Projektas - 2

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ETNINĖS KULTŪROS VALSTYBINĖS GLOBOS PAGRINDŲ

ĮSTATYMAS

1999m. …………….d.

Vilnius

Preambulė

Lietuvos Respublikos Seimas,

- suvokdamas, kad etninės kultūros savitumas yra tautos būties, jos išlikimo, tvirtumo ir saugumo garantas;

- konstatuodamas, kad įvairioms lietuvių etninės kultūros formoms ir ypač jos gyvajai tradicijai gresia akivaizdus sunykimo pavojus;

- pripažindamas, kad tik savo kultūros paveldu besiremianti tauta gali suvokti savo istorinių interesų vienovę, jų patvarumą, palaikyti savo visuomenės narių pilietinį brendimą; dalyvauti Vakarų Europos civilizacijoje kaip lygiavertis partneris; išlaikyti tokiai partnerystei ir bendradarbiavimui būtiną orumą, savarankiškumą ir savitumą;

priima šį Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą.

I skyrius

BENDRIEJI NUOSTATAI

I straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato bendruosius lietuvių etninės kultūros valstybinės globos pagrindus, etninės kultūros apsaugą, tęstinumą, plėtrą bei turtinimo priemones ir sąlygas, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai.

2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

Šio įstatymo pagrindinės sąvokos:

1) etninė kultūra – visos tautos (etnoso) sukurta, iš kartos į kartą perduodama ir nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą bei savimonę ir etnografinių regionų savitumą;

2) etninės kultūros vertybės – tautai reikšmingi jos paveldimi, saugomi, naudojami ir tęsiami dvasinės bei medžiaginės kultūros užfiksuoti ir neužfiksuoti dalykai;

3) etninės kultūros vertybių valstybinė apsauga – visuma priemonių, kuriomis valstybė siekia išlaikyti tautos sukurtas bei kuriamas etninės kultūros vertybes dabarties ir ateities kartoms;

4) etninės kultūros valstybinė globa – teisinės, organizacinės, ekonominės ir finansinės priemonės, kuriomis valstybė užtikrina etninės kultūros vertybių apsaugą, jų kaupimą, kūrimą, tyrinėjimą ir populiarinimą;

5) etninės kultūros subjektai – fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys etninės kultūros vertybių kūrimu, kaupimu, puoselėjimu bei perteikimu.

6) etninės kultūros gyvoji tradicija – paveldėtos tautos kultūros perdavimas, jos kūrimas ir atsinaujinimas dabartyje;

7) etninės kultūros paveldas – tautos sukurtos ir iki šių dienų išlikusios praeities etninės kultūros vertybės;

8) archyvinė etninės kultūros medžiaga – surinktos, užfiksuotos ir saugomos etninės kultūros vertybės (garso, vaizdo įrašai, rankraštiniai rinkiniai, foto medžiaga, muziejiniai eksponatai ir kt.);

9) pateikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, perteikiantis gyvosios tradicijos būdu perimtas ir išsaugotas autentiškas etninės kultūros vertybes arba pateikiantis duomenis apie jas;

10) rinkėjas – fizinis ar juridinis asmuo, fiksuojantis ir/ar kaupiantis etninės kultūros vertybes;

11) originalo savininkas – rinkėjas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, perėmęs iš jo teises į originalią archyvinę etninės kultūros medžiagą;

12) transkripcijos autorius – fizinis ar juridinis asmuo, perteikiantis raštu muzikinį ir(ar) žodinį tekstą iš archyvinio garso įrašo.

3 straipsnis. Etninės kultūros valstybinės globos teisiniai pagrindai

Etninės kultūros valstybinė globa vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis.

4 straipsnis. Etninės kultūros valstybinės globos uždaviniai

Etninės kultūros valstybinės globos uždaviniai yra:

1)         užtikrinti etninės kultūros paveldo išsaugojimą bei gyvosios tradicijos tęstinumą, remti tradicijomis pagrįstų naujų reiškinių atsiradimą;

2)         laiduoti Lietuvos etnografinių sričių (regionų), kuriose integruotas senųjų gentinių junginių palikimas, etnokultūrinių tradicijų savitumo išlaikymą, pažinimą, fiksavimą bei perteikimą;

3)         suformuoti ir įteisinti etninės kultūros valstybinę globą užtikrinančių institucijų sistemą bei etninės kultūros centrų tinklą;

4) plėtoti visų etninės kultūros šakų mokslinius tyrinėjimus;

5)         skatinti įvairiapusišką etninės kultūros suvokimą, užtikrinti galimybę visiems visuomenės nariams giliau pažinti etninę kultūrą ir jos reiškinius, laiduoti archyvinės etninės kultūros medžiagos prieinamumą;

6)         užtikrinti etninės kultūros propagavimą per visuomenės informavimo priemones ir kompiuterinius tinklus, remti lietuvių etninės kultūros skleidimą pasaulyje bei skatinti kitų pasaulio tautų kultūros pažinimą;

7)         kurti sąlygas, kad mažėtų tautos kultūrai žalingos masinės kultūros įtaką;

8)         remti užsienyje gyvenančių lietuvių etninę kultūrą, rūpintis jų tautinio tapatumo išsaugojimu, kultūriniu bendradarbiavimu su tautiečiais Lietuvoje;

9)         teikti valstybės paramą išlikusiam lietuvių etninės kultūros paveldui jų etninėse žemėse apsaugoti.

II skyrius

ETNINĖS KULTŪROS VALSTYBINĖS GLOBOS REGULIAVIMAS

5 straipsnis. Etninės kultūros valstybinę globą vykdančios institucijos

1.Etninės kultūros valstybinę globą vykdo šios institucijos:

1)         Etninės kultūros globos taryba – valstybės patariamoji ir ekspertinė institucija, į kurią atstovus deleguoja visuomeninės ir valstybinės institucijos, kuruojančios įvairias etninės kultūros šakas; Etninės kultūros globos taryba sudaroma ir veikia pagal Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintus nuostatus;

2)         Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Kultūros, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų bei kitos ministerijos ir jų reguliavimo sričiai priskirtos etninės kultūros valstybinės globos institucijos bei jų padaliniai;

3)         apskričių administracijos;

4)         vietos savivaldos institucijos.

2. Etninės kultūros valstybinės globos institucijų kompetencija:

1) Etninės kultūros globos taryba yra ekspertinė institucija, padedanti Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei formuoti etninės kultūros politiką, koordinuojanti etninės kultūros valstybinę globą; valstybinės valdžios bei savivaldos institucijos privalo kviesti tarybos atstovą svarstant klausimus, susijusius su etnine kultūra;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė užtikrina etninės kultūros globai reikiamą valstybės paramą, atsižvelgdama į ministerijų bei joms pavaldžių institucijų funkcijas; ši parama teikiama glaudžiai bendradarbiaujant su Etninės kultūros globos taryba, apskričių bei savivaldybių institucijomis;

3)         apskričių administracijos steigia apskrities pavaldumo etninės kultūros institucijas ir(ar) jų padalinius, remia regiono etninės kultūros plėtotės programas bei projektus, išlaiko etninės kultūros globai reikalingus etatinius darbuotojus;

4) savivaldybės rūpinasi rajono etnokultūrinio savitumo išlaikymu ir stiprinimu, steigia etninės kultūros institucijas ir/arba išlaiko etninės kultūros globai reikalingus etatinius darbuotojus savo administracijoje, organizuoja etninės kultūros vertybių rinkimą, fiksavimą bei tyrinėjimą, bendradarbiaudamos su šalies mokslo tyrimo ir metodinėmis institucijomis bei organizacijomis.

6 straipsnis. Etninės kultūros vertybių kaupimas, apsauga ir tyrimas

1. Etninės kultūros valstybinę globą vykdančios institucijos sukuria įstaigų (valstybinių bei žinybinių muziejų, etninės kultūros vertybių saugyklų bei archyvų, esančių mokslo ir studijų, kultūros institucijose, kitų įstaigų, susijusių su etninės kultūros vertybių kaupimu, apsauga bei tyrimu) sistemą ir bendrą informacinį tinklą apie etninės kultūros vertybių kaupimą.

2. Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijos užtikrina kompiuterizuotų sistemų etninės kultūros vertybių saugyklose, archyvuose, muziejuose įdiegimą.

3. Etninės kultūros vertybių tyrimą, kaupimą ir apsaugą, kaip pagrindinį savo veiklos barą ar vieną iš funkcijų atlieka:

1) etnines kultūros vertybes kaupiantys archyvai, saugyklos, muziejai ir bibliotekos;

2) mokslo ir studijų institucijos.

3) visuomeninės etninės kultūros organizacijos.

4. Pritarus Etninės kultūros globos tarybai, saugykloms, sukaupusioms gausiausią tam tikros etninės kultūros šakos archyvinę medžiagą, teisės aktų nustatyta tvarka gali būti suteiktas specializuoto centrinio tam tikros etninės kultūros šakos archyvo statusas.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Etninės kultūros globos tarybos siūlymu centriniams etninės kultūros archyvams gali suteikti nacionalinės įstaigos statusą.

6. Mokslo ir studijų institucijos ruošia specialistus darbui etninės kultūros kaupimo, apsaugos ir tyrimo institucijose.

7. Mokslo ir studijų institucijos, atsižvelgdamos į savo galimybes bei veiklos pobūdį, atlieka etninės kultūros paveldo ir gyvosios tradicijos procesų tyrimus.

7 straipsnis. Etninės kultūros vertybių kaupimo bei naudojimo teisinis reguliavimas

1. Etninės kultūros vertybės fiksuojamos ir aprašomos tik pateikėjui sutikus.

2. Konfidencialaus pobūdžio duomenis viešai skelbti leidžiama tik pateikėjui sutikus.

3. Pateikėjas turi teisę į atlyginimą, jei etninės kultūros dvasinės vertybės fiksuojamos ir naudojamos komerciniais tikslais.

4. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kaupdami etninės kultūros medžiagines vertybes, už jas pateikėjui atlygina pagal susitarimą ir įsigijimą įteisina teisės aktų nustatyta tvarka.

5.         Naudojant archyvinę etninės kultūros vertybių medžiagą, visada nurodomas originalo savininkas.

6.         Centriniai specializuoti etninės kultūros archyvai turi teisę apsaugos ir tyrimų tikslais gauti kitų archyvų, saugyklų ir kitų institucijų, taip pat fizinių asmenų sukauptos vertingiausios etninės kultūros medžiagos kopijas, kurių įsigijimo ir naudojimo tvarka nustatoma sutartimis su originalo savininku.

7. Etninės kultūros vertybių rinkinių sudarytojų teises gina autorines teises saugantys įstatymai. Rinkinio sudarytojas privalo rinkinyje nurodyti pateikėją, rinkėją, transkripcijos autorių.

8. Valstybinių, savivaldybių institucijų ir visuomeninių organizacijų saugyklose esama archyvine etninės kultūros medžiaga mokslo ir švietimo tikslais leidžiama naudotis nemokamai.

9. Komerciniais tikslais naudoti archyvines etninės kultūros vertybes leidžiama tik gavus originalo savininko, medžiagos pateikėjo ir rinkinio sudarytojo sutikimą, atlyginant jiems sutartyse nustatyta tvarka.

10. Užsienio šalių rinkėjai (juridiniai ir fiziniai asmenys), fiksuodami etninės kultūros dvasines vertybes Lietuvoje, privalo centriniams etninės kultūros archyvams palikti įrašų kopijas.

11. Unikalios etnines kultūros vertybės įtraukiamos į specialų šių vertybių registrą, jas į užsienį išvežti draudžiama.

8 straipsnis. Etninės kultūros tęstinumas ir populiarinimas

1.         Vyriausybė organizuoja etninės kultūros plėtotės valstybinės programos parengimą ir įgyvendinimą.

2.         Vyriausybė inicijuoja ir padeda įgyvendinti ilgalaikę Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo programą, užtikrinančią etninės kultūros subjektų gamybinės ir kultūrinės veiklos plėtrą.

3.         Švietimo ir mokslo ministerija bei jai pavaldžios institucijos užtikrina etninės kultūros vertybių ugdymą formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje:

1)       integruoja etninę kultūrą į visų pakopų (pradedant ikimokyklinėmis įstaigomis ir pradinėmis klasėmis) bendrąsias mokymo programas, vadovėlius, pagalbines mokymo priemones;

2)       remia etninės kultūros mokymo priemonių leidybą;

3)       rūpinasi etninės kultūros pedagogų rengimu ir tobulinimu.

4) įveda etninės kultūros kursą bei rūpinasi jo kokybe aukštojo ir specialiojo mokslo įstaigose, ruošiančiose specialistus kaimui.

4. Švietimo ir mokslo ministerija kartu su savivaldybėmis sudaro sąlygas pasitelkti etninės kultūros subjektus (liaudies meistrus, muzikantus, dainininkus ir kt.) etninės kultūros ugdymo ir studijų tikslais.

5. Valstybė teikia pirmenybę etnine kultūra pagrįstiems architektūros, kraštovaizdžio, gamtosaugos, turizmo, regioninių tradicijų gaivinimo projektams.

6. Valstybė ir savivaldos institucijos skatina ir remia tradicinių švenčių, amatų, sporto šakų, žaidimų bei kitų etnine kultūra pagrįstų veiklos formų gaivinimą bei populiarinimą.

7. Valstybė remia nevyriausybines organizacijas, užsiimančias etninės kultūros globa, skatina ir koordinuoja jų pastangas tyrinėti ir propaguoti etninę kultūrą.

8. Valstybės ir savivaldos institucijos etninės kultūros subjektams gali panaudos pagrindais suteikti patalpas savo veiklai vykdyti.

9. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba, atsižvelgdama į Etninės kultūros globos tarybos siūlymus, skiria ne mažiau 10 % eterio laiko etninės kultūros laidų transliavimui.

III skyrius

FINANSAVIMAS

9 straipsnis. Etninės kultūros valstybinės globos finansavimo šaltiniai.

1. Etninės kultūros globą vykdančios institucijos ir organizacijos finansuojamos iš valstybės biudžeto, vietos savivaldybių biudžeto, Etninės kultūros globos fondo, kitų valstybinių kultūros bei mokslo fondų.

2. Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijos išlaiko pavaldžias etninės kultūros institucijas, remia Etninės kultūros globos tarybos aprobuotas etninės kultūros programas.

3. Apskričių administracijos ir savivaldybės išlaiko pavaldžias etninės kultūros institucijas, remia savo regiono etninės kultūros vertybių kaupimo, konservavimo, restauravimo, tyrimo bei populiarinimo programas.

4. Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijos remia etninės kultūros tyrimams skirtus renginius (konferencijas, simpoziumus ir pan.), etninės kultūros tyrinėtojų studijas bei jų dalyvavimą moksliniuose renginiuose užsienyje.

5. Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijos, valstybiniai mokslo ir kultūros fondai remia ekspertų aprobuotų etninės kultūros periodinių ir tęstinių leidinių, mokslo darbų ir etninės kultūros reprezentavimui skirtų leidinių publikavimą, kino ir videofilmų, garso, vaizdo ir kompiuterinių įrašų rengimą, gamybą ir populiarinimą.

6. Kultūros ministerija, apskričių administracijos ir savivaldybės remia etninės kultūros tradicijomis pagrįstas regionines, miestų ir miestelių šventes, taip pat vietinius ir tarptautinius folkloro festivalius bei kitus etninės kultūros populiarinimui skirtus renginius.

7. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, atsižvelgdamas į Etninės kultūros globos tarybos rekomendacijas, remia viešosios informacijos rengėjų programas, skirtas etninės kultūros populiarinimui.

10 straipsnis. Etninės kultūros globos fondas

1. Etninės kultūros globos fondo (toliau – Fondas) steigėjas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Fondas yra juridinis asmuo, veikiantis pagal Etninės kultūros globos tarybos teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

2. Fondo pajamų šaltiniai:

1) dotacijos iš valstybės biudžeto;

2) kredito įstaigų palūkanos, mokamos už jose saugomas Fondo lėšas;

3) juridinių ir fizinių asmenų savarankiški įnašai;

4)         kitos teisėtai gautos lėšos.      

3. Pagrindiniai fondo uždaviniai yra šie:

1) remti etninės kultūros vertybių fiksavimo, kaupimo ir apsaugos projektus bei programas;

2) remti projektus ir programas, padedančius puoselėti etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumą;

3) remti etninės kultūros tyrimų ir etninės kultūros vertybių rinkinių leidybos programas;

4) premijuoti etnine kultūra pagrįstus vertingiausius architektūros, gamtosaugos ir kitus projektus;

5) skirti stipendijas studentams, lėšas etninės kultūros tyrinėtojų stažuotėms šalies bei užsienio mokslo ir studijų institucijose, dalyvavimui mokslinėse konferencijose, premijas ir apdovanojimus nusipelniusiems etninei kultūrai asmenims bei vertingų projektų autoriams.

IV skyrius

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

11 straipsnis. Siūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1) iki 1999 m. …………. mėn. … d. įsteigti Etninės kultūros globos fondą;

2)         iki 2000 m. gruodžio 31 d. parengti etninės kultūros plėtotės valstybinę programą;

3)         iki 2000 m. gruodžio 31 d. parengti ilgalaikę Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo programą;

4)         iki 1999 m. ………mėn. … d. nustatyti unikalių etninės kultūros vertybių registro sudarymo tvarką;

5)         iki 1999 m. ……… mėn. … d. skirti Etninės kultūros globos tarybai patalpas.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Teikia Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetas

Įstatymo projektą parengė: D.Urbanavičienė (projekto vadovė), doc. dr. R.Astrauskas, doc. dr. I.Čepienė, V.Kondratienė, B.Kulnytė, V.Mačiekus, M.Martinaitis, prof. habil. dr. V.Milius, J.Rudzinskas, doc. dr. K.Stoškus, V.Valeckaitė, prof. habil. dr. N.Vėlius, prof. habil. dr. A.Vyšniauskaitė.