Projektas, 1999 01 07

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ

ĮSTATYMAS

1999 m.                     Nr.     

Vilnius

1 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Normatyvas - nustatyta tvarka įteisintas tam tikro teršalo kiekis, apmokestinamuoju laikotarpiu leidžiamas išmesti į aplinką.

2. Didžiausios leidžiamos taršos normatyvas - didžiausias tam tikro teršalo kiekis leidžiamas išmesti į aplinką per laiko vienetą.

3.            Laikinai leidžiamos taršos normatyvas - laikinai leidžiamas išmesti į aplinką per laiko vienetą tam tikro teršalo kiekis, nustatomas konkrečiam objektui, kol bus galima nustatyti didžiausios leidžiamos taršos normatyvą.

4. Stacionarus taršos šaltinis - taršos šaltinis, esantis nekilnojamoje  buvimo vietoje.

5.            Mobilus taršos šaltinis - motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, naudojantys degalus.

6.            Asmuo - fizinis asmuo, juridinis asmuo, kitas, neturintis juridinio asmens teisių, asmuo.

2 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarką, kontrolę ir atsakomybę.

2. Įstatymo paskirtis - ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, neviršyti teršalams nustatytų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčių kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti.

3 straipsnis. Mokesčio objektas

Mokesčio objektas - išmetami į aplinką neigiamai veikiantys žmogų ir aplinką fizikiniai, biologiniai ir cheminiai teršalai.

4 straipsnis. Mokesčio mokėtojai

1. Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka asmenys, teršiantys aplinką, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalomas Gamtos išteklių naudojimo leidimas, nustatantis teršalų išmetimo į aplinką normatyvus.

2. Mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių moka asmenys, teršiantys aplinką iš ūkinei - komercinei veiklai naudojamų mobilių taršos šaltinių, išskyrus žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų transportą.

5 straipsnis. Teršiančių medžiagų apmokestinimo ir tarifų nustatymo tvarka

1. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir baudų koeficientai nustatomi teršalams ir teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai.

2. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, pateikti šio įstatymo 1 priedėlyje, nustatomi vienai teršalų tonai.

3. Stacionarių taršos šaltinių išmetamiems į aplinką teršalams, kuriems nustatytas laikinai leidžiamos taršos normatyvas, mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, pateikti įstatymo 1 priedėlyje, didinami koeficientu 1,2. Šis reikalavimas pradedamas taikyti po 3 metų nuo įstatymo įsigaliojimo datos.

4. Asmenys, įgyvendinantys priemones, sumažinančias teršalų emisiją į aplinką ne mažiau kaip 10 procentų nuo nustatyto didžiausios leidžiamos taršos normatyvo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, atleidžiami nuo mokesčio už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 10 procentų. Atleidžiama ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui.

5. Jei teršalų emisijos sumažinimo priemonė neįgyvendinama nustatytu laiku arba negaunamas planuotas efektas, mokestis už visą nesumokėtą laikotarpį sumokamas arba išieškomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

6. Už stacionarių taršos šaltinių išmetamą į aplinką normatyvus viršijantį teršalų kiekį mokama bauda. Baudos dydis apskaičiuojamas, normatyvus viršijantį teršalų kiekį padauginus iš mokesčio už aplinkos teršimą tarifo, pateikto šio įstatymo 1 priedėlyje, ir šiam teršalui nustatyto koeficiento, pateikto 2 priedėlyje.

7. Mokėjimų už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių dydį vienai tonai sunaudotų degalų, o lėktuvams - pakilimo ir nusileidimo ciklui paskaičiuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos pagal šio įstatymo 1 priedėlyje nustatytus apmokestinamų teršalų tarifus.

8. Mobilių taršos šaltinių mokėjimo dydis, atsižvelgiant į taršos šaltinio technines savybes, yra koreguojamas (mažinamas ar didinamas) taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatytus koeficientus.

9.            Mokesčiu už aplinkos teršimą neapmokestinamos transporto priemonės, kuriose įrengtos ir veikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos.

10.          Apmokestinamų teršalų sąrašą ir klasifikaciją nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.

6 straipsnis. Mokesčio už aplinkos teršimą skaičiavimo ir mokėjimo tvarka

1. Asmenys, kurie pagal šį įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka vykdo teršalų emisijos į aplinką apskaitą.

2. Mokestį už aplinkos teršimą apskaičiuoja ir moka mokesčio mokėtojai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.

3. Mokestis už taršą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį, už taršą iš mobilių taršos šaltinių (išskyrus lėktuvus) - pagal sunaudotą per ataskaitinį laikotarpį kuro kiekį, už taršą iš lėktuvų - pagal nusileidimo ir kilimo ciklų skaičių.

4. Mokestis už aplinkos teršimą mokamas kas ketvirtį arba kas pusę metų, suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Mokestis sumokamas per 15 dienų nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

5. Naujiems taršos šaltiniams mokestis skaičiuojamas nuo tos dienos, kada pradėta aplinką teršianti ūkinė veikla.

6. Mokesčio mokėtojas yra atsakingas už ataskaitoje pateiktus duomenis.

7. Aplinkos apsaugos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą, įstatymų nustatyta tvarka skiria šiame įstatyme numatytas baudas.

8. Už nuslėptą teršalų kiekį nustatyta tvarka sumokamas mokestis ir bauda. Baudos dydis apskaičiuojamas nuslėptą teršalų kiekį padauginus iš mokesčio už aplinkos teršimą tarifo, pateikto šio įstatymo 1 priedėlyje, ir iš šiam teršalui nustatyto koeficiento, pateikto 2 priedėlyje.

9. Asmenims, kurie nevykdo privaloma tvarka nustatytos teršalų emisijos į aplinką apskaitos, apmokestinamų teršalų kiekis nustatomas naudojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatytas metodikas.

10. 10 procentų šio mokesčio mokama į valstybės biudžetą, 20 procentų - į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą ir 70 procentų - į savivaldybių gamtos apsaugos fondus.

11. Baudos mokamos arba išieškomos iš pažeidėjo sąskaitos į Valstybinį gamtos apsaugos fondą.

12. Nesumokėtas mokestis ir baudos sumokami arba išieškomi, skaičiuojami delspinigiai, grąžinama permokėta mokesčio suma vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

13. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai indeksuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, taikant vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksą.

7 straipsnis. Mokesčio tarifų galiojimo terminas

1. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai nustatomi 5 metų periodui.

2. Kiekvienam kitam periodui mokesčio už aplinkos teršimą tarifai nustatomi prieš 2 metus iki jų įsigaliojimo.

8 straipsnis. Įstatymų ir kitų teisės aktų pripažinimas netekusiais galios

Pripažinti netekusiais galios:

1) Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymą (Žin., 1991, Nr. 12-309);

2) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. I-1205 “Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo įsigaliojimo” (Žin., 1991, Nr. 12-310);

3) Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo papildymo” (Žin., 1994, Nr. 30 - 528);

4) Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. I-428 “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo įsigaliojimo” pakeitimo” (Žin., 1994, Nr. 30 -529);

5) Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. I-1124 ”Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo įsigaliojimo” pakeitimo” (Žin., 1995, Nr.102-2286; 1996, Nr. 15);

6) Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 46-1110).

9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. liepos 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                    VALDAS ADAMKUS