2 projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
BUTO (INDIVIDUALAUS GYVENAMOJO NAMO) ŠILDYMO IŠLAIDŲ, IŠLAIDŲ ŠALTAM IR KARŠTAM VANDENIUI KOMPENSAVIMO
GYVENTOJAMS, TURINTIEMS MAŽAS PAJAMAS,
ĮSTATYMAS
1999 m. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos:
1. šeima - sutuoktiniai (kartu gyvenantys, nesusituokę asmenys, kuriuos sieja bendras ūkis), vienintelis iš tėvų, jų vaikai ir įvaikiai iki 18 metų ir vyresni nedirbantys mokymo įstaigų dieninių skyrių viengungiai moksleiviai ir studentai iki jiems sukaks 24 metai;
2. šeimos pajamos - šeimos narių darbo užmokestis ir kitos išmokos (premijos, priedai, priemokos), kurios įskaitomos į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (be fizinių asmenų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų), pensijos, stipendijos, pašalpos, alimentai, dividendai, kitos mėnesinės pajamos, pajamos iš asmeninio turto (nekilnojamo turto, transporto priemonių ir kt.) naudojimo (nuomos);
3. minimalios šeimos (vieno asmens) pajamos - minimalus gyvenimo lygis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus;
4. buto (individualaus gyvenamojo namo) bendrasis naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų buto (individualaus gyvenamojo namo) patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, apšildomų lodžijų ir kitų pagalbinių patalpų) grindų bendrasis plotas. Į bendrąjį naudingąjį plotą neįeina balkonų, terasų, palėpių, rūsių, garažų, neapšildomų lodžijų grindų plotas;
3 straipsnis. Teisė į kompensacijas
4 straipsnis. Išlaidų kompensavimas
1. Mažas pajamas turinčioms šeimoms (vienam asmeniui) kompensuojama:
1) šildymo sezono metu išlaidų dalis už buto (individualaus gyvenamojo namo) faktinio bendrojo naudingojo ploto, bet ne didesnio už šiame įstatyme nustatytą normatyvinį, šildymą, viršijanti 25 procentus skirtumo tarp visų šeimos (vieno asmens) pajamų ir minimalių šeimos (vieno asmens) pajamų;
2) išlaidų dalis faktiniam šalto vandens kiekiui, bet ne didesniam už savivaldybės nustatytą normatyvinį, viršijanti 2 procentus šeimos (vieno asmens) pajamų;
3) išlaidų dalis faktiniam karšto vandens kiekiui, bet ne didesniam už savivaldybės nustatytą normatyvinį, paruošti suvartotą šilumą, pridėjus užmokestį už šaltą vandenį, suvartotą karštam vandeniui ruošti, ar už faktinį gamtinių dujų kiekį, suvartotą karštam vandeniui ruošti, bet ne didesnį už šiame įstatyme nustatytą normatyvinį, viršijanti 5 procentus šeimos (vieno asmens) pajamų.
2. Daugiabučių namų savininkų bendrijų, kurios įgyvendino šilumos taupymo priemones, pasinaudojusios valstybės teikiamais tiksliniais lengvatiniais kreditais, šeimoms (vieniems asmenims), turinčioms mažas pajamas, kompensuojama už normatyvinį šilumos kiekį, reikalingą faktinio bendrojo naudingojo ploto, bet ne didesnio už normatyvinį, šildymui.
3. Patvirtinus dvinares šalto, karšto vandens, dujų bei buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo kainas, savivaldybių nustatyti kompensavimo mažas pajamas turinčioms šeimoms (vieniems asmenims) dydžiai turi būti ne mažesni už nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, įvertinant pastoviąją kainos už šildymą dalį, kuri nustatyta nešildymo sezono metu.
5 straipsnis. Buto (individualaus gyvenamojo namo) bendrojo naudingojo ploto, šalto ir karšto vandens bei kuro kiekio normatyviniai dydžiai
1. Bendrasis naudingasis plotas buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymui vienam iš jame gyvenančių asmenų - 18 kv. metrų, kiekvienam kitam kartu gyvenančiam asmeniui - 12 kv. metrų, papildomai pridedant 15 kv. metrų kiekvienam butui (individualiam namui); bute (individualiame name), kuriame gyvena vienas asmuo - 36 kv. metrai.
Normatyvinį energijos kiekį vieno kvadratinio metro bendrojo naudingojo ploto šildymui tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o normatyvinį dujų kiekį - Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Normatyvinį šalto ir karšto vandens kiekį tvirtina savivaldybė. Šie normatyvai negali būti mažesni už šalto ir karšto vandens suvartojimo normas, savivaldybės patvirtintas butams (individualiems gyvenamiesiems namams), kuriuose nėra apskaitos prietaisų.
6 straipsnis. Kompensacijų gavėjai
1. Kompensacijos skiriamos bute (individualiame gyvenamajame name) įregistruotiems (butą (individualų gyvenamąjį namą) kaip gyvenamąją vietą deklaravusiems) šeimos nariams arba vieniems asmenims, įvertinus visų šeimos narių arba vienų asmenų pajamas, kai šeimos nariai (vieni asmenys):
1) dirba pagal darbo sutartį ir per 3 mėnesių laikotarpį, kurio pajamas reikia apskaičiuoti, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios Žmonių saugos darbe įstatymo 40 ar 41 straipsniuose numatytos darbo laiko trukmės ir jiems priskaičiuojama darbo užmokesčio ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
3) tarnauja profesinėje karo tarnyboje (išskyrus privalomąją) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatyta tvarka;
5) yra bedarbiai (-is), gaunantys (-is) bedarbio pašalpą, mokymo laikotarpiu - mokymo pašalpą arba dirbantys (-is) viešuosius darbus bei pasibaigus nurodytiems laikotarpiams, jeigu nėra atsisakę (-ęs) siūlomo darbo (viešųjų darbų), mokymosi kursų, nėra nutraukę (-ęs) registracijos darbo biržoje ar persiregistravę (-ęs) iš naujo;
6) yra bedarbiai (-is), negaunantys bedarbio (mokymo) pašalpos ir yra įsiregistravę (-ęs) darbo biržoje ne mažiau kaip 6 mėnesius ir nėra atsisakę (-ęs) siūlomo darbo (viešųjų darbų), mokymosi kursų, nėra nutraukę (-ęs) registracijos darbo biržoje ar persiregistravę (-ęs) iš naujo;
7) slaugo sergantį šeimos narį, kuriam reikalinga nuolatinė slauga, arba augina vaiką invalidą iki 16 metų;
10) motina (tėvas, kai motinos nėra arba kai ji dėl svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko) augina vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų ir dirba ne mažiau kaip pusę maksimalios darbo laiko trukmės, nustatytos Žmonių saugos darbe įstatymo 40 ar 41 straipsniuose; turinti 3 ir daugiau vaikų motina (tėvas, kai motinos nėra arba kai ji dėl svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko) augina namuose nelankantį ikimokyklinės vaikų auklėjimo įstaigos arba mokyklos vaiką iki 8 metų; augina namuose ikimokyklinio amžiaus vaiką pagal gydytojų rekomendaciją; augina namuose vaiką iki 16 metų ir šeima turi žemės ūkio naudmenų nuo 2 iki 3,5 hektaro.
2. Savivaldybė turi teisę:
7 straipsnis. Kompensacijų apskaičiavimas
1. Kompensacijai apskaičiuoti imama tik bute (individualiame gyvenamajame name) įregistruotiems (butą (individualų gyvenamąjį namą) kaip gyvenamąją vietą deklaravusiems) šeimos nariams (vienam asmeniui) tenkanti vidutinių šeimos pajamų dalis. Vidutinės šeimos (vieno asmens) pajamos apskaičiuojamos pagal trijų praėjusių mėnesių iki laikotarpio, kai šeima (vienas asmuo) įgijo teisę į kompensaciją, visų šeimos narių (vieno asmens) pajamas.
2. Kai kreipimosi dėl kompensacijos mėnesį šeimos (vieno asmens), turinčios teisės į kompensaciją, pajamų šaltinis, palyginus su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė, nustatant vidutines šeimos (vieno asmens) pajamas imamos visų šeimos narių (vieno asmens) kreipimosi mėnesį gautos pajamos.
3. Kompensacija apskaičiuojama trims mėnesiams, pradedant tuo mėnesiu, kurį šeima (vienas asmuo) įgijo teisę į kompensaciją. Po trijų mėnesių dėl jos pratęsimo šeima (vienas asmuo) turi kreiptis iš naujo ir pateikti naujus duomenis apie šeimos (vieno asmens) pajamas. Savivaldybė turi teisę nedirbančių pensininkų ir nedirbančių invalidų šeimoms kompensaciją šildymo sezono metu apskaičiuoti visam šildymo sezonui.
8 straipsnis. Kompensacijų skyrimas
9 straipsnis. Lėšos kompensavimui
10 straipsnis. Ginčų dėl kompensacijų skyrimo nagrinėjimas