Projektas Nr. |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TURTO IR VERSLO VERTINIMO PAGRINDŲ
ĮSTATYMAS
1999 m. gegužės d. Nr.
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Turtas - vertę ir savininką turintys ištekliai, kuriais disponuoja juridiniai ir fiziniai asmenys, taip pat įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių. Turtą sudaro materialios ir nematerialios vertybės.
2. Nekilnojamasis turtas - žemė ir su ja susiję objektai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei turinio ir iš esmės nesumažinus jų vertės, arba turtas, kuris tokiu pripažįstamas įstatymuose.
3. Kilnojamasis turtas - turtas, kurį galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo turinio, iš esmės nesumažinus jo vertės ar be didelės žalos jo paskirčiai, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
4. Verslas - juridinio ar fizinio asmens, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, veikla, kuriai naudojami ekonominiai ištekliai, kuria siekiama gauti pajamų bei pelno ir už kurią šis asmuo atsako savo turtu.
5. Turto ar verslo (toliau - turto) vertintojas - fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą kvalifikacinį turto vertintojo pažymėjimą ir užsiimantis praktine turto vertinimo veikla.
6. Turtą ar verslą (toliau - turto) vertinanti įmonė - įmonė, įregistruota Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka ir turinti Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę užsiimti turto vertinimo veikla.
7. Užsakovas - juridinis, fizinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, sudarę su turtą vertinančia įmone turto vertinimo sutartį.
8. Turto ar verslo (toliau - turto) vertinimas - nešališkas turto vertės nustatymas taikant šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytus turto vertės nustatymo metodus ir apimantis vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje.
9. Individualus turto ar verslo (toliau - turto) vertinimas - toks turto vertinimo būdas, kai konkretaus turto vertė nustatoma atsižvelgiant į visas individualias to turto savybes.
10. Masinis turto ar verslo (toliau - turto) vertinimas - toks turto vertinimo būdas, kai konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o surinktos informacijos apie vertinamąjį turtą analizės būdu nustatomos verčių ribos, apimančios vertinamojo turto vertę. Duomenys renkami, analizuojami ir apskaičiavimai atliekami sisteminimo pagrindu. Šiuo vertinimo būdu yra vertinami turto objektai, kurie turi daug panašumų.
11. Bendrasis turto ar verslo (toliau - turto) vertinimas - vertinimo rūšis, kai turto vertinimas atliekamas savanorišku užsakovo ir turtą vertinančios įmonės susitarimu.
12. Specialusis turto ar verslo (toliau - turto) vertinimas - vertinimo rūšis, kai turto vertinimas atliekamas įstatymų nustatytais atvejais, veikiant dėl valstybės ir visuomenės interesų.
13. Vertė - prekių (paslaugų) ar kito turto ar verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą vertinimo metodą.
14. Kaina - pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta ar sumokėta už prekes (paslaugas). Kaina už konkrečias prekes (paslaugas) yra reliatyvus vertės patvirtinimas, padarytas konkrečių pardavėjų (paslaugų teikėjų) ir pirkėjų (paslaugų gavėjų) tam tikromis aplinkybėmis.
15. Rinkos vertė - apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.
16. Atkuriamoji vertė - apskaičiuota pinigų suma (kaštai), kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti arba pastatyti (įrengti).
17. Naudojimo vertė - apskaičiuota pinigų suma, išreiškianti turto ekonominį naudingumą (turto teikiamą ekonominę naudą).
3 straipsnis. Turto vertinimo subjektai
1. Turto vertinimo subjektai yra užsakovai ir turtą vertinančios įmonės, taip pat Vyriausybės arba savivaldybės įgaliotos institucijos.
2. Užsakovais gali būti fiziniai, juridiniai asmenys ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, norintys žinoti turto vertę.
4 straipsnis. Turto vertinimo objektai
5 straipsnis. Turto vertinimo atvejai
1. Turtas gali būti vertinamas, kai:
1) keičiasi jo savininkas, t. y. turtas parduodamas, perduodamas kaip nepiniginis (turtinis) įnašas, mainomas, dovanojamas, paveldimas;
7) jis išnuomojamas arba perduodamas kitiems asmenims pasaugos, panaudos pagrindais ar patikėjimo teise;
11) vykdomi teismų sprendimai, nutartys ir nutarimai civilinėse bylose, teismų nuosprendžiai ir nutartys baudžiamosiose bylose dėl turtinių išieškojimų, hipotekos teisėjų nutartys įkeistą turtą parduoti iš varžytynių;
6 straipsnis. Vertinimo rūšys
2. Bendrasis turto vertinimas atliekamas savanorišku užsakovo ir turtą vertinančios įmonės susitarimu.
7 straipsnis. Turto vertės nustatymo principai
1. Turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais.
2. Turto vertė nustatoma laikantis apdairumo ir atsargumo siekiant nepažeisti turto savininko teisių, taip pat turto pakeitimo kitu turtu bei alternatyvaus turto panaudojimo principų.
3. Turto vertės nustatymo pagrindas yra galimos pajamos bei pelnas turtą naudojant ar juo disponuojant arba asmeninių poreikių tenkinimas.
8 straipsnis. Turto vertinimo metodai
Taikomi šie turto vertinimo metodai arba jų deriniai:
1) lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas (toliau - lyginamosios vertės metodas), kurio esmė yra palyginimas, t.y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus;
2) atkuriamosios vertės (kaštų) metodas (toliau - atkuriamosios vertės metodas), kurio pagrindas yra skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas;
3) naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodas (toliau - naudojimo pajamų vertės metodas), kai turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną. Šis metodas taikomas tada, kai tikimasi, kad vertinamo turto naudojimo vertė objektyviausiai parodys turto vertę rinkoje;
4) ypatingosios vertės metodas - unikalioms meno ir istorijos vertybėms, juvelyriniams ir antikvariniams dirbiniams, įvairioms kolekcijoms įvertinti (vertinama pagal specialias šio turto vertinimo technologijas);
ANTRASIS SKIRSNIS
TURTO VERTINTOJAI
9 straipsnis. Bendrieji reikalavimai turto vertintojams
1. Turto vertintojo kvalifikacija nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir verslo vertinimo srityse gali būti suteikiama asmenims, kurie:
2) neturi teistumo už sunkius nusikaltimus ir kitus nusikaltimus nuosavybei, valstybės tarnybai, teisingumui, ūkininkavimo tvarkai bei finansams;
10 straipsnis. Turto vertintojų kvalifikacija
1. Turto vertintojams gali būti suteikiama vertintojo asistento, vertintojo, vyresniojo vertintojo, vertintojo eksperto kvalifikacija.
2. Pagal kvalifikaciją:
1) vertintojas asistentas atlieka vertinimus vadovaujamas vertintojo, vyresniojo vertintojo, vertintojo eksperto. Jo atlikto turto vertinimo ataskaita turi būti patvirtinta minėtų kvalifikacijos lygių specialisto;
2) vertintojas savarankiškai vertina konkrečios turto srities objektus, išskyrus unikalius, retai šalies rinkoje parduodamus objektus;
3) vyresnysis vertintojas savarankiškai vertina visus konkrečios turto srities objektus, neribojant objekto reikšmingumo;
11 straipsnis. Turto vertintojų grupės
Pagal vertinimo pagrindą vertintojas yra:
1) nepriklausomas turto vertintojas - tai turto vertintojas, kuris, būdamas juridinio asmens teisių neturinčios įmonės savininku ar tikruoju nariu arba dirbantis darbo sutarties pagrindais turto vertinimo įmonėje, šių įmonių vardu atlieka turto vertinimus pagal įmonių sutartis su užsakovais;
12 straipsnis. Turto vertintojų teisės
Turto vertintojas turi šias teises:
1) nepažeisdamas įstatymų, gauti iš užsakovo ir kitų informacijos šaltinių informaciją bei duomenis, reikalingus turto vertinimui atlikti, taip pat naudotis valstybės ir valdžios institucijų bei įmonių vieša informacija, reikalinga turto vertinimui atlikti;
2) patikrinti vertinamą turtą, jo fizinę ir ekonominę būklę, teises į vertinamą turtą, nuosavybės teisių apribojimus ir kitas turto charakteristikas, reikšmingas turto vertei nustatyti;
13 straipsnis. Turtą vertinančių įmonių ir vertintojų pareigos
Savo veikloje turtą vertinanti įmonė ir vertintojas privalo:
3) laikyti paslaptyje viešai neskelbtiną informaciją, įgytą vykdant turto vertinimo veiklą, ir nenaudoti jos asmeninei ar kitų asmenų naudai;
14 straipsnis. Žalos atlyginimas
15 straipsnis. Turtą vertinančios įmonės atgręžtinio reikalavimo teisė
16 straipsnis. Turtą vertinančios įmonės civilinės atsakomybės draudimas
17 straipsnis. Turto vertintojo teisių vertinti turtą apribojimas
1. Turto vertintojui draudžiama vertinti turtą, jeigu:
2) turto vertintojas yra susijęs šeimos ar giminystės ryšiais - tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), senoliai, broliai, seserys, vaikaičiai, provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės, brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ar dukterėčios), tėvo ar motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos), tėvo ar motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) - su vertinamo turto savininku (bendrasavininkiu) ar patikėjimo teise valdančiais turtą įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovais;
18 straipsnis. Dokumentų, patvirtinančių teisę vertinti turtą, išdavimas, jų galiojimo sustabdymas ir/ar panaikinimas
Dokumentai, patvirtinantys teisę užsiimti turto vertinimu, yra:
1) turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, kuris išduodamas, jo galiojimas sustabdomas arba panaikinamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
TREČIASIS SKIRSNIS
TURTO VERTINIMO PAGRINDAI
19 straipsnis. Turto vertinimo atlikimo teisiniai pagrindai
1. Turto vertinimas atliekamas sutarčių pagrindu arba įmonės (įstaigos, organizacijos), kurios vidaus reikmėms ir/ar jų tiesioginėms funkcijoms įgyvendinti reikalingas turto vertinimas, pavedimu.
2. Bendrasis turto vertinimas atliekamas sutarties pagrindu, taikant individualų turto vertinimo būdą šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka.
20 straipsnis. Turto vertinimas apmokestinimo atveju
1. Vertinant turtą apmokestinimo atveju, vadovaujamasi mokesčių įstatymais ir jų pagrindu priimtais kitais teisės aktais.
21 straipsnis. Turto vertinimas turto paėmimo visuomenės poreikiams ir kitais atvejais, kai veikiama dėl valstybės ir visuomenės interesų
Paimant turtą visuomenės poreikiams ir kitais atvejais, kai veikiama dėl valstybės ir visuomenės interesų, atliekamas bendrasis turto vertinimas. Atskirais atvejais gali būti atliekamas ir specialusis turto vertinimas. Šiuo atveju turtą gali vertinti Vyriausybės arba savivaldybės įgaliotos institucijos sudaryta komisija, į kurią įtraukiami asmenys, turintys kvalifikacinius turto vertintojo pažymėjimus, arba konkurso tvarka parinkti turto vertintojai. Vyriausybė nustato tvarką ir atvejus, kai jos įgaliota institucija gali pasirinkti turtą vertinančią įmonę.
22 straipsnis. Turto vertinimas kitais atvejais
23 straipsnis. Turto vertės nustatymo ir turto apskaitos sąveika
24 straipsnis. Turto vertinimo atlikimo tvarka
1. Turto vertinimas pradedamas gavus užsakovo prašymą arba įmonės (įstaigos, organizacijos) pavedimą nustatyti turto vertę ir sudarius rašytinę sutartį tarp turtą vertinančios įmonės ir užsakovo.
2. Turto vertinimo sutartyje nurodomas turtą vertinančios įmonės kvalifikacijos atestato numeris, vertinimo tikslas, objektas, terminai, atlyginimas, vertintojo bei užsakovo teisės, pareigos ir atsakomybė bei kitos sąlygos.
3. Vertindamas turtą, turto vertintojas vadovaujasi Vyriausybės patvirtinta metodika, suderinta su Tarptautiniais vertinimo standartais bei normomis, turto vertintojų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos nurodymais ir sprendimais.
4. Turto vertinimas atliekamas turtą vertinančios įmonės arba Vyriausybės ar savivaldybės įgaliotos institucijos vardu.
25 straipsnis. Turto vertės nustatymo metodo parinkimas
1. Turto vertintojas, atsižvelgdamas į vertinimo atvejį, vertinamo turto specifiką bei naudojimo paskirtį, parenka turto vertinimo metodus (metodų derinius), metodo taikymo būdus ir apie tai raštu informuoja užsakovą.
26 straipsnis. Turto vertinimo ataskaita
1. Turto vertinimo ataskaita sudaroma raštu:
1) nepriklausomo turto vertintojo sudarytą turto vertinimo ataskaitą pasirašo ją sudaręs turto vertintojas ir turtą vertinančios įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Ji patvirtinama įmonės antspaudu;
2. Turto vertinimo ataskaitoje turi būti:
4) turtą vertinusios įmonės pavadinimas, vadovo arba jo įgalioto asmens ir vertintojo vardai, pavardės;
7) sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta;
3. Užsakovo ir turtą vertinančios įmonės susitarimu turto vertinimo ataskaitos turinys gali būti išplėstas.
27 straipsnis. Turto vertinimo ataskaitos teisinis statusas
1. Turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
2. Turto vertinimo ataskaita (išvada dėl turto vertės) galioja turto vertinimo ataskaitoje nurodytomis sąlygomis. Turto vertinimo ataskaita gali būti užsakovo nuožiūra teikiama tretiesiems asmenims.
28 straipsnis. Ginčų dėl turto vertės nustatymo nagrinėjimo tvarka
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TURTO VERTINTOJŲ IR TURTĄ VERTINANČIŲ ĮMONIŲ VEIKLOS VALSTYBINĖ PRIEŽIŪRA
30 straipsnis. Turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinė priežiūra
Turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą atlieka Vyriausybės tam įgaliota institucija. Ši institucija:
1) parengia įmonių, vertinančių turtą, kvalifikacijos atestatų išdavimo tvarką, suderina turto vertinimo atlikimo principus bei metodiką su Tarptautiniais vertinimo standartais;
2) parengia turto vertintojams kvalifikacijos reikalavimus ir jų suteikimo tvarką bei specialias mokymo programas;
31 straipsnis. Turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos teisės ir pareigos
1. Turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija turi šias teises:
1) tvirtinti įmonių, atliekančių turto vertinimą, kvalifikacijos atestatų ir turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimų formas;
2) išduoti, panaikinti, pratęsti, sustabdyti įmonių, atliekančių turto vertinimą, kvalifikacijos atestatus ir panaikinti jų sustabdymą;
2. Turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos pareigos:
1) teikti tvirtinti Vyriausybei turto vertinimo principus, metodiką, turtą vertinančių įmonių kvalifikacijos atestavimo ir turto vertintojų kvalifikacijos reikalavimus;
32 straipsnis. Turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos sprendimų apskundimo tvarka
PENKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
33 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka
2. Per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turto vertintojai, turintys šio įstatymo įsigaliojimo dieną galiojančius turto vertintojų kvalifikacinius pažymėjimus, peratestuojami Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
3. Per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turtą vertinančios įmonės turi teisę Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įsigyti kvalifikacijos atestatus, suteikiančius teisę vykdyti turto vertinimo veiklą.
4. Iki Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka bus išduoti turtą vertinančių įmonių kvalifikacijos atestatai ir suteikta kvalifikacija turto vertintojams:
1) įmonės, įregistruotos Įmonių rejestro nustatyta tvarka ir užsiimančios turto vertinimu, turi teisę 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos atlikti turto vertinimus;
2) įmonės laisvai parinkta trijų vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų grupė turi teisę 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos atlikti vyresniojo vertintojo kvalifikacijai priskirtus darbus;
3) vertintojo ar vyresniojo vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų grupės, kurių sudėtį visuomeninių turto vertintojų organizacijų teikimu tvirtina turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, turi teisę 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos atlikti vertintojo eksperto kvalifikacijai priskirtus darbus.