projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

REZOLIUCIJA

DĖL BAUDŽIAMOSIOS POLITIKOS LIBERALIZAVIMO STRATEGINIŲ KRYPČIŲ

1999 m. birželio           d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

primindamas Lietuvos Respublikos, kaip demokratinės teisinės valstybės, politinius siekius tapti Europos Sąjungos nare, integruotis į šios Sąjungos socialines, ekonomines, teisines sistemas ir įsipareigojimus nuosekliai įgyvendinti pasirašytas bei ratifikuotas JTO, Europos Tarybos ir kitas tarptautines konvencijas ir rekomendacijas žmogaus teisių apsaugos, baudžiamosios justicijos ir nusikaltimų prevencijos srityse;

pabrėždamas valstybės principinę nuostatą siekti mažinti nusikalstamumą, kompleksiškai šalinant jo priežastis bei sąlygas, ir stiprinti teisėtvarką, kaip būtiną teisinės sistemos funkcionavimo prielaidą;

konstatuodamas, kad baudžiamoji politika Lietuvoje pagal kalinių skaičių, tenkančių 100000 gyventojų (391) šiuo metu yra viena iš griežčiausių Europoje ir apsunkina perpildytų pataisos įstaigų normalią veiklą;

atkreipdamas dėmesį į tai, kad spartų ir nuolatinį nuteistųjų, ypač laisvės atėmimo bausme, asmenų skaičiaus didėjimą 1990-1998 bei 1999 metais sąlygojo  ne tiek aukštas nusikalstamumo lygis, kiek nusikaltimų prevencijos ir ypač baudžiamosios politikos strategijos ir taktikos trūkumai - ne visada pagrįstas įstatymų leidyboje naujų veikų kriminalizavimas, bausmės rūšies bei dydžio (ypač sankcijos minimumo) griežtinimas, baudžiamųjų sankcijų disbalansas, ribojantis teismų galimybes individualizuoti bausmes ir kt.;

siekdamas, kad Lietuvos Respublikos baudžiamoji politika remtųsi demokratinės visuomenės vertybėmis, būtų nuosekli, pažangi ir perspektyvi, orientuota ne vien į šios dienos socialinę, ekonominę bei kriminalinę situaciją, bet ir į mūsų šalies įvaizdį Europos teisinės sistemos XXI amžiuje kontekste;

atsižvelgdamas į Lietuvos teisininkų, kriminologų ir kitų specialistų siūlymus bei mokslines rekomendacijas nusikaltimų prevencijos, baudžiamosios politikos ir justicijos srityje;

pripažindamas, kad kriminogeninės situacijos vystymasis parodė bausmių griežtinimo politikos Lietuvoje neefektyvumą ir netinkamumą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą nuo nusikaltimų;

laikydamas, kad formuojant baudžiamąją politiką, turi būti siekiama įgyvendinti humanizmo ir teisingumo principus, o taip pat sudaryti sąlygas tik teisingos bausmės neišvengiamumui užtikrinti, -

ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę:

- išanalizuoti ir įvertinti rengiant Nacionalinę nusikalstamumo kontrolės Lietuvoje koncepciją baudžiamosios politikos prioritetų koregavimo kryptingumą;

- peržiūrėti baudžiamosios politikos prioritetus įvertinus dekriminalizacijos ir depenalizacijos procesų bei laisvės atėmimo bausmės ribojimo būtinybę;

- nustatyti baudžiamojo kodekso projekto normų sankcijas suteikiant teismams platesnius diskrecinius įgaliojimus parinkti ir individualizuoti bausmes, ir parengti galutinę Baudžiamojo kodekso projekto redakciją, kurioje būtų palikta teisinės erdvės lanksčiai, pažangiai ir veiksmingai baudžiamajai politikai ginant žmogaus teises bei laisves demokratinės, socialiai orientuotos teisinės valstybės sąlygomis;

-  skirti prioritetinį  dėmesį nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos koncepcijos rengimui ir jos nuostatų praktiniam realizavimui teisėkūroje bei teisės taikymo procese, siekti, kad laisvės atėmimas nepilnamečiui taptų išimtine priemone ir, kiek įmanoma, trumpesne, baudžiamąsias bylas nepilnamečių ir asmenų, padariusių nesunkius nusikaltimus atžvilgiu, perduoti nagrinėjimui visuomeninei institucijai;

- išnagrinėti greitesnio kai kurių kategorijų nuteistųjų asmenų, kurie nėra  pavojingi visuomenei, paleidimo iš pataisos darbų įstaigų, taip pat švelnesnio režimo pataisos darbų įstaigų kai kurių kategorijų nuteistiesiems įsteigimo galimybes;

- užtikrinti bausmės vykdymo atidėjimo (probacijos) ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų bei alternatyvių laisvės atėmimui bausmių platesnio taikymo organizacinių sąlygų sudarymą;

- kurti asmenims, nuteistiems bausmėmis nesusijusiomis su laisvės atėmimu, resocializacijos sistemą ir kaupti lėšas šios sistemos funkcionavimo užtikrinimui. Tam tikslui galėtų būti panaudotos lėšos, sutaupytos dėl sumažėjusios laisvės atėmimo bausmės skyrimo;

- atsižvelgti į šios rezoliucijos nuostatas rengiant atitinkamų norminių aktų bei kitų dokumentų projektus ir užtikrinti  rezoliucijos įgyvendinimą;

- siūlo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai išanalizuoti baudžiamųjų bylų tyrimo ir nagrinėjimo praktiką kardomųjų priemonių ir bausmių parinkimo, skyrimo bei taikymo srityje, apsvarstyti vieningos švelnesnių kardomųjų priemonių ir bausmių taikymo praktikos formavimo galimybes;

-  tikisi  visuomenės informavimo priemonių dalyvavimo baudžiamosios politikos liberalizavime,laisvės atėmimo bausmių mažinimą remiančios visuomenės nuomonės formavimo procese.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS

Rezoliucijos projektą teikia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas

E.Bičkauskas