LIETUVOS RESPUBLIKOS Projektas –3

PENSIJŲ FONDŲ

ĮSTATYMAS

1999 m. d. Nr.
Vilnius

PIRMASIS skirsnis

BendroSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas sudaro teisinį pagrindą sukurti asmenų papildomo savanoriško pensinio apsirūpinimo sistemą ir padidinti šioje pensijų sistemoje dalyvaujančių asmenų pajamų lygį senatvėje.

2. Įstatymas nustato pensijų programų sudarymo ir jų įgyvendinimo tvarką, pensijų fondų steigimo, leidimų pensijų fondų veiklai išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, šių fondų veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo ypatumus, taip pat pagrindinius papildomo pensinio aprūpinimo valstybinio reguliavimo principus.

3. Šis įstatymas nereglamentuoja draudimo veiklos pagrindu atsirandančių santykių, susijusių su pensiniu gyventojų aprūpinimu, išskyrus 26 straipsnyje numatytus santykius. Įmonių, užsiimančių gyventojų pensiniu draudimu, veiklą ir su tuo susijusius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas.

4. Santykius, susijusius su asmenų papildomu savanorišku pensiniu aprūpinimu, reglamentuoja ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Pensijų fondo veikla - tai finansinė ūkinė veikla, kuria siekiama sukaupti senatvei papildomas gyventojų pajamas, pensijų sutarčių pagrindu renkant pinigines lėšas į pensijų fonde pensijų programų dalyviams atidarytas pensijų sąskaitas ir investuojant ar reinvestuojant šias lėšas į diversifikuotą investicijų portfelį bei šiame įstatyme ir pensijų programoje nustatytomis sąlygomis jos dalyviams mokant pensijų išmokas.

2. Pensijų fondas - bendrovė, įsteigta ir veikianti Akcinių bendrovių įstatymo bei šio įstatymo nustatyta tvarka.

3. Pensijų programa - teisinių ir organizacinių priemonių visuma, apibrėžianti pensijų įmokų ir išmokų mokėjimo sąlygas bei terminus, pensijų programos turto investavimo strategiją bei kitas pensijų įmokų mokėtojų, pensijų programos dalyvių ir pensijų fondo teises bei pareigas.

4. Pensijų programos dalyvis - asmuo, su kuriuo arba kurio naudai yra sudaryta pensijos sutartis ir kurio vardu pensijų fonde yra atidaryta asmeninė pensijos sąskaita.

5. Pensijų įmokų mokėtojas - pensijų programos dalyvis, jo darbdavys ar kitas trečiasis asmuo, mokantis pensijų įmokas ar jų dalį.

6. Pensijų sąskaita - pagal pensijų sutartį pensijų fonde atidaryta asmeninė pensijų programos dalyvio sąskaita, kurioje dalyvio vardu kaupiamos pensijų įmokos ir jam priskaičiuotos investicijų pajamos.

7. Pensijų anuitetas - pensijų programos dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensinė išmoka, kurios išmokėjimo visa rizika tenka išmokų mokėtojui - draudimo bendrovei, vykdančiai gyvybės draudimą.

8. Depozitoriumas - kaip numatyta Investicinių bendrovių įstatyme.

9. Diversifikuotas investicijų portfelis - investicijų portfelis, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

1) investuota ne daugiau kaip 5 procentai turto į vieno emitento vertybinius popierius ar vieną turtinį objektą, išskyrus šios dalies 5 ir 6 punktuose numatytus atvejus;

3) įsigyta ne daugiau kaip 10 procentų vieno emitento balsą suteikiančių akcijų;

3) įsigyta ne daugiau kaip 10 procentų vieno emitento balso nesuteikiančių akcijų;

4) įsigyta ne daugiau kaip 10 procentų vieno emitento kredito vertybinių popierių, išskyrus šios dalies 5 punkte numatytus atvejus;

5) investuota ne daugiau kaip 30 procentų turto į vienos emisijos valstybės (savivaldybės) išleistus ar garantuotus vertybinius popierius ir investicijų portfelį sudaro ne mažiau kaip 6 skirtingų valstybės (savivaldybės) išleistų ar garantuotų vertybinių popierių emisijų vertybiniai popieriai.

6) investuota ne daugiau kaip 10 procentų turto į vieno emitento išleistus vertybinius popierius ir bendra tokių investicijų suma sudaro ne daugiau kaip 40 procentų bendros turto vertės.

10. Valdymo įmonė - įmonė, kuriai pagal turto valdymo sutartį yra perduotas pensijų fondo turto ir/ar pensijų programų turto valdymas.

11. Vadovai - įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nariai, administracijos vadovas ir jo pavaduotojai, vyriausiasis finansininkas (buhalteris).

12. Asmenys, susiję su pensijų fondo valdymo įmone:

1) valdymo įmonės kontroliuojami arba valdymo įmonę kontroliuojantys asmenys;

2) valdymo įmonės vadovai;

3) tuo atveju, kai kontroliuojamu ar kontroliuojančiu asmeniu yra juridinis asmuo, tai susijusiais asmenimis yra io juridinio asmens vadovai.

13. Asmenys, susiję su pensijų fondo depozitoriumu:

1) yra depozitoriumo kontroliuojami arba depozitorium¹ kontroliuojantys asmenys;

2) depozitoriumo vadovai;

3) tuo atveju, kai kontroliuojamu ar kontroliuojančiu asmeniu yra juridinis asmuo, tai susijusiais asmenimis yra io juridinio asmens vadovai.

14. Kontroliuojantis asmuo - fizinis ar juridinis asmuo, kuris:

1) būdamas akcininku (pajininku, nariu), pats turi daugiau kaip trečdalį visų balsų ar pagal susitarimą su kitais akcininkais (pajininkais, nariais) vienas kontroliuoja daugiau kaip trečdalį visų balsų;

2) turi teisę išrinkti (paskirti) daugumą stebėtojų tarybos (valdybos) narių ar administracijos vadovą;

3) faktikai kontroliuoja juridinio asmens priimamus sprendimus.

15. Asmenys, susiję su pensijų fondu:

1) asmenys, turintys daugiau kaip 10 procentų pensijų fondo akcijų.

2) įmonės ar kitos organizacijos, kurių daugiau kaip 10 procentų akcijų turi pensijų fondas;

3) pensijų fondo ir su juo susijusių įmonių ar organizacijų vadovai;

16. Darbdavys - visų rūšių įmonės, įstaigos, organizacijos, darbo sutartimi grindžiančios darbo santykius su savo darbuotojais.

17. Investicijų portfelis - turimų investicijų rinkinys.

18. Pensijų fondo nuosavas turtas - investicijų portfelis, įsigytas šio įstatymo nustatyta tvarka investavus nuosavą kapitalą, ir nuosavos lėšos.

19. Pensijų turtas - pensijų programų turto suma.

20. Pensijų programos turtas - už pensijų įmokų lėšas įsigytas turtas (įskaitant laikinai neinvestuotą šių lėšų dalį) bei investicijų pajamos (sąnaudos), gautos iš šio turto (lėšų).

21. Pensijų programos turto investicijų pajamos (sąnaudos) - pajamų (sąnaudų), gautų iš pensijų programos turto, ir pajamų (sąnaudų), gautų dėl šio turto vertės pasikeitimo, suma.

22. Vertybinių popierių paketas - 1/10 ar didesnė emitento vienos klasės vertybinių popierių dalis.

ANTRASIS skirsnis

Pensijų fondo steigimo ir veiklos ypatumai

3 straipsnis. Pensijų fondas

1. Pensijų fondas yra ribotos turtinės atsakomybės ūkio subjektas, besiverčiantis pensijų fondų veikla, už savo prievoles atsakantis tik nuosavu turtu. Pensijų fondas neatsako už valstybės prievoles, o valstybė neatsako už šio fondo prievoles, išskyrus atvejus, kai valstybė pati prisiima tokius įsipareigojimus.

2. Žodžius “pensijų fondas” ar jų santrumpą “PF” savo pavadinime turi teisę vartoti tik bendrovė, įsteigta Akcinių bendrovių bei šio įstatymo nustatyta tvarka kaip pensijų fondas ir besiverčianti pensijų fondų veikla. Pensijų fondo pavadinimas turi atitikti Vyriausybės patvirtintų įmonių, įstaigų ir organizacijų vardų nuostatų reikalavimus.

3. Pensijų fondams taikomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, jei šis įstatymas nenumato kitaip.

4 straipsnis. Pensijų fondo steigimas

1. Pensijų fondas steigiamas tik uždaruoju būdu.

2. Pensijų fondas negali būti steigiamas ribotam laikui.

3. Pensijų fondo steigimo išlaidos padengiamos iš pensijų fondo steigėjų papildomų įmokų.

4. Be Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų reikalavimų įstatams, pensijų fondo įstatuose turi būti nurodyta:

1) dalyvavimo pensijų programose, dalyvių išstojimo bei perėjimo į kitas programas tvarka;

2) dalyvavimo pensijų programose sustabdymo tvarka;

3) pensijų fondo lėšų atsargos, rezervai bei jų formavimo ir panaudojimo tvarka;

4) pensijų programų turto administravimo išlaidų padengimo tvarka;

5) pensijų programų tvirtinimo, pakeitimo ir nutraukimo tvarka;

6) auditoriaus rinkimo ir vidaus kontrolės tarnybų sudarymo tvarka;

7) ataskaitų apie pensijų programų vykdymą pensijų programų dalyviams, jų darbdaviams ir tretiesiems asmenims, mokantiems įmokas pensijų programos dalyvių naudai ir pasirašiusiems pensijų sutartis, pateikimo tvarka;

8) pensijų fondo pranešimų pateikimo pensijų programų dalyviams, jų darbdaviams bei tretiesiems asmenims, pasirašiusiems pensijų sutartis, tvarka;

9) investicinių pajamų, gautų iš pensijų programų turto, priskaičiavimo ir paskirstymo pagal pensijų programas tvarka;

5. Pensijų fondo įstatuose numatoma, kad turto valdymo sutartis su turto valdymo įmone turi būti tvirtinama visuotiniame akcininkų susirinkime.

6. Įstatuose gali būti numatytos kitos šiam įstatymui bei kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančios nuostatos.

7. Įstatai, jų pakeitimai ir papildymai įsigalioja, kai jie suderinami su Vertybinių popierių komisija ir įregistruojami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Pensijų fondas, gavęs Vertybinių popierių komisijos sutikimą, gali steigti savo filialus įstatuose nustatyta tvarka.

9. Pensijų sutartys pasirašomos, pensijų sąskaitos atidaromos ir pensijų įmokos pradedamos kaupti tik įregistravus pensijų fondą, gavus leidimą pensijų fondo veiklai ir įregistravus atitinkamą pensijų programą, suderintą su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vertybinių popierių komisijoje pastarosios nustatyta tvarka.

5 straipsnis. Leidimas pensijų fondo veiklai

1. Be Vertybinių popierių komisijos išduoto leidimo, užsiimti pensijų fondų veikla draudžiama. Leidimas pensijų fondo veiklai gali būti išduotas naujai įsteigtam pensijų fondui ar jau veikiančiai bendrovei, kurios visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą verstis pensijų fondo veikla.

2. Leidimui verstis pensijų fondo veikla gauti bendrovė pateikia Vertybinių popierių komisijai paraišką, kurioje turi būti nurodyta:

1) bendrovės pavadinimas, buveinės adresas ir įmonės kodas;

2) įregistruoto bendrovės įstatinio ir nuosavo kapitalo dydis;

3) informacija apie materialinį ir kvalifikacinį pasirengimą verstis pensijų fondų veikla (Vertybinių popierių komisijos pripažintus kvalifikacinius sertifikatus turinčių asmenų vardai, pavardės, adresai, telefonų numeriai ir kt.), jei pensijų turto valdymas neperduodamas valdymo įmonei.

3. Prie paraiškos leidimui gauti turi būti pridėta:

1) steigimo dokumentai (steigimo sutartis, steigiamojo susirinkimo protokolas, pensijų fondo vardo registravimo liudijimas);

2) įstatai;

3) paskutiniųjų ir einamųjų metų finansinės ataskaitos kartu su nepriklausomo auditoriaus išvadomis;

4) dokumentai, patvirtinantys, kad bendrovės akcininkai disponuoja pensijų fondo veiklai reikalingu kapitalu;

5) sutartis su valdymo įmone (jeigu turtas perduodamas jai valdyti) ir depozitoriumu;

6) duomenys apie bendrovės akcijų savininkus, nurodant jų vardus, pavardes, pavadinimą (jei savininkas yra juridinis asmuo), adresą, kapitalo dalį bei duomenis apie šių asmenų dalyvavimą kitų įmonių veikloje ir turimą kitų įmonių kapitalo ir balsų dalį. Jei bendrovės akcininkas yra juridinis asmuo, pateikiami duomenys apie jį kontroliuojančius asmenis;

7) duomenys apie pasirinkt¹ depozitorium¹;

8) duomenys apie pasirinktą valdymo įmonę (jei pensijų fondas perduoda jai investicijų portfelio valdymą);

9) numatomos trejų metų ekonominės veiklos pagrindimas (verslo planas);

10) pensijų programa (programos), suderinta (suderintos) su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastarosios nustatyta tvarka;

11) kiti Vertybinių popierių komisijos taisyklėse nurodyti dokumentai. Vertybinių popierių komisija turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui dėl leidimo išdavimo priimti.

4. Pažyma ir dokumentai, įrodantys steigiamo pensijų fondo akcijų apmokėjimą, pateikiami Vertybinių popierių komisijai ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki svarstymo dėl leidimo verstis pensijų fondo veikla išdavimo.

5. Sprendimą dėl leidimo išdavimo Vertybinių popierių komisija turi priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų dokumentų pateikimo dienos. Jei šio įstatymo nustatyta tvarka Vertybinių popierių komisija pareikalauja papildomų dokumentų ar informacijos, tai 3 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų ar informacijos pateikimo. Atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas raštu ir gali būti apskųstas teismui.

6. Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti išduoti leidimą pensijų fondo veiklai, jeigu:

1) pateikti ne visi io straipsnio 2 ir 3 dalyse ivardyti dokumentai;

2) leidimui gauti pateikti dokumentai neatitinka šio ar kitų įstatymų reikalavimų;

3) leidimui gauti pateiktuose dokumentuose yra klaidingos ar tikrovės neatitinkančios informacijos;

4) pensijų programa nėra suderinta su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

5) ne visos pensijų fondo akcijos yra apmokėtos arba steigėjai įsigijo tik dalį pirmosios emisijos akcijų;

6) pensijų fondo steigėjai (jei steigėjas yra juridinis asmuo, šio asmens vadovai ir kontroliuojantys asmenys) ar akcininkai, turintys ne mažiau kaip 10 procentų pensijų fondo akcijų, nėra nepriekaištingos reputacijos;

7) bendrovės, kuri ketina verstis pensijų fondo veikla, nuosavas ir/ar įstatinis kapitalas neatitinka šio įstatymo 27 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

7. Vertybinių popierių komisija gali apriboti pensijų fondo veiklą, jeigu:

1) nustatyti pažeidimai gali turėti neigiamos įtakos pensijų fondo finansinei būklei, pensijų programų dalyvių interesams;

2) pensijų fondas aplaidžiai ar apgaulingai tvarko pensijų programų dalyvių ir įmokų mokėtojų registrą, finansinę apskaitą, netinkamai sudaro finansines ataskaitas;

3) pensijų fondas pasirašo pensijų sutartis, atidaro pensijų sąskaitas ir(ar) pradeda kaupti pensijų įmokas pagal pensijų programą, kuri nėra užregistruota Vertybinių popierių komisijoje;

4) pensijų fondo ar valdymo įmonės, kuriai perduotas valdyti pensijų turtas, nuosavas ir/ar įstatinis kapitalas neatitinka Vertybinių popierių komisijos nustatytų reikalavimų;

5) pensijų fondas nesilaiko šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų ar kitų tiesiogiai šiame įstatyme nurodytų teisės aktų reikalavimų.

8. Vertybinių popierių komisija dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų priežasčių gali apriboti pensijų fondo veiklą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Per šį laiką Vertybinių popierių komisija priima sprendimą dėl pensijų fondo veiklos apribojimų panaikinimo ar leidimo atšaukimo. Nutarime dėl veiklos apribojimo turi būti nurodytos apribojimo priežastys ir terminai, per kuriuos pažeidimai turi būti pašalinti.

9. Pensijų fondo veiklos apribojimo laikotarpiui Vertybinių popierių komisija turi teisę paskirti administratorių šio fondo veiklai prižiūrėti. Administratoriaus teises ir pareigas nustato Vertybinių popierių komisija. Paskyrus administratorių, pensijų fondo (valdymo įmonės) vadovai turi gauti jo sutikimą dėl kiekvieno su fondo veikla susijusio sprendimo, nurodyto Vertybinių popierių komisijos nutarime dėl veiklos apribojimo.

10. Vertybinių popierių komisija privalo atšaukti išduotą leidimą pensijų fondo veiklai, jei pensijų fondas yra likviduojamas. Ji taip pat gali atšaukti leidimą, jei yra bent viena iš šių priežasčių, kai pensijų fondas:

1) reorganizuojamas;

2) leidimą gavo pateikęs žinomai klaidingą ar melagingą informaciją, suklastotus dokumentus arba nuslėpęs faktus, dėl kurių leidimas negalėjo būti išduodamas;

3) per 1 metus nuo leidimo pensijų fondo veiklai gavimo dienos nepradėjo savo veiklos;

4) neužtikrina jam patikėtų lėšų saugumo ar nebegali vykdyti savo įsipareigojimų pensijų programos dalyviams;

5) aplaid˛iai ir apgaulingai tvarko finansinź apskait¹, netinkamai sudaro finansines ataskaitas;

6) per nurodytą terminą nepašalina trūkumų, dėl kurių buvo apribota pensijų fondo veikla;

7) nesilaiko šio įstatymo, kitų šiame įstatyme nurodytų įstatymų ar jų pagrindu priimtų teisės aktų reikalavimų.

11. Prieš priimdama sprendimą apriboti pensijų fondo veiklą ar atšaukti leidimo pensijų fondo veiklai galiojimą, Vertybinių popierių komisija turi informuoti pensijų fondą ir sudaryti sąlygas jam pasiaiškinti.

12. Pensijų fondas turi teisę samdyti nepriklausomą auditorių savo veiklai patikrinti, jeigu Vertybinių popierių komisija nustato šio straipsnio 10 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytus leidimo pensijų fondo veiklai atšaukimo pagrindus. Nepriklausomo auditoriaus išvada Vertybinių popierių komisijai turi būti pateikta per 2 mėnesius nuo pareikalavimo atlikti auditą, jeigu Komisija nenustato kitokio termino. Klausimas dėl leidimo pensijų fondo veiklai atšaukimo gali būti svarstomas be nepriklausomo audito išvadų, jei pensijų fondas per nustatytą terminą Vertybinių popierių komisijai nepateikė šių išvadų arba atsisakė atlikti nepriklausomą auditą ar nepateikė jokios informacijos apie tai, kad bus atliekamas nepriklausomas auditas.

6 straipsnis. Pensijų fondo veiklos ypatumai

1. Pensijų fondams nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:

1) kapitalo pakankamumo;

2) likvidumo;

3) maksimalios atviros pozicijos u˛sienio valiuta.

2. Normatyvų dydžius, apskaičiavimo metodiką ir informacijos apie normatyvų vykdymą pateikimo periodiškumą nustato Vertybinių popierių komisija.

3. Pensijų fondas negali užsiimti jokia kita veikla, išskyrus ta, kuri susijusi su pensijų fondo veikla.

4. Pensijų fondui draudžiama:

1) suteikti paskolas, garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį dėl jo prievolių įvykdymo;

2) imti paskolas, išskyrus trumpalaikes (iki metų) likvidumui palaikyti, kurių dydis negali viršyti 10 procentų pensijų fondo nuosavo kapitalo dydžio;

3) įkeisti turimus vertybinius popierius ar kitą turtą, išskyrus šios dalies 2 punkte numatytą išimtį, kai trumpalaikės paskolos grąžinimas užtikrinamas pensijų fondui priklausančių vertybinių popierių ar kito turto įkeitimu;

4) įsigyti ir turėti vertybinių popierių ar kito turto, dėl kurių būtų pažeisti diversifikuotam investicijų portfeliui keliami reikalavimai, išskyrus naujai steigiamą pensijų fondą, kuris 6 mėnesius nuo leidimo pensijų fondo veiklai gavimo dienos gali nesilaikyti diversifikavimo reikalavimų;

5) dalyvauti organizacijose, kurių narių turtinė atsakomybė už organizacijos prievoles yra neribota;

6) būti įmonių steigėju;

7) leisti obligacijas;

8) prisiimti įsipareigojimus, nesusijusius su pensijų fondo veikla;

9) įsigyti brangiųjų metalų ar brangiųjų metalų sertifikatų (liudijimų).

7 straipsnis. Pensijų fondo valdymo įmonė

1. Pensijų fondas pensijų programų turtą, taip pat nuosavą turtą gali valdyti pats (jei pensijų fondas vykdo 36 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus) arba perduoti valdyti valdymo įmonei, kuri:

1) turi Vertybinių popierių komisijos išduotą atitinkamą leidimą. Šių leidimų išdavimo bei jų panaikinimo tvarką ir sąlygas nustato Vertybinių popierių komisija;

2) vykdo Vertybinių popierių komisijos nustatytus reikalavimus minimaliam nuosavam kapitalui ir/ar įstatiniam kapitalui.

2. Pensijų fondų valdymo įmonėms taikomos Investicinių bendrovių įstatymo nuostatos, jei šis įstatymas nenumato kitaip.

3. Valdymo įmonė privalo teikti Vertybinių popierių komisijai periodines finansines ataskaitas, ataskaitas apie jos kapitalą bei veiklą pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles.

8 straipsnis. Pensijų fondo reorganizavimas

1. Pensijų fondui reorganizuoti turi būti gautas Vertybinių popierių komisijos sutikimas.

2. Pensijų fondo reorganizavimui taikomi Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimai, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

3. Reorganizavimo projekte pensijų fondas, be kitos Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos informacijos, privalo nurodyti pensijų programų ir jų dalyvių skaičių, duomenis apie perduodamas / priimamas pensijų programas ir jų turtą, fondo nuosavą turtą, valdymo įmonę, depozitoriumą, pensijų fondo prievolių perdavimo-priėmimo sąlygas ir terminus, turtines ir neturtines pensijų programų dalyvių teises po reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminus. Reorganizavimo projektui turi pritarti kiekvieno reorganizuojamo pensijų fondo visuotinis akcininkų susirinkimas, Vertybinių popierių komisija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

4. Apie reorganizavimą kiekvienas pensijų fondas privalo paskelbti Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka.

5. Po reorganizavimo veiksiantys pensijų fondai turi iš naujo gauti Vertybinių popierių komisijos leidimą, kaip tai numatyta 5 straipsnyje. Bent vienam po reorganizavimo veiksiančiam pensijų fondui negavus leidimo, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl pensijų fondo reorganizavimo laikomas negaliojančiu.

6. Informacija apie reorganizavimo eigą ir terminus turi būti pateikiama kiekvienam to pareikalavusiam pensijų fondo akcininkui, pensijų programos dalyviui, įmokų mokėtojui, Vertybinių popierių komisijai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

7. Gavęs Vertybinių popierių komisijos sutikimą, reorganizuojamas pensijų fondas gali be pensijų programos dalyvio sutikimo pensijų programą (programas) ir atitinkamas pensijų sutartis perkelti į kitą pensijų fondą, jeigu priimantis pensijų programą pensijų fondas nekeičia jų sąlygų ir perima visus įsipareigojimus pensijų programos dalyviams.

8. Jei pensijų programos dalyvis dėl pensijų fondo reorganizavimo per 6 mėnesius nuo Vertybinių popierių komisijos leidimo reorganizuotam pensijų fondui išdavimo dienos pareiškia norą pereiti į kitą pensijų programą, tai šis dalyvis į kitą pensijų programą turi būti perkeliamas nemokamai.

9 straipsnis. Pensijų fondo likvidavimas

1. Pensijų fondas likviduojamas šio įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

2. Pensijų fondas gali būti likviduojamas:

1) visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, jei tam pritaria Vertybinių popierių komisija;

2) Vertybinių popierių komisijos sprendimu, kai šio įstatymo nustatyta tvarka atšaukiamas leidimas pensijų fondo veiklai;

3) teismo sprendimu vykdant bankroto procedūrą.

3. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pensijų fondas gali būti likviduojamas tik tuo atveju, jeigu jis Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka perdavė visą pensijų programų turtą ir visas pensijų sutartis kitam pensijų fondui. Pensijų sutartis perimantis pensijų fondas negali bloginti pensijų programų sąlygų programos dalyvio atžvilgiu ir turi perimti visus įsipareigojimus šių dalyvių naudai.

4. Ne vėliau kaip per 3 dienas po visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo likviduoti pensijų fondą apie tai turi būti pranešta raštu Vertybinių popierių komisijai bei rejestro tvarkytojui ir nurodomi duomenys apie paskirtą likvidatorių. Šį likvidatorių Vertybinių popierių komisija turi teisę pakeisti.

5. Vertybinių popierių komisija, priėmusi sprendimą likviduoti pensijų fondą, skiria jo likvidatorių. Šis likvidatorius Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka praneša rejestro tvarkytojui apie priimtą sprendimą likviduoti pensijų fondą bei duomenis apie likvidatorių.

6. Apie likvidavimą kiekvienas pensijų fondas privalo paskelbti Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka. Informacija apie pensijų fondo likvidavimo eigą ir terminus turi būti pateikta kiekvienam to pareikalavusiam pensijų fondo dalyviui, akcininkui, įmokų mokėtojui, Vertybinių popierių komisijai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

7. Kai pensijų fondas likviduojamas Vertybinių popierių komisijos sprendimu, likvidatorius organizuoja pensijų programų turto ir šių programų dalyvių pensijų sutarčių perdavimą kitam pensijų fondui. Turtas, likęs po to, kai kitam pensijų fondui (fondams) buvo perduoti visi likviduojamo fondo įsipareigojimai pagal pensijų programas, turi būti parduodamas per vertybinių popierių biržą ar aukcione pagal Vertybinių popierių komisijos nustatytas taisykles ir atsiskaičius su kreditoriais gali būti dalijamas likviduojamo pensijų fondo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui.

8. Pensijų programų turtas negali būti naudojamas likviduojamo pensijų fondo kreditorių ar akcininkų reikalavimams tenkinti.

9. Nepriklausomo auditoriaus patikrintą likvidavimo ataskaitą likvidatorius pateikia Vertybinių popierių komisijai.

10. Perduodant pensijų programų turtą ir pensijų sutartis, taikomos 8 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos.

10 straipsnis. Pensijų fondo bankroto procedūra

1. Pensijų fondo bankroto bylos iškėlimo, teisminio nagrinėjimo ir likvidavimo dėl bankroto procedūra vykdoma remiantis Įmonių bankroto įstatymu, kiek tai neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

2. Pensijų fondo bankroto byla nagrinėjama tik teismine tvarka. Pensijų fondo bankroto bylą teismas iškelia pagal Vertybinių popierių komisijos pareiškimą dėl šio fondo nemokumo.

3. Pensijų fondo bankroto bylos nagrinėjimo metu kreditorių susirinkimai nešaukiami. Jų interesams atstovauja Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka sudarytas komitetas, į kurio sudėtį įeina pensijų programų dalyvių atstovai, kiti kreditoriai ir Vertybinių popierių komisijos atstovai.

4. Nuo pensijų fondo bankroto bylos iškėlimo dienos sustabdomos visos pensijų fondo operacijos, išskyrus būtinas administratoriaus veiklai užtikrinti bei numatytas 5 dalyje, ir visi pensijų įmokų mokėjimai į pensijų sąskaitas bei išmokos iš šių sąskaitų. Išlaidų, reikalingų administratoriaus veiklai užtikrinti, sąmatą tvirtina bei keičia teismas administratoriaus teikimu.

5. Teismo paskirtas administratorius organizuoja pensijų programų (kartu su pensijų programų turtu, pensijų sutartimis ir pensijų sąskaitomis) perdavimą kitam (kitiems) pensijų fondui (fondams). Pensijų fondo iki bankroto bylos iškėlimo dienos prisiimtiems ir nuo pensijų fondo bankroto bylos iškėlimo iki pensijų sutarčių perdavimo į kitą pensijų fondą susidariusiems įsipareigojimams (proporcingai pagal kiekvieną perduodamą pensijų programą) padengti naudojamas pensijų fondo nuosavas turtas. Administratorius turi teisę be pensijų programos dalyvio sutikimo perduoti pensijų programų turtą ir įsipareigojimus pagal pensijų sutartis bei programas kitam pensijų fondui, jeigu priimantis pensijų programą pensijų fondas nekeičia jos sąlygų ir perima visus įsipareigojimus pensijų programos dalyvių atžvilgiu. Šiuo atveju, jeigu pensijų programos dalyvis per 6 mėnesius po jo perkėlimo į kito pensijų fondo pensijų programą pareiškia norą pereiti į kitą pensijų programą, tai šis turi būti perkeliamas į kitą pensijų programą nemokamai.

6. Teismui priėmus sprendimą likviduoti pensijų fondą, pensijų sutartys, kurios nebuvo perkeltos į kitą pensijų fondą iki sprendimo dėl likvidavimo priėmimo, teismo sprendimu skelbiamos nutrauktomis, jei iki tokio sprendimo priėmimo programos dalyvis nenutraukė šios sutarties pats.

7. Likvidatorius per teismo nustatytą laikotarpį sudaro pensijų fondo kreditorių sąrašą bei nustato jų reikalavimų mastą pagal sprendimo likviduoti foną priėmimo dienos būklę. Duomenis apie pensijų programų dalyvių reikalavimus, derinamus su kiekvienu pensijų programos dalyviu tvirtina šio straipsnio 3 dalyje nustatytas komitetas.

8. Pensijų programų dalyvių reikalavimai grąžinti jiems nuosavybės teise priklausantį pensijų fondo turtą ir sumokėti pensijų fondo įsipareigotas bei neįvykdytas pensijų programos investicijų pajamas turi būti patenkinti prieš pradedant tenkinti pensijų fondo kreditorių reikalavimus.

9. Pensijų fondo kreditorių reikalavimai tenkinami tokia tvarka:

1) pirmąja eile tenkinami pensijų fondo darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą už suluošinimą ar kitokį pakenkimą sveikatai ar gyvybės atėmimą;

2) antr¹ja eile tenkinamos teismo ir administravimo ilaidos bei reikalavimai, kuriems pareikti pagrindas atsirado po sprendimo likviduoti fond¹ paskelbimo dienos;

3) trečiąja eile tenkinami visi kiti kreditorių reikalavimai;

4) kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai yra visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiškai patenkinti visus vienos eilės reikalavimus, šie reikalavimai tenkinami proporcingai kiekvienam kreditoriui priklausančiai sumai.

10. Pensijų fondo bankroto atveju fondo kreditoriai neturi teisės nukreipti išieškojimo į pensijų turtą.

11 straipsnis. Pensijų fondų asociacijos

Pensijų fondai turi teisę jungtis į asociacijas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

TREČIASIS skirsnis

Pensijų fondų valdymas

12 straipsnis. Pensijų fondo valdymas

1. Be apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, pensijų fondo stebėtojų tarybos ir valdybos nariais negali būti pensijų fondo auditorius, kito pensijų fondo stebėtojų tarybos ir valdybos nariai, asmenys, susiję su pensijų fondo depozitoriumu ar valdymo įmone, taip pat asmenys, turintys teistumą už nusikaltimus nuosavybei, finansams ir ūkininkavimo tvarkai.

2. Vertybinių popierių komisija turi teisę įpareigoti pensijų fondo valdybą (stebėtojų tarybą, jei valdyba nesudaroma) sušaukti neeilinį fondo akcininkų visuotinį susirinkimą.

13 straipsnis. Pensijų fondo valdymo organų narių atsakomybė

Pensijų fondo stebėtojų tarybos, valdybos nariai, administracijos vadovas bei kiti administracijos darbuotojai, savo sprendimais, veiksmais ar neveikimu pažeidę Lietuvos Respublikos įstatymus, pensijų fondo įstatus, pensijų programas ar pareigą veikti pensijų programų dalyvių labui, privalo atlyginti pensijų fondui žalą, atsiradusią dėl žalos pensijų programų dalyviams atlyginimo. Stebėtojų tarybos ir valdybos narių atsakomybė yra solidari. Narys, balsavęs prieš tokį nutarimą, atleidžiamas nuo pareigos atlyginti pensijų fondui žalą, jei posėdžio protokole yra įrašytas jo protestas. Nuo atsakomybės atleidžiamas ir susirinkime nedalyvavęs narys, jeigu jis per 7 dienas po to, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokį nutarimą, įteikė posėdžio pirmininkui raštik¹ protest¹.

14 straipsnis. Veiklos kontrolė

1. Ūkiniams metams pasibaigus pensijų fondų finansinė apskaita ir atskaitomybė turi būti patikrinta nepriklausomos audito įmonės.

2. Įstatų nustatyta tvarka pensijų fonde gali būti sudaromos pensijų fondo veiklos kontrolės komisijos.

3. Pensijų fondo sutarties su audito įmone sąlygos turi būti suderintos su Vertybinių popierių komisija. Sutarties sąlygos, nesuderintos su Vertybinių popierių komisija, negalioja.

4. Pensijų fondo auditas atliekamas pagal auditą ir auditorių darbą reglamentuojančius teisės aktus bei sutarties tarp pensijų fondo ir auditoriaus sąlygas.

5. Pensijų fondas privalo pateikti auditoriui jo reikalaujamus dokumentus.

6. Auditoriaus išvadose taip pat turi būti pareikšta nuomonė apie pensijų fondo finansinį pajėgumą vykdyti pagal pensijų sutartis prisiimtus įsipareigojimus, taip pat turi būti nurodyti visi šio įstatymo ir kitų pensijų fondų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

KETVIRTASIS skirsnis

Pensijų programos ir jų dalyviai

15 straipsnis. Pensijų programa

1. Savo veiklą pensijų fondai grindžia pensijų programomis.

2. Pensijų programą (programas) tvirtina ir ją (jas) keičia pensijų fondo valdyba (stebėtojų taryba, jei valdyba nesudaroma) įstatuose nustatyta tvarka, ją (jas) suderina su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir registruoja Vertybinių popierių komisijoje pastarosios nustatyta tvarka.

3. Pensijų programoje turi būti nurodyta:

1) pensijų fondo pavadinimas, jo buveinė;

2) pensijų programos pavadinimas;

3) įstojimo į pensijų programą, išstojimo ir pašalinimo iš jos sąlygos ir tvarka;

4) programos dalyvių teisės ir pareigos;

5) pensijų įmokų mokėjimo būdai bei tvarka;

6) pensijų išmokų mokėjimo būdai ir jų pasirinkimo galimybės, pensinis amžius teisei į papildomą pensiją įgyti;

7) anuitetų įsigijimo tvarka;

8) programos investicijų strategija (pensijų turto investavimo tvarka ir sritys);

9) pensijų programų turto kaupimo ir paskirstymo dalyviams tvarka;

10) atskaitymų iš pensijų programos turto investicijų pajamų ir jų įskaitymo į pensijų sąskaitas tvarka;

11) ataskaitų apie pensijų programos veiklą ir pensijų sąskaitas pateikimo pensijų programos dalyviams formos ir tvarka;

12) pensijų sutarčių sudarymo ir nutraukimo sąlygos bei tvarka;

13) perėjimo į kitą pensijų programą tvarka bei laikotarpis, per kurį pensijų fondas turi pervesti pensijų sąskaitos lėšas į pensijų programos dalyvio nurodytą pensijų sąskaitą kitoje pensijų programoje. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai;

14) pensijų programos pakeitimo tvarka;

15) pensijų programos nutraukimo tvarka;

16) pensijų programos pajamingumo lygio nustatymo tvarka;

17) atlyginimo pensijų fondo valdymo įmonei, jeigu jai perduodamas valdyti pensijų turtas, nustatymo tvarka.

4. Pensijų programos gali turėti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam įstatymui bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vertybinių popierių komisijos nustatytiems reikalavimams.

5. Pensijų fondas privalo sudaryti galimybes visiems asmenims susipažinti su įregistruotomis pensijų programomis bei jų pakeitimais.

6. Pensijų fondas privalo raštu informuoti kiekvieną pensijų programos dalyvį, įmokų mokėtojus, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Vertybinių popierių komisiją apie pensijų programos pakeitimus ne mažiau kaip prieš 30 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo. Pensijų programos ir jų pakeitimai įsigalioja praėjus ne mažiau kaip 30 dienų nuo jų įregistravimo Vertybinių popierių komisijoje.

16 straipsnis. Pensijų sutartis

1. Pensijų sutartis yra sutartis tarp pensijų fondo ir įmokų mokėtojo (mokėtojų), pagal kurią pirmasis prisiima įsipareigojimus pensijų programų dalyviams pagal atitinkamą pensijų programą, o įmokų mokėtojas įsipareigoja mokėti pensijų įmokas. Prieš sudarant pensijų sutartį, visi asmenys, kurių naudai sutartis sudaroma, turi būti supažindinti su pensijų programa, kurios dalyviais jie taps įsigaliojus pensijų sutarčiai. Pensijų programa yra pensijų sutarties dalis.

2. Pensijų sutartį su pensijų fondu sudaro pensijų programos dalyvis, jo darbdavys arba kitas asmuo pensijų programos dalyvio naudai.

3. Pensijų sutartis, sudaryta darbdavio ar kito asmens pensijų programos dalyvio naudai gali būti individuali, sudaryta tarp pensijų fondo ir įmokų mokėtojo vieno programos dalyvio naudai, ir grupinė, sudaryta įmokų mokėtojo daugiau negu vieno programos dalyvio naudai. Darbdavys turi teisę sudaryti pensijų sutartį savo darbuotojų naudai. Grupinė pensijų sutartis gali būti kolektyvinės sutarties priedu.

4. Tuo atveju, kai įsipareigojimą mokėti pensijų įmokas prisiima darbdavys, darbuotojas turi teisę nurodyti pensijų fondą, su kuriuo darbdavys turi sudaryti pensijų sutartį jo naudai, jei kolektyvinė sutartis nenumato kitaip.

5. Pensijų sutartis turi numatyti galimybę bet kuriuo metu nutraukti pensijų sutartį pensijų programos dalyvio valia. Kitus pensijų sutarčių reikalavimus nustato Vertybinių popierių komisija, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pensijų sutarties sąlygos, prieštaraujančios Vertybinių popierių komisijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytiems reikalavimams, negalioja.

6. Pensijų fondas neturi teisės vienašališkai nutraukti pensijų sutarties be dalyvio sutikimo, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.

7. Pensijų fondas veda įmokų mokėtojų, sudariusių pensijų sutartis, dalyvių, kurių naudai tokios sutartys sudarytos bei dalyvių, gaunančių išmokas, registrus. Registro vedimo tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.

8. Pasirašius pensijų sutartį, pensijų fondas kiekvienam pensijų programos dalyviui pensijų fonde atidaro asmeninę pensijų sąskaitą.

17 straipsnis. Pensijų programos dalyvis

Pensijų programos dalyviu tampama sudarius pensijų sutartį su pensijų fondu šio įstatymo nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Pensijų programos dalyvio teisės

1. Pensijų programos dalyvis turi teisę:

1) gauti išmokas kaip nustatyta šiame įstatyme, pensijų fondo įstatuose, pensijų programoje ir pensijų sutartyje;

2) gauti dalį (priskaičiuojant į pensijų sąskaitą) pensijų programos turto investicijų pajamų, gautų pagal atitinkamą pensijų programą, proporcingai pensijų sąskaitoje turimų lėšų sumai;

3) gauti informaciją apie pensijų fondo veiklą, jo finansinę-ūkinę būklę ir turtą bei finansinius įsipareigojimus, savo pensijų sąskaitoje esančias lėšas ir į ją priskaičiuotas investicijų pajamas;

4) raštu įspėjęs pensijų fondą, pakeisti pensijų įmokų dydį, tvarką ir periodiškumą, laikinai nutraukti įmokų mokėjimą;

5) testamentu palikti pensijų sąskaitoje laikomas lėšas;

6) kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, pensijų programos bei pensijų sutarties nustatytas teises.

19 straipsnis. Pensijų programos dalyvio pareigos

1. Pensijų programos dalyvis privalo:

1) laikytis pensijų programos ir pensijų sutarties nuostatų;

2) neskleisti iš pensijų fondo gautos konfidencialios informacijos.

2. Pensijų programos dalyvis, nesilaikantis savo pareigų, pensijų fondo įstatuose nustatyta tvarka gali būti pašalintas iš pensijų programos.

20 straipsnis. Pensijų programos dalyvio išstojimas iš pensijų programos ir dalyvavimo pensijų programoje pasibaigimas

1. Dalyvavimas pensijų programoje pasibaigia, kai pensijų fondas įvykdo savo įsipareigojimus pensijų programos dalyviui, kai dalyvis išstoja iš pensijų programos, pereina į kitą pensijų programą arba mirta, taip pat, kai nutraukiama pensijų programa.

2. Pensijų programos dalyvio naudai sudarytos pensijų sutarties nutraukimas, nepereinant į kitą pensijų programą, ar dalyvio pašalinimas iš pensijų programos yra laikomi pensijų programos dalyvio išstojimu iš pensijų programos.

3. Išstodamas iš pensijų programos, dalyvis turi gauti asmeninėje pensijų sąskaitoje priskaičiuotas lėšas, atskaičius iš jų į pensijų sąskaitą įskaitytas paskutinių 3 metų investicijų pajamas arba 5 procentus nuo išimamos sumos, iš šių sankcijų taikant didesnę. Už šias sankcijas pensijų fondo gautos lėšos priskiriamos pensijų programos turtui.

4. Kai pensijų programos dalyvis išstoja iš šios programos, pensijų fondas privalo atsiskaityti su juo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dalyvio raštiško prašymo išstoti iš programos gavimo ar sprendimo pašalinti pensijų programos dalyvį priėmimo dienos, pagal iki tos dienos jo sąskaitoje sukauptą sumą, netaikant šio įstatymo 24 ir 25 straipsnių reikalavimų.

5. Pensijų fondui, pensijų fondo akcininkams, pensijos įmokų mokėtojui yra draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti dalyvio teisę išstoti iš pensijų programos, taip pat atskaityti didesnę nei šiame įstatyme nustatytą dalį jo naudai sukaupto pensijų turto.

21 straipsnis. Dalyvio perėjimas į kitą pensijų programą

1. Pensijos sutarties nutraukimas ir naujos pensijos sutarties sudarymas pagal kitą pensijų programą tame pačiame arba kitame pensijų fonde laikomas pensijų programos dalyvio perėjimu į kitą pensijų programą.

2. Dalyvio perėjimas iš vienos pensijų programos į kitą turi būti vykdomas pagal sąlygas, numatytas pensijų programoje. Pensijų programos dalyvis turi teisę bent vieną kartą per ūkinius metus pereiti į kitą pensijų programą nemokamai.

3. Pensijų fondui, kurio pensijø programos dalyvis pareiškia norą pereiti į kitą pensijų programą, pensijų fondo akcininkams ar įmokų mokėtojui draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti šią pensijų programos dalyvio teisę.

4. Pensijų fondas, iš kurio programos dalyvis pereina į kitą pensijų fondą, turi pateikti priimančiajam fondui:

1) pensijų programos ir pensijos sutarties, sudarytos su pensijų fondo dalyviu ar su trečiuoju asmeniu pensijų programos dalyvio naudai, kopijas, taip pat šių dokumentų visų pakeitimų kopijas;

2) išrašus apie dalyvio naudai įmokėtas įmokas;

3) išrašus apie dalyviui išmokėtas pinigų sumas;

4) pensijų programos turtą, priklausantį dalyviui raštiško prašymo pereiti į kitą programą pateikimo dieną.

22 straipsnis. Pensijų programos nutraukimas

1. Pensijų programa gali būti nutraukiama pensijų fondo valdybos (stebėtojų tarybos, jei valdyba nesudaroma) arba teismo sprendimu.

2. Pensijų programą pensijų fondo valdybos (stebėtojų tarybos, jei valdyba nesudaroma) sprendimu galima nutraukti, esant bent vienai iš šių priežasčių:

1) pensijų fondas yra įvykdęs visus savo įsipareigojimus visiems šios pensijų programos dalyviams;

2) šios programos dalyviai pereina į kitą pensijų programą ir (arba) išstoja iš šios pensijų programos;

3) likviduojamas ar reorganizuojamas pensijų fondas;

4) kitais atvejais, numatytais pensijų programoje.

3. Pensijų fondas be pensijų programų dalyvių sutikimo gali nutraukti pensijų programą tik tuo atveju, jeigu jis Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka perdavė visą pensijų programų turtą ir pensijų įsipareigojimus pagal pensijų sutartis kitam pensijų fondui. Šiuo atveju įsipareigojimus perimantis pensijų fondas negali bloginti pensijų programų sąlygų ir perima visus įsipareigojimus pensijų programų dalyviams.

4. Jei pensijų programos dalyvis dėl pensijų programos nutraukimo per 6 mėnesius nuo sprendimo nutraukti pensijų programą priėmimo dienos pareiškia norą pereiti į kito pensijų fondo pensijų programą, tai šis dalyvis turi būti perkeliamas į kitą pensijų program¹ nemokamai.

5. Apie sprendimą nutraukti pensijų programą pensijų fondas privalo informuoti pensijų programos dalyvius, įmokų mokėtojus, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Vertybinių popierių komisiją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sprendimo nutraukti pensijų programą priėmimo dienos.

penktasis skirsnis

Pensijų įmokos ir išmokos

23straipsnis. Pensijų įmokos

1. Pensijų įmokos mokamos tik piniginių lėšų forma.

2. Darbdaviai gali mokėti įmokas ar jų dalį savo darbuotojų naudai.

3. Įmokų mokėtojas, kuris kartu yra pensijų programos dalyvis, neatsako savo turtu už pensijų įmokų mokėjimo tvarkos pažeidimus. Kitų įmokų mokėtojų atsakomybė yra nustatoma darbo sutartimi, kolektyvine sutartimi ar kita sutartimi, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigoja mokėti pensijų įmokas pensijų programos dalyvių naudai.

4. Įmokų mokėjimo nutraukimas ar kiti mokėjimo pažeidimai negali būti pagrindas nutraukti pensijos sutartį ar apriboti pensijų programų dalyvių nuosavybės teisę į pensijų programos turtą.

5. Toje pačioje programoje vienu metu mokėti pensijos įmokas ir gauti pensijos išmokas to paties pensijų programos dalyvio vardu yra draudžiama.

6. Tais atvejais, kai pensijos įmokas moka ne pats pensijų programos dalyvis, tokios įmokos tampa pensijų programos dalyvio nuosavybe nuo jų įmokėjimo į pensijos sąskaitą momento.

7. Jeigu įmokų mokėtojas, kuris nėra pensijų programos dalyvis, laiku nemoka sutartų įmokų, pensijų fondas privalo raštu informuoti apie tai pensijų programos dalyvį ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pirmojo pažeidimo.

8. Darbuotojas pagal darbdavio pasirašytą pensijos sutartį pensijos įmokas moka tiktai savanoriškai.

9. Darbdavys neturi teisės perkelti darbuotojui pareigą mokėti jo sudarytoje pensijos sutartyje nustatytas įmokas.

24 straipsnis. Pensijos imokos

1. Teisė į pensijos išmokas įgyjama pensijų programos dalyviui sulaukus pensijų programoje nurodyto pensinio amžiaus, kuris negali būti daugiau nei 5 metais mažesnis nei pensinis amžius, nustatytas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, išskyrus Vyriausybės numatytus atvejus.

2. Pensijų programos dalyvis, kuriam Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės yra pripažintas I arba II grupės invalidumas, įgyja teisę į pensijos išmokas nuo invalidumo pripažinimo dienos.

3. Pensijų programos dalyvis turi teisę atidėti pensijos išmokų mokėjimą. Kad šis mokėjimas būtų atidėtas, pensijų programos dalyvis turi pateikti raštišką prašymą pensijų fondui ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius, iki sukaks pensijų sutartyje numatytas pensinis amžius. Programos dalyvis turi teisę bet kuriuo metu raštiškai atšaukti pensijos išmokų mokėjimo atidėjimą. Šiuo atveju pensijos išmokos turi būti pradėtos mokėti ne vėliau kaip po 2 mėnesių nuo raštiško prašymo nutraukti išmokų atidėjimą dienos.

4. Pensijos išmokos turi būti pradedamos mokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių pensijų programos dalyvio teisę į pensijos išmokas, pateikimo pensijų fondui. Šių dokumentų sąrašą tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

5. Iš pensijos sąskaitos negali būti daromos jokios kitos išmokos, nenumatytos šiame įstatyme.

25 straipsnis. Pensijos išmokų būdai

1. Pensijos išmokos pensijų programos dalyvio pasirinkimu gali būti mokamos šiais būdais:

1) vienkartine imoka, nevirijant io straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus dyd˛io;

2) pensijų sąskaitoje esanči¹ sum¹ imokant dalimis periodikai, tačiau ne rečiau kaip kas ketvirtį;

3) nuperkant pensijų anuitetą draudimo bendrovėje, vykdančioje gyvybės draudimą.

2. Maksimalus vienkartinės išmokos iš pensijos sąskaitos dydis nustatomas toks, kad ją išmokėjus pensijos sąskaitoje liktų suma, pakankama pensijų programos dalyviui įsigyti valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio anuitetą gyvybės draudimo įmonėje. Šios sumos dydį nustato Draudimo priežiūros tarnyba pagal savo patvirtintas taisykles ir praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

3. Jei suma, esanti pensijos s¹skaitoje, imokama dalimis, ji negali viryti maksimalaus dyd˛io, kuris apskaičiuojamas šią sumą dalijant iš pensijų programos dalyvio vidutinės būsimo gyvenimo trukmės. Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė kasmet skaičiuojama Statistikos departamento prie Vyriausybės ir pranešama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Maksimalus dalies dydis pensijų programos dalyviui perskaičiuojamas kasmet.

4. Jei pensijų programos dalyvis turi teisę gauti pensiją iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto arba pensiją iš valstybės biudžeto, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti apribojimai pensijos išmokų dydžiui netaikomi.

5. Pensijos išmokų būdą, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki išmokų mokėjimo pradžios, pasirenka pensijų programos dalyvis.

6. Pensijų programos dalyvis, gaunantis pensijos išmokas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, prieš 2 mėnesius raštu įspėjęs pensijų fondą, gali pakeisti išmokų mokėjimo būdą ar tvarką arba sustabdyti išmokų mokėjimą. Išmokų mokėjimas atnaujinamas per 2 mėnesius nuo išmokų gavėjo raštiško pareiškimo atnaujinti išmokų mokėjimą.

26 straipsnis. Pensijų anuitetai

1. Pensijų anuitetas pensijų programos dalyvio pasirinkimu perkamas draudimo įmonėje, vykdančioje gyvybės draudimą, už jo pensijos sąskaitoje sukauptas lėšas. Pensijų fondas tarpininkauja pensijų programos dalyviui įsigyjant pensijų anuitetą.

2. Pensijų anuitetas įgyjamas pensijų programos dalyviui pasirašius draudimo sutartį su pensijų anuitetų mokėtoju. Pensijų anuitetų mokėtoju gali būti tik gyvybės draudimą vykdanti draudimo įmonė.

3. Pensijų anuitetų mokėtojų veiklą įstatymų nustatyta tvarka prižiūri Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.

4. Pensijų fondų tarpininkavimo įsigyjant pensijų anuitetus tvarką nustato Vertybinių popierių komisija kartu su Valstybine draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.

ETASIS skirsnis

Pensijų fondo finansai

27 straipsnis. Nuosavas kapitalas

1. Pensijų fondo nuosavo kapitalo sudėtį nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.

2. Pensijų fondo nei nuosavas kapitalas nei įstatinis kapitalas negali būti mažesni kaip 4 mln. litų.

3. Pensijų fondas privalo sudaryti garantijų rezervą, kuris sudaromas šio įstatymo 31 straipsnio nustatyta tvarka;

4. Nuosavas kapitalas turi būti investuotas į diversifikuotą investicijų portfelį, kuriam taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir pensijų turtui, nustatyti šio įstatymo 2 ir 35 straipsniuose.

5. Jei ūkiniams metams pasibaigus pensijų programų turto investicijų pajamų nepakanka pagal pensijų programas prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti, šiems įsipareigojimams iki programose prisiimto pajamingumo lygio padengti naudojamas pensijų fondo nuosavas kapitalas.

28 straipsnis. Įstatinis kapitalas

1. Pensijų fondo įstatinį kapitalą sudaro fondo įstatuose nurodytas, visiškai apmokėtas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas kapitalas. Įstatinis kapitalas registruojamas tik visiškai jį apmokėjus.

2. Turtiniai įnašai negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų pensijų fondo įstatinio kapitalo. Turtiniu įnašu gali būti tik nekilnojamas turtas, būtinas tiesioginei pensijų fondo veiklai.

3. Įstatinis kapitalas negali būti apmokėtas pinigais, kuriais yra užtikrintas prievolių įvykdymas tretiesiems asmenims.

4. Pensijų fondas neturi teisės mažinti įstatinio kapitalo, išskyrus mažinimą dėl patirto nuostolio.

29 straipsnis. Skolintas kapitalas

Pensijų fondas negali turėti kitokio skolinto kapitalo, išskyrus trumpalaikes paskolas likvidumui palaikyti, kurių dydžiui apribojimai nustatyti 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

30 straipsnis. Pensijų fondo pajamos ir sąnaudos

1. Pensijų programos turto investicijų pajamos, likusios padarius atskaitymus pagal šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, yra pripažįstamos pensijų fondo pajamomis iš pensijų programos turto.

2. Pensijų fondo sąnaudomis, be kitų, pripažįstamos ir pensijų fondo garantijų rezervo formavimo sąnaudos.

31 straipsnis. Pensijų fondo garantijų rezervas

1. Pensijų fondo garantijų rezervas formuojamas iš pensijų programų turto investicijų pajamų padarius atskaitymus pensijų programų dalyviams pagal pensijų programose prisiimtus įsipareigojimus. Šio rezervo minimalų dydį ir formavimo tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.

2. Garantijų rezervas gali būti naudojamas tik pensijų programose prisiimtiems įsipareigojimams pensijų programų dalyviams dengti.

3. Pensijų fondo pelnas negali būti išmokėtas dividendais ir tantjemomis, jeigu po visuotinio akcininkų susirinkimo atitinkamo sprendimo kapitalo pakankamumo rodiklis, minimalus nuosavas kapitalas ir garantijų rezervo dydis tampa mažesni nei Vertybinių popierių komisijos nustatyti dydžiai.

32 straipsnis. Pensijų programos turtas

1. Kiekvienos pensijų programos turtas, tame skaičiuje gautos investicijų pajamos (sąnaudos), apskaitomas atskirai nuo pensijų fondo nuosavo turto.

2. Pensijų fondas kasmet priskaito į asmenines pensijų programos dalyvių sąskaitas pensijų programos turto investicines pajamas, įsipareigotas pagal atitinkamą pensijų programą, kurios negali buti mažesnės nei patvirtintas minimalus pensijų programos pajamingumas. Minimalų kiekvienos pensijų programos pajamingumą tvirtina pensijų fondo valdyba, sudarydama pensijų programą, ir jis negali būti ateityje mažinamas.

3. Į asmenines pensijų programos dalyvių sąskaitas turi būti priskaitoma ne mažiau kaip 80% pensijų programos turto investicinių pajamų, likusių padarius atskaitymus pensijų programos dalyviams pagal pensijų programose prisiimtus įsipareigojimus bei padarius atskaitymus į pensijų fondo garantijų rezervą.

33 straipsnis. Pensijų sąskaitos

1. Pensijų fondas privalo kiekvienam pensijų programos dalyviui atidaryti asmeninę pensijų sąskaitą pensijų fonde, kurioje būtų kaupiamos pensijų įmokos ir pensijų programos dalyviui pensijų fondo įstatuose nustatyta tvarka priskaičiuotos pensijų programų turto investicijų pajamos. Informacija apie pensijų sąskaitas yra laikoma konfidencialia.

2. Programos dalyvių pensijų sąskaitose sukauptų sumų apskaitos tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.

34 straipsnis. Pensijų programos turto nuosavybės teisė

1. Pensijų programos turtas nuosavybės teise priklauso pensijų fondo pensijų programos dalyviams. Po dalyvio mirties jo pensijų sąskaitoje esantis pensijų programos turtas paveldimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

2. Pensijų fondas ar valdymo įmonė neatsako pensijų programos turtu už įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Pensijų programos turtas, valdomas pensijų fondo ir (ar) valdymo įmonės, negali būti naudojamas pensijų fondo ir (ar) valdymo įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti ir yra grąžinamas savininkams šio įstatymo nustatyta tvarka.

3. Pensijų fondas savo nuosavu turtu atsako už pensijų programose prisiimtus įsipareigojimus pensijų programos dalyviams.

SEPTINTASIS skirsnis

Pensijų LĖŠŲ investavimas, REINVESTAVIMAS, valdymas ir saugojimas

35 straipsnis. Pensijų lėšų investavimas

1. Kiekvienos pensijų programos lėšos investuojamos ar reinvestuojamos į diversifikuotą investicijų portfelį, į kurio sudėtį įeina vertybiniai popieriai, nekilnojamasis turtas bei komercinių bankų indėliai, bankų išleisti depozitų sertifikatai.

2. Vertybiniai popieriai, į kuriuos gali būti investuojama, yra:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos organo) ileisti ar garantuoti vertybiniai popieriai;

2) vertybiniai popieriai, įtraukti į Lietuvos Respublikos veikiančių vertybinių popierių biržų oficialųjį prekybos sąrašą;

3) naujai išleidžiami vertybiniai popieriai, jeigu jų emisijos sąlygose yra numatytas emitento įsipareigojimas pateikti prašymą dėl priėmimo į oficialųjį prekybos sąrašą ir yra garantijos, kad išleidžiami vertybiniai popieriai bus įrašyti į šį sąrašą per vienerius metus nuo ileidimo;

4) Vertybinių popierių komisijos likvidžiais pripažinti vertybiniai popieriai.

3. Vertybinių popierių komisija gali nustatyti apribojimus pensijų turto investicijoms į komercinių bankų depozitus bei investicijoms į šio straipsnio 2 dalyje išvardintus vertybinius popierius.

4. Pensijų lėšas draudžiama investuoti į:

1) pensijų fondų išleistus vertybinius popierius;

2) valdymo įmonės, su kuria pensijų fondas yra sudaręs turto valdymo sutartį, išleistus vertybinius popierius;

3) įmonių ar kitų organizacijų, susijusių su valdymo įmone, išleistus vertybinius popierius.

4) išvestinius finansinius instrumentus, išskyrus, kai yra naudojami Vertybinių popierių komisijos pripažinti išvestiniai finansiniai instrumentai tik rizikos valdymui.

5. Bendra investicijų vertė į su pensijų fondu (jį kontroliuojančiais asmenimis) susijusių asmenų išleistus vertybinius popierius negali būti daugiau kaip 25 procentai pensijų programos turto vertės.

6 Pensijų programų dalyvių lėšos turi būti investuojamas pagal pensijų programoje ir sutartyje tarp pensijų fondo ir valdymo įmonės numatytą investavimo strategiją.

7. Į nekilnojamąjį turtą gali būti investuota ne daugiau kaip 20 procentų pensijų programos lėšų.

8. Pensijų fondui draudžiama naudoti išvestinius finansinius instrumentus spekuliaciniais tikslais ar naudoti Vertybinių popierių komisijos nepripažintus išvestinius finansinius instrumentus. Pensijų fondas turi teisę naudoti išvestinius finansinius instrumentus tik tuo atveju, jeigu jo įstatuose ir pensijų programoje yra aiškiai nurodyta, kokiais išvestiniais instrumentais ir kokiais tikslais ketina naudotis pensijų fondas. Kiekvienas išvestinis finansinis instrumentas turi būti pagrįstas konkrečiu investiciniu sandoriu (investicine pozicija). Toks sandoris ir jo rizikos valdymui naudojamas išvestinis finansinis instrumentas turi būti aiškiai nurodytas pensijų fondo ataskaitose.

36 straipsnis. Pensijų turto valdymas

1. Pensijų fondo, kuris neperduoda valdymo įmonei valdyti pensijų turto, ne mažiau kaip du pensijų fondo vadovai ar administracijos darbuotojai privalo turėti Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą. Apie sertifikatus turinčių darbuotojų pasikeitimus Vertybinių popierių komisija turi būti informuota per 5 dienas.

2. Pensijų turto valdymo sutartyje turi būti nuostatos, išvardintos Investicinių bendrovių įstatymo III skirsnyje. Turto valdymo sutartį turi patvirtinti pensijų fondo akcininkų susirinkimas. Sutartis fondo stebėtojų tarybos (valdybos) sprendimu gali būti nutraukta anksčiau laiko. Valdymo įmonė negali būti pakeista be Vertybinių popierių komisijos sutikimo.

3. Valdymo įmonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako už nuostolių (žalos), padarytų dėl jos kaltės pensijų fondui ar pensijų programų dalyviams atlyginimą. Turto valdymo sutarties nutraukimas anksčiau laiko neatleidžia valdymo įmonės nuo pensijų fondui ar pensijų programų dalyviams padarytų nuostolių (žalos) atlyginimo.

37 straipsnis. Pareiga perduoti saugoti pensijų turtą depozitoriumui

1. Pensijų fondas pensijų programos turtą sudarančias pinigines lėšas ir vertybinius popierius privalo saugoti pasirinktame depozitoriume, Depozitoriumas veikia pagal Investicinių bendrovių įstatymo IV skirsnio nuostatas, jei ko kita nenumato šis įstatymas. Vertybinių popierių komisija gali nustatyti papildomus reikalavimus depozitoriumui, kuriame laikomas pensijų turtas. Depozitoriumu negali būti pats pensijų fondas ar pensijų fondo valdymo įmonė, o depozitoriumas, kuriame saugomas pensijų fondo turtas, negali būti to pensijų fondo akcininku ar jo valdymo įmonės akcininku.

2. Sutartį su depozitoriumu tvirtina pensijų fondo stebėtojų taryba arba valdyba, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma) Pensijų fondas negali turėti daugiau kaip vieno vertybinių popierių ar piniginių lėšų depozitoriumo.

3. Kiekvienos pensijų programos turtą depozitoriumas privalo apskaityti atskirai.

4. Depozitoriumas privalo sudaryti su pensijų fondu sutartį, kurioje būtų numatyta atsiskaitymo už jo paslaugas tvarka ir įkainiai.

5. Depozitoriumas privalo pateikti visą reikalingą informaciją, kuri yra susijusi su jam patikėto turto apskaita atliekant pensijų fondo nepriklausomą auditą, taip pat kopijas saugomų dokumentų, kurie yra susiję su turto valdymu ir yra reikalingi atliekant pensijų fondo auditą.

6. Depozitoriumas kontroliuoja, kaip pensijų fondo ar valdymo įmonės (jeigu jai perduodamas valdyti pensijų turtas) vykdomos operacijos su vertybiniais popieriais atitinka šiame įstatyme, pensijų fondo įstatuose ir pensijų programose nustatytus reikalavimus.

7. Depozitoriumas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako už nuostolių (žalos), padarytų dėl jo kaltės pensijų programų dalyviams ir pensijų fondui atlyginimą. Depozitoriumas neatsako dėl pensijų fondo prisiimtų įsipareigojimų pensijų programos dalyviams.

ATUNTASIS skirsnis

Pensijų programų dalyvių interesų apsauga

38 straipsnis. Pareiga veikti pensijų programų dalyvių interesų labui

1. Pensijų fondas, valdymo įmonė ir depozitoriumas privalo veikti pensijų programų dalyvių interesų labui, savo veiklą organizuoti pagal galiojančius įstatymus, pensijų fondo įstatus ir kitus teisės aktus bei užtikrinti, kad jų veikla nepažeistų pensijų fondo akcininkų bei pensijų programos dalyvių turtinių teisių bei interesų. Pensijų fondas, valdymo įmonė bei depozitoriumas negali sudaryti jokio sandorio, kuris pakenktų pensijų fondo akcininkų ir jo pensijų programų dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.

2. Asmenims, susijusiems su pensijų fondu, valdymo įmone ir depozitoriumu, taikomi tie patys draudimai kaip ir Investicinių bendrovių įstatyme.

3. Pensijų fondo valdyba, stebėtojų taryba, administracija, valdymo įmonė bei depozitoriumas pilnai atsako už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų nevykdymo.

4. Nustačius, kad pensijų fondo vadovas sudarė sandorį, iš kurio jis ar su juo susiję asmenys gauna naudą pensijų fondo ar jo programų dalyvių sąskaita, arba neteisėtais veiksmais padaro jiems žalos, pensijų fondo akcininkai bei pensijų programų dalyviai turi teisę per teismą išreikalauti, kad jis perduotų pensijų fondui šio sandorio sukurtas teises ir pareigas ar atlygintų dėl šio sandorio patirtą žalą.

5. Jei pensijų fondas pažeidžia diversifikuoto investicijų portfelio reikalavimus, investuojant pensijų turtą, dėl Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytos pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamus vertybinius popierius ar dėl kitų nuo jo nepriklausančių priežasčių, jis privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius parduoti atitinkamą dalį vertybinių popierių dėl kurių buvo pažeisti diversifikuoto investicijų portfelio reikalavimai.

6. Asmuo, dirbantis pensijų fonde ar esantis pensijų fondo vadovu neturi teisės dirbti šio pensijų fondo depozitoriume ar valdymo įmonėje, taip pat būti šio pensijų fondo depozitoriumo ar valdymo įmonės vadovu.

7. Asmuo, dirbantis pensijų fondo depozitoriume ar esantis depozitoriumo vadovu, neturi teisės dirbti pensijų fondo, kurio turtą saugo šis depozitoriumas valdymo įmonėje arba būti šios valdymo įmonės vadovu.

8. Depozitoriume, kuriame pensijų fondas saugo vertybinius popierius ar pinigus, vadovais negali būti su pensijų fondu susiję asmenys.

39 straipsnis. Apskaita ir atskaitomybė

1. Pensijų fondo nuosavo turto ir pensijų programų turto finansinės apskaitos ir atskaitomybės tvarką nustato Finansų ministerija.

2. Valdymo įmonė ir depozitoriumas, su kuriais pensijų fondas turi sudaręs pensijų turto valdymo ir turto saugojimo sutartis, privalo pensijų fondui pateikti visus dokumentus, reikalingus būtinai finansinei atskaitomybei sudaryti. Tokių dokumentų sąrašą ir jų pateikimo tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.

3. Pensijų fondas privalo vesti kiekvienos pensijų programos apskaitą atskirai.

4. Pensijų fondo valdymo įmonė ir depozitoriumas atskirti nuo savo turto ir atskirai identifikuoti perduotą jiems valdyti (saugoti) kiekvienos pensijų programos turtą bei nuosavą pensijų fondo turtą.

5. Pensijų fondas per keturis mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai ir viešai paskelbti nepriklausomo auditoriaus patikrintas finansines ataskaitas. Metinėje pensijų fondo atskaitoje turi būti nepriklausomo auditoriaus išvada apie pensijų fondo apskaitos patikimumą ir atitikimą nustatytoms taisyklėms. Vertybinių popierių komisijai pareikalavus, auditoriai privalo jai pateikti pilną audito ataskaitą ir paaiškinimus dėl pensijų fondo finansinės atskaitomybės.

6. Valdymo įmonės ir depozitoriumai Vertybinių popierių komisijai privalo pateikti atskaitas, kurių turinį, formą ir pateikimo tvarką bei periodiškumą nustato Vertybinių popierių komisija.

40 straipsnis. Pensijų programos dalyvių informavimas

1. Pensijų fondas privalo viešai skelbti ir pateikti Vertybinių popierių komisijai ataskaitas apie savo veiklą ir finansinę būklę:

1) kiekvienų ūkinių metų ataskaitas - ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo ataskaitinių ūkinių metų pabaigos;

2) pusmečių ataskaitas už pirmuosius šešis ūkinių metų mėnesius - ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos.

Kartu su finansine atskaitomybe, pateikta metų ataskaitoje, turi būti pateikta nepriklausomo auditoriaus ivada.

2. Ataskaitų turinio reikalavimus, paskelbimo būdus ir tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.

3. Pensijų fondas privalo ne rečiau kaip kasmet pagal tvarką, numatytą pensijų programoje, raštu pranešti kiekvienam pensijų programos dalyviui jo pensijų sąskaitos likutį, taip pat informuoti pensijų programos dalyvį apie teisės aktų, susijusių su pensijų fondų veikla, valdymo įmonių ir depozitoriumų pasikeitimus, įvykusius nuo paskutiniojo pranešimo, bei audito rezultatus.

4. Pensijų fondų metų ir pusmečių ataskaitų kopijos turi būti pateiktos pensijų programos dalyviams, šiems pareikalavus. Kopijų kaina negali būti didesnė nei išlaidos joms pagaminti.

41 straipsnis. Valstybinė pensijų fondų veiklos priežiūra

1. Valstybinę pensijų fondų veiklos priežiūrą vykdo Vertybinių popierių komisija. Įgyvendindama šį įstatymą Vertybinių popierių komisija turi teisę priimti jos kompetencijai priskirtus teisės aktus.

2. Vertybinių popierių komisija, išduodama leidimus pensijų fondų veiklai ir vykdydama jų veiklos priežiūrą, vykdo šias funkcijas:

1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis taisykles, reglamentuojančias leidimų pensijų fondų, valdymo įmonių, depozitoriumų veiklai išdavimą ir panaikinimą, pensijų fondų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą;

2) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis ataskaitų pensijų programų dalyviams formas, taip pat nustato šių dokumentų pateikimo ir paskelbimo tvarką;

3) teikia oficialius išaiškinimus ir rekomendacijas pensijų fondų veiklos klausimais;

4) išduoda ir panaikina leidimus pensijų fondų veiklai ir šių fondų valdymo įmonėms ir apriboja jų veiklą;

5) stebi, analizuoja, tikrina bei kitaip prižiūri pensijų fondų, pensijų fondų valdymo organų veiklą;

6) nustato pensijų sąskaitų tvarkymo taisykles;

7) taiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas sankcijas pensijų fondų, valdymo įmonių, depozitoriumų vadovams, taip pat šių įmonių auditoriams už šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus;

8) taiko šiame įstatyme bei kituose įstatymuose numatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį įstatymą, taip pat Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles ar instrukcijas;

9) organizuoja ir atlieka pensijų fondų, valdymo įmonių bei depozitoriumų patikrinimus.

10) vykdo kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

3. Atlikdami patikrinimą Vertybinių popierių komisijos darbuotojai turi teisę:

1) gauti paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tiriamais pažeidimais;

2) laikinai (iki 30 dienų) paimti tikrinamų pensijų fondų, jų valdymo įmonių bei depozitoriumų dokumentus, kurie gali būti panaudoti kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo bei paimtų dokumentų apyrašą;

3) išreikalauti padaryti apskaitos dokumentų, sutarčių bei kitų dokumentų, kuriuos Vertybinių popierių komisija laiko svarbiais tyrimui, kopijas;

4) pateikę tarnybinį pažymėjimą bei Vertybinių popierių komisijos ar jos pirmininko motyvuotą sprendimą, laisvai įeiti į pensijų fondų, jų valdymo įmonių, depozitoriumų patalpas, tikrinti apskaitos knygas, dokumentus ir kitus patikrinimui reikalingus informacijos altinius;

5) pateikę Vertybinių popierių komisijos ar jos pirmininko motyvuotą sprendimą, gauti iš banko įstaigų duomenis, pažymas ir dokumentų kopijas apie finansines operacijas, susijusias su tikrinamuoju objektu.

4. Vertybinių popierių komisija turi teisę apskųsti teismui asmenų veiksmus, trukdančius įgyvendinti Vertybinių popierių komisijai suteiktas teises, numatytas šio straipsnio 3 dalyje, reikalingas teisės pažeidimų tyrimams atlikti. Šias bylas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Teismas, gavęs Vertybinių popierių komisijos prašymą, privalo ne vėliau kaip per 24 valandas jį išnagrinėti ir, atsižvelgiant į Vertybinių popierių komisijos reikalavimo teisėtumą, priimti sprendimą, įpareigojantį asmenį atlikti šios komisijos reikalaujamus veiksmus, susilaikyti nuo veiksmų, trukdančių atlikti tyrimą arba netekinti Vertybinių popierių komisijos prašymo. Už Vertybinių popierių komisijos pareiškimo pateikimą žyminis mokestis neimamas. Tuo atveju, kai nurodytos bylos nagrinėjimo terminas pasibaigia švenčių ar poilsio dieną, jis pradedamas skaičiuoti pirm¹ po poilsio ar venčių dienos darbo dieną. Priėmus pareiškimą, jo nuorašas suinteresuotam asmeniui nesiunčiamas ir reikalavimas pateikti teismui atsiliepimus dėl pareiškimo neteikiamas. Apie bylos nagrinėjimą pranešama pareiškėjui. Šis pranešimas gali būti pateikiamas žodžiu. Šalių, trečiųjų asmenų, jų atstovų, suinteresuotų asmenų dalyvavimas nagrinėjant bylą nebūtinas ir šaukimai į teismo posėdį šiems asmenims nesiunčiami. Šioje byloje priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas apeliacine tvarka neskundžiamas ir įsiteisėja nuo jo priėmimo momento.

5. Vertybinių popierių komisijos nurodymai pensijų fondams, valdymo įmonėms, depozitoriumams ar jų vadovams dėl įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų pašalinimo yra privalomi.

6. Vertybinių popierių komisijos darbuotojai privalo saugoti komercines paslaptis, kurias jie sužinojo atlikdami savo pareigas. Už gautos informacijos panaudojimą ne pagal paskirtį arba kitus neteisėtus veiksmus šie darbuotojai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

7. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prižiūri pensijų programų atitikimą šio įstatymo reikalavimams, kontroliuoja išmokų išmokėjimą, pensijų programos dalyvių teisių apsaugą keičiant programas, prižiūri pensijų sutarčių atitikimą kolektyvinėms bei darbo sutartims.

8. Šiame įstatyme numatytos priežiūros institucijos gali reikalauti vykdyti jų pavedimus, turi teisę tikrinti, kontroliuoti ar atlikti tyrimus, kad išaiškintų, kaip pensijų fondai, valdymo įmonės ar depozitoriumai laikosi šio įstatymo ir su juo susijusių kitų teisės aktų ir taisyklių.

9. Vertybinių popierių komisija turi teisę Lietuvos Respublikos asmens dokumentų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenis apie asmenis, kurie yra arba ruošiasi tapti pensijų fondų, valdymo įmonių ar depozitoriumų vadovais, siekdama įsitikinti, jog ie asmenys yra nepriekaitingos reputacijos ir turi teisź eiti tokias pareigas.

10. Pensijų fondai šiame įstatyme numatytų priežiūros institucijų sprendimus, neigiamai įtakojančius jų veiklą, gali apskųsti teismui.

DEVINTASIS skirsnis

Atsakomybė už įstatymo pažeidimus

42 straipsnis. Įstatymo pažeidimo pasekmės

1. Ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo:

1) vykdyti Vertybinių popierių komisijos nurodymus nutraukti veiksmus, atkurti ankstesnę padėtį, nutraukti arba pakeisti sutartis, atlikti kitus įpareigojimus;

2) atlyginti padaryt¹ ˛al¹;

3) vykdyti Vertybinių popierių komisijos paskirtas sankcijas.

2. Vertybinių popierių komisija turi teisę skirti pinigines baudas:

1) ūkio subjektams, veikiantiems kaip pensijų fondai be 5 straipsnio 1 dalyje numatyto leidimo - iki dvigubai neteisėtai gautų pajamų dydžio;

2) ūkio subjektams, veikiantiems kaip pensijų fondo valdymo įmonė be 7 straipsnio 1 dalyje numatyto leidimo - iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų dydžio;

3) pensijų fondams, kurie sudaro pensijų sutartis pagal pensijų programas, neįregistruotas Vertybinių popierių komisijoje - iki 100 000 litų;

3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytų sankcijų taikymas ūkio subjektams, neatleidžia jų vadovų nuo įstatymų numatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės.

4. Vertybinių popierių komisijos sprendimai dėl administracinių nuobaudų paskyrimo gali būti apskundžiami teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Vertybinių popierių komisijos sprendimai dėl šio straipsnio antrojoje dalyje numatytų sankcijų taikymo gali būti per vieną mėnesį apskundžiami teismui. Apskundimas nesustabdo Vertybinių popierių komisijos nurodymų ir sprendimų, pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus vykdymo, jeigu teismas nenurodo kitaip.

5. Piniginės baudos į biudžetą turi būti sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarimo skirti baudą pensijų fondui, valdymo įmonei, depozitoriumui ar jų vadovams gavimo dienos.

6. Jeigu ūkio subjektas per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą laikotarpį nesumoka paskirtos baudos ir nepateikia Vertybinių popierių komisijai teismo nutarties dėl jos sprendimo skirti piniginę baudą sustabdymo ar panaikinimo, piniginė bauda iš ūkio subjekto įplaukų išieškoma ne ginčo tvarka.

7. Ūkio subjektai per vieną mėnesį nuo Vertybinių popierių komisijos sprendimo gavimo dienos gali kreiptis į teismą dėl minėto sprendimo atšaukimo arba jo pakeitimo.

8. Kreipimasis į teismą nesustabdo Vertybinių popierių komisijos nurodymų ir sprendimų vykdymo, jei teismas nenurodo kitaip.

43 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS