Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS TARNYBOS
Į S T A T Y M A S
1998 m. d. Nr
Vilnius
siekdamas sukurti veiksmingą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, tarnaujančią žmonėms ir įgyvendinančią valstybės valdžios siekius kurti visuomenės ekonominę ir socialinę gerovę demokratinėje teisinėje valstybėje,
pripažindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija,
priima šį Valstybės tarnybos įstatymą.
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Valstybės tarnautojas - asmuo, turintis šio straipsnio 6 dalyje nurodytą statusą, atliekantis įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas pareigas valstybės ar vietos savivaldos institucijoje ir gaunantis tarnybinį atlyginimą iš valstybės, savivaldybės ar kitų biudžetų, valstybės fondų ar kitų valstybės lėšų.
3. Politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas - asmuo, priimtas į valstybės tarnybą politiko, teisėjo ar Vyriausybės įstaigos vadovo patarėju, padėjėju ar kitoms pareigoms, įrašytoms į Seimo patvirtintą sąrašą.
4. Įstaigos vadovas - asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka priimtas į valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovo pareigas nustatytos trukmės kadencijai.
5. Pakaitinis valstybės tarnautojas - asmuo, priimtas į valstybės tarnybą atlikti laikinai nesančio karjeros valstybės tarnautojo funkcijas.
6. Valstybės tarnautojo statusas - šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais nustatyta valstybės ir valstybės tarnautojo santykių visuma, apimanti valstybės tarnautojo priklausymą tam tikrai grupei, lygiui ir kategorijai, priėmimą į valstybės tarnybą, valstybės tarnautojo pareigas ir teises, valstybės tarnautojo karjerą, tarnybinį atlyginimą, valstybės tarnautojo mokymą, atsakomybę ir paskatinimus, darbo sąlygas ir socialines garantijas, valstybės tarnautojo statuso praradimo sąlygas.
8. Pareigūnas - valstybės tarnautojas, vykdantis įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytas valdžios atstovo funkcijas ar turintis jais suteiktus administracinius įgalinimus tiesiogiai nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina Seimas.
9. Valstybės tarnautojo karjera - valstybės tarnautojo tarnybinės padėties kitimas, susijęs su jo mobilumu, perkėlimu į kitą pareigybę, paaukštinimu ar pažeminimu pareigose, atsižvelgiant į jo profesionalumą.
10. Nešališkumas - sąžiningas tarnybinių pareigų atlikimas nepriklausomai nuo valstybės tarnautojo ir interesanto lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, politinių pažiūrų ar narystės politinėse partijose arba politinėse organizacijose.
11. Lojalumas - ištikimybė Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai.
12. Politikai - Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, savivaldybių merai, jų pavaduotojai, kiti savivaldybių tarybų nariai.
13. Politinė veikla - dalyvavimas politinių partijų ar politinių organizacijų organizuotuose mitinguose, susirinkimuose, demonstracijose ar kituose renginiuose, kuriais remiama politinė partija ar politinė organizacija arba kuriais keliami politiniai reikalavimai, arba veiksmų, kuriais remiama politinė partija ar politinė organizacija arba kuriais keliami politiniai reikalavimai, atlikimas.
14. Privalumai - žinios, įgūdžiai, kitos pretendento į valstybės tarnybą ar valstybės tarnautojo dalykinės savybės, turimos papildomai prie tų žinių, įgūdžių ir kitų dalykinių savybių, kurios yra būtinos norint užimti tam tikras pareigas valstybės tarnyboje ir kurios gali būti svarbios atliekant šias pareigas geriau negu asmuo, kuris tokių privalumų neturi.
15. Artimi giminystės ryšiai - valstybės tarnautojo giminystės ryšiai su savo tėvais, seneliais, įtėviais, sutuoktiniais, broliais, seserimis, vaikais, įvaikiais, vaikų sutuoktiniais ir jų vaikais, taip pat sutuoktinių broliais, seserimis, tėvais ir vaikais.
16. Vyriausybei atskaitingos institucijos - valstybės institucijos, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidentūrą, Seimą, Konstitucinį Teismą, Aukščiausiąjį Teismą, kitus teismus, Seimo kontrolierių įstaigą, Valstybės kontrolę, Lietuvos banką, Valstybės saugumo departamentą, prokuratūras, kitas Respublikos Prezidento įsteigtas institucijas ar Seimo sudarytas komisijas.
3 straipsnis. Valstybės tarnybos veiklos pagrindiniai principai
1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama teisėtumo, karjeros, politinio neutralumo, lygiateisiškumo ir skaidros principais.
2. Pagal teisėtumo principą:
2) valstybės tarnautojas laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų įstatymų, vykdo Vyriausybės, kitų teisėtos valdžios institucijų ir pareigūnų sprendimus;
3) niekas neturi teisės politiniu ar kitu pagrindu versti valstybės tarnautoją priimti neteisėtus sprendimus;
3. Pagal karjeros principą priėmimas į valstybės tarnybą nuolatiniam darbui ir aukštesnių pareigų užėmimas yra grindžiamas pretendentų konkurencija, konkurso būdu objektyviai įvertinant jų profesines žinias, įgūdžius ir privalumus.
4. Politinio neutralumo principas nustato karjeros valstybės tarnautojo pareigą tarnauti žmonėms nepriklausomai nuo asmeninių politinių pažiūrų, darbo metu neužsiimti politine veikla, o ne darbo metu - viešai nereikšti nesutikimo su Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo ar Vyriausybės vykdoma politika tokiomis formomis ir būdais, kurie nesuderinami su tarnybine etika.
5. Pagal lygiateisiškumo principą kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi vienodą teisę stoti į valstybės tarnybą nepriklausomai nuo jo lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, politinių pažiūrų ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis savybėmis, kurios reikalingos vykdyti pareigas valstybės tarnyboje.
6. Pagal skaidros principą bet kokia valstybės tarnautojo tarnybinė veikla, jei ji nėra susijusi su įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytų tarnybinių ar valstybės paslapčių rinkimu, naudojimu ar saugojimu, yra vieša ar tiek atvira, kad bet kuriam asmeniui suteikia galimybę įstatymų bei juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka susipažinti su valstybės tarnautojo tarnybiniais veiksmais ir tarnybiniais dokumentais.
4 straipsnis. Šio įstatymo taikymas
1. Šis įstatymas be išlygų taikomas:
1) šio įstatymo 7 straipsnio 1 punkte nurodytiems viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojams;
2) šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytiems politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojams;
2. Šioje dalyje nurodytiems valstybės tarnautojams šis įstatymas taikomas tiek, kiek jų statuso ypatumų nereglamentuoja specialūs įstatymai ar statutai:
3. Šis įstatymas netaikomas:
11) asmenims, dirbantiems valstybės ar vietos savivaldos institucijose, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir užimantiems pareigas, kurioms atlikti nereikalingas išsilavinimas, nurodytas šio įstatymo 12 straipsnyje, taip pat asmenims, užimantiems pareigas, neįrašytas į šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytą Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinį sąrašą;
5 straipsnis. Darbo įstatymų taikymas
2. Darbo įstatymai bei teisės aktai, reguliuojantys darbo santykius, valstybės tarnautojams galioja tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui, kitiems valstybės tarnautojų statusą reguliuojantiems teisės aktams.
3. Valstybės ir savivaldybių institucijos gali sudaryti su asmenimis terminuotas ne ilgesnes kaip dvejų metų trukmės darbo sutartis tuo atveju, kai dėl objektyvių priežasčių, pvz., tam tikros srities specialistų trūkumo ar nebuvimo Lietuvoje, šio darbo negali atlikti valstybės tarnautojai arba kai dėl trumpalaikės užduoties netikslinga įsteigti naują pareigybę. Pagal darbo sutartis dirbantys asmenys valstybės tarnautojo statuso neįgyja.
ANTRASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KLASIFIKAVIMAS
6 straipsnis. Valstybės tarnautojų grupės
7 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojai
Karjeros valstybės tarnautojai yra asmenys, priimti į valstybės tarnybą neterminuotam laikui šio įstatymo 19 straipsnio, kitų specialių įstatymų ar statutų nustatyta tvarka. Pagal atliekamo darbo pobūdį šie tarnautojai skirstomi į:
1) viešojo administravimo valstybės tarnautojus - asmenis, tarnaujančius valstybės ir vietos savivaldos viešojo administravimo institucijose, atliekančiose įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas valdymo ir kontrolės funkcijas ir einantys pareigas, kurias vykdant tiesiogiai įgyvendinamos šioms institucijoms priskirtos funkcijos;
2) viešųjų paslaugų valstybės tarnautojus - asmenis, tarnaujančius viešąsias paslaugas teikiančiose valstybės ir vietos savivaldos įstaigose - sveikatos priežiūros (išskyrus viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus), švietimo ir mokslo (išskyrus mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojus ir pedagogus), kultūros (išskyrus teatro ir koncertinių organizacijų darbuotojus) ir kitų viešąsias paslaugas visuomenei teikiančių profesijų valstybės tarnautojus;
3) vidaus reikalų sistemos, valstybės saugumo, muitinės, Valstybės kontrolės (išskyrus valstybės kontrolierių), teisėsaugos ir teisingumo (išskyrus teisėjus), kitų valstybės institucijų pareigūnus, Lietuvos banko darbuotojus (išskyrus Lietuvos banko valdybos pirmininką, jo pavaduotojus ir valdybos narius), civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojus, specialiuosius atašė, diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų administracinį personalą ir diplomatus.
8 straipsnis. Politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai
1. Politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai yra asmenys, paskirti Vyriausybės kancleriu, jo pavaduotojais, viceministrais, departamentų prie Vyriausybės vadovais, šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytų politikų, teisėjų bei šiame straipsnyje nurodytų Vyriausybės įstaigų vadovų patarėjais, padėjėjais ar kitoms pareigoms.
3. Politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų tarnyba baigiasi kartu su juos pakvietusių politikų, teisėjų ar Vyriausybės įstaigų vadovų kadencija ar įgaliojimų pasibaigimu, išskyrus atvejus, kai į šias pareigas buvo priimti karjeros valstybės tarnautojai. Pastarieji turi teisę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka grįžti į karjeros valstybės tarnautojo eitas ar kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas. Asmenims, kurie prieš tapdami politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojais nebuvo karjeros valstybės tarnautojai, išmokama 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Kai politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai praranda valstybės tarnautojo statusą dėl jiems pareikšto juos pakvietusių politikų, teisėjų ar Vyriausybės įstaigų vadovų nepasitikėjimo, jiems išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
9 straipsnis. Įstaigų vadovai
1. Įstaigų vadovai yra asmenys, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka paskirti teisės aktų nustatytai kadencijai, kuri yra nesusijusi su renkamų valdžios institucijų kadencijomis ir yra ne ilgesnė kaip 5 metai, į valstybės ar savivaldybių viešojo administravimo įstaigų, išskyrus departamentus prie Vyriausybės, kurių vadovai yra politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, ir viešųjų paslaugų įstaigų vadovų pareigas.
2. Įstaigos vadovas pasibaigus kadencijai gali:
1) pakartotinai dalyvauti atvirame konkurse dėl šios įstaigos vadovo vietos. Vieno asmens kadencijų skaičius įstaigos vadovo pareigose neribojamas, jei atitinkamuose teisės aktuose nenurodyta kitaip.
10 straipsnis. Pakaitiniai valstybės tarnautojai
Pakaitiniai valstybės tarnautojai yra asmenys, šio įstatymo 22 straipsnio, kitų specialių įstatymų ar statutų nustatyta tvarka tam tikram laikui, bet ne ilgiau kaip 4 metams, priimti į valstybės tarnybą atlikti laikinai nesančių viešojo administravimo, viešųjų paslaugų ir kitų įstaigų karjeros valstybės tarnautojų funkcijas.
11 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių sąrašai ir aprašymai
1. Valstybės tarnautojų pareigybių sąrašuose nurodomi valstybės tarnautojų pareigybių pavadinimai, lygiai ir kategorijos.
2. Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinį sąrašą tvirtina už valstybės tarnybą atsakingas ministras.
3. Valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pavyzdinį Valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą valstybės ir vietos savivaldos institucijose sudaro asmenys, atitinkamose institucijose atsakingi už personalo valdymą.
4. Valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus institucijose tvirtina:
1) Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Lietuvos Respublikos Seime, Konstituciniame ir Aukščiausiajame teismuose - šių institucijų vadovai;
2) Seimo kontrolierių įstaigoje, Valstybės kontrolėje, Lietuvos banke, Valstybės saugumo departamente, kitose Prezidento įsteigtose institucijose ar Seimo sudarytose komisijose - šių institucijų vadovai;
12 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos
1. Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 3 lygius pagal Lietuvos švietimo sistemoje nustatytus išsilavinimo lygius:
2. Remiantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikoje nurodytais pareigybes charakterizuojančiais veiksniais, vadovaujantis Pareigybių vertinimo sistema bei Pareigybių kategorijų nustatymo schema, valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 30 kategorijų: 1 kategorija - žemiausia, 30 - aukščiausia.
3. Pareigybių priskyrimas tam tikram lygiui ir kategorijai nustatomas:
1) Vyriausybei neatskaitingų institucijų pareigybių - pagal šio įstatymo 3 priedėlį. Šios pareigybės priskiriamos A lygiui;
4. Tais atvejais, kai nustatant pareigybių kategorijas dėl tam tikrų pareigybių ypatumų neįmanoma tiksliai įvertinti visų Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje nurodytų veiksnių, gali būti nustatyta žemesnė ar aukštesnė kategorija, bet ne daugiau kaip dviem kategorijomis, palyginus su Pareigybių kategorijų nustatymo schema.
5. Steigiant naują valstybės ar vietos savivaldos instituciją, naujų pareigybių kategorijos nustatomos vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinta pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, Pareigybių vertinimo sistema bei Pareigybių kategorijų nustatymo schema. Institucijos vadovo pareigybės kategorija nustatoma atsižvelgiant į analogiškų pareigybių kategoriją ir nurodoma institucijos steigimo ar kitame teisės akte.
13 straipsnis. Valstybės tarnautojų lygiai ir kategorijos
Asmenys, šio įstatymo, specialių įstatymų ar statutų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti į tam tikro lygio ir kategorijos valstybės tarnautojų pareigybę, išskyrus šio įstatymo 42 straipsnyje numatytus laikinus perkėlimus į žemesnės kategorijos pareigybes, įgyja atitinkamą valstybės tarnautojo lygį ir kategoriją.
TREČIASIS SKIRSNIS
PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNYBĄ
14 straipsnis. Bendrieji priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai
1. Asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą taikomi šie bendrieji reikalavimai:
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netaikomas viešųjų paslaugų valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos gyventojams ir piliečiams šių valstybių:
1) valstybių, priklausančių Europos sąjungai, arba valstybių Europos sutarties dalyvių, įsteigusių asociaciją su Europos bendrijomis ir joms priklausančiomis šalimis narėmis, jeigu jos analogiškais atvejais netaiko pilietybės reikalavimo Lietuvos Respublikos piliečiams;
3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas dėl amžiaus cenzo viršutinės ribos netaikomas politinio ar asmeninio pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams.
4. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimas taikomas tik tiems stojantiesiems į valstybės tarnybą, kurie pretenduoja užimti aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareigybes pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą.
5. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimas taikomas šaukiamojo amžiaus vyrams, išskyrus asmenis, įstatymo numatytais atvejais ir tvarka nuo šios prievolės atleistus, taip pat asmenis, kuriems ji atidėta.
6. Į valstybės tarnybą negali būti priimti asmenys:
1) teisti už sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus valstybės tarnybai (nepriklausomai nuo teistumo išnykimo);
2) už tarnybinį nusižengimą pagal šį įstatymą atleisti iš valstybės tarnybos, jei nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos nepraėjo 10 metų, o viešųjų paslaugų valstybės tarnautojams - 5 metai;
15 straipsnis. Priėmimo į valstybės tarnybą paskelbimas
1. Pranešimas apie priėmimą į valstybės tarnybą skelbiamas “Valstybės žiniose” ir didžiausią tiražą šalyje turinčiame dienraštyje ne vėliau kaip 2 mėnesius prieš pretendentų vertinimo procedūrą.
2. Apie priėmimą į valstybės tarnybą skelbia:
1) dėl tarnybos valstybės institucijose - valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios institucijos, steigiamos Vyriausybės nutarimu, vadovas;
16 straipsnis. Dokumentai, pateikiami stojant į valstybės tarnybą
1. Pretendentas į valstybės tarnybą privalo pateikti šiuos dokumentus:
6) dokumentus, įrodančius, kad šaukiamojo amžiaus vyras atliko karo prievolę arba kad įstatymo numatytais atvejais ir tvarka nuo šios prievolės jis yra atleistas, arba kad karo tarnyba jam yra atidėta,
7) asmeninių privalumų sąrašą, kai nustatytas pretendentų į valstybės tarnybą vertinimo būdas yra ne tik egzaminas, bet ir privalumų vertinimas;
2. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimas taikomas tik tiems stojantiesiems į valstybės tarnybą, kurie pretenduoja užimti aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareigybes pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą.
3. Pretendentų dokumentai priimami per vieną mėnesį nuo paskutinio paskelbimo spaudoje dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus dokumentus, kurie turi būti pateikti ne vėliau kaip paskyrimo į pareigas valstybės tarnyboje dieną. Laiku nepateikus reikiamų dokumentų, laikoma, kad asmuo atsisakė stoti į valstybės tarnybą.
4. Dokumentai pateikiami:
1) pretendentų į valstybės tarnybą valstybės institucijose - valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančiai institucijai;
5. Paaiškėjus, kad asmuo, stodamas į valstybės tarnybą, pateikė suklastotus ar dėl kitų priežasčių neatitinkančius tikrovės šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus (dokumentą), nuslėpė ar pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis, dėl kurių pagal šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalį jis negalėjo būti priimtas į valstybės tarnybą, iš valstybės tarnybos jis atleidžiamas atitinkamai pagal šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 16 ar 17 punktą, o valstybės tarnyboje dirbtas laikas neįskaitomas į valstybės tarnybos stažą.
17 straipsnis. Pretendentų į valstybės tarnybą vertinimo būdai ir tvarka
1. Priimant į valstybės tarnybą, priklausomai nuo valstybės tarnautojų grupės, taikomi šie pretendentų vertinimo būdai:
2. Egzaminas yra privalomų pretendento žinių patikrinimas, kai pretendentai atsako į klausimus arba temas, šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos parinktas iš egzaminų programos, viešai paskelbtos kartu su kitomis priėmimo į valstybės tarnybą sąlygomis. Atsakymai išdėstomi raštu laisva forma arba naudojant testus. Pretendentų į valstybės tarnybą atsakymai atrankos komisijos nariams turi būti anonimiški.
3. Privalumų vertinimas yra neprivalomų, bet tarnybai svarbių pretendento žinių, įgūdžių ir kitų dalykinių savybių patikrinimas.
4. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos egzaminų programas tvirtina:
1) pretendentams į valstybės tarnybą valstybės institucijose - valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios institucijos vadovas;
2) pretendentams į valstybės tarnybą vietos savivaldos institucijose - valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios institucijos vadovas, suderinęs su Lietuvos savivaldybių asociacija, tvirtina priėmimo į valstybės tarnybą savivaldybėse egzaminų turinio minimumą. Savivaldybės valdyba (meras) tvirtina papildomus klausimus ir temas, susijusias su savivaldybių ypatumais.
18 straipsnis. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisija
1. Pretendentus į valstybės tarnybą egzaminuoja ir jų privalumus vertina pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisija, kuri sudaroma paskelbus priėmimą į valstybės tarnybą - bet kurio lygio žemiausios ar, šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje bei 38 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, aukštesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigybes. Komisijos sudėtį ir darbo tvarką nustato pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos nuostatai, patvirtinti už valstybės tarnybą atsakingo ministro.
2. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų nariais negali būti asmenys, kuriuos su pretendentais sieja artimi giminystės ryšiai ar kiti suinteresuoti asmenys, kurių neobjektyvūs sprendimai ar kiti veiksmai galėtų įtakoti pretendentų vertinimo rezultatus.
3. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijas sudaro:
1) dėl pretendentų į valstybės tarnybą valstybės institucijose - valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios institucijos vadovas;
19 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojų priėmimas
1. Karjeros valstybės tarnautojų priėmimo į valstybės tarnybą etapai yra pretendentų į valstybės tarnybą atranka ir jų stažuotė.
2. Pretendentai į valstybės tarnybą atrenkami atviro konkurso, kuriame gali dalyvauti šio įstatymo 14 straipsnio reikalavimus atitinkantys asmenys, būdu į atitinkamo lygio žemiausios kategorijos pareigybes. Į aukštesnės kategorijos pareigybę pretendentas gali būti atrinktas atviro konkurso būdu, jei ši pareigybė įrašyta į pareigybių sąrašą, nurodytą šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, arba 38 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais.
3. Šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos, įvertinusios egzaminų rezultatus ir pretendentų privalumus, viešai skelbia konkurso rezultatus ir, atsižvelgusios į pretendentų pageidavimus dėl skyrimo į konkrečias institucijas (savivaldybėse - į konkrečius padalinius) bei suderinusi pretendentų į valstybės tarnybą Vyriausybei atskaitingose institucijose skyrimą su Personalo valdymo taryba, teikia šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims skirti pretendentus stažuotojais tam tikroje institucijoje (savivaldybės padalinyje) į konkrečias pareigybes. Pretendentai negali būti siūlomi stažuotojais į pareigybes, kurias einant stažuotojus su tiesioginiu vadovu ar institucijos vadovu sietų artimi giminystės ryšiai. Į pareigybes, susijusias su valstybės paslaptį sudarančių žinių naudojimu ar jų apsauga, gali būti siūlomi tik asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka gavę leidimą dirbti su valstybės paslaptį sudarančiomis žiniomis.
4. Siūlymai skirti pretendentus į valstybės tarnybą stažuotojais teikiami:
1) dėl pretendentų į valstybės tarnybą, skiriamų stažuotojais į pareigybes Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Lietuvos Respublikos Seime, Konstituciniame ir Aukščiausiajame teismuose - atitinkamų kanceliarijų vadovams;
2) dėl pretendentų į valstybės tarnybą, skiriamų stažuotojais į pareigybes Seimo kontrolierių įstaigoje, Valstybės kontrolėje, Lietuvos banke, Valstybės saugumo departamente, teismuose (išskyrus Konstitucinį ir Aukščiausiąjį), prokuratūrose, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose - šių institucijų vadovams;
3) dėl pretendentų į valstybės tarnybą, skiriamų stažuotojais į pareigybes Vyriausybei atskaitingose institucijose - valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios institucijos vadovui;
5. Pirmenybę būti paskirtas į konkrečią instituciją (savivaldybės padalinį) turi pretendentas, gavęs geresnį pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos įvertinimą.
6. Pretendento paskyrimą stažuotoju į konkrečią pareigybę per 10 darbo dienų nuo pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos siūlymo pasirašo:
1) Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Lietuvos Respublikos Seime, Konstituciniame ir Aukščiausiajame teismuose - atitinkamų kanceliarijų vadovai;
2) Seimo kontrolierių įstaigoje, Valstybės kontrolėje, Lietuvos banke, Valstybės saugumo departamente, teismuose (išskyrus Konstitucinį ir Aukščiausiąjį), prokuratūrose, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose - šių institucijų vadovai.
3) Vyriausybei atskaitingose institucijose - valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios institucijos vadovas;
7. Šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti asmenys gali atsisakyti pasirašyti pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos teikiamo pretendento paskyrimą stažuotoju į konkrečią pareigybę. Apie atsisakymo pasirašyti motyvus nustatyta tvarka informuojama valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti institucija.
8. Paskyrimas stažuotoju įsigalioja, kai paskirtasis:
2) nustatyta tvarka perima pareigas. Tai netaikoma, jei stažuotojas skiriamas į naujai įsteigtą pareigybę,
9. Įsigaliojus pretendento į valstybės tarnybą paskyrimui stažuotoju, prasideda jo stažuotė. Šiuo laikotarpiu stažuotojas mokosi pagal įvadinio mokymo bendrąją ir specialiąją programą, jam priskiriamas karjeros valstybės tarnautojas, kuris padeda įsisavinti konkrečios pareigybės ypatumus.
10. Stažuotojui pradėjus eiti tam tikros kategorijos pareigas, jis įgyja valstybės tarnautojo statusą. Jam mokamas tarnybinis atlyginimas, kurį sudaro 70 procentų tos kategorijos pareiginės algos. Tarnybinio atlyginimo priedai ir priemokos stažuotojui nemokami.
11. Stažuotės trukmę, įvadinio mokymo turinį bei kitas su stažuote susijusias procedūras nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
14. Stažuotojus karjeros valstybės tarnautojais į einamas pareigas skiria:
1) Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Lietuvos Respublikos Seime, Konstituciniame ir Aukščiausiajame teismuose - atitinkamų kanceliarijų vadovai;
2) Seimo kontrolierių įstaigoje, Valstybės kontrolėje, Lietuvos banke, Valstybės saugumo departamente, teismuose (išskyrus Konstitucinį ir Aukščiausiąjį), prokuratūrose, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose - šių institucijų vadovai;
15. Asmenims, paskirtiems į karjeros valstybės tarnautojų pareigybes, išduodamas nustatyto pavyzdžio valstybės tarnautojo pažymėjimas.
16. Asmenys, kurių stažuotė įvertinama neigiamai, valstybės tarnautojo statusą praranda ir atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
20 straipsnis. Politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų priėmimas
1. Politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai pareigas valstybės tarnyboje užima be konkurso šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytų politikų, teisėjų ar šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų Vyriausybės įstaigų vadovų iniciatyva.
2. Pretendento paskyrimą į konkrečias pareigas pasirašo:
1) Lietuvos Respublikos Prezidentūroje ir Lietuvos Respublikos Seime - atitinkamų kanceliarijų vadovai;
3) Ministro Pirmininko aparate ir departamentuose prie Vyriausybės - Ministras Pirmininkas ar, jo pavedimu, Vyriausybės kancleris;
4) ministerijose - paskyrimą į viceministro ar viceministro-departamento direktoriaus pareigas ministro teikimu pasirašo Ministras Pirmininkas; į kitas pareigas - ministras;
21 straipsnis. Įstaigų vadovų priėmimas
1. Įstaigų, išskyrus departamentus prie Vyriausybės, vadovai priimami į valstybės tarnybą atviro konkurso būdu. Priimant šios grupės valstybės tarnautojus, vertinami pretendentų sugebėjimai vadovauti, vadybinio darbo ir profesinė patirtis bei kiti privalumai.
2. Kandidatai į departamentų, kitų įstaigų prie Vyriausybės vadovus, kandidatai į kitas vadovų pareigybes, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė (šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalis), privalo turėti šio įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos įstaigos studijų baigimo sertifikatą.
3. Įstaigos vadovą priimančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, įvertinęs pretendentų privalumus, nustato konkurso laimėtoją arba atsisako visų pretendentų.
22 straipsnis. Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas
1. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami atviro konkurso būdu, kol į pareigas sugrįš laikinai nesantys karjeros valstybės tarnautojai. Priimant šios grupės valstybės tarnautojus, vertinami pretendentų privalumai.
2. Pretendentus vertina ir sprendimą dėl jų tinkamumo pareigoms priima:
1) Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Lietuvos Respublikos Seime, Konstituciniame ir Aukščiausiajame teismuose - atitinkamų kanceliarijų vadovai;
2) Seimo kontrolierių įstaigoje, Valstybės kontrolėje, Lietuvos banke, Valstybės saugumo departamente, teismuose (išskyrus Konstitucinį ir Aukščiausiąjį), prokuratūrose, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose - šių institucijų vadovai;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS
23 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigos
Valstybės tarnautojai privalo:
7) priimti sprendimus pagal jų kompetenciją nustatančius teisės aktus ir reikalauti, kad tie sprendimai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti. Priimdami sprendimus, valstybės tarnautojai privalo vadovautis nuostata, kad visi asmenys yra lygūs;
10) garantuoti savo tarnybinės veiklos skaidrą, nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą;
14) sprendžiant viešąsias problemas, bendradarbiauti ir keistis informacija su savo ir kitų institucijų valstybės tarnautojais;
15) saugoti teisės aktais nustatytas paslaptis. Nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia konfidencialia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
16) tiesiogiai ar netiesiogiai nesinaudoti ir neleisti naudotis valstybės ar savivaldybių nuosavybe, taip pat valstybei ar savivaldybei nuomojama nuosavybe kitokiai nei tarnybinei veiklai, jei kiti teisės aktai nenumato kitaip;
17) nenaudoti tarnybos laiko ne tarnybos tikslams, išskyrus darbą įstatymų nustatytais atvejais, dalyvavimą profesinių sąjungų veikloje pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 11 punktą ar pedagoginį darbą, susijusį su kitų valstybės tarnautojų mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu. Ši veikla neatleidžia valstybės tarnautojų nuo jų tiesioginių pareigų atlikimo;
18) streiko atveju nustatyta tvarka saugoti ir prižiūrėti visuomenei svarbius objektus, įrenginius ir patalpas bei teikti gyventojams minimalios apimties paslaugas, nustatytas specialiuose įstatymuose;
19) dalyvaujant politinėje veikloje ne darbo metu - viešai nereikšti nesutikimo su Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo ar Vyriausybės vykdoma politika tokiomis formomis ir būdais, kurie nesuderinami su tarnybine etika;
24 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės
1. Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) į realų ir efektyvų darbą tam tikro lygio ir kategorijos pareigybėje nepriklausomai nuo valdžios politinių pasikeitimų;
2) į tarnybinę karjerą pagal savo profesionalumą, turimus privalumus ir valstybės tarnybos galimybes;
5) gauti iš savo vadovų, bendradarbių ir kitų valstybės tarnautojų informaciją, būtiną efektyviam užduočių ir pavedimų įvykdymui;
8) į valstybės tarnautojų pensiją ir kitas šio įstatymu bei kitais teisės aktais nustatytas socialines garantijas;
10) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, dalyvauti politinėje veikloje;
11) valstybės tarnautojų profesinių sąjungų ar rinktiems valstybės tarnautojų atstovams, dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos vertinimo, paaukštinimo pareigose, nuobaudų skyrimo, darbo sąlygų sudarymo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje, tam skiriant iki 10 valandų darbo laiko per mėnesį;
12) į žodžio laisvę, taip pat į kitų valstybės tarnautojų profesinės veiklos viešą kritiką, nepažeidžiant tarnybinės etikos;
14) atsisakyti vykdyti užduotį ar pavedimą, jeigu, jų nuomone, duota užduotis ar pavedimas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės nutarimui. Apie tai valstybės tarnautojas privalo raštu pranešti savo vadovui ir vykdyti duotą užduotį ar pavedimą tik tuo atveju, kai vadovas to reikalauja raštu. Už neteisėtos užduoties ar pavedimo įvykdymo pasekmes atsako tą užduotį ar pavedimą davęs vadovas. Ši nuostata netaikoma, jei užduoties ar pavedimo vykdymas reikštų nusikaltimą ar administracinį teisės pažeidimą, ir valstybės tarnautojas galėjo ir privalėjo suprasti nusikalstamą tokio elgesio pobūdį. Ši nuostata taip pat netaikoma, jeigu elgesys, kurio reikalaujama iš valstybės tarnautojo, pažeidžia žmogaus orumą.
15) pasibaigus paskyrimo į šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytas politines pareigas laikui, Seimo ar savivaldybės tarybos kadencijai arba atsisakius savo paskyrimo, Seimo ar savivaldybės tarybos nario mandato, jie turi teisę Valstybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka grįžti į savo buvusias ar kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas. Tokią pat teisę turi Konstitucinio, Aukščiausiojo ir kitų teismų teisėjai, valstybės kontrolierius, Seimo kontrolieriai ir Lietuvos banko valdybos nariai, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, Seimo skiriami valstybės institucijų vadovai.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai netaikomi politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojams.
4. Šio straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikomas viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojams, kurie užima aukštesnę kaip institucijos padalinio vadovo pareigybę arba jei valstybės tarnautojams tai draudžia specialūs įstatymai ar statutai.
25 straipsnis. Valstybės tarnautojų atostogos
1. Atostogos yra atvejai, kai valstybės tarnautojams leidžiama tam tikrą laiką nebūti savo darbo vietoje ir neatlikti jiems nustatytų pareigų.
3. Tikslinės atostogos yra:
26 straipsnis. Kasmetinės atostogos
1. Valstybės tarnautojams kasmet suteikiamos 28 kalendorinių dienų atostogos pailsėti ir atstatyti darbingumą, paliekant pareigas ir mokant vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuotą Vyriausybės nustatyta tvarka. Invalidams, motinai ar tėvui, vieniems auginantiems namie vaiką invalidą iki jam sueis 16 metų, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Švenčių dienos, paskelbtos nedarbo dienomis, į kasmetinių atostogų trukmę neįskaičiuojamos.
2. Valstybės tarnautojams, turintiems daugiau nei 5 metų valstybės tarnybos stažą, skaičiuojamą pagal šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalį, už kiekvienų paskesnių 3 metų tarnybos stažą suteikiama papildomai po 3 kalendorines dienas, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos.
3. Tam tikrų pareigybių valstybės tarnautojams, kurių darbas susijęs su nervine, emocine įtampa ar kitais žmogaus sveikatai žalingais veiksniais, Vyriausybė nustato pailgintų kasmetinių atostogų trukmę, kuri negali būti ilgesnė kaip 58 kalendorinės dienos. Pailgintos atostogos nustatomos tik tada, jei sveikatai žalingi veiksniai neįvertinti nustatant pareigybės kategoriją pagal šio įstatymo 12 straipsnį ir Vyriausybės patvirtintą pareigybių vertinimo schemą ar nesuteikiamos kitos papildomos socialinės garantijos, pvz. trumpesnis darbo laikas (šio įstatymo 64 straipsnio 2 dalis).
4. Kasmetinių atostogų laikas nustatomas šalių susitarimu, suderinus su asmeniu, institucijoje atsakingu už personalo valdymą. Atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama, išskyrus šio įstatymo 68 straipsnyje numatytus atvejus, kai valstybės tarnautojas praranda valstybės tarnautojo statusą ir atleidžiamas iš valstybės tarnybos. Kitas kasmetinių atostogų suteikimo sąlygas bei apmokėjimo už jas tvarką nustato Vyriausybė.
27 straipsnis. Nėštumo ir gimdymo atostogos
Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviems ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos nepriklausomai nuo faktiškai išnaudotų dienų skaičiaus. Už šių atostogų laiką mokama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta motinystės pašalpa.
28 straipsnis. Vaiko priežiūros atostogos
1. Motinai, jos pageidavimu, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis 3 metai. Šeimos pasirinkimu šios atostogos suteikiamos vaiko tėvui, senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis, taip pat asmenys, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis. Vienam iš tėvų (globėjų), esančiam vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sukaks vieneri metai, mokama Valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatyta motinystės (tėvystės) pašalpa. Vėliau, iki vaikui sueis 3 metai, motinai arba tėvui (kai motina mirusi, atėmus iš jos motinystės teises arba kai ji neaugina vaiko) mokama Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo nustatyta šeimos pašalpa. Šių atostogų metu mokama Vyriausybės nustatyta pašalpa.
2. Motinos, auginančios vaiką iki 14 metų, pageidavimu, šalių suderintu laiku kasmet gali būti suteikiamos neapmokamos iki 14 kalendorinių dienų trukmės atostogos. Motinoms, auginančioms vaiką invalidą iki 16 metų, šalių suderintu laiku kasmet gali būti suteikiamos iki 30 kalendorinių dienų trukmės neapmokamos atostogos.
3. Moters nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros iki jam sueis 3 metai atostogų metu tėvui jo pageidavimu suteikiamos neapmokamos atostogos, kurių bendra trukmė negali viršyti 3 mėnesių.
29 straipsnis. Nedarbingumo atostogos
30 straipsnis. Atostogos dėl gyvenamosios vietos pakeitimo
Valstybės tarnautojui, keičiančiam savo gyvenamąją vietą dėl priežasčių, susijusių su jo tarnyba, persikėlimui skiriama iki 5 darbo dienų, mokant vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuotą Vyriausybės nustatyta tvarka ir kompensuojant realias persikėlimo išlaidas, išskyrus perkėlimą į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, kaip tarnybinę nuobaudą.
31 straipsnis. Atostogos dėl asmeninių aplinkybių
1. Karjeros valstybės tarnautojai, turėdami ne mažesnį kaip 2 metų nepertraukiamo valstybės tarnybos stažą, gali laikinai, bet ne ilgiau kaip 3 metams, palikti valstybės tarnybą su teise atstatyti valstybės tarnautojo statusą. Šis laikotarpis neįeina į valstybės tarnybos stažą ir už jį nėra mokama.
2. Jei, likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki grįžimo į valstybės tarnybą, asmuo nustatyta tvarka raštu nesikreipia dėl valstybės tarnautojo statuso atstatymo, laikoma, kad jis valstybės tarnybos atsisako.
32 straipsnis. Atostogos dėl kitų aplinkybių
1. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodytų artimųjų giminaičių mirties atveju valstybės tarnautojui, suderinus su institucijos vadovu, leidžiama neatvykti į tarnybą vieną dieną, už kurią mokamas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Dėl kitų aplinkybių, suderinus su institucijos vadovu, gali būti leidžiama neatvykti iki 30 darbo dienų imtinai, už kurias neapmokama.
3. Valstybės tarnautojui gavus kvietimą į teismą ar kitas valstybės institucijas, esant būtinumui sutvarkyti reikalus sveikatos priežiūros ar kitose įstaigose, suderinus su asmeniu, atsakingu už personalo valdymą, jam gali būti leidžiama neatvykti į tarnybą tiek, kiek reikia reikalų sutvarkymui šiose institucijose, bet ne daugiau kaip 2 dienas per vieną mėnesį arba 6 dienas per vienerius metus. Už sugaištą laiką jam mokamas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.
33 straipsnis. Mokymosi atostogos
1. Karjeros valstybės tarnautojams jų mokymo laikotarpiu, stažuotės ar kitų studijų, susijusių su tarnyba, metu mokamas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaidų, susijusių su stažuote užsienyje, apmokėjimo ir tarnybinio atlyginimo mokėjimo stažuotės metu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Karjeros valstybės tarnautojams, valstybės ar savivaldybių institucijų siunčiamiems studijuoti aukštosiose ar aukštesniosiose mokyklose nepaliekant valstybės tarnybos, stojamiesiems, eiliniams ir baigiamiesiems egzaminams pasirengti ir laikyti bei kitiems su studijų programos vykdymu susijusiems reikalams Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamas laikas, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.
34 straipsnis. Atostogos dėl darbo tarptautinėse organizacijose
Karjeros valstybės tarnautojai, pakviesti dirbti tarptautinėse organizacijose, kurių narė yra Lietuvos Respublika, gali laikinai palikti valstybės tarnybą. Baigę eiti savo pareigas tarptautinėse organizacijose, valstybės tarnautojai turi teisę grįžti į savo buvusias ar kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas.
35 straipsnis. Atostogos dėl išrinkimo ar paskyrimo į tam tikras pareigas
Karjeros valstybės tarnautojai, išrinkti ar paskirti į šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytas politines pareigybes bei išrinkti Seimo ar savivaldybių tarybų nariais, laikinai palieka karjeros valstybės tarnybą. Savivaldybių tarybų nariams tai taikoma tik tuo atveju, jei jie yra savivaldybės administracijos tarnautojai. Pasibaigus jų paskyrimo ar išrinkimo laikui arba atsisakius savo paskyrimo, Seimo ar savivaldybės tarybos nario mandato, jie turi teisę grįžti į savo buvusias ar kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas.
36 straipsnis. Atostogos dėl pašaukimo į būtinąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą
Valstybės tarnautojas, pašauktas į būtinąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, palieka valstybės tarnybą visam krašto apsaugos tarnybos laikui. Atlikusiam karo prievolę valstybės tarnautojui užtikrinama teisė Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka grįžti į eitas pareigas toje pačioje institucijoje. Jei, atliekant karo prievolę, institucija, kurioje dirbo valstybės tarnautojas, ar jo pareigybė likviduojama, baigęs krašto apsaugos tarnybą jis perkeliamas į kitą tuo metu laisvą ar naujai steigiamą to paties lygio ir kategorijos pareigybę Vyriausybės nustatyta tvarka (šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalis).
37 straipsnis. Veikla, nesuderinama su valstybės tarnyba
1.Valstybės tarnautojams neleidžiama:
1) būti įmonių valdymo organų nariais bei gauti atlyginimą už darbą valdymo organuose, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;
2) sudaryti sandorius institucijos, kurioje dirba valstybės tarnautojas, vardu su personalinėmis įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkais, tikraisiais nariais ar komanditoriais yra jie ar jų šeimos nariai, taip pat su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jie ar jų šeimos nariai turi akcijų, ir valdyti pagal įgaliojimą kito asmens akcijas;
3) atstovauti šalies ir užsienio valstybių įmonių ar kitų institucijų interesams ar vykti įmonių lėšomis į užsienį;
4) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitą negu nustatyta šio įstatymo 43 straipsnyje atlyginimą, išskyrus pajamas, gautas užsiimant amatais ar ūkininkaujant, bei atlyginimą už kūrybinę veiklą. Atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už viešas paskaitas, meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už dalyvavimą radijo ir televizijos laidose bei jų įrašus, taip pat atlyginimas už mokslinį ar pedagoginį darbą mokslo ir studijų institucijose, pedagoginį darbą, susijusį su kitų valstybės tarnautojų mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu, bei teisės aktų rengimą, jei ši veikla nenumatyta konkrečios pareigybės aprašyme (šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalis);
5) streikuoti, jei viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojas užima ne žemesnę kaip institucijos padalinio vadovo pareigybę arba jei tai draudžia specialūs įstatymai ar statutai;
6) būti politinių partijų ar politinių organizacijų, profesinių sąjungų ar susivienijimų nariais, dalyvauti politinėje veikloje, jei karjeros valstybės tarnautojas yra Vyriausybės sekretorius ar ministerijos sekretorius arba jei tai draudžia specialūs įstatymai ar statutai;
7) viešai reikšti nesutikimą su Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo ar Vyriausybės vykdoma politika tokiomis formomis ir būdais, kurie nesuderinami su tarnybine etika;
8) būti Seimo ar savivaldybių tarybų nariais, užimti kitas šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytas politines pareigas;
2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, draudžianti valstybės tarnautojams įmonių lėšomis vykti į užsienį, taip pat 1 dalies 4 ir 6 punktai netaikomi viešųjų paslaugų valstybės tarnautojams.
3. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, draudžianti valstybės tarnautojams būti savivaldybių tarybų nariais, taikoma tik savivaldybių administracijos tarnautojams.
PENKTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA
38 straipsnis. Valstybės tarnautojų paaukštinimas pareigose
1. Karjeros valstybės tarnautojai paaukštinami pareigose uždaro konkurso būdu šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais, išskyrus paaukštinimus į Vyriausybės sekretoriaus ir ministerijų sekretorių pareigybes, kurioms užimti organizuojami atviri konkursai, vadovaujantis šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis. Uždaro konkurso rengimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Esant laisvai bet kurio lygio ir kategorijos pareigybei, išskyrus kiekvieno lygio žemiausios kategorijos pareigybes, kurios pagal šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalį užimamos atviro konkurso būdu, į ją uždaro konkurso būdu gali pretenduoti aukštesnių pareigų siekiantys to paties lygio viena kategorija žemesnes pareigas einantys bet kurios institucijos valstybės tarnautojai. Išimtinus uždarų konkursų atvejus bei atvejus, kada vietoje uždarų konkursų rengiami atviri, numato šio straipsnio 3 ir 4 dalys. Konkurso metu atsižvelgiama į pretendentų profesionalumą, sugebėjimą atlikti įvairias tos pačios kategorijos pareigas, tarnybos trukmę einamose pareigose ir kvalifikacijos tobulinimą, susijusį su naujomis pareigomis.
3. Atvejų, kai uždaro konkurso keliu galima užimti daugiau nei viena kategorija aukštesnę pareigybę, užimti ne to paties, o aukštesnio lygio pareigybę, užimti pareigybę, neturint pakankamo išsilavinimo, sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
4. Į pareigybes, kurios pagal šio straipsnio 2 dalį užimamos uždaro konkurso būdu, gali būti skelbiamas atviras konkursas, kai:
1) paskelbus uždarą konkursą į pareigybes, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, valstybės tarnautojai į jas nepretenduoja;
5. Organizuojant atvirus konkursus šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, vadovaujamasi šio įstatymo 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 straipsnių nuostatomis.
39 straipsnis. Valstybės tarnautojų mobilumas
40 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas
1. Valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertina:
2) Tarnybos vertinimo komisijos. Jos atlieka personalo valdymo funkcijas, nurodytas šio įstatymo 70, 71 ir 72 straipsniuose. Komisijos sudaromos Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės institucijų padalinių vadovų, profesinių sąjungų ir/ar valstybės tarnautojų rinktų atstovų. Komisijoms vadovauja šio įstatymo 70, 71 ir 72 straipsniuose nurodyti asmenys, atsakingi už personalo valdymą. Komisijų veiklą reglamentuoja nuostatai, parengti pagal pavyzdinius tarnybos vertinimo komisijų nuostatus, patvirtintus ministro, atsakingo už valstybės tarnybą;
3) Personalo valdymo taryba. Ji atlieka personalo valdymo funkcijas, nurodytas šio įstatymo 71 straipsnyje. Personalo valdymo tarybą sudaro ministerijų sekretoriai ir Vyriausybės sekretorius, kuris yra jos vadovas. Jos veiklą reglamentuoja nuostatai, patvirtinti ministro, atsakingo už valstybės tarnybą;
4) Pareigūnų apeliacinė komisija. Ji atlieka funkcijas, nurodytas šio įstatymo 71 straipsnyje. Komisija sudaroma iš 5 asmenų. Po vieną nepriekaištingos reputacijos ir ne mažiau kaip 5 metų profesinio darbo stažą turintį Pareigūnų apeliacinės komisijos narį 3 metams skiria ministras, atsakingas už valstybės tarnybą, Generalinis prokuroras, Valstybės kontrolierius, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius ir Policijos departamento generalinis komisaras. Šie asmenys komisijos nariais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Vyriausybė iš Pareigūnų apeliacinės komisijos narių paskiria komisijos pirmininką. Komisijos darbo tvarką nustato jos patvirtintas darbo reglamentas. Komisija veikia visuomeniniais pagrindais. Komisiją techniškai aptarnauja valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti institucija.
2. Valstybės tarnautojų tiesioginiai vadovai valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertina kasmet ministro, atsakingo už valstybės tarnybą, nustatyta tvarka.
3. Valstybės institucijų ir savivaldybių tarnybos vertinimo komisijos pakartotinai vertina valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą, jei tiesioginiai vadovai ją įvertino neigiamai. Valstybės institucijose jos vertina valstybės tarnautojų, einančių žemesnes kaip institucijų pagrindinių padalinių vadovų pareigas, tarnybinę veiklą, o savivaldybėse – visų kategorijų valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą.
4. Personalo valdymo taryba vertina Vyriausybei atskaitingų institucijų - Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, ministerijų ir įstaigų prie ministerijų - vadovų bei jų pavaduotojų, ministerijų sekretorių ir jų pavaduotojų tarnybinę veiklą, kai dėl jų nepatenkinamų darbo rezultatų ir siekdami padidinti šių institucijų veiklos efektyvumą, į Personalo valdymo tarybą kreipiasi:
1) dėl Vyriausybės kanceliarijos ir Vyriausybės įstaigų vadovų ir pavaduotojų – Ministras Pirmininkas;
5. Pareigūnų apeliacinė komisija vertina šio įstatymo 7 straipsnio 3 punkte nurodytų pareigūnų, einančių institucijų vadovų, jų pavaduotojų (išskyrus tuos, kuriuos vertina Personalo valdymo taryba) ir pagrindinių institucijos padalinių vadovų pareigas, tarnybinę veiklą, kai dėl jų nepatenkinamų darbo rezultatų ir siekdami padidinti institucijos veiklos efektyvumą į komisiją kreipiasi institucijos, kurioje dirba šis pareigūnas, vadovas.
6. Valstybės tarnautojų tiesioginiai vadovai, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus įvertinę vienerių metų laikotarpio valstybės tarnautojo veiklą, institucijos vadovui siūlo, o pastarasis, atsižvelgdamas į tarnybos vertinimo komisijos išvadą, priima sprendimą:
1) valstybės tarnautojo veiklą įvertinus labai gerai - skirti priedą už labai gerą tarnybą, nurodytą šio įstatymo 46 straipsnyje;
7. Personalo valdymo taryba ar Pareigūnų apeliacinė komisija, įvertinusi valstybės tarnautojų, nurodytų šio straipsnio atitinkamai 4 ar 5 dalyse, tarnybinę veiklą neigiamai, teikia vadovams, kurie dėl to kreipėsi į Personalo valdymo tarybą ar Pareigūnų apeliacinę komisiją, tokius pasiūlymus:
1) pažeminti valstybės tarnautojus pareigose toje pačioje institucijoje, kaip nurodyta šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje;
8. Atitinkamos institucijos vadovas (ar asmuo, atsakingas už personalo valdymą institucijoje, jei tos institucijos vadovas yra vienas iš šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytų politikų), atsižvelgdamas į tiesioginių valstybės tarnautojų vadovų, tarnybos vertinimo komisijų, Personalo valdymo tarybos ar Pareigūnų apeliacinės komisijos pasiūlymus, priima galutinį sprendimą dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas, pažeminimo pareigose. Šis sprendimas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų įstatymo nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Nustatęs tarnybos vertinimo komisijų, Personalo valdymo tarybos ar Pareigūnų apeliacinės komisijos nuostatuose nustatytų procedūrų, tarnybinės etikos ar kasmet tiesioginių valstybės tarnautojų vadovų atliekamos jam pavaldžių tarnautojų tarnybos vertinimo tvarkos pažeidimus, teismas gali panaikinti šį sprendimą.
41 straipsnis. Valstybės tarnautojų pažeminimas pareigose
1. Valstybės tarnautojų tiesioginiams vadovams valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą įvertinus neigiamai, institucijos vadovas (ar asmuo, atsakingas už personalo valdymą institucijoje, jei tos institucijos vadovas yra vienas iš šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytų politikų), atsižvelgdamas į tarnybos vertinimo komisijos išvadą, pažemina juos pareigose - atleidžia iš užimamų pareigų ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perkelia į viena ar dviem kategorijomis žemesnes pareigas toje pačioje institucijoje bei nustato tarnybinį atlyginimą, atitinkantį žemesnę kategoriją.
2. Personalo valdymo tarybai ar Pareigūnų apeliacinei komisijai valstybės tarnautojų, nurodytų šio įstatymo 40 straipsnio atitinkamai 4 ar 5 dalyse, tarnybinę veiklą įvertinus neigiamai, siekiant padidinti institucijos veiklos efektyvumą, jie gali būti pažeminami pareigose - atleidžiami iš užimamų pareigų ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perkeliami į viena kategorija žemesnes pareigas, mokant tarnybinį atlyginimą, atitinkantį žemesnę kategoriją.
3. Pažeminti pareigose dėl tarnybinės veiklos neigiamo įvertinimo valstybės tarnautojai vienerius metus neturi teisės į šio įstatymo 31 straipsnyje nurodytas atostogas dėl asmeninių aplinkybių ir į šio įstatymo 46 straipsnyje nurodytą priedą už labai gerą tarnybą.
4. Valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą įvertinus neigiamai trečius metus iš eilės, jie atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 18 punktą be išeitinės kompensacijos.
5. Asmenys, nesutinkantys būti pažeminti pareigose dėl neigiamo jų tarnybinės veiklos įvertinimo, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, praranda valstybės tarnautojo statusą ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 20 punktą, išmokant 4 vidutinio mėnesinio eitų pareigų darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją.
42 straipsnis. Valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas pareigas
1. Esant tarnybiniam būtinumui, institucijos vadovas turi teisę laikinai perkelti karjeros valstybės tarnautoją į kitą atsilaisvinusią to paties lygio ir kategorijos ar žemesnę, bet ne daugiau kaip 2 kategorijomis, pareigybę, mokant tarnybinį atlyginimą, atitinkantį tarnautojo turimą kategoriją.
2. Esant tarnybiniam būtinumui ir institucijų vadovams suderinus, karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į kitą atsilaisvinusią to paties lygio ir kategorijos ar žemesnę, bet ne daugiau kaip 2 kategorijomis, pareigybę kitoje institucijoje, esančioje toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, mokant tarnybinį atlyginimą, atitinkantį tarnautojo turimą kategoriją.
3. Laikinas perkėlimas į kitą to paties lygio ir kategorijos ar žemesnę, bet ne daugiau kaip 2 kategorijomis, pareigybę toje pačioje ar kitoje institucijoje, esančioje kitoje gyvenamojoje vietovėje, galimas tik esant valstybės tarnautojo raštiškam sutikimui, išskyrus nepaprastosios padėties ar kitų ekstremalių situacijų atvejus.
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais valstybės tarnautojai gali būti laikinai perkeliami į kitą pareigybę be jų sutikimo.
5. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais valstybės tarnautojo laikini perkėlimai į kitą pareigybę per 5 jo tarnybos metus negali trukti ilgiau nei 1 metus, jei perkeliama į to paties lygio ir kategorijos pareigybę, ir ilgiau nei 10 mėnesių, jei perkeliama į žemesnės kategorijos pareigybę.
6. Personalo valdymo tarybai ar Pareigūnų apeliacinei komisijai šio įstatymo 40 straipsnio atitinkamai 4 ar 5 dalyse nurodytų valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą įvertinus neigiamai, siekiant padidinti institucijos veiklos efektyvumą, jie gali būti perkelti į kitas pareigas kitoje institucijoje – atleisti iš užimamų pareigų ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perkelti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas kitoje institucijoje.
7. Asmenys, nesutinkantys būti perkelti į kitas pareigas dėl neigiamo jų tarnybinės veiklos įvertinimo, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, praranda valstybės tarnautojo statusą ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 20 punktą, išmokant 4 vidutinio mėnesinio eitų pareigų darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
TARNYBINIS ATLYGINIMAS IR KITOS IŠMOKOS
43 straipsnis. Tarnybinis atlyginimas
44 straipsnis. Pareiginė alga
1. Pareiginė alga mokama už valstybės tarnautojo kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms.
2. Pareiginės algos dydis nustatomas pagal pareiginės algos koeficientą, kurio dydžiai atskirų kategorijų pareigybėms nurodyti šio įstatymo 4 priedėlyje. Pareiginės algos koeficiento vieneto vertė litais ir centais lygi Vyriausybės patvirtintam minimalios mėnesinės algos dydžiui. Pareiginės algos dydis nustatomas atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš minimalios mėnesinės algos dydžio. Pereinamuoju laikotarpiu taikomos šio įstatymo 81 straipsnio 4 dalies nuostatos. Mažesnė kaip 1000 Lt pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis lito tikslumu, o didesnė kaip 1000 Lt - suapvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.
45 straipsnis. Priedas už tarnybos stažą
2. Tarnybos stažas valstybės tarnautojams skaičiuojamas, valstybės tarnybos pradžia laikant darbo sutarties valstybės ar vietos savivaldos institucijose sudarymo datą iki šio įstatymo įsigaliojimo arba datą paskyrimo į pareigas valstybės tarnyboje šiuo įstatymu, kitų specialių įstatymų ar statutų nustatyta tvarka. Tarnybos, ne vienu laikotarpiu eitos valstybės ar vietos savivaldos institucijose, stažas sumuojamas. Į tarnybos stažą įskaitomas stažuotės laikotarpis, taip pat šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytose atostogose praleistas laikas, išskyrus šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas atostogas dėl asmeninių aplinkybių.
46 straipsnis. Priedas už labai gerą tarnybą
1. Priedas už labai gerą tarnybą valstybės tarnautojui gali būti mokamas, jei jo tarnybinė veikla per vienerius tarnybos metus pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus įvertinama labai gerai.
2. Šis priedas negali būti didesnis kaip 30 procentų valstybės tarnautojo pareiginės algos ir yra skiriamas pagal šio įstatymo 47 straipsnyje bei kituose teisės aktuose nustatytą tvarką.
47 straipsnis. Priedo už labai gerą tarnybą skyrimas
1. Pasiūlymus dėl priedo už labai gerą tarnybą skyrimo institucijų vadovams teikia tiesioginiai valstybės tarnautojų vadovai, vertindami jų veiklą šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Sprendimą dėl priedo už labai gerą tarnybą priima institucijos vadovas, atsižvelgdamas į valstybės tarnautojų tiesioginių vadovų pasiūlymus. Nesutikimas dėl šių pasiūlymų turi būti motyvuotas raštu.
48 straipsnis. Priemokos
1. Priemokos mokamos už pareigybės aprašyme nenurodytą ar nurodytą, bet žymiai viršijančią normalias apimtis, veiklą. Priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis mokamos tik tada, jei šios sąlygos neįvertintos nustatant pareigybės kategoriją.
2. Priemokų už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas suma negali viršyti 50 procentų pareiginės algos.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS
50 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys
1. Įvadinis mokymas - žinių įsisavinimas ir įgūdžių formavimas valstybės tarnautojams mokantis jų stažavimosi laikotarpiu. Įvadinis mokymas susideda iš mokymosi pagal bendrąsias programas, kurių turinys yra vienodas visiems to paties lygio valstybės tarnautojams, ir pagal specialiąsias programas, kurių turinį nulemia konkrečių pareigybių ypatumai.
2. Tęstinis kvalifikacijos tobulinimas - specialių profesinių žinių gilinimas ir įgūdžių formavimas valstybės tarnautojo ar institucijos iniciatyva per visą tarnybos laiką.
51 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo finansavimas
1. Valstybė ir savivaldybės finansuoja valstybės tarnautojų mokymą. Valstybės ir vietos savivaldos institucijų valstybės tarnautojų planiniam mokymui atitinkamai valstybės ir savivaldybių biudžetuose numatomos lėšos, kurios, lyginant su asignavimais, skirtais tarnybiniam atlyginimui, turi sudaryti nuo 1 iki 5 procentų jų dydžio.
2. Valstybės tarnautojų mokymui institucijų išlaidų sąmatose numatomos lėšos, kurios, lyginant su asignavimais, skirtais tarnybiniam atlyginimui, sudaro nuo 1 iki 5 procentų jų dydžio.
3. Jei po mokymo, trukusio ne mažiau kaip 3 mėnesius iš eilės, valstybės tarnautojas palieka valstybės tarnybą anksčiau negu per 1 metus dėl atsistatydinimo savo noru pagal šio įstatymo 68 straipsnį, pasitraukimo 1 metams ar ilgiau iš valstybės tarnybos dėl asmeninių aplinkybių pagal šio įstatymo 31 straipsnį arba dėl tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš valstybės tarnybos (šio įstatymo 55 ir 68 straipsniai), per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai paliko valstybės tarnybą, jis privalo kompensuoti valstybės ar vietos savivaldos institucijai išlaidas, susijusias su jo mokymu. Ši nuostata taip pat taikoma, jei valstybės ar vietos savivaldos institucija siuntė valstybės tarnautoją studijuoti aukštojoje ar aukštesniojoje mokykloje.
52 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo planavimas
1. Valstybės tarnautojų mokymas organizuojamas vadovaujantis metiniais planais, nustatančiais šios veiklos prioritetus ir finansavimą.
2. Valstybės ir vietos savivaldos institucijos rengia metinius planus, kuriuose valstybės tarnautojams numatomos mokymo užduotys, suderintos pagal institucijos poreikius ir atsižvelgiant į individualius valstybės tarnautojų pageidavimus.
3. Atsakingas už valstybės tarnybą ministras sudaro apibendrintus valstybės tarnautojų mokymo planus kartu su finansinių išteklių poreikiu, neviršijančiu šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, ir teikia Vyriausybei pasiūlymą įtraukti jį į valstybės biudžeto projektą.
53 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo proceso valdymas
1. Valstybės tarnautojų mokymo valstybės politiką nustato Vyriausybė. Valstybės institucijos bei savivaldybės, vadovaudamosi valstybės politika, nustato savo valstybės tarnautojų mokymo politiką.
2. Valstybės tarnautojų mokymą organizuoja ir koordinuoja valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti institucija.
3. Valstybės institucijos bei savivaldybės gali savarankiškai organizuoti valstybės tarnautojų mokymą, nustatyta tvarka informuodamos apie tai valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią instituciją.
4. Valstybės tarnautojų mokymą valstybės ir savivaldybių institucijose organizuoja ir už jį yra atsakingi asmenys, atsakingi už personalo valdymą.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ATSAKOMYBĖ IR PASKATINIMAI
54 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
1. Valstybės tarnautojams skiriamos nuobaudos šiame įstatyme nustatyta tvarka už tarnybinius nusižengimus, numatytus šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsniuose.
5. Už tą patį nusižengimą pareigūnui taikoma griežtesnė nuobauda negu valstybės tarnautojui, nevykdančiam valdžios atstovo funkcijų ar neturinčiam administracinių įgalinimų.
55 straipsnis. Sunkūs nusižengimai
1. Sunkus nusižengimas yra valstybės tarnautojo kaltas veikimas ar neveikimas tarnyboje, kuriuo tiesiogiai pažeidžiamos žmogaus konstitucinės teisės, šiurkščiai pažeidžiami įstatymai ar kitaip šiurkščiai nusižengiama šiame įstatyme nustatytoms valstybės tarnautojo pareigoms:
2) šiurkštus elgesys su žmonėmis ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys jų konstitucines teises;
4) dalyvavimas veikloje, kuri pagal šio įstatymo 37 straipsnį yra nesuderinama su valstybės tarnyba;
7) reikalavimas (žodžiu ar raštu) iš savo pavaldinių vykdyti neteisėtas užduotis ar pavedimus po to, kai pavaldinys buvo raštu pranešęs, jog, jo manymu, duota užduotis ar pavedimas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės nutarimui;
9) buvimas tarnybos metu apsvaigus (sunkus ar vidutinis girtumo laipsnis) nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų. Šiuo atveju valstybės tarnautojo vadovas nušalina jį nuo pareigų tos dienos likusiam darbo laikui, už kurį tarnybinis atlyginimas nemokamas;
2. Už šiame straipsnyje nurodytus nusižengimus paprastai taikomas atleidimas iš valstybės tarnybos, tačiau atsižvelgiant į nusižengimų padarymo priežastis, aplinkybes ir sukeltas pasekmes, gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų:
2) laikinas pašalinimas iš valstybės tarnybos nuo 1 iki 6 mėnesių. Šiuo laikotarpiu valstybės tarnautojas praranda valstybės tarnautojo statusą, jam nemokamas tarnybinis atlyginimas, šis laikotarpis neįskaitomas į valstybės tarnybos stažą, tačiau jis neatleidžiamas iš valstybės tarnybos;
56 straipsnis. Vidutiniai nusižengimai
1. Vidutinis nusižengimas yra valstybės tarnautojo kaltas veikimas ar neveikimas tarnyboje, kuriuo šiurkščiai nusižengiama nustatytai darbo tvarkai:
1) šališkas elgesys su interesantais ar kitais valstybės tarnautojais, politinė veikla tarnybos metu;
2) seksualinis bendradarbių, pavaldinių ar interesantų persekiojimas. Nusižengimas yra sunkesnis, jei persekiojamas pavaldus asmuo;
3) pakartotinis (daugiau negu 2 kartus per mėnesį) nebuvimas darbo vietoje daugiau kaip 1 val. be pateisinamos priežasties;
4) įžeidimas veiksmu ar žodžiu valstybės tarnautojo, einančio tarnybines pareigas. Nusižengimą apsunkina pavaldinio įžeidimas;
6) netinkamas pareigų atlikimas ar neveikimas, jei tai pakenkė aukštesnės institucijos pavedimo ar užduoties atlikimui;
2. Už šiame straipsnyje nurodytus nusižengimus, atsižvelgiant į jų padarymo priežastis, aplinkybes ir sukeltas pasekmes, skiriama viena iš šių nuobaudų:
1) laikinas pašalinimas iš valstybės tarnybos nuo 10 dienų iki 1 mėnesio. Šiuo laikotarpiu valstybės tarnautojas praranda valstybės tarnautojo statusą, jam nemokamas tarnybinis atlyginimas, šis laikotarpis neįskaitomas į valstybės tarnybos stažą, tačiau jis neatleidžiamas iš valstybės tarnybos;
57 straipsnis. Nežymūs nusižengimai
1. Nežymūs nusižengimai yra valstybės tarnautojo kaltas veikimas ar neveikimas tarnyboje, kuriuo nežymiai nusižengiama nustatytai darbo tvarkai:
58 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra
1. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra susideda iš šių etapų: procedūros pradžios, įtariamo nusižengimu valstybės tarnautojo paaiškinimų, tyrimo, sprendimo priėmimo ir sprendimo apskundimo.
2. Procedūra pradedama nusižengimui paaiškėjus - tiesioginiam valstybės tarnautojo vadovui gavus informaciją apie tai, kad valstybės tarnautojas įtariamas nusižengimu. Asmuo, institucijoje atsakingas už personalo valdymą, ir tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas raštu informuoja valstybės tarnautoją, jog jis įtariamas padaręs nusižengimą, kartu pateikdami jam turimus nusižengimo įrodymus.
3. Gavęs raštišką informaciją apie įtarimą nusižengimu, valstybės tarnautojas per 3 darbo dienas privalo pateikti asmeniui, atsakingam už personalo valdymą, savo paaiškinimus dėl jo įtarimo nusižengimu. Valstybės tarnautojui nurodytu terminu nepateikus šių paaiškinimų, laikoma, jog valstybės tarnautojas pripažįsta nusižengęs.
4. Asmuo, institucijoje atsakingas už personalo valdymą, gavęs įtariamojo valstybės tarnautojo paaiškinimus, organizuoja nusižengimo įrodymų patikrinimą, kuris negali trukti ilgiau negu 3 mėnesius nuo įtariamojo valstybės tarnautojo paaiškinimų įteikimo dienos, neįskaitant valstybės tarnautojo laikino nedarbingumo laikotarpio. Valstybės tarnautojui nepateikus savo paaiškinimų dėl jo įtarimo nusižengimu, nusižengimo įrodymų patikrinimo pradžia laikoma data, kada jie turėjo būti pateikti. Visi pateikti nusižengimo padarymo įrodymai turi būti patikrinti. Tyrimo metu, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesių laikotarpiui, neįskaitant valstybės tarnautojo laikino nedarbingumo laikotarpio, institucijos vadovas turi teisę nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų, mokant jam Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą. Nušalintas valstybės tarnautojas asmeniui, institucijoje atsakingam už personalo valdymą, grąžina savo valstybės tarnautojo pažymėjimą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytam asmeniui pripažinus, kad valstybės tarnautojas nepadarė nusižengimo, valstybės tarnautojui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išmokamas visas tarnybinis atlyginimas, kurio jis negavo dėl nušalinimo nuo pareigų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojant ir išmokant delspinigius.
5. Atlikus tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas priimamas sprendimas: pripažinti, kad valstybės tarnautojas nepadarė nusižengimo, arba pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė nusižengimą ir skirti tarnybinę nuobaudą. Asmuo, institucijoje atsakingas už personalo valdymą, sprendimą siūlo institucijos vadovui ( jei jis nėra vienas iš šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytų politikų), apie tai raštu informuodamas institucijos tarnybos vertinimo komisijos vadovą. Siūlymą skirti tarnybinę nuobaudą už vidutinį ar sunkų nusižengimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai apie tai buvo gauta informacija, svarsto institucijos tarnybos vertinimo komisija, kuri, kaip patariamoji institucija, savo išvadas dėl nuobaudos skyrimo pagrįstumo teikia arba institucijos, kurioje dirba valstybės tarnautojas, vadovui, arba asmeniui, atsakingam už personalo valdymą, arba valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios institucijos vadovui. Sprendimą dėl nuobaudų skyrimo (išskyrus nuobaudas už sunkius nusižengimus Vyriausybei atskaitingų institucijų valstybės tarnautojams) priima institucijų vadovai, išleisdami atitinkamą įsakymą. Institucijose, kurių vadovai yra šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyti politikai, sprendimą priima ir atitinkamą įsakymą išleidžia asmenys, atsakingi už personalo valdymą. Vyriausybei atskaitingose institucijose sprendimą dėl nuobaudų už sunkius nusižengimus priima valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios institucijos vadovas.
6. Asmeniui, institucijoje atsakingam už personalo valdymą, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras, nurodytas šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, atlieka ir nuobaudas skiria institucijos vadovas (šiuo atveju nuobaudas skiriantys vadovai gali būti ir šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyti politikai), o šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytiems įstaigų vadovams - asmuo, institucijose, kurioms įstaigos yra atskaitingos, atsakingas už personalo valdymą.
7. Išleidus atitinkamą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, nuobauda įsigalioja per 3 dienas, išskyrus atvejus, kai:
1) valstybės tarnautojas yra laikinai nedarbingas. Šiuo atveju nuobauda įsigalioja po 3 dienų, pasibaigus laikino nedarbingumo laikotarpiui;
2) valstybės tarnautojas raštu informuoja asmenį, atsakingą už personalo valdymą, kad sprendimas dėl nuobaudos skyrimo bus apskųstas šio įstatymo nustatytai institucijai. Šiuo atveju nuobauda įsigalioja po 3 dienų priėmus kitą sprendimą, kurio valstybės tarnautojas neskundžia, arba atitinkamai institucijai priėmus galutinį ir neapskundžiamą sprendimą.
8. Valstybės tarnautojui, įtariamam padarius nusižengimą, nuobaudų skyrimo procedūroje gali atstovauti advokatas ar kitas įgaliotas asmuo.
9. Per 14 kalendorinių dienų po nuobaudos skyrimo, valstybės tarnautojas gali įsakymą dėl nuobaudos skyrimo apskųsti Viešojo administravimo apeliacinei komisijai, Personalo valdymo tarybai ar Pareigūnų apeliacinei komisijai, kaip nurodyta šio įstatymo 71 straipsnyje.
10. Įsakymą dėl nuobaudos skyrimo, Viešojo administravimo apeliacinei komisijai, Personalo valdymo tarybai ar Pareigūnų apeliacinei komisijai palikus nepakeistą skundžiamą sprendimą, taip pat valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios institucijos vadovo sprendimą dėl nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojas gali įstatymo nustatyta tvarka apskųsti teismui. Teismui pripažinus, kad valstybės tarnautojas buvo nubaustas atleidimu iš valstybės tarnybos už šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytus nusižengimus pažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą ar tarnybinę etiką, nubaustas asmuo į valstybės tarnybą negrąžinamas, tačiau jam priklausomai nuo valstybės tarnybos stažo, apskaičiuoto pagal šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalį, išmokama kompensacija:
59 straipsnis. Terminas tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrai pradėti
1. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama nusižengimui paaiškėjus:
1) po sunkaus nusižengimo - ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai nusižengimas paaiškėjo, jei nusižengimas paaiškėjo ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nusižengimo padarymo dienos;
2) po vidutinio nusižengimo - ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai nusižengimas paaiškėjo, jei nusižengimas paaiškėjo ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo nusižengimo padarymo dienos;
2. Valstybės tarnautojui už padarytą nusižengimą tarnybinė nuobauda nėra skiriama, jei:
1) praėjus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam laikui šio įstatymo 58 straipsnyje numatyta procedūra nebuvo pradėta;
2) šio įstatymo 58 straipsnyje numatytoje procedūroje padaroma pertrauka, kuri tęsiasi ilgiau negu vieną mėnesį. Ši nuostata netaikoma tarnybinių nusižengimų ir nusikaltimų sutapties, nurodytos šio įstatymo 61 straipsnyje, atveju: valstybės tarnautojui nuobauda gali būti skiriama nepriklausomai nuo to, kiek laiko Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka tiriama byla, bet ne ilgiau kaip 2 metus.
60 straipsnis. Valstybės tarnautojų baustumas
1. Baustumas yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytas laikotarpis po tarnybinės nuobaudos skyrimo, kurio metu valstybės tarnautojo asmens byloje ir valstybės tarnautojų registre yra atžymos apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą ir jam paskirtą tarnybinę nuobaudą. Esant baustumui, valstybės tarnautojas neturi teisės į šio įstatymo 31 straipsnyje nurodytas atostogas dėl asmeninių priežasčių ir 46 straipsnyje numatyto priedo už labai gerą tarnybą. Į baustumą gali būti atsižvelgiama, valstybės tarnautojui siekiant paaukštinimo pareigose.
2. Baustumas išnyksta ir valstybės tarnautojas laikomas nebaustas tarnybine nuobauda, kai:
3. Praėjus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam laikui, atžymos apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą ir jam paskirtą tarnybinę nuobaudą valstybės tarnautojo asmens byloje ir valstybės tarnautojų registre panaikinamos.
4. Baustumas, išskyrus baustumą dėl nuobaudos už sunkų nusižengimą, gali būti panaikintas valstybės tarnautojui prašant, jei jis gauna šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje numatytą paskatinimą. Sprendimą dėl baustumo panaikinimo priima institucijų vadovai, išskyrus Vyriausybei atskaitingas institucijas. Dėl jų tarnautojų sprendimą priima valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios institucijos vadovas.
61 straipsnis. Tarnybinių nusižengimų ir nusikaltimų sutaptis
Jei, atliekant tyrimą dėl valstybės tarnautojo, įtariamo padarius nusižengimą, paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas kartu yra ir nusikaltimas, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama, o surinkta medžiaga perduodama nagrinėti kvotos, tardymo ar prokuratūros organams. Nenustačius nusikaltimo sudėties, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama, jei nagrinėjimas Baudžiamojo proceso kodekso numatyta tvarka truko ne ilgiau negu 2 metus.
62 straipsnis. Valstybės tarnautojų materialinė atsakomybė
1.Valstybės tarnautojas turi atlyginti visą žalą, padarytą dėl jo sąmoningai priimtų neteisėtų sprendimų ar veiksmų, taip pat veiksmų, kurie neatitinka suteiktų įgaliojimų ar prieštarauja jį įgaliojusios atstovauti valstybės ar savivaldybės kapitalui institucijos vadovo sprendimams, bet ne daugiau kaip paskutiniųjų 6 mėnesių pareiginės algos dydžio, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojo pareigos tiesiogiai susijusios su pinigų ar kitų materialinių vertybių saugojimu ar apskaita arba kai su juo yra sudaryta sutartis dėl visiškos materialinės atsakomybės, taip pat kai žala padaryta nusikaltimu.
2. Valstybės ar vietos savivaldos institucijos vadovai, suteikę nesilaikydami teisės aktais nustatytos tvarkos įgaliotiniui ar deleguojamam į įmonės valdymo organus valstybės tarnautojui įgalinimus, kuriuos įvykdžius buvo padaryta žala valstybei ar savivaldybei, privalo atlyginti visą žalą, bet ne daugiau kaip paskutiniųjų 6 mėnesių pareiginės algos dydžio.
3. Sprendimą dėl žalos atlyginimo priima asmuo, institucijoje atsakingas už personalo valdymą, išskyrus žalą, padarytą institucijos vadovo. Šiuo atveju sprendimą dėl žalos atlyginimo priima aukštesnės institucijos vadovas.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims priėmus sprendimą dėl žalos atlyginimo, valstybės tarnautojai per vieną mėnesį po sprendimo priėmimo dienos privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlyginti padarytą žalą. Padarytos žalos per nustatytą laiką neatlyginus, iš valstybės tarnautojų:
1) su kuriais nėra sudaryta sutartis dėl visiškos materialinės atsakomybės ar kurių padaryta žala nėra padaryta nusikaltimu, pinigų suma, atlyginanti visą žalą, bet ne daugiau kaip paskutiniųjų 6 mėnesių pareiginės algos dydžio, išieškoma neginčo būdu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
63 straipsnis. Valstybės tarnautojų paskatinimai ir apdovanojimai
1. Valstybės tarnautojai teisės aktų nustatyta tvarka skatinami:
DEVINTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ DARBO SĄLYGOS IR SOCIALINĖS GARANTIJOS
64 straipsnis. Darbo trukmė
2. Tam tikrų profesijų ir pareigybių valstybės tarnautojams kitokią darbo trukmę nustato Vyriausybė. Trumpesnis darbo laikas gali būti nustatomas tik tada, kai atitinkamos darbo sąlygos ar darbo ypatumai neįvertinti nustatant atitinkamos pareigybės kategoriją pagal šio įstatymo 12 straipsnį ar nesuteikiamos kitos socialinės garantijos, pvz. pailgintos atostogos.
3. Institucijos vadovo ar kito jo įgalioto asmens sprendimu valstybės tarnautojams gali būti pavesta dirbti ilgiau, mokant šio įstatymo 48 straipsnyje numatytą priemoką.
65 straipsnis. Darbų sauga
66 straipsnis. Pensijos
1. Valstybės tarnautojams skiriama ir mokama valstybinė socialinio draudimo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą bei valstybės tarnautojų pensija pagal Valstybės tarnautojų pensijų įstatymą.
2. Teisę gauti valstybės tarnautojo pensiją turi asmenys, turintys ne mažiau kaip 15 metų tarnybos stažą, jį skaičiuojant šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šios pensijos dydis priklauso nuo tarnybos stažo, skaičiuojamo ne anksčiau kaip nuo 1990 m. kovo 11 d., ir valstybės tarnautojo lygio. Viso dydžio valstybės tarnautojo pensija pagal Valstybės tarnautojų pensijų įstatymą skiriama ir mokama asmenims, sukakusiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto pensijos amžiaus ir ištarnavusiems valstybės tarnyboje po 1990 m. kovo 11 d. ne mažiau kaip 30 metų. Turintiems teisę gauti viso dydžio pensiją, A lygio valstybės tarnautojams mokama 3 valstybinių pensijų bazių dydžio valstybės tarnautojo pensija, B lygio - 2 valstybinių pensijų bazių, o C lygio valstybės tarnautojams - 1 valstybinių pensijų bazės dydžio. Turintiems mažesnį valstybės tarnautojo stažą, pensija apskaičiuojama proporcingai turimam stažui, bet negali būti mažesnė kaip 20 procentų valstybinių pensijų bazės. Asmenims, tapusiems invalidais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, minimalaus tarnybos stažo reikalavimai netaikomi. Kitiems asmenims, tapusiems invalidais, taikomi mažesni tarnybos stažo reikalavimai. Išlaikytiniams netekus maitintojo, skiriamos ir mokamos valstybės tarnautojo našlių ir našlaičių pensijos. Valstybės tarnautojo pensijos skiriamos ir mokamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
3. Dalį darbo užmokesčio fondo Vyriausybės nustatyta tvarka institucijos gali panaudoti valstybės tarnautojams apdrausti pagal įstatymą, reguliuojantį pensijų fondų sudarymą.
67 straipsnis. Kitos socialinės garantijos
1. Likvidavus, reorganizavus ar privatizavus instituciją arba panaikinus pareigybę valstybės tarnyboje, valstybės tarnautojas perkeliamas į kitą tuo metu laisvą ar naujai steigiamą to paties lygio ir kategorijos pareigybę. Perkėlimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė.
2. Valstybės tarnautojo gyvybė ir sveikata privalomai draudžiama valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu. Jis apdraudžiamas suma, lygia jo tarnybiniam atlyginimui, mokamam draudiminio įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, bet ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.
3. Žuvus valstybės tarnautojui, vykdžiusiam tarnybines pareigas, jo sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams) iki jiems sukaks 16 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose - iki jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (motinai), bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, lygiomis dalimis išmokama vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Valstybės tarnautojas laidojamas valstybės lėšomis.
4. Valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas vykdant tarnybines pareigas ir dėl to liko sveikatos pakitimai ir sumažėjo jo tinkamumas tarnybai, nepriklausomai nuo draudimo išmokų, išmokama nuo vienerių iki penkerių metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
5. Valstybės tarnautojo žūties ar sveikatos sužalojimo priežastinis ryšys su tiesioginių pareigų vykdymu nustatomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
6. Pripažinimo draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų ir kompensacijų dydžius priklausomai nuo sveikatos sutrikimo laipsnio bei jų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
7. Draudimo išmokos ir kompensacijos nemokamos, jeigu:
2) valstybės tarnautojo žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS TARNAUTOJO STATUSO PRARADIMAS
68 straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso praradimo pagrindai
1. Valstybės tarnautojas praranda valstybės tarnautojo statusą ir atleidžiamas iš valstybės tarnybos dėl:
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės už sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai;
8) laikinojo nedarbingumo daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką;
11) politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautoją pakvietusio politiko, teisėjo ar Vyriausybės įstaigos vadovo įgaliojimų ar kadencijos pasibaigimo arba šių asmenų pasitikėjimo praradimo, jei prieš pradėdamas eiti šias pareigas politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas nebuvo karjeros valstybės tarnautojas;
14) kai nustatytu terminu nebuvo kreiptasi dėl valstybės tarnautojo statuso atstatymo po atostogų dėl asmeninių aplinkybių;
15) paaiškėjus, kad stojant į valstybės tarnybą buvo pateikti suklastoti ar dėl kitų priežasčių neatitinkantys tikrovės šio įstatymo 16 straipsnyje nurodyti dokumentai;
16) paaiškėjus, kad stojant į valstybės tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys, dėl kurių pagal šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalį jis negalėjo būti priimtas į valstybės tarnybą;
18) kai valstybės tarnautojas, pasibaigus jo atostogoms dėl darbo tarptautinėje organizacijoje, dėl išrinkimo ar paskyrimo į tam tikras pareigas ar dėl pašaukimo į būtinąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, daugiau kaip per du mėnesius negrįžo į valstybės tarnybą;
19) veiklos, nesuderinamos su valstybės tarnyba, ar elgesio, nors ir ne tarnyboje, kuris yra amoralus ir dėl to nesuderinamas su valstybės tarnautojo, atliekančio auklėjimo funkcijas, pareigomis;
3. Dėl šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos priežasties valstybės tarnautojo statusas prarandamas ne mažiau kaip 10 metų (viešųjų paslaugų valstybės tarnautojams - ne mažiau kaip 5 metų). Praėjus 10 metų (viešųjų paslaugų valstybės tarnautojams - 5 metams), asmuo gali iš naujo būti priimtas į valstybės tarnybą įstatymų nustatyta tvarka.
4. Dėl šio straipsnio 1 dalies 4 ir 16 punktuose nurodytų priežasčių valstybės tarnautojo statusas prarandamas visam laikui.
5. Karjeros valstybės tarnautoją atleidus iš valstybės tarnybos dėl šio straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, asmuo gali sugrįžti į valstybės tarnybą ir dirbti pakaitiniu arba politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautoju.
6. Valstybės tarnautojo statuso netekus dėl šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytos priežasties, jei darbingumas buvo prarastas dėl suluošinimo darbe ar profesinės ligos, valstybės tarnautojui paliekama galimybė sugrįžti į eitas pareigas, kol bus nustatyta, kad asmuo darbingumą atgavo arba jis tapo neįgaliu;
7. Valstybės tarnautoją atleidus iš valstybės tarnybos dėl šio straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 7 punktuose nurodytų priežasčių, asmuo gali sugrįžti į valstybės tarnybą, kai šios priežastys išnyksta. Šio straipsnio 1, 2, 5, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19 ir 20 punktuose numatytais atvejais asmuo, norintis tęsti valstybės tarnybą, privalo iš naujo stoti į valstybės tarnybą šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
8. Valstybės tarnautojas praranda valstybės tarnautojo statusą, bet neatleidžiamas iš valstybės tarnybos dėl:
1) tarnybinės nuobaudos - laikino pašalinimo iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 2 punktą ar 56 straipsnio 2 dalies 1 punktą arba nušalinimo nuo pareigų prokuroro, tardytojo ar kitos įstatymu įgaliotos institucijos reikalavimu;
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS TARNYBOS VALDYMAS
69 straipsnis. Valstybės tarnybos valdymas
1. Valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:
2. Vyriausybė atlieka šias valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas:
1) teikia Seimui tvirtinti politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus;
2) teikiamame Seimui tvirtinti planuojamų metų valstybės biudžete numato lėšas valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, šio įstatymo 45 ir 46 straipsniuose nurodytiems priedams, valstybės tarnautojų mokymui ir kvalifikacijos tobulinimui bei kitoms personalo reikmėms;
3) nustato Vyriausybei neatskaitingų institucijų, nurodytų šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, pareigybių, išskyrus tas, kurios šiuo įstatymu priskirtos tam tikram lygiui ir kategorijai pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir 3 priedėlį, taip pat Vyriausybei atskaitingų bei vietos savivaldos institucijų pareigybių priskyrimą tam tikram lygiui ir kategorijai;
3. Ministras, atsakingas už valstybės tarnybą, vykdo šias funkcijas:
1) rengia ir teikia Vyriausybei susijusių su valstybės tarnyba teisės aktų projektus, atlieka galiojančių teisės aktų ir naujai parengtų teisės aktų projektų, susijusių su valstybės tarnyba, ekspertizę, teikia jų rengėjams ar Vyriausybei pasiūlymus dėl jų pakeitimų ar papildymų;
2) organizuoja šio įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų vykdymo kontrolę, sustabdo ne daugiau kaip prieš vieną mėnesį priimtus valstybės ir vietos savivaldos institucijų vadovų sprendimus, prieštaraujančius šiam įstatymui, kitiems valstybės tarnautojo statusą nustatantiems teisės aktams, išskyrus atvejus, kai tokius sprendimus priėmė šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyti politikai, ir siūlo juos panaikinti ar pakeisti. Institucijoms per vieną mėnesį nepanaikinus ar nepakeitus šių sprendimų, apskundžia juos teismui;
4. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios institucijos vadovas:
70 straipsnis. Vyriausybei neatskaitingų institucijų personalo valdymas
1. Vyriausybei neatskaitingose institucijose už šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų vykdymą ir personalo valdymą yra atsakingi bei personalo valdymą organizuoja:
1) Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Lietuvos Respublikos Seime, Konstituciniame ir Aukščiausiajame teismuose - atitinkamų kanceliarijų vadovai;
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys personalo valdymą organizuoja per personalo tarnybas, kurių veiklą reglamentuoja atitinkamų institucijų personalo tarnybų nuostatai.
3. Tarnybos vertinimo komisijos :
4. Pareigūnų apeliacinė komisija:
2) šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nurodytų pareigūnų skundų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrįstumo bei kitų jų statuso pažeidimų, padarytų ne daugiau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, išskyrus skundus, kai valstybės tarnautojų statusas buvo pažeistas dėl sprendimų, kuriuos priėmė šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyti politikai, ikiteisminį nagrinėjimą.
71 straipsnis. Vyriausybei atskaitingų institucijų personalo valdymas
1. Vyriausybei atskaitingų institucijų personalą valdo:
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama jai atskaitingų institucijų personalo valdymo funkcijas:
1) nustato planuojamiems biudžetiniams metams Vyriausybei atskaitingų institucijų valstybės tarnautojų skaičių pagal šio įstatymo 6 ir 12 straipsniuose nurodytas valstybės tarnautojų grupes, lygius ir kategorijas;
2) tvirtina priėmimo į valstybės tarnybą, valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo bei karjeros vystymo metinius planus, nustato šių sričių prioritetus;
3. Ministras, atsakingas už valstybės tarnybą, vykdydamas Vyriausybei atskaitingų institucijų personalo valdymo funkcijas:
4. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios institucijos vadovas atlieka šias Vyriausybei atskaitingų institucijų personalo valdymo funkcijas:
4) Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos teikimu pasirašo pretendento į valstybės tarnybą paskyrimą stažuotoju į pareigas konkrečioje institucijoje;
7) priima sprendimus dėl nuobaudų už sunkius valstybės tarnautojų nusižengimus skyrimo pagal šio įstatymo 58 straipsnio 5 dalį ar baustumo panaikinimo pagal šio įstatymo 60 straipsnio 2 dalį;
5. Tarnybos vertinimo komisijos:
6. Viešojo administravimo apeliacinė komisija. Ją sudaro ir nuostatus tvirtina ministras, atsakingas už valstybės tarnybą. Komisijos pirmininkas yra karjeros valstybės tarnautojas. Komisija veikia visuomeniniais pagrindais. Komisiją techniškai aptarnauja valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti institucija. Komisija atlieka šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų valstybės tarnautojų skundų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrįstumo bei kitų jų statuso pažeidimų, padarytų ne daugiau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, išskyrus skundus, kai valstybės tarnautojų statusas buvo pažeistas dėl sprendimų, kuriuos priėmė šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyti politikai, ikiteisminį nagrinėjimą.
7. Personalo valdymo taryba:
1) teikia išvadas ir pasiūlymus už valstybės tarnybą atsakingam ministrui dėl teisės aktų projektų, reglamentuojančių personalo valdymą Vyriausybei atskaitingose institucijose;
2) teikia pasiūlymus už valstybės tarnybą atsakingam ministrui dėl valstybės tarnautojų metinio priėmimo į Vyriausybei atskaitingas institucijas pagal šio įstatymo 6 ir 12 straipsniuose nustatytas grupes, lygius ir kategorijas;
3) atsižvelgdama į Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų išvadas ir pretendentų pageidavimus, teikia pasiūlymus valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios institucijos vadovui dėl jų paskyrimo stažuotojais į Vyriausybei atskaitingas institucijas;
4) teikia pasiūlymus valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios institucijos vadovui dėl kasmetinių valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo planų ir prioritetų;
5) šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nurodytų valstybės tarnautojų skundų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrįstumo bei kitų jų statuso pažeidimų, padarytų ne daugiau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, išskyrus skundus, kai valstybės tarnautojų statusas buvo pažeistas dėl sprendimų, kuriuos priėmė šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyti politikai, ikiteisminį nagrinėjimą;
8. Pareigūnų apeliacinė komisija:
2) šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nurodytų pareigūnų skundų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrįstumo bei kitų jų statuso pažeidimų, padarytų ne daugiau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, išskyrus skundus, kai valstybės tarnautojų statusas buvo pažeistas dėl sprendimų, kuriuos priėmė šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyti politikai, ikiteisminį nagrinėjimą.
9. Vyriausybės kancleris:
1) yra atsakingas už šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei personalo valdymą Ministro Pirmininko aparate;
10. Vyriausybės sekretorius vykdo šias Vyriausybei atskaitingų institucijų personalo valdymo funkcijas:
1) yra atsakingas už šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei personalo valdymą Vyriausybės kanceliarijoje, Vyriausybės įstaigose, apskričių administracijose ir joms atskaitingose institucijose, organizuoja jų personalo valdymą;
11. Ministerijos sekretorius vykdo šias Vyriausybei atskaitingų institucijų personalo valdymo funkcijas:
1) yra atsakingas už šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei personalo valdymą atitinkamoje ministerijoje, Vyriausybės ir kitose įstaigose, organizuoja jų personalo valdymą;
72 straipsnis. Personalo valdymas savivaldybėse
1. Personalo valdymą savivaldybėse atlieka:
2. Savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės biudžetą, kasmet numato lėšas savivaldybės tarnautojų pareiginėms algoms, šio įstatymo 45 ir 46 straipsniuose nurodytiems priedams, valstybės tarnautojų mokymui ir kvalifikacijos tobulinimui bei kitoms personalo reikmėms.
3. Savivaldybės valdyba (meras), vykdydama personalo valdymo funkcijas:
1) kasmet nustato savivaldybės tarnautojų skaičių pagal šio įstatymo 6 ir 12 straipsniuose nustatytas valstybės tarnautojų grupes, lygius ir kategorijas;
4) tvirtina stojamųjų į valstybės tarnybą egzaminų papildomus klausimus, susijusius su savivaldybės ypatumais;
4. Už šio įstatymo įgyvendinimą ir su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei personalo valdymą savivaldybės administracijoje, kontrolieriaus tarnyboje ir savivaldybės įstaigose yra atsakingas savivaldybės administratorius. Vykdydamas savivaldybės personalo valdymo funkciją, jis:
5. Personalo valdymą savivaldybės administratorius organizuoja per savivaldybės įstaigų vadovus ir personalo tarnybas, kurių veiklą reglamentuoja nuostatai.
6. Tarnybos vertinimo komisija atlieka:
2) savivaldybės tarnautojų skundų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrįstumo bei kitų jų statuso pažeidimų, padarytų ne daugiau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, išskyrus skundus, kai valstybės tarnautojo statusas buvo pažeistas dėl sprendimų, kuriuos priėmė šio įstatymo 2 straipsnio 12 nurodyti politikai, ikiteisminį nagrinėjimą.
73 straipsnis. Valstybės tarnautojų registras
1. Valstybės tarnautojų registras steigiamas ir tvarkomas Valstybės registrų įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Valstybės tarnautojų registre kaupiami duomenys apie visų šiuo įstatymu nustatytų grupių valstybės tarnautojus, jų asmens bylų duomenų pagrindu.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS
74 straipsnis. Valstybės tarnautojų statuso įgijimas
1. B lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų įstatymas, ir dirbantys pagal neterminuotas darbo sutartis, bei valstybės ar savivaldybių institucijų darbuotojai, kuriems nebuvo taikomas Valdininkų įstatymas, bet kuriems taikomas šis įstatymas, dirbantys valstybės ar vietos savivaldos institucijose pagal neterminuotas darbo sutartis, įsigaliojus šiam įstatymui tampa karjeros valstybės tarnautojais, nurodytais šio įstatymo 7 straipsnyje
2. B lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų įstatymas, ir dirbantys pagal terminuotas darbo sutartis, bei valstybės ar vietos savivaldos institucijų darbuotojai, kuriems nebuvo taikomas Valdininkų įstatymas, bet kuriems taikomas šis įstatymas, dirbantys pagal terminuotas darbo sutartis, įsigaliojus šiam įstatymui turi teisę likti savo pareigose, kol pasibaigs sutartys. Joms pasibaigus ar anksčiau, šie asmenys gali dalyvauti atviruose konkursuose ir stoti į valstybės tarnybą šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jiems tapus stažuotojais, laikas, jų išdirbtas ankstesnėse pareigose, įskaitomas į stažuotės laikotarpį.
3. A lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų įstatymas, išskyrus Vyriausybės įstaigų ar kitų valstybės valdymo institucijų vadovus, įsigaliojus šiam įstatymui tampa politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojais. Politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojais taip pat tampa vadovai tų Vyriausybės įstaigų, kurių vadovai pagal Vyriausybės įstatymą yra A lygio valdininkai.
4. Vyriausybės įstaigų ar kitų valstybės valdymo institucijų vadovai (išskyrus vadovus tų Vyriausybės įstaigų, kurių vadovai pagal Vyriausybės įstatymą yra A lygio valdininkai), kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų įstatymas, įsigaliojus šiam įstatymui tampa įstaigų vadovų grupės valstybės tarnautojais ir skiriami valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovais teisės aktuose nustatytam, bet ne ilgesniam negu 5 metų trukmės, laikotarpiui, kurio pradžia yra skyrimo į šias pareigas data.
75 straipsnis. Pareigybių priskyrimas lygiams ir kategorijoms
1. Per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojų pareigybių klasifikacija atliekama pagal šio įstatymo 11 ir 12 straipsnių nuostatas.
76 straipsnis. Valstybės tarnautojų priskyrimas lygiams ir kategorijoms
1. Pagal šio įstatymo 75 straipsnį priskyrus pareigybes tam tikram lygiui ir kategorijai, kiekvienas valstybės tarnautojas įgyja pareigybės, kurią jis užima, lygį ir kategoriją.
2. Valstybės tarnautojai, kurių išsilavinimas yra žemesnis, negu reikalauja užimamos pareigybės lygis, per 3 metus po šio įstatymo įsigaliojimo privalo įgyti ne žemesnį kaip užimamos pareigybės lygiui būtiną išsilavinimą.
3. Valstybės tarnautojai, kurie šio straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu eina pareigas, neturėdami reikiamo išsilavinimo, negali dalyvauti uždaruose konkursuose aukštesnei pareigybei užimti.
4. Valstybės tarnautojams, kurie per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laiką neįgijo būtino išsilavinimo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka pagal šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalį leidžiama toliau eiti pareigas arba jis atleidžiamas iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 76 straipsnio 4 dalį.
77 straipsnis. Valstybės tarnautojų profesionalumo vertinimas
1. Iki Vyriausybė priims teisės aktus šio įstatymo 41 straipsnio įgyvendinimui, bet ne ilgiau kaip 2 metus po šio įstatymo įsigaliojimo, institucijų vadovai, esant reikalui, gali inicijuoti savo vadovaujamos institucijos valstybės tarnautojų profesionalumo įvertinimą. Vertinant valstybės tarnautojų profesionalumą, atsižvelgiama į jų turimų žinių ir įgūdžių atitikimą pareigybei keliamiems reikalavimams, nurodytiems pareigybės aprašyme pagal šio įstatymo 11 straipsnį.
2. Valstybės tarnautojai ne mažiau kaip prieš vieną mėnesį iki jų profesionalumo įvertinimo yra informuojami raštu apie būsimą vertinimą, bei turi teisę susipažinti su jiems keliamais reikalavimais, susijusiais su einamomis pareigomis, ir būsimo vertinimo tvarka.
3. Valstybės tarnautojui, įvertinus jo profesionalumą, pripažintam neatitinkančiu užimamos pareigybės aprašyme keliamus reikalavimus, esant galimybei, pasiūlomos 1 ar 2 kategorijomis žemesnės pareigos toje pačioje institucijoje.Valstybės tarnautojui nesutikus būti perkeltam į žemesnes pareigas arba nesant laisvų žemesnių pareigų toje institucijoje, iš einamų pareigų jis atleidžiamas pagal šio įstatymo 77 straipsnio 3 dalį, tačiau valstybės tarnautojo statuso nepraranda. Jam išmokama 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka, dydžio kompensacija ir vienerius metus jis gali dalyvauti uždaruose ar atviruose konkursuose bet kokiai žemesnės kategorijos pareigybei užimti. Šiuo laikotarpiu jis gali dirbti bet kokį kitą darbą ne valstybės tarnyboje. Per vienerius metus konkurso būdu neužėmus pareigų, jis netenka valstybės tarnautojo statuso ir yra išbraukiamas iš Valstybės tarnautojų registro.
78 straipsnis. Valstybės tarnautojų statuso atkūrimas
1. Asmenys, kurie pagal šio įstatymo 73 straipsnį tapo politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojais, pasibaigus juos pakvietusių politikų, teisėjų ar Vyriausybės įstaigų vadovų kadencijai ar įgaliojimams, taip pat šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyti politikai, pasibaigus jų paskyrimo ar išrinkimo laikui, turi teisę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į iki paskyrimo A lygio valdininkais, paskyrimo ar išrinkimo šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytais politikais eitas ar kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais priskirtas karjeros valstybės tarnautojų pareigoms. Asmenims, kurie iki paskyrimo A lygio valdininkais nėjo pareigų, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais priskirtų karjeros valstybės tarnautojų pareigoms, išmokama 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka, dydžio kompensacija.
2. Asmenys, ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal Darbo sutarties įstatymą nutraukę neterminuotą darbo sutartį su valstybės ar vietos savivaldos institucija šalių susitarimu ar darbuotojo pareiškimu arba kai neterminuota darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, jei prieš sutarties nutraukimą jie turėjo ne mažesnį kaip 5 metų darbo valstybės ar vietos savivaldos institucijose stažą, dvejus metus po šio įstatymo įsigaliojimo gali dalyvauti šio įstatymo 38 straipsnyje nurodytuose uždaruose konkursuose valstybės tarnautojo pareigybei užimti.
79 straipsnis. Konkursų organizavimas
1. Iki bus įgyvendintas šio įstatymo 90 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus po šio įstatymo įsigaliojimo, atvirus priėmimo į valstybės tarnybą konkursus valstybės institucijose organizuoja Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija. Savivaldybėse konkursus organizuoja šio įstatymo 70 ir 71 straipsniuose nurodyti asmenys, atsakingi už personalo valdymą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu uždari konkursai visose valstybės ir vietos savivaldos institucijose vykdomi pagal laikinąją Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro patvirtintą konkursų vykdymo tvarką.
3. Trejus metus po šio įstatymo įsigaliojimo uždaruose konkursuose, kuriuose paprastai dalyvauja tik karjeros valstybės tarnautojai, taip pat gali dalyvauti kadenciją baigę įstaigų vadovai ir politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kurių tarnyba baigėsi kartu su juos pakvietusių politikų, teisėjų ar Vyriausybės įstaigų vadovų kadencija ir kurie prieš tapdami politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojais nebuvo karjeros valstybės tarnautojai. Buvę įstaigų vadovai ir politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai vienerius metus po jų tarnybos pasibaigimo gali dalyvauti uždaruose konkursuose ir siekti užimti pareigybes, kurios yra tos pačios ar žemesnės kategorijos kaip ir įstaigos vadovo ar politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės kategorija.
4. Trejus metus po šio įstatymo įsigaliojimo vietoje uždaro konkurso, kuriame paprastai dalyvauja tik karjeros valstybės tarnautojai, gali būti rengiamas atviras konkursas, jei dėl atviro konkurso rengimo į konkrečią pareigybę Vyriausybė priėmė sprendimą.
5. Iki bus įgyvendintas šio įstatymo 90 straipsnio 3 punktas, paruoštos atitinkamos mokymo programos ir pagal jas suteikta kvalifikacija, leidžianti asmenims pretenduoti užimti aukščiausių kategorijų viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybes, bet ne ilgiau kaip trejus metus, pretendentams į Vyriausybės sekretoriaus ir ministerijų sekretorių pareigybes šio įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nurodytas reikalavimas nekeliamas. Ši nuostata taip pat taikoma pretendentams į kitas aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareigybes, įrašytas į šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą.
80 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybos pasibaigimas
1. Pensinio amžiaus karjeros valstybės tarnautojai baigia nuolatinę tarnybą ne vėliau kaip per 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę tęsti valstybės tarnybą, užimdami pakaitinių arba politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes šio įstatymo nustatyta tvarka.
3. Pensinio amžiaus karjeros valstybės tarnautojai, per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą savo noru neatsistatydinę iš užimamų pareigų, atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 80 straipsnį.
4. Valstybės tarnautojai - buvę kadriniai SSRS KGB karininkai, kurie iki 1991 m. rugpjūčio 19 d. (imtinai) nepasitraukė iš šios įstaigos - per 3 mėnesius po šio įstatymo įsigaliojimo atsistatydina iš valstybės tarnybos. Per šį terminą savo noru neatsistatydinę iš užimamų pareigų, atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 4 dalį.
81 straipsnis.Valstybės tarnautojų tarnybinis atlyginimas
1. Įsigaliojus šiam įstatymui, 43 straipsnyje nustatyta tarnybinio atlyginimo sistema pradedama taikyti, kai bus atliktas valstybės tarnautojų pareigybių priskyrimas lygiams ir kategorijoms pagal šio įstatymo 75 straipsnį bei nustatytos pareiginės algos, bet ne vėliau kaip nuo 1999 m. spalio 1 d.
2. Valstybės tarnautojai, kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo gautas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka, yra didesnis už šiuo įstatymu nustatytą tarnybinį atlyginimą, gauna ankstesnį darbo užmokestį, tačiau jis neindeksuojamas. Šiuo įstatymu nustatytas tarnybinis atlyginimas jiems bus mokamas, kai, Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojant pareigines algas, jis susilygins su darbo užmokesčiu, nustatytu iki šio įstatymo įsigaliojimo.
3. Valstybės tarnautojai, kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo gautas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka, yra mažesnis už šiuo įstatymu nustatytą tarnybinį atlyginimą, gauna ankstesnį darbo užmokestį, jį indeksuojant Vyriausybės nustatytu didesniu koeficientu, negu indeksuojama pareiginė alga. Šiuo įstatymu nustatytas tarnybinis atlyginimas valstybės tarnautojams bus mokamas, kai jų gaunamas darbo užmokestis ir šiuo įstatymu nustatytas tarnybinis atlyginimas savo dydžiu susilygins.
4. Kol bus įgyvendintos šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos:
1) pareiginės algos koeficiento, nurodyto šio įstatymo 4 priedėlyje, vertė litais prilyginama Vyriausybės patvirtintam pareiginės algos koeficiento bazės dydžiui. Pareiginės algos dydis nustatomas atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš koeficiento bazės dydžio;
2) pirmos kategorijos valstybės tarnautojų pareiginė alga negali būti mažesnė už minimalią mėnesinę algą, o tarp aukštesnės ir žemesnės kategorijų pareiginių algų dydžių turi būti ne mažesnis kaip 5 procentų skirtumas;
3) Vyriausybei patvirtinus pareiginės algos koeficiento bazės dydį ar minimalią mėnesinę algą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vadovaudamasi šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis “Valstybės žiniose” per 5 darbo dienas paskelbia visų kategorijų (nuo 1 iki 30) pareiginių algų dydžius;
4) priedo už tarnybos stažą, skaičiuojamo pagal šio įstatymo 45 straipsnį, mokėjimą Vyriausybė įgyvendina laipsniškai;
5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
82 straipsnis. Šio įstatymo 26 straipsnio įgyvendinamas
83 straipsnis. Nesuderinamos su valstybės tarnyba veiklos nutraukimas
1. Per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojai turi nutraukti šio įstatymo 37 straipsnyje nurodytą veiklą, nesuderinamą su valstybės tarnyba, arba atsistatydinti iš einamų pareigų valstybės tarnyboje.
84 straipsnis. Šio įstatymo 51 straipsnio įgyvendinimas
Šio įstatymo 51 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos dėl valstybės tarnautojų mokymo finansavimo įgyvendinamos ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Iki to laiko valstybės ir savivaldybių institucijos privalo valstybės tarnautojų mokymui skirti lėšų tiek, kad jos sudarytų ne mažiau kaip 3 procentus institucijoms patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui.
85 straipsnis. Drausminių procedūrų ir nuobaudų taikymas
86 straipsnis. Darbo ginčų nagrinėjimas ir sprendimas
87 straipsnis. Valstybės tarnautojų pažymėjimai
1. Valdininkų ir kitų valstybės ir vietos savivaldos institucijų tarnautojų pažymėjimai, įsigaliojus šiam įstatymui, lieka galioti iki jų galiojimo terminų pasibaigimo, bet ne ilgiau kaip 3 metus.
88 straipsnis. Šio įstatymo 73 straipsnio įgyvendinimas
1. Įsigaliojus šiam įstatymui, per vienerius metus Valdininkų registras reorganizuojamas į Valstybės tarnautojų registrą.
89 straipsnis. Šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalies įgyvendinimas
Kol Vyriausybė parengs būtinus teisės aktus šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalies įgyvendinimui, bet ne ilgiau kaip 2 metus, likvidavus, reorganizavus ar privatizavus instituciją arba panaikinus pareigybę valstybės tarnyboje, valstybės tarnautojui:
1) pasiūlomos laisvos jo turimos ar 1 - 2 kategorijomis žemesnės kategorijos pareigybės bet kurioje institucijoje toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje. Valstybės tarnautojas taip pat informuojamas apie atsilaisvinusias žemesnių kategorijų pareigybes. Šios pareigybės siūlomos 6 mėnesių laikotarpyje po institucijos likvidavimo, reorganizavimo ar privatizavimo arba pareigybės panaikinimo;
2) šio straipsnio 1 punkte nurodytu laikotarpiu valstybės tarnautojui mokama Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, šiuo laikotarpiu jis gali dalyvauti konkursuose aukštesnei valstybės tarnautojo pareigybei užimti;
90 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
1. Per vienerius metus po šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė:
2. Per 2 metus po šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė:
1) parengia ir pateikia Seimui šio įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytų valstybės tarnautojų specialių įstatymų ar statutų projektus;
2) atlieka galiojančių įstatymų, statutų, kitų teisės aktų, susijusių su šio įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytų valstybės tarnautojų statuso ypatumais, ekspertizę ir, esant reikalui, pateikia Seimui jų pakeitimų ir papildymų projektus;
XIII SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
91 straipsnis. Įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas
1. Įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios:
1) Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo ( Žin., 1991, Nr. 36- 973) 26 straipsnio pirmosios dalies 16, 17, 18, 19 ir 20 punktai, 29 straipsnio pirmosios dalies 13 punktas ir 29 straipsnio trečioji dalis;
2) Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 33-759);
3) Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr I - 842 “Dėl Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo įgyvendinimo” ( Žin., 1995, Nr 33-760);
4) Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pakeitimo ir papildymo” (Žin., 1995, Nr. 46-1119) antroji ir ketvirtoji dalys;
5) Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. birželio 27 d. nutarimas Nr I - 965 “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės valdymo tarnybos “A” lygio valdininkų pareigybių sąrašo” ( Žin., 1995, Nr 55- 1365);
6) Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr 55-1292);
7) Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr 82-1968);
8) Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymas ( Žin., 1996, Nr. 109-2472);
9) Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. spalio 9 d. nutarimas Nr I - 1582 “Dėl Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo”(Žin., 1996, Nr. 109-2473);
10) Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr VIII - 35 “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės valdymo tarnybos “A” lygio valdininkų pareigybių sąrašo papildymo” ( Žin., 1996, Nr 121- 2854);
11) Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr 6- 87);
12) Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 6-88);
13) Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsnio įgyvendinimo įstatymas (Žin., 1997, Nr 10- 179);
14) Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 10-180);
15) Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. birželio 17 d. nutarimas Nr VIII - 273 “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo” pakeitimo” ( Žin., 1997, Nr. 61-1444);
16) Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas ( Žin., 1997, Nr. 64-1501);
17) Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įsigaliojimo atidėjimo įstatymas ( Žin., 1997, Nr. 119-3079);
18) Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr VIII - 595 “Dėl Seimo nutarimo“Dėl Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo” pakeitimo “ ( Žin., 1997, Nr. 119-3081);
19) Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr VIII - 742 “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės valdymo tarnybos “A” lygio valdininkų pareigybių sąrašo pakeitimo ir papildymo” (Žin., 1998, Nr. 49- 1331);
2. Bet kurio anksčiau priimto įstatymo ar kito teisės akto nuostatos, reguliuojančios valstybės tarnautojų statusą, jeigu jos prieštarauja šiam įstatymui ir nėra susiję su tam tikros valstybės tarnybos srities ypatumais, įsigaliojus šiam įstatymui, netaikomos.