavartodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj smurtauti,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, panaudojęs ginklą ar kitą priemonę, įgalinančią sužaloti,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
278 straipsnis. Grasinimas valstybės tarnautojui ar asmeniui,
vykdančiam viešąsias funkcijas
Tas, kas reikalavo iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens nevykdyti savo pareigų arba atlikti veiksmus kaltininko ar kitų asmenų naudai, grasindamas smurtauti ar šantažuodamas,
279 straipsnis. Kišimasis į valstybės tarnautojo ar asmens, vykdančio
viešąsias funkcijas, veiklą
1. Valstybės tarnautojas, visuomenės veikėjas, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, pasinaudodamas savo įtaka, tačiau viršydamas įstatymais jam suteiktas teises ir įgaliojimus, kišęsis į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ar atlikti neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
280 straipsnis. Valstybės tarnautojo ar asmens, vykdančio viešąsias
funkcijas, vardo pasisavinimas
Tas, kas pasisavino valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardą ir padarė neteisėtus veiksmus,
XXXVI SKYRIUS
NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALDYMO TVARKAI
282 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas
1. Tas , kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną ,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Neatsako pagal šio straipsnio 1 dalį užsienietis, kuris neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną siekdamas pasinaudoti prieglobsčio teise Lietuvoje.
3. Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį ir įstatymuose bei Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka deportuojamas į šalį, iš kurios neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną arba į šalį, kurios pilietis yra, užsienietis, kuris tai padarė siekdamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją šalį.
283 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną
1. Tas, kas neteisėtai gabeno žmogų ar žmones per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, slėpė neteisėtai perėjusius valstybės sieną žmones arba juos gabeno Lietuvos teritorija,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
284 straipsnis. Savavaldžiavimas
1. Tas, kas, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelę žalą asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos teisėms ar teisėtiems interesams,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
285 straipsnis. Neteisėtas specialiosios technikos įrengimas ar
panaudojimas informacijai rinkti
Tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo specialiąją techniką žmogui sekti, informacijai rinkti apie valstybės, savivaldos instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę partiją, visuomeninę organizaciją ar jų narį, juridinį ar fizinį asmenį (nesant nusikaltimo valstybės tarnybai požymių),
286 straipsnis. Tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas jos
įgijimas, sužinojimas
Tas, kas pagrobė, pirko ar kitaip neteisėtai įgijo tarnybos paslaptį sudarantį dalyką ar neteisėtai veikdamas sužinojo tokio pobūdžio informaciją, arba perdavė taip įgytą informaciją trečiam asmeniui, nesant padėjimo užsienio valstybei vykdyti veiklą, priešišką Lietuvos Respublikai, požymių,
287 straipsnis. Tarnybos paslapties atskleidimas
1. Tas, kas atskleidė informaciją, esančią tarnybos paslaptimi, kuri jam buvo patikėta ar kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, nesant padėjimo užsienio valstybei vykdyti veiklą, priešišką Lietuvos Respublikai, požymių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas atėmimu teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas arba bauda, arba laisvės apribojimu.
288 straipsnis. Neteisėtas žemėnaudos riboženklių pakeitimas
Tas, kas, siekdamas užgrobti svetimą žemę, pašalino, nukėlė, perdarė ar neteisingai pastatė žemėnaudos riboženklį, geodezinį, geologinį ar geofizinį ženklą,
289 straipsnis. Nesuteikimas pagalbos susidūrus laivams vandens kelyje
Laivo kapitonas, nesuteikęs pagalbos vandens kelyje susidūrus laivams, jeigu pagalbą galėjo suteikti be rimto pavojaus savo laivui, jo įgulai ir keleiviams,
290 straipsnis. Mobilizuotinos technikos nepristatymas
Tas, kas gavęs mobilizacinę paskyrą pristatyti į rekvizuojamos technikos surinkimo punktą transporto priemonę ar kitą techniką, nustatytu laiku be pateisinamos priežasties jos nepristatė, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
XXXVII SKYRIUS
NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALDYMO TVARKAI, SUSIJĘ SU DOKUMENTŲ AR MATAVIMO PRIEMONIŲ KLASTOJIMU
291 straipsnis. Oficialaus dokumento suklastojimas ar suklastoto
oficialaus dokumento panaudojimas arba realizavimas
1. Tas, kas surašė suklastotą oficialų dokumentą, patvirtino tokį dokumentą antspaudu (spaudu) ir (ar) parašu, į oficialų dokumentą įrašė melagingą informaciją ar kitaip suklastojo oficialų dokumentą arba tokį dokumentą panaudojo ar realizavo,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
292 straipsnis. Antspaudo, štampo ar blanko suklastojimas
1. Tas, kas suklastojo tikrą ar pagamino netikrą įstaigos, įmonės, organizacijos antspaudą, štampą ar blanką, ar pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu, štampu ar blanku arba jį realizavo,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
293 straipsnis. Antspaudo, štampo ar oficialaus dokumento pagrobimas, pagrobto panaudojimas
Tas, kas pagrobė antspaudą, štampą, blanką ar oficialų dokumentą, arba pasinaudojo žinomai pagrobtu antspaudu, štampu, blanku ar oficialiu dokumentu,
294 straipsnis. Antspaudo, štampo ar oficialaus dokumento sunaikinimas arba paslėpimas
Tas, kas paslėpė ar sunaikino įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudą, štampą arba testamentą, vekselį, čekį, pasą, santuokos ar gimimo liudijimą ar kitą oficialų dokumentą ir dėl to valstybei ar asmeniui buvo padaryta didelė žala,
295 straipsnis. Melagingų žinių pateikimas, siekiant įgyti oficialų
dokumentą
Tas, kas, siekdamas gauti oficialų dokumentą ar suklastoto oficialaus dokumento tikrumo patvirtinimą, pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingas žinias, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
296 straipsnis. Matavimo priemonių išleidimas, jų naudojimas be valstybinės metrologinės kontrolės ar jų parametrų pakeitimas
Tas, kas išleido į apyvartą arba naudojo matavimo priemonę, kuriai taikoma valstybinė metrologinė kontrolė, be patikros, kalibravimo įspaudo ar kitokio kontrolės rezultatų įforminimo arba pakeitė matavimo priemonės parametrus po valstybinės metrologinės kontrolės, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei ar asmeniui,
297 straipsnis. Valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo įspaudo pagrobimas, suklastojimas, realizavimas ar netikro įspaudo panaudojimas
Tas, kas pagrobė, neteisėtai perdirbo, pagamino arba realizavo valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo įspaudą arba panaudojo netikrą įspaudą,
XXXIX SKYRIUS
NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI DOROVEI
298 straipsnis. Pelnymasis iš kitų asmenų prostitucijos
1.Tas, kas įsteigė ar vadovavo viešnamiui arba turėjo pajamas iš viešnamio veiklos, arba sąvadavo prostitucijai ar kitaip naudojo kito asmens prostituciją savanaudiškais tikslais,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
299 straipsnis. Įtraukimas į prostituciją
1. Tas, kas įtraukė asmenį į prostituciją,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas įtraukė į prostituciją materialiai, tarnybiškai ar kitaip priklausomą asmenį, arba įtraukė į prostituciją asmenį panaudodamas fizinę ar psichinę prievartą, šantažą ar apgaulę, arba bet kuriuo būdu įtraukė į prostituciją nepilnametį,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki septynerių metų.
300 straipsnis. Pornografinio turinio produkcijos gaminimas,
platinimas, viešas demonstravimas
1. Tas, kas pagamino ar įsigijo, turėdamas tikslą platinti arba platino pornografinio turinio produkciją,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
XL SKYRIUS
NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI MIRUSIOJO ATMINIMUI
301 straipsnis. Lavono išniekinimas
1. Tas, kas paėmė lavoną ar jo kūno dalį prieš asmens, turinčio įgaliojimus jį palaidoti, valią arba tyčiojosi iš žmogaus lavono,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
302 straipsnis. Kapo išniekinimas
303 straipsnis. Mirusiojo atminimo paniekinimas
1. Tas, kas, siekdamas paniekinti mirusįjį, ar jo artimuosius, sutrikdė laidotuvių rimtį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
XLI SKYRIUS
NUSIKALTIMAI INTELEKTINEI NUOSAVYBEI
304 straipsnis. Autorystės pasisavinimas
1. Tas, kas savo vardu paskelbė svetimą literatūros, mokslo, meno ar kitokį kūrinį ar jo dalį, arba išradimą,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas, pasinaudodamas tarnybos padėtimi, grasinimais ar panašiu būdu privertė literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio, išradimo arba atradimo autorių pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi arba atsisakyti autorystės teisių,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
305 straipsnis. Autoriaus teisių pažeidimas
1. Tas, kas be autoriaus ar jo atstovo leidimo viešai paskelbė ar platino literatūros, mokslo, meno ar kitokį kūrinį ar jo dalį arba svetimą išradimą,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
306 straipsnis. Neteisėtas kompiuterinės programos ar duomenų bazės platinimas
1. Tas, kas be autoriaus ar jo atstovo leidimo platino svetimą kompiuterinę programą ar duomenų bazę,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
307 straipsnis. Atlikėjo, fonogramos gamintojo ar transliuojančios
įmonės intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas
1. Tas, kas be atlikėjo, fonogramos gamintojo ar transliuojančios įmonės sutikimo komercijos tikslais atgamino ar platino atlikimo, fonogramos ar transliuojančios įmonės programos įrašą,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
XLII skyrius
Nusikaltimai IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI
krašto apsaugos tarnybAI
308 straipsnis. Vengimas šaukimo į privalomąją karo tarnybą
1. Tas, kas vengė eilinio šaukimo į privalomąją karo tarnybą susižalodamas, simuliuodamas ligą, suklastodamas dokumentus ar panaudodamas kitokią apgaulę,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas vengė eilinio šaukimo į privalomąją karo tarnybą karo padėties metu,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.
309 straipsnis. Vengimas atlikti karo tarnybą
1. Karys, vengęs atlikti tikrąją karo tarnybą, susižalodamas, simuliuodamas ligą, suklastodamas dokumentus ar panaudodamas kitokią apgaulę,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkerių metų.
310 straipsnis. Įsakymo nevykdymas
1. Karys, neįvykdęs vado įsakymo ar atsisakęs jį vykdyti, arba kitaip išreiškęs, kad nepaklūsta vado įsakymui,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Karys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką karo padėties ar kovos užduoties vykdymo metu, arba jei tai sukėlė sunkius padarinius,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
311 straipsnis. Grasinimas ar smurtas prieš vadą
1. Karys, grasinęs smurtu savo vadui dėl jo karo tarnybos pareigų vykdymo,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Karys, panaudojęs fizinį smurtą prieš vadą dėl jo karo tarnybos pareigų vykdymo,
baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.
312 straipsnis. Smurto veiksmai prieš pavaldinį
1. Vadas, eidamas karo tarnybos pareigas, panaudojęs fizinį smurtą prieš pavaldų karį,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
313 straipsnis. Kario terorizavimas
1. Karys, neteisėtais reikalavimais elgtis pagal jo nurodymą ar panaudodamas psichinę prievartą žeminęs kitą karį,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Karys, žeminęs ar terorizavęs kitą karį panaudodamas fizinį smurtą ar ginklą,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų.
314 straipsnis. Neteisėtas įsakymas ir jo vykdymas
Karys, davęs aiškiai neteisėtą įsakymą arba vertęs kitą karį vykdyti tokį įsakymą, taip pat karys, įvykdęs aiškiai neteisėtą įsakymą, jeigu tai sukėlė sunkius padarinius,
315 straipsnis. Savavališkas pasišalinimas
1. Karys, savavališkai pasišalinęs iš dalinio ar tarnybos vietos arba be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku neatvykęs į dalinį ar tarnybos vietą, jei pasišalinimas truko ilgiau kaip tris paras, bet ne ilgiau kaip dešimt parų,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
316 straipsnis. Dezertyravimas
1. Karys, savavališkai pasišalinęs iš dalinio ar tarnybos vietos, arba neatvykęs į dalinį ar tarnybos vietą, jeigu pasišalinimas truko ilgiau kaip dešimt parų, arba, nepriklausomai nuo pasišalinimo trukmės, jeigu tai buvo padaryta turint tikslą išvengti karo tarnybos,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkerių metų.
317 straipsnis. Krašto apsaugos turto praradimas
318 straipsnis. Sargybų tarnybos taisyklių pažeidimas
319 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos taisyklių pažeidimas
1. Karys, atliekantis Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybą, pažeidęs šios tarnybos taisykles, jeigu tai sukėlė sunkius padarinius,
baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
320 straipsnis. Budėjimo tarnybos taisyklių pažeidimas
1. Karys, pažeidęs budėjimo tarnybos taisykles ar budėjimo tarnybos tvarką nustatančių įsakymų bei potvarkių (instrukcijų, postų grafikų ir pan.) reikalavimus, atlikdamas pavestą tarnybą dalinyje (išskyrus sargybą), jei tai sukėlė sunkius padarinius,
baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.
321 straipsnis. Žūvančio karo laivo palikimas
322 straipsnis. Karo dalinio vėliavos praradimas ar išniekinimas
323 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas
1. Karys yra Lietuvos Respublikos pilietis, krašto apsaugos ar vidaus reikalų sistemoje atliekantis privalomąją (pradinę ar aktyviajame rezerve), profesinę arba savanorių karo tarnybą (karys savanoris - karo mokymų, pratybų ar specialiųjų užduočių vykdymo metu).