Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS PASLAPČIŲ IR TARNYBOS PASLAPČIŲ IR JŲ APSAUGOS ĮSTATYMAS

199    m.                          d.  Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja informacijos, sudarančios valstybės ar tarnybos paslaptį, įslaptinimą, saugojimą, naudojimą, išslaptinimą, apsaugos koordinavimą bei kontrolę.

2. Kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų paslaptį sudarančios žinios, perduotos Lietuvos Respublikai, saugomos ir naudojamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Įslaptinta informacija - dokumentai, darbai, gaminiai ir kiti objektai, kurių turinys ar žinios apie juos sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, ir kuriuos reikia apsaugoti nuo praradimo ir neteisėto atskleidimo.

2. Valstybės paslaptis - politinės, ekonominės, karinės, teisėtvarkos, mokslo ir technikos žinios, kurių praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, gynybinę ar ekonominę galią, pakenkti Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai bei politiniams interesams, sukelti pavojų žmogaus gyvybei bei sveikatai, jo konstitucinėms teisėms ir laisvėms.

3. Tarnybos paslaptis - žinios, kurių platinimas ribojamas valstybės interesais, taip pat siekiant apsaugoti žmogaus konstitucines teises ir laisves.          

4. Dokumentas - fiksuota informacija nepriklausomai nuo jos fiksavimo būdo ir informacijos laikmenų (grafiniai darbai, atlikti įvairiais būdais: parašyti ranka, išleisti spaustuvėje, išspausdinti rašomąja mašinėle, surinkti kompiuteriu, nupiešti ar nubraižyti,  vaizdo ar garso įrašai, kompiuterių informacijos laikmenos, kino ir fotografiniai negatyvai, pozityvai ar kiti informacijos masyvai).

5. Gaminiai - įvairūs įrenginiai, sistemos, ginkluotės, karinės bei specialiosios technikos įranga, kompleksai, agregatai, prietaisai, medžiagos ir cheminė produkcija.

6. Darbai - moksliniai, tiriamieji, bandomieji, projektiniai, technologiniai darbai.

7. Kiti objektai - medžiagos, skysčiai, dujos, mineralai, bakterijos ir kitos materijos formos, kuriuos pagal jų savybes ar prigimtį negalima priskirti dokumento, gaminių ar darbų sąvokai.

8. Paslapčių subjektai - valstybės, vietos savivaldos institucijos bei jų steigiamos įmonės ir įstaigos, kurių veikla yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga ir kurioms šio įstatymo nustatyta tvarka suteikiama teisė įslaptinti bei išslaptinti informaciją.

9. Informacijos įslaptinimas - žinių priskyrimas valstybės ar tarnybos paslaptims ir atitinkamų slaptumo žymų suteikimas.

10. Informacijos išslaptinimas - slaptumo žymų, informacijos apsaugos ir įslaptinimo terminų panaikinimas.

11. Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija - nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija.

12. Asmens patikimumo pažymėjimas - nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti su kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija.

13. Įslaptinimo žinynas - konkrečių įslaptintų užduočių vykdymui parengtas dokumentas, kuriame nurodoma konkrečios užduoties vykdymo eigoje naudojama arba numatoma sukurti įslaptintina informacija, nustatomos tokios informacijos slaptumo žymos, įslaptinimo terminai bei slaptumo žymų pakeitimo arba išslaptinimo data. 

14. Trečioji šalis – bet kuri kita institucija ar asmuo nei informaciją įslaptinęs paslapčių subjektas arba institucija ar asmuo, kuriems tokia informacija buvo perduota teisės aktų nustatyta tvarka.

3 straipsnis. Informacijos klasifikavimas ir žymėjimas

1. Įslaptinta informacija pagal jos svarbą, galimos žalos, kurią patirtų valstybė, jos institucijos ar asmenys praradus ar atskleidus tokią informaciją neįgaliotiems ją sužinoti asmenims, dydį bei apsaugos, būtinos tokiai informacijai išsaugoti, lygį yra skirstoma į visiškai slaptą informaciją, slaptą informaciją, konfidencialią informaciją bei riboto naudojimo informaciją.

2. Žyma "Visiškai slaptai" suteikiama valstybės paslaptį sudarančioms žinioms, kurių praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti arba sukelia ypatingai sunkias pasekmes valstybei.

3. Žyma "Slaptai" suteikiama valstybės paslaptį sudarančioms žinioms, kurių praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti arba sukelia sunkias pasekmes  valstybei.

4. Žyma “Konfidencialiai” suteikiama valstybės paslaptį sudarančioms žinioms, kurių praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali padaryti arba padaro žalą valstybės interesams.

5. Žyma “Riboto naudojimo” suteikiama tarnybos paslaptį sudarančioms žinioms, kurių praradimas arba neteisėtas atskleidimas nepageidautinas valstybės bei jos institucijų interesams.

6. Šalia slaptumo žymos gali būti rašoma nuoroda į žinias įslaptinusį paslapčių subjektą.

7. Informacija, pažymėta slaptumo žymomis “Visiškai slaptai” arba “Slaptai”, be raštiško paslapčių subjekto, įslaptinusio žinias, sutikimo negali būti perduota trečiajai šaliai ar kokiu nors būdu platinama, jei kitaip nenustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

4 straipsnis. Informacijos įslaptinimas

1. Konkrečioms žinioms slaptumo žymas suteikia, keičia bei žinių įslaptinimo terminus nustato paslapčių subjektai šio įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos  nustatyta tvarka.

2. Žinių įslaptinimo pagrindas  - šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytas įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas bei šio sąrašo pagrindu parengti ir nustatyta tvarka patvirtinti detalūs įslaptinamos informacijos sąrašai.

3. Paslapčių subjektai vykdydami arba, šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais, pavesdami įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms, kurios nėra paslapčių subjektai, vykdyti didelės apimties įslaptintas užduotis, parengia įslaptinimo žinynus.

5 straipsnis. Įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas

1. Valstybės paslaptį gali sudaryti:

1) žinios apie valstybės gynybinį rezervą bei suvestiniai duomenys apie mobilizacinį materialinių išteklių rezervą;

2) valstybės institucijų veiklos karo padėties sąlygomis planai;

3) žinios apie vertybinių popierių, dokumentų, banknotų, monetų technologinės apsaugos elementų kūrimą, gamybą  ir naudojimą;

4) žinios apie naujausius mokslo ir technikos laimėjimus, naujus technologinius procesus,  leidžiančius kokybiškai tobulinti ginkluotę, specialiąją ir karinę techniką;

5) žinios apie derybas su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, taip pat žinios, susijusios su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis,       kurių praradimas arba atskleidimas gali pakenkti valstybių tarpusavio santykiams, valstybės interesams arba sutarčių pasirašymui;

6) kovos su terorizmu bei diversijomis planai;

7) žinios apie Ignalinos valstybinės atominės elektrinės apsaugos organizavimą;

8) žinios apie vyriausybinį ir specialųjį ryšį užtikrinančių kabelinių magistralių, įrengimų įjungimo, elektros tiekimo bei nekriptografinių apsaugos sistemų detaliąsias schemas;

9) žinios apie šifrus, šifravimo techniką ir su tuo susijusius dokumentus, šifravimo darbų organizavimą bei atlikimą;

10) paslapčių subjektų informacinių sistemų, kartotekų, elektroninio pašto slaptažodžiai, kodai, jų suteikimo sistema, kompiuterinės informacijos tinklų kodavimo algoritmai;

11)  žinios apie radijo dažnių naudojimą valstybės apsaugos ir gynybos tikslais;

12) valstybės gynybos, kariuomenės valdymo ir vadovavimo, valstybės sienos apsaugos planai, taip pat detalizuoti kariuomenės bei atskirų jos rūšių organizacinės bei techninės plėtros planai;

13) mobilizaciniai kariuomenės ir jos rūšių išskleidimo planai, mobilizacinio pranešimo ir mobilizacinio išskleidimo valdymo schema, taip pat žinios apie kariuomenės veiksmus ir dalinių valdymą aliarmo parengties pakopų įvedimo atveju;

14) žinios apie ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kovinės technikos, specialiųjų priemonių ir specialiosios technikos gamybos programas ir planus;

15) detalizuotos žinios apie kariuomenės, operatyvinės veiklos subjektų, Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprūpinimą ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, kovine technika, specialiosiomis priemonėmis, taip pat žinios apie operatyvinės veiklos subjektų aprūpinimą specialiąja technika;

16) ginklų registro duomenys, kai ginklo savininkas, valdytojas ar naudotojas yra Krašto apsaugos sistemos institucijos, Vidaus reikalų sistemos institucijos, Valstybės saugumo departamentas, prokuratūra,  Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taip pat detalizuotos žinios apie operatyvinės veiklos subjektų turimus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, kovinę techniką, specialiąsias priemones bei specialiąją techniką;

17) detalizuotos žinios apie operatyvinės veiklos subjektų lėšas ir išlaidas operatyvinei veiklai vykdyti, ginklams, šaudmenims, sprogmenims, kovinei technikai, specialiosioms priemonėms bei specialiajai technikai įsigyti;

18) žinios apie operatyvinės veiklos subjektų slaptuosius dalyvius, jų kiekybinę ir personalinę sudėtį, materialinį techninį aprūpinimą;

19) žinios apie operatyvinės veiklos subjektų slaptųjų dalyvių, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu bei privalomuoju sveikatos draudimu, įskaitos duomenis, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, tokių asmenų ir jų šeimų narių turto ir pajamų deklaravimo duomenys;

20) žinios apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos organizavimą, priemonių ir metodų naudojimą, taip pat operatyvinių veiksmų metu gauta informacija;

21) žinios, kurias esami ar buvę kitų valstybių specialiųjų tarnybų darbuotojai ar bendradarbiai  savanoriškai suteikė operatyvinės veiklos subjektams;

22) įslaptinti liudytojo ar nukentėjusio asmens tapatybę nustatantys duomenys; 

23) žinios, reikalingos apsaugoti asmenis, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, tokios apsaugos priemonių organizavimą;

24) Lietuvos Respublikos topografiniai žemėlapiai, kuriuose nurodytos valstybinės reikšmės ir rizikos objektų charakteristikos bei paskirtis, taip pat karinės paskirties žemėlapiai.

2. Tarnybos paslaptį gali sudaryti:

1) detalizuotos žinios apie valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančių žinių apsaugos organizavimą, įslaptintos informacijos apskaitą bei tvarkymą;

2) detalizuotos žinios apie asmenų, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, kandidatūrų tikrinimo tvarką bei eigą, taip pat tikrinimo metu surinkta informacija apie asmenis;

3) asmenų, padariusių ar įtariamų padarius nusikaltimus, paieškos ir sulaikymo, policijos  kompleksinių priemonių ir operacijų organizavimas bei detalūs planai;

4) valstybės institucijų ar jų padalinių saugomų asmenų ir svarbių objektų apsaugos organizavimas, tokių objektų projektavimo, statybos  ir remonto darbų dokumentacija;

5) žinios apie operatyvinės veiklos subjektų sąveiką su vietos savivaldos institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis;

6) detalizuotos žinios apie Lietuvos kariuomenės, taip pat Krašto apsaugos sistemos institucijų, Vidaus reikalų sistemos institucijų, Valstybės saugumo departamento operatyvinių, specialiųjų padalinių kiekybinę ir  personalinę sudėtį, materialinį techninį aprūpinimą;

7) žinios apie Krašto apsaugos sistemos institucijų, Vidaus reikalų sistemos institucijų, Valstybės saugumo departamento operatyvinių, specialiųjų padalinių pareigūnų,  apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, įskaitos duomenis, valstybinio socialinio draudimo įmokas;

8) suvestiniai duomenys apie valstybės materialinių išteklių rezervą;

9) valstybės institucijų padalinių veiklos ekstremalių situacijų metu detalūs planai;

10) žinios apie specialiųjų krovinių gabenimo organizavimą ir taktiką;

11) žinios apie Krašto apsaugos sistemos institucijų, Vidaus reikalų sistemos institucijų, Valstybės saugumo departamento padalinių aprūpinimą ryšio technika ir įranga, naudojamus dažnius ir šaukinius;

12) žinios apie Krašto apsaugos sistemos institucijų, Vidaus reikalų sistemos institucijų, Valstybės saugumo departamento, prokuratūros,  Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės saugomų ginklų, šaudmenų, asmens saugos ir aktyviosios ginties, radiacinės ir cheminės saugos, specialiųjų degazavimo priemonių ir inžinerinės technikos saugojimo ir apskaitos normas, paskirstymą ir apsaugos organizavimą;

13) žinios, gautos iš bankų  ir kitų kredito įstaigų jų priežiūros tikslais;

14) nacionalinės ir bazinės valiutos kurso nustatymo projektai bei žinios apie Lietuvos banko vykdomų atpirkimo sandorių, terminuotų indėlių, Vyriausybės, Lietuvos banko vertybinių popierių aukcionų dalyvius ir jų siūlymus, likvidumo paskolas.

3.  Žinios, įvardintos šio straipsnio 1 dalies 1-24 punktuose, jei tokių žinių atskleidimas ar praradimas nepadarytų žalos valstybės interesams ir jei tokios žinios pagal jų svarbą nereikalauja aukštesnio apsaugos lygio, paslapčių subjekto sprendimu gali būti įslaptinamos kaip tarnybos paslaptis.

4. Paslapčių subjektai, vadovaudamiesi įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašu, sudaro detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su jų vykdoma veikla, sąrašus. Detaliuose įslaptinamos informacijos sąrašuose turi būti numatytos įslaptinamų žinių slaptumo žymos, tokių žinių įslaptinimo terminai arba išslaptinimo sąlygos. Detalius įslaptinamos informacijos sąrašus tvirtina ir juos keičia paslapčių subjektų vadovai, suderinę su Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija.

6 straipsnis.  Įslaptinimo terminai

1. Informacija, sudaranti valstybės paslaptį, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus, įslaptinama ne ilgesniam kaip šiam terminui:

1) žinios, žymimos slaptumo žyma "Visiškai slaptai",  - 30 metų, o žinios, susijusios su slaptaisiais operatyvinės veiklos dalyviais, - 75 metams;

2) žinios, žymimos slaptumo žyma "Slaptai", - 15 metų;

3) žinios, žymimos slaptumo žyma “Konfidencialiai”, - 5 metams.

2. Informacijos, sudarančios tarnybos paslaptį, maksimalus įslaptinimo terminas neapibrėžiamas. Šalia slaptumo žymos gali būti nurodomas įslaptinimo terminas arba konkreti data ar aplinkybė, kuriai įvykus žinios išslaptinamos. Jei papildomų nuorodų nėra, tokios žinios išslaptinamos po 2 metų nuo jų įslaptinimo datos.

3. Žinių įslaptinimo terminas skaičiuojamas nuo įslaptinimo datos.

4. Tais atvejais, kai valstybės paslaptį sudarančias žinias tikslinga įslaptinti trumpesniam įslaptinimo terminui, nei numatyta šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, šalia slaptumo žymos nurodomas įslaptinimo terminas.

5. Tais atvejais, kai valstybės saugumo interesais tam tikrų žinių įslaptinimo terminas turi būti ilgesnis, nei numatyta šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, šį klausimą paslapčių subjekto teikimu sprendžia bei įslaptinimo terminą pratęsia Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija. Įslaptinimo terminas gali būti pratęsiamas iki 10 metų. Pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau bendras žinių įslaptinimo terminas negali būti ilgesnis nei 95 metai, išskyrus žinias apie slaptuosius  operatyvinės veiklos dalyvius.

7 straipsnis. Įslaptintos informacijos nuosavybės teisė, nustatytų slaptumo žymų bei įslaptinimo terminų keitimas ir įslaptintos informacijos apsauga

1. Įslaptinta informacija, išskyrus kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų paslaptį sudarančias žinias, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

2. Įslaptinta informacija gali būti perduota tik toms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi sutartis dėl abipusės įslaptintos informacijos apsaugos arba šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 9 punkto nustatyta tvarka.

3. Žinias įslaptinęs paslapčių subjektas turi teisę keisti nustatytą slaptumo žymą bei įslaptinimo terminą. Apie tokius pakeitimus informuojami paslapčių subjektai, kuriems buvo perduota įslaptinta informacija.

4. Įslaptintos informacijos apsaugą organizuoja, vykdo bei užtikrina paslapčių subjektai šio įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos  nustatyta tvarka.

5. Paslapčių subjektai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, turi teisę sudaryti   sandorius su įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis, kurios nėra paslapčių subjektai, dėl tam tikrų darbų ar gaminių, kuriuose yra įslaptintos informacijos, atlikimo ar sukūrimo. Įslaptintos informacijos, patikėtos tokioms institucijoms, apsaugos reikalavimai turi būti tolygūs tiems, kurie yra nustatyti paslapčių subjektams.

6. Paslapčių subjektai šio straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais perdavę įslaptintą informaciją, privalo kontroliuoti perduotos informacijos apsaugą ir užtikrinti, kad visi asmenys, susiję su informacijos, žymimos slaptumo žymomis “Visiškai slaptai”, “Slaptai” arba “Konfidencialiai” naudojimu, turėtų atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su tokia  informacija.

7. Įslaptinta informacija saugoma, tvarkoma ir naikinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Įslaptintos informacijos išslaptinimas

1. Įslaptinta informacija išslaptinama:

1) pasibaigus šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytam įslaptinimo terminui;

2) išnykus įslaptinimo tikslingumui iki pasibaigiant nustatytam įslaptinimo  terminui.

2. Visa įslaptinta informacija iki pasibaigiant nustatytam įslaptinimo terminui gali būti išslaptinama tik paslapčių subjekto, įslaptinusio tokią informaciją, sprendimu.

3. Pasibaigus nustatytam įslaptinimo terminui, informacija išslaptinama ją įslaptinusio arba tokia informacija disponuojančio paslapčių subjekto sprendimu.

9 straipsnis.  Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

1. Eiti pareigas, susijusias su valstybės paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar jos  apsauga, gali tik atitinkamus leidimus turintys asmenys. Pretendentai į valstybės tarnybą, atrinkti atviro konkurso būdu, į pareigybes, susijusias su valstybės paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar jos apsauga, skiriami patikrinus jų kandidatūras Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos  nustatyta tvarka bei tokiems asmenims gavus leidimus dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija.

2. Leidimus dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija išduoda  paslapčių subjektas, asmenų kandidatūras patikrinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka bei suderinus, išskyrus slaptuosius operatyvinės veiklos dalyvius, su Valstybės saugumo departamentu. Prieš priimant galutinį sprendimą, asmens kandidatūros tikrinimą atliekančios institucijos asmenį gali iškviesti pokalbiui ir, prireikus, paimti raštiškus asmens paaiškinimus. Valstybės saugumo departamentui, vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, prieštaraujant, kad asmeniui būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, paslapčių subjektui draudžiama sudaryti darbo (tarnybos) sutartį, įgalinančią asmenį eiti pareigas, susijusias su valstybės paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar apsauga, asmenį skirti į tokias pareigas arba tokias pareigas einančiam asmeniui išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Valstybės saugumo departamento atsisakymą duoti sutikimą dėl  leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija išdavimo paslapčių subjektas gali apskųsti Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, kuri priima galutinį sprendimą.

3. Dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija leidžiama asmeniui, jeigu:

1) asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo pateikia pagal nustatytą formą žinias apie save ir savo ryšius bei raštiškai sutinka, kad būtų tikrinama  jo kandidatūra;

3) asmuo pagal savo asmens duomenis, asmenines ir dalykines savybes bei sveikatos būklę tinka šiam darbui;

4) asmuo raštiškai pasižada saugoti valstybės paslaptį sudarančias žinias;

5) tikrinimo metu nenustatoma bent viena šio straipsnio 4 dalies 2-14 punktuose įvardinta aplinkybė.

4. Leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija  asmeniui neišduodamas, jeigu jis:

1) neatitinka bent vienos šio straipsnio 3 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos;

2) nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje mažiau kaip trejus pastaruosius metus, išskyrus asmenis, tarnavusius NATO ir VES narių karinėse ar gynybinėse struktūrose, ir šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija;

3) yra kreipęsis į atitinkamas valstybės institucijas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo arba yra kreipęsis į kitų valstybių institucijas dėl politinio prieglobsčio suteikimo;

4) turi dvigubą pilietybę, išskyrus asmenis, tarnavusius NATO ir VES narių karinėse ar gynybinėse struktūrose, ir šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija;

5) buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą, nepaisant, ar išnyko teistumas;

6) buvo nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą ir nėra išnykęs teistumas;

7) nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu;

8) Lietuvos Respublikai priešiškais interesais yra bendradarbiavęs ar palaiko ryšius su kitos valstybės specialiąja tarnyba;

9) Lietuvos Respublikai priešiškais interesais palaiko ryšius su asmenimis, bendradarbiaujančiais su kitos valstybės specialiąja tarnyba arba priklausančiais nusikalstamai struktūrai;

10) nuslėpė arba pateikė melagingus biografijos faktus arba kitas žinias apie save;   11) įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo atleistas iš pareigų dėl darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo;

12) yra įtrauktas į operatyvinę ar prevencinę įskaitą;

13) yra asmuo, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės;

14) gauna pajamas iš kitų valstybių karinių ar specialiųjų tarnybų, jei tai nėra numatyta Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių pasirašytuose susitarimuose ar įsipareigojimuose.

5. Asmenims, turintiems leidimus dirbti ar susipažinti su aukštesnio laipsnio slaptumo žyma, atskiras leidimas dirbti ar susipažinti su informacija, žymima žemesne slaptumo žyma, nereikalingas.

6. Leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija žymima slaptumo žymomis “Visiškai slaptai” arba “Slaptai” išduodamas 5 metams, o su valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma “Konfidencialiai”, - 7 metams. Šiems terminams pasibaigus, asmuo tikrinamas iš naujo. Asmuo gali būti papildomai tikrinamas ir nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytiems terminams.

7. Asmenims, kurių darbas susijęs su tarnybos paslaptį sudarančios informacijos  naudojimu ar jos apsauga,  teisę dirbti ar susipažinti su tokia informacija suteikia paslapčių subjektas. Leidimai dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančiomis žiniomis neišduodami.

10 straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia  informacija panaikinimas

1. Leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinamas, jeigu:

1) asmuo atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) asmuo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų dėl darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimų;

3) asmuo nutraukia darbo santykius su paslapčių subjektu;

4) asmuo nuteisiamas  už tyčinio nusikaltimo padarymą;

5) asmuo nustatyta tvarka pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu;

6) nustatoma, kad leidimas asmeniui buvo suteiktas nepagrįstai;

7) asmuo pagal savo asmens duomenis, asmenines ir dalykines savybes ar sveikatos būklę tampa netinkamas darbui su įslaptinta informacija.

2. Leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikina paslapčių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo panaikinimo valstybės paslapčių subjektas informuoja Valstybės saugumo departamentą.

3. Leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinimas arba darbo santykių nutraukimas neatleidžia asmens nuo įsipareigojimo saugoti jam patikėtą ar tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją bei nuo atsakomybės už tokių žinių atskleidimą.

4. Asmuo, kuriam nesuteikiamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, arba jam nesuteikiama ar atimama teisė dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, jeigu nėra galimybės jam palikti tų pačių pareigų, nesuteikiant teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, iš einamųjų pareigų atleidžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Teisės susipažinti su įslaptinta informacija, kuria disponuoja kitas paslapčių subjektas, suteikimas

1. Susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žymomis “Visiškai slaptai”, “Slaptai” bei “Konfidencialiai” turi teisę tik leidimą dirbti ar susipažinti su šiomis žiniomis turintis asmuo ir tik su tomis žiniomis, kurios yra susijusios su jo pareigų atlikimu.             

2. Asmeniui teisę susipažinti su įslaptinta informacija, kuria disponuoja kitas paslapčių subjektas, suteikia šiomis žiniomis disponuojančio paslapčių subjekto vadovas. Asmuo privalo pateikti institucijos, kurioje jis dirba, vadovo tikslinį siuntimą. Siuntime turi būti patvirtinta, kad asmuo turi leidimą dirbti ar susipažinti su atitinkamą slaptumo žymą turinčia įslaptinta informacija, bei nurodyta, kodėl ir su kokiomis žiniomis asmeniui reikia susipažinti.

3. Jei priimamas sprendimas neleisti asmeniui susipažinti su siuntime nurodyta įslaptinta informacija, šiomis žiniomis disponuojančio paslapčių subjekto vadovas savo sprendimą privalo pagrįsti bei per 10 dienų su šiuo sprendimu supažindinti asmenį siuntusios institucijos vadovą. Toks sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, kuri priima galutinį sprendimą.

4. Pagal pareigas teisę susipažinti su įslaptinta informacija turi Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, jeigu susipažinti su tokia informacija jiems yra būtina vykdant pareigas.

12 straipsnis. Įslaptintos informacijos apsaugos koordinavimas ir kontrolė

1. Įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja nuolatinė Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, kuri:

1) koordinuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl įslaptintos informacijos apsaugos  rengimą bei įgyvendinimą;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda Asmens patikimumo pažymėjimus;

3) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su įslaptintos informacijos apsauga, keitimo ar pripažinimo netekusiais galios, galiojančios įslaptintos informacijos apsaugos sistemos tobulinimo; 

4) analizuoja bei derina paslapčių subjektų parengtus detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su jų vykdoma veikla, sąrašus, bei tokių sąrašų pakeitimus;

5) paslapčių subjektams tarpininkaujant, sprendžia klausimus dėl galimybės išduoti Asmens patikimumo pažymėjimus arba šio įstatymo 9 straipsnyje  nurodytus leidimus dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija asmenims, turintiems dvigubą pilietybę, arba asmenims, neturintiems  šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 2 punkte   nustatyto nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje cenzo.

6) pasibaigus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytam žinių įslaptinimo terminui, paslapčių subjektų teikimu sprendžia klausimus dėl įslaptinimo termino pratęsimo tikslingumo;

7) sprendžia ginčus tarp paslapčių subjektų, taip pat ginčus tarp paslapčių subjektų ir kitų asmenų, kylančius dėl informacijos, sudarančios valstybės ar tarnybos paslaptį, įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos kontrolės bei leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų neišdavimo ar panaikinimo pagrįstumo;

8) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl informacijos, kuri pagal jos pobūdį bei svarbą sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, tačiau nuosavybės teise priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris nėra paslapčių subjektas, įsigijimo;

9) paslapčių subjektų teikimu, sprendžia klausimus dėl galimybės įslaptintą informaciją perduoti kitoms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms, su kuriomis nėra pasirašyta sutarčių dėl abipusės įslaptintos informacijos apsaugos.

2. Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos priimti sprendimai privalomi paslapčių subjektams.

3. Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos priimti sprendimai dėl ginčų, įvardintų šio straipsnio 1 dalies 7 punkte, yra galutiniai ir neskundžiami.

4. Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija yra kolegiali institucija, į kurią po vieną narį deleguoja Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sekretorius, taip pat Vidaus reikalų ministras, Krašto apsaugos ministras, Užsienio reikalų ministras, Lietuvos Banko valdybos pirmininkas, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, Lietuvos archyvų departamento generalinis direktorius. Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai svarstymo medžiagą rengia ir teikia komisijos sekretorius, kuriuo skiriamas Valstybės saugumo departamento pareigūnas. Komisijos personalinę sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Komisijos narių kandidatūros turi būti patikrintos ir jiems, šio įstatymo nustatyta tvarka, turi būti išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma “Visiškai slaptai”.

5. Valstybės paslaptį sudarančių žinių apsaugą visose šalies institucijose  kontroliuoja Valstybės saugumo departamentas, kuris:

1) kontroliuoja, kaip laikomasi valstybės paslaptį sudarančių žinių įslaptinimo, naudojimo, saugojimo bei išslaptinimo nustatytos tvarkos;

2) teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai dėl valstybės paslapčių apsaugos sistemos tobulinimo;

3) atlieka kvotą, iškėlus baudžiamąją bylą dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančių žinių praradimo ar  atskleidimo;

4) teikia metodinę pagalbą paslapčių subjektams dėl valstybės paslaptį sudarančių žinių apsaugos.

6. Tarnybos paslaptį sudarančių žinių apsaugos kontrolę vykdo tomis žiniomis disponuojantys paslapčių subjektai.

7. Paslapčių subjektų saugomų dokumentų, kuriuose yra įslaptintos informacijos, apskaitos, tvarkymo, raštvedybos organizavimo bei kontrolės tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

13 straipsnis.  Asmens pareigos bei taikomi apribojimai

1. Asmuo jam patikėtą ar tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją privalo saugoti visą tokios informacijos įslaptinimo terminą.

2. Asmuo, kuriam buvo patikėtos žinios, žymimos slaptumo žyma "Visiškai slaptai", negali emigruoti 5 metus, "Slaptai" - 2 metus, “Konfidencialiai” – 1 metus nuo to momento, kai jis nebedirba darbo, susijusio su valstybės paslaptį sudarančių žinių naudojimu  bei apsauga, arba jam buvo leista susipažinti su tokiomis žiniomis. Šis apribojimas netaikomas tuo atveju, jeigu asmeniui patikėtos valstybės paslaptį sudarančios žinios iki prašymo emigruoti padavimo dienos buvo išslaptintos.

14 straipsnis. Atsakomybė už įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą,  sunaikinimą, sugadinimą, rinkimą, pagrobimą, pirkimą, pardavimą, laikymą ar platinimą

Asmuo už valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančių žinių atskleidimą, praradimą, sunaikinimą, sugadinimą, rinkimą, pagrobimą, pirkimą, pardavimą, laikymą ar platinimą atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

15 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka

Šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir tarnybos paslapčių ir jų apsaugos įstatymo įgyvendinimo įstatymas.

16 straipsnis. Netekę galios įstatymai ir kiti teisės aktai

Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr.96-2146);

2) Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. spalio 25 d. nutarimas Nr. I-1075 “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo įgyvendinimo” (Žin., 1995, Nr.96-2147);

3) Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr.59-1369);

4)  Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo 6 straipsnio    papildymo įstatymas (Žin., 1998, Nr.65-1872).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS