Projektas Nr. 3
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VETERINARIJOS ĮSTATYMO 3, 4, 6, 7, 8, 15, 16, 17, 20
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 11 ir 161 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS
1999 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1992, Nr. 2-15)
1 straipsnis. Įstatymo papildymas 11 straipsniu
Papildyti Įstatymą 11 straipsniu:
“11 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Veterinarija – mokslo ir praktinės veiklos sritis, apimanti gyvulių priežiūrą bei apsaugą, susirgimų diagnostiką ir sergančių gyvulių gydymą, ligų prevenciją, gyvulinių produktų gamybos ir perdirbimo valstybinę priežiūrą, veterinarijos medikamentų ir biologinių preparatų, pašarinių priedų gamybą bei panaudojimą, Lietuvos Respublikos teritorijos apsaugą nuo gyvulių užkrečiamųjų ligų patekimo.
2. Gyvuliniai produktai - visi produktai ir žaliavos, gauti iš žinduolių, paukščių, žuvų, vabzdžių, roplių, vėžiagyvių ir kitų hydrobiontų, moliuskų, sraigių, naudojami žmonių maistui, gyvuliams šerti ir pramonėje.
4. Gyvulių laikymo vieta - patalpa, aptverta teritorija, vandens telkinys, kuriuose laikomas gyvulys arba gyvūnas.
5. Gyvulių apskaita - specialiame žurnale daromi įrašai apie gyvulių laikymo vietoje esančius galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklius, jų pardavimą, paskerdimą, kritimą ar kitokį netekimą, pirkimą ir prieauglio atsivedimą.
6. Gyvulių ženklinimas - specialių ausies ženklų su užkoduotais įrašais, pagal kuriuos identifikuojamas gyvulys, įsegimas.
2 straipsnis. 3 straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios
3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“4 straipsnis. Veterinarijos valdymas
4 straipsnis. 6 straipsnio 6, 11 punktų pakeitimas ir papildymas 13, 14 punktais
Pakeisti 6 straipsnio 6, 11 punktus, papildyti straipsnį 13, 14 punktais ir šiuos punktus išdėstyti taip:
“6) prižiūri gyvulinių maisto produktų gamybą, perdirbimą, sandėliavimą, transportavimą ir prekybą; organoleptiniais, bakteriologiniais, biocheminiais ir radiologiniais tyrimais įvertina gyvulinių produktų tinkamumą žmonių maistui; sprendžia, ar žmonių maistui netinkami produktai tinkami gyvuliams šerti;”
“11) nustato privalomus reikalavimus, suderintus su Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, Zoosanitarinio kodekso, Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais, užtikrinančiais, kad į Lietuvą nepatektų užkrečiamosios gyvulių ligos, žmonių sveikatai kenksmingi gyvuliniai produktai; vykdo importuojamų gyvulių ir kitų gyvūnų, gyvulinių produktų, žaliavų, pašarų veterinarijos kontrolę;”
“13) vykdo galvijų, kiaulių, arklių, avių, ožkų, triušių, kailinių žvėrelių, paukščių ir laboratoriniams bandymams auginamų gyvūnų gerovės apsaugos reikalavimų laikymosi kontrolę;
5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas ir papildymas
7 straipsnyje vietoj žodžio “gali” įrašyti žodžius “turi teisę”, pakeisti 1 punktą, 3 punkte vietoj žodžių “padarymo nekenksmingais” įrašyti žodžius “nukenksminimo”, straipsnį papildyti 4, 5 punktais ir visą jį išdėstyti taip:
“7 straipsnis. Valstybinės veterinarijos teisės
Valstybinė veterinarija pagal savo kompetenciją turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, besiverčiantiems gyvulių auginimu, gyvulinių produktų ir žaliavų perdirbimu, sandėliavimu, transportavimu ar prekyba jais, vykdyti Valstybinio veterinarijos departamento nustatytus reikalavimus, kad neplistų gyvulių ligos ir gaminami gyvuliniai produktai nebūtų kenksmingi žmonių sveikatai;
2) lankyti visų įmonių ir organizacijų objektus, kuriems būtina veterinarinė priežiūra, gauti informaciją, būtiną epizootinei būklei nustatyti, gyvulių, kitų gyvūnų ligų priežastims išaiškinti, gyvulinės kilmės produktų ir žaliavų veterinarinei sanitarinei kokybei įvertinti;
3) nustačius užkrečiamąją ar įtarus labai pavojingą gyvulių, kitų gyvūnų ligą, vadovaudamasi šio įstatymo 15 ir 16 straipsniais, pateikti visoms įmonėms, organizacijoms, ūkininkams ir piliečiams privalomas gyvulių skerdimo ar sunaikinimo, gyvulinių produktų, žaliavos nukenksminimo, perdirbimo arba utilizavimo sąlygas;
6 straipsnis. 8 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
7 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“15 straipsnis. Gyvulių ir kitų gyvūnų laikytojų, įmonių, besiverčiančių gyvulinių produktų ir žaliavų gamyba, perdirbimu, sandėliavimu, transportavimu ar prekyba, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, pareigos
1. Gyvulių ir kitų gyvūnų laikytojai, įmonės, besiverčiančios gyvulinių produktų ir žaliavų gamyba, perdirbimu, sandėliavimu, transportavimu ar prekyba, užtikrina, kad laiku būtų imtasi veterinarijos sanitarijos ir ūkinių priemonių, neplistų gyvulių ir kitų gyvūnų užkrečiamosios ligos ir būtų likviduojami jų židiniai.
2. Fiziniai ir juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, gali įsigyti iš užsienio gyvulių, kitų gyvūnų, tik gavę Valstybinės veterinarijos tarnybos leidimą. Įsigytus gyvulius 24 dienas privaloma laikyti atskirtus nuo kitų fermos (ūkio) gyvulių.
3. Įsivežti iš užsienio gyvulinius produktus ir žaliavas, pašarus, medikamentus, biologinius preparatus galima tik Valstybinio veterinarijos departamento nustatyta tvarka.
4. Gyvulių ir kitų gyvūnų laikytojai privalo nedelsiant pranešti teritorinei valstybinės veterinarijos įstaigai apie staigius arba gausius gyvulių, kitų gyvūnų susirgimus bei gaišimus.
5. Gyvulių, kitų gyvūnų laikytojai privalo leisti veterinarijos specialistams apžiūrėti gyvulius, imti tyrimui jų kraują ar kitą medžiagą, juos skiepyti, imtis priešepizootinių ir kitų veterinarinių, profilaktinių priemonių bei visokeriopai padėti atlikti šiuos darbus.
6. Prekiauti gyvuliais, kitais gyvūnais, gyvuliniais produktais ir žaliavomis gali tik fiziniai ir juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, turintys Valstybinio veterinarijos departamento nustatytos formos pažymėjimus.
7. Nugaišę gyvuliai, gyvulių skerdimo atliekos, išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio 10 dalyje nurodytus atvejus, perduodama atliekų perdirbimo įmonėms.
9. Be raštiško veterinarijos gydytojo leidimo draudžiama skersti sergančius gyvulius, naudoti jų mėsą maistui, gyvuliams šerti, pardavinėti jų skerdieną ir jos produktus.
10. Sveikų gyvulių ir kitų gyvūnų skerdimo, turint tikslą parduoti skerdieną ir subproduktus, tvarką nustato Valstybinis veterinarijos departamentas.
11. Vežti gyvulius, kitus gyvūnus bei jų produkciją galima tik specialiai paruoštu transportu, atitinkančiu Valstybinio veterinarijos departamento nustatytus reikalavimus.
12. Valstybinis veterinarijos departamentas tvirtina gyvulių užkrečiamųjų ligų sąrašą. Šių ligų prevencijai ir likvidavimui reikalingos veterinarijos priemonės įsigyjamos iš valstybės biudžeto lėšų. Kitų susirgimų profilaktika ir gydymas, gyvulinių produktų gamybos, perdirbimo, sandėliavimo, transportavimo, importo ir eksporto veterinarijos priežiūra atliekama savininkų lėšomis.”
8 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“16 straipsnis. Gyvulių užkrečiamųjų ligų prevencijos ir tokių ligų židinių ir epizootijų likvidavimo priemonės
1. Gyvulių laikytojai įtarę, kad jų laikomi gyvuliai serga užkrečiamąja liga, nedelsdami praneša teritorinei valstybinei veterinarijos įstaigai ir imasi būtiniausių priemonių, kad liga neplistų.
2. Gavęs pranešimą apie įtarimą, kad gyvulys serga užkrečiamąja liga, valstybinis veterinarijos gydytojas tuoj pat nuvyksta į vietą, tikslina diagnozę, siunčia medžiagą laboratoriniams tyrimams, imasi priemonių išvengti ligos plitimo, įskaitant draudimą išvežti gyvulius ar gyvulinius produktus iš įtariamo židinio bei židinyje esantiems žmonėms išvykti už židinio teritorijos.
3. Nustačius, kad gyvuliai serga užkrečiamąja liga, teritorinės valstybinės veterinarijos įstaigos vadovas, atsižvelgęs į ligos sukėlėjo pavojingumą, plitimo savybes, vietos geografinę padėtį ir kitas gamtines sąlygas, nustato:
4. Valstybinis veterinarijos departamentas tvirtina gyvulių ir kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų, kuriomis susirgus nustatomos apsaugos ir sekimo zonos, sąrašą.
5. Kai į ligos židinio, apsaugos ar sekimo zonas įeina dviejų rajonų teritorijos, jų ribas ir ligos židinio likvidavimo priemones nustato bendru nutarimu šių teritorinių valstybinių veterinarijos įstaigų vadovai. Kai gyvulių ar kitų gyvūnų ligos židiniai nustatomi keliuose rajonuose, ligos likvidavimo priemonių įgyvendinimą organizuoja Valstybinis veterinarijos departamentas.
6. Kai gyvulių užkrečiamosios ligos sukėlėjas yra pavojingas žmonėms, žmonių sveikatos apsaugos priemones nustato Sveikatos apsaugos ministerija arba jos įgaliota institucija.
7. Jeigu būtina, teritorinės valstybinės veterinarijos įstaigos vadovas kreipiasi į atitinkamo rajono arba miesto savivaldos instituciją dėl papildomų apsaugos priemonių - policijos postų steigimo, keleivinių autobusų maršrutų pakeitimo, transporto srauto nukreipimo, aplenkiant šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas teritorijas, gyventojų observacijos ir kt. Rajono arba miesto savivaldos institucija klausimą svarsto skubos tvarka ir per 24 valandas priima sprendimą.
8. Nustačius, kad gyvuliai serga užkrečiamąja liga, valstybinės veterinarijos įstaigos veterinarijos gydytojų nurodymų ligos židiniui likviduoti privalo laikytis visi šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytose teritorijose esantys fiziniai ir juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių.
9. Valstybinio veterinarijos departamento direktorius ar jo pavaduotojai gali įpareigoti skerdyklą ar gyvulinių produktų perdirbimo įmonę, nepaisant jos pavaldumo, paskersti gyvulius ar perdirbti gyvulinius produktus laikantis veterinarijos reikalavimų, kai tai būtina gyvulių užkrečiamosios ligos prevencijai ar tokios ligos židiniui likviduoti.
10. Nugaišusius ar dėl ligų numarintus gyvulius, abortuotus vaisius, odas bei kailius, gyvulių skerdienas ir skerdimo atliekas, gyvulinius produktus, jei tai būtina norint likviduoti gyvulių užkrečiamuosius susirgimus ar išvengti jų plitimo, valstybinio veterinarijos gydytojo raštišku nurodymu savininkai privalo sudeginti, užkasti į žemę arba, laikantis veterinarijos reikalavimų, kad ligos sukėlėjas neplistų, pristatyti į gyvulinių atliekų perdirbimo įmones.”
9 straipsnis. Įstatymo papildymas 161 straipsniu
Papildyti įstatymą 161 straipsniu:
“161 straipsnis. Gyvulių registravimas ir identifikavimas
1. Lietuvos Respublikoje privalomas visų gyvulių ir kitų gyvūnų laikymo vietų registravimas, jose esančių galvijų, kiaulių, avių, ožkų apskaita ir ženklinimas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų gyvulių ir kitų gyvūnų laikymo vietų registravimo bei jose laikomų gyvulių apskaitos ir ženklinimo tvarką, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3. Kiekvienas galvijų, kiaulių, avių ir ožkų laikytojas pildo laikomų gyvulių apskaitos žurnalą, atsako už turimų gyvulių ženklinimą, informacijos apie gyvulių skaičiaus pokytį pateikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Gyvulių supirkimo punktų, karantino bazių, gyvulių skerdyklų ir turgaviečių vadovai paskiria asmenis, kurie pildo į supirkimo punktus, karantino bazes, gyvulių skerdyklas, turgavietes pristatytų galvijų, kiaulių, avių ir ožkų apskaitos žurnalus, teikia ataskaitas apie parduotus ar paskerstus gyvulius Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
5. Lėšos, susijusios su gyvulių ir kitų gyvūnų laikymo vietų registravimu, jose laikomų galvijų, kiaulių, avių ir ožkų apskaita, reikiamų blankų, žurnalų ir gyvulių pasų spausdinimu, gyvulių identifikavimo ženklų ir ženklinimui reikalingos įrangos įsigijimu, ženklinimu, duomenų bankų įsteigimu, 1999-2001 metais skiriamos iš Kaimo rėmimo fondo.”
10 straipsnis. 17 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Gyvulininkystėje leidžiama vartoti tik tuos importuotus ar Lietuvoje pagamintus vaistus, pašarinius (vitamininius) priedus, mikroelementus, vakcinas, kitus biologinius ir diagnostinius preparatus, reagentus, kurie įregistruoti Valstybiniame veterinarijos departamente Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.”
11 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
20 straipsnyje vietoj žodžių “tarp veterinarijos organizacijų ir fizinių bei juridinių asmenų” įrašyti žodžius “kilę vykdant šį įstatymą”, išbraukti žodžius “teisme arba arbitraže” ir visą straipsnį išdėstyti taip: