Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUDITO ĮSTATYMAS

1999 m.                    d. Nr.

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja audito atlikimą, pripažinimo atestuotu auditoriumi tvarką,  Lietuvos Respublikos audito įmonių ir atestuotų auditorių profesinę veiklą ir jos priežiūrą, Auditorių rūmų steigimą, veiklą ir valdymą.

2. Kiti Lietuvos Respublikos įstatymai audito įmonėms ir auditoriams taikomi tiek, kiek jų veiklos nereguliuoja šis įstatymas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Auditas - nepriklausomas įmonės, įstaigos ar organizacijos (toliau vadinama - įmonės) finansinės atskaitomybės patikrinimas ir išvados pateikimas, kai nurodoma, ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, ar finansinė atskaitomybė atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat Lietuvos Respublikoje taikomus bendruosius apskaitos principus.

2. Atestuotas auditorius (toliau vadinama - auditorius) - asmuo, kuris yra išlaikęs kvalifikacinius egzaminus auditoriaus vardui įgyti, turi tai patvirtinantį pažymėjimą ir yra Auditorių rūmų narys.

3. Audito įmonė - įstatymų nustatyta tvarka įsteigta įmonė ir įrašyta į Lietuvos Respublikos audito įmonių sąrašą (toliau vadinama - audito įmonių sąrašas).

4. Auditorių rūmai - juridinis asmuo, vienijantis visus auditorius ir įgyvendinantis auditorių savivaldos principus.

5. Auditorių profesinės etikos kodeksas - Auditorių rūmų narių susirinkimo patvirtintas dokumentas, nustatantis auditorių profesinio elgesio normas, privalomas visiems auditoriams.

6. Nacionaliniai audito standartai -Auditorių rūmų narių susirinkimo patvirtinta nuostatų, taisyklių ir nurodymų visuma, kuriais privalo vadovautis auditoriai, atlikdami auditą.

7. Auditoriaus išvada - dokumentas, pasirašytas audito įmonės vardu audito įmonės vadovo ir auditoriaus, kuriame auditorius pareiškia savo nuomonę apie įmonės finansinę atskaitomybę.

8. Darbo dokumentai - informacija, kurią parengia, surenka arba gauna auditorius audito planui sudaryti, auditui atlikti ir auditoriaus nuomonei pagrįsti.

9. Audituojama įmonė - įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios finansinė atskaitomybė yra tikrinama.

10. Užsakovas - juridinis arba fizinis asmuo, juridinio asmens teisių neturinti įmonė, kuri sudaro sutartį dėl audito atlikimo.

3 straipsnis. Privalomas auditas

1. Privalomas auditas atliekamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais. Kitais atvejais auditas gali būti atliekamas užsakovo iniciatyva.

2. Auditoriaus išvada yra įmonių, kurioms privalomas auditas, metinės finansinės atskaitomybės privalomas priedas.

3. Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos pagal savo kompetenciją gali nustatyti papildomus reikalavimus auditoriaus išvados turiniui.

4 straipsnis. Audito tikslai

Audito tikslai yra:

1) įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė teisingai, pagrįstai ir visais reikšmingais atžvilgiais atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos ir pinigų srautų rezultatus;

2) įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė parengta pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą bei bendruosius apskaitos principus;

3) padėti įmonei išvengti klaidų ir apgaulės.

ANTRASIS SKIRSNIS

AUDITORIAI

5 straipsnis. Pripažinimo auditoriumi tvarka

1. Auditoriaus vardas suteikiamas asmenims, išlaikiusiems kvalifikacinius egzaminus auditoriaus vardui įgyti arba žinių patikrinimo egzaminus ir davusiems auditoriaus priesaiką.

2. Kvalifikacinius egzaminus auditoriaus vardui įgyti ir žinių patikrinimo egzaminus rengia Vyriausybės įgaliota institucija.

3. Egzaminų užduotis, jų laikymo tvarką, disciplinas, iš kurių laikomi egzaminai auditoriaus vardui įgyti ir žinių patikrinimo egzaminai, apmokėjimo už juos tvarką bei dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

4. Egzaminų komisiją tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Egzaminų komisija sudaroma iš 6 narių ir komisijos pirmininko. Komisija skiriama dvejų metų laikotarpiui ir sudaroma iš teisės, mokesčių, apskaitos, finansų specialistų ir auditorių. 3 komisijos narius ir komisijos pirmininką skiria Vyriausybės įgaliota institucija, 3 narius auditorius skiria Auditorių rūmų narių susirinkimas.

5. Asmenys, norintys laikyti egzaminus auditoriaus vardui įgyti, Vyriausybės įgaliotai institucijai turi pateikti prašymą ir kitus reikiamus dokumentus bei sumokėti žyminį mokestį už egzaminus. Dokumentus, kuriuos reikia pateikti nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

6. Kvalifikacinius egzaminus auditoriaus vardui įgyti gali laikyti Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, jeigu jie:

1) turi aukštąjį išsilavinimą;

2) turi ne trumpesnį kaip trejų metų auditoriaus padėjėjo darbo stažą audito įmonėje;

3) yra nepriekaištingos reputacijos.

7. Asmuo, neišlaikęs kvalifikacinių egzaminų auditoriaus vardui įgyti, gali juos pakartotinai laikyti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Egzaminų perlaikymo skaičius neribojamas.

8. Vyriausybės įgaliota institucija kvalifikacinius egzaminus auditoriaus vardui įgyti rengia ne rečiau kaip du kartus per kalendorinius metus.

6 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos sąvoka

Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir jo prašymas laikyti egzaminus auditoriaus vardui įgyti nėra tenkinamas, jeigu:

1) jis buvo nuteistas už sunkų tyčinį nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas;

2) jis buvo nuteistas ir nėra išnykęs teistumas;

3) jam buvo panaikintas auditoriaus pažymėjimo galiojimas auditorių garbės teismo teikimu;

4) jis piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis arba alkoholiu;

5) jis buvo atleistas iš įmonės, įstaigos ar organizacijos vidaus auditoriaus, revizoriaus, buhalterio, finansininko pareigų Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8, 9, 11, 13 punktuose ir 2 dalyje numatytais atvejais.

7 straipsnis. Kitų užsienio valstybių auditorių pripažinimo tvarka

1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą užsienio valstybių, kurių įgaliotų institucijų suteikta aukščiausia toje valstybėje auditoriaus kvalifikacija yra ne žemesnė negu auditorių kvalifikacija Lietuvos Respublikoje.

2. Asmenims, turintiems kitų užsienio valstybių, įrašytų į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos tvirtinamą sąrašą, įgaliotų institucijų suteiktą auditoriaus kvalifikaciją, pažymėjimas, patvirtinantis auditoriaus vardo suteikimą, išduodamas išlaikius žinių patikrinimo egzaminus. Žinių patikrinimo egzaminai laikomi valstybine kalba iš mokesčių ir teisės aktų, reglamentuojančių įmonių veiklą, disciplinų.

8 straipsnis. Auditoriaus priesaika

1. Asmenys, prieš gaudami pažymėjimą, prisiekia šiais žodžiais: “Aš, auditorius(ė)  (vardas,pavardė), prisiekiu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, dorai ir sąžiningai vykdyti auditoriaus pareigas, būti objektyvus(i) ir nepriklausomas(a), išlaikyti konfidencialumą, nuolat gilinti profesines žinias, laikytis Auditorių profesinės etikos kodekso, Auditorių rūmų statuto”.

2. Auditoriaus priesaiką priima Auditorių rūmų prezidentas.

3. Auditoriai pasirašo priesaikos tekstą. Šis priesaikos tekstas saugomas auditoriaus asmens byloje Vyriausybės įgaliotoje institucijoje.

4. Asmenims, išlaikiusiems kvalifikacinius egzaminus auditoriaus vardui įgyti, davusiems auditoriaus priesaiką ir ją pasirašiusiems suteikiamas auditoriaus vardas.

5. Asmenims, išlaikiusiems kvalifikacinius egzaminus, bet neprisiekusiems, pažymėjimas neišduodamas, jie negali tapti Auditorių rūmų nariais ir pradėti audito veiklos.

9 straipsnis. Auditoriaus vardą patvirtinančio pažymėjimo išdavimo procedūros sustabdymas

Auditoriaus vardą patvirtinančio pažymėjimo išdavimo procedūra gali būti sustabdyta, jeigu asmeniui, pateikusiam prašymą auditoriaus vardui įgyti, yra iškelta baudžiamoji byla ir ji nebaigta nagrinėti. Pažymėjimo išdavimas arba egzaminų laikymas sustabdomas, iki byloje bus priimtas nuosprendis arba byla bus nutraukta.

10 straipsnis. Pažymėjimų, patvirtinančių auditoriaus vardo suteikimą, išdavimas

1. Pažymėjimus, patvirtinančius auditoriaus vardo suteikimą, išduoda Vyriausybės įgaliota institucija.

2. Pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

11 straipsnis. Pažymėjimų galiojimo sustabdymas

1. Vyriausybės įgaliota institucija gali sustabdyti pažymėjimo galiojimą:

1) auditorių garbės teismo teikimu iki vienerių metų;

2) raštišku auditoriaus prašymu ne ilgiau kaip trejiems metams.

2. Auditorius privalo pradėti audito veiklą per vienerius metus nuo auditoriaus vardo jam suteikimo.

3. Auditorius, nepradėjęs audito veiklos per vienerius metus nuo auditoriaus vardo jam suteikimo, privalo raštu pranešti apie tai Vyriausybės įgaliotai institucijai bei Auditorių rūmams ir pateikti raštišką prašymą sustabdyti pažymėjimo galiojimą vienerių metų laikotarpiui. Pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikas skaičiuojamas nuo auditoriaus prašymo užregistravimo Vyriausybės įgaliotoje institucijoje dienos. Praėjus metams po pažymėjimo galiojimo sustabdymo, auditorius turi pradėti audito veiklą arba pateikti raštišką prašymą pratęsti pažymėjimo galiojimo sustabdymą. Pažymėjimo galiojimo sustabdymą Vyriausybės įgaliota institucija gali tęsti ne ilgiau kaip trejus metus iš eilės, neskaitant pirmųjų metų po pažymėjimo išdavimo.

4. Auditorius, kurio pažymėjimo galiojimas sustabdytas, norėdamas pradėti audito veiklą pasibaigus pažymėjimo galiojimo sustabdymui, privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai šiuos dokumentus:

1) prašymą atnaujinti sustabdyto pažymėjimo galiojimą;

2) dokumentus, patvirtinančius kvalifikacijos kėlimą Auditorių rūmų nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Pažymėjimų galiojimo panaikinimas

1. Vyriausybės įgaliota institucija pažymėjimo galiojimą panaikina:

1)   raštišku auditoriaus prašymu;

2)   jeigu po pažymėjimo išdavimo paaiškėjo faktai, dėl kurių būtų buvę atsisakyta leisti laikyti egzaminus ir išduoti pažymėjimą;

3)   jeigu atsirado šio įstatymo 6 straipsnio 2 ar 4 punkte nurodytos sąlygos;

4)   auditorių garbės teismo teikimu;

5)   jeigu auditorius per ketverius metus nuo pažymėjimo gavimo dienos nepradėjo audito veiklos;

6)   pašalinus iš Auditorių rūmų narių;

7)   auditoriui mirus.

2. Panaikinus pažymėjimo galiojimą auditorių garbės teismo teikimu, asmuo negali pakartotinai laikyti egzaminų auditoriaus vardui įgyti ir naujas pažymėjimas negali būti išduotas.

TREČIASIS SKIRSNIS

AUDITO ĮMONĖS

13 straipsnis. Audito įmonės

1. Audito įmonės gali veikti kaip:

1) individualios (personalinės) įmonės (toliau - IĮ);

2) tikrosios ūkinės bendrijos (toliau - TŪB);

3) komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (toliau - KŪB);

4) uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB).

2. Individualių audito įmonių savininkai turi būti auditoriai.

3. Ne mažiau kaip 3/4 audito TŪB ar KŪB tikrųjų narių turi būti auditoriai.

4. Audito UAB akcininkais gali būti:

1) auditoriai;

2) audito įmonės;

3) užsienio valstybių, įrašytų į šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos tvirtinamą sąrašą, audito įmonės;

4) kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, nenurodyti šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

5. Audito UAB akcininkams, nurodytiems šio straipsnio 4 dalies 4 punkte, gali priklausyti ne daugiau kaip 1/4 visų balsavimo teisių.

6. Audito UAB administracijos vadovas turi būti auditorius arba asmuo, turintis kitų užsienio valstybių, įrašytų į šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos tvirtinamą sąrašą, įgaliotų institucijų suteiktą auditoriaus kvalifikaciją.

7. Jeigu UAB yra sudaroma valdyba, 3/4 valdybos narių turi būti auditoriai.

14 straipsnis. Audito įmonių civilinės atsakomybės draudimas

1. Audito įmonė, prieš pradėdama audito veiklą, turi apdrausti savo civilinę atsakomybę. Draudimo sutartis sudaroma Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Bendrąsias audito įmonių civilinės atsakomybės privalomo draudimo taisykles nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2. Metinė minimali civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip

50 000 Lt.

15 straipsnis. Įmonių įregistravimo audito įmonių sąraše tvarka

1. Įmonė gali pradėti audito veiklą tik po to, kai ji įrašoma į audito įmonių sąrašą.

2. Audito įmonių sąrašą  tvarko Vyriausybės įgaliota institucija.

3. Kad įmonė būtų įrašyta į audito įmonių sąrašą, pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas, kuriame turi būti nurodyta įmonės pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefonas, įmonės savininkų (akcininkų, TŪB ar KŪB tikrųjų narių) vardai, pavardės, adresai, kiekvieno savininko (akcininko, TŪB ar KŪB tikrojo nario) balsavimo teisės, pažymėjimų, patvirtinančių auditoriaus vardo suteikimą, numeriai;

2) įmonės registravimo pažymėjimo notariškai patvirtinta kopija;

3) civilinės atsakomybės draudimo sutarties originalas ir kopija.

4. Sprendimas įrašyti įmonę į audito įmonių sąrašą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 15 dienų po visų dokumentų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, įteikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai.

5. Vyriausybės įgaliota institucija gali atsisakyti įrašyti įmonę į audito įmonių sąrašą, jeigu nepateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai arba įmonė neatitinka šio įstatymo 13 ir 14 straipsnių reikalavimų. Atsisakyti įrašyti įmonę į audito įmonių sąrašą remiantis kitokiais motyvais negalima.

6. Apie sprendimą įrašyti arba neįrašyti įmonės į audito įmonių sąrašą Vyriausybės įgaliota intitucija privalo per 15 dienų nuo dokumentų pateikimo dienos motyvuotai raštu pranešti įmonei.

7. Vyriausybės įgaliota institucija kasmet iki lapkričio 1 dienos skelbia audito įmonių sąrašą “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”.

16 straipsnis. Audito įmonių išbraukimas iš audito įmonių sąrašo

1. Audito įmonė išbraukiama iš audito įmonių sąrašo, jeigu:

1)  pasikeitus audito UAB administracijos vadovui, valdybai arba savininkams (akcininkams, TŪB ar KŪB tikriesiems nariams) įmonė nebeatitinka šio įstatymo 13 straipsnio reikalavimų;

2)  įmonė pateikė prašymą išbraukti ją iš audito įmonių sąrašo;

3)  įmonė nepratęsė arba nesudarė naujos civilinės atsakomybės draudimo sutarties;

4)  įmonė paskelbta bankrutuojančia arba likviduojama;

5)  įmonė nepateikė Vyriausybės įgaliotai institucijai šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos informacijos arba joje pateikė melagingus duomenis;

6)  įmonė užsiima veikla, nenurodyta šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje.

2. Iš audito įmonių sąrašo išbraukta įmonė vėl į jį įrašoma, jeigu pašalinamos priežastys, dėl kurių ji buvo išbraukta. Prieš išbraukiant audito įmonę iš audito įmonių sąrašo apie tai įmonė įspėjama raštu prieš mėnesį.

3. Pasikeitus audito įmonės savininkų (akcininkų, TŪB ar KŪB tikrųjų narių) auditorių ir savininkų (akcininkų, TŪB ar KŪB tikrųjų narių) ne auditorių santykiui dėl auditoriaus mirties, audito įmonės savininkai (akcininkai, TŪB ar KŪB tikrieji nariai) per vienerius metus turi pakeisti įmonės akcininkų (TŪB ar KŪB tikrųjų narių) įtaką įmonės valdyme taip, kad ji atitiktų šio įstatymo 13 straipsnio reikalavimus.

4. Apie įmonių įrašymą į audito įmonių sąrašą ir išbraukimą iš jo skelbiama “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

17 straipsnis. Auditorių veikla

1. Auditorius gali atlikti auditą tik būdamas juridinio asmens teisių neturinčios įmonės savininku, tikruoju nariu arba dirbdamas audito įmonėje.

2. Per vienerius metus nuo auditoriaus vardo jam suteikimo auditorius turi įsteigti audito įmonę arba pradėti darbą jau veikiančioje audito įmonėje.

3. Auditorius, pradėjęs audito veiklą, negali dirbti ar eiti kitų apmokamų pareigų kitose įmonėse, išskyrus darbą Auditorių rūmuose, profesinėse auditorių asociacijose ir mokslinį, kūrybinį ar pedagoginį darbą.

4. Auditorius, kurio pažymėjimo galiojimas sustabdytas, negali atlikti audito.

18 straipsnis. Auditorių nepriklausomybė

1. Auditorius gali atlikti auditą tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo ir audituojamos įmonės.

2. Auditoriui draudžiama atlikti auditą, jeigu auditorius:

1) yra susijęs šeimos, artimos giminystės arba svainystės ryšiais su įmonės, kurioje atliekamas auditas, administracijos vadovu ir vyriausiuoju finansininku (buhalteriu), tarybos arba valdybos nariais. Šeimos ir artimos giminystės ryšiais susiję asmenys yra sutuoktiniai (buvę sutuoktiniai), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), pusbroliai, pusseserės, senoliai ar vaikaičiai;

2) tvarko audituojamos įmonės apskaitą ir rengia finansinę atskaitomybę;

3) yra buvęs audituojamos įmonės arba užsakovo darbuotojas ir nuo darbo santykių pasibaigimo dienos praėję mažiau kaip 3 metai;

4) yra arba buvo audituojamos įmonės akcininkas ir nuo akcijų perleidimo praėję mažiau kaip 3 metai;

5) yra kitos sąlygos, galinčios turėti įtakos auditoriaus nepriklausomybei.

19 straipsnis. Auditorių teisės

Auditorius, atlikdamas auditą, turi šias teises:

1) pasinaudodamas savo profesinėmis žiniomis bei patirtimi savarankiškai pasirinkti audito atlikimo procedūras;

2) gauti iš audituojamos įmonės auditui atlikti reikiamus dokumentus;

3) reikalauti iš audituojamos įmonės, kad būtų atlikti kontroliniai matavimai, materialinių vertybių inventorizacija ir kitaip tikrinamas audituojamos įmonės turtas, taip pat atliekami kiti būtini veiksmai;

4) gauti iš audituojamos įmonės darbuotojų reikiamus paaiškinimus raštu.

20 straipsnis. Auditorių pareigos

Auditorius privalo:

1) sąžiningai vykdyti savo profesines pareigas. Ir atlikdamas savo profesines pareigas, ir ne darbo metu auditorius turi laikytis duotos priesaikos ir Auditorių profesinės etikos kodekso reikalavimų;

2) atlikdamas auditą, turi vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, nacionaliniais arba tarptautiniais audito standartais;

3) nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją;

4) saugoti profesinės veiklos metu jam patikėtą informaciją;

5) vykdyti kitas įstatymais numatytas pareigas.

21 straipsnis. Auditorių atsakomybė

Už apgaulingą auditoriaus išvados pateikimą auditorius atsako Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.

22 straipsnis. Audito įmonių veikla ir teisės

1. Audito įmonė turi teisę užsiimti šia veikla:

1) atlikti auditą;

2) atlikti kitokį įmonių veiklos tikrinimą, analizę bei turto inventorizaciją;

3) atlikti turto vertinimą (turint įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą leidimą);

4) teikti buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas;

5) teikti konsultacijas apskaitos, mokesčių ir kitais įmonių veiklos klausimais;

6) atlikti įmonės finansinės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizę pagal teismo pavedimą;

7) vykdyti bankroto administravimo procedūras (turint įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą leidimą).

2. Audito įmonė gali būti steigėju arba akcininku tik tų įmonių, kurių veikla atitinka šio straipsnio 1 dalies reikalavimus.

3. Audito įmonė, atlyginusi audito užsakovo, audituotos įmonės ar trečiųjų asmenų patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl auditorių kaltės, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltus auditorius.

23 straipsnis. Audito įmonių pareigos

1. Audito įmonė privalo:

1) priėmusi užsakovo prašymą atlikti auditą, paskirti atsakingą auditorių ir apie tai informuoti užsakovą ir įmonę, kurioje bus atliekamas auditas;

2) audito rezultatus įforminti surašant auditoriaus išvadą, kurią audito įmonės vardu pasirašo šios įmonės vadovas ir auditorius;

3) laikyti paslaptyje informaciją, gautą atliekant auditą arba suteikiant kitas profesines paslaugas;

4) neperduoti audito atlikimo metu gautos informacijos kitiems asmenims, įmonėms arba institucijoms, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus;

5)       nenaudoti audito metu surinktos informacijos įmonės arba trečiųjų asmenų interesams tenkinti;

6) teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie savo veiklą. Informacijos pateikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija;

7) Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugoti audito darbo dokumentus.

2. Darbo dokumentai yra audito įmonės nuosavybė. Jie negali būti perduodami tretiesiems asmenims be audituotos įmonės arba užsakovo sutikimo, jų negali reikalauti kitos institucijos, tikrinančios audito arba audituotos įmonės veiklą, išskyrus Vyriausybės įgaliotą instituciją, vykdančią audito įmonių veiklos priežiūrą šio įstatymo nustatyta tvarka. Teisėsaugos arba kitos institucijos gali paimti arba tikrinti audito darbo dokumentus, kuriuos auditorius yra gavęs arba parengęs atlikdamas auditą, tik baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Audito įmonių nepriklausomybė

1. Audito įmonė negali gauti už audito paslaugas iš vienos audituojamos įmonės tiek pajamų, kad tai darytų įtaką jos nepriklausomybei. Per metus pajamos už audito paslaugas iš vienos audituojamos įmonės negali viršyti 20 procentų visų audito įmonės metinių pajamų sumos dvejus metus iš eilės.

2. Audito įmonė negali sudaryti sutarties atlikti įmonei auditą, jeigu:

1) užsakovas arba ta įmonė turi akcijų (įnašų) audito įmonėje;

2) audito įmonė arba jos vadovai turi akcijų toje įmonėje;

3) audito įmonės vadovai arba savininkai (akcininkai, TŪB ar KŪB tikrieji nariai) susiję šeimos, artimos giminystės arba svainystės ryšiais su tos įmonės savininkais (akcininkais, TŪB ar KŪB tikraisiais nariais), turinčiais ne mažiau kaip 1/3 visų balsavimo teisių.

25 straipsnis. Audito įmonių atsakomybė

1. Audito įmonė už audito atlikimo terminus, auditoriaus išvados pateikimą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir audito įmonės bei užsakovo pasirašytos sutarties dėl audito atlikimo nustatyta tvarka.

2. Audito įmonė turi atlyginti užsakovo, audituotos įmonės ar trečiųjų asmenų patirtus nuostolius Lietuvos Respublikos įstatymų ir audito įmonės bei užsakovo pasirašytos sutarties dėl audito atlikimo nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Užsakovo ir audito įmonės santykiai

1. Užsakovas savo nuožiūra pasirenka audito įmonę, jei ko kita nenustato kiti teisės aktai.

2. Užsakovo ir audito įmonės sutartis dėl audito atlikimo sudaroma raštu.

27 straipsnis. Audituojamos įmonės vadovų arba jų įgaliotų asmenų pareigos

Audituojamos įmonės vadovai arba jų įgalioti asmenys privalo:

1)  pateikti auditoriui reikalingus auditui atlikti įmonės dokumentus bei informaciją;

2)  pateikti auditoriui skaičiavimus bei paaiškinimus, kurie, auditoriaus nuomone, yra jam būtini.

PENKTASIS SKIRSNIS

AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA

28 straipsnis. Auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūra

Auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija.

29 straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės ir pareigos, vykdant auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą

1. Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės, vykdant auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą:

1) tikrinti audito darbo dokumentus, audito atlikimo metodiką;

2) reikalauti paaiškinimų, kaip auditoriai ir audito įmonės atliko darbą;

3) reikalauti paaiškinimų iš kiekvieno darbuotojo, dalyvavusio atliekant auditą.

2. Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigos:

1) tikrinti, ar atliekant auditą laikomasi šio įstatymo, nacionalinių audito standartų, Auditorių profesinės etikos kodekso;

2) nustačius profesinės veiklos ar Auditorių profesinės etikos kodekso pažeidimus, kelti auditoriui drausmės bylą.

30 straipsnis. Pagrindas iškelti auditoriui drausmės bylą

1. Auditoriui už šio įstatymo, Auditorių profesinės etikos kodekso pažeidimus gali būti iškelta drausmės byla.

2. Sprendimą iškelti drausmės bylą gali priimti Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba Auditorių rūmų prezidiumas.

3. Per 14 dienų nuo sprendimo iškelti auditoriui drausmės bylą priėmimo dienos  Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba Auditorių rūmų prezidiumas perduoda bylą nagrinėti Auditorių garbės teismui.

31 straipsnis. Auditorių garbės teismas

1. Auditorių garbės teismą sudaro 5 nariai - 3 auditoriai ir 2 teisininkai. Auditoriai, skiriami garbės teismo nariais, privalo turėti ne mažesnę kaip penkerių metų auditorius darbo patirtį.

2. Auditorių garbės teismas veikia vadovaudamasis savo nuostatais, kuriuos tvirtina visuotinis Auditorių rūmų narių susirinkimas.

3. Auditorių garbės teismas sudaromas šia tvarka:

1) 3 narius auditorius renka visuotinis Auditorių rūmų narių susirinkimas;

2) 2 narius teisininkus skiria finansų ministras iš Finansų ministerijos ar jai pavaldžių institucijų.

4. Auditorių garbės teismo įgaliojimų laikas treji metai. Tie patys asmenys auditorių garbės teismo nariais gali būti skiriami ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

5. Auditorių garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 nariai, iš kurių vienas turi būti teisininkas.

32 straipsnis. Drausminės nuobaudos ir kiti Auditorių garbės teismo priimami sprendimai

1. Auditoriui už pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, Auditorių garbės teismas gali skirti tokias nuobaudas:

1) įspėjimą;

2) papeikimą;

3) papeikimą, viešai apie tai paskelbiant.

2. Auditorių garbės teismas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus taip pat gali priimti sprendimą:

1) teikti pažymėjimo galiojimo sustabdymą iki vienerių metų;

2) teikti pažymėjimo galiojimo panaikinimą.

3. Auditorių garbės teismas, priėmęs sprendimą skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nuobaudas arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, privalo per 14 dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos pateikti jį Vyriausybės įgaliotai institucijai.

33 straipsnis. Auditorių garbės teismo ir Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimų apskundimas

Auditorių garbės teismo ir Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimai gali būti apskųsti per 30 dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

AUDITORIŲ RŪMAI

34 straipsnis. Auditorių rūmai

1. Auditorių rūmai  yra ne pelno organizacija, kuri vienija visus auditorius ir įgyvendina auditorių savivaldos principus.

2. Auditorių rūmai yra juridinis asmuo, turintis antspaudą su savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą. Pagal savo prievoles Auditorių rūmai atsako savo turtu ir neatsako už savo narių prisiimtus įsipareigojimus, o Auditorių rūmų nariai neatsako už Auditorių rūmų prievoles.

3. Auditorių rūmai savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais bei savo statutu.

35 straipsnis. Auditorių rūmų steigimas ir registravimas

1. Auditorių rūmai steigiami visuotiniame steigiamajame Auditorių rūmų narių susirinkime.

2. Steigiamojo susirinkimo metu patvirtinamas Auditorių rūmų statutas. Jeigu steigiamojo susirinkimo metu nebuvo patvirtintas Auditorių rūmų statutas, tai per 30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas.

3. Auditorių rūmai laikomi įsteigti nuo jų statuto įregistravimo Ūkio ministerijoje dienos.

36 straipsnis. Auditorių rūmų statutas

1. Auditorių rūmų statute turi būti numatyta:

1)  pavadinimas, simbolika ir adresas;

2)  veiklos tikslai, funkcijos ir uždaviniai;

3)  išstojimo, pašalinimo iš Auditorių rūmų narių sąlygos ir tvarka;

4)  Auditorių rūmų narių teisės ir pareigos;

5)  padalinių steigimo bei likvidavimo tvarka, padalinių santykiai su Auditorių rūmų valdymo organais ir teisės;

6)  Auditorių rūmų valdymo organų sudarymo tvarka, kompetencija, funkcijos ir atsakomybė, renkamų valdymo organų bei jų narių atšaukimo tvarka;

7)  turto ir lėšų šaltiniai bei finansinės veiklos kontrolė;

8)  finansinės ir kitokios paramos teikimo tvarka;

9)  statuto pakeitimo ir papildymo tvarka.

2. Statute gali būti numatytos ir kitos Auditorių rūmų veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams.

37 straipsnis. Auditorių rūmų nariai

1. Auditorių rūmų nariais tampa:

1)  asmenys, išlaikę kvalifikacinius egzaminus auditoriaus vardui įgyti, turintys tai patvirtinantį pažymėjimą, davę auditoriaus priesaiką ir ją pasirašę;

2)  asmenys, turintys kitų užsienio valstybių, įrašytų į šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos tvirtinamą sąrašą, įgaliotų institucijų suteiktą auditoriaus kvalifikaciją ir išlaikę žinių patikrinimo egzaminus.

2. Auditorių rūmų nariai turi teisę:

1)  dalyvauti Auditorių rūmų veikloje ir siūlyti savo atstovus į Auditorių rūmų valdymo organus;

2)  naudotis Auditorių rūmų teikiamomis paslaugomis;

3)  naudotis Auditorių rūmų sukaupta informacija;

4)  gauti informaciją apie Auditorių rūmų veiklą;

5)  ginčyti teisme Auditorių rūmų valdymo organų nutarimus ir administracijos sprendimus.

38 straipsnis. Auditorių rūmų teisės

1. Auditorių rūmai turi teisę:

1)  valdyti, naudoti jiems priklausantį turtą ir lėšas bei jais disponuoti;

2)  sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;

3)  steigti padalinius;

4)  rinkti, kaupti ir apibendrinti informaciją apie auditorius ir audito įmones;

5)  teikti paslaugas statuto nustatyta tvarka;

6)  teikti nariams paramą, Auditorių rūmų statute nustatyta tvarka;

7)  steigti visuomenės informavimo priemones, verstis leidyba;

8)  stoti į tarptautines organizacijas.

2. Auditorių rūmai tvarko finansinę apskaitą, teikia informaciją valstybės institucijoms ir moka mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.

39 straipsnis. Auditorių rūmų pareigos

Auditorių rūmai turi šias pareigas:

1) rengia nacionalinius audito standartus;

2) rengia audito atlikimo metodiką;

3) rengia Auditorių profesinės etikos kodeksą;

4) organizuoja ir koordinuoja auditorių stažuotes, kvalifikacijos kėlimą;

5) nustato privalomą auditoriams kasmetinį kvalifikacijos kėlimo kursų valandų skaičių;

6) sprendžia audito atlikimo ir auditorių profesinės veiklos gerinimo klausimus.

40 straipsnis. Auditorių rūmų valdymas

Auditorių rūmų valdymo organai yra visuotinis Auditorių rūmų narių susirinkimas, prezidiumas ir administracija.

41 straipsnis. Visuotinis Auditorių rūmų narių susirinkimas

1. Audito ir auditorių veiklai Lietuvos Respublikoje aptarti ir plėtoti auditoriai kasmet renkasi į visuotinį Auditorių rūmų narių susirinkimą.

2. Visuotinį Auditorių rūmų narių susirinkimą sušaukia ir organizuoja Auditorių rūmų prezidiumas.

3. Visuotinis Auditorių rūmų narių susirinkimas yra aukščiausias Auditorių rūmų valdymo organas.

4. Visuotinis Auditorių rūmų narių susirinkimas šaukiamas Auditorių rūmų statute nustatyta tvarka. Neeilinis susirinkimas turi būti sušauktas, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/5 Auditorių rūmų narių arba prezidiumas savo nutarimu.

5. Visuotinis Auditorių rūmų narių susirinkimas turi šias teises:

1) priimti, pildyti ir keisti Auditorių rūmų statutą;

2) nustatyti Auditorių rūmų prezidiumo narių skaičių;

3) rinkti Auditorių rūmų prezidiumo narius ir juos atšaukti;

4) rinkti Auditorių rūmų prezidentą, 3 Auditorių garbės teismo narius ir 3 auditorius į egzaminų komisiją;

5) rinkti audito įmonę, kuri tikrins Auditorių rūmų finansinę veiklą;

6) nustatyti Auditorių rūmų nario mokesčio dydį;

7) tvirtinti Auditorių garbės teismo nuostatus;

8) tvirtinti nacionalinius audito standartus ir Auditorių profesinės etikos kodeksą;

9) tvirtinti Auditorių rūmų lėšų panaudojimą;

10) nustatyti Auditorių rūmų darbuotojų skaičių ir jų atlyginimus;

11) spręsti kitus Auditorių rūmų statute nurodytus klausimus.

6. Visuotinis Auditorių rūmų narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.

7. Jeigu visuotiniame Auditorių rūmų narių susirinkime nėra kvorumo, statuto nustatyta tvarka ne vėliau kaip po mėnesio turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nepaisant dalyvaujančių narių skaičiaus.

42 straipsnis. Auditorių rūmų prezidiumas ir administracija

1. Tarp visuotinių Auditorių rūmų narių susirinkimų rūmų veiklai  vadovauja prezidiumas, kuris renkamas Auditorių rūmų statute nustatyta tvarka. Statute gali būti numatyti papildomi reikalavimai prezidiumo nariams.

2. Auditorių rūmų prezidiumo posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja  ne mažiau kaip pusė prezidiumo  narių, o priimti sprendimai teisėti, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė  dalyvaujančių narių. Visi nariai turi lygias balsavimo teises. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas yra Auditorių rūmų prezidento balsas.

3. Auditorių rūmų veiklą organizuoja ir vykdo administracija.

4. Administracijai vadovauja direktorius. Direktorių ir finansininką skiria Auditorių rūmų prezidiumas. Finansininko pareigas gali vykdyti ir apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės.

43 straipsnis. Auditorių rūmų pajamų šaltiniai

Auditorių rūmų pajamų šaltiniai yra:

1) Auditorių rūmų statute numatytas nario mokestis ir kitos tikslinės įmokos;

2) pajamos už suteiktas paslaugas;

3) fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas;

4) valstybės ir savivaldybės tikslinės paskirties  lėšos;

5) nevalstybinių organizacijų, tarptautinių organizacijų, fondų dovanotos lėšos;

6) kredito įstaigų palūkanos už saugomas lėšas;

7) pagal testamentą tenkantys palikimai;

8) skolintos lėšos;

9) kitos teisėtai gautos lėšos.

44 straipsnis. Auditorių rūmų finansinės veiklos kontrolė

Auditorių rūmų finansinę veiklą tikrina visuotinio Auditorių rūmų narių susirinkimo išrinkta audito įmonė.

45 straipsnis. Auditorių rūmų reorganizavimas ir likvidavimas

Auditorių rūmai gali būti reorganizuojami bei likviduojami įstatymų nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

46 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. liepos 1 d.

47 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka

1. Leidimai atlikti auditą, išduoti Lietuvos Respublikos audito ir apskaitos instituto iki šio įstatymo įsigaliojimo, prilyginami pažymėjimams, patvirtinantiems auditoriaus vardo suteikimą.

2. Leidimai atlikti auditą bus keičiami į pažymėjimus, patvirtinančius auditoriaus vardo suteikimą, pasibaigus leidimų galiojimo terminui.

3. Asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos audito ir apskaitos institute išlaikiusiems bent vieną kvalifikacinį egzaminą, leidžiama laikyti likusius  kvalifikacinius egzaminus Vyriausybės įgaliotoje institucijoje (netaikant šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 2 punkto reikalavimų) per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Asmenys, neišlaikę egzaminų per nurodytą laikotarpį, galės laikyti juos tik įvykdę šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 2 punkto reikalavimus.

4. Asmenims, pateikusiems Lietuvos Respublikos audito ir apskaitos institutui prašymus laikyti auditoriaus kvalifikacinius egzaminus, bet dar nelaikiusiems egzaminų, taip pat neišlaikiusiems nė vieno egzamino, taikoma šiame įstatyme nustatyta kvalifikacinių egzaminų laikymo tvarka.

5. Šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies reikalavimai auditoriams, skiriamiems Auditorių garbės teismo nariais, pradedami taikyti nuo 2001 metų. Nariais į pirmąjį po šio įstatymo įsigaliojimo Auditorių garbės teismą gali būti skiriami auditoriai, turintys ne trumpesnį kaip dvejų metų auditoriaus darbo stažą.

6. Audito įmonės, kurios turi licenciją užsiimti audito veikla, šio įstatymo įsigaliojimo dieną laikomos įrašytomis į Lietuvos Respublikos audito įmonių sąrašą. Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Audito įstatymo įsigaliojimo šios įmonės savininkai (akcininkai, TŪB ar KŪB tikrieji nariai)  turi apdrausti įmonės civilinę atsakomybę ir per vienerius metus pakeisti  audito UAB akcininkų (TŪB ar KŪB tikrųjų narių) įtaką įmonės valdyme taip, kad ji atitiktų šio įstatymo 13 straipsnio reikalavimus, ir pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai tai patvirtinančius dokumentus. Audito UAB administracijos vadovas bei valdybos nariai taip pat turi atitikti šio įstatymo 13 straipsnio reikalavimus. Audito įmonės, neįvykdę šių reikalavimų, bus išbraukiamos iš audito įmonių sąrašo.

7. Įmonėms, kurios šio įstatymo įsigaliojimo dieną bus pateikusios dokumentus licencijai gauti, bet sprendimas dėl licencijų išdavimo dar nebus priimtas, licencijos nebus išduodamos. Įmonės bus įrašomos į audito įmonių sąrašą šio įstatymo nustatyta tvarka.

48 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1) iki 1999 m. spalio 1 d. paskirti įgaliotą instituciją auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrai ir kitoms šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti;

2) įpareigoti įgaliotą instituciją per 6 mėnesius sušaukti visuotinį steigiamąjį Auditorių rūmų narių susirinkimą, parengti Auditorių rūmų statuto projektą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS