PROJEKTAS
1999 10 13
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
P A R E I Š K I M A S
Mes smerkiame bet kokį terorizmą ir manome, kad už tai turi atsakyti konkretūs nustatyti kalti asmenys, o ne ištisa tauta, pavyzdžiui, čečėnų tauta, ar Čečėnijos prezidentas, ar Vyriausybė. Pastarųjų mėnesių įvykiai Čečėnijoje kelia didelį susirūpinimą masinių žmogaus teisių pažeidimų požiūriu. Rusijos kariuomenės sausumos ir aviacijos pajėgų karo veiksmai peržengia teisinius valstybių veiksmus savo arba kitos šalies taikių gyventojų atžvilgiu: naktiniai bombardavimai, gyvenviečių ir infrastruktūros naikinimai, žmonių žudymai. Informacinių agentūrų pranešimais Čečėnijoje nuo kariuomenės veiksmų žuvo apie tūkstantis žmonių ir per 150 tūkstančių tapo pabėgėliais.
Čečėnija dar neatsigavo po 1994-1996 metų karo, o dabartinė padėtis vertintina kaip humanitarinė katastrofa pačiame krašte ir ypač pabėgėlių stovyklose Ingušijoje, kur trūksta maisto, aprangos ir palapinių. Akivaizdu, kaip rodo istorinė Rusijos ir Čečėnijos santykių patirtis, dar kartą vyksta eilinė čečėnų tautos tragedija.
Šiandien sprendžiamas čečėnų tautos likimas. 1997 metų sausio demokratiniai Čečėnijos prezidento ir parlamento rinkimai ir 1997 metų gegužės 12 dienos Rusijos Federacijos prezidento B.Jelcino ir Čečėnijos prezidento A.Maschadovo pasirašyta Sutartis dėl taikos ir tarpusavio santykių tarp Čečėnijos ir Rusijos Federacijos yra pagrindas eiti derybų keliu ir sureguliuoti tarpusavio santykius pripažintų tarptautinės teisės normų ir principų pagrindu.
Mes smerkiame Rusijos karo metodus, reikalaujame bendradarbiauti ir kartu su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija bei Europos Taryba sureguliuojant santykius su Čečėnija taikiomis derybomis